144fee48-bd90-468f-8a66-e565ae683978 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-3865-426/2015                                   Proceso Nr. 3-61-3-02492-2014-7                        Procesinio sprendimo kategorija 70; 73 VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS 2015 m. liepos 17 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ Jolantos Malijauskienės, RÅ«tos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės, raÅ¡ytinio proceso tvarka nagrinėdama administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos O.

K. skundÄ atsakovei Biudžetinei įstaigai Audito ir apskaitos tarnybai (trečiasis suinteresuotasis asmuo – Lietuvos auditorių rÅ«mai) dėl dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, n u s t a t ė : PareiÅ¡kėja O. K. skunde (b. l. 1-10) nurodė, jog 2014-04-10 Biudžetinės įstaigos Audito ir apskaitos tarnybos (toliau – Tarnyba) direktorius priėmė įsakymÄ Nr. VAA-6, kuriuo nurodė Lietuvos auditorių rÅ«mams panaikinti O. K. auditoriaus vardÄ . Skundžiamas įsakymas, pasak pareiÅ¡kėjos, grindžiamas atsakovo 2013-09-02 audito tyrimo ataskaita Nr. 19-32 bei Audito priežiÅ«ros komiteto 2014-04-08 nutarimu Nr. 25-4-1-1.

Audito tyrimas buvo atliktas pagal Lietuvos banko priežiÅ«ros tarnybos 2012-08-21 raÅ¡tÄ â€žDėl auditoriaus iÅ¡vados“.PareiÅ¡kėja su skundžiamu įsakymu nesutinka, mano, kad jai buvo pritaikyta per griežta drausminė nuobauda, neatsižvelgta į ginčo santykiams taikytinas teisės normas. PareiÅ¡kėja praÅ¡o panaikinti skundžiamÄ Ä¯sakymÄ , perduoti atsakovei nuobaudos skyrimo klausimÄ nagrinėti iÅ¡ naujo arba paskirti Å¡velnesnę drausminę nuobaudÄ .PareiÅ¡kėja aiÅ¡kina, kad atsakovė audito tyrimo iÅ¡vadoms pagrįsti rėmėsi negaliojusiu teisės aktu.PareiÅ¡kėjos atliktas AB „Gubernija“ finansinių ataskaitų auditas už 2010 m. todėl, O.

K. manymu, tyrimas turėjo bÅ«ti atliekamas ir iÅ¡vados grindžiamos taisyklėmis, nustatytomis Metodikoje, kuri buvo patvirtina atsakovo direktoriaus 2009-07-03 įsakymu Nr. VAA-19 „Dėl atlikto audito tyrimo metodikos patvirtinimo“. Å ioje Metodikos redakcijoje neapibrėžta, kokie audito tyrimo metu nustatyti trÅ«kumai yra esminiai ir kokiais kriterijais remiantis jie gali bÅ«ti pripažįstami reikÅ¡mingais. Atsakovas, vertindamas atlikto audito trÅ«kumus, pareiÅ¡kėjos manymu, privalėjo kiekvieno iÅ¡ jų reikÅ¡mingumÄ pagrįsti konkrečiais argumentais.

Skunde nurodo, kad priimant sprendimÄ dėl drausminės nuobaudos paskyrimo, nebuvo užtikrintas reikalaujamų principų laikymasis.Nagrinėjamu atveju Lietuvos banko priežiÅ«ros tarnyba atsakovui buvo pateikusi konkrečius argumentus, susijusius su pareiÅ¡kėjos atliktu AB „Gubernija“ 2010 m. finansinių ataskaitų auditu. Pažymi, kad Komiteto narys V. C. dirba Lietuvos banko priežiÅ«ros taryboje, tačiau nenusiÅ¡alino nuo balsavimo. Atkreipia dėmesį į tai, kad balsuojant dėl drausminės nuobaudos paskyrimo pareiÅ¡kėjai, Komiteto narių balsai pasidalino po lygiai, todėl nulėmė Komiteto pirmininko balsas.

Komiteto narys V. C. pasisakė už tai, kad bÅ«tų skirta pati griežčiausia drausminė nuobauda.     O. K. mano, jog Å¡io nario nenusiÅ¡alinimas nuo balsavimo, pažeidžiant Reglamento 4.1 ir 4.2 p., iÅ¡ esmės įtakojo klausimo iÅ¡sprendimÄ . Atsakovė be pagrindo konstatavo, kad visi skundžiamame įsakyme nurodyti atlikto audito trÅ«kumai yra reikÅ¡mingi.PareiÅ¡kėja pažymi, jog nepadarė visų TAS pažeidimų, kuriuos atsakovė įvardijo skundžiamame įsakyme. Skunde nurodyta, kad pareiÅ¡kėja kreipėsi į UAB „Tezaurus auditas“, kuri teikia audito, buhalterinės apskaitos, verslo konsultacijų ir kitas susijusias paslaugas.

PareiÅ¡kėjos nuomone, Å¡ios bendrovės pateikta iÅ¡vada laikytina specialisto paaiÅ¡kinimais ar netgi eksperto iÅ¡vada ABTÄ® 57 str. 2 d. prasme. O. K. nuomone, kompetentingas specialistas, iÅ¡analizavęs Tyrimo ataskaitÄ bei skundžiamÄ Ä¯sakymÄ , padarė iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjos padaryti TAS pažeidimai nebuvo reikÅ¡mingi audito trÅ«kumai, kadangi AB „Gubernija“ 2010 m. auditoriaus iÅ¡vadoje buvo įvardintos sritys ir dalykai, dėl kurių bendrovės finansinės ataskaitos buvo sudarytos netinkamai.

Skundžiamas įsakymas savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, o būtent – Audito įstatymo 27 str. 3 d. 1 p., Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. Pareiškėjos įsitikinimu, atlikto audito trūkumai nepripažintini reikšmingais, mano, jog jai yra paskirta per griežta drausminė nuobauda. Taip pat pažymi, kad nėra suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos dėl auditorių drausminės atsakomybės. Pareiškėja pabrėžia, jog dėl jos veiksmų nekilo neigiamų padarinių.

Dėl Å¡ios priežasties, jos nuomone, galėjo bÅ«ti paskirta viena iÅ¡ Audito įstatymo 39 str. 1 d. numatytų drausminių nuobaudų, o ne pati griežčiausia – auditoriaus vardo panaikinimas.PareiÅ¡kėjos nuomone, skundžiamas įsakymas pažeidžia Audito įstatymo 39 str. nuostatas, pareiÅ¡kėjai paskirta drausminė nuobauda yra neadekvati, neatitinkanti bendrųjų nuobaudos skyrimo principų bei teisingumo ir protingumo kriterijų. Skundžiamas įsakymas laikytinas neatitinkančiu VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. reikalavimu, kadangi juo pritaikyta poveikio priemonė negali bÅ«ti laikoma motyvuota.PareiÅ¡kėjos nuomone, skundžiamas įsakymas naikintinas, perduodant klausimÄ dėl drausminės nuobaudos paskyrimo nagrinėti iÅ¡ naujo atsakovui, kad įvertintų audito trÅ«kumų reikÅ¡mingumÄ ir visas aplinkybes, lemiančias drausminės nuobaudos rūšį.

PareiÅ¡kėja aiÅ¡kina, kad žala jai daroma jau ir Å¡iuo metu, kadangi atsakovas savo internetiniame puslapyje paskelbęs informacijÄ apie pritaikytÄ drausminę nuobaudÄ , nors toks sprendimas dar skundžiamas teismui. PareiÅ¡kėja praÅ¡o skundÄ nagrinėti uždaruose teismo posėdžiuose.UAB „SKS auditas“ turi nebaigtų vykdyti sutarčių dėl auditų atlikimo, pagal Å¡ias sutartis klientai jau sumokėję avansus ir pradėti darbai. PareiÅ¡kėja privalo įvykdyti prisiimtus sutartinius įsipareigojimus, prieÅ¡ingu atveju, nurodyti juridiniai asmenys pažeis jiems atitinkamas įstatymų nustatytas pareigas dėl finansinės atskaitomybės dokumentų patikrinimo, pateikimo vieÅ¡am registrui.PareiÅ¡kėja praÅ¡o nagrinėti bylÄ uždaruose teismo posėdžiuose.

Patenkinti skundÄ , panaikinti atsakovės Audito ir apskaitos tarnybos direktoriaus 2014-04-10 įsakymÄ Nr. VAA-6 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo“ ir įpareigoti atsakovę iÅ¡nagrinėti klausimÄ dėl drausminės nuobaudos pareiÅ¡kėjai skyrimo iÅ¡ naujo. Jeigu teismas spręs, kad nėra pagrindo grÄ Å¾inti klausimÄ nagrinėti iÅ¡ naujo atsakovui, patenkinti skundÄ ir pakeisti paskirtÄ drausminę nuobaudÄ Å¡velnesne. Taip pat praÅ¡o priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.Atsakovė Tarnyba su skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti (b. l. 91–95).

Pagrįsdama savo pozicijÄ pažymi, kad skundžiamame įsakyme, be kita ko, nurodyta, jog Tarnybos direktorius šį įsakymÄ priima vadovaudamasis Audito įstatymo ir Tarnybos direktoriaus 2009-07-03 įsakymu    Nr. VAA-19 patvirtintos Atlikto audito tyrimo metodikos atitinkamomis nuostatomis. Pabrėžia, jog pareiÅ¡kėjos atlikto audito tyrimas buvo vykdomas vadovaujantis tik galiojančiais teisės aktais.Atsakovė paaiÅ¡kina, kad Audito įstatymo 36 str. 5 d. ir Metodikos 46 p. numatyta, kÄ turi iÅ¡tirti ir įvertinti tyrimÄ atliekantis specialistas.

BÅ«tent tyrimÄ atliekantis specialistas, įvertinęs tyrimo metu nustatytų trÅ«kumų pobÅ«dį, mastÄ , kitus kriterijus, sprendžia, ar nustatyti trÅ«kumai laikytini reikÅ¡mingais, ar ne. Tai, kad Å¡iuo atveju tyrimo ataskaitoje pažeidimų trÅ«kumai buvo įvertinti tokia pat eilės tvarka, kaip numatyta naujosios Metodikos redakcijos 75 p., nereiÅ¡kia, kad tyrimas buvo atliekamas pagal negaliojančiÄ MetodikÄ . Ankstesnėje Metodikos redakcijoje (pagal kuriÄ atliktas tyrimas) nebuvo reglamentuotas kriterijų, pagal kuriuos nustatomas trÅ«kumų reikÅ¡mingumas, sÄ raÅ¡as, t. y. kriterijus tyrimÄ atliekantis specialistas galėjo rinktis ir vertinti savarankiÅ¡kai.

Pasak atsakovės, tyrimÄ atlikusios vyriausiosios specialistės pasirinkti kriterijai neprieÅ¡tarauja Å¡io tyrimo atlikimÄ reglamentuojančios ankstesnės redakcijos Metodikai.PareiÅ¡kėjos argumentas dėl rėmimosi negaliojusiu teisės aktu audito tyrimo iÅ¡vadoms pagrįsti, pasak atsakovės, turėtų bÅ«ti atmetamas kaip akivaizdžiai nepagrįstas. Pažymi, kad pareiÅ¡kėja nenurodo jos atlikto audito tyrimo metu pritaikytų metodų trÅ«kumų ar konkrečių metodų reikÅ¡mės atliktam tyrimui.

Pareiškėja skunde tvirtina, kad Audito priežiūros komiteto (toliau – ir Komitetas) narys      V. C., dirbantis Lietuvos banko priežiūros tarnyboje, turėjo nusišalinti nuo balsavimo. Atsakovė paaiškina, jog Komiteto sudarymo tvarka ir funkcijos yra nustatytos Audito įstatymu. Jo nariai teisėtai paskirti finansų ministro 2014-02-14 įsakymu Nr. 1K-050. Komitetas, veikęs Audito įstatymo 43 str. nustatyta sudėtimi, visiškai pagrįstai, vadovaudamasis Audito priežiūros komiteto darbo principais, įvertino auditorės O.

K. pažeidimus kaip reikÅ¡mingus atlikto audito trÅ«kumus.Atsakovė nurodo, kad Komitetas yra tik kolegialus patariamasis organas. PareiÅ¡kėja nepateikia jokių duomenų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti apie skundžiamÄ Ä¯sakymÄ priėmusio Audito ir apskaitos tarnybos direktoriaus Å¡aliÅ¡kumÄ ar interesų konfliktÄ , todėl argumentai, susiję su, jos nuomone, galimu Komiteto nario Å¡aliÅ¡kumu, yra nesusiję su skundžiamu Audito ir apskaitos tarnybos direktoriaus sprendimu bei neturi teisinės reikÅ¡mės. PareiÅ¡kėja skunde nepateikė jokių svarių argumentų dėl objektyvumo ir nepriklausomumo principų pažeidimo priimant sprendimÄ 2014-04-08 vykusiame Komiteto posėdyje.

Lietuvos banko priežiÅ«ros tarnybos atstovui nebuvo pagrindo nusiÅ¡alinti nuo svarstymo (nuo balsavimo) dėl pareiÅ¡kėjos atlikto audito tyrimo rezultatų. Komiteto sprendimas laikytinas objektyviu ir teisėtu.Å iuo atveju pateikta UAB „Tezaurus auditas“ iÅ¡vada kelia abejonių dėl jų objektyvumo bei tirtų dokumentų apimties. Bet kuriuo atveju, Å¡ios bendrovės iÅ¡vada nėra ekspertų iÅ¡vada pagal ABTÄ® 62 str. ir Å¡ioje byloje neturėtų bÅ«ti vertinama kaip įrodymas.Komiteto 2014-04-08 posėdžio protokole Nr. 25-4 (toliau – ir Protokolas) nurodyta, kad atlikto audito tyrimo metu nustatyti AB „Gubernija“ 2010 m. finansinių ataskaitų audito trÅ«kumai laikytini reikÅ¡mingais, nes atlikdama minėtÄ auditÄ , auditorė O.

K. nesuplanavo ir neatliko audito procedūrų taip, kad sugebėtų gauti pakankamus tinkamus audito įrodymus tam, kad galėtų padaryti pagrįstas išvadas, kuriomis buvo grindžiama jos pateikta auditoriaus nuomonė.Atsakovo atlikto audito tyrimo metu nustatyti trūkumai neabejotinai vertintini kaip reikšmingi, tai nurodyta ir skundžiamame įsakyme, todėl skundžiamas įsakymas yra pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės yra motyvuotos.Skundžiamame įsakyme nurodyta, jog jis priimtas remiantis, be kita ko, Komiteto 2014-04-08 nutarimo Nr. 25-4-1-1 motyvais, kad tyrimo metu nustatyti atlikto audito trūkumai yra reikšmingi, nes O.

K. auditoriaus iÅ¡vadoje dėl AB „Gubernija“ 2010 m. finansinių ataskaitų pateikė nepagrįstÄ ir neteisingÄ auditoriaus nuomonę, kuri klaidina Å¡ios įmonės finansinių ataskaitų vartotojus. Å ie reikÅ¡mingi trÅ«kumai buvo nustatyti dėl atlikto vieÅ¡ojo intereso įmonės audito. Ä®vertinus minėtus argumentus, pasak atsakovės, darytina iÅ¡vada, jog audito atlikimo trÅ«kumai pagrįstai įvertinti kaip reikÅ¡mingi, atitinkamai pagal Audito įstatymo 39 str. 2 d. auditorei pagrįstai buvo skirta tokiais atvejais taikytina nuobauda – sprendimas nurodyti Auditorių rÅ«mams panaikinti auditoriaus vardÄ .Atkreipė dėmesį, jog audito atlikimas yra specifinė auditorių veikla, kurioje, remiantis Audito įstatymo 27 str., bÅ«tina vadovautis ne tik teisės aktais, bet ir tarptautiniais audito standartais bei Buhalterių profesionalų etikos kodeksu, o konkretÅ«s tarptautinių audito standartų pažeidimų faktai pareiÅ¡kėjos atveju yra nurodyti Tyrimo ataskaitoje.Atsakovė tvirtina, jog skundžiamas įsakymas priimtas vadovaujantis Audito įstatymo 39 str. 2 d. 1 p., 43 str. 6 d. 2 p. ir Tarnybos direktoriaus 2009-07-03 įsakymu Nr. VAA-19 patvirtintos Atlikto audito tyrimo metodikos 62.1 ir 67 p., taip pat atsižvelgiant į atlikto audito tyrimo metu nustatytas faktines aplinkybes ir jų teisinį įvertinimÄ , iÅ¡dėstytÄ 2013-08-02 atlikto audito tyrimo ataskaitoje Nr. 19-32.

PareiÅ¡kėjos padaryti pažeidimai aiÅ¡kiai suformuluoti Tyrimo ataskaitoje, iÅ¡samiai apibÅ«dinti atitinkamų TAS ir Audito įstatymo nuostatų pažeidimai.Teisme gautas O. K. ir Tarnybos direktoriaus taikos sutartis, kuriÄ ginčo Å¡alys praÅ¡o teismo patvirtinti ir bylÄ nutraukti (b. l. 126–129). PraÅ¡ymas patvirtinti taikos sutartį tenkintinas. Byla nutrauktina.Administracinių bylų teisenos įstatymo 521 str. numatyta, kad bet kurioje proceso stadijoje Å¡alys gali baigti bylÄ taikos sutartimi, jeigu taikos sutartį sudaryti galima atsižvelgiant į ginčo pobÅ«dį.

Taikos sutartis turi neprieÅ¡tarauti imperatyvioms įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms, vieÅ¡ajam interesui, nepažeisti trečiųjų suinteresuotų asmenų teisių ar teisėtų interesų. Minėto straipsnio 2 d. nustatyta, kad nutartimi dėl taikos sutarties patvirtinimo teismas patvirtina taikos sutartį ir nutraukia bylÄ . Å ioje nutartyje turi bÅ«ti nurodytos tvirtinamos taikos sutarties sÄ lygos. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 102 str. 3 d. nutraukus bylos nagrinėjimÄ , vėl kreiptis į teismÄ dėl ginčo tarp tų pačių Å¡alių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.Teisėjų kolegija sprendžia, kad, atsižvelgiant į tarp Å¡alių kilusio ginčo pobÅ«dį, nagrinėjamoje administracinėje byloje gali bÅ«ti sudaryta taikos sutartis.Aplinkybių, nurodytų Administracinių bylų teisenos įstatymo 521 str. 1 d., kurioms esant taikos sutartis negali bÅ«ti sudaroma, nenustatyta, nes trečiųjų suinteresuotų asmenų teisių ar teisėtų interesų Å¡alių sudaryta taikos sutartis nepažeidžia, aplinkybių leidžiančių manyti, kad pateiktos taikos sutartie turinys gali prieÅ¡tarauti imperatyvioms įstatymų ar kitų teisės aktų nuostatoms, nenustatyta.Teismo vertinimu, Å¡alių pateiktos taikos sutarties nuostatos iÅ¡reiÅ¡kia jų valiÄ taikiai iÅ¡spręsti kilusį ginÄÄ ir patvirtina, kad joms yra suprantamos taikos sutarties sudarymo teisinės pasekmės, t. y., kad nutartis įgis res judicata galiÄ , administracinė byla bus nutraukta, o byloje dalyvaujantys asmenys neturės teisės kreiptis į teismÄ dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 str. 2 d. 4 p.).

Taikos sutarties nuostatos yra besÄ lyginės (Civilinio proceso kodekso 42 str. 2 d.).Ä®vertinusi nurodytas aplinkybes ir vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 521 str. 2 d., 101 str. 4 d., teisėjų kolegija sprendžia, kad teismui pateikta ir Å¡alių sudaryta taikos sutartis tvirtintina, o administracinė byla nutrauktina. Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 42 str. 2 d., pareiÅ¡kėjai grÄ Å¾intina 50 procentų sumokėto žyminio mokesčio, t. y. 14,48 Eur (50 Lt/3,4528 Eur/Lt = 14,48 Eur).Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 42 str. 2 d. ,521 str. 2 d., 101 str. 4 d., , 102 str., 149 str. teisėjų kolegija,n u t a r ė: patvirtinti tarp pareiÅ¡kėjos O.

K. ir atsakovės Biudžetinei įstaigos Audito ir apskaitos tarnybos sudarytÄ tokio turinio taikos sutartį:„Mes, žemiau pasiraÅ¡iusios ginčo Å¡alys, sudarydamos ir pasiraÅ¡ydamos Å¡iÄ sutartį, susitariame Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. 1-3865-426/2015 (proceso  Nr. 3-61-3-02492-2014-7) nagrinėjamÄ mÅ«sų ginÄÄ pagal pareiÅ¡kėjos O. K. (toliau – pareiÅ¡kėja), a. k. (duomenys neskelbtini) skundÄ atsakovei biudžetinei įstaigai Audito ir apskaitos tarnybai (toliau – Tarnyba, atsakovas), juridinio asmens kodas 225869770, dėl Tarnybos direktoriaus 2014 m. balandžio 10 d.

įsakymo Nr. VAA-6 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo“ (toliau – Skundžiamas įsakymas) iÅ¡spręsti taikiai tokiomis sÄ lygomis:1. PareiÅ¡kėja pripažįsta, kad:1.1. atlikdama AB „Gubernija“ 2010 metų finansinių ataskaitų auditÄ auditorė O. K. pažeidė:1.1.1 300-ojo TAS „Finansinių ataskaitų audito planavimas“ 4 dalies reikalavimus, nes nesuplanavo audito taip, kad jis bÅ«tų atliktas efektyviai;1.1.2.             315-ojo TAS „ReikÅ¡mingo iÅ¡kraipymo rizikos nustatymas ir įvertinimas susipažįstant su įmone ir jos aplinka“ 5 ir 25 dalį, nes neatliko rizikos vertinimo procedÅ«rų taip, kad susidarytų pagrindÄ tolimesnėms audito procedÅ«roms susiplanuoti ir atlikti;330-ojo TAS „Auditoriaus atsakas į įvertintÄ rizikÄ â€œ 6 dalį, nes neparengė ir neatitiko neatliko tolesnių audito procedÅ«rų, kurių pobÅ«dis, atlikimo laikas ir apimtis bÅ«tų buvę grindžiami įvertinta reikÅ¡mingo iÅ¡kraipymo rizika tvirtinimų lygmeniu ir, kuriomis bÅ«tų buvę į jÄ reaguojama;230-ojo TAS „Audito dokumentavimas“ 8 dalį, nes neparengė pakankamų audito dokumentų, kad patyręs auditorius, ankščiau nesusijęs su auditu, galėtų suprasti audito procedÅ«rų, atliktų pagal TAS ir taikomus teisinius bei priežiÅ«ros reikalavimus, pobÅ«dį atlikimo laikÄ ir apimtį, audito procedÅ«rų rezultatus ir surinktus audito įrodymus, ir reikÅ¡mingus audito metu pastebėtus dalykus, dėl jų padarytas iÅ¡vadas ir svarbiausius profesinius sprendimus, kuriais remiantis tokios iÅ¡vados buvo padarytos;540-ojo TAS Apskaitinių įvertinimų, įskaitant tikrosios vertės apskaitinius įvertinimus, ir susijusios atskleistos informacijos auditas“ 6 dalies nuostatas, nes, atlikdama ilgalaikio materialiojo turto auditÄ , nesurinko pakankamų tinkamų audito įrodymų dėl to, kad apskaitiniai įvertinimai, įskaitant tikrosios vertės apskaitinius įvertinimus, pripažinti ar atskleisti finansinėse ataskaitose yra pagrįsti ir dėl to, kad susijusi, finansinėse ataskaitose atskleista informacija, yra pakankama;501-ojo TAS „Audito įrodymai – konkretÅ«s svarstymai dėl atskirų sričių“ 4 dalies nuostatas, nes atsargoms sudarant reikÅ¡mingÄ dalį AB „Gubernija“ finansinėse ataskaitose, nesurinko pakankamų tinkamų audito įrodymų dėl atsargų buvimo ir jų bÅ«klės;500-ojo TAS „Audito įrodymai“ 4 dalį, nes neparengė ir neatliko audito procedÅ«rų taip, kad sugebėtų gauti pakankamų tinkamų audito įrodymų, kuriais galėtų pagrįsti padarytas iÅ¡vadas, kuriomis buvo grindžiama jos pateikta auditoriaus nuomonė;706-ojo TAS „Dalyko pabrėžimo pastraipos“ ir „Kitų dalykų pastraipos“ nepriklausomo auditoriaus iÅ¡vadoje“ 6 dalies ir 705-ojo TAS „Nuomonės modifikavimas nepriklausomo auditoriaus iÅ¡vadoje“ 7 dalies nuostatas, nes, pateikdama auditoriaus iÅ¡vadÄ , informacijÄ , kuri reikÅ¡mingai iÅ¡kraipė AB „Gubernija“ 2010 metų finansines ataskaitas ir nebuvo jose aiÅ¡kiai atskleista, pateikė auditoriaus iÅ¡vados „Dalyko pabrėžimo pastraipoje“, nesÄ lygodama dėl to auditoriaus nuomonės;1.1.9.             700-ojo TAS „Nuomonės apie finansines ataskaitas susidarymas ir pateikimas“ 6 dalies nuostatas, nes jos susidaryta nuomonė apie AB „Gubernija“ 2010 metų finansines ataskaitas buvo pagrįsta iÅ¡vadomis, kurios buvo nepagrįstos audito metu surinktais įrodymais;200-ojo TAS „Bendrieji nepriklausomo auditoriaus tikslai ir audito atlikimas pagal tarptautinius audito standartus“ 20 dalį, nes 2011 m. kovo 29 d. pateiktoje auditoriaus iÅ¡vadoje apie AB „Gubernija“ 2010 metų finansines ataskaitas nurodė, kad auditas yra atliktas pagal TAS, nors, atlikdama minėtÄ auditÄ , ji neužtikrino visiÅ¡kos atitikties Å¡iam auditui taikomiems TAS;Audito įstatymo 27 straipsnio 3 dalies 1 punktÄ , nes nesivadovavo tarptautiniais audito standartais.1.2.

Remiantis Tarnybos 2013 m. rugpjūčio 2 d. atlikto audito tyrimo ataskaitoje Nr. 19-32 pateiktomis iÅ¡vadomis, kad tyrimo metu nustatyti AB „Gubernija“ 2010 metų finansinių ataskaitų audito trÅ«kumai laikytini reikÅ¡mingais, nes:atlikdama minėtÄ auditÄ , auditorė O. K. nesuplanavo ir neatliko audito procedÅ«rų taip, kad sugebėtų gauti pakankamus tinkamus audito įrodymus tam, kad galėtų padaryti pagrįstas iÅ¡vadas, kuriomis buvo grindžiama jos pateikta auditoriaus nuomonė;įvertinus Å¡io atlikto audito darbo dokumentus kitas auditorius, anksčiau nesusijęs su auditu, daugumoje atvejų negalėjo suprasti atliktų audito procedÅ«rų pobÅ«džio, atlikimo laiko ir apimties, audito procedÅ«rų rezultatų pagrindimo surinktais audito įrodymais, bei dėl reikÅ¡mingų audito metu pastebėtų dalykų padarytų iÅ¡vadų ir profesinių sprendimų, kuriais remiantis tokios iÅ¡vados buvo padarytos;auditorės O.

K. 2011 m. kovo 29 d. pareikÅ¡ta nuomonė apie AB „Gubernija“ 2010 metų finansines ataskaitas nebuvo pagrįsta pakankamais tinkamais audito įrodymais;nustatyti trÅ«kumai nebuvo atsitiktiniai, jie pastebimi viso AB „Gubernija“ 2010 metų finansinių ataskaitų audito atlikimo metu;AB „Gubernija“ yra vieÅ¡ojo intereso įmonė ir tyrimo metu nustatyti audito atlikimo trÅ«kumai galėjo turėti reikÅ¡mingÄ Ä¯takÄ audituotos įmonės finansinių ataskaitų vartotojams.2. Skundžiamo įsakymo priėmimo metu galiojusiame Audito įstatyme buvo nustatyta, jog Tarnyba, atlikusi atlikto audito tyrimÄ ir konstatavusi reikÅ¡mingus audito atlikimo trÅ«kumus, neturėjo alternatyvos skirti Å¡velnesnę drausminę nuobaudÄ nei nurodymas Auditorių rÅ«mams panaikinti auditoriaus vardÄ . 2015 m. balandžio 22 d.

įsigaliojo Audito įstatymo Nr. VIII-1227 13, 14, 22, 34, 37, 38, 39 ir 44 straipsnių pakeitimo įstatymas, kuriuo iÅ¡plėstas auditoriams skiriamų nuobaudų ratas – priimti įstatymo pakeitimai suteikia Tarnybai diskrecijÄ , įvertinus pažeidimų pobÅ«dį, juos padariusiems auditoriams, be auditoriaus vardo panaikinimo, skirti ir alternatyvias nuobaudas (pareikÅ¡ti auditoriui įspėjimÄ , sustabdyti auditoriaus pažymėjimo galiojimÄ ne ilgesniam negu 3 metų laikotarpiui, sustabdyti auditoriaus pažymėjimo galiojimÄ ir pavesti auditoriui perlaikyti vienÄ ar kelis kvalifikacinius egzaminus, nurodytus Audito įstatymo 11 straipsnyje, per ne ilgesnį negu 3 metų laikotarpį).

Atsakovas, atsižvelgdamas į pasikeitusį nuobaudų skyrimo reglamentavimÄ ir įvertinęs tai, kad tyrimo metu nustatyti AB „Gubernija“ 2010 metų finansinių ataskaitų audito trÅ«kumai yra reikÅ¡mingi, tačiau padaryti dėl esminio audito žinių trÅ«kumo. įgÅ«džių ir patirties, atliekant įmonių, kurios finansines ataskaitas sudaro pagal tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, auditÄ trÅ«kumo ir dėl audito įmonėje, kurioje pareiÅ¡kėja dirbo, taikytos nekokybiÅ¡kos, netinkamos audito metodologijos ir kokybės kontrolės sistemos (už kurios patvirtinimÄ ir kokybę pareiÅ¡kėja nebuvo atsakinga), sutinka, kad dėl nustatytų trÅ«kumų pareiÅ¡kėjai gali bÅ«ti skiriama ne griežčiausia nuobauda - auditoriaus vardo panaikinimas, o nuobauda, kuri padėtų užtikrinti geresnę jos atliekamų auditu kokybę ateityje ir bÅ«tų nukreipta į pareiÅ¡kėjos kvalifikacijos kėlimÄ , įpareigotų jÄ pagilinti audito žinias bei įgytų žinių lygį patvirtintų perlaikant kvalifikacinį atestuoto auditoriaus audito egzaminÄ .Atsižvelgdamos į tai, kas iÅ¡dėstyta aukščiau, Å¡alys patvirtina, kad atsakovas, vadovaudamasis Audito įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 39 straipsnio 2 dalimi, per 10 darbo dienų nuo teismo nutarties, kuria patvirtinama Å¡i sutartis, įsigaliojimo dienos pakeičia Audito ir apskaitos tarnybos direktoriaus 2014 m. balandžio 10 d.

įsakymu Nr. YAA-6 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo“ paskirtÄ nuobaudÄ (nurodymÄ Lietuvos auditorių rÅ«mams panaikinti pareiÅ¡kėjai auditoriaus vardÄ ) į nuobaudÄ , numatytÄ Audito įstatomo 38 straipsnio 2 dalies 3 punkte -sustabdyti auditoriaus pažymėjimo galiojimÄ ir pavesti auditorei O. K. perlaikyti audito kvalifikacinį egzaminÄ , per ne ilgesnį negu 3 metų laikotarpį ir apie šį sprendimÄ paskelbia Tarnybos interneto svetainėje www.aat.lt.Remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTÄ®) 521 straipsniu, 101 straipsnio 1 dalies 4 punktu, Å¡alys praÅ¡o taikos sutarties patvirtinimo teisme ir tai laikoma Å¡alies praÅ¡ymu teismui patvirtinti taikos sutartį ir administracinę bylÄ Nr. 1-3865-426/2015 nutraukti.Å alys patvirtina, kad joms yra žinomas ABTÄ® 101 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 102 straipsnio 3 dalies turinys, t. y. bylÄ nutraukus, vėl kreiptis į teismÄ dėl ginčo tarp tų pačių Å¡alių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama, taip pat žinomos Å¡ios Taikos sutarties sudarymo materialinės ir procesinės pasekmės.Å i taikos sutartis įsigalioja po teismo nutarties, kuria bus patvirtinta taikos sutartis, įsiteisėjimo dienos.Å alys patvirtina, kad taikos sutartimi visi ginčai tarp Å¡alių Å¡ioje administracinėje byloje laikomi iÅ¡spręstais ir Å¡alys neturi ir neturės viena kitai dėl to jokių pretenzijų ir/ar reikalavimų.

Bylinėjimosi iÅ¡laidų Å¡alys viena kitai neatlygina.Å alys patvirtina, kad turi visus įgaliojimus, reikalingus Å¡iai taikos sutarčiai pasiraÅ¡yti bei patvirtinti, ir kad Å¡ioje sutartyje nurodyta informacija atitinka tikrovę. Vadovaudamiesi ABTÄ® 42 straipsnio 2 dalimi, praÅ¡ome sugrÄ Å¾inti pareiÅ¡kėjai 50 procentų už skundÄ sumokėto žyminio mokesčio.Remiantis ABTÄ® 78 straipsnio 3 dalimi, 79 straipsnio 5 dalimi, Å¡alys praÅ¡o patvirtinti taikos sutartį raÅ¡ytinio proceso tvarka Å¡alims nedalyvaujant, iÅ¡skyrus, jeigu administracinę bylÄ nagrinėjantis teismas pripažins pareiÅ¡kėjos ir/ar atsakovo dalyvavimÄ bÅ«tinu.             11.

Å i sutartis sudaryta 3 egzemplioriais, vienas iÅ¡ kurių perduodamas tvirtinti teismui ir po vienÄ egzempliorių pasilieka kiekviena Å¡iÄ sutartį pasiraÅ¡iusi Å¡alis.“Nutraukti administracinę bylÄ Nr. I-3865-426/2013 pagal pareiÅ¡kėjos O. K. pateiktÄ skundÄ .Gražinti pareiÅ¡kėjai O. K. 14,48 Eur (keturiolika eurų 48 ct) sumokėto žyminio mokesčio.Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos atskiruoju skundu gali bÅ«ti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant atskirÄ jį skundÄ per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjai                                                                                        Jolanta Malijauskienė    Rūta Miliuvienė      Milda Vainienė