2021-10-27 Nr. AB-22519-3-61-3-03023-2019-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2287-415/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03023-2019-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 15.6; 44.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. spalio 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal trečiojo suinteresuoto asmens D. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. Š. skundą atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Vita NTP“, R. L., D. K.) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1. Pareiškėjas su skundu, kurį patikslino, kreipėsi į teismą, prašydamas:

1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktoriaus pavaduotojo 2014 m. vasario 28 d. įsakymą Nr. A30-818 „Dėl leidimo pradėti rengti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui“ (toliau – ir 2014 m. vasario 28 d. įsakymas), Administracijos direktoriaus 2015 m. birželio 19 d. įsakymą Nr. 30-2306 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, tvirtinimo“ (toliau – ir 2015 m. birželio 19 d. įsakymas), kuriuo buvo patvirtintas žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), planas;

2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Vilniaus miesto skyriaus vedėjos 2016 m. sausio 11 d. sprendimą Nr. 49SK-84-(14.49.109.) „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisės į žemės sklypą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“ (toliau – ir 2016 m. sausio 11 d. sprendimas), kuriuo buvo suformuotas 1 368 kv. m dydžio žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini); 3) įpareigoti Administraciją iš naujo parengti prilygintą detaliojo planavimo dokumentui žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), planą pagal faktinį naudojimą;

4) panaikinti Administracijos direktoriaus 2017 m. birželio 6 d. įsakymą Nr. 30-1388 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“ (toliau – ir 2017 m. birželio 6 d. įsakymas) ir Administracijos direktoriaus pavaduotojo 2018 m. liepos 18 d. įsakymą Nr. A30-1614/18(2.1.22E-TD2) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) naudojimo būdo pakeitimo“ (toliau – ir 2018 m. liepos 18 d. įsakymas);

5) panaikinti NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjos 2017 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą Nr. 49SK-1872-(14.49.109.) „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo), servituto nustatymo ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“ (toliau – ir 2017 m. rugpjūčio 31 d. sprendimas), kuriuo buvo suformuotas 908 kv. m dydžio žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas taip pat prašė priteisti iš atsakovų pareiškėjo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. Žemės sklypas, kurio adresas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). (toliau – ir Žemės sklypas (duomenys neskelbtini)), ir žemės sklypas, kurio adresas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). (toliau – ir Žemės sklypas (duomenys neskelbtini)) suformuoti neteisingai ir galbūt pažeidžiant teisės aktus, reglamentuojančius žemės sklypų suformavimą, nes formuojant žemės sklypus buvo vadovaujamasi klaidingomis gretimo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas 26A), ribomis.

2.2. Pareiškėjas apie savo teisių pažeidimą sužinojo tik 2019 m. liepos 25 d. viešo susirinkimo Vilniaus miesto savivaldybėje metu, todėl nėra praleidęs vieno mėnesio termino skundui pateikti.

2.3. Žemės sklypas (duomenys neskelbtini) turėjo būti formuojamas atsižvelgiant į istorinius duomenis ir namų valdos techninę bylą, taip pat formuojant Žemės sklypą (duomenys neskelbtini) nebuvo išspręsta daug kitų klausimų. Daugiabučio, esančio (duomenys neskelbtini), gyventojams priklausantys ir nuo seno kurui laikyti naudoti sandėliukai nepateko į suplanuoto sklypo (duomenys neskelbtini) ribas. Sudarant Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planą turėjo būti formuojami ne mažiau kaip du sklypai, po vieną kiekvienam gyvenamajam namui (1A2p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1A1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei kitas trečiajam asmeniui priklausantiems gyvenamiesiems namams (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)).

2.4. Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planas ir Administracijos 2014 m. vasario 28 d. įsakymas bei 2015 m. birželio 19 d. įsakymas prieštarauja Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėms, patvirtintoms Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 (toliau – ir Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės).

2.5. Žemės sklype (duomenys neskelbtini) nebuvo suplanuota vieta automobiliams laikyti, nors aktualiuose pastatuose yra 9 gyvenamosios patalpos ir 8 negyvenamosios patalpos, nenumatyta vieta socialinei infrastruktūrai – vaikų žaidimo aikštelei, poilsio zonai įrengti.

2.6. Žemės sklypas (duomenys neskelbtini) buvo suformuotas neteisėtai, netinkamos formos ir ribų, taip pat formuojant nurodytą žemės sklypą buvo panaikinti privažiavimai prie statinių, esančių kituose žemės sklypuose. Žemės sklypas (duomenys neskelbtini) suformuotas teritorijoje, kurioje neišspręsti gretimai stovintiems pastatams ir statiniams reikalingi žemės sklypo plotai.

2.7. Buvo pažeisti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.5 straipsnyje įtvirtinti teisingumo, protingumo, lygiateisiškumo, proporcingumo principai. Žemės sklypas (duomenys neskelbtini) suformuotas per didelis, o sklypas (duomenys neskelbtini) per mažas.

3. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti. Atsakovas nurodė, kad:

3.1. Pareiškėjas nėra Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) savininkas, bendrasavininkis ar nuomininkas, t. y. pareiškėjas neturi jokių teisių į žemės sklypus (duomenys neskelbtini). Ginčijamų sprendimų panaikinimas pareiškėjo teisių nepakeistų, nes pareiškėjas teisių į minimus žemės sklypus neturėjo nei iki ginčijamų sprendimų priėmimo, nei po jų, nei įgautų panaikinus skundžiamus sprendimus.

3.2. Pareiškėjas skundžia Administracijos 2014–2018 m. priimtus sprendimus, terminų skųsti Administracijos sprendimus atnaujinti neprašo bei nepagrindžia, kodėl nagrinėjamu atveju neturėtų būti taikomas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatytas vieno mėnesio senaties terminas, kuris yra akivaizdžiai praleistas. Iš esamų dokumentų matyti, jog pareiškėjui apie žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimą buvo žinoma dar 2012 m., tai patvirtina byloje esantis priedas prie prašymo suformuoti ir patvirtinti žemės sklypo planą, kuriame pats pareiškėjas yra pasirašęs. Taip pat skundžiami Administracijos sprendimai teisės aktų nustatyta tvarka yra skelbiami Administracijos tinklalapyje.

3.3. Administracijos 2015 m. birželio 19 d. įsakymu patvirtintas Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planas ir 2017 m. birželio 6 d. įsakymas, kuriuo buvo patvirtintas Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planas, atitinka specialiojo plano sprendinius. Pareiškėjo argumentas, kad Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribos turėjo būti planuojamos nesivadovaujant specialiojo plano sprendiniais, yra nepagrįstas.

3.4. Byloje nėra pateikti duomenys, kurie pagrįstų, jog tam tikri daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) priklausiniai, kurie įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, liko už suplanuoto (duomenys neskelbtini) sklypo ribos.

3.5. Teisės aktai numato reikalavimą, jog statinys bei jo priklausiniai patektų į vieno sklypo ribas, tačiau reikalavimo, jog kiekvienam savarankiškam statiniui būtų formuojamas atskiras sklypas teisės aktai nenumato. Pats pareiškėjas pasirašė prašymo priedą dėl sklypo formavimo kartu su kitų statinių, esančių Žemės sklype (duomenys neskelbtini), savininkais.

3.6. Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės reglamentuoja valstybinės žemės sklypų pardavimą bei nuomą, o ne sklypų formavimo dokumentų rengimą bei tvirtinimą.

3.7. Reikalavimai automobilių stovėjimo vietoms, vaikų žaidimo aikštelėms bei poilsio zonoms nustatyti statybos techniniuose reglamentuose ir jie taikomi statant naujus statinius, derinant šių statinių projektus. Esamiems statiniams numatyta infrastruktūra pasikeitus teisės aktų reikalavimams neprivalo būti perplanuota.

3.8. Nei skundžiamo Administracijos direktoriaus 2017 m. birželio 6 d. įsakymo priėmimo metu, nei šiai dienai galiojantys teisės aktai nenustato pareigos formuoti sklypus esamiems pastatams eksploatuoti, dėl kurių formavimo nebuvo kreiptasi. Neaišku kokios būtent pareiškėjo teisės suformavus Žemės sklypą (duomenys neskelbtini) buvo pažeistos. Vadovaujantis bylos duomenimis, pareiškėjas nėra įgaliotas ginti statinių (duomenys neskelbtini) savininkų teises.

3.9. Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planu, kuris buvo patvirtintas vėliau nei Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planas, nebuvo keisti Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) sprendiniai, t. y. tvirtinant Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planą buvo numatytas įvažiavimas į sklypą, kurio vieta patvirtinus Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planą nepasikeitė.

3.10. Pareiškėjas klaidina teismą, nurodydamas pastatų bendruosius plotus, nes vertinant pastatui reikalingą plotą žemės sklype esminis kriterijus yra užstatymo plotas. Užstatymo plotas nėra vienintelis kriterijus formuojant sklypą esamiems statiniams eksploatuoti. Taip pat vadovaujamasi teritorijoje galiojančiais teritorijų planavimo dokumentais.

3.11. Pareiškėjas taip pat prašo panaikinti Administracijos direktoriaus pavaduotojo 2018 m. liepos 18 d. įsakymą, kuriuo Žemės sklypui (duomenys neskelbtini) buvo pakeistas naudojimo būdas, tačiau pateiktame skunde nepateiktas nei vienas argumentas pagrindžiantis šio įsakymo neteisėtumą. Žemės sklypas (duomenys neskelbtini) patenka į intensyvaus užstatymo gyvenamosios teritorijos funkcinę zoną, kurioje vadovaujantis Bendrojo plano reglamentais daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos naudojimo būdo nustatymas yra galimas.

3.12. Pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Administraciją iš naujo parengti prilyginamą detaliojo planavimo dokumentui Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planą neįmanomas pagal galiojančius teisės aktus, t. y. tokių žemės valdos projektų, kaip žemės sklypų planų, prilyginamų detaliojo planavimo dokumentui rengimas nebėra numatytas šiai dienai galiojančiame Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme, o Žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 1124, yra netekęs galios.

4. Atsakovas NŽT atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti. Atsakovas nurodė, kad:

4.1. Pagal nustatytą teisinį reguliavimą Vilniaus miesto savivaldybė pagal kompetenciją yra atsakinga už Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinių atitiktį ginčo teritorijoje galiojantiems teritorijų planavimo dokumentams, tarp jų ir specialiojo plano sprendiniams.

4.2. NŽT, neviršydama kompetencijos ribų, vertino, ar tinkamai laikantis teisės aktų reikalavimų buvo atliktas Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planas, prilyginamas detaliojo planavimo dokumentui, ir nenustatęs trūkumų jį suderino 2015 m. birželio 2 d., taip pat vertino, ar tinkamai laikantis teisės aktų reikalavimų buvo atlikta Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo procedūra, ir, nenustačiusi trūkumų, 2017 m. birželio 2 d. išdavė žemėtvarkos planavimo dokumento patikrinimo aktą Nr. FPA-2732-(8.30), kurio 8 punkte nurodė, kad pritariama teikimui tvirtinti.

4.3. Pareiškėjas ginčija individualius administracinius aktus, priimtus 2014–2018 m., o tai reiškia, kad skundas pateiktas praėjus 2–4 metams nuo jų priėmimo dienos. Remiantis bylos duomenimis, pareiškėjas dar iki ginčijamų individualių administracinių aktų priėmimo ir paskelbimo buvo patalpos, esančios Žemės sklype (duomenys neskelbtini), savininkas ir būdamas patalpos savininkas 2012 m. kovo 6 d. savo parašu patvirtino prašymą suformuoti ir patvirtinti Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planą, todėl jam buvo žinoma pradėta žemės sklypo formavimo procedūra ir pati plano schema, kuriai pareiškėjas pritarė savo parašu. Be to, pareiškėjas 2018 m. gruodžio 11 d. pateikdamas NŽT Vilniaus miesto skyriui prašymą, registracijos Nr. 49PR2-289, pateikė ir Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) plano kopiją. Tai yra dar viena data, nuo kurios galėtų būti skaičiuojamas terminas administraciniam aktui apskųsti ir jis yra praleistas.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Vita NTP“ atsiliepime į pareiškėjo prašė jį atmesti. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad:

5.1. Pareiškėjas neturi teisinio suinteresuotumo reikšti skundo reikalavimus. Pareiškėjas ginčija žemės sklypų suformavimo teisėtumą, tačiau pats pareiškėjas byloje nėra pateikęs jokių duomenų, įrodančių jo teisių į Žemės sklypus (duomenys neskelbtini). Be to, dalis pareiškėjo skundo argumentų susiję su kitų asmenų teisių ir interesų gynimu, o tokie įgaliojimai pareiškėjui nėra suteikti.

5.2. Pareiškėjas yra praleidęs vieno mėnesio terminą ginčyti individualius administracinius aktus, nėra pareiškęs reikalavimo atnaujinti terminą skundui pateikti bei nėra nurodęs svarbių priežasčių, kodėl terminas skundui pateikti buvo praleistas. Bylos duomenys patvirtina, kad Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) suformavimo pagrindai pareiškėjui buvo žinomi anksčiau nei 2019 m. liepos 25 d., kadangi dar 2012 metais pareiškėjas buvo pasirašęs prašymą dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo, be to, pareiškėjas buvo statytojas 2019 m. birželio mėnesį rengiant Žemės sklype (duomenys neskelbtini) esančio pastato rekonstrukcijos projektinius pasiūlymus.

5.3. Žemės sklypas (duomenys neskelbtini) yra suformuotas teisėtai, pagal tuo metu galiojančių teisės aktų reikalavimus, atsižvelgiant į tuo metu galiojusio Antakalnio specialiojo plano sprendinius bei gretimų žemės sklypų, tarp jų (duomenys neskelbtini) ribas, o pareiškėjo skunde nurodomi argumentai to nepaneigia. Pareiškėjas turėtų ginčyti ne Žemės sklypų (duomenys neskelbtini) suformavimo teisėtumą, o Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribų patikslinimą atliktą 2019 m. vasario 11 d., kadangi būtent šis patikslinimas sąlygojo, kad tarp Žemės sklypų (duomenys neskelbtini) bendros ribos atsirado laisvos žemės plotas. Todėl tikėtina pareiškėjas pasirinko netinkamą savo teisių gynimo būdą.

5.4. Žemės sklypas (duomenys neskelbtini) yra suformuotas teisėtai, pagal tuo metu galiojančių teisės aktų reikalavimus, atsižvelgiant į tuo metu galiojusio Antakalnio specialiojo plano sprendinius bei gretimų žemės sklypų, tarp jų Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribas, o pareiškėjo skunde nurodomi argumentai to nepaneigia.

5.5. Pareiškėjo skundo reikalavimas įpareigoti Administraciją atlikti veiksmus yra suformuotas ydingai, todėl negali būti tenkinamas, kadangi teismo sprendimo vykdymas būtų neįmanomas dėl pasikeitusių teisės aktų reikalavimų susijusių su teritorijų planavimo dokumentų rengimu.

6. Trečiasis suinteresuotas asmuo D. K. 2019 m. gruodžio 5 d. teismui pateiktame prašyme dėl įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu palaikė skundo argumentus. Prašyme nurodė, kad jis mano, jog žemės sklypai (duomenys neskelbtini) suformuoti pažeidžiant viešinimo procedūras. Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) sprendiniai pažeidė tiek trečiųjų asmenų teises, tiek viešąjį interesus, tiek Specialųjį planą, kurį 2004 m. vasario 25 d. sprendimu Nr. 1-284 patvirtino Vilniaus miesto savivaldybės taryba. Trečiųjų asmenų teisės pažeistos, nes panaikintas vienintelis privažiavimas prie jų valdomų pastatų. Pažeistas viešas interesas, nes žemės sklypas (duomenys neskelbtini) suformuotas neproporcingai didelis ir lengvatinėmis sąlygomis parduotas be aukciono.

7. Trečiasis suinteresuotas asmuo D. K. 2020 m. kovo 23 d. į bylą pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2004 m. vasario 25 d. sprendimu patvirtintas Specialusis planas Vilniaus miesto bendrojo plano dalimi buvo tik iki 2007 metų, ir neteko savo teisinės galios dar 2007 m. vasario 14 d., kai Vilniaus miesto savivaldybės taryba patvirtinto naują ir iki dabar tebegaliojantį Vilniaus miesto bendrąjį planą. Tiek (duomenys neskelbtini), tiek (duomenys neskelbtini) sklypų planai parengti ir dėl jų suformavimo atsakovų parengti teisės aktai yra neteisėti. Formuojant (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sklypus turėjo būti vadovaujamasi dar 1995 metais patvirtintu šių sklypų projektu, kuriame buvo nurodytas aiškus kiekvieno sklypo plotas, darni forma, nepažeistas viešasis interesas, aiškus patekimas į sklypus, nepažeidžiant jokių trečiųjų šalių interesų. Tiek rengiant Antakalnio specialųjį planą, tiek formuojant (duomenys neskelbtini) sklypus turėjo būti atsižvelgiama (bet akivaizdžiai neatsižvelgta) į istorinį užstatymą, statinių ir žemės faktinį naudojimąsi. Žemės sklypai (duomenys neskelbtini) suformuoti pažeidžiant viešinimo procedūras, nes apie jų formavimą tinkamai nepranešta suinteresuotiems tretiesiems asmenims. Formuojant (duomenys neskelbtini) sklypą nesivadovauta gretimų sklypų faktinėmis ribomis, nes jos nesutampa su (duomenys neskelbtini) ribomis, taip pat neatsižvelgta į gatvių raudonąsias linijas (riba nesutampa su raudonosiomis linijomis), sklypas suformuotas ne tokios formos kaip buvo susiklostęs istoriškai, ne visi naudojami statiniai pakliuvo į sklypo ribas, dalis sklypo ribų kerta pastatų projekcijas į žemę (pareiškėjo nuosavybei priklausanti mansarda išlenda už sklypo ribos), sklypo naudotojai neinformuoti apie parengtą sklypo plano projektą ir su juo nesupažindinti. Taip pat sklypas suformuotas nepagrįstai mažas, nepaliekant galimybės laikyti automobilių, įrengti vaikų žaidimo ir suaugusiųjų poilsio ir laisvalaikio zoną, saugiu atstumu sklypo ribose laikyti komunalinių atliekų konteinerių.

II. 8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. spalio 22 d. sprendimu administracinės bylos dalį dėl Administracijos direktoriaus pavaduotojo 2014 m. vasario 28 d. įsakymo, Administracijos direktoriaus 2015 m. birželio 19 d. įsakymo, NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjos 2016 m. sausio 11 d. sprendimo panaikinimo nutraukė. Teismas kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą, priteisė iš pareiškėjo trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Vita NTP“ naudai 2 000 Eur bylinėjimosi išlaidų.

9. Teismas pažymėjo, kad byloje kilo ginčas dėl Administracijos direktoriaus pavaduotojo 2014 m. vasario 28 d. įsakymo, Administracijos direktoriaus 2015 m. birželio 19 d. įsakymo, NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjos 2016 m. sausio 11 d. sprendimo, Administracijos direktoriaus 2017 m. birželio 6 d. įsakymo, Administracijos direktoriaus pavaduotojo 2018 m. liepos 18 d. įsakymo, NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjos 2017 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo Administraciją iš naujo parengti prilygintą detaliojo planavimo dokumentui žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), planą pagal faktinį naudojimą.

10. Teismas nustatė šias reikšmingas faktines aplinkybes ginčo išsprendimui:

10.1. Trečiasis suinteresuotas asmuo D. K. 2013 m. spalio 15 d. pateikė Administracijai prašymą leisti pradėti rengti Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planą, prilyginamą teritorijų planavimo dokumentui, plano rengimo tikslas – suformuoti naudojamą valstybinės žemės sklypą esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Pareiškėjas buvo pasirašęs priedą prie prašymo suformuoti ir patvirtinti Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planą;

10.2. Administracijos direktoriaus pavaduotojo 2014 m. vasario 28 d. įsakymu buvo leista pradėti rengti apie 1 368 kv. m ploto Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, pagal Miesto plėtros departamento Žemės duomenų skyriaus parengtus žemės sklypo plano rengimo reikalavimus ir preliminarią žemės sklypo ribų schemą. Administracijos direktoriaus 2015 m. birželio 19 d. įsakymas nustatė kitos paskirties valstybinio Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) duomenis, be kita ko, plotą – 1 368 kv. m, naudojimo būdą – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos bei daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos, esamą pastatų aukštį – 1 ir 2 aukštų, esamą užstatymo tankį – 41 procentas;

10.3. Iš į bylą pateikto Nekilnojamojo turto registro (toliau – ir NTR) išrašo Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklauso 0,1368 ha ploto žemės sklypas, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). NŽT 2016 m. sausio 11 d. sprendimu buvo suformuotas 1 368 kv. m dydžio Žemės sklypas (duomenys neskelbtini) ir patvirtinti šio žemės sklypo kadastro duomenys, nustatyti pagal UAB „Geotera“ matininko T. N. 2015 m. liepos 16 d. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą. Pagal NTR centrinio duomenų banko 2019 m. lapkričio 27 d. išrašą, registro Nr. (duomenys neskelbtini), Žemės sklype (duomenys neskelbtini) yra pastatas – gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio fizinio nusidėvėjimo proc. – 37 proc., pastatas – gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio fizinio nusidėvėjimo proc. – 67 proc., pastatas – gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio fizinio nusidėvėjimo proc. – 80 proc., pastatas – gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio fizinio nusidėvėjimo proc. – 50 proc.;

10.4. Pagal NTR duomenis pareiškėjas nuosavybės teise valdo: negyvenamąją patalpą, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), stovinčiame valstybei nuosavybės teise priklausančiame Žemės sklype (duomenys neskelbtini), kurį pareiškėjas įgijo 2011 m. birželio 29 d. dovanojimo sutarties Nr. PJ-3551 pagrindu, ir bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise - butą, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), fizinio nusidėvėjimo procentas – 67 proc., kurį pareiškėjas kartu su sutuoktine įgijo 2019 m. spalio 16 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. DB-6651 pagrindu. Pareiškėjas 2018 m. gruodžio 11 d. NŽT buvo pateikęs prašymą išnuomoti naudojamą valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalį, žemės sklype esančiai negyvenamajai patalpai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), eksploatuoti, kartu su prašymu pateikė UAB „Geotera“ 2018 m. sausio 25 d. parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos plano kopiją.

10.5. Administracijos direktoriaus pavaduotojos 2017 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. A30-658 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ buvo nustatyta, kad pradedamas rengti apie 908 kv. m ploto Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektas, kurio tikslas – suformuoti žemės sklypą esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Miesto plėtros departamento direktoriaus pavaduotoja 2017 m. kovo 13 d. patvirtino Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus Nr. A648-145/17(2.14.2.12-MP8);

10.6. Administracijos direktoriaus 2017 m. birželio 6 d. įsakymu buvo patvirtintas Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektas, kurio tikslas – suformuoti žemės sklypą esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį, ir jo erdvinius duomenis, nurodytus Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje, aiškinamąjį raštą bei sprendinius;

10.7. NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjos 2017 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu buvo suformuotas 908 kv. m ploto Žemės sklypas (duomenys neskelbtini) ir patvirtinti žemės sklypo kadastro duomenys bei nustatytas 73 kv. m ploto kelio servitutas, suteikiantis teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis daiktas);

10.8. Administracijos direktoriaus pavaduotojo 2018 m. liepos 18 d. įsakymu buvo nuspręsta pakeisti kitos paskirties Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) naudojimo būdą iš vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos į daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos naudojimo būdą. Iš įsakymo projekto aiškinamojo rašto nustatyta, kad pagal bendrojo plano sprendinius sklypas patenka į intensyvaus užstatymo gyvenamųjų teritorijų funkcinę zoną;

10.9. Žemės sklypas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Vita NTP“ 2019 m. vasario 20 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 2330 pagrindu. NTR duomenų bazėje žemės sklypui įregistruotas kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis).

11. Teismas, pasisakydamas dėl termino ginčyti Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) suformavimo teisėtumą, vadovavosi ABTĮ 29 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas praleido terminą apskųsti Administracijos direktoriaus pavaduotojo 2014 m. vasario 28 d. įsakymą, Administracijos direktoriaus 2015 m. birželio 19 d. įsakymą, NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjos 2016 m. sausio 11 d. sprendimą.

12. Teismas nustatė, kad pareiškėjas dar iki ginčijamų individualių administracinių aktų priėmimo ir paskelbimo buvo patalpų, kurios yra pastate, stovinčiame Žemės sklype (duomenys neskelbtini), savininkas. Pareiškėjas, būdamas patalpų savininku, 2012 m. kovo 6 d. savo parašu patvirtino prašymą suformuoti ir patvirtinti Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planą, todėl neabejotinai jam buvo žinoma pradėta Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo procedūra ir pati plano schema, kuriai pareiškėjas pritarė savo parašu. Tuo labiau, pareiškėjas 2018 m. gruodžio 11 d. teikė NŽT Vilniaus miesto skyriui prašymą dėl Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalies įsigijimo, o kartu su prašymu pateikė ir Žemės sklypo (duomenys neskelbtini)plano kopiją. Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjas buvo statytojas rengiant Žemės sklype (duomenys neskelbtini) esančio dvibučio gyvenamojo namo rekonstravimo projekto projektinius pasiūlymus, o projektinių pasiūlymų rengimo užduoties data yra 2019 m. birželio 12 d. Iš projektinių pasiūlymų turinio matyti, kad pareiškėjui turėjo būti žinoma apie Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) konfigūraciją, plotą, ribas ir teisės aktus, kuriais buvo suformuotas Žemės sklypas (duomenys neskelbtini), kadangi visus duomenis apie Žemės sklypą (duomenys neskelbtini) pareiškėjas nurodė projektinių pasiūlymų rengimo užduotyje, kurią pateikė derinti Administracijos direktoriui.

13. Teismo vertinimu, pareiškėjas nesilaikė rūpestingumo, sąžiningumo ir aktyvumo, atidumo reikalavimų bei operatyvumo standarto. Jokių objektyvių, nuo paties pareiškėjo valios nepriklausančių, priežasčių nenurodė, todėl terminas apskųsti Administracijos direktoriaus pavaduotojo 2014 m. vasario 28 d. įsakymą, Administracijos direktoriaus 2015 m. birželio 19 d. įsakymą, NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjos 2016 m. sausio 11 d. sprendimą negali būti atnaujintas. Teismas vadovaudamasis ABTĮ 103 straipsnio 8 punktu bylos dalį dėl paminėtų skundžiamų aktų panaikinimo nutraukė. Atsižvelgdamas į tai, teismas priėjo prie išvados, kad nėra pagrindo tenkinti ir išvestinio reikalavimo įpareigoti Administraciją iš naujo parengti prilygintą detaliojo planavimo dokumentui žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), planą pagal faktinį naudojimą, tuo labiau, kad tokio reikalavimo patenkinimas pasikeitus norminiam reglamentavimui yra teisiškai neįmanomas.

14. Teismas, pasisakydamas dėl Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) suformavimo teisėtumo, vadovavosi Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 40 straipsnio 2, 3 dalimis, Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 (toliau – ir Taisyklės), 12 punktu. Teismas padarė išvadą, kad būtent Vilniaus miesto savivaldybė pagal kompetenciją yra atsakinga už Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinių atitiktį ginčo teritorijoje galiojantiems teritorijų planavimo dokumentams, tarp jų ir specialiojo plano sprendiniams. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo tvarką reglamentuoja Taisyklės. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto sprendiniai negali prieštarauti kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, įstatymams ir kitiems teisės aktams, tarp jų teritorijų planavimo normų ir statybos techninių reglamentų reikalavimams, darantiems įtaką žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto sprendiniams.

15. Teismas nustatė, kad tiek Žemės sklypo (duomenys neskelbtini), tiek Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribos numatytos Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2004 m. vasario 25 d. sprendimu Nr. 1-284 „Dėl sklypų ribų prie esamų pastatų nustatymo Antakalnio seniūnijoje specialiojo plano tvirtinimo“ (toliau – ir Sprendimas) patvirtintame Antakalnio specialiajame plane (toliau – ir Specialusis planas), kuris yra nenuginčytas ir galiojantis. Minėtu Sprendimu buvo patvirtintas sklypų ribų prie esamų pastatų nustatymo Antakalnio seniūnijoje specialusis planas (pagal pridedamą brėžinį, kur planuojamos teritorijos Antakalnio seniūnijoje ribos nurodytos skaičiais nuo 1 iki 31 imtinai). Sprendimu nustatyta, kad vadovaujantis specialiuoju planu formuojamos žemės sklypų ribos bei rengiami laisvos valstybinės žemės detalieji planai numatant naujų sklypų suformavimą. Specialusis planas gali būti tikslinamas parengiant detaliuosius planus. Atsižvelgdamas į tai, teismas priėjo prie išvados, kad argumentai, jog formuojant Žemės sklypą (duomenys neskelbtini) bei Žemės sklypą (duomenys neskelbtini), turėjo būti vadovaujamasi 1995 metais patvirtintu šių sklypų projektu, o ne Specialiuoju planu, yra nepagrįsti.

16. Teismas trečiojo suinteresuoto asmens argumentus, kad Specialusis planas yra negaliojantis nuo 2007 m. vasario 14 d., kai Vilniaus miesto savivaldybės taryba patvirtinto naują Vilniaus miesto bendrąjį planą, laikė teisiškai nepagrįstais. Specialaus plano priėmimo metu galiojusi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir TPĮ) 18 straipsnio 4 dalis nustatė, kad patvirtinti specialieji planai galioja neterminuotai. Specialusis planas yra privalomas visiems teritorijų planų rengėjams ir vykdytojams. TPĮ 17 straipsnio 2 dalis nustato, kad detalieji planai galioja neterminuotai arba tol, kol parengiami ir patvirtinami juos keičiantys to paties lygmens teritorijų planavimo dokumentai. Teismas nenustatė, kad Specialusis planas būtų panaikintas jį pakeitus kitu specialiuoju ar detaliuoju planu. Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2007 m. vasario 14 d. patvirtindama naują Vilniaus miesto bendrąjį planą nepanaikino Sprendimu patvirtinto Specialiojo plano. Teismas trečiojo suinteresuoto asmens D. K. argumentus, kad Specialaus plano brėžinys prieštarauja tekstinei daliai, laikė teisiškai nepagrįstais. Teismas pažymėjo, kad Specialusis planas nėra nuginčytas, todėl neturi pagrindo juo nesivadovauti bei kvestionuoti jo teisėtumą, kadangi šioje byloje nesprendžiamas jo teisėtumo klausimas.

17. Teismas nurodė, kad aplinkybė, kad Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo metu nebuvo suformuoti sklypai statiniams adresu (duomenys neskelbtini), nepagrindžia Administracijos 2017 m. birželio 6 d. įsakymo neteisėtumo, kadangi Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planu buvo suplanuotas ir nustatytas bei įregistruotas servitutas suteikiantis teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku. Šio servituto viešpataujantys daiktai yra pastatai (duomenys neskelbtini) (gyvenamasis namas ir toje teritorijoje esanti transformatorinė pastotė). Teismas vadovavosi Taisyklių 46 punktu.

18. Teismas pažymėjo, kad Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planas buvo patvirtintas vėliau nei Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planas. Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planu nebuvo keisti Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) sprendiniai, t. y. tvirtinant sklypo (duomenys neskelbtini) planą buvo numatytas įvažiavimas į sklypą, kurio vieta patvirtinus sklypo (duomenys neskelbtini) planą nepasikeitė. Teismas vadovavosi Taisyklių 42 punktu, kad, formuojant ar pertvarkant žemės sklypus, turi būti numatyta galimybė į kiekvieną žemės sklypą įvažiuoti (išvažiuoti) keliu (gatve), besijungiančiu su valstybinės reikšmės ar vietinės reikšmės keliais, sudarančiais kelių tinklą, arba siūlomi servitutai. Teismas nurodė, kad Žemės sklypas (duomenys neskelbtini) ribojasi su keliu (gatve), besijungiančiu su vietinės reikšmės keliais – (duomenys neskelbtini) gatve. (duomenys neskelbtini) gatvės raudonosios linijos ribojasi su Žemės sklypu (duomenys neskelbtini). Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad formuojant Žemės sklypą (duomenys neskelbtini)nebuvo jokio teisinio pagrindo spręsti įvažiavimo klausimo į Žemės sklypą (duomenys neskelbtini) per Žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Be to, teismas pažymėjo, kad formuojant žemės sklypą turi būti numatytas privažiavimas prie žemės sklypo, o ne prie atskirų tame žemės sklype stovinčių pastatų, kaip, kad nurodo pareiškėjas. Aplinkybė, kad Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribos buvo tikslintos 2019 m. vasario 11 d., tai yra po Žemės sklypų (duomenys neskelbtini) suformavimo ir patvirtinimo, dėl ko atsirado laisvos žemės plotas tarp Žemės sklypų (duomenys neskelbtini), negali būti pagrindu pripažinti neteisėtais žemės sklypų suformavimo administracinius aktus, kadangi pagal tuo metu galiojusius planus Žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ribos buvo nustatytos tinkamai. Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribų patikslinimas atliktas 2019 m. vasario 11 d., dėl ko tarp Žemės sklypų (duomenys neskelbtini) bendros ribos atsirado laisvos žemės plotas, o Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) forma pasikeitė, nuo tos, kuri buvo įregistruota 1995 m„ ir galiojo Žemės sklypų (duomenys neskelbtini) suformavimo ir patvirtinimo metu.

19. Teismas skundo argumentą, kad registruojant Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) kadastro duomenis Nekilnojamojo turto registre buvo padaryta klaida ir šis sklypas į kadastro žemėlapį buvo įbrėžtas kitomis ribomis nei galbūt buvo patvirtintas šio sklypo planas, laikė nepagrįstu. Teismas iš Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) 1995 plano nustatė, kad jo ribos atitinka Antakalnio specialiojo plano ribas, ir (duomenys neskelbtini) suformavimo ir tvirtinimo metu galiojusias ribas. Teismas pažymėjo ir tai, kad nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje atliktas Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribų tikslinimas neturėjo visiškai jokios įtakos Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) riboms, kadangi bendra Žemės sklypų (duomenys neskelbtini) riba nesikeitė.

20. Teismo vertinimu, pareiškėjas skunde nepagrįstai vadovaujasi Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 8 punkto 3 dalimi, kadangi nurodytas teisės aktas reglamentuoja valstybinės žemės sklypų pardavimą bei nuomą, o ne sklypų formavimo dokumentų rengimą ir tvirtinimą.

21. Teismas trečiojo suinteresuoto asmens D. K. argumentus, kad formuojant Žemės sklypą (duomenys neskelbtini) buvo pažeistos viešinimo procedūros, nes apie formavimą tinkamai nepranešta suinteresuotiems tretiesiems asmenims, vertino kaip teisiškai nepagrįstus. Teismas nurodė, kad, vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymo (2013 m. birželio 27 d. Nr. XII-407) 3 straipsnio 2 dalies 4 punktu, žemės sklypų planai, prilyginami detaliojo teritorijų planavimo dokumentams, yra prilyginami žemės valdos projektams. Vadovaujantis TPĮ 5 straipsniu, žemės valdos projektai nėra laikytini teritorijų planavimo dokumentu. Žemės valdos projektams nėra taikomos TPĮ įtvirtintos teritorijų planavimo dokumentų viešinimą reguliuojančios normos. Formavimo ir pertvarkymo projektai vadovaujantis Žemės įstatymo 37 straipsnio 3 dalies 2 punktu laikytini žemės valdos projektais, o vadovaujantis šio įstatymo 37 straipsnio 1 dalies 2 punktu žemės valdos projektai priskirtini žemėtvarkos planavimo dokumentams. Žemėtvarkos dokumentai, šiuo atveju formavimo ir pertvarkymo projektas, nelaikyti teritorijų planavimo dokumentais ir jų derinimui netaikomos teritorijų planavimo dokumentų viešinimo nuostatos nustatytos TPĮ. Teismas įvertino Taisyklių 54, 55 punktų nuostatas ir nurodė, kad į bylą nėra pateikta įrodymų, kad Žemės sklype (duomenys neskelbtini) būtų pareiškėjui ar D. K. nuosavybės teise priklausančių pastatų.

22. Įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes bei teisinį reguliavimą, teismas nenustatė ginčijamų sprendimų neteisėtumo pagrindų (ABTĮ 91 str. 1 d.), todėl konstatavo, kad nėra pagrindo tenkinti ir išvestinio reikalavimo. Teismo vertinimu, proceso dalyvių procesiniuose dokumentuose išdėstyti kiti argumentai nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytų išvadų, todėl teismas jų nenagrinėjo.

23. Teismas, atsižvelgdamas į trečiajam suinteresuotam asmeniui teiktų teisinių paslaugų kiekį byloje, įvertinęs pateiktų procesinių dokumentų turinį ir apimtį, į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacija) 2 punkte nustatytus priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydžio nustatymo kriterijus, nustatęs, kad už suteiktas tam tikras teisines paslaugas išlaidos viršija Rekomendacijose nustatytą maksimalų dydį, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Vita NTP“ prašomą priteisti bylinėjimosi išlaidų sumą sumažino iki 2 000 Eur.

III. 24. Trečiasis suinteresuotas asmuo (apeliantas) D. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 22 d. sprendimą visa apimtimi ir aktualius klausimus išspręsti iš esmės; prie bylos medžiagos pridėti 2020 m. spalio 12 d. prašymą visa apimtimi; patenkinti jo prašymus dėl liudininkų (M. P., G. S.) apklausos, duomenų išsireikalavimo iš valstybės įmonės Registrų centro dėl duomenų pakeitimo 2019 m. vasario 11 d. ir ekspertės A. S. paskyrimo, siekiant išsiaiškinti, ar (duomenys neskelbtini) suformuoti sklypai suformuoti teisėtai; atsižvelgiant į tai, kad apie (duomenys neskelbtini) sklypo suformavimą ir ribų žymėjimą nebuvo informuotas – patenkinti pareiškėjo skundą ir panaikinti visus teisės aktus, kuriuos jis prašė panaikinti dėl šio sklypo suformavimo; atsižvelgiant į tai, kad (duomenys neskelbtini) sklypas suformuotas pažeidžiant materialiosios teisės normas, t. y. jo (ir kaimynų iš (duomenys neskelbtini)) pastatų priklausiniai (kieto kuro sandėliai) liko už sklypo ribos ir sklype atsidūrė tretiesiems asmenims priklausantys statiniai, vadovaujantis ABTĮ 5 ir 91 (ir kt.) straipsnių nuostatomis – atnaujinti terminą šiam prašymui pateikti ir panaikinti visus pareiškėjo prašomus teisės aktus (dėl šio sklypo suformavimo); kadangi vyrauja viešasis interesas (sprendžiamas valstybinės žemės privatizavimo klausimas), atnaujinti praleistą terminą dėl (duomenys neskelbtini) ir patenkinti pareiškėjo nurodytus prašymus (kas aktualu ir jam, nes yra (duomenys neskelbtini) naudotojas) visa apimtimi. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

24.1. Bylą išnagrinėjo netinkamos sudėties teismas, nes į apelianto pareikštą nušalinimą teisėjai Vitai Valeckaitei buvo atsakyta nepakankamai motyvuotai. LVAT 2019 m. spalio 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-703-438/2019 jau buvo panaikinęs teisėjos Vitos Valeckaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) 2019 m. spalio 24 d. nutartį šioje byloje, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjo skundą. Teisėja Vita Valeckaitė visus sprendimus priėmė tendencingai. Teisėja atsisakė skirti ekspertizę, atsisakė iškviesti liudininkais M. P., G. S.; atsisakė apklausti valstybės įmonės Registrų centro darbuotojus dėl (duomenys neskelbtini) sklypo ribų pakeitimo kadastro žemėlapyje 2019 m. vasario 11 d.

24.2. Teismas neįvertino aplinkybių, kad (duomenys neskelbtini) pastatų priklausiniai, t. y. kieto kuro sandėliai liko už (duomenys neskelbtini) ribų, kas puikiai matosi sklypo plane. Be to, formuojant (duomenys neskelbtini) sklypą, būtent (duomenys neskelbtini) pastatų priklausiniai (kieto kuro laikymo sandėliukai) atsirado svetimame sklype, t. y. (duomenys neskelbtini). Ir šiaurės vakarinėje (duomenys neskelbtini) sklypo dalyje esantys kieto kuro sandėliukai yra ne (duomenys neskelbtini) priklausiniai, nes sklypo riba visuomet buvo tarp sandėliukų. Būtent į šias faktines aplinkybes teismas iš visos neatsižvelgė. O kadangi nei ekspertai, nei liudininkai nebuvo kviesti ir išklausyti, tai byla išnagrinėta tik formaliai, nesiekiant įvykdyti teismams skirtos funkcijos, t. y. užtikrinti teisingumą.

24.3. Byla išnagrinėta formaliai, nes teismas neišsprendė apelianto 2020 m. spalio 12 d. pateikto prašymo pridėti įrodymus.

24.4. Teismas neišsprendė klausimo dėl to, kad formuojant Žemės sklypą (duomenys neskelbtini) ir atliekant šio sklypo žymėjimo darbus, į žymėjimo procedūrą nebuvo kviečiami nei Žemės sklypo (duomenys neskelbtini), nei Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) sklypo naudotojai, tarp jų ir apeliantas. Būtent ši aplinkybė yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad Žemės sklypas (duomenys neskelbtini) suformuotas pažeidžiant imperatyvias procedūras ir taisykles, nes visiems žinoma, kad į sklypo žymėjimą privaloma kviesti ir gretimų sklypų naudotojus. Juo labiau, kai sklypo ribose atsiranda kitiems asmenims priklausantys statiniai ir sklypo ribos nėra aiškiai numatytos.

24.5. Teismas ignoravo faktą, kad Administracijai priklausanti atraminė sienelė, esanti prie (duomenys neskelbtini), yra avarinės būklės, o patekimas prie jos dabar tapo įmanomas tik per (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sklypus, nors jokie servitutai nenumatyti, ir dar 1995 m. projekte aiškiai buvo nurodyta, kad prie atraminės sienutės paliekama miesto žemė. Formuojant (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sklypus turėjo būti vadovaujamasi dar 1995 metais patvirtintu šių sklypų projektu, kuriame buvo nurodytas aiškus kiekvieno sklypo plotas, darni forma, nepažeistas viešasis interesas, aiškus patekimas į sklypus, nepažeidžiant jokių trečiųjų šalių interesų. Antakalnio specialus planas buvo parengtas neatsižvelgiant į 1995 metais suderintą sklypų projektą. Formuojant Žemės sklypą (duomenys neskelbtini) buvo panaikinta galimybė patekti iki (duomenys neskelbtini) esančių pastatų bei Administracijai priklausančios atraminės sienutės.

24.6. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad Antakalnio specialiuoju planu yra nustatytos aiškios sklypų ribos.

24.7. Teismas nevertino, jog Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribos 2019 m. vasario 11 d. kadastro žemėlapyje buvo patikslintos valstybės įmonės Registrų centro iniciatyva, be teismo sprendimo.

24.8. Teismas ignoravo faktą, kad formuojant Žemės sklypą (duomenys neskelbtini) pažeistos visų Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) naudotojų konstitucinės teisės, nes panaikintas vienintelis privažiavimas prie jo pastatų, t. y. suvaržytos galimybės naudotis savo turtu, kas laikytina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio pažeidimu.

25. Atsakovas Administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo trečiojo suinteresuoto asmens D. K. prašymų netenkinti, apeliacinį skundą atmesti, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad:

25.1. Apeliantas nepateikė pakankamai konkrečių aplinkybių, kurios sudarytų prielaidas abejoti teisėjos Vitos Valeckaitės ar kitų kolegijos teisėjų šališkumu, todėl nėra pagrindo tenkinti apelianto prašymo bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Ta aplinkybė, jog teismas priėmė apeliantui nepalankų sprendimą, nesudaro pagrindo vertinti, kad teismas buvo šališkas.

25.2. Apeliantas nesutikdamas su teismo sprendimu turėtų pagrįsti, kad teismas negalėjo nutraukti bylos dėl dalies pareiškėjo pateiktų reikalavimų, tačiau apeliantas dėsto analogiškus samprotavimus kaip ir pirmosios instancijos teisme dėl aktų susijusių su reikalavimais, dėl kurių byla buvo nutraukta, bet neaptaria, neginčija pačio bylos nutraukimo. Nepasisako dėl teismo nustatytų aplinkybių, t. y. kad praleisti teisės aktuose nustatyti terminai.

25.3. Apeliantas sąmoningai nedetalizuoja kokius „kieto kuro sandėlius“ turi omenyje ir klaidindamas teismą šiuos objektus įvardija kaip „(duomenys neskelbtini) pastatų priklausinius“. Apeliantas neįvardija aptariamų objektų konkrečiai, nes nėra registracijos duomenų apie apelianto minimus sandėlius, tuo labiau, duomenų apie jų priskyrimą, priklausymą (duomenys neskelbtini) pastatams. Sklypai formuojami tik Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems statiniams. Byloje nėra pateikti duomenys, kurie pagrįstų, jog tam tikri daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) priklausiniai, kurie įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, liko už suplanuoto (duomenys neskelbtini) sklypo ribos.

25.4. Pareiškėjas patikslintame skunde nedėsto apelianto nurodomų teiginių (kvietimo, nekvietimo, pasirašymo ant plano ir kt.). Priešingai nei teigia apeliantas, teismas įvertino pareiškėjo nurodytus teiginius sietinus su projekto viešinimu ir derinimu, ir išsamiai dėl jų pasisakė skundžiamame sprendime.

25.5. Teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo patikslintame skunde nurodytus teiginius ir teisingai nustatė, kad turėjo būti vadovaujamasi Specialiuoju planu, o ne 1995 metais patvirtintu šių sklypų projektu, kaip teigė pareiškėjas. Apeliaciniame skunde nepateikti argumentai, kurie leistų abejoti teismo padarytomis išvadomis.

26. Atsakovas NŽT atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad:

26.1. Nagrinėjamu atveju tiek pareiškėjo, tiek apelianto prašomi panaikinti NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2015 m. sausio 11 d. sprendimas ir 2017 m. rugpjūčio 31 d. sprendimas yra priimti vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, laikantis procedūrų ir priimti kompetentingos institucijos, todėl pareiškėjui ir apeliantui nepateikus pagrįstų įrodymų, kad buvo pažeistos ABTĮ 91 straipsnio nuostatos, nėra pagrindo naikinti administracinių aktų. Be to, yra praleistas terminas skųsti NŽT priimtus individualius administracinius aktus.

26.2. Apeliantui 2020 m. kovo 5 d. teismo posėdžio metu pareiškus nušalinimą teisėjai Vitai Valeckaitei, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. kovo 5 d. priėmė motyvuotą nutartį ir nurodė tiek teisės aktus, tiek teismų praktiką, kuriais remiantis teisėjas turėtų nusišalinti arba turėtų būti nušalintas, o nagrinėjamu atveju teisėjos Vitos Valeckaitės procesinių veiksmų atlikimas, kaip šiuo atveju pareiškėjo skundo priėmimo klausimo svarstymas, negali savaime būti vertinami kaip teisėjos šališkumo ar teisėjos nušalinimo pagrindas. Apelianto nurodytas argumentas dėl galimo teisėjos Vitos Valeckaitės šališkumo yra susijęs išimtinai tik su teisėjos procesiniais veiksmais.

27. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Vita NTP“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 22 d. sprendimą palikti galioti; priteisti iš trečiojo suinteresuoto asmens D. K. UAB „Vita NTP“ naudai visas bylinėjimosi išlaidas. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime nurodo, kad:

27.1. Apeliantas apeliaciniu skundu gina ne savo, tačiau pareiškėjo subjektines teises, nors pats pareiškėjas nepateikė apeliacinio skundo dėl teismo sprendimo.

27.2. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, abejonės dėl nešališkumo turi būti pagrįstos konkrečiais faktiniais duomenimis, o ne asmenų samprotavimais ir prielaidomis. Apeliantas tokių duomenų nenurodė.

27.3. Apelianto nurodomų statinių – sandėliukų Žemės sklype (duomenys neskelbtini) nėra įregistruota, todėl teismas pagrįstai tokių aplinkybių nevertino ir dėl jų nepasisakė.

27.4. Apelianto 2020 m. spalio 12 d. prašymas pridėti įrodymus buvo pateiktas jau bylą išnagrinėjus iš esmės (2020 m. rugsėjo 24 d.), todėl teismas pagrįstai nesprendė kartu su prašymu pateiktų įrodymų pridėjimo klausimo ir nesivadovavo jau po bylos nagrinėjimo pateiktais įrodymais.

27.5. Ženklinant Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribas apeliantas nebuvo nei Žemės sklypo (duomenys neskelbtini), nei su juo besiribojančių sklypų savininkas, todėl jis ir neturėjo būti kviečiamas dalyvauti žemės sklypo ribų paženklinimo procedūroje.

27.6. Ginčo sklypų gretimybėje esanti atraminė sienutė nuosavybės teise priklauso Administracijai. Tai reiškia, jog apelianto nurodoma aplinkybė, jog formuojant Žemės sklypą (duomenys neskelbtini) buvo panaikinta galimybė patekti prie atraminės sienutės, niekaip nepažeidžia apelianto teisių. Be to, pati Administracija savarankiškų reikalavimų susijusių su galimu jos teisių pažeidimu byloje nepareiškė.

27.7. Nagrinėjamu atveju, formuojant Žemės sklypą (duomenys neskelbtini), nebuvo būtinybės nustatyti kelio servitutą viešpataujančiam daiktui Žemės sklypui (duomenys neskelbtini), kadangi Žemės sklypas (duomenys neskelbtini) ribojasi su (duomenys neskelbtini) gatve, todėl yra galimybė suprojektuoti ir įrengti įvažiavimą iš šios gatvės neapsunkinant kitų asmenų nuosavybės servitutu.

27.8. Apeliantas, reikšdamas pakartotinius prašymus (apklausti liudytojus, skirti ekspertizę) apeliacinės instancijos teismui, nenurodė jokių argumentų, pagrindžiančių būtinybę juos tenkinti, nors tokią pareigą turėjo (ABTĮ 142 str. 3 d.).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Dėl trečiojo suinteresuoto asmens teisių procese

28. Vertindama trečiojo suinteresuoto asmens pateikto apeliacinio skundo argumentų pagrįstumą, teisėjų kolegija visų pirma pasisakys dėl trečiojo suinteresuoto asmens teisių (materialinių ir procesinių) vykstančiame teismo procese pagal pareiškėjo A. Š. skundą.

28.1. Byloje materialinio teisinio pobūdžio reikalavimai, kuriais siekiama apginti, pareiškėjo požiūriu, pažeistas teises, yra pareikšti A. Š.

28.2. Tokioje procesinėje teisinėje situacijoje trečiojo suinteresuoto asmens teisinis suinteresuotumas, vertinant šioje byloje nustatytas aplinkybes ir teisinius argumentus, kuriais savo materialinį teisinį suinteresuotumą grindžia apeliantas, vertintinas, kaip savarankiškas, nesutampantis su pareiškėjo materialiniu teisiniu suinteresuotumu, kuris pareiškėjo kildintas iš jo teisių į statinius, pastatytus Žemės sklype (duomenys neskelbtini).

28.3. Trečiasis suinteresuotas asmuo savo teisę į, jo vertinimais, pažeistų teisių gynimą kildina kitais teisiniais pagrindais, kurie, teisės į teisminę gynybą požiūriu, turi akivaizdžius savarankiško subjektiškumo požymius ir galėtų būti vertinami tik apeliantui šioje byloje pareiškus savarankiškus materialinius teisinius reikalavimus.

28.4. Dabartinėje teisinėje situacijoje nėra pagrindo konstatuoti pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens materialinio teisinio suinteresuotumo, kuris apima tiek skundo pagrindus, tiek dalyką, iš kurių kildinama ir teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos materialine teisine ir procesine prasme, sutapties, todėl trečiasis suinteresuotas asmuo, kurio teisėms apginti nėra ir negali būti skirtas kito asmens – pareiškėjo skundas teismui, savo teises turi ginti reikšdamas savarankiškus reikalavimus kreipdamasis į teismą įstatymų nustatyta tvarka bei pagrindais.

28.5. Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimu nespręsta dėl trečiojo suinteresuoto asmens teisių, jam nekyla jokių pareigų (neatsiranda teisių), D. K. apeliacinis skundas, kuriuo prašoma panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 22 d. sprendimą visa apimtimi ir aktualius klausimus išspręsti iš esmės, atmestinas remiantis vien anksčiau nurodytais teisiniais argumentais.

Dėl trečiojo suinteresuoto asmens argumentų, kuriais grindžiamas teismo sudėties neteisėtumas, nepagrįstumo

29. Trečiasis suinteresuotas asmuo apeliaciniame skunde nurodo, kad bylą išnagrinėjo netinkamos sudėties (neteisėtos sudėties – teisėjų kolegijos patikslinimas) teismas, nes į apelianto pareikštą nušalinimą teisėjai Vitai Valeckaitei buvo atsakyta nepakankamai motyvuotai. LVAT 2019 m. spalio 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-703-438/2019 jau buvo panaikinęs teisėjos Vitos Valeckaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) 2019 m. spalio 24 d. nutartį šioje byloje, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjo skundą. Teisėja Vita Valeckaitė visus sprendimus priėmė tendencingai. Teisėja atsisakė skirti ekspertizę, atsisakė iškviesti liudininkais M. P., G. S.; atsisakė apklausti valstybės įmonės Registrų centro darbuotojus dėl (duomenys neskelbtini) sklypo ribų pakeitimo kadastro žemėlapyje 2019 m. vasario 11 d.

30. Teisėjų kolegija pažymi, kad viena iš tinkamo proceso garantijų yra užtikrinimas, jog šalių ginčą nagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Siekiant užtikrinti realų teisės į nešališką ir objektyvų teismą įgyvendinimą, ABTĮ normose įtvirtintas nušalinimo institutas. Pažymėtina, kad visais atvejais abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-885/2011 ir kt.).

31. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nepatvirtina teisėjų šališkumo tiek subjektyviuoju, tiek objektyviuoju aspektu. Teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali savaime būti vertinama kaip teisėjų šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas.

32. Dėl to nėra pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėjo skundą išnagrinėjo ir sprendimą priėmė šališkas, neobjektyvus teismas.

Dėl procesinės bylos baigties

33. Dėl šio Nutarties 28 punkte nurodytų argumentų trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinis skundas nepagrįstas iš esmės, todėl atmestinas.

34. Nutarties 28 punkte nurodytų argumentų pagrindu atmestini, kaip neturintys reikšmės galutinei procesinei bylos baigčiai, trečiojo suinteresuoto asmens prašymai prie bylos medžiagos pridėti 2020 m. spalio 12 d. prašymą, patenkinti jo prašymus dėl liudininkų apklausos, duomenų išsireikalavimo iš valstybės įmonės Registrų centro dėl duomenų pakeitimo 2019 m. vasario 11 d. ir ekspertės A. S. paskyrimo.

Dėl trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Vita NTP“ prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas

35. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Vita NTP“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo priteisti iš trečiojo suinteresuoto asmens D. K. UAB „Vita NTP“ naudai bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, t. y. 822,80 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Turėtoms bylinėjimosi išlaidoms pagrįsti UAB „Vita NTP“ pateikė 2020 m. gruodžio 18 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. WLS20-3272, ataskaitą dėl suteiktų paslaugų ir bankinio mokėjimo pavedimo išrašą.

36. Atsižvelgiant į tai, kad trečiojo suinteresuoto asmens D. K. apeliacinis skundas atmestas, trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Vita NTP“, vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 1, 3 ir 5 dalimis, Rekomendacijų 2, 7, 8.11 punktais, taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgiant į prašomų priteisti apeliacinėje instancijoje bylinėjimosi išlaidų patyrimo (mokėjimo) momentą (2021 m. sausio 14 d.) bei Lietuvos statistikos departamento skelbiamą užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) dydį, kuris 2020 m. III ketvirtį sudarė 1 454,8 Eur, iš trečiojo suinteresuoto asmens D. K. priteisiama 600 Eur atstovavimo išlaidų, turėtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Trečiojo suinteresuoto asmens D. K. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Vita NTP“ iš trečiojo suinteresuoto asmens D. K. 600 Eur (šešis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius