14494d98-c26f-4f7d-9fec-da8caadf7fa4 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-154-658/2013(Proceso Nr. 2-05-3-06295-2012-7)Procesinio sprendimo kategorijos: 35.6.1; 121.21 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. sausio 31 d. Kaunas              Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Leono Jachimavičiaus, Nerijaus Meilučio (pranešėjas), ArÅ«no Rudzinsko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo AB Ūkio banko apeliacinį skundÄ dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-9722-528/2012 pagal ieÅ¡kovės BUAB „Adreka“ ieÅ¡kinį atsakovui AB Ūkio bankui dėl laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia.             Teisėjų kolegija n u s t a t ė:I.

Ginčo esmė IeÅ¡kiniu (b.l. 3-6) ieÅ¡kovė prašė pripažinti negaliojančia 2009 m. gegužės 15 d. laidavimo sutartį Nr. 07/03-311-1, kuria ieÅ¡kovė užtikrino 2012 m. sausio 18 d. iÅ¡ juridinių asmenų registro iÅ¡registruotos UAB „S&R Building“ su atsakovu 2007 m. liepos 5 d. sudaryta Kredito sutartimi Nr. 07/03-311 prisiimtų finansinių įsipareigojimų įvykdymÄ . Kadangi pagrindinė skolininkė neįvykdė savo prisiimtų įsipareigojimų, reikalavimai laidavimo sutarties pagrindu reiÅ¡kiami ieÅ¡kovės bankroto byloje.

IeÅ¡kovė neprivalėjo sudaryti laidavimo sutarties, Å¡ios sutarties sudarymas buvo naudingas tik atsakovui, tuo tarpu ieÅ¡kovei, kuri turėjo skolinių įsipareigojimų, sutarties sudarymo metu buvo nemoki, veikė nuostolingai, nesukÅ«rė jokių teisių, tik papildomas pareigas, tokiu bÅ«du dar labiau sumažinant ieÅ¡kovės mokumÄ , galimybes bankroto procese atsiskaityti su kreditoriais. Akcentuotina ir tai, jog ginčijamos sutarties sudarymo dienÄ jau buvo inicijuotas pagrindinės skolininkės bankroto procesas.

Kadangi pagrindinė skolininkė ir ieÅ¡kovė buvo tarpusavyje susijusios įmonės, ginčijamÄ sandorį sudariusiam ieÅ¡kovės vadovui negalėjo bÅ«ti nežinoma pagrindinės skolininkės turtinė padėtis. Atsakovo nesÄ Å¾iningumÄ patvirtina tai, jog atsakovui negalėjo bÅ«ti nežinoma apie pagrindinės skolininkės ir ieÅ¡kovės nemokumÄ , ginčijama sutartimi ieÅ¡kovė įsipareigojo teikti atsakovui informacijÄ apie savo finansinę padėtį. Nurodytas aplinkybes ieÅ¡kovė įvertino kaip atitinkančias CK 6.66 straipsnyje įtvirtintÄ ginčijamos sutarties pripažinimo negaliojančia pagrindÄ .

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė              Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. rugsėjo 25 d. sprendimu (b.l. 112-117) ieÅ¡kinį patenkino, pripažino negaliojančia 2009 m. gegužės 15 d. laidavimo sutartį Nr. 07/03-311-1, priteisė iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei 2.000 Lt atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimÄ , priteisė iÅ¡ atsakovo valstybei 143 Lt žyminio mokesčio ir 14,72 Lt teismo iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimÄ .

Teismas nurodė, jog ginčijama sutartimi ieÅ¡kovė neatlygintinai perėmė kitos įmonės, kuriai inicijuotas bankroto procesas, prisiimtų įsipareigojimų vykdymÄ , taip pažeisdama savo kreditorių interesus. Bendri pagrindinės skolininkės ir ieÅ¡kovės akcininkai ir (ar) verslo interesai negali bÅ«ti vertinami kaip objektyvus pagrindas tokio pobÅ«džio prievolei prisiimti, kaip ieÅ¡kovės prievolė tokį sandorį sudaryti. Atsižvelgdamas į tai, jog sandoris buvo neatlygintinis, teismas nurodė, jog pakanka konstatuoti ieÅ¡kovės vadovo nesÄ Å¾iningumÄ ir nustatė, jog ieÅ¡kovė ginčijamo sandorio sudarymo metu buvo faktiÅ¡kai nemoki, ieÅ¡kovės vadovui dėl artimų ryÅ¡ių negalėjo bÅ«ti nežinoma bloga pagrindinės skolininkės finansinė padėtis, todėl sandorio sudarymas tiek prieÅ¡taravo ieÅ¡kovės kreditorių interesams, tiek ir buvo nesuderinamas su ieÅ¡kovės jau prisiimtais įsipareigojimais, pelno siekiančios įmonės tikslais.

Teismas akcentavo ir tai, jog atsakovÄ su ieÅ¡kove ir pagrindine skolininke siejo sutartiniai santykiai, todėl jam negalėjo bÅ«ti nežinoma apie Å¡ių dviejų juridinių asmenų blogÄ finansinę padėtį, atsakovo elgesys reikalaujant, kad ieÅ¡kovė sudarytų ginčijamÄ sandorį, negali bÅ«ti vertinamas kaip sÄ Å¾iningas. Nors bendra ieÅ¡kovės kreditorių reikalavimų suma virÅ¡ija 9 mln. Lt, o ginčijamos sutarties pagrindu reiÅ¡kiamas reikalavimas lygus 72.653,11 Lt, net ir Å¡iuo dydžiu sumažėjusi bendra įsiskolinimų suma padidina kitų kreditorių galimybes gauti kreditorinių reikalavimų patenkinimÄ .

Kadangi ieÅ¡kovės dokumentai bankroto administratoriui buvo perduoti 2011 m. birželio 14 d., pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį 2012 m. gegužės 11 d. administratorius senaties termino nepraleido. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundÄ argumentai              Apeliaciniu skundu (b.l. 121-123) atsakovas praÅ¡o Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. sprendimÄ panaikinti, priimti naujÄ sprendimÄ - ieÅ¡kinį atmesti. Savo pozicijÄ apeliantas grindžia Å¡iais argumentais:             1.

Pirmosios instancijos teismas be pagrindo ginčo sandorį pripažino neatlygintiniu. Å alis sieję sutartiniai santykiai neapsiribojo ginčo sutarties sudarymu, buvo sudaryta visa eilė susitarimų, kuriais apeliantas atleido ieÅ¡kovę nuo pareigos mokėti delspinigius, suteikė ieÅ¡kovei naujus kreditus bei lengvatas, dėl ko padidėjo ieÅ¡kovės galimybės atsiskaityti su kreditoriais. Mainais už tai buvo pareikalauta sudaryti ginčijamÄ laidavimo sutartį.             2. Teismas nepasisakė dėl to, ar ginčijamo sandorio sudarymo metu jau egzistavo kreditorių, kurių teises gina bankroto administratorius, kreditoriniai reikalavimai.             2.

Kadangi naujų kreditų gavimas buvo siejamas su ginčijamos sutarties sudarymu, ieÅ¡kovės vadovo, kaip rÅ«pestingo asmens, elgesys sÄ lygojo bÅ«tinybę sudaryti ginčijamÄ sandorį.              3. IeÅ¡kovės sÄ Å¾iningumÄ sudarant sandorį sÄ lygojo siekis pagerinti savo finansinę padėtį, tuo tarpu apeliantas, iÅ¡analizavęs ieÅ¡kovės verslo galimybes, nusprendė suteikti ieÅ¡kovei kreditÄ , kaip Å¡io kredito užtikrinimo priemonę pasirinkdamas ginčijamÄ laidavimo sutartį.

IeÅ¡kovės nemokia nelaikė ir UAB „Investicijų ir verslo garantas“, pritarusi apelianto sprendimui keisti kredito sutarties sÄ lygas.             4. Dalies actio Pauliana sÄ lygų nebuvimas lemia ginčijamo teismo sprendimo neteisėtumÄ ir nepagrįstumÄ .             Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ (b.l. 126-128) ieÅ¡kovė praÅ¡o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ ir nurodo, kad ieÅ¡kovė iÅ¡ ginčijamos sutarties negavo jokios ekonominės naudos, nes lygiagrečiai sudarytais susitarimais dėl kredito suteikimo tebuvo refinansuojamos ieÅ¡kovės ir su ieÅ¡kove susijusių juridinių asmenų skolos, realių piniginių lėšų Å¡ių susitarimų pagrindu ieÅ¡kovė negavo, nuraÅ¡ytais įvardijamus reikalavimus mokėti delspinigius apeliantas vėliau pareiÅ¡kė ieÅ¡kovės bankroto byloje, laidavimo sutartyje nėra nurodyta, jog už Å¡ios sutarties sudarymÄ , t.y. kito juridinio asmens įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimÄ , ieÅ¡kovei bus mokamas atlygis.

Ginčijama sutartimi ieÅ¡kovei neatlygintinai perkeltos su ja susijusio bankrutuojančio juridinio asmens skolos. Kaip nepagrįstas atmestinas ir apeliacinio skundo argumentas, jog ginčijamÄ sandorį ieÅ¡kovė privalėjo sudaryti. Kadangi laidavimo sutartis buvo neatlygintinė, actio Pauliana institutui taikyti nebuvo bÅ«tina konstatuoti apelianto nesÄ Å¾iningumÄ . IÅ¡ kitos pusės, byloje esantys įrodymai patvirtina, jog nesÄ Å¾iningų buvusio ieÅ¡kovės vadovo ir apelianto susitarimų pagrindu ieÅ¡kovei beveik visiÅ¡kai įvykdžius savo prisiimtus įsipareigojimus apeliantui, nebuvo panaikintas Å¡ių prievolių įvykdymo užtikrinimui taikytas nekilnojamojo turto įkeitimas, ieÅ¡kovė, pažeisdama savo kreditorių interesus, perėmė su ja susijusių asmenų skolas, laidavo už kitų įmonių įsipareigojimų įvykdymÄ .

             IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados              Dėl bylos nagrinėjimo ribų              CK 6.66 straipsnyje įtvirtintu actio Pauliana institutu, atsižvelgiant į skolininko pareigÄ disponuojant turtu nesudarinėti kreditorių interesams prieÅ¡taraujančių sandorių, nustatomos sutarties laisvės principo ribos, įtvirtinama asmens sudaromų sandorių kontrolės galimybė.

Kad bÅ«tų užkirstas kelias galimam kreditoriaus piktnaudžiavimui Å¡iuo institutu ir nepagrįstam skolininko teisių suvaržymui, pripažinti sandorį negaliojančiu Å¡iuo pagrindu bei taikyti teisines pasekmes galima tik esant Å¡ių CK 6.66 straipsnyje nustatytų sÄ lygų visetui: pirma, kreditorius turi neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę; antra, ginčijamas sandoris pažeidžia kreditoriaus teises; trečia, nesuėjęs vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas; ketvirta, sandorio sudarymo metu neegzistavo skolininko pareiga tokį sandorį sudaryti; penkta, sudarydamas sandorį skolininkas buvo nesÄ Å¾iningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises;

Å¡eÅ¡ta, trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dviÅ¡alį sandorį, buvo nesÄ Å¾iningas; septinta, kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistÄ pagal ginčijamÄ sandorį turtÄ (ar jo vertę) tiek, kiek bÅ«tina Å¡iam reikalavimui patenkinti. Ginčijamu sprendimu buvo konstatuotas visų nurodytų sÄ lygų egzistavimas. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 dalimi, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Kaip matyti iÅ¡ apelianto pateikto apeliacinio skundo turinio, skunde keliamos abejonės dėl dabartinių ieÅ¡kovės kreditorių reikalavimų egzistavimo sudarant ginčo sandorį, nesutinkama su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis dėl ginčo sutarties neatlygintinumo, o kartu ir sandorio neatitikimo kreditorių interesams bei bÅ«tinybės konstatuoti atsakovo nesÄ Å¾iningumÄ sudarant sandorį, dėl ieÅ¡kovės pareigos sudaryti ginčo sandorį nebuvimo, taip pat ieÅ¡kovės nesÄ Å¾iningumo, todėl bÅ«tent Å¡ių actio Pauliana instituto taikymo sÄ lygų vertinimas ir sudaro apeliacinio proceso ribas.

Kitų sÄ lygų egzistavimas ir teismo iÅ¡vados dėl jų įtakos sandorio pripažinimo negaliojančiu apeliaciniu skundu neginčijamos, todėl atsžvelgdama į tai ir neperžengdama apeliacinio skundo ribų teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.              Dėl ieÅ¡kovės kreditorių statuso              Vienu iÅ¡ apeliacinio skundo argumentų nurodoma aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas neanalizavo, ar dabartiniai ieÅ¡kovės kreditoriai, kurių interesus reikÅ¡damas ieÅ¡kinį gina administratorius, buvo kreditoriais ginčijamo sandorio sudarymo metu, t.y. ar tikrai jų teisės buvo pažeistos sudarant ginčijamÄ sandorį.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog nei atsiliepime į ieÅ¡kinį, nei teismo posėdžių metu apelianto atstovai Å¡io argumento tiesiogiai nebuvo įvardiję, todėl pirmosios instancijos teismas kreditorių reikalavimų egzistavimo faktÄ vertino neindividualizuodamas atskirų kreditorių, bet analizuodamas bendrÄ padėtį, susijusiÄ su ieÅ¡kovės mokumu ginčo sandorio sudarymo metu ir konstatavo, jog jau tuo metu ieÅ¡kovė turėjo rimtų mokumo problemų, egzistavo didelės pradelstų finansinių įsipareigojimų sumos.

Siekdama paÅ¡alinti bet kokias abejones dėl ieÅ¡kovės kreditorių teisinio statuso atitikimo actio Pauliana instituto sÄ lygoms, teisėjų kolegija raÅ¡ytinio proceso tvarka įvertino teismų informacinės sistemos Liteko duomenis, taip pat Kauno apygardos teismo nagrinėjamos ieÅ¡kovės bankroto bylos Nr. B2-368-480/2013 medžiagÄ ir nustatė, jog į 2011 m. lapkričio 30 d. nutartimi (ieÅ¡kovės bankroto byla Nr. B2-368-480/2013, b.l. 138-141, t.

7) patvirtintÄ ieÅ¡kovės kreditorių sÄ raÅ¡Ä buvo įtraukta visa eilė kreditorių, pareiga su kuriais atsiskaityti, kaip matyti iÅ¡ ieÅ¡kovės teismui pateikto kreditorių sÄ raÅ¡o (b.l. 114-117, t. 1), ieÅ¡kovei atsirado iki ginčijamo sandorio sudarymo (pvz., AB „Panevėžio butų Å«kis“- 2008 m. lapkričio 28 d., AB „Panevėžio statybos trestas“- 2009 m. balandžio 20 d., UAB „Jotvainis“- 2007 m. spalio 30 d., UAB „Panevėžio fonas“- 2008 m. gegužės 30 d., UAB „Senojo miesto architektai“- 2009 m. balandžio 7 d., UAB „Šiaulių Rymonta“- 2007 m. spalio 30 d., VÅ¡Ä® „Žaliasis taÅ¡kas“- 2008 m. gegužės 29 d., V.

I. įmonė „Kristina“- 2007 m. sausio 22 d., Panevėžio miesto savivaldybės administracija- 2008 m. spalio 27 d., ir pan.). Dalis reikalavimų buvo susiję su teismų priimtais procesiniais sprendimais ieÅ¡kovės atžvilgiu (pvz., kaip matyti iÅ¡ teismų informacinės sistemos Liteko duomenų, 2009 m. sausio 19 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. L2-1253-589/2009 kreditorei UAB „Šiaulių Rymonta“ iÅ¡duotas teismo įsakymas nėra grÄ Å¾intas teismui kaip įvykdytas).

Nurodytų aplinkybių visuma leidžia daryti vienareikÅ¡miÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovės kreditoriai, kurių interesams atstovauja administratorius, atitinka įstatymo jiems keliamus reikalavimus. Tuo tarpu faktas, jog pirmosios instancijos teismas Å¡ios aplinkybės nagrinėdamas bylÄ iÅ¡samiai neiÅ¡analizavo, negali tapti pagrindu priimtam sprendimui pripažinti neteisėtu ir (ar) nepagrįstu, nes Å¡is trÅ«kumas iÅ¡taisomas apeliacinės instancijos teisme.              Dėl ginčo sandorio atlygintinumo              Kreditorių interesų pažeidimo laipsniui įvertinti, taip pat trečiojo asmens nesÄ Å¾iningumui, kaip privalomai actio Pauliana instituto taikymo sÄ lygai, konstatuoti reikÅ¡mingu laikytinas atsakymas į klausimÄ , ar ginčijamas sandoris buvo atlygintinis.

CK 6.76 straipsnio 1 dalis numato tiek atlygintinio, tiek neatlygintinio laidavimo galimybę. Kaip matyti iÅ¡ ginčijamos sutarties turinio (b.l. 7-8), sutartyje nenumatyta, jog už laidavimo prievolės prisiėmimÄ ieÅ¡kovė gautų kokį nors atlygį. Apeliantas sutarties atlygintinumÄ sieja su aplinkybe, jog tuo pačiu metu buvo sudaromi ir kreditavimo sandoriai, kurių metu apeliantas ieÅ¡kovei suteikė papildomas kredito sumas, sutiko atleisti ieÅ¡kovę nuo dalies delspinigių mokėjimo, kas turi bÅ«ti vertinama kaip atlyginimas už ieÅ¡kovės sutikimÄ sudaryti ginčijamÄ sandorį.

Su tokia apelianto pozicija teisėjų kolegija nesutinka. Kaip matyti iÅ¡ į bylÄ pateiktų dokumentų, dar iki ginčijamo sandorio sudarymo ieÅ¡kovę su apeliantu siejo dvi kredito sutartys- 2004 m. gegužės 26 d. kredito sutartis Nr. 04/03-101 (b.l. 63-76) ir 2007 m. rugpjūčio 31 d. kredito sutartis Nr. 07/03-441 (b.l. 47-60). Pirmoji sutartis buvo keičiama du kartus- 2009 m. gegužės 29 d. ir 2009 m. gruodžio 31 d. (b.l. 77-80). Nors pakeitimo dokumentuose ir nurodoma, jog ieÅ¡kovei yra suteikiama papildoma kredito suma, ji buvo suteikiama kitoms skoloms refinansuoti.

Nors apeliantas ir teigia, jog viena iÅ¡ Å¡ių pakeitimų įforminimo sÄ lygų buvo ginčijamos laidavimo sutarties sudarymas, pagal pakeitimų pasiraÅ¡ymo laikÄ su ginčijamos sutarties pasiraÅ¡ymu gali bÅ«ti siejamas tik 2009 m. gegužės 29 d. dokumentas dėl 2004 m. gegužės 26 d. kredito sutarties Nr. 04/03-101 sÄ lygų pakeitimo. Tačiau Å¡iame dokumente nėra tiesiogiai nurodomas ryÅ¡ys su ginčijamu sandoriu, prieÅ¡ingai, įvardijami kiti prievolių pagal jį įvykdymo užtikrinimo bÅ«dai- trečiųjų asmenų laidavimas, taip pat turto įkeitimas.

Akcentuotina ir tai, jog aptariamu pakeitimu buvo refinansuojamos ne ieÅ¡kovės, bet trečiųjų asmenų skolos apeliantui, t.y. ieÅ¡kovė, kuri tuo metu pagal 2004 m. gegužės 26 d. kredito sutartį Nr. 04/03-101 buvo skolinga apeliantui vos 40.000 Lt, iÅ¡ esmės perėmė pareigÄ grÄ Å¾inti apeliantui kitų trijų juridinių asmenų skolas, kurių bendra suma 1.587.000 Lt. Jokių piniginių lėšų pagal šį sandorį ieÅ¡kovė tiesiogiai negavo. IeÅ¡kovės administratoriaus ieÅ¡kinys dėl Å¡io sandorio teisėtumo, jo atitikimo ieÅ¡kovės ir jos kreditorių interesams, nagrinėjamas Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-1119-254/2013.

Dėl nurodytų aplinkybių apelianto teiginys, jog aptariamo sandorio sudarymas buvo atlygis ieÅ¡kovei už ginčijamos sutarties pasiraÅ¡ymÄ , atmestinas kaip nepagrįstas. Nors Å¡alis siejusi 2007 m. rugpjūčio 31 d. kredito sutartis Nr. 07/03-441 buvo keičiama tris kartus, pagal pakeitimų datas su ginčijamos sutarties sudarymu gali bÅ«ti siejamas tik 2009 m. birželio 8 d. pakeitimas (b.l. 61), kuriuo tebuvo pakeistas kredito gražinimo grafikas. Už tokį pakeitimÄ ieÅ¡kovė sumokėjo komisinį mokestį, niekur pakeitime nėra nurodoma, jog jo sudarymo prielaida tapo ginčo sutarties pasiraÅ¡ymas.

SÄ lyga dėl ieÅ¡kovės atleidimo nuo delspinigių mokėjimo tuo atveju, jeigu bus tinkamai įvykdyti sutartiniai įsipareigojimai, į iÅ¡ karto po ginčo sutarties pasiraÅ¡ymo sudarytus kredito sutarčių pakeitimus nebuvo įtraukta, ji atsirado tik po maždaug pusės metų pasiraÅ¡ytuose sutarčių pakeitimuose (atitinkamai 2009 m. gruodžio 31 d. pasiraÅ¡ytame 2004 m. gegužės 26 d. kredito sutarties Nr. 04/03-101 pakeitime (b.l. 79-80) ir 2010 m. sausio 29 d. pasiraÅ¡ytame 2007 m. rugpjūčio 31 d. kredito sutarties Nr. 07/03-441 pakeitime (b.l. 62)).

Tiek laiko tarpas tarp aptariamų sandorių, tiek ir aplinkybė, jog Å¡alys turėjo galimybę atitinkamÄ sÄ lygÄ Ä¯raÅ¡yti į ankstesnius kredito sutarčių pakeitimus, bet to nepadarė, parodo, jog apeliantas nepagrįstai sÄ lygÄ dėl galimo atleidimo nuo dalies delspinigių pagal kredito sutartis mokėjimo bando pateikti kaip ginčijamos laidavimo sutarties sudarymo pasekmę. Nurodytų aplinkybių visuma patvirtina pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ , jog ginčo sandoris buvo neatlygintinis, t.y. teigti, jog jį sudarydama ieÅ¡kovė gavo kokios nors naudos, nėra jokio pagrindo.

             Dėl ieÅ¡kovės pareigos sudaryti ginčijamÄ sandorį              IeÅ¡kovės pareigÄ sudaryti ginčijamÄ sandorį apeliantas skunde nepagrįstai sieja su tuo, jog Å¡io sandorio sudarymas buvo įvardintas kaip sÄ lyga aukščiau aptartiems kredito sutarčių pakeitimams, kurie buvo bÅ«tini ieÅ¡kovei, sudaryti. Sandorio sudarymo privalomumas CK 6.66 straipsnio prasme yra siejamas su egzistuojančia įstatymine ar sutartine prievole sudaryti sandorį, kuri gali bÅ«ti įgyvendinama priverstine tvarka ar kurios nevykdymas gali tapti pagrindu civilinei atsakomybei taikyti.

Nagrinėjamu atveju tokios prievolės ieÅ¡kovė neturėjo. Apelianto nurodoma sÄ lyga, jeigu ji iÅ¡ tikrųjų egzistavo, galėjo turėti teisėtos (kaip tarpusavio sutartinių santykių derinimas) ar neteisėtos (kaip ekonominio spaudimo forma) įtakos buvusio ieÅ¡kovės vadovo apsisprendimui sudaryti ginčijamÄ sandorį, tačiau atsisakymas sudaryti ginčijamÄ sandorį, pats savaime nebÅ«tų sukÅ«ręs ieÅ¡kovei jokių teisinių pasekmių.              Dėl sandorį sudariusio buvusio ieÅ¡kovės vadovo nesÄ Å¾iningumo              IeÅ¡kovės vadovo sÄ Å¾iningumÄ sudarant ginčijamÄ sandorį apeliantas sieja su bÅ«dų finansinei padėčiai pagerinti paieÅ¡ka.

Toks argumentas prieÅ¡tarauja Å¡ioms nagrinėjamoje byloje konstatuotoms faktinėms aplinkybėms: pirma, ginčijamo sandorio sudarymo metu ieÅ¡kovės finansinė padėtis nebuvo gera, ji turėjo problemų atsiskaitydama su kreditoriais, todėl buvo akivaizdu, jog nepagrįstas papildomų įsipareigojimų prisiėmimas laikytinas esamų kreditorių teisių ir teisėtų interesų pažeidimu; antra, ginčijamu sandoriu ieÅ¡kovė neatlygintinai prisiėmė papildomÄ prievolę laiduoti už trečiojo asmens skolinius įsipareigojimus; trečia, sutarties sudarymo metu pagrindiniam skolininkui jau buvo iÅ¡kelta bankroto byla (b.l. 9), įsipareigojimai, už kurių įvykdymÄ buvo laiduojama, jau buvo nevykdomi, todėl ginčijama sutartimi prisiimtos prievolės atsiradimo sÄ lyga jau egzistavo, pagrindinio skolininko prievolių faktinis perėmimas negalėjo bÅ«ti pateisinamas jokia verslo logika; ketvirta, lygiagrečiai sudaryti kredito sutarčių pakeitimai, kaip minėta, iÅ¡ vienos pusės, nelaikytini susijusiais su ginčijamu sandoriu, iÅ¡ kitos pusės, jo sudarymo nepateisina dėl tarpusavio ryÅ¡io nebuvimo ir abejotinos tų sandorių naudos ieÅ¡kovei.

Nurodytų aplinkybių visuma leidžia vertinti kaip pagrįstÄ pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovės vadovas, sudarydamas ginčijamÄ sandorį, negalėjo nesuvokti, jog jis yra žalingas tiek pačiai ieÅ¡kovei, tiek ir jos kreditoriams, t.y. buvo akivaizdžiai nesÄ Å¾iningas.              Dėl apelianto nesÄ Å¾iningumo              Nors, vadovaujantis CK 6.66 straipsnio 2 dalimi, neatlygintinio sandorio sudarymo atveju trečiojo asmens nesÄ Å¾iningumas nelaikytinas sandorio pripažinimo negaliojančiu sÄ lyga, t.y. net ir nenustačius atitinkamos aplinkybės egzistuoja pagrindas ieÅ¡kiniui patenkinti, kÄ , beje, ginčijamame sprendime ir konstatavo pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdama į tai, jog tame pačiame sprendime teismas pripažino ir apeliantÄ buvus nesÄ Å¾iningu, o apeliaciniame skunde yra pateikti argumentai dėl atitinkamų sprendimo motyvų nepagrįstumo, teisėjų kolegija dėl jų taip pat pasisako.

             Trečiojo asmens sÄ Å¾iningumas vertinamas pagal tai, ar jis objektyviai žinojo arba subjektyviai turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia skolininko kreditorių interesus. Apeliantas nurodo vertinęs ieÅ¡kovės mokumÄ , gavęs UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ pritarimÄ kredito limitui padidinti, akcentuoja, jog nebÅ«tų logiÅ¡ka priimti sprendimÄ dėl kredito sutarčių pakeitimo žinant, jog ieÅ¡kovės verslas neperspektyvus. IÅ¡ vienos pusės, kaip minėta, apeliantas be pagrindo sieja savo elgesį sudarant laidavimo sutartį su kredito sutarčių pakeitimo motyvais, kadangi tiesioginis ryÅ¡ys tarp Å¡ių civilinių teisinių santykių nebuvo įrodytas.

IÅ¡ kitos pusės, apelianto argumentas negali bÅ«ti vertinamas kaip patvirtinantis apelianto sÄ Å¾iningumÄ dėl kelių priežasčių: pirma, vien faktas, jog apeliantas sudarė su ieÅ¡kove vienokį ar kitokį civilinį sandorį nepaneigia to, jog sandorių sudarymo metu ieÅ¡kovė turėjo rimtų mokumo problemų, tinkamai nevykdė savo įsipareigojimų kreditoriams, įskaitant ir įsipareigojimus apeliantui, už kurių savalaikį nevykdymÄ apeliantas skaičiavo ieÅ¡kovei delspinigius; antra, sudarydamas sutartį dėl nemokios bendrovės, kuriai iÅ¡kelta bankroto byla, finansinių įsipareigojimų perkėlimo ieÅ¡kovei, apeliantas niekuo nerizikavo, t.y. neturėjo jokio suinteresuotumo, net ir žinodamas apie blogÄ ieÅ¡kovės turtinę padėtį, atsisakyti sudaryti laidavimo sutartį, kuri gali padėti apsisaugoti nuo akivaizdaus ir neiÅ¡vengiamo reikalavimo teisės praradimo; trečia, apelianto teiginys, jog suteikė ieÅ¡kovei papildomÄ kreditÄ , negali bÅ«ti vertinamas kaip atspindintis realiÄ padėtį ir patvirtinantis papildomÄ apelianto prisiimtÄ rizikÄ , kadangi, kaip jau minėta Å¡ioje nutartyje, visos lėšos buvo skirtos senoms trečiųjų asmenų skoloms, taip pat pradelstiems ieÅ¡kovės sutartiniams įsipareigojimams refinansuoti, t.y. sudarydamas Å¡iuos sandorius apeliantas taip pat niekuo nerizikavo, jų pagrindu nesumokėjo ieÅ¡kovei jokių pinigų, tik sukÅ«rė papildomÄ sutartinį pagrindÄ reikalauti iÅ¡ ieÅ¡kovės papildomų finansinių prievolių vykdymo.

Net ir pripažinus, jog ieÅ¡kovė turėjo teorinę galimybę iÅ¡vengti nemokumo ir bankroto, ko sudarydamas sandorį formaliai galėjo tikėtis apeliantas, pati apelianto iÅ¡dėstyta pozicija teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose, jog ginčijamos sutarties pasiraÅ¡ymÄ apeliantas įvardijo kaip sÄ lygÄ vėlesniems kredito sutarčių pakeitimams sudaryti, parodo akivaizdų apelianto savanaudiÅ¡kumÄ inicijuojant ieÅ¡kovės veiklos tikslams ir jos kreditorių interesams prieÅ¡taraujančio laidavimo sandorio, kuris padėtų apsaugoti apeliantÄ nuo su ieÅ¡kove tiesiogiai nesusijusių finansinių praradimų, sudarymÄ .

Nurodytų aplinkybių visuma leidžia atmesti ir apeliacinio skundo argumentÄ dėl to, jog teismas nepagrįstai konstatavo apeliantÄ buvus nesÄ Å¾iningÄ .              Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų              Visus apeliacinio skundo argumentus atmetus ir konstatavus, jog remiantis jais naikinti ar keisti ginčijamÄ sprendimÄ nėra pagrindo, darytina iÅ¡vada, jog bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos turi tekti apeliantui. IeÅ¡kovė pateikė į bylÄ dokumentus, iÅ¡ kurių matyti, jog ji patyrė 1.000 Lt atstovavimo iÅ¡laidų, susijusių su atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimu (b.l. 129-130).

Pripažinus Å¡ias iÅ¡laidas pagrįstomis, jų atlyginimas ieÅ¡kovei priteistinas iÅ¡ apelianto (CPK 98 str. 1, 3 d.). Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : apeliacinį skundÄ atmesti.Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti ieÅ¡kovei BUAB „Adreka“, juridinio asmens kodas 148100869, iÅ¡ atsakovo AB Ūkio banko, juridinio asmens kodas 112020136, 1.000 Lt ieÅ¡kovės patirtoms atstovavimo iÅ¡laidoms, susijusioms su atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimu, atlyginti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai                                                                              Leonas Jachimavičius                                                                                            Nerijus Meilutis                                                                  Arūnas Rudzinskas