1448da99-a285-4f1e-bd39-8e2ef1968a4b · Lietuvos apeliacinis teismas
Legislator summary
AI generatedAloyzo Kruopio, SvajÅ«no Knizlerio, sekretoriaujant Martynai PauÅ¡aitei, dalyvaujant prokurorei Rimai KriÅ¡ÄiÅ«naitei, gynÄjui advokatui Edvardui Staponkui, nuteistajai V. M.,            vieÅ¡ame teismo posÄdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinÄjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistosios V. M. gynÄjo advokato Edvardo Staponkaus apeliacinį skundÄ dÄl KlaipÄdos apygardos teismo 2014 m. birželio 17 d. nuosprendžio, kuriuo V. M. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau â BK) 135 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ â laisvÄs atÄmimu dvejiems metams.
Legislator headnote
AI generated1448da99-a285-4f1e-bd39-8e2ef1968a4b · Lietuvos apeliacinis teismas: Visos kitos aplinkybÄs, kurių baudžiamasis įstatymas neįtraukia į bÅ«tinų nusikalstamos veikos požymių ratÄ , kaltininko veikos kvalifikavimui reikÅ¡mÄs neturi. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teismas, taÄiau visais atvejais gauti duomenys vertinami bendrame bylos kontekste. Taip pat svarbu pažymÄti, kad apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis.              Apeliacinio teismo teisÄjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas BPK normų pažeidimų nepadarÄ.
Full text
                                                                                             Baudžiamoji byla Nr. 1A-640/2014                                                                           Teisminio proceso Nr. 1-31-1-00044-2014-1                                                                           Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.2.3.                                                                                                                                          (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. lapkriÄio 12 d.Vilnius             Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko KÄstuÄio Jucio (praneÅ¡Äjo),teisÄjų:
Aloyzo Kruopio, SvajÅ«no Knizlerio, sekretoriaujant Martynai PauÅ¡aitei, dalyvaujant prokurorei Rimai KriÅ¡ÄiÅ«naitei, gynÄjui advokatui Edvardui Staponkui, nuteistajai V. M.,            vieÅ¡ame teismo posÄdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinÄjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistosios V. M. gynÄjo advokato Edvardo Staponkaus apeliacinį skundÄ dÄl KlaipÄdos apygardos teismo 2014 m. birželio 17 d. nuosprendžio, kuriuo V. M. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau â BK) 135 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ â laisvÄs atÄmimu dvejiems metams.
BausmÄ paskirta atlikti pataisos namuose.            Į paskirtÄ bausmÄ V. M. įskaitytas 2014 m. sausio 6 d. laikiname sulaikyme iÅ¡bÅ«tas laikas.            TeisÄjų kolegija, iÅ¡nagrinÄjusi bylÄ ,           n u s t a t Ä :            V. M. pripažinta kalta ir nuteista už tai, kad 2014 m. sausio 5 d. apie 21 val. 00 min., bÅ«dama apsvaigusi nuo alkoholio, bute, esanÄiame (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu su sugyventiniu A.
S., peiliu vienÄ kartÄ smogÄ jam į pilvÄ , dÄl ko A. S. buvo padarytas pilvaplÄvÄs ertmÄs kiaurinis durtinis-pjautinis sužalojimas ir pažeistas vidaus organas â storoji žarna. Tokiu bÅ«du, V. M. tyÄia sunkiai sutrikdÄ sveikatÄ savo Å¡eimos nariui A. S.Nuteistosios V. M. gynÄjas advokatas Edvardas Staponkus apeliaciniame skunde praÅ¡o KlaipÄdos apygardos teismo 2014 m. birželio 17 d. nuosprendį pakeisti ir nuteistajai V. M. inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ perkvalifikuoti į BK 136 straipsnį ir paskirti bausmÄ nesusijusiÄ su laisvÄs atÄmimu.
Tuo atveju, jei apeliacinÄs instancijos teismas nustatytų, kad nuteistajai nusikalstama veika inkriminuota teisingai, praÅ¡o taikyti BK 62 straipsnio nuostatas ir V. M. paskirti bausmÄ, nesusijusiÄ su laisvÄs atÄmimu.Apeliantas pažymi, kad skundžiamas nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisÄtas, nes pirmosios instancijos teismas, nagrinÄdamas baudžiamÄ jÄ bylÄ , pažeidÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau â BPK) 20 straipsnio nuostatas, nes netinkamai įvertino byloje esanÄius įrodymus, neįvertino reikÅ¡mingų bylos duomenų visumos, todÄl klaidingai pritaikÄ baudžiamÄ jį įstatymÄ .
Skunde praÅ¡oma atkreipti dÄmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas nagrinÄdamas baudžiamÄ jÄ bylÄ , neįvertino dÄl kokių priežasÄių buvo sužalotas nukentÄjusysis A. S., kas turÄjo esminÄ reikÅ¡mÄ kvalifikuojant nuteistosios V. M. nusikalstamÄ veikÄ . GynÄjas skunde iÅ¡samiai iÅ¡dÄsto įvykio aplinkybes ir pažymi, kad nuteistoji dÄl staigaus susijaudinimo, kurį nulÄmÄ nukentÄjusiojo neteisÄti veiksmai, t. y. įžeidinÄjimas, smurto panaudojimas, rankoje turÄtu peiliu dÅ«rÄ A.
S. į pilvo sritį. Apelianto nuomone, akivaizdu, kad tokia nuteistosios reakcija buvo momentinÄ, t. y. atsakas į jos atžvilgiu pavartotÄ smurtÄ . Atkreipiamas dÄmesys ir į tai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai konstatavo, jog tarp sugyventinių buvo tarpusavio susistumdymas, nes remiantis bylos medžiaga matyti, kad V. M. gaminant maistÄ virtuvÄje, prie jos priÄjo A. S., kuris nuteistÄ jÄ pastÅ«mÄ, vÄliau â koja smÅ«giavo į sÄdmenis. Pasak gynÄjo, akivaizdu, kad nuteistoji V.
M. labai staigiai susijaudino dÄl įžeidžianÄio jos sugyventinio poelgio, todÄl jos nusikalstami veiksmai turÄtų bÅ«ti kvalifikuojami pagal BK 136 straipsnio nuostatas.Staigus didelis susijaudinimas, tai fiziologinio afekto bÅ«sena, pasireiÅ¡kianti trumpalaikiu emociniu sutrikimu (stresu), kuris dominuodamas asmens sÄ monÄje, susilpnina gebÄjimÄ adekvaÄiai suvokti savo veiksmų esmÄ ir juos kontroliuoti. Tokia bÅ«sena gali kilti dÄl prieÅ¡ingo įstatymui smurto ar sunkaus įžeidimo.Skunde gynÄjas praÅ¡o atsižvelgti ir į tai, kad nukentÄjusysis A.
S. apklausos metu taip pat pripažino, jog įžeidinÄjo sugyventinÄ V. M. bei prieÅ¡ jÄ vartojo fizinį smurtÄ . Be to, atkreipiamas dÄmesys ir į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nuteistoji net nebuvo apžiÅ«rÄta teismo medicinos specialistų.Taip pat, skunde gynÄjas pažymi, kad KlaipÄdos apygardos teismas, paskirdamas V. M. laisvÄs atÄmimo bausmÄ, neatsižvelgÄ Ä¯ nuteistosios asmenybÄ, t. y. kad ji XX metų amžiaus, praeityje neteista, su nukentÄjusiuoju gyveno apie 28 metus, užaugino du vaikus, prisipažino įvykdžiusi nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, nukentÄjusiojo atsipraÅ¡Ä ir atleido.
Be to, nukentÄjusiosios nusikalstamiems veiksmams pagrindinÄ Ä¯takÄ turÄjo ir nukentÄjusiojo neteisÄtas elgesys bei ankÅ¡Äiau patirtas fizinis ir psichinis smurtas.Pasak apelianto, pritaikius BK 62 straipsnio nuostatas, bausmÄs tikslai gali bÅ«ti pasiekti netaikant V. M. realios laisvÄs atÄmimo bausmÄs.            GynÄjas ir nuteistoji V. M. praÅ¡o apeliacinį skundÄ tenkinti. ProkurorÄ praÅ¡o nuteistosios gynÄjo apeliacinį skundÄ atmesti.           Nuteistosios V.
M. gynÄjo apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dÄl neteisingai pritaikyto baudžiamojo įstatymo dalyje V. M. nustatant laisvÄs atÄmimo bausmÄs atlikimo vietÄ (BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, BPK 328 straipsnio 1 punktas).Apeliacinio teismo teisÄjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinÄjo visas bylos aplinkybes, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau â BPK) 20 straipsnio reikalavimų, įvertino įrodymus ir remdamasis BPK 303 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pagrįstai priÄmÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį.
Nuteistosios V. M. kaltÄ, padarius BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , įrodyta apkaltinamajame nuosprendyje iÅ¡analizuotais ir įvertintais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatÄ faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisme iÅ¡tirtus įrodymus, padarÄ motyvuotas iÅ¡vadas dÄl nuteistosios kaltÄs, jos įvykdytos nusikalstamos veikos juridinÄs kvalifikacijos ir dÄl to teisingai pritaikÄ baudžiamojo bei baudžiamojo proceso įstatymų normas.            Apeliacinio teismo teisÄjų kolegija pažymi, kad BK 2 straipsnyje apibrÄžtos pagrindinÄs baudžiamosios atsakomybÄs nuostatos, reiÅ¡kianÄios, jog pagal BK atsako asmuo, jeigu jis yra kaltas padarÄs nusikalstamÄ veikÄ , atitinkanÄiÄ baudžiamojo įstatymo numatyto nusikaltimo ir baudžiamojo nusižengimo sudÄtį.
Nusikalstamos veikos sudÄtis â tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibÅ«dina pavojingÄ veikÄ kaip tam tikrÄ nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , visuma (BK 2 straipsnio 4 dalis). Kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudÄties požymis gali bÅ«ti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimÄ neginÄijamai patvirtina teisiamajame posÄdyje iÅ¡nagrinÄtų įrodymų visuma. Remiantis baudžiamosios teisÄs teorija ir teismų praktika, baudžiamojoje byloje turi bÅ«ti nustatyta kaltininko padarytos veikos atitiktis Baudžiamojo kodekso Specialiojoje dalyje numatytai atitinkamos nusikalstamos veikos sudÄÄiai, taigi turi bÅ«ti nustatomi ir įrodomi nusikalstamos veikos objektyvieji ir subjektyvieji požymiai, nurodyti baudžiamajame įstatyme.
Visos kitos aplinkybÄs, kurių baudžiamasis įstatymas neįtraukia į bÅ«tinų nusikalstamos veikos požymių ratÄ , kaltininko veikos kvalifikavimui reikÅ¡mÄs neturi. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teismas, taÄiau visais atvejais gauti duomenys vertinami bendrame bylos kontekste. Taip pat svarbu pažymÄti, kad apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis.              Apeliacinio teismo teisÄjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas BPK normų pažeidimų nepadarÄ.
Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ teismas savo iÅ¡vadas pagrindžia įrodymais, kuriuos įvertina, vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklÄmis. Å iuo atveju teismas įrodymus vertino pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinÄjimu, vadovaudamasis įstatymu. Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Pažymima, jog įvertinus pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus dÄl įrodymų vertinimo, dÄl jų pripažinimo pagrįstais, teismo argumentus dÄl visų įrodymų patikimumo, įrodomosios reikÅ¡mÄs bei atsižvelgiant į visÄ baudžiamosios bylos medžiagÄ nÄra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, bei priÄmÄ neteisÄtÄ ir nepagrįstÄ nuosprendį.
IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir motyvuotai pagrindÄ, kodÄl vadovaujasi nukentÄjusiojo A. S., nuteistosios V. M. parodymais, teismo medicinos specialisto iÅ¡vada, kita raÅ¡ytine bylos medžiaga, kurios gavimo pagrįstumas ir teisÄtumas neginÄijamas.           Kaip matyti iÅ¡ gynÄjo apeliacinio skundo argumentų, V. M. pripažįsta sudavusi peiliu A. S. į pilvÄ , taÄiau teigia, kad tai padarÄ bÅ«dama staiga labai susijaudinusi, jos veiksmai buvo kaip atsakas į neteisÄtus nukentÄjusiojo veiksmus.           TeisÄjų kolegija su Å¡iais apeliaciniame skunde iÅ¡dÄstytais argumentais nesutinka ir juos atmeta.
PažymÄtina, kad BK 136 straipsnis numato baudžiamÄ jÄ atsakomybÄ tam, kas sunkiai sužalojo žmogų staiga labai susijaudinÄs dÄl neteisÄto ar itin įžeidžianÄio jį ar jo artimÄ asmenį nukentÄjusio asmens poelgio. Veika, padaryta staiga labai susijaudinus, gali bÅ«ti pripažįstama nustaÄius, kad nukentÄjusiojo poelgis atitinka BK 136 straipsnio dispozicijoje apraÅ¡ytas sÄ lygas, t. y.:            pirma, kaltininko nusikalstamus veiksmus turi sukelti nukentÄjusiojo asmens neteisÄtas ar itin įžeidžiantis kaltininkÄ ar jo artimÄ asmenį poelgis.
Å is poelgis turi sukelti didelį susijaudinimÄ , dÄl kurio seka nusikalstami veiksmai;            antra, kaltininko veiksmai turi bÅ«ti padaryti iÅ¡ karto po nukentÄjusiojo asmens neteisÄto ar įžeidžianÄio poelgio, kaip greitas atsakas į jį. Tik esant Å¡ių BK 136 straipsnio dispozicijoje nurodytų sÄ lygų visumai kaltininko veika kvalifikuojama kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, padarytas staiga labai susijaudinus. IÅ¡ nuteistosios V. M. parodymų matyti, kad ji su nukentÄjusiuoju visÄ dienÄ girtavo, abu barÄsi ir pykosi.
Po to, kai A. S. koja spyrÄ jai į užpakalį, ji atsitrenkÄ Ä¯ Å¡aldytuvÄ , o rankoje turÄtu peiliu, kuriuo pjaustÄ laÅ¡inius, norÄjo nukentÄjusįjį pagÄ sdinti, todÄl atsisuko ir dÅ«rÄ (âbakstelÄjoâ) į pilvÄ . Po to, A. S. su peiliu pilve iÅ¡bÄgo į koridorių (1 t., 156-157 b. l.).            Kaip matyti iÅ¡ pirmosios instancijos teisme nustatytų bylos aplinkybių, V. M. ir A. S. visÄ dienÄ gÄrÄ alkoholinius gÄrimus ir konfliktavo, vienas kitÄ Ä¯Å¾eidinÄjo.
IÅ¡ nuteistosios V. M. parodymų apygardos teisme matyti, kad konfliktai su sugyventiniu dažnai kildavo ir anksÄiau, taÄiau vÄliau jie susitaikydavo, be to, nukentÄjusysis jos labai pavydÄjo jaunesniam kaimynui. Akivaizdu, kad V. M. tokie konfliktai nebuvo naujiena, o įvykio metu jokios realios grÄsmÄs sveikatai ar gyvybei nebuvo, peiliu dÅ«rÄ todÄl, kad siekdama jį pagÄ sdinti (1 t., 157-158 b. l.). Ikiteisminio tyrimo metu V. M. taip pat pripažino, kad bÅ«dama apsvaigusi nuo alkoholio nukentÄjusiajam dÅ«rÄ peiliu iÅ¡ pykÄio, nes nesusivaldÄ (1 t., 87-88 b. l.).
TeisÄjų kolegijos nuomone, tokie nukentÄjusiojo veiksmai negalÄjo nuteistajai sukelti staigaus labai didelio susijaudinimo bÅ«senos, nes nebuvo intensyvÅ«s ar įžeidžiantys, juo labiau â itin įžeidžiantys. Bylos duomenys patvirtina, kad nuteistoji V. M. peilį, kuriuo sužalojo nukentÄjusįjį, paslÄpÄ bei praÅ¡Ä nukentÄjusiojo A. S. sakyti, jog jį sužalojo gatvÄje. TeisÄjų kolegijos nuomone, Å¡ių aplinkybių visuma leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad nuteistoji V.
M. iki nusikalstamos veikos padarymo ir po jos nebuvo praradusi galimybÄs suvokti aplinkÄ ir kontroliuoti savo veiksmų, toks jos elgesys buvo kryptingas, tikslingas, atitinkantis situacijÄ ir jai bÅ«dingus elgesio bei reagavimo ypatumus, t. y. ji nebuvo fiziologinio afekto bÅ«senoje. Atkreiptinas dÄmesys į tai, kad V. M. po įvykio buvo nustatytas net 2.31 promilių girtumas, kas neabejotinai turÄjo tiesioginÄs įtakos nusikalstamų veikų padarymui (1 t., 82 b. l.). Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio, V.
M. apsvaigimas nuo alkoholio pripažintas jos atsakomybÄ sunkinanÄia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). TeisÄjų kolegijos nuomone, V. M. inkriminuoto nusikaltimo padarymas iÅ¡ esmÄs buvo sÄ lygotas besaikio alkoholio vartojimo ir pykÄio proveržio prieÅ¡ sugyventinį A. S.             TodÄl esant Å¡ioms aplinkybÄms, nuteistosios V. M. veiksmus kvalifikuoti pagal BK 136 straipsnį nÄra jokio pagrindo.           DÄl bausmÄs skyrimo ir laisvÄs atÄmimo bausmÄs atlikimo vietos nustatymo Apeliacinio teismo teisÄjų kolegija pažymi, kad bausmÄ yra valstybÄs prievartos priemonÄ, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , apribojant nuteistojo teises ir laisves.
BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmÄs skyrimo tikslai sudaro vieningÄ bausmÄs paskirtį. MinÄtas straipsnis numato, jog bausmÄs paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybÄ daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmÄ atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vÄl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ . Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmÄ bÅ«tų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai.
Bendrieji bausmÄs skyrimo pagrindai, kurie yra viena iÅ¡ svarbiausių teisÄto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Kiekvienas nusikaltÄs asmuo turi teisÄ Ä¯ teisingÄ bausmÄ, todÄl vertinant konkreÄios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmÄ formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinanÄias teisingumo principo virÅ¡enybÄ.             TeisÄjų kolegija pažymi, kad remiantis baudžiamuoju įstatymu teismas skiria bausmÄ pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatanÄio atsakomybÄ už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų.
Teismas, skirdamas bausmÄ, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltÄs formÄ ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadijÄ ; kaltininko asmenybÄ; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį; atsakomybÄ lengvinanÄias bei sunkinanÄias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmÄ, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybÄ lengvinanÄių ar tik atsakomybÄ sunkinanÄių aplinkybių, ar yra ir atsakomybÄ lengvinanÄių, ir atsakomybÄ sunkinanÄių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybÄs reikÅ¡mÄ.
Teismas, įvertinÄs atsakomybÄ lengvinanÄias ir (ar) atsakomybÄ sunkinanÄias aplinkybes, jų kiekį, pobÅ«dį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minÄtas aplinkybes, motyvuotai parenka Å¡velnesnÄ ar griežtesnÄ bausmÄs rūšį, taip pat skiriamos bausmÄs dydį, skaiÄiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Apeliacinio teismo teisÄjų kolegija pažymi, kad tinkamai įvertinti kaltininko asmenybÄ yra svarbi teisingos bausmÄs parinkimo sÄ lyga. Baudžiamosios teisÄs teorijoje nurodoma, kad vertindamas kaltininko asmenybÄs pavojingumÄ ir rinkdamas bausmÄs rūšį bei dydį teismas turi kreipti ypaÄ daug dÄmesio į tai, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dÄl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosÄius aplinkybÄms, ar kaltininko antivisuomeninÄs nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo bÅ«do ir jo ankstesnio elgesio padarinys.             TeisÄjų kolegijos nuomone, KlaipÄdos apygardos teismas, įvertinÄs visas bausmÄs              skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, t. y. nuteistosios asmenybÄ, atsakomybÄ lengvinanÄias ir sunkinanÄiÄ aplinkybes, netiesioginÄs tyÄios kaltÄs formÄ , nukentÄjusiojo netinkamÄ elgesį, nusikaltimo sunkumÄ ir pavojingumÄ visuomenei, tai, kad nukentÄjusysis atleido ir civilinio ieÅ¡kinio nepareiÅ¡kÄ, V.
M. pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ paskyrÄ baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytÄ minimaliÄ laisvÄs atÄmimo bausmÄ. Atkreiptinas dÄmesys į tai, kad V. M. neteista, administracinÄmis nuobaudomis nebausta, kas įrodo, kad ji nusikalto atsitiktinai, susiklosÄius tam tikroms nepalankioms aplinkybÄms ir situacijai, spontaniÅ¡kai ir neadekvaÄiai reaguodama į nukentÄjusiojo veiksmus. Apeliacinio teismo teisÄjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgÄs į pirmiau nurodytas aplinkybes bei taikydamas baudžiamojo įstatymo nuostatas dÄl bausmÄs skyrimo, nepadarÄ baudžiamojo įstatymo pažeidimų (BK 54 straipsnio 2 dalis), V.
M. paskirta bausmÄ atitinka įstatymo reikalavimus, nÄra aiÅ¡kiai neteisinga ar per griežta, jos Å¡velninti nÄra pagrindo, ji užtikrina teisingumo principo įgyvendinimÄ ir BK 41 straipsnyje nurodytų bausmÄs tikslų pasiekimÄ .            PažymÄtina, kad pagal įstatymÄ Å¡velnesnÄs negu įstatymo numatytos bausmÄs paskyrimas, net ir esant konkreÄioje baudžiamojoje byloje BK 62 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų sÄ lygų visumai, yra teismo, nagrinÄjanÄio bylÄ , teisÄ, bet ne pareiga.
BK 62 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgÄs į visas bylos aplinkybes, už kiekvienÄ nusikalstamÄ veikÄ gali paskirti Å¡velnesnÄ, negu įstatymo numatyta, bausmÄ, jeigu nusikalstamÄ veikÄ padarÄs asmuo pats savo noru atvyko ar praneÅ¡Ä apie Å¡iÄ veikÄ , prisipažino jÄ padarÄs ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, ir (ar) padÄjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui iÅ¡aiÅ¡kinti nusikalstamÄ veikÄ , ir visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies atlygino arba paÅ¡alino padarytÄ turtinÄ Å¾alÄ .             IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad V.
M. savo noru pati neatvyko, nepraneÅ¡Ä teisÄsaugos institucijoms apie padarytÄ nusikaltimÄ . PrieÅ¡ingai, policijos pareigÅ«nus į įvykio vietÄ iÅ¡kvietÄ paÅ¡aliniai asmenys, o nuteistoji ikiteisminio tyrimo pradžioje net klaidino pareigÅ«nus dÄl kai kurių nusikaltimo padarymo aplinkybių.             Pagal BK 62 straipsnio 2 dalį Å¡velnesnÄ, negu įstatymo numatyta, bausmÄ gali bÅ«ti skiriama ir tada, kai yra atsakomybÄ lengvinanÄios aplinkybÄs, bent iÅ¡ dalies atlyginta ar paÅ¡alinta turtinÄ Å¾ala, jeigu ji buvo padaryta.
Taip pat turi bÅ«ti nustatyta viena iÅ¡ alternatyvių savarankiÅ¡kÄ teisinÄ reikÅ¡mÄ turinÄių aplinkybių, numatytų BK 62 straipsnio 2 dalies 1-6 punktuose. Vadinasi, sprendžiant BK 62 straipsnio 2 dalies taikymo (ar netaikymo) klausimÄ , visų pirma turi bÅ«ti nustatytos bent dvi kaltininko atsakomybÄ lengvinanÄios aplinkybÄs. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje konstatavo, kad V. M. atsakomybÄ lengvinanÄios aplinkybÄs yra tai, kad ji prisipažino padariusi nusikaltimÄ , nuoÅ¡irdžiai gailisi, atsipraÅ¡Ä nukentÄjusiojo, su juo susitaikÄ bei nusikalstamos veikos padarymui įtakos turÄjo ir netinkamas nukentÄjusiojo elgesys.
TaÄiau, nors V. M. visiÅ¡kai pripažino savo kaltÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, taikyti jos atžvilgiu BK 62 straipsnio nuostatas ir skirti jai Å¡velnesnÄ negu įstatymo numatytÄ bausmÄ, nÄra teisinio pagrindo, nes nÄra Å¡io straipsnio antroje dalyje numatytų sÄ lygų, jų nenurodyta ir apeliaciniame skunde. PažymÄtina ir tai, kad Å¡ioje byloje nÄra jokių iÅ¡imtinių aplinkybių, kurios leistų daryti iÅ¡vadÄ , jog V. M. paskirta bausmÄ prieÅ¡tarauja teisingumo principui ar neatitinka baudžiamajame įstatyme įtvirtintos bausmÄs paskirties.
Kolegijos nuomone, teismas, skirdamas bausmÄ V. M. atsižvelgÄ Ä¯ jos padaryto nusikaltimo pobÅ«dį, pavojingumo laipsnį, tinkamai įvertino ir jos asmenybÄ bei kitas bylos aplinkybes, ir todÄl teisingumo principo (BK 54 straipsnio 3 dalies) reikalavimų nepažeidÄ.            PažymÄtina, kad V. M. skiriant bausmÄ, atsižvelgtina į tai, kad padarytas sunkus nusikaltimas, už kurį numatyta tik laisvÄs atÄmimo bausmÄ. TaÄiau nustatant bausmÄs atlikimo režimÄ atsižvelgiama į tai, kad nusikaltimas padarytas spontaniÅ¡kai susiformavusia netiesiogine tyÄia, o nusikalstamus veiksmus iÅ¡ dalies sÄ lygojo paties nukentÄjusiojo veiksmai.
Be to, byloje yra nustatytos kelios V. M. atsakomybÄ lengvinanÄios aplinkybÄs, teisiama pirmÄ kartÄ , nukentÄjusysis A. S. jokių pretenzijų nuteistajai neturi ir pirmosios instancijos teismo teisiamojo posÄdžio metu praÅ¡Ä V. M. neskirti laisvÄs atÄmimo bausmÄs (1 t., 162 b. l.), civilinis ieÅ¡kinys byloje nepareikÅ¡tas, nuteistoji pagal susitarimÄ savo noru sutiko atlyginti iÅ¡laidas valstybinei ligonių kasai. Å iuo metu nuteistoji V. M. ir nukentÄjusysis A. S. toliau gyvena kartu. TeisÄjų kolegijos nuomone, esant pirmiau paminÄtoms aplinkybÄms, V.
M. parenkant paskirto terminuoto laisvÄs atÄmimo bausmÄs atlikimo vietÄ , kurios nustatymas pagal šį baudžiamÄ jį įstatymÄ yra iÅ¡imtinÄ teismo diskrecija, darytina iÅ¡vada, kad laisvÄs atÄmimo bausmÄ nuteistoji galÄtų atlikti atviroje kolonijoje (BK 50 straipsnio 3 dalis). LaisvÄs atÄmimo bausmÄs atlikimas bÅ«tent tokios rūšies pataisos įstaigoje, kurioje nustatyti žymiai mažesni apribojimai, atitiktų ne tik pagrindinÄ bausmÄs paskirtį â nubaudimÄ , bet ir pakankamai paveiktų nuteistÄ jÄ , jog ji ateityje laikytųsi įstatymų ir vÄl nenusikalstų bei sudarytų sÄ lygas jai neprarasti esamų Å¡eiminių, socialinių ryÅ¡ių.
            IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu V. M. buvo sulaikyta BPK140 straipsnyje nustatyta tvarka 2014 m. sausio 5 d. 22 val., o paleista iÅ¡ suÄmimo 2014 m. sausio 6 d. 15 val. 15 min. (1 t., 81, 89 b. l.). KlaipÄdos apygardos teismas neatkreipÄ dÄmesį į tai, kad V. M. laikino sulaikymo protokole esantys įraÅ¡ai yra neteisingi, nes jame nurodyta, jog ji buvo sulaikyta BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka 2014 m. sausio 6 d. 22 val., kas neatitinka realios tikrovÄs, nes faktiÅ¡kai ji buvo sulaikyta 2014 m. sausio 5 d. 22 val. (1 t., 89 b. l.).
TodÄl V. M. į bausmÄs laikÄ turi bÅ«ti įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2014 m. sausio 5 d. iki 2014 m. sausio 6 d. (BK 66 straipsnis).           TeisÄjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, BPK 328 straipsnio 1 punktu, n u s p r e n d ž i a :            KlaipÄdos apygardos teismo 2014 m. birželio 17 d. nuosprendį pakeisti:           Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria V. M. nustatyta dvejų metų laisvÄs atÄmimo bausmÄ atlikti pataisos namuose.
            V. M. paskirtÄ dvejų metų laisvÄs atÄmimo bausmÄ nustatyti atlikti atviroje kolonijoje.                     V. M. į bausmÄs laikÄ Ä¯skaityti laikiname sulaikyme iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2014 m. sausio 5 d. iki 2014 m. sausio 6 d. (viena para).            Kitos nuosprendžio dalies nekeisti. Kolegijos pirmininkas                                                                         KÄstutis Jucys TeisÄjai                                                                             Aloyzas Kruopys                                                                               SvajÅ«nas Knizleris