2025-01-29 Nr. AB-1778-3-61-3-02112-2023-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-179-968/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02112-2023-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 52.1.3; 59.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2025 m. sausio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Beatos Martišienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ir trečiojo suinteresuoto asmens akcinės bendrovės „Vilniaus paukštynas“ atskiruosius skundus dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. lapkričio 27 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. D. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys – valstybė įmonė „Registrų centras‘ ir akcinė bendrovė „Vilniaus paukštynas“) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas E. D. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT, ir atsakovas) 2022 m. gruodžio 19 d. sprendimą Nr. 48SK-5214-(14.48.111E.) „Dėl žemės sklypų ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ (toliau – ir 2022 m. gruodžio 19 d. sprendimas); 2) priteisti pareiškėjo naudai iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas NŽT atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „Vilniaus paukštynas“ (toliau – ir Bendrovė) atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą. Taip pat Bendrovė prašė priteisti jos naudai iš pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

II. Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. lapkričio 27 d. nutartimi sustabdė administracinės bylos nagrinėjimą.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2022 m. gegužės 11 d. Bendrovė pateikė atsakovui prašymą pradėti Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 9 straipsnio 3 dalies nuostatose (2019 m. birželio 6 d. – 2022 m. gruodžio 6 d. įstatymo Nr. XIII-2166 redakcijos) numatytą viešojo administravimo procedūrą (toliau – ir 2022 m. gegužės 11 d. prašymas). Išnagrinėjęs 2022 m. gegužės 11 d. prašymą, 2022 m. liepos 20 d. atsakovas priėmė sprendimą pradėti Įstatymo 9 straipsnio 3 dalies nurodytą viešojo administravimo procedūrą (toliau – ir 2022 m. liepos 20 d. sprendimas). Vykdydamas minėtą procedūrą, 2022 m. gruodžio 19 d. atsakovas priėmė sprendimą pakeisti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas) kadastro duomenis ir pateikė prašymą trečiajam suinteresuotam asmeniui valstybės įmonei „Registrų centas“ (toliau – ir Registrų centras) įrašyti duomenis apie Žemės sklype nustatytas sanitarinės apsaugos zonas – „Pastatų, kuriuose laikomi ūkiniai gyvūnai, su esančiais prie jų mėšlo ir srutų kaupimo įrenginiais arba be jų“ (toliau – ir SAZ) specialiąsias žemės naudojimo sąlygas – į Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastrą ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registrą. 2023 m. gruodžio 21 d. atsakovas priėmė sprendimą Nr. 48SD-14236-(14.48.136 E.) „Dėl prašymo vykdymo“ pripažinti negaliojančiu 2022 m. liepos 20 d. sprendimą bei atsisakyti tenkinti 2022 m. gegužės 11 d. prašymą ir (toliau – ir 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimas).

Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas priėjo prie išvados, kad, priimdamas 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimą, iš esmės pagal 2022 m. gegužės 11 d. prašymą atsakovas priėmė naują administracinį sprendimą.

Remdamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – ir „Liteko“) duomenimis, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (toliau – LVAT) yra nagrinėjama administracinė byla Nr. eA-2170-968/2024 dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 13 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. eI3-968-931/2024 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-10089-2022-7) pagal pareiškėjų V. T. ir J. T. skundą atsakovei NŽT (tretieji suinteresuoti asmenys – valstybės įmonė „Registrų centras“, Vilniaus rajono savivaldybės administracija ir AB „Vilniaus paukštynas“) dėl 2022 m. gruodžio 20 d. atsakovo priimto sprendimo Nr. 48SK-5434-(14.48.111E.) „Dėl žemės sklypo ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ (toliau – ir 2022 m. gruodžio 20 d. sprendimas) panaikinimo.

Įvertinęs nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas priėjo prie išvadų, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje keliami teisės taikymo klausimai yra identiški administracinėje byloje Nr. eA-2170-968/2024 keliamiems teisės taikymo klausimams. Tiek administracinėje byloje Nr. eA-2170-968/2024, tiek aptariamoje administracinėje byloje ginčai tarp proceso šalių kilo dėl panašiomis aplinkybėmis priimtų sprendimų teisėtumo. Atsižvelgdamas į minėtas išvadas, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad administracinėje byloje Nr. eA-2170-968/2024 nustatytos aplinkybės bus reikšmingos aptariamai administracinės bylos nagrinėjimui.

III. Atsakovas NŽT atskirajame skunde prašo: 1) panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. lapkričio 27 d. nutartį; 2) išspręsti administracinės bylos sustabdymo klausimą iš esmės –atnaujinti aptariamos administracinės bylos nagrinėjimą. Atsakovas nurodo, kad, priimdamas skundžiamą nutartį, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sustabdė administracinės bylos nagrinėjimą.

Atsakovas teigia, kad, sustabdymas administracinės bylos nagrinėjimą, pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė administracinių bylų sustabdymo pagrindus reglamentuojančias ABTĮ nuostatas. Priimdamas skundžiamą nutartį, pirmosios instancijos teismas nurodė tik abstrakčius teiginius dėl administracinės bylos stabdymo būtinybės ir nepagrindė administracinėje byloje Nr. eA-2170-968/2024 teismo nustatytų faktinių aplinkybių bei atliktų išvadų reikšmės aptariamos administracinės bylos nagrinėjimui. Abstrakčiai nurodydamas ABTĮ nuostatose numatytą fakultatyvųjį administracinės bylos sustabdymo teisinį pagrindą, pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvardijo administracinės bylos sustabdymo priežasties.

Vadovaudamasis ABTĮ nuostatomis, atsakovas mano, kad administracinės bylos Nr. eA-2170-968/2024 nagrinėjimas netrukdo pirmosios instancijos teismui išnagrinėti aptariamą administracinę bylą iš esmės. Atsakovas pažymi, kad administracinės bylos Nr. eA-2170-968/2024 teismas iki šiol dar neišnagrinėjo. Todėl pirmosios instancijos teismas turi visas galimybes pats išspręsti aptariamos administracinės bylos nagrinėjimui reikšmingus klausimus.

Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Vilniaus paukštynas“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo: 1) panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. lapkričio 27 d. nutartį; 2) perduoti administracinę bylą nagrinėti Regionų administraciniam teismui.

Bendrovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sustabdė administracinės bylos nagrinėjimą. Priimdamas skundžiamą nutartį, pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė administracinės bylos sustabdymą reglamentuojančias teisės aktų nuostatas bei teismų praktiką.

Bendrovė įvardija, kad, neteisingai nurodydamas Žemės sklypo kadastro duomenis, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino aptariamos administracinės bylos bei administracinės bylos Nr. eA-2170-968/2024 faktines aplinkybes. Bendrovė pažymi, kad nagrinėjamoje byloje ginčas tarp proceso šalių kilo dėl 2022 m. gruodžio 19 d. atsakovo priimto sprendimo teisėtumo, o administracinėje byloje Nr. eA-2170-968/2024 ginčas tarp proceso šalių kilo dėl 2022 m. gruodžio 20 d. atsakovo priimto sprendimo teisėtumo. Priimdamas 2022 m. gruodžio 19 d. sprendimą, atsakovas pakeitė ne pirmosios instancijos teismo nurodyto žemės sklypo kadastro duomenis, bet Žemės sklypo duomenis (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu, priimdamas 2022 m. gruodžio 20 d. sprendimą, atsakovas pakeitė žemės sklypo (duomenys neskelbtini) kadastro duomenis. Bendrovė pabrėžia, kad minėtas žemės sklypas bei Žemės sklypas priklauso skirtingiems savininkams ir buvo suformuoti skirtingu laiku pagal skirtingus dokumentus.

Bendrovė akcentuoja, kad, priimdamas skundžiamą nutartį, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir netinkamai įvertino teisinį ryšį tarp aptariamos administracinės bylos ir administracinės bylos Nr. eA-2170-968/2024. Vertindamas minėtų administracinių bylų tarpusavio ryšį, pirmosios instancijos teismas nesilaikė LVAT 2024 m. lapkričio 6 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eAS-713-525/2024 nuostatose numatytų išvadų.

Bendrovė laikosi pozicijos, kad 2022 m. spalio mėn. – gruodžio mėn. laikotarpiu atsakovas priėmė skirtingus individualius administracinius sprendimus. Vadovaudamasi LVAT praktika, Bendrovė nurodo, kad ginčai dėl atsakovo priimtų atskirų administracinių sprendimų teisėtumo yra atskirose administracinėse bylose nagrinėtini savarankiški ginčai.

Bendrovė tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas surinko pakankamai duomenų, reikalingų iš esmės išnagrinėti aptariamą administracinę bylą. Aptariamoje administracinėje byloje proceso šalys pateikė pirmosios instancijos teismui visus dokumentus bei duomenis, pagal kuriuos pirmosios instancijos teismas gali nustatyti visas 2022 m. gruodžio 19 d. sprendimo priėmimo aplinkybes bei įvertinti minėto sprendimo teisėtumą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacijos dalykas – Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. lapkričio 27 d. nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas sustabdė administracinės bylos Nr. eI3-496-872/2025 nagrinėjimą dėl to, kad LVAT nagrinėja administracinę bylą Nr. eA-824-968/2025 (prieš tai – administracinė byla Nr. eA-2170-968/2024) (teisminio proceso Nr. 3-61-3-10089-2022-7) (toliau – ir administracinė byla Nr. eA-824-968/2025), pagrįstumas bei teisėtumas.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) jurisprudencijoje yra pripažinęs, kad, remdamasis nacionaline teise ir nustatęs tam tikras aplinkybes, teismas gali turėti pagrįstą priežastį palaukti kito teismo proceso pabaigos kaip priemonės užtikrinti efektyvų teismo procesą (žr., pvz., 2007 m. sausio 11 d. sprendimą Herbst prieš Vokietiją (pareiškimo Nr. 20027/02), 78 p.). EŽTT savo jurisprudencijoje taip pat yra atkreipęs dėmesį, kad, priimdamas sprendimą sustabdyti bylos nagrinėjimą, teismas turi atsižvelgti į konkrečias bylos aplinkybes ir įvertinti tokio sprendimo proporcingumą (žr., pvz., EŽTT 2006 m. liepos 13 d. sprendimą Stork prieš Vokietiją (pareiškimo Nr. 38033/02) bei minėto sprendimo nuostatose nurodytą praktiką).

Administracinės bylos nagrinėjimo sustabdymo tvarką bei pagrindus reglamentuoja ABTĮ 100 straipsnio nuostatos. ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad teismas sustabdo bylos nagrinėjimą, kai negalima nagrinėti tos bylos, iki bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka.

Aiškindamas minėtas ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, LVAT yra pažymėjęs, kad, remdamasis minėtomis ABTĮ nuostatomis, teismas gali sustabdyti administracinės bylos nagrinėjimą tik tais atvejais, kai tarp nagrinėjamos administracinės bylos ir kitos civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka nagrinėjamos bylos egzistuoja prejudicinis ryšys. Prejudicinis ryšis reiškia atvejį, kai teismas negali iš esmės nagrinėti administracinės bylos tol, kol, nagrinėdamas kitą civiline, administracine ar baudžiamąja tvarka nagrinėjamą bylą, toje kitoje byloje teismas nenustatys nagrinėjamai administracinei bylai esminę reikšmę turinčių faktų bei (ar) aplinkybių ir nepriims sprendimo dėl kitos bylos esmės. Tokiais atvejais vienoje byloje teismo nustatyti faktai ir (ar) aplinkybės bei atliktos išvados tampa prejudiciniais faktais kitoje byloje (žr., pvz., LVAT 2025 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-29-552/2025).

Vien aplinkybė, kad teismas nagrinėja tarpusavyje susijusias bylas, savaime nesudaro pagrindo taikyti ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas. Administracinę bylą nagrinėjantis teismas neturi pagrindo sustabdyti administracinės bylos nagrinėjimą, jeigu minėtas teismas turi galimybę pats išspręsti administracinei bylai reikšmingus klausimus ir visapusiškai įvertinti skundžiamo viešojo administravimo subjekto priimto akto pagrįstumą bei teisėtumą (žr., pvz., LVAT 2023 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-156-415/2023).

Taip pat LVAT yra išaiškinęs, kad, siekdamas teisingai pritaikyti ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatose numatytą administracinės bylos nagrinėjimo sustabdymo pagrindą, pirmiausia abiejose bylose teismas turi tinkamai nustatyti įrodinėjimo dalyką. Vertindamas dviejų nagrinėjamų bylų tarpusavio prejudicinį ryšį, teismas turi išsiaiškinti, kokie teisiškai reikšmingi faktai turi būti nustatyti byloje, kurios nagrinėjimą siekiama sustabdyti, ir kokie teisiškai reikšmingi faktai turi būti nustatomi kitoje byloje, dėl kurios siekiama sustabdyti bylą. Spręsdamas administracinės bylos sustabdymo klausimą, teismas negali remtis abstrakčiais teiginiais bei privalo įsitikinti, ar iš tiesų egzistuoja aplinkybės, sudarančios įstatymo nurodytą pagrindą sustabdyti konkrečią bylą (žr., pvz., LVAT 2023 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-225-415/2023).

Įvertinusi skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutartį, proceso šalių nurodytus argumentus bei administracinės bylos įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, priimdamas skundžiamą nutartį, pirmosios instancijos teismas nepagrindė procesinio sprendimo sustabdyti administracinės bylos Nr. eI3-496-872/2025 nagrinėjimą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad, spręsdamas administracinės bylos Nr. eI3-496-872/2025 sustabdymo klausimą, pirmosios instancijos teismas iš esmės nevertino aplinkybės, ar tarp minėtos administracinės bylos bei administracinės bylos Nr. eA-824-968/2025 egzistuoja prejudicinis ryšys. Teismas tik abstrakčiai įvardijo minėtų administracinių bylų tarpusavio sąsają, nurodydamas, kad minėtose administracinėse bylose ginčijami administraciniai sprendimai buvo priimti remiantis panašiomis aplinkybėmis bei analogiškomis teisės aktų nuostatomis. Jis nenurodė jokių minėtą administracinių bylų tarpusavio sąsają patvirtinančių aplinkybių ir (ar) duomenų, nenustatė ir konkrečiai neįvardijo jokių administracinėje byloje Nr. eA-824-968/2025 teismo vertinamų aplinkybių, galinčių turėti išimtinę įrodomąją (prejudicinę) galią administracinėje byloje Nr. eI3-496-872/2025, taip pat nevertino, ar minėtos aplinkybės užkerta kelią pačiam teismui išspręsti administracinei bylai Nr. eI3-496-872/2025 reikšmingus klausimus. Remdamasi nurodytais argumentais, teisėjų kolegija prieina prieš išvados, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog tarp administracinės bylos Nr. eI3-496-872/2025 ir administracinės bylos Nr. eA-824-968/2025 egzistuoja prejudicinis ryšys. Dėl šios priežasties skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis negali būti pripažinta pagrįsta bei teisėta.

Pirmosios instancijos teismas nurodo, jog administracinėje byloje Nr. eA-824-968/2025 teismo atliktos išvados gali būti reikšmingos visapusiškam, teisingam ir objektyviam administracinės bylos Nr. eI3-496-872/2025 nagrinėjimui.

Vertinant nurodytus pirmosios instancijos teismo motyvus, akcentuotina, kad administracinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti įstatymo nuostatose numatytas objektyvaus pobūdžio kliūtis, nepriklausančias nei nuo administracinėje byloje dalyvaujančių asmenų, nei nuo teismo valios ir kliudančių teismui tinkamai išnagrinėti administracinę bylą. Siekdamas užtikrinti visapusišką bei teisingą administracinės bylos nagrinėjimą, teismas gali pasinaudoti ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 13 punkto nuostatose numatyta teise spręsti klausimą dėl administracinės bylos sustabdymo savo nuožiūra. Aiškindamas paminėtas ABTĮ nuostatas, LVAT yra pažymėjęs, kad, priimdamas sprendimą sustabdyti administracinės bylos nagrinėjimą, teismas turi nurodyti rimtą pagrindą ir aiškius bei pagrįstus sprendimo sustabdyti administracinės bylos nagrinėjimą motyvus. Tokiais atvejais teismas turi įvertinti, ar sprendimas sustabdyti administracinės bylos nagrinėjimą yra pateisinamas proceso trukmės bei intensyvumo aspektais, ir nurodyti teisinio apibrėžtumo reikalavimus atitinkančius motyvus (žr., pvz., LVAT 2024 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-238-815/2024).

Įvertinus tikrinamos nutarties turinį, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nenurodė jokių konkrečių motyvų, sudarančių pagrindą sustabdyti administracinės bylos Nr. eI3-496-872/2025 nagrinėjimą ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 13 punkto pagrindu.

Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, priimdamas skundžiamą nutartį, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sustabdė administracinės bylos Nr. eI3-496-872/2025 nagrinėjimą. Dėl šios priežasties skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir administracinė byla perduodama Regionų administraciniam teismui nagrinėti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atskirąjį skundą tenkinti.

Trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus paukštynas“ atskirąjį skundą tenkinti.

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. lapkričio 27 d. nutartį panaikinti ir perduoti administracinę bylą Nr. eI3-496-872/2025 Regionų administraciniam teismui nagrinėti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Beata Martišienė

Skirgailė Žalimienė