14446272-5e15-4d0e-b638-84b48bbcc299 · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-446-855/2019 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-33287-2017-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.37.; 3.3.1.20. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. kovo 19 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Loretos Braždienės, Virginijaus Kairevičiaus ir Renatos Volodko (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės E. S. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės E. S. ieÅ¡kinį atsakovui G.

M. dėl faktinės santuokos pripažinimo jungtinės veiklos sutartimi, siekiant sukurti Å¡eimÄ ir bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę, turto pripažinimo bendrÄ ja daline nuosavybe bei turto dalies nustatymo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė (apeliantė) E. S. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė pripažinti, kad ji su V. M., laikotarpiu nuo 1999 m. rugpjūčio 1 d. iki (duomenys neskelbtini). vedė bendrÄ Å«kį, veikė jungtinės veiklos pagrindu bei sukÅ«rė bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę; pripažinti ieÅ¡kovės ir V.

M. bendrÄ ja daline nuosavybe V. M. asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtÄ , kurio apimtis bus nustatyta paveldėjimo byloje; nustatyti, kad ieÅ¡kovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ½ dalis viso V. M. asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, kurio apimtis bus nustatyta paveldėjimo byloje. 1.1. IeÅ¡kinyje nurodė, kad kartu su V. M. nuo 1999 m. rugpjūčio 1 d. gyveno neįregistravę santuokos, vedė bendrÄ Å«kį ir veikė jungtinės veiklos pagrindu. Bendro gyvenimo pradžioje jie gyveno V.

M. motinai A. M. priklausiusiame bute, adresu (duomenys neskelbtini), vėliau nusprendė įsigyti bendrÄ bÅ«stÄ . 2005 m. vasario 9 d. įsigijo žemės sklypÄ ir sodo namelį, esančius sodų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“ už 1448,10 Eur (5000,00 Lt), kuriuos sumokėjo ieÅ¡kovė. V. M. 2005 m. kovo 18 d. pasirašė gyvenamojo namo statybos sutartį su rangovu UAB „Statima“. Statybos darbų vertė – 26355,42 Eur (91000,00 Lt). Bendros santaupos panaudotos statybų pradžiai, kartu buvo sprendžiami ir derinami namo statybos ir įrengimo klausimai, kartu atlikti kiti su statybomis susiję veiksmai – užsakytas vienbučio gyvenamojo namo techninio projekto parengimas (2005-07-05), atliktas nekilnojamojo turto vertinimas (2005-07-08), bendrai 2005 m. liepos 14 d. sudaryta bendra kredito sutartis Nr. 1450518091895-55, kurios pagrindu gautas 46454,91 Eur dydžio kreditas (sumokėti už darbus ir medžiagas) kredito gavėjo Å¡eimos poreikiams tenkinti.

Kol buvo įrenginėjamas namas, ieÅ¡kovė su V. M. toliau gyveno jo motinai priklausiusiame bute. A. M. 2006 m. vasario 9 d. pardavusi asmeninės nuosavybės teise priklausantį butÄ , V. M. padovanojo 70667,28 Eur (244000 Lt), kad jis Å¡iuos pinigus naudotų kartu su ieÅ¡kove. Dalis pinigų 2006 m. kovo 3 d. buvo panaudota įsipareigojimų SEB bankui pagal sutartį įvykdymui. Sumokėjus likusiÄ paskolos dalį, hipoteka įkeistas žemės sklypas ir gyvenamasis namas buvo iÅ¡registruotas iÅ¡ hipotekos registro. 2015 m. kovo 14 d. ieÅ¡kovė savo gyvenamÄ jÄ vietÄ deklaravo adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius.

Nurodo, kad name gyveno kartu su V. M., kartu iÅ¡laikė namÄ , vedė bendrÄ Å«kį, gyveno kaip Å¡eima. Teigia, kad nėra galimybės nustatyti, kokia dalimi kiekvienas prisidėjo prie turto įgijimo, jo iÅ¡laikymo bei prievolių vykdymo, nes gyvenant kartu, turimos lėšos buvo naudojamos bendrai. Kadangi ieÅ¡kovė su V. M. nebuvo sudarę raÅ¡ytinės jungtinės veiklos sutarties, laiko, kad jos ir V. M. turto dalys bendrame turte yra lygios.

2. Atsakovas G. M. su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė ieÅ¡kinį atmesti. 2.1. Nurodė, kad notarinės sutarties 1 punkte įtvirtinta, kad E. V. Z., sodų žemės sklypÄ Nr. 45 bei sodo pastatÄ , esančius SB „(duomenys neskelbtini)”, Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pardavė V. M. asmeninės nuosavybės teise. Notarinė sutartis nėra nuginčyta. Žemės sklypo ir pastato perdavimo – priėmimo aktas patvirtina, kad V. M. vienas apžiÅ«rėjo žemės sklypÄ bei pastatÄ ir bÅ«tent jam buvo perduoti pastato raktai bei nuosavybės dokumentai.

IeÅ¡kovė žinojo, kad minėtas sklypas su pastatu buvo pirktas kaip V. M. asmeninė nuosavybė, todėl nėra minėto turto bendrasavininkė. IeÅ¡kovės pateiktose jos asmeninės sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡uose nurodyta, kad tam tikrus mokesčius ji mokėjo ne už savo, bet už V. M. turtÄ . Tačiau tai yra natÅ«ralu, teisinga, protinga ir sÄ Å¾ininga, nes ji naudojosi V. M. turtu, nemokėdama už tai nuomos mokesčio. IeÅ¡kovė, pasiraÅ¡ydama notarinį sandorį dėl kredito suteikimo, žinojo ir patvirtino, kad žemės sklypas bei nebaigtas rekonstruoti/statyti namas asmenine nuosavybės teise priklauso V.

M.. A. M. (dovanotoja) ir jos sūnus V. M. (apdovanotasis) 2006 m. vasario 9 d. sudarė dovanojimo sutartį, kuria savo sūnui padovanojo 70667,28 Eur (244000 Lt), todėl ieškovė, be jokio teisinio pagrindo, deklaratyviai tvirtina, kad ir ji buvo apdovanota. II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė 3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. balandžio 24 d. sprendimu ieškinį atmetė.

4. Teismas nurodė, jog ieÅ¡kovė, įrodinėdama, kad ji su V. M. veikė jungtinės veiklos pagrindu, privalėjo pagrįsti Å¡ias aplinkybes, o byloje nėra duomenų, jog Å¡ie asmenys dėl bendros veiklos vykdymo bÅ«tų sudarę tokiÄ raÅ¡ytinę sutartį. Teismo vertinimu, apeliantės teiginiai apie tai, kad namo statybos buvo pradėtos iÅ¡ bendrų santaupų, o V. M. motina pinigus padovanojo jiems abiems, yra tik samprotavimai, kuriuos paneigia byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai – notariÅ¡kai patvirtinta ir nenuginčyta Dovanojimo sutartimi pinigai buvo padovanoti asmeniÅ¡kai V.

M.. IeÅ¡kovės pateikti banko sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡ai rodo tai, jog ji mokėjo už komunalines paslaugas bei už baldus ir kitus namų apyvokos reikmenis, kurie yra susiję su interjero įrengimu, tačiau ne namo statyba, ir byloje nėra įrodymų, patvirtinančių apeliantės prisidėjimÄ prie namo statybos ar jo vidaus įrengimo. IÅ¡ apeliantės į bylÄ pateiktų čekių ir PVM sÄ skaitų faktÅ«rų negalima identifikuoti mokėtojo (pirkėjo), todėl jie nelaikytini apeliantės pozicijÄ pagrindžiančiais įrodymais.

Apeliantės argumentas, kad jos prisidėjimÄ prie namo statybų, įrodo bendrai su V. M. paimtas kreditas, nėra pagrįstais byloje esančiais įrodymais, juolab, kad pati apeliantė patvirtino žinojusi ir supratusi, jog įkeičiamas V. M. asmenine teise priklausantis turtas. Be to, minėtas kreditas buvo padengtas iÅ¡imtinai V. M. jo mamos padovanotais pinigais. Teismas darė iÅ¡vadÄ , kad nesant raÅ¡ytinės sutarties tarp apeliantės ir V. M. bei ieÅ¡kovei neįrodžius, jos prisidėjimo prie namo statybos aplinkybių, apeliantės reikalavimas pripažinti, kad ji su V.

M. veikė jungtinės veiklos pagrindu laikomas neįrodytu ir todėl atmetamas. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai 5. Apeliaciniu skundu apeliantė E. S. praÅ¡o panaikinti 2018 m. balandžio 24 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ jos ieÅ¡kinį tenkinti, taip pat priteisti iÅ¡ atsakovo jos patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. 5.1. Nurodė, kad teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog nesant raÅ¡ytinės sutarties tarp apeliantės ir V.

M., apeliantės reikalavimas pripažinti, kad ji su V. M. veikė jungtinės veiklos pagrindu, yra laikomas neįrodytu ir yra atmetamas. Jungtinės veiklos (asociacijos) sutarčiai dėl gyvenamojo namo statybos taikoma CK 1.73 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostata dėl sutarties sudarymo raÅ¡tu. Å ioje normoje įsakmiai nėra nustatyta, kad dėl formos reikalavimo nesilaikymo sutartis yra negaliojanti. Reikalavimas, jog kartu gyvenantys nesusituokę asmenys (sugyventiniai), bendrai įgydami turtÄ , visus klausimus vienas su kitu derintų tik raÅ¡ytiniais susitarimais, neatitinka sÄ Å¾iningumo ir protingumo principų.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi kasacinio teismo praktika, kurioje buvo nagrinėjami santykiai tarp motinos ir dukters. 5.2. Apeliantės vertinimu, nagrinėjamoje byloje buvo pakankamas tiek faktinis, tiek teisinis pagrindas pripažinti buvus jos ir V. M. susitarimÄ dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ji kartu su velioniu V. M. nuo 1999-08-01 gyveno neįregistravę santuokos, vedė bendrÄ Å«kį: bendro gyvenimo pradžioje gyveno V.

M. motinai A. M. priklausiusiame bute adresu (duomenys neskelbtini); 2005-02-09 jie įsigijo žemės sklypÄ ir sodo namelį, esančius sodų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“; žemės sklypas ir sodo namelis buvo įsigytas iÅ¡ V. M. tetos, pinigus už žemės sklypÄ ir namelį sumokėjo apeliantė. Å ias aplinkybes patvirtino liudytojos – žemės sklypo ir sodo namelio pardavėja E. V. Z. bei velionio mama A. M.; kredito sutartis patvirtina, kad apeliantė ir velionis gyveno kaip Å¡eima, jų tikslas buvo susikurti bendrus namus, juose gyventi, o paskolÄ grÄ Å¾inti bankui bendromis jėgomis; gyvenimo kartu metu ieÅ¡kovei teko iÅ¡laikyti Å¡eimÄ tais laikotarpiais kai V.

M. nedirbo bei ir tada kai jis turėjo darbÄ , nes jo darbo užmokestis buvo nedidelis. IÅ¡ pateiktų banko operacijų sÄ raÅ¡o laikotarpiu nuo 2007-01-01 iki 2017-08-20, matyti dalis apeliantės prisidėjimo prie bendro Å«kio, kas sudaro apytikriai 15850,49 Eur. 5.3. Pirmosios instancijos teismo argumentai dėl neva apeliantės neprisidėjimo prie namo statybos yra pagrįsti tik prielaidomis, o padarytos iÅ¡vados vertinant įrodymus yra akivaizdžiai prieÅ¡taringos ir padarytos ignoruojant byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus.

Apeliantė taip pat atkreipia dėmesį į tai, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ ir atmesdamas apeliantės reikalavimÄ , ignoravo liudytojos A. M. parodymus. 5.4. Nagrinėjamu atveju, 2006-03-03 dalį gautų pinigų iÅ¡ motinos V. M. panaudojo jo ir apeliantės įsipareigojimams SEB bankui padengti. Teisiniu aspektu, sumokėdamas už E. S. jai tenkančiÄ paskolos dalį, V. M. tapo jos kreditoriumi (CK 6.9. str. 1 d.), tačiau jokių kreditorinių reikalavimų ieÅ¡kovei nereiÅ¡kė. Pažymėtina, kad mirus V.

M. apeliantės prievolė pastarajam pasibaigė CK 6.128 str. 2 d. pagrindu. Byloje surinkti įrodymai patvirtina aplinkybę, kad už žemės sklypÄ ir sodo namelį apeliantė sumokėjo iÅ¡ savo lėšų, o tolimesni bendri veiksmai tÄ turtÄ Ä¯keičiant, rekonstruojant, paverčiant bendru bÅ«stu ilgalaikei perspektyvai patvirtina, kad jis buvo įsigyjamas bendram turtui sukurti.

6. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovas G. M. prašė apeliantės apeliacinį skundÄ atmesti, priteisti visas jo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. 6.1. Nurodė, kad apeliantės teiginys kad neva tai apmokėjo už SB „(duomenys neskelbtini)” esantį žemės sklypÄ bei sodo namelį, kuriuos V. M. įgijo 2005-02-09 notarine pirkimo pardavimo sutartimi, neatitinka oficialių raÅ¡ytinių įrodymų. Notarinės sutarties 1 punkte įtvirtinta, kad E. V. Z. pardavė sodų žemės sklypÄ Nr. 45 bei sodo pastatÄ , V.

M. asmeninės nuosavybės teise. Sutarties 8 punkte yra įtvirtinta, kad „Nurodytų nekilnojamųjų daiktų pardavimo kaina – 5000 litų, kuriuos pardavėja patvirtino, kad gavo iÅ¡ pirkėjo prieÅ¡ pasiraÅ¡ant Å¡iÄ sutartį“. Sutarties 7 punkte yra įtvirtinta, kad „šalys susitarė, kad už parduodamÄ â€“ perkamÄ daiktÄ ir jo teisių perleidimÄ atsiskaito Vilniaus m. 4-ame notarų biure (ŽirmÅ«nų g. 2, Vilnius).” Notarinės sutarties nuostatos Å¡alims turi įstatymo galiÄ , įstatymo nustatytais terminais nebuvo ginčijamos, todėl galiojančios ir nekvestionuojamos bei naujai neįrodinėtinos, juo labiau liudytojų parodymais, kas Å¡iurkščiai pažeistų įrodinėjimo taisykles.

Galiausiai žemės sklypo ir pastato perdavimo – priėmimo aktas patvirtina, kad bÅ«tent vienintelis V. M. pareiÅ¡kė, kad apžiÅ«rėjo žemės sklypÄ ir pastatÄ , kad E. V. Z. perdavė V. M. pastato raktus, žemės sklypo bei pastato nuosavybės dokumentus. 6.2. Apeliantė, pasiraÅ¡ydama notarinį sandorį, hipotekos lakÅ¡tÄ , neabejotinai žinojo ir savo paraÅ¡u patvirtino, kad žemės sklypo bei ne mažiau kaip 70 procentų baigtumo rekonstruojamo/statomo namo asmenine nuosavybės teise priklauso V.

M.. 6.3. 2006-02-09 A. M. ir V. M. sudarė notarinį sandorį – dovanojimo sutartį, kuria dovanotoja padovanojo V. M. 244000 Lt. Apeliantė deklaratyviai, be jokio teisinio pagrindo tvirtina, kad ir ji buvo apdovanota. Vėlgi, tai neatitinka notarinio sandorio, turinčio Å¡alims įstatymo galiÄ , nuostatų. Dovanojimo sutarties 1 punkte nustatyta, kad „pagal Å¡ios sutarties sÄ lygas aÅ¡, A. M., neatlygintinai perduodu savo sÅ«nui, V. M., asmeninėn nuosavybėn 244000 Lt, o aÅ¡, V. M., gavau asmeninėn nuosavybėn 244000 Lt prieÅ¡ pasiraÅ¡ant Å¡iÄ sutartį.“ Neabejotinas faktas yra tas, kad V.

M. padovanotų pinigų dalį jis panaudojo SEB banko kredito grÄ Å¾inimui ir kaip žinia, visai netrukus po dovanojimo sutarties sudarymo, – 2006 m. kovo 3 dienÄ iÅ¡registravo hipotekÄ , apraÅ¡ytÄ Å¡io atsiliepimo 3 punkte. 6.4. Apeliacinio skundo deklaratyvÅ«s argumentai, jog sugyventinių santykiai yra kitokie nei motinos ir dukros, yra atmestini. Nesvarbu, koks yra asmeninis ar emocinis ryÅ¡ys tarp galimų jungtinės veiklos partnerių, tačiau bet kokios parterystės Civilinio kodekso prasme esminis aspektas yra tas, kad partneriai turi aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡i, kad jie į jungtinę veiklÄ Ä¯neÅ¡a tam tikrÄ turtÄ arba tam tikru darbu bei veikla sukuria tam tikrÄ turtÄ . 6.5.

V. M., grÄ Å¾inus paskolÄ bankui, galėjo bet kada parduoti žemės sklypÄ ar padovanoti jo dalį ieÅ¡kovei, jei jau iÅ¡ tiesų, kaip kad nepagrįstai bando įteigti apeliantė bei jos liudytoja – A. M., Å¡is sklypas ir namas buvo nuosavybės teise skirtas ir ieÅ¡kovei. 6.6. Apeliantė teismo posėdžio metu patvirtino, kad iÅ¡ karto po V. M. mirties, ji pasinaudojo V. M. kortele ir iÅ¡sigrynino iÅ¡ jo sÄ skaitos apie 15000,00 Eur, kas vėlgi parodo, kad apeliantė puikiai supranta piniginius reikalus; buvo ir yra apdairi, tačiau per bendrÄ gyvenimÄ su V.

M., niekaip negalėjo jo įtikinti, kad jis padovanotų namÄ ar sklypÄ ar dalį pinigų jai, o kai tik jis mirė, ji, pasitaikius progai, iÅ¡ karto dalį jo pinigų persivedė sau. 6.7. Net jei apeliantė ir bÅ«tų kažkuriuo gyvenimo etapu susituokusi su V. M., pagal minėtus notarinius sandorius, kol jie nenuginčyti ir galiojantys, apeliantė vis vien neturėtų jokių nuosavybės teisių į namÄ bei žemės sklypÄ , nes pagal CK 3.88 str. turtas bei pajamos jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas tik tada, kai yra įgyjamas po santuokos sudarymo.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

7. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

8. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė.

9. Ä®rodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). FaktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v.

VÄ® Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. spalio 18 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje J. M. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ Teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 15 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ v.

UAB „Bioetan LT“, bylos Nr. 3K-3-576/2013; 2014 m. spalio 1 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje UAB „Dalis erdvės“ v. V. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-404/2014; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje UAB ,,Å ilo bitė“ ir kt. v.

Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; 2013 m. sausio 10 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje J. S. ir kt. v. AB „Lietuvos geležinkeliai“, bylos Nr. 3K-3-84/2013; kt.).

10. Teisėjų kolegija, kompleksiškai įvertinusi tiek šalių paaiškinimus, tiek liudytojų parodymus, tiek byloje esančius rašytinius įrodymus sprendžia, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad skundžiamame sprendime vertinant įrodymus padarytos išvados yra akivaizdžiai prieštaringos ir nepagrįstos, pažeidžia aukščiau nurodytus įrodymų vertinimo civiliniame procese principus jų pakankamumo vienai ar kitai aplinkybei konstatuoti prasme.

Byloje esančių įrodymų visuma sudaro pakankamÄ pagrindÄ iÅ¡vadai, jog nagrinėjamu atveju egzistavo ieÅ¡kovės E. S. ir atsakovo tėvo V. M., ilgÄ laikÄ gyvenusių kartu neįregistravus santuokos, susitarimas dėl jungtinės veiklos sukuriant bendrÄ dalinę nuosavybę į žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamÄ jį namÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kas atitinkamai sudaro pagrindÄ pripažinti ieÅ¡kovei nuosavybės teisę į ½ dalį Å¡io nekilnojamojo turto.

11. Pirma, tiek ieÅ¡kovės E. S. paaiÅ¡kinimai, tiek apklaustų liudytojų A. M., L. K., I. K., I. A. parodymai, tiek byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, jog apeliantė ir V. M. kartu gyveno beveik aÅ¡tuoniolika metų: nuo 1999 m. rugpjūčio mėnesio iki pat V. M. mirties (duomenys neskelbtini). Nors apeliantė ir velionis kartu gyveno neįregistravę santuokos, tačiau vedė bendrÄ Å«kį, turėjo bendrÄ buitį, kartu sprendė visus gyvenimo klausimus, reikalus, dalijosi džiaugsmais ir rÅ«pesčiais, iÅ¡laikė ir palaikė vienas kitÄ .

12. Antra, 2005 m. vasario 9 d., t. y. praėjus daugiau nei penkiems su puse bendro gyvenimo metų, E. V. Z., sodų žemės sklypÄ Nr. 45 bei sodo pastatÄ , esančius SB „(duomenys neskelbtini)”, Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pardavė V. M.. Nors notarinėje Å¡io nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartyje nurodyta, kad žemės sklypas parduodamas V. M. asmeninės nuosavybės teise, ir sutartis yra sudaryta vien su V. M., kaip pirkėju, tačiau, kaip jau buvo minėta, iki Å¡io turto įsigijimo V.

M. gyveno bendrÄ gyvenimÄ bei vedė bendrÄ Å«kį su ieÅ¡kove, bendrai tvarkė finansinius reikalus, o teismo posėdžio metu apklausta liudytoja A. M., kuri, bÅ«dama mirusiojo V. M. motina bei atitinkamai atsakovo G. M. senelė, galėtų turėti suinteresuotumÄ visiÅ¡kai prieÅ¡inga ieÅ¡kovei bylos baigtimi, parodė, kad už žemės sklypÄ faktiÅ¡kai pinigus pardavėjai sumokėjo bÅ«tent apeliantė. Taip pat ir byloje esantis raÅ¡ytinis įrodymas – minėto nekilnojamojo turto pardavėjos E.V.

Z., kuri kaip neginčijo Å¡alys, buvo velionio V. M. teta, ir kuri taip pat galėtų turėti suinteresuotumÄ visiÅ¡kai prieÅ¡inga, nei ieÅ¡kovė, bylos baigtimi, raÅ¡ytiniai parodymai, patvirtinti Vilniaus miesto 45-ojo notaro biuro notarės J. K., duoti prieÅ¡ tai jai notariÅ¡kai prisiekus bei buvus įspėtai dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingus parodymus, patvirtina, jog žemės sklypo bei tuomet ant jo stovėjusio sodo namelio įsigijimui faktiÅ¡kai buvo panaudoti ieÅ¡kovės E. S. pinigai.

Liudytoja raÅ¡tu parodė, kad dažnai girdėdavo E. S. ir V. M., kurie ilgÄ laikÄ gyveno kartu pas jos seserį A. M., kalbant apie tai, jog jie norėtų pasistatyti namÄ sodo sklype, kad sugyventiniai paprašė parduoti jiems liudytojos žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, liudytoja sutiko tÄ padaryti, ir jog už šį parduodamÄ sodÄ grynaisiais pinigais jai sumokėjo E. S., po ko visi kartu nuvažiavo į notarų biurÄ pasiraÅ¡yti žemės sklypo ir pastato pirkimo – pardavimo sutartį.

Nors atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundÄ akcentuoja formalų, žemės sklypo ir sodo pastato pirkimo – pardavimo sutarties vertinimÄ , tačiau, apeliacinės instancijos teismo nuomone, Å¡iuo atveju negalima apsiriboti vien pažodiniu ir lingvistiniu Å¡io bei kitų ieÅ¡kovės į bylÄ pateiktų sutarčių vertinimu, kadangi jeigu į ginčo žemės sklypo ir namo pirkimo – pardavimo sutartį bendraturte bÅ«tų įraÅ¡yta ieÅ¡kovė, akivaizdu, kad apskritai nebÅ«tų Å¡ios bylos, tuo tarpu paprastai tokio pobÅ«džio bylose, kaip Å¡i, o bÅ«tent dėl bendrosios jungtinės sugyventinių, gyvenusių bendrÄ Å¡eimyninį gyvenimÄ neįregistravus santuokos, veiklos siekiant sukurti bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę į tam tikrÄ turtÄ , įrodinėjimo dalykÄ kaip tik ir sudaro aplinkybės apie tai, jog situacija de jure neatitinka situacijos de facto, t.y. jog tikrasis ginčo turto savininkas yra ne vien vieÅ¡ame registre atitinkamo sandorio pagrindu įregistruotas asmuo (paprastai – vienas iÅ¡ sugyventinių), ir Å¡iai aplinkybei pagrįsti pasitelkiamos įvairios įrodinėjimo priemonės, nereikalaujant privalomai nuginčyti sandorį, kurio pagrindu įregistruota tik vieno asmens nuosavybės teisė į turtÄ .

13. Trečia, 2005 m. liepos 8 d. apeliantė ir V. M. sudarė su AB SEB banku kredito sutartį Nr. 1450518091895-55, kuria 46 454,91 Eur kreditas banko buvo suteiktas tiek ieÅ¡kovei, tiek V. M., pagal sutartį jie buvo solidarieji skolininkai. Nurodyta kredito paskirtis, – sumokėti už darbus, nurodytus bÅ«sto statybos (rekonstrukcijos) sÄ matoje, ir už statybines medžiagas, kredito gavėjo Å¡eimos poreikiams tenkinti; užtikrinant kredito grÄ Å¾inimÄ kaip tik ir buvo bankui įkeistas aukščiau nurodyta 2005-02-09 pirkimo – pardavimo sutartimi įgytas nekilnojamasis turtas.

Nurodyta aplinkybė patvirtina, kad kreditas buvo imtas dviejų žmonių, kartu gyvenančių kaip Å¡eima ir vedančių bendrÄ Å«kį, siekiant susikurti geresnes savo gyvenimo sÄ lygas pastatant (rekonstruojant) gyvenamÄ jį namÄ Ä¯gytame žemės sklype. PrieÅ¡ingai nei nurodo atsakovas, bÅ«tent kredito sutarties sudarymas, didelio skolinio įsipareigojimo prisiėmimas, kaip tik ir patvirtina apeliantės siekį turėti įkeičiamÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , jį įgyti, vadyti kaip savo (kartu su tuometiniu sugyventiniu V.

M.), bei rodo, kad aplinkybė, jog turtas registruotas vieno iÅ¡ kartu gyvenančių asmenų vardu, Å¡iuo atveju nėra esminė. Neabejotina, kad vidutiniÅ¡kai apdairus ir protingas žmogus tokių itin didelių finansinių įsipareigojimų neprisiimtų kito asmens nekilnojamojo turto statybai (rekonstrukcijai). Tai rodo, kad apeliantė įsipareigojimus bankui prisiėmė laikydama, kad turimas turtas yra bendras, o įsipareigojimus vykdys kartu su V. M.. Vien ta aplinkybė, kad paskolos pagal minėtÄ sutartį grÄ Å¾inimui, kaip neneigė ir pati ieÅ¡kovė, didžiÄ ja dalimi, buvo panaudoti V.

M. motinos 2006-02-09 Dovanojimo sutartimi V. M. padovanoti pinigai, nepaneigia ir negali paneigti buvus ieÅ¡kovės E. S. ir tuometinio jos sugyventinio V. M. susitarimÄ dėl bendros veiklos sukuriant bendrÄ dalinę nuosavybę į žemės sklypÄ ir namÄ , esančius (duomenys neskelbtini), Vilniuje, sudarytÄ dar iki ginčo nekilnojamojo turto įgijimo, paskolos paėmimo, Å¡io turto įkeitimo ir pan., juo labiau, kad byloje nėra duomenų, kurie leistų tiksliai nustatyti, kokia dalis iÅ¡ padovanotų pinigų buvo grÄ Å¾inta bankui, kokia dalis panaudota namo statyboms ar kitiems sugyventinių poreikiams tenkinti.

Å is faktas taip pat nepaneigia, jog ieÅ¡kovė jokia kita forma (lėšomis, darbu ir pan.) bÅ«tų neprisidėjusi prie nuosavybės sukÅ«rimo. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad apeliantė ne tik gyveno ginčo name, prižiÅ«rėjo namÄ ir žemės sklypÄ , mokėjo komunalinius mokesčius, tačiau taip pat pirko baldus, namų apyvokos reikmenis, už įsigytÄ Å¾emės sklypÄ sumokėta apeliantės lėšomis (nėra Å¡iÄ aplinkybę paneigiančių įrodymų), iÅ¡laikė atsakovÄ tuomet, kai atsakovas nedirbo.

Kita vertus, iÅ¡ A. M. paaiÅ¡kinimų akivaizdu, kad dovana buvo dovanojama su tikslu ir skirta bÅ«tent kredito padengimui jai neabejotinai suprantant, kad apeliantė ir jos sÅ«nus kartu statė (rekonstravo) namÄ , yra solidarÅ«s skolininkai pagal kredito sutartį, gyvena kartu kaip Å¡eima. Å ias aplinkybes patvirtino ir pati A. M., be kita ko, bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme teigdama, kad ieÅ¡kovei turi bÅ«ti priteistas turtas.

14. Ketvirta, iÅ¡ apeliantės paaiÅ¡kinimų ir byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų matyti, kad apeliantė tiek seniau, tiek dabar namÄ ir žemės sklypÄ faktiÅ¡kai prižiÅ«ri, moka komunalinius mokesčius (už elektros energijÄ , vandenį, komunalinių atliekų tvarkymÄ , telekomunikacijų paslaugas), sodininkų bendrijos nario mokestį, žemės mokestį, apmoka turto draudimo iÅ¡laidas. Tai, jog mokėjimo nurodymuose buvo nurodoma, kad mokėtojas yra V. M., nereiÅ¡kia apeliantės pripažinimo, kad turtas buvo asmeninė mirusiojo nuosavybė, o tik parodo, kad apeliantė rÅ«pestingai siekė, kad komunalinius ir kitus mokesčius administruojantys subjektai nurodytus mokėjimus tinkamai įskaitytų, atsižvelgiant į tai, kad turtas buvo registruotas tik V.

M. vardu. Svarbu tai, kad ir savo gyvenamÄ jÄ vietÄ apeliantė deklaravo bÅ«tent ginčo name. Byloje esantys ieÅ¡kovės pateikti įrodymai patvirtina, kad apeliantė disponavo ir Å¡iuo metu disponuoja žemės sklypu ir namu kaip savo (pirko baldus, namų apyvokos reikmenis, rÅ«pinosi namo statyba (rekonstrukcija) ir įrengimu). Ta atsakovo akcentuota ir pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyta aplinkybė, jog pateiktuose statybinių medžiagų, baldų įsigijimo čekiuose, kvituose, sÄ skaitose ir kituose dokumentuose nėra nurodyta, kad pirkėja yra bÅ«tent ieÅ¡kovė E. S., taip pat negali bÅ«ti pagrindu laikyti jos nurodytas aplinkybes neįrodytomis, kadangi jau vien tokių atsiskaitymo dokumentų buvimo pas ieÅ¡kovę faktas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovė dalyvavo Å¡ių medžiagų įgijimo procese; pateikti čekiai ir kvitai patvirtina, jog atitinkamos statybinės medžiagos buvo įgytos, nupirktos, ir labiau tikėtina, kad jos buvo panaudotos bÅ«tent gyvenamojo namo, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), statyto nuo 2005 m., sugyventiniams jau įgijus žemės sklypÄ , statyboms bei įrengimui, negu nebuvo panaudotos; visuotinai žinoma aplinkybė, jog paprastai įsigyjant statybines medžiagas atitinkamuose prekybos centruose ir atsiskaitant už jas kasoje, čekyje nėra nurodomas pirkėjas; paprastai statybose, ypač jeigu jos vyksta Å«kio bÅ«du, griežtos dokumentacijos nėra, mokėjimuose, kvituose, sÄ skaitose faktÅ«rose nenurodomi mokėtojai, raÅ¡ytinės ar notarinės jungtinės veiklos sutartys nėra sudaromos.

15. Penkta, V. M. motina A. M. bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nuosekliai tvirtino, kad apeliantė su jos sÅ«numi ne tik vedė bendrÄ Å«kį, bet ir siekė pasistatyti namÄ , o įgiję žemės sklypÄ iÅ¡ jos sesers, tokį namÄ statė kartu; pažymėjo, kad apeliantė iÅ¡laikė jos sÅ«nų tuo laikotarpiu, kai sÅ«nus nedirbo. Kiti liudytojai taip pat patvirtino, jog apeliantė bei V. M. vedė bendrÄ Å«kio, gyveno kaip sutuoktiniai, kartu statė namÄ ir tvarkė visus su tuo susijusius reikalus, ir jiems nekilo minčių, jog jie gali bÅ«ti nesusituokę.

16. Nurodytos faktinės aplinkybės ir jas pagrindžiantys įrodymai neabejotinai patvirtina apeliantės ir V. M. siekį kartu įsigyti aukščiau nurodytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , vėliau namÄ rekonstruoti, kartu nurodytame turte gyventi, nekilnojamÄ jį turtÄ kartu valdyti, naudoti ir juo disponuoti žodinio susitarimo dėl jungtinės veiklos pagrindu.

17. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, o taip pat ir atsakovas savo atsiliepime į apeliacinį skundÄ akcentavo, jog nėra duomenų, jog apeliantė ir V. M. bÅ«tų sudarę raÅ¡ytinę jungtinės veiklos vykdymo sutartį, ir laikė Å¡iÄ aplinkybę esmine. Nurodytas pirmosios instancijos teismo vertinimas yra nepagrįstas, prieÅ¡taraujantis kasacinio teismo praktikai.

18. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.969 str. 4 d. numato, jog jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis turi bÅ«ti raÅ¡ytinė, o įstatymo numatytais atvejais – notarinės formos. Taip pat, Å¡ioje dalyje numatytos ir atitinkamos sutarties formos nesilaikymo teisinės pasekmės – sutartis tampa negaliojanti. Å io straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu jungtinės veiklos tikslas nėra susijęs su pelno siekimu, jungtinės veiklos sutartis vadinama asociacijos sutartimi. Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių duomenų, kad apeliantė ir V. M. siekė pelno, matyti, kad kartu gyvenantys asmenys bendromis pastangomis siekė įgyti žemės sklypÄ ir pasistatyti (rekonstruoti) gyvenamÄ jį namÄ , t. y. turėjo bendrÄ tikslÄ ir vienodÄ interesÄ rezultatu, todėl yra pagrindas vertinti, kad sudarė konsensualinę paprastosios partnerystės (asociacijos) sutartį.

19. Nuoseklioje kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad CK 6.969 straipsnio 3 dalyje asociacijos sutarčiai nekeliami specialÅ«s formos reikalavimai. Nors CK 6.969 straipsnio 4 dalyje jungtinės veiklos (partnerystės) sutarčiai yra nustatyti formos reikalavimai, bet jie netaikomi CK 6.969 straipsnio 3 dalyje reglamentuojamai asociacijos sutarčiai. Tai reiÅ¡kia, kad jungtinės veiklos (partnerystės) sutarčiai nustatyta taisyklė sudaryti jÄ raÅ¡ytine, o įstatymo įtvirtintais atvejais – notarine forma ir kad dėl formos nesilaikymo sutartis tampa negaliojanti, netaikoma jungtinės veiklos kaip asociacijos sutarčiai pagal CK 6.969 straipsnio 3 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Kauno komunalinis ir butų Å«kis“ v.

AB „City Service“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-505-687/2015; 2016 m. vasario 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Kauno komunalinis ir butų ūkis“ v. UAB „Namų priežiūros centras“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-97-421/2016).

20. Nuosekliai suformuotoje kasacinio teismo praktikoje dėl nesusituokusių asmenų bendrosios dalinės nuosavybės laikomasi pozicijos, jog nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, Å«kio tvarkymas kartu, bendro turto kÅ«rimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui yra pakankamas pagrindas pripažinti buvus tokių asmenų susitarimÄ dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A.

B. v. V. S., byla Nr. 3K-3-1029/2001; 2008 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. J. v. L. L. , byla Nr. 3K-3-235/2008; 2011 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. M. v. O. D. V. , byla Nr. 3K-3-134/2011; kt.). Nesusituokusių asmenų (sugyventinių) gyvenimas drauge, bendro ūkio tvarkymas, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu gali būti įrodinėjamas visais įmanomais įrodymais. Teismų praktikoje pažymėta, jog nors rašytinį jungtinės veikos sutartis dažnai nebūna pasirašyta, tačiau tokios sutarties sudarymas ir vykdymas gali būti patvirtinamas kitomis įstatymo leistinomis įrodinėjimo priemonėmis (šalių paaiškinimais, netiesioginiais rašytiniais įrodymais).

Jeigu gyvenusių kartu ir bendrai tvarkiusių namų Å«kį nesusituokusių asmenų turtinės teisės liktų neapgintos vien dėl to, jog nėra jungtinę veiklÄ (partnerystę) patvirtinančios raÅ¡ytinės sutarties, tai neatitiktų teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principų. Jeigu sugyventinių tarpusavio santykiai, jų elgesys, susiklosčiusi situacija įrodo, jog jie bendrai dėjo pastangas, siekdami įsigyti (sukurti), valdyti ir naudoti tam tikrÄ turtÄ dalinės nuosavybės teise, taip teismo ir turi bÅ«ti konstatuota (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 6 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje N. P. v.

R. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-479/2008; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje V. G. v. V. G., J. G., bylos Nr. 3K-3-336/2009; kt.).

21. IÅ¡ aptartos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos akivaizdu, kad tai, jog apeliantė ir V. M. raÅ¡ytinės jungtinės veiklos sutarties nesudarė, nagrinėjamu atveju nedaro jų sutarties negaliojančia. Svarbu ir tai, kad CK 6.969 straipsnio 4 dalyje numatytų teisinių pasekmių taikymas Å¡ioje byloje bet kuriuo atveju pažeistų ir teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principus, įtvirtintus CK 1.5 str., neleistų teismui įgyvendinti savo konstitucinės pareigos užtikrinti teisingumÄ kiekvienoje byloje (Konstitucijos 109 str.), kadangi nurodytos teisinės pasekmės, kurias, kaip matyti iÅ¡ pirmosios instancijos teismo sprendimo, taikė bylÄ nagrinėjęs teismas, lėmė aiÅ¡kiai neteisingÄ , neprotingÄ ir nesÄ Å¾iningÄ rezultatÄ , nes byloje esantys įrodymai, kaip jau minėta, patvirtina tiek apeliantės, tiek V.

M. bendrÄ tikslÄ ir vienodÄ interesÄ rezultatu jų jungtinė veikloje, taip pat jų gyvenimÄ kartu kaip Å¡eima. Nagrinėjamu atveju tiek apeliantės, tiek V. M. elgesys iÅ¡ esmės atitiko įprastÄ vedančių bendrÄ Å«kį ir kartu kaip Å¡eima gyvenančių partnerių elgesį įgyjant ir statant (rekonstruojant) nekilnojamÄ jį turtÄ bei nevykdant griežtos iÅ¡laidų apskaitos, susitarimus sudarant žodžiu.

22. Pirmosios instancijos teismas sprendime rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. kovo 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-158-695/2015, tačiau Å¡iuo atveju remtasi netinkama kasacinio teismo praktika, kadangi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtos bylos ir nagrinėjamos bylos ratio decidendi nesutampa. Minėtoje kasacinio teismo nutartyje analizuojami ne kartu gyvenančių, kaip faktiniai sutuoktiniai, asmenų, o motinos ir dukros santykiai, kurios nei buvo, nei galėjo bÅ«ti sutuoktiniai ar sugyventiniai. Dėl tokio skirtingo tarpusavio santykių pobÅ«džio nurodyta kasacinio teismo praktika negalėjo bÅ«ti panaudota Å¡ioje byloje teigiant, kad sutartis tarp apeliantės ir V. M. turėjo bÅ«ti raÅ¡ytinės formos, o Å¡ios kasacinio teismo praktikos naudojimas lėmė netinkamÄ Ä¯statymo aiÅ¡kinimÄ ir taikymÄ .

23. Atsižvelgiant į visas aukščiau nurodytas aplinkybes bei argumentus, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje apeliantė pilnai įrodė, kad ji su V. M., laikotarpiu nuo 1999 m. rugpjūčio 1 d. iki (duomenys neskelbtini) vesdami bendrÄ Å«kį, veikdami jungtinės veiklos pagrindu sukÅ«rė bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę į žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamÄ jį namÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), Vilniuje.

BÅ«tent Å¡is turtas nagrinėjamoje byloje pripažintinas apeliantės ir mirusiojo V. M. bendrÄ ja daline nuosavybe. Byloje nėra įmanoma tiksliai nustatyti, kokia dalimi kiekvienas iÅ¡ jų prisidėjo prie bendro turto sukÅ«rimo, todėl laikytina, kad jų dalys bendrojoje dalinėje nuosavybėje yra lygios, nes pagal CK 6.970 straipsnio 2 dalį preziumuojama, jog partnerių įraÅ¡ai į bendrÄ veikla yra lygÅ«s, jeigu jungtinės veiklos sutarties nenustatyta ko kita. Tokiu bÅ«du egzistuoja pagrindas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 24 d. sprendimÄ iÅ¡ dalies panaikinti ir dalyje priimti naujÄ sprendimÄ pripažįstant, kad apeliantė ir V.

M. bendrosios dalinės nuosavybės teise įgijo žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamÄ jį namÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), Vilniuje, o taip pat nustatyti, kad apeliantei E. S. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso po ½ dalį Å¡ių žemės sklypo ir gyvenamojo namo.

24. Nors apeliantė patikslintu ieÅ¡kiniu prašė pripažinti bendrÄ ja daline nuosavybe visÄ V. M. priklausiusį turtÄ , tačiau ji nenurodė ir neįrodė buvus susitarimÄ su V. M. sukurti ir/ar įgyti bendrosios dalinės nuosavybės teise dar kokį nors kitÄ nekilnojamÄ jį ir/ar kilnojamÄ jį turtÄ , iÅ¡skyrus minėtÄ Å¾emės sklypÄ ir gyvenamÄ jį namÄ , esančius (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Teisėjų kolegijÄ pažymi, kad bÅ«tent ieÅ¡kovas turi pareigÄ aiÅ¡kiai suformuluoti ieÅ¡kinio pagrindÄ ir dalykÄ , apibrėžti teisminio nagrinėjimo ribas ir pan., o Å¡iuo atveju ieÅ¡kovė, pateikdama patikslintÄ ieÅ¡kinį, nenurodė konkretaus turto (iÅ¡skyrus minėtÄ Å¾emės sklypÄ ir namÄ ), kuris, kaip ji teigia, buvo sukurtas jos bendrai su V.

M., kaip bendrosios jungtinės veiklos rezultatas dalyko ir neįrodė jo jokiais įrodymais. Pasakymas, jog „turto apimtis bus nustatyta paveldėjimo byloje“ nereiÅ¡kia, kad iki kreipimosi į teismÄ ieÅ¡kovei nebuvo ir negalėjo bÅ«ti žinoma, koks buvo jos ir V. M. susitarimo dėl jungtinės veiklos dalykas. Jeigu iÅ¡skyrus aukščiau nurodytus žemės sklypÄ ir gyvenamÄ jį namÄ , buvę sugyventiniai bendrai veikdami įgijo, sukÅ«rė, pagerino dar kokį nors turtÄ (pvz., transporto priemones, pinigines lėšas ir kt.), ieÅ¡kovė turėjo/ galėjo aiÅ¡kiai nurodyti šį turtÄ bei pateikti atitinkamus įrodymus dėl bendrosios dalinės nuosavybės sukÅ«rimo.

IeÅ¡kovės su ieÅ¡kiniu pateiktas antstolio A.Naujokaičio 2017-08-10 Turto apraÅ¡o fragmentas rodo, jog antstolis vykdė notarės pavedimÄ paveldėjimo byloje, jame figÅ«ruoja/ yra nurodytas tik namas, jokių duomenų apie kitÄ palikimÄ galintį sudaryti turtÄ (paveldėjimo bylos duomenys, viešų registrų iÅ¡raÅ¡ai ar kt.) byloje nėra, tokių duomenų įrodinėjimo pareigÄ turinti bei profesionalaus advokato atstovaujama ieÅ¡kovė į bylÄ nepateikė, todėl spręsti dėl galimai kito turto (kuris net nėra aiÅ¡kus) priklausomybės ieÅ¡kovei bendrosios dalinės nuosavybės teise teismas negalėjo ir neturėjo.

25. Teismų praktikoje taip pat pažymima, jog tai, kad Å¡alis sieja jungtinės veiklos teisiniai santykiai, nereiÅ¡kia, jog visas Å¡ios sutarties galiojimo metu bet kurio iÅ¡ jos dalyvių įgytas turtas bus laikomas jų bendrÄ ja daline nuosavybe ir kad Å¡alys negali įgyti tam tikro turto asmeninės nuosavybės teise. Jungtinės veiklos, kaip ir bet kurios kitos sutarties, dalyviai turi teisę susitarti, kokį turtÄ Ä¯gyti bendrosios dalinės nuosavybės teise, o koks turtas nebus laikomas jungtinės veiklos rezultatas (žr., pvz., LAT CBS teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis c.b.

Nr. 3K-3-482/2010). Nagrinėjamoje byloje, iÅ¡tyrus ir įvertinus bylos duomenis yra pagrindas konstatuoti, kad ieÅ¡kovė ir V. M. buvo susitarę įgyti bendrosios nuosavybės teise aukščiau nurodytÄ konkretų nekilnojamÄ jį turtÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tačiau duomenų, jog jie buvo susitarę įgyti bendrai dar ir kokį nors kitÄ turtÄ , byloje nėra, jo ieÅ¡kovė nenurodė ir neįrodė, todėl Å¡ioje dalyje keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo nėra pagrindo.

26. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų. Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iÅ¡ naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimÄ arba priima naujÄ sprendimÄ , jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ (CPK 93 str. 5 d.). Jeigu ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, bylinėjimosi iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.).

Teisėjų kolegija įvertinusi tai, kad nagrinėjamoje byloje yra pagrindas iÅ¡ dalies panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , įvertinusi ieÅ¡kinio dalykÄ bei patenkintus ieÅ¡kinio reikalavimus, laiko, jog nagrinėjamu atveju yra tenkinama pusė ieÅ¡kinio reikalavimų, o kita pusė reikalavimų atmetama, todėl iÅ¡ atsakovo apeliantei ir iÅ¡ apeliantės atsakovui priteistina po pusę jų turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teisme.

27. Nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme apeliantė patyrė iÅ¡ viso 3021,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų (843,00 Eur žyminio mokesčio ir 2178,00 Eur už advokato pagalbÄ ), o bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme turėjo 2839,50 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų (843,00 Eur žyminio mokesčio ir 1996,50 Eur už advokato pagalbÄ ), todėl apeliantei iÅ¡ atsakovo priteistina iÅ¡ viso 2930,25 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos atsakovas patyrė viso 1250,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, duomenų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas nepateikė, todėl atsakovui iÅ¡ apeliantės priteistina iÅ¡ viso 625,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

28. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (naujos redakcijos nuo 2015-01-01 Nr. 2014-12793), numato, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3,00 Eur. Nagrinėjamoje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme sudaro iš viso 8,10 Eur, todėl iš šalių priteistina po 4,05 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei.

29. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 6 d. nutartimi taikė byloje laikinÄ sias apsaugos priemones – sustabdė paveldėjimo priėmimo procedÅ«ras bei uždraudė Vilniaus miesto 41-ojo notarų biuro notarei V. Z. iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimÄ atsakovui G. M., uždraudė nustatyti pretenduojančių į palikimÄ turto dalis iki teismo sprendimo Å¡ioje byloje įsiteisėjimo dienos. Atsižvelgiant į tai, kad ginčas nagrinėjamoje byloje yra iÅ¡spręstas, pripažįstant, kad apeliantė ir V.

M. veikdami jungtinės veiklos pagrindu bendrosios dalinės nuosavybės teise, po ½ dalį kiekvienas, įgijo žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamÄ jį namÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir Å¡is teismo procesinis sprendimas sudaro pagrindÄ atitinkamai vieÅ¡ame registre įregistruoti ieÅ¡kovės ir velionio V. M. nuosavybės teises į atitinkamas nekilnojamojo turto dalis, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, stabdant tolimesnes paveldėjimo procedÅ«ras bei uždraudžiant atsakovui iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimÄ , neturi teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės naikintinos.

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu, 93 straipsniu, 149 – 150 straipsniu, n u t a r i a: Apeliantės E. S. apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 24 d. sprendimo dalį, kuria atmestas apeliantės reikalavimas pripažinti, kad ji ir V. M. veikdami jungtinės veiklos pagrindu bendrosios dalinės nuosavybės teise įgijo žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamÄ jį namÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nustatant, kad jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso po ½ dalį Å¡io nekilnojamojo turto, panaikinti ir Å¡ioje dalyje ieÅ¡kinį tenkinti.

Pripažinti, kad E. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), jungtinės veiklos pagrindu bendrosios dalinės nuosavybės teise įgijo žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamÄ jį namÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Nustatyti, kad E. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusiam (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso po ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir po ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje.

Likusioje dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 24 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ atsakovo G. M., a. k. (duomenys neskelbtini) apeliantės E. S., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 2930,25 Eur (du tÅ«kstančius devynis Å¡imtus trisdeÅ¡imt eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Priteisti iÅ¡ apeliantės E. S., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovo G. M., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 625,00 Eur (Å¡eÅ¡is Å¡imtus dvideÅ¡imt penkis eurus 0 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Priteisti iÅ¡ apeliantės E. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo G. M., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai po 4,05 Eur (keturis eurus 5 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų iÅ¡ kiekvieno. Procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidos valstybės naudai turi bÅ«ti įmokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ â€žSwedbank”, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 6 d. nutartimi taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones panaikinti.

Teisėjai Loreta Braždienė Virginijus Kairevičius Renata Volodko