2025-05-21 Nr. AB-8736-3-61-3-02096-2025-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-626-821/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02096-2025-9

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2025 m. gegužės 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės (pranešėja), Ernesto Spruogio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos T. F. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 22 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos T. F. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – viešoji įstaiga „Tarptautinė Ukrainos mokykla“) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja T. F. (toliau – pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas) sprendimą, kuriuo pripažintas netekęs galios 2025 m. balandžio 2 d. sprendimas Nr. 25S84731 bei palikti galioti sprendimą išduoti pareiškėjai leidimą laikinai gyventi Lietuvoje darbo viešojoje įstaigoje (toliau – ir VšĮ) „Tarptautinė Ukrainos mokykla“ (toliau – ir Mokykla) pagrindu.

Pareiškėja taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti VšĮ „Tarptautinė Ukrainos mokykla“ nustatytų ribojimų darbinti užsieniečius taikymą.

II. Regionų administracinis teismas 2025 m. balandžio 22 d. nutartimi, be kita ko, priėmė pareiškėjos skundą, tačiau netenkino jos prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsniu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika šios nuostatos taikymo aspektu ir priėjo prie išvados, kad nėra pagrindo teigti, jog byloje netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės gali kilti sunkiai atitaisoma didelė žala. Įvertinęs pareiškėjos prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones motyvus (paskyrus baudą tiek Mokyklos direktorei, tiek ir VšĮ „Tarptautinė Ukrainos mokykla“ yra taikomas papildomas apribojimas būtent juridiniam asmeniui, kuris užsieniečiams atima galimybę gauti leidimą laikinai gyventi darbo Mokykloje pagrindu, už tą pačią veiką sankcija yra pritaikoma du kartus, tokia situacija ydinga, neatitinka protingumo ir teisingumo principų bei Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ numatyto apribojimo tikslo), teismas pripažino juos deklaratyviais, nepagrįstais objektyviais duomenimis, nesudarančiais pagrindo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

III. Pareiškėja T. F. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 22 d. nutarties dalį dėl netenkinto prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti prašymą, visiškai sustabdyti VšĮ „Tarptautinė Ukrainos mokykla“ nustatytų ribojimų darbinti užsieniečius taikymą.

Pareiškėja atskirajame skunde nurodo, jog atsakovas atsisako jai išduoti leidimą laikinai gyventi tuo pagrindu, kad ji ketina dirbti Mokykloje, kuriai pritaikyta sankcija už 2023 m. spalio mėn. pabaigoje padarytą veiką, t. y. Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VDI) 2025 m. sausio 23 d. priėmė nutarimą byloje Nr. NUIPBJ 39099 dėl tos pačios veikos, dėl kurios Mokyklos direktorei 2023 m. lapkričio 28 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal požymius administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje. VDI 2023 m. gruodžio 7 d. priėmė nutarimą ROIK: (duomenys neskelbtini) ir Mokyklos direktorei paskyrė 1 000 Eur baudą, kuri sumokėta ir nuo sumokėjimo datos praėjo daugiau nei vieneri metai. Mokyklai protokolas surašytas tik po metų, dėl sudėtingų finansinių sąlygų buvo paprašyta metams atidėti administracinio nusižengimo protokolo surašymą juridiniam asmeniui. Dėl to apribojimas dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo užsieniečiams dėl juridinio asmens baustumo nuo vienerių metų prasitęsė iki dviejų. Pareiškėja taip pat negali pratęsti savo legalaus buvimo Lietuvoje. Netaikant reikalavimo užtikrinimo priemonių pareiškėjai neišduodamas leidimas laikinai gyventi, netenkama galimybė legaliai būti Lietuvos Respublikoje, dirbti ir turėti legalias pajamas, Mokykloje būtų nutrauktas geografijos dalyko mokymo procesas, nes pareiškėja (mokytoja) būtų priversta išvykti iš Lietuvos. Būtų padaryta didelė žala Ukrainos karo pabėgėlių vaikų mokymosi procesui.

Pareiškėja atskirajame skunde taip pat nurodo, jog net iki protokolo Mokyklai surašymo, 2024 m. vasario 22 d. pareiškėjai nebuvo išduotas leidimas laikinai gyventi darbo Mokykloje pagrindu dėl Mokyklos baustumo dėl nelegalaus darbo/

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 22 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos T. F. prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pareiškėja Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė naujus įrodymus (2023 m. rugsėjo 15 d. darbo sutartį Nr. 218 su priedu Nr. 1, MIGRIS 2024 m. vasario 22 d. el. laišką, kuriuo prašoma pateikti informaciją, ar Mokyklos vadovas sumokėjo (sumokės) baudą, ar apskųs VDI protokolą / nutarimą).

Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnyje nustatyta, jog atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skyriuje nustatytas išimtis. Pagal ABTĮ 142 straipsnio 3 dalį pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina; teismas taip pat gali tirti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti; nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tiktai tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Šia nuostata yra ribojama proceso šalies teisė apeliaciniame procese teikti naujus dokumentus ir kitus įrodymus, ji užtikrina sąžiningą, operatyvų teismo procesą. Atsižvelgiant į ABTĮ 140 straipsnio 1 dalies bei 151 straipsnio nuostatas, pažymėtina, kad apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo procesinio sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos ar atskiro klausimo nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme.

Nagrinėjamu atveju yra tikrinamas pirmosios instancijos teismo 2025 m. balandžio 22 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, pagrįstumas ir teisėtumas (ABTĮ 140 str. 1 d., 151 str.), o pareiškėja nenurodė jokių priežasčių, kodėl pirmosios instancijos teismui neteikė minėtų dokumentų (darbo sutarties bei MIGRIS el. laiško), todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija jų neprideda prie bylos ir nevertina.

ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir, nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir dėl to, kad administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016).

Sprendžiant neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos žalos buvimo teismas turi atsižvelgti į prašomų užtikrinti reikalavimų pobūdį, nurodomą jų faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises, pareigas ir jų faktinį realizavimą, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-368-143/2017). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti realus, o ne pagrįstas prielaidomis apie galimas kilti neigiamas pasekmes ateityje. Be to, prielaida, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau, jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-662-756/2017; 2024 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2289-575/2024).

Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016; 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-564-556/2019). Pažymėtina, kad skundo reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymo klausimo išsprendimas priklauso nuo kiekvienos konkrečios bylos medžiagos bei faktinės situacijos ir kiekvienoje byloje yra individualus.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja pirmosios instancijos teismo prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti VšĮ „Tarptautinė Ukrainos mokykla“ nustatytų ribojimų įdarbinti užsieniečius taikymą.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjos argumentus, kuriais ji grindžia prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, sprendžia, kad pareiškėja nepagrindė būtinosios sąlygos prašomai reikalavimo užtikrinimo priemonei taikyti – neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos žalos. Tai, kad, pareiškėja gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių ar sunkumų, nėra ypatinga (išskirtinė) aplinkybė, patvirtinanti, jog gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Nors pareiškėja nurodė, jog dėl Mokyklai taikomo ribojimo negali pratęsti savo legalaus buvimo Lietuvoje, netenka galimybės dirbti ir turėti pajamų, Mokykloje būtų nutrauktas geografijos dalyko mokymo procesas, nes pareiškėja (mokytoja) būtų priversta išvykti iš Lietuvos ir tuo būtų padaryta didelė žala Ukrainos karo pabėgėlių vaikų mokymosi procesui, tačiau šie pareiškėjos teiginiai yra abstraktaus pobūdžio bei deklaratyvūs, nes, kaip jau buvo minėta, prielaida, jog pareiškėja gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau, jeigu neįrodoma, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas. Kadangi pareiškėja neįrodė, kad neatitaisomos ar sunkiai atitaisomos žalos fakto, teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjos prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas nagrinėjamu atveju nebūtų proporcingas.

Teisėjų kolegija pažymi, jog sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonių klausimą, byla iš esmės nėra nagrinėjama, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nevertina kitų pareiškėjos atskirojo skundo argumentų, susijusių su juridinio asmens baustumu.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, įvertinusi pareiškėjos prašomą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir nurodytas priežastis, dėl kurių ji turi būti taikoma, atsižvelgusi į keliamo ginčo pobūdį, byloje esančius duomenis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo taikyti pareiškėjos prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę. Todėl pareiškėjos prašymas taikyti pageidaujamas reikalavimo užtikrinimo priemones netenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos T. F. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Iveta Pelienė

Ernestas Spruogis

Skirgailė Žalimienė