2021-04-14 Nr. AB-7631-3-61-3-00666-2020-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2312-968/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00666-2020-5

Procesinio sprendimo kategorija 21.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. balandžio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko (pranešėjas) ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. G. skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas R. G. 2020 m. vasario 19 d. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas) direktoriaus 2020 m. sausio 20 d. įsakymą Nr. ADP1-18 „Dėl R. G. tarnybinio nusižengimo“ (toliau – ir Įsakymas).

2. Pareiškėjas skunde nurodė:

2.1. Departamento direktoriaus Įsakymo 1 punktu pripažinta, jog jis, eidamas Departamento Kauno valdybos Jonavos aplinkos apsaugos inspekcijos vyriausiojo specialisto pareigas, padarė tarnybinį nusižengimą, nes 2019 m. rugpjūčio 28 d. medžiojo kartu su medžiotoju A. K. dalyvavo ančių medžioklėje prie Tribalės vandens telkinio. A. K. šaudė į nuo vandens telkinio pakilusias antis arčiau kaip 200 metrų (166 metrai) nuo gyvenamųjų sodybų ir naudojamų pastatų, neturėdamas šių aplinkinių sodybų savininkų sutikimų. Pareigūnas, t. y. pareiškėjas, matė daromą pažeidimą, tačiau apie padarytą pažeidimą nepranešė, nuslėpė ir toleravo. Savo tyčiniais veiksmais / neveikimu nusižengė valstybės tarnautojo etikos principams, pažeidė pamatines valstybės tarnybos veiklą reglamentuojančių įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nuostatas, tokiu būdu pakenkė Departamento, kaip institucijos, įvaizdžiui, šiais savo veiksmais pažeidė įstatymų nuostatas. Įsakymo 2 punktu už šio Įsakymo 1 punkte nurodytą tarnybinį nusižengimą pareiškėjui buvo paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba.

2.2. Nors Įsakymo 1 punkte nurodyta, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą, eidamas vyriausiojo specialisto pareigas, tačiau 2019 m. rugpjūčio 28 d. pareiškėjui buvo poilsio diena, kurią jis, kaip vyriausiasis specialistas, jokių su tarnyba susijusių veiksmų neatliko, ir neturėjo pareigos atlikti. Iš Įsakymo galima spręsti, kad jam paskirta tarnybinė nuobauda nėra susijusi su profesinės veiklos vykdymu. Todėl jo veiksmai / neveikimas ne tarnybos metu negali būti kvalifikuojami kaip tarnybinis nusižengimas.

2.3. Atsakovas 2020 m. sausio 6 d. motyvuotoje išvadoje Nr. BDR-11 „Dėl galimo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno valdybos Jonavos aplinkos apsaugos inspekcijos vyriausiojo specialisto R. G. tarnybinio nusižengimo, pažeidžiant įstatymų nuostatas ir pareigūnų etiką“ (toliau – ir Išvada), siekdamas pateisinti tarnybinės nuobaudos pareiškėjui skyrimą už nesusijusį su profesinės veiklos vykdymu neveikimą, remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2012 m. lapkričio 5 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-552-2793-12. Pareiškėjas, priešingai nei administracinėje byloje Nr. A-552-2793-12 tarnybinio nusižengimo padarymu kaltinamas valstybės tarnautojas, neatliko jokių aktyvių veiksmų. Atsakovas pareiškėjui taiko tarnybinę atsakomybę už neveikimą, t. y. už tai, kad jis, būdamas laisvas nuo profesinės veiklos, leisdamas savo laisvalaikį medžioklėje, nepranešė apie trečiojo asmens daromą pažeidimą. Taigi minėtoje administracinėje byloje nustatytos aplinkybės ir aplinkybės, iš kurių atsakovas kildina pareiškėjo tarnybinę atsakomybę, skiriasi iš esmės.

2.4. Atsakovas pareiškėjo neveikimą (nepranešimą apie pažeidimą) kvalifikavo Įsakyme nurodytomis įstatymų normomis, tačiau nei viena iš atsakovo nurodytų teisės normų nesuponuoja pareiškėjui pareigos pranešti apie tokio pobūdžio veiksmus, kuriuos 2019 m. rugpjūčio 28 d. atliko A. K.. Pareiškėjas net jeigu ir būtų teisiškai įpareigotas pranešti apie padarytą teisės pažeidimą, nebūtų turėjęs apie ką pranešti, nes nematė, kur A. K. buvo tuo metu, kai šaudė. Nežinodamas A. K. buvimo vietos, tuo pačiu negalėjo įvertinti atstumo iki gyvenamųjų sodybų ir naudojamų pastatų. Taigi jis tiesiog nežinojo tų esminių aplinkybių, kurių žinojimas būtų leidęs pareiškėjui A. K. veiksmus traktuoti kaip pažeidimą. Atsakovo prielaida, kad pareiškėjas matė kaip A. K. šaudė į nuo vandens telkinio pakilusias antis arčiau kaip 200 metrų (166 metrai) nuo gyvenamųjų sodybų ir naudojamų pastatų, neturėdamas šių aplinkinių sodybų savininkų sutikimų nėra pagrįsta faktiniais duomenimis. Atsakovas delsė pareiškėjo atžvilgiu pradėti tarnybinio nusižengimo procedūrą, kol galutinai nebuvo išspręstas A. K. administracinės atsakomybės klausimas, t. y. kol nebuvo patikimai nustatytos visos faktinės aplinkybės, kuriomis buvo grindžiamas kaltinimas A. K. padarius administracinį nusižengimą. Toks atsakovo delsimas tik patvirtina jo abejones dėl padaryto nusižengimo bent jau pradiniame etape, tačiau nepaisant to, atsakovas nesąžiningai laikosi pozicijos, kad pareiškėjas iš karto turėjo žinoti, kad buvo padarytas pažeidimas.

2.5. Atsakovas pareiškėjo klausimą žvejui, ar šis turi leidimą žvejoti, traktuoja kaip pareiškėjo piktnaudžiavimą tarnyba, kaip norėjimą parodyti savo galią, kaip siekimą kitų tikslų nei numatyta įstatyme. Viena vertus, atsakovas iš pareiškėjo reikalauja, kad ši net ir būdamas ne tarnyboje, ilsėdamasis, savo nuožiūra leisdamas laisvalaikį, tuo pat metu pranešinėtų apie kitų asmenų daromus pažeidimus. Tačiau kitą vertus, pareiškėjo atsargų pasidomėjimą, ar žvejys teisėtai žvejoja, vertina kaip pareiškėjo neteisėtus veiksmus. Tokia atsakovo pozicija rodo pareiškėjo padėties neapibrėžtumą, neužtikrintumą dėl to, kokio elgesio iš pareiškėjo tikisi atsakovas kaip jo darbdavys.

2.6. Įsakymas nėra pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis, neatitinka tiek įstatymo reikalavimų, tiek teismų praktikos, neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir yra naikintinas remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 1 punktu.

3. Atsakovas Departamentas atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimą grindė šiais argumentais:

3.1. Pareiškėjo skundo teiginiai, susiję su tuo, kad jis buvo ne tarnybos metu, todėl tai neturėtų būti vertinama kaip tarnybinis nusižengimas, be to, pareiškėjas nematė, kai buvo šaudoma, neatitinka paties pareiškėjo 2019 m. rugsėjo 26 d. teikto paaiškinimo. Jame pareiškėjas nurodė, kad matė kaip A. K. šovė į skrendančias antis, o prie jų atėjo pasipiktinęs pilietis. Pareiškėjas 2019 m. gruodžio 11 d. paaiškinime nurodė, kad, susitikus su A. K., jis nurodė, jog nušovė antį, o, jiems besišnekučiuojant, priėjo vyriškis. Tokios prieštaringos paaiškinimuose nurodytos aplinkybės, atsakovo nuomone, yra pareiškėjo siekis išvengti atsakomybės.

3.2. Tarnybinio nusižengimo tyrimą atlikęs Departamento pareigūnas išsamiai išnagrinėjo visus tarnybinio nusižengimo sudėties subjektyviuosius, objektyviuosius požymius bei kitas aplinkybes, svarbias tarnybinei nuobaudai skirti. Šio tyrimo rezultatai užfiksuoti Išvadoje. Valstybės tarnautoją į pareigas priėmęs asmuo turi išimtinę teisę pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą ir priimti sprendimą skirti tarnybinę nuobaudą. Ši teisė savaime negali būti laikoma įstaigos vadovo psichologiniu spaudimu.

II. 4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. spalio 12 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

5. Teismas nurodė, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas (toliau – ir VTĮ), Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymas (toliau – ir Įstatymas) ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. vasario 7 d. įsakymu Nr. D1-69 „Dėl aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų etikos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintos Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų etikos taisyklės (toliau – ir Taisyklės). Teismas apžvelgė VTĮ 16 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktų, 33 straipsnio 2, 3 dalių, Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 4 punkto, Taisyklių 15.1 ir 15.3 punktų nuostatas. Taip pat vertino pareiškėjo tarnybinio patikrinimo metu nustatytas aplinkybes.

6. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas 2019 m. rugpjūčio 28 d. vyko medžioti kartu su A. K., taip pat nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas kartu su A. K. medžiojo ne darbo metu. Teismas nustatė, kad pareiškėjo 2019 m. rugsėjo 26 d. ir 2019 m. gruodžio 11 d. pateikti paaiškinimai skyrėsi, t. y. vienu atveju pareiškėjas nurodė, kad nebuvo kartu su A. K., kai jis šovė į antis, o kitu atveju pareiškėjas teigė, kad buvo kartu ir matė kaip A. K. šovė. Tokie prieštaringi duomenys, teismo nuomone, suponuoja išvadą, jog pareiškėjas siekė išvengti atsakomybės.

7. Teismas nesutiko su pareiškėjo pozicija, kad jis, būdamas ne darbo metu, neturėjo pareigos nustatyti atliekamo pažeidimo ir apie jį pranešti, kadangi nurodytos teisės aktų nuostatos nesuponuoja pareigos būtent tik darbo metu nustatyti atliekamus pažeidimus ir apie juos informuoti. Teismas pažymėjo, kad valstybės tarnautojas privalo net ir būdamas ne darbo metu informuoti apie daromus pažeidimus atsakingus asmenis, o to neatlikus, jam turi būti taikoma įstatymuose numatyta teisinė atsakomybė.

8. Nesutikdamas su pareiškėjo argumentais, kad Departamentas delsė taikyti pareiškėjui atsakomybę, kadangi turėjo abejonių dėl nusižengimo, teismas nurodė, kad Departamento 2019 m. rugsėjo 27 d. Patikrinimo aktu Nr. PA-(6)-2 nustatyta, jog A. K. šaudė mažesniu kaip 200 metrų atstumu nuo gyvenamųjų sodybų, A. K. administracinė atsakomybė taikyta 2019 m. spalio 24 d., Išvada priimta 2020 m. sausio 6 d., o pareiškėjui atsakomybė taikyta 2020 m. sausio 20 d. Teismo vertinimu, bylos faktinės aplinkybės patvirtina, jog, gavus pranešimą apie padarytą veiką, buvo pradėtas tyrimas ir, nenustačius aplinkybių, jog pareiškėjas medžioklės metu šaudė, tačiau nustačius, kad A. K. šaudė, atitinkamai taikyta įstatyme numatyta atsakomybė. Ta aplinkybė, jog pareiškėjui buvo taikyta atsakomybė po to, kai A. K. buvo taikyta atsakomybė, teismo nuomone, nesudaro pagrindo pripažinti, jog Departamentas dėl abejonių netaikė įstatyme numatytos atsakomybės.

9. Atmesdamas pareiškėjo teiginius, kad Išvadoje nepagrįstai remiasi LVAT 2012 m. lapkričio 5 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-552-2793-12, kadangi pareiškėjas neatliko jokių aktyvių veiksmų, teismas nurodė, kad ši nutartis patvirtina, jog teismai laikosi vieningos praktikos, pagal kurią asmeniui būnant ne tarnybos metu, jis vis tiek turi elgtis taip kaip numatyta jo tarnybinę veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose. Šiuo konkrečiu atveju – pareiškėjas turėjo pranešti apie atliktą neteisėtą veiką.

10. Dėl pareiškėjo skundo teiginių, kad Departamentas netinkamai kvalifikavo pareiškėjo pateiktą klausimą žvejui apie turimą leidimą žvejoti, teismas pažymėjo, jog ši aplinkybė nurodyta Išvadoje, tačiau Įsakymu pareiškėjui už tai netaikyta tarnybinė atsakomybė, todėl šiuo aspektu nėra pagrindo panaikinti Įsakymą.

11. Įvertinęs Įsakymo turinį, teismas sprendė, kad jis yra motyvuotas ir pagrįstas teisės aktų nuostatomis, t. y. jame yra nurodytos tiek faktinės aplinkybės, tiek teisės aktų reikalavimai, kuriuos pareiškėjas pažeidė, atlikdamas tarnybinį nusižengimą, yra pasirašytas įgaliojimus turinčio asmens, jame yra nurodyta jo apskundimo tvarka, todėl atitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus, yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti pareiškėjo skunde nurodytais ar kitais motyvais nėra teisinio pagrindo.

III. 12. Pareiškėjas R. G. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m, spalio 12 d. sprendimą, pripažinti neteisėtu Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos direktorius 2020 m. sausio 20 d. įsakymą Nr. ADP1-18 „Dėl R. G. tarnybinio nusižengimo“, kuriuo R. G. buvo pripažintas padaręs tarnybinį nusižengimą bei panaikinti jam paskirtą nuobaudą – pastabą. Prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir apklausti liudytoju A. K..

13. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

13.1. Esminis momentas, dėl kurio buvo nuspręsta pareiškėjui taikyti atsakomybę, yra jo paaiškinimas, kurį jis teikė 2019 m. rugsėjo 26 d. ir kuriame tariamai nurodė, kad matė kur ir kokiomis aplinkybėmis į antis šovė medžiotojas A. K., todėl turėjo galimybę, o juo labiau pareigą informuoti atitinkamas institucijas apie A. K. padarytą pažeidimą. Nors savo 2019 m. gruodžio 11 d. paaiškinime, kuris buvo pateiktas būtent tarnybinio patikrinimo metu, jis teigė, jog su A. K. prie tvenkinio, kuriame planavo vykdyti medžioklę, išsiskyrė į skirtingas šalis, dėl ko, būdamas kitoje tvenkinio pusėje, negalėjo objektyviai matyti kurioje vietoje būdamas ir kokiu atstumu nuo gyvenamųjų sodybų A. K. šaudė į antis, tačiau šiais duomenimis nesirėmė nei institucija, priėmusi ginčijamą Įsakymą, nei sprendimą priėmęs Vilniaus apygardos administracinis teismas. Šie nesutapimai, kurie buvo akcentuoti atsiliepime į skundą, palaikyti pareiškėjo bandymu išvengti atsakomybės už tariamai padarytą pažeidimą ir 2019 m. gruodžio 11 d. paaiškinimu nebuvo remtasi.

13.2. Teismas vadovavosi tik tais duomenimis, kuriuos teikė atsakovas, nenagrinėdamas bylos iš esmės, todėl toks paviršutiniškas bylos nagrinėjimas lėmė tai, jog atsakovas priėmė nepagrįstą Įsakymą, o teismas sprendimu jį paliko galioti. Esant nepašalintiems prieštaravimams tarp skirtingų proceso šalių nurodomų paaiškinimų, tiek atsakovas, priimdamas Įsakymą, tiek teismas, spręsdamas klausimą dėl jo teisėtumo bei pagrįstumo, turėjo šias aplinkybes aiškintis, nagrinėti, o ne daryti institucijai palankias išvadas ir jomis remtis. Turėjo būti apklaustas liudytojas A. K., kurio pozicija bei teikiami paaiškinimai iš esmės yra svarbūs bei esminiai vertinant priimtą sprendimą. Tačiau byloje šis asmuo apklaustas nebuvo, jo pozicija nėra žinoma, o tai reiškia, jog byloje nėra nustatytos visos svarbios aplinkybės, kurias reikia vertinti pagal pateiktą skundą. Teismas, nagrinėdamas skundą, rėmėsi duomenimis, kurie nėra ir nebuvo ištirti šioje byloje, t. y. buvo cituojamas atsakovo atsiliepime nurodytas paaiškinimas, kuris pats nėra tiesiogiai šios bylos sudėtinė dalis, todėl toks nesamo dokumento interpretavimas kelia abejones teismo objektyvumu. Esant dviprasmiškai situacijai, kai teismui teikiami skirtingi paaiškinimai dėl to paties įvykio aplinkybių, teismas turėtų remtis nešališkais duomenimis, o tai laikytina A. K. parodymai.

14. Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka ir liudytojo apklausos, bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, pareiškėjas nurodė, kad jis bylą vedė pats, nedalyvaujant atstovui, kuris jam būtų išaiškinęs administracinių bylų nagrinėjimo procesą. Tuo atveju, jeigu byla būtų buvusi nagrinėjama dalyvaujant atstovui, be abejo, būtų pasinaudota galimybe ir liudytojas, kurio parodymai byloje tikrai svarbūs bei aktualūs, būtų apklaustas pirmosios instancijos teisme. Pareiškėjas neįvertino aplinkybės, kad teismas gali remtis kitais duomenimis, kurie nebuvo ištirti ir įvertinti bylos eigoje, t. y. pareiškėjo 2019 m. rugsėjo 26 d. paaiškinimais, kurie buvo teikiami ne tarnybinio patikrinimo metu. Rašant minėtus paaiškinimus dėl įvykio, buvo sprendžiamas klausimas dėl A. K. atsakomybės, todėl pareiškėjas nekreipė dėmesio į tuos faktus, kurie tuo momentu nebuvo aktualūs bei esminiai, t. y. jo buvimo vietą. Dėl to šios aplinkybės buvo surašytos pakankamai neaiškiai, neakcentuotai. Būtent tarnybinio patikrinimo metu surinktais duomenimis turėjo būti grindžiamas įsakymas dėl nuobaudos taikymo, o taip pat ir teismo sprendimas dėl skundo atmetimo. Dėl šių aplinkybių pareiškėjas neprašė teismo apklausti liudytoją A. K., tačiau tai galima padaryti apeliacinio proceso metu.

15. Atsakovas Departamentas atsiliepime su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad:

15.1. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas faktines aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, pasisakė dėl visų pareiškėjo skunde nurodytų argumentų, nenukrypo nuo teisminės praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė teises normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, todėl nėra jokio faktinio ir teisinio pagrindo pripažinti pagristais pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus.

15.2. Teismas tinkamai įvertino pareiškėjo 2019 m. rugsėjo 26 d. paaiškinimą ir 2019 m. gruodžio 11 d. paaiškinimuose išdėstytas 2019 m. rugpjūčio 28 d. vykusios medžioklės Kauno r. Alšėnų sen., prie Tribalės vandens telkinio aplinkybes ir konstatavo, kad paaiškinimuose nurodyti faktai yra prieštaringi. Pareiškėjas pirminiame paaiškinime nurodė, kad buvo kartu ir matė kaip A. K. šovė į antis, tačiau po to pakeitė savo poziciją ir pakartotiniame paaiškinime nurodė, kad nebuvo kartu su A. K., kai jis šovė į antis. Tokie prieštaringi paaiškinimai parodo pareiškėjo siekį išvengti atsakomybės.

15.3. Pareiškėjo prašymo apklausti liudytoją tenkinti nėra tikslinga, nes tiek pareiškėjas, tiek A. K. yra to paties medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ nariai ir bet kokie jo parodymai negalėtų būti vertinami kaip objektyvūs. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pareiškėjas prašymo apklausti minėtą asmenį neprašė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 16. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2020 m. sausio 20 d. įsakymo Nr. ADP1-18 „Dėl R. G. tarnybinio nusižengimo“, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, teisėtumo ir pagrįstumo.

17. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kurį iš esmės grindžia tuo, kad, jo nuomone, teismas netinkamai ištyrė įrodymus. Taip pat apeliaciniame skunde pareiškėjas prašo bylą nagrinėti žodiniame teismo posėdyje ir liudytoju apklausti A. K..

18. Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Todėl šios bylos apeliacinėje proceso stadijoje pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas atsižvelgiant tik į apeliaciniame skunde akcentuojamus aspektus.

19. Sprendžiant dėl pareiškėjo prašymo jo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka aktuali ABTĮ 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas; proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurioms esant nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai. Apeliaciniame skunde nėra keliami tokie teisės ar fakto klausimai, kurie negali būti tinkamai išspręsti, remiantis rašytine bylos medžiaga, šalių paaiškinimais, duotais pirmosios instancijos teismui, išdėstytais procesiniuose dokumentuose. Pažymėtina ir tai, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. pareiškėjui buvo sudaryta galimybė išdėstyti savo poziciją žodžiu. Įvertinus šioje byloje šalių pateiktus procesinius dokumentus matyti, kad bylos šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra aiškiai ir išsamiai išdėstyta raštu į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Todėl bylos nagrinėjimas žodinio proceso tvarka apeliacinės instancijos teisme ir šalių dalyvavimas tokiame posėdyje nėra būtinas. Dėl aptartų priežasčių pareiškėjo prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka netenkinamas.

20. Teismų praktikoje ne kartą akcentuota, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą bei įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepadarė esminių įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų, kurie sudarytų pagrindą tikrinamo sprendimo panaikinimui, ir priėmė teisingą sprendimą. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pareiškėjui nepalankų sprendimą, nesudaro pagrindo teigti, kad teismas netinkamai vertino įrodymus. Sutinkant su pagrindiniais pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytais motyvais, jie nebekartojami, tik papildomi, atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus.

21. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, t. y. nepagrįstai vadovavosi pirminiais pareiškėjo 2019 m. rugsėjo 26 d. paaiškinimais, nepašalino tarp paminėtų pirminių paaiškinimų ir 2019 m. gruodžio 11 d. paaiškinimų, pateiktų tarnybinio patikrinimo metu, atsiradusių prieštaravimų. Pareiškėjo nuomone, siekiant paminėtus prieštaravimus pašalinti buvo būtina A. K. apklausti liudytoju bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo, o, to nepadarius, jis turi būti kviečiamas liudyti apeliacinės instancijos teisme.

22. Dėl šių apelianto argumentų teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., LVAT 2017 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017). Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Be to, bylos proceso dalyvių pareikšta nuomonė dėl įrodymų vienokio ar kitokio vertinimo negali saistyti teismo vidinio įsitikinimo dėl įrodymų vertinimo, pagrįsto minėta įrodymų vertinimo taisykle. Akcentuotina, kad teismas, vertindamas įrodymus, vadovaujasi ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais.

23. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo šioje byloje nurodomas aplinkybes, Išvadoje, kuri yra sudėtinė Įsakymo dalis, nustatytus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus, neturi faktinio ir teisinio pagrindo sutikti su pareiškėju, kad atsakovas Įsakymu nepagrįstai paskyrė pareiškėjui tarnybinę nuobaudą už Išvadoje nurodytą pareiškėjo padarytą tarnybinį nusižengimą. Nagrinėjamu atveju atsakovas byloje įrodė, jog pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą, nes, 2019 m. rugpjūčio 28 d. kartu su A. K. dalyvaudamas ančių medžioklėje prie Tribalės vandens telkinio, matė pastarojo medžiotojo daromą pažeidimą (t. y. matė, kaip A.

K. šaudė į nuo vandens pakilusias antis arčiau kaip 200 metrų (166 metrai) nuo gyvenamųjų sodybų ir naudojamų pastatų, neturėdamas šių aplinkinių sodybų savininkų sutikimų), tačiau apie tai nepranešė, nuslėpė ir toleravo. Tokiais veiksmais pareiškėjas nusižengė valstybės tarnautojo etikos principams, pažeidė pamatines valstybės tarnybos veiklą reglamentuojančių įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nuostatas ir pakenkė Departamento įvaizdžiui ir pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktus (valstybės tarnautojai privalo „laikytis Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų“ (1 p.);

„laikytis šiame įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos ir tarnybinės etikos principų ir taisyklių <...>“), Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 4 punktą (kuriame įtvirtintas vienas iš principų, kuriuo grindžiama aplinkos apsaugos valstybinė kontrolė – atsakomybės neišvengiamumo principas, pagal kurį „<...> aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės <...> pareigūnai turi siekti, kad kiekvienas asmuo, padaręs aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimą, būtų nustatytas, patrauktas atsakomybėn, teisingai ir laiku nubaustas, visiškai atlygintų aplinkai padarytą žalą bei pašalintų pažeidimo sukeltas neigiamas pasekmes“) bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. vasario 7 d.

įsakymu Nr. D1-69 patvirtintų Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų etikos taisyklių 15.1 ir 15.3 punktus, kuriuose expressis verbis (aiškiais žodžiais; tiesiogiai) reglamentuojamas šių pareigūnų elgesys ne tarnybos metu ir įtvirtinta, kad ne tarybos metu pareigūnas privalo: „elgtis pagal visuotinai priimtas elgesio normas, visada prisiminti, kad pagal jo elgesį sprendžiama apie visą aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės sistemą ir Pareigūnus“ (15.1 p.); „privatų gyvenimą tvarkyti taip, kad nenukentėtų tarnybos interesai ir Pareigūno reputacija“ (15.3 p.).

24. Nagrinėjamos bylos kontekste papildomai pabrėžtina, kad veika, padaryta ne tarnybos metu, nėra aplinkybė, kuri pati savaime darytų neįmanomą konstatuoti faktą, jog valstybės tarnautojas ne tarnybos metu padarė tarnybinį nusižengimą. Taisyklių 15.1 ir 15.3 punktuose įtvirtintų elgesio standartų Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai (taigi ir pareiškėjas) privalo laikytis ne tik tiesiogiai atlikdami savo pareigas, bet ir ne tarnybos metu.

25. Teisėjų kolegija įvertinusi byloje surinktus įrodymus, vadovaudamasi vidiniu įsitikinimu, konstatuoja, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių Įsakymo teisėtumą ir pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas juos įvertino nepažeisdamas įrodymų vertinimo taisyklių.

26. Atsakant į apeliacinio skundo teiginius, kad pirmosios instancijos teismas nepašalino prieštaravimų tarp pirminių pareiškėjo 2019 m. rugsėjo 26 d. paaiškinimų ir 2019 m. gruodžio 11 d. paaiškinimų, pateiktų tarnybinio patikrinimo metu, paminėtina, kad tikrinamame teismo sprendime konstatuota: „Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjo 2019 m. rugsėjo 26 d. ir 2019 m. gruodžio 11 d. pateikti paaiškinimai skyrėsi, t. y. vienu atveju pareiškėjas nurodo, kad nebuvo kartu su A. K., kai jis šovė į antis, o kitu atveju pareiškėjas teigia, kad buvo kartu ir matė, kaip A. K. šovė. Tokie prieštaringi duomenys, teismo nuomone, suponuoja išvadą, jog tokiu būdu pareiškėjas siekė išvengti atsakomybės“. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su tokiu teismo vertinimu sutinka ir jam pritaria. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neturėjo pareigos ex officio (pagal pareigas) kviesti liudyti A. K..

27. Atsakant į pareiškėjo prašymą liudytoju apklausti A. K. apeliacinės instancijos teisme, pirmiausiai pabrėžtina, kad prašymas paminėtą asmenį apklausti liudytoju nebuvo teikiamas pirmosios instancijos teismui. Primintina, kad prašymo šaukti liudytoją tenkinimas neturi trukdyti sklandžiam procesui, todėl liudytojų šaukimas į bylą turi būti ne tik pagrįstas, bet ir užtikrinti racionalų procesą (žr., pvz., 2012 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-115/2012; 2018 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3480-520/2018). Atsižvelgiant į šioje nutartyje išdėstytus argumentus, ir į tai, kad byloje yra pakankamai duomenų, patvirtinančių Įsakymo teisėtumą ir pagrįstumą, o esminės įvykio aplinkybės yra fiksuotos rašytiniais įrodymais (inter alia (be kita ko) A. K. 2019 m. rugpjūčio 26 d. ir 2019 m. spalio 24 d. paaiškinimais), pareiškėjo prašymas liudytoju apklausti A. K. apeliacinės instancijos teisme netenkinamas.

28. Teisėjų kolegijos vertinimu, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų išsamiai pasisakyta tikrinamame pirmosios instancijos sprendime, arba jie neturi esminės teisinės reikšmės sprendžiant dėl tikrinamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.

29. Apibendrinus šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, taip pat teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo R. G. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Stasys Gagys Rytis Krasauskas Ramutė Ruškytė