2020-05-13 Nr. AB-9489-3-61-3-04323-2017-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eA-480-502/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04323-2017-5

Procesinio sprendimo kategorija 7.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gegužės 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. S. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. rugsėjo 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. S. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl socialinės išmokos ir palūkanų priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas D. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas, Administracija) 102 Eur negautą socialinę išmoką už 2017 m. rugsėjo mėnesį ir palūkanas, skaičiuojant nuo 2017 m. spalio 10 d. bei 6 proc. metines palūkanas už laiku nepervestas lėšas skaičiuojant nuo tokių lėšų privalomos pervesti dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad į atsakovą dėl socialinės pašalpos skyrimo kreipėsi 2017 m. spalio mėnesį, pripažino, jog praleido teisės aktuose nustatytą terminą prašymui skirti socialinę pašalpą paduoti, tačiau tai lėmė ne jo, o valdžios institucijų veiksmai, teikiant jam dokumentus atgaline data. Pareiškėjo nuomone, atsakovas klausimą dėl socialinės pašalpos mokėjimo išsprendė formaliai, nes galėjo mokėti jam socialines išmokas pagal ankstesnį priimtą sprendimą dėl socialinės pašalpos skyrimo. Pareiškėjas teigė, kad teisinis reglamentavimas, kuriame nustatytas tik 2 mėnesių terminas prašymui pateikti bei nenumatyta galimybė šį terminą atnaujinti prieštarauja tarptautiniam teisiniam reglamentavimui, Europos Žmogaus Teisių Teismo, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikai.

3. Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas prašymu-paraiška 2017 m. balandžio 26 d. kreipėsi į Administraciją, prašydamas skirti jam socialinę pašalpą laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio mėn. iki 2017 m. birželio mėn. Prie šio prašymo pareiškėjas pridėjo dukros G. S. gimimo liudijimo kopiją, pažymą apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas, 2010 m. balandžio 13 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-107-577/2010 kopiją, bankinių pavedimų kopijas bei kitus dokumentus. 2017 m. gegužės 4 d.

Administracija priėmė sprendimą Nr. 23632, kuriuo D. S. skirta 33,26 Eur socialinė pašalpa laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. liepos 1 d. Administracijos Socialinės paramos skyriaus sprendimu Nr. 29031 socialinės pašalpos mokėjimas pareiškėjui buvo nutrauktas nuo 2017 m. birželio 1 d. Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 21 straipsnio 2 dalis nustato, jog pasibaigus paskirtos socialinės pašalpos teikimo laikotarpiui, dėl tolesnio jos skyrimo bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę kreiptis per 2 mėnesius su prašymu-paraiška ir pateikti naujus dokumentus ir duomenis apie bendrai gyvenančius asmenis arba vieną gyvenantį asmenį bei jų (jo) pajamas.

Socialinė pašalpa skiriama nuo prašymą-paraišką pateikusio asmens nurodyto vieno iš 2 mėnesių, einančių po socialinės pašalpos gavimo laikotarpio pabaigos, jeigu bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo kreipimosi dėl socialinės pašalpos ir sprendimo priėmimo metu, taip pat laikotarpiu, už kurį skiriama socialinė pašalpa, turi teisę gauti socialinę pašalpą. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog jeigu pasibaigus paskirtos socialinės pašalpos teikimo laikotarpiui kreipiamasi vėliau kaip po 2 mėnesių nuo anksčiau paskirtos socialinės pašalpos teikimo laikotarpio pabaigos, socialinė pašalpa skiriama nuo prašymo-paraiškos pateikimo mėnesio pirmos dienos.

Pareiškėjas 2017 m. spalio 30 d. kreipėsi su prašymu-paraiška Nr. 661767760 gauti piniginę socialinę paramą. Administracijos Socialinės paramos skyriaus 2017 m. lapkričio 3 d. sprendimu Nr. 48960 pareiškėjui skirta 102 Eur socialinė pašalpa laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2018 m. sausio 1 d. Kadangi pareiškėjui socialinė pašalpa buvo mokama iki 2017 m. birželio 1 d., o naują prašymą dėl socialinės pašalpose skyrimo pareiškėjas padavė tik 2017 m. spalio 30 d., todėl, vadovaujantis Įstatymo 21 straipsnio 3 dalimi, buvo priimtas sprendimas skirti pareiškėjui socialinę pašalpą nuo 2017 m. spalio 1 d.

Siekiant gauti socialinę paramą pirmiausia turi būti išreikšta asmens valia bei pateikiami visi reikiami dokumentai. Atsakovas neturi teisinio pagrindo nesant asmens prašymo savo nuožiūra skirti socialinę paramą. Apie teisę gauti socialinę pašalpą pareiškėjas buvo informuotas 2017 m. birželio 20 d. raštu Nr. 62-5-1397 bei 2017 m. rugpjūčio 24 d. raštu Nr. 62-5-1792, tačiau šios savo teisės nerealizavo, t. y. į atsakovą dėl socialinės pašalpos skyrimo už 2017 m. rugsėjo mėn. nesikreipė. Todėl atsakovas neturėjo jokio teisinio pagrindo ją skirti.

Pareiškėjas nepagrįstai prašo teismo priteisti 6 procentų dydžio palūkanas, kurių nei skaičiavimo, nei dydžio nepagrindžia jokiais teisės aktais.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. rugsėjo 4 d. sprendimu pareiškėjo D. S. skundą atmetė.

6. Teismas, įvertinęs Įstatymo 5 ir 6 straipsnių, 20 straipsnio 1 – 4 dalių nuostatas, pažymėjo, kad socialinės paramos suteikimo pagrindas yra jos prašančio asmens užpildytas ir pateiktas nustatytos formos prašymas-paraiška.

7. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2017 m. balandžio 26 d. su prašymu-paraiška Nr. ŠI-661728388 kreipėsi į Administraciją, prašydamas skirti jam socialinę pašalpą už laikotarpį nuo 2017 m. balandžio mėn. iki 2017 m. birželio mėn. Prie prašymo-paraiškos pareiškėjas pridėjo visus reikiamus dokumentus socialinei pašalpai gauti.

8. Teismas nurodė, kad Įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog socialinė pašalpa skiriama 3 mėnesiams nuo prašymo-paraiškos pateikimo mėnesio pirmos dienos, jeigu kreipimosi ir sprendimo priėmimo metu bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į šią pašalpą. Administracijos Socialinės paramos skyriaus 2017 m. gegužės 4 d. sprendimu Nr. 23632, pareiškėjui skirta 33,26 Eur socialinė pašalpa, kuri turėjo būti mokama nuo 2017 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. liepos 1 d. Administracijos Socialinės paramos skyriaus 2017 m. birželio 14 d. sprendimu Nr. 29031 nuo 2017 m. birželio 1 d. pareiškėjui buvo nutrauktas socialinės pašalpos mokėjimas (nutraukimo priežastis – keitėsi pajamų šaltinis). 2017 m. spalio 30 d. pareiškėjas kreipėsi su prašymu-paraiška Nr. 661767760 į atsakovą, prašydamas skirti socialinę pašalpą už 2017 m. spalio – gruodžio mėnesius. Administracijos Socialinės paramos skyriaus 2017 m. lapkričio 3 d. sprendimu Nr. 48960 pareiškėjui skirta 102 Eur socialinė pašalpa laikotarpiui nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2018 m. sausio 1 d.

9. Teismas nustatė, kad pareiškėjui socialinė pašalpa buvo baigta mokėti 2017 m. birželio 1 d. Prašymą-paraišką skirti socialinę pašalpą pareiškėjas atsakovui pateikė 2017 m. spalio 30 d., t. y. vėliau kaip po 2 mėnesių nuo anksčiau paskirtos socialinės pašalpos teikimo, todėl, vadovaujantis Įstatymo 21 straipsnio 3 dalimi, pareiškėjui teisėtai ir pagrįstai Administracijos Socialinės paramos skyriaus 2017 m. lapkričio 3 d. sprendimu Nr. 48960 socialinė pašalpa buvo skirta nuo 2017 m. spalio 1 d., t. y., nuo 2017 m. spalio 30 d. prašymo-paraiškos Nr. 661767760 pateikimo mėnesio pirmos dienos.

10. Teismas pažymėjo, kad atsiliepime į skundą atsakovas tvirtino, jog apie teisę gauti socialinę pašalpą pareiškėją informavo 2017 m. birželio 20 d. raštu Nr. 62-5-1397 bei 2017 m. rugpjūčio 24 d. raštu Nr. 62-5-1792. Šios aplinkybės pareiškėjas neginčijo. Byloje duomenų apie pareiškėjo teiktus prašymus skirti socialinę pašalpą už 2017 m. rugsėjo mėnesį nėra. Teismo posėdyje pareiškėjas patvirtino, kad praleido terminą kreiptis dėl socialinės pašalpos skyrimo už 2017 m. rugsėjo mėn.

11. Teismas nurodė, kad siekiant gauti socialinę paramą, pirmiausia turi būti raštiškai išreikšta asmens valia bei pateikiami visi reikiami dokumentai (Įstatymo 20 str., 25 str. 2 p.). Įstatymas nesuteikia atsakovui teisės savo nuožiūra skirti socialinę paramą, nesant suinteresuoto asmens prašymo, todėl, nesant tokio prašymo, atsakovas neturi jokio teisinio pagrindo skirti socialinę pašalpą. Tokios savo teisės pareiškėjas nerealizavo – prašymo dėl socialinės pašalpos skyrimo už 2017 m. rugsėjo mėn. nepateikė. Prašymą skirti socialinę pašalpą pareiškėjas atsakovui pateikė praėjus daugiau nei dvejiems mėnesiams nuo anksčiau skirtos socialinės pašalpos teikimo, be to, šiame prašyme prašė skirti socialinę pašalpą už 2017 m. spalio – gruodžio mėn. Teismas, įvertinęs šias aplinkybes bei Įstatymo nuostatas, konstatavo, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimo priteisti iš atsakovo 102 Eur socialinę išmoką už 2017 m. rugsėjo mėnesį ir tenkinti išvestinio reikalavimo dėl palūkanų priteisimo, todėl pareiškėjo skundą atmetė.

III. 12. Pareiškėjas D. S. apeliaciniame skunde prašo: 1) panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo jo skundą tenkinti; 2) spręsti klausimą dėl šios administracinės bylos sustabdymo; 3) skirti žodinį bylos nagrinėjimą; 4) dėl bylos sudėtingumo sudaryti išplėstinę teisėjų kolegiją bylai nagrinėti; 5) kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl įstatymo, ribojančio fizinio asmens teisę kreiptis teisminės gynybos, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai; 6) kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl 2017 m. gruodžio 28 d. skunde nurodytų teisės aktų galimo prieštaravimo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5, 18, 21, 23, 29, 38, 39, 48, 52, 150 straipsnių normoms; 7) kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą šioje administracinėje byloje dėl bylos ginčo (-ų) dalyko (-ų) nacionalinio teisinio reguliavimo atitikties ES steigimo sutartims ir kitiems ES pirminiams teisės aktams (tarp jų ir ES Chartijai), bei dėl Lietuvos Respublikos nacionalinių įstatymų, ribojančio fizinio asmens teisę kreiptis teisminės gynybos ir patraukti valstybę ir jos institucijas atsakovais byloje dėl žalos atlyginimo, remiantis ES steigimo sutartimi ir ES chartija, atitikties ES steigimo sutartims ir kitiems pirminiams teisės aktams.

13. Pareiškėjas pažymi, kad teismas sprendime nenurodė kito atsakovo – Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, nors 2018 m. gegužės 10 d. nutartyje nusprendė atsakovu laikyti Kauno miesto savivaldybės administraciją, o suinteresuotu asmeniu byloje nelaikyti Lietuvos valstybės, atstovaujamos Teisingumo ministerijos. Teismas šio klausimo sprendime neaptarė, nors šis faktas svarbus, ar prašoma priteisti suma turėtų būti priteista iš Lietuvos valstybės ir tai gali būti esminis proceso teisės pažeidimas.

14. Pareiškėjas nurodo, kad pagal jo skundus buvo nagrinėjamos trys administracinės bylos. Dvi bylos, pareiškėjo nuomone, susijusios su šia administracine byla. Regionų apygardos administracinio teismo byla Nr. eI-3941-644/2018 nagrinėjama Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme, o Vilniaus apygardos administracinio teismo byla Nr. eI-485-789/2018 perduota nagrinėti Lietuvos Respublikos Konstituciniame Teisme. Todėl šioje byloje pirmosios instancijos teismas privalėjo kitas administracines bylas išsireikalauti ir prijungti prie šios bylos nagrinėjimo, bei spręsti dėl šios administracinės bylos sustabdymo.

15. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad dėl valdžios institucijų veiksmų negalėjo anksčiau kreiptis į atsakovą dėl socialinės pašalpos skyrimo. Taip pat, pareiškėjo nuomone, ydingas ir galbūt antikonstitucinis nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtintas dabartinis socialinės išmokos skaičiavimo mechanizmas, kai praėję trys kalendoriniai mėnesiai ir lemia, ar asmuo / šeima gaus 3 mėnesius į priekį socialinę išmoką. Teisės aktuose nustatytas perteklinis reikalavimas kaskart eiti į savivaldybę dėl pašalpos gavimo, to negalima padaryti nuotoliniu būdu. Pareiškėjas cituoja nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų nuostatas bei teismų sprendimus dėl teisės kreiptis į teismą užtikrinimo, teisės aktų taikymo ir aiškinimo bei valstybės atsakomybės už žalą. Pareiškėjas nurodo, kad patyrė bylinėjimosi išlaidų, kurios turi būti jam atlygintos.

16. Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

17. Atsakovas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir nurodo, kad pareiškėjas ne pirm kartą kreipiasi į atsakovą dėl socialinės pašalpos skyrimo, todėl tvarką žino, jis apie tai buvo informuotas ir atskiru raštu. Įstatymas numato reikalavimus pareiškėjams, kreipimosi terminus, dokumentų pateikimo tvarką ir kt. Atsakovui teisės aktais nesuteikta diskrecijos teisė, nesant tinkamai ir laiku pateiktam pareiškėjo prašymo savo nuožiūra priimti sprendimą skirti socialinę pašalpą, tikrinti asmens duomenis ir pan. Todėl pareiškėjui nesikreipus dėl socialinės pašalpos skyrimo už 2017 d. rugsėjo mėn. atsakovas pagrįstai jos neskyrė. Teismas pagrįstai konstatavo, jog byloje apie pareiškėjo teiktus prašymus skirti socialinę pašalpą už 2017 m. rugsėjo mėnesį duomenų nėra. Pareiškėjas, nesikreipęs į atsakovą dėl socialinės pašalpos skyrimo, visiškai nepagrįstai prašo teismo ją priteisti. Prašymą pareiškėjas atsakovui pateikė praėjus daugiau nei dvejiems mėnesiams nuo anksčiau paskirtos socialinės pašalpos teikimo, be to, šiame prašyme pareiškėjas prašė skirti socialinę pašalpą 2017 m. spalio – gruodžio mėn. Pareiškėjo ir atsakovo nesieja jokie sutartiniai santykiai, taip pat palūkanų dydžio bei mokėjimo nenustato Įstatymas. Prievolę atsakovui teisingai apskaičiuoti ir laiku išmokėti socialines pašalpas numato Įstatymo nuostatos bei kiti teisės aktai. Savivaldybė nėra nei verslininkas, nei privatus juridinis asmuo, todėl prašomas priteisti 6 proc. palūkanų dydis yra nepagrįstas. Atsakovo nuomone, skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo bylos aplinkybes, svarbias kilusio ginčo išsprendimui, ištyrė ir įvertino surinktus įrodymus, tinkamai pritaikė proceso teisės normas ir teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas ir atmesdamas pareiškėjo skundą priėmė teisėtą ir pagristą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 18. Ginčas byloje kilo dėl 102 Eur negautos socialinę išmokos už 2017 m. rugsėjo mėnesį ir palūkanų, skaičiuojant nuo 2017 m. spalio 10 d. bei 6 proc. metinių palūkanų už laiku nepervestas lėšas skaičiuojant nuo tokių lėšų privalomos pervesti dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos priteisimo pareiškėjui D. S..

19. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

20. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliacija administracinių bylų teisenoje yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria ji buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis papildomai jų nekartoja, o tik papildo, atsižvelgdama į apeliacinio skundo argumentus.

21. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. ABTĮ 141 straipsnio 1 dalis nustato, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Teismų praktikoje, remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pažymima, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, kai tinkamas procesas ir teisingo sprendimo priėmimas yra galimas remiantis turimais rašytiniais duomenimis, rašytinėmis šalių pastabomis ir nėra poreikio bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka; žodinio teismo posėdžio atsisakymas antrojoje instancijoje gali būti pateisinamas, jeigu pirmojoje instancijoje posėdis vyko žodinio nagrinėjimo forma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-701-1062/2017, 2016 m. liepos 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-703-858/2016 ir kt.).

22. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas dalyvavo pirmosios instancijos teismo posėdyje bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka, proceso šalys savo poziciją dėl ginčo esmės yra išsamiai išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose. Nėra pagrindo manyti, kad administracinę bylą apeliacinėje instancijoje nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, pareiškėjo teisė į veiksmingą teisminę gynybą galėtų būti pažeista arba būtų sudarytos reikšmingos kliūtys teismui teisingai išnagrinėti bylą, todėl prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkinamas.

23. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo bylos nagrinėjimui sudaryti išplėstinę teisėjų kolegiją. Pagal ABTĮ 42 straipsnio 2 dalį sudėtingoms byloms nagrinėti teismo pirmininko iniciatyva ar kolegijos siūlymu gali būti sudaroma išplėstinė penkių arba septynių teisėjų kolegija arba byla gali būti perduota nagrinėti teismo plenarinei sesijai. Pareiškėjo keliami klausimai nėra tokie sudėtingi ar reikalaujantys naujos teismų praktikos krypties suformavimo, kad nagrinėjamu atveju būtų tikslinga kreiptis į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininką su siūlymu sudaryti išplėstinę teisėjų kolegiją šios bylos nagrinėjimui. Todėl pareiškėjo prašymas sudaryti išplėstinę teisėjų kolegiją netenkinamas.

24. Pareiškėjas prašo spręsti administracinės bylos sustabdymo klausimą jį iš esmės grįsdamas tuo, kad nagrinėjamos kitos administracinės bylos, kurios susiję su šia administracine byla. ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad teismas sustabdo bylos nagrinėjimą, kai negalima nagrinėti tos bylos, iki bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Teisėjų kolegija, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatė, kad pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodoma administracinė byla Nr. eI-3941-644/2018 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-02435-2017-7) Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme jau yra išnagrinėta ir 2020 m. kovo 4 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-157-552/2020 ir pareiškėjo D. S. apeliacinis skundas atmestas. Pareiškėjo nurodoma Vilniaus apygardos administracinio teismo byla Nr. eI-485-789/2018 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-03241-2017-3) įsiteisėjusia 2020 m. balandžio 8 d. nutartimi nutraukta patvirtinus tarp šalių sudarytą taikos sutartį. Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje bylos nagrinėjimo stadijoje pagrindo stabdyti administracinės bylos nagrinėjimą nėra, kadangi pareiškėjo nurodomos administracinės bylos jau yra išspręstos ir jose priimti įsiteisėję galutiniai procesiniai sprendimai. Teisėjų kolegijos nuomone, pareiškėjas nepagrindė jo nurodomų bylų ir šios bylos prejudicinio ryšio, o bylos nagrinėjimo nesustabdymas pirmosios instancijos teisme pagal ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punktą nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo spręsti, kad byla dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta.

25. Pagal Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems asmenims įstatymo (2013 m. gegužės 16 d. įstatymo Nr. XII-329 redakcija) 21 straipsnio 1 dalį socialinė pašalpa skiriama mėnesiams nuo prašymo-paraiškos pateikimo mėnesio pirmos dienos, jeigu kreipimosi ir sprendimo priėmimo metu bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į šią pašalpą. Pagal šio straipsnio 2 dalį pasibaigus paskirtos socialinės pašalpos teikimo laikotarpiui, dėl tolesnio jos skyrimo bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę kreiptis per 2 mėnesius su prašymu-paraiška ir pateikti naujus dokumentus ir duomenis apie bendrai gyvenančius asmenis arba vieną gyvenantį asmenį bei jų (jo) pajamas. Socialinė pašalpa skiriama nuo prašymą-paraišką pateikusio asmens nurodyto vieno iš 2 mėnesių, einančių po socialinės pašalpos gavimo laikotarpio pabaigos, jeigu bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo kreipimosi dėl socialinės pašalpos ir sprendimo priėmimo metu, taip pat laikotarpiu, už kurį skiriama socialinė pašalpa, turi teisę gauti socialinę pašalpą. Šio straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu pasibaigus paskirtos socialinės pašalpos teikimo laikotarpiui kreipiamasi vėliau kaip po 2 mėnesių nuo anksčiau paskirtos socialinės pašalpos teikimo laikotarpio pabaigos, socialinė pašalpa skiriama nuo prašymo-paraiškos pateikimo mėnesio pirmos dienos.

26. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas prašymo socialinę pašalpą skirti 2017 m. rugsėjo mėnesį nepateikė. Prašymą skirti socialinę pašalpą pareiškėjas atsakovui pateikė praėjus daugiau nei dvejiems mėnesiams nuo anksčiau skirtos socialinės pašalpos teikimo, be to, šiame prašyme prašė skirti socialinę pašalpą už 2017 m. spalio – gruodžio mėnesius. Todėl pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikęs ginčui aktualias Įstatymo nuostatas, pagrįstai atmetė pareiškėjo skundo reikalavimą priteisti 102 Eur negautą socialinę išmoką už 2017 m. rugsėjo mėnesį.

27. Pareiškėjas skunde prašė priteisti palūkanas, skaičiuojant nuo 2017 m. spalio 10 d. bei 6 proc. metines palūkanas už laiku nepervestas lėšas skaičiuojant nuo tokių lėšų privalomos pervesti dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Pažymėtina, kad pareiškėją ir atsakovą sieja ne sutartiniai, o socialinės paramos gavimo teisiniai santykiai, kuriems netaikomos privatinės teisės normos, taip pat ir Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse numatytos kompensacinės palūkanos.

28. ABTĮ 33 straipsnio 5 dalis nustato, kad jeigu skunde (prašyme, pareiškime) pareiškėjas nenurodo atsakovo ar trečiojo suinteresuoto asmens arba nurodo ne tą atsakovą ar trečiąjį suinteresuotą asmenį, arba nurodo asmenis, su kurių teisėmis ar pareigomis ginčas nesusijęs, tačiau skunde (prašyme, pareiškime) pakankamai aiškiai suformuluoja ginčo dalyką (nurodo skundžiamą teisės aktą, veiksmą (neveikimą) ar vilkinimą atlikti veiksmus) ir viešojo administravimo subjektą ar kitą asmenį, dėl kurio priimto teisės akto, veiksmo (neveikimo) ar vilkinimo atlikti veiksmus paduodamas skundas (prašymas, pareiškimas), teismo pirmininkas ar teisėjas nutartimi gali pašalinti šiuos trūkumus. Tokiu atveju priimama nutartis priimti skundą (prašymą, pareiškimą), kurioje nurodoma, kas administracinės bylos procese yra atsakovas (atsakovai) ir (ar) trečiasis suinteresuotas asmuo (asmenys). Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-239-756/2018, spręsdamas pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, 2018 m. gegužės 10 d. nutartyje nurodė, kad atsakovu byloje laikoma Administracija, o Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, į bylą proceso šalimi neįtraukiama. Įvertinus priimtus nagrinėti skundo reikalavimus, Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, nagrinėjamoje byloje atsakovu ar trečiuoju suinteresuotu asmeniu laikyti nėra pagrindo.

29. Pagal ABTĮ 4 straipsnio 2 dalį, jeigu yra pagrindas manyti, jog įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją. Aiškinant šią proceso teisės normą, akcentuotina, kad teisė kreiptis į Konstitucinį Teismą suteikta išimtinai bylą nagrinėjančiam teismui. Ši teismo teisė įstatymo nėra sietina su proceso dalyvių atitinkamais prašymais ar reikalavimais, o palikta paties teismo nuožiūrai. Dalyvaujančio byloje asmens prašymas bylą nagrinėjančio teismo nesaisto ir neįpareigoja (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3144-520/2019). Būtent teismas, atsižvelgęs į konkrečios bylos aplinkybes ir toje byloje taikytino konkretaus teisės akto turinį, sprendžia, ar yra būtina kreiptis į Konstitucinį Teismą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-78/2012 ir kt.).

30. Šiuo atveju teisėjų kolegijai, išnagrinėjusiai bylos medžiagą, įvertinusiai nustatytas bylos faktines aplinkybes, byloje kilusio ginčo pobūdį ir byloje taikytinas teisės aktų nuostatas, nekyla abejonių dėl jų galimo neatitikimo Konstitucijai. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas iš esmės nepateikė pagrįstų ir konkrečių teisinių argumentų, leidžiančių abejoti byloje taikytinų teisės aktų nuostatų atitiktimi Konstitucijai ir joje įtvirtintiems principams. Taigi, teisėjų kolegija nenustatė būtinybės šioje byloje kreiptis į Konstitucinį Teismą tam, kad byla būtų teisingai išnagrinėta, todėl pareiškėjo prašymas dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą netenkintinas.

31. Pareiškėjas taip pat prašo kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą šioje administracinėje byloje dėl asmens teisės į teisminę gynybą tinkamo (ne)užtikrinimo. Pagal ABTĮ 4 straipsnio 3 dalį administracinis teismas turi teisę kreiptis įstatymų nustatytais atvejais į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją prašydamas prejudicinio sprendimo dėl Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo. Kaip jau minėta, pareiškėjas savo teise kreiptis į teismą realiai pasinaudojo, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad nacionalinis teisinis reguliavimas šiuo aspektu neatitinka kokiam nors Europos Sąjungos teisės aktui.

32. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, įvertino faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

33. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymo atlyginti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo D. S. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. rugsėjo 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė