2019-09-18 Nr. AB-17703-2-68-3-34701-2017-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-589-438/2019

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-34701-2017-4

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2019 m. rugsėjo 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Ryčio Krasausko,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų E. U. ir M. U. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. liepos 11 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų E. U. ir M. U. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ir uždarajai akcinei bendrove „Kagema“ dėl įsakymų ir žemės sklypų kadastro duomenų ir ribų panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjai E. U. ir M. U. (toliau kartu – ir pareiškėjai) 2017 m. rugsėjo 15 d. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašydami:

1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2012 m. sausio 10 d. įsakymą Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-49 „Dėl E. U. žemės sklypo Nr. 16, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų tikslinimo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-49), 2012 m. sausio 10 d. įsakymą Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-50 „Dėl M. U. žemės sklypo Nr. 15, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų tikslinimo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-50) ir uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Kagema“ 2011 m. rugsėjo 6 d. nustatytus žemės sklypų, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis ir ribas;

2) nustatyti žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis ir ribas pagal UAB „Krianta“ 2017 m. birželio 27 d. atliktus kadastrinius matavimus, ir žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis ir ribas pagal UAB „Krianta“ 2017 m. birželio 27–28 d. atliktus kadastrinius matavimus;

3) teismui nusprendus, kad reikalavimui panaikinti Įsakymą Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-49 ir Įsakymą Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-50 taikytinas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme nustatytas vieno mėnesio terminas – atnaujinti šį terminą.

Pareiškėjai dėl termino skundui paduoti paaiškino, jog ginčijamuose Įsakymuose Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-49 ir Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-50 nėra išaiškinta jų apskundimo tvarka, o iš jų turinio nėra galimybės suprasti, kad pareiškėjų nuosavybės teisė į žemės sklypus Nr. 15 ir Nr. 16 yra pažeista. 2011 metais atliktų kadastrinių matavimų metu neteisėtai suformuotu bendro naudojimo keliu anksčiau niekas nesinaudojo ir tik 2016 m. rugsėjo 19 d. į pareiškėjų žemės sklypus įsiveržė asmenys, bandydami juose sukalti riboženklius, pažymėti kelią. Pareiškėjai teigė iš karto ėmęsi aktyvių veiksmų savo nuosavybės teisėms ginti neteismine tvarka, kreipęsi į įvairias institucijas, taip pat 2017 m. birželio 27–28 d. atliko naujus žemės sklypų kadastrinius matavimus. Pareiškėjų vertinimu, šiuo atveju terminas skundui paduoti buvo praleistas dėl svarbių priežasčių – matininku prisistatęs asmuo, 2011 metais atlikęs kadastrinius matavimus jų žemės sklypuose Nr. 15 ir Nr. 16, juos suklaidino, nurodydamas, kad planuose parodytas 3 m kelias yra jiems priklausantis įvažiavimas į jų žemės sklypus, padarytas jų žemės sąskaita, o įvažiavimo pervardijimas keliu neturi jokios reikšmės ir jų sklypuose niekas nesikeičia. Iki 2016 m. rugsėjo 19 d. pareiškėjai nesuprato, kokias teisines pasekmes jiems sukėlė Įsakymai Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-49 ir Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-50.

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2019 m. birželio 12 d. nutartimi konstatavo, kad kilęs ginčas teismingas administraciniam teismui, ir perdavė bylą pagal pareiškėjų ieškinį Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. liepos 11 d. nutartimi netenkino pareiškėjų E. U. ir M. U. prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti, taip pat nutarė atsisakyti priimti jų skundą ir grąžinti jiems sumokėtą 200 Eur žyminį mokestį.

Teismas, nustatęs, kad Įsakymai Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-49 ir Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-50 buvo priimti 2012 m. sausio 10 d., pareiškėjai patvirtino, kad apie šių įsakymų sukeliamas teisines pasekmes sužinojo 2016 m. rugsėjo 19 d., o iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjai 2016 m. lapkričio 9 d. prašymu kreipėsi į Tarnybą, prašydami, be kita ko, panaikinti kaip neteisėtus Įsakymus Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-49 ir Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-50, priėjo prie išvados, kad pareiškėjai, skundą teismui dėl Įsakymų Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-49 ir Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-50 panaikinimo paduodami tik 2017 m. rugsėjo 15 d., praleido vieno mėnesio terminą skundui paduoti.

Teismo akcentavo, kad Tarnyba 2016 m. gruodžio 5 d. rašte Nr. 1SS-3537-(10.5), kuriuo, be kita ko, atsisakė tenkinti pareiškėjų 2016 m. lapkričio 9 d. prašymą panaikinti Įsakymus Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-49 ir Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-50, pareiškėjams išaiškino teisę šį raštą ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo jo įteikimo dienos skųsti Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai arba Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Pareiškėjams nebuvo sudarytos jokios kliūtys šia teise pasinaudoti, tačiau jie laisva valia ir savo rizika nusprendė šia teise (kreiptis į teismą) pasinaudoti ne iškart ir pirmiausiai siekti susidariusios situacijos sprendimo ne teismo būdu, kreipiantis į Tarnybą ir kitas institucijas. Teismo vertinimu, pareiškėjai nesilaikė rūpestingumo ir sąžiningumo reikalavimų bei operatyvumo standarto (į teismą kreipėsi tik po metų nuo sužinojimo apie skundžiamų sprendimų jiems sukeliamas teisines pasekmes), o jų nurodytos termino praleidimo aplinkybės nelaikytinos objektyviomis ir nepriklausiusiomis nuo jų valios, todėl nėra priežasčių atnaujinti terminą skundui dėl Įsakymų Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-49 ir Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-50 panaikinimo paduoti.

Teismas nurodė, kad kiti pareiškėjų skundo (ieškinio) reikalavimai yra išvestiniai iš pagrindinio reikalavimo – panaikinti Įsakymus Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-49 ir Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-50, todėl juos taip pat atsisakytina priimti.

III. Pareiškėjai E. U. ir M. U. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti terminą skundui paduoti.

Pareiškėjai atskirajame skunde pakartoja aplinkybes, susijusias su terminu skundui paduoti, nurodytas patikslintame ieškinyje, be kita ko, kad pačiuose Įsakymuose Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-49 ir Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-50 nėra išaiškinta, jog jie gali būti skundžiami teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, iš jų taip pat nėra galimybės suprasti, kad pareiškėjų nuosavybės teisė yra pažeista, ir teigia, kad teismas į šias aplinkybes nepagrįstai neatsižvelgė. Pareiškėjai nesutinka su teismo teiginiais, jog Įsakymų Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-49 ir Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-50 sukeliamos teisinės pasekmės jiems tapo žinomos 2016 m. rugsėjo 19 d. Tiesiog tą dieną į jų valdas buvo įsiveržta, todėl jie pradėjo domėtis, kokiu pagrindu tai buvo daroma. Pareiškėjai taip pat tvirtina buvę rūpestingi ir sąžiningi, tačiau suklaidinti teismo, t. y. jie į Vilniaus apygardos administracinį teismą kreipėsi dar 2017 m. vasario 13 d., tačiau jų skundą atsisakyta priimti kaip teismingą bendrosios kompetencijos teismui, nurodant, kad ginčas yra susijęs su privačių asmenų žemės sklypų ribų nustatymu. Teismui atsisakius priimti pareiškėjų skundą, jie buvo priversti savo teises ginti kitais būdais, atlikti papildomus veiksmus (kadastrinius matavimus) tam, kad galėtų kreiptis su ieškiniu į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji nėra absoliuti. Teisė kreiptis į teismą yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (įskaitant, be kita ko) pateikti skundą laikantis įstatymo numatytų skundų padavimo teismui terminų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1381-525/2015, 2016 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-17-492/2016).

Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 9 straipsnio 3 dalį, nekilnojamojo turto kadastre įrašytų duomenų pakeitimo tvarką ir reikalavimus bei leistinus kadastro duomenų neatitikimų dydžius dėl skirtingo tikslumo kadastrinių matavimų nustato Kadastro nuostatai. Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 695 redakcija), 54 punktą, nekilnojamojo daikto kadastro duomenų tikslinimo procedūros, parengtų kadastro duomenų bylų papildymo, pastato kadastro duomenų papildymo, kai keičiasi nekilnojamojo daikto – patalpos kadastro duomenys, techninius reikalavimus ir tvarką nustato Nacionalinė žemės tarnyba. Geodezijos, topografijos ir geoinformatikos darbų priežiūros, žemės sklypų kadastro duomenų nustatymo tikrinimo ir nekilnojamųjų daiktų kadastrinių matavimų valstybinės ekspertizės organizavimo taisyklių, patvirtintų Tarnybos generalinio direktoriaus 2009 m. rugsėjo 3 d. įsakymu Nr. 1P-98, 6 punkte nurodyta, kad žemės sklypų kadastro duomenų nustatymą tikrina apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento teritorinis žemėtvarkos skyrius (šias funkcijas 2010 m. liepos 1 d. perėmė Tarnybos teritoriniai skyriai). Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinių padalinių sprendimai ir veiksmai (neveikimas), išskyrus sprendimus atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai žemės sklypą, skundžiami Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Teisėjų kolegija, išanalizavusi aptartą teisinį reglamentavimą, prieina prie išvados, kad Įsakymams Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-49 ir Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-50 apskųsti yra įstatymu nustatyta privaloma ikiteisminio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjai ginčą kelia dėl Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2012 m. sausio 10 d. įsakymų Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-49 ir Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-50 (I t., b. l. 65, 71), kuriais buvo patikslinti žemės sklypų Nr. 15 ir Nr. 16 kadastro duomenys, kas lėmė, be kita ko, bendro naudojimo kelio atsiradimą tarp sklypų Nr. 15 ir Nr. 16. Tarnyba priėmė ir išnagrinėjo pareiškėjų 2016 m. lapkričio 9 d. skundą (I t., b. l. 182–183), kuriuo buvo prašoma panaikinti Įsakymus Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-49 ir Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-50 bei apie šių Įsakymų panaikinimą pranešti Nekilnojamojo turto registrui ir Nekilnojamojo turto kadastrui, tačiau 2016 m. gruodžio 5 d. sprendimu Nr. 1SS-3537-(10.5) (I t., b. l. 186) skundo netenkino, nenustačiusi, kad šių žemės sklypų kadastriniai matavimai būtų buvę atlikti pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, priimtą išnagrinėjus administracinį ginčą ne teismo tvarka, administraciniam teismui gali skųsti ginčo šalis, nesutinkanti su administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimu. Tokiu atveju į administracinį teismą galima kreiptis per vieną mėnesį nuo sprendimo gavimo dienos, jeigu įstatymai nenustato kitaip.

Pareiškėjai skundą teismui dėl Įsakymų Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-49 ir Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-50 panaikinimo (šiuo skundu taip pat turėjo būti prašoma panaikinti Tarnybos 2016 m. gruodžio 5 d. sprendimą Nr. 1SS-3537-(10.5)) padavė 2017 m. rugsėjo 15 d., t. y. daugiau nei 8 mėnesiais praleidę terminą skundui paduoti.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 30 straipsnio 1 dalis nustato galimybę teismui pareiškėjo prašymu atnaujinti skundo (prašymo) padavimo terminus, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujintas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo ekstraordinarios (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006, 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-605/2012, 2015 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-628-520/2015). Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-444-662/2018, 2019 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-111-575/2019). Pabrėžtina, kad, sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., 2018 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-854-624/2018, 2019 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-224-438/2019).

Pareiškėjai prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti grindė tuo, kad jie buvo suklaidinti asmens, 2011 metais atlikusio kadastrinius matavimus, ir nuo tada, kai 2016 m. rugsėjo 19 d. buvo bandoma jų sklypuose sukalti riboženklius, aktyviai siekia apginti savo teises, o pačiuose Įsakymuose Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-49 ir Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-50 nebuvo nurodyta nei jų apskundimo tvarka, nei sukeliamos teisinės pasekmės. Teisėjų kolegija, susipažinusi su ginčijamų administracinių aktų turiniu (I t., b. l. 65, 71), sutinka su pareiškėjų teiginiais, jog minėtuose įsakymuose nėra nurodyta jų apskundimo tvarka, bet akcentuoja, kad, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, Tarnyba, išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka išnagrinėjusi pareiškėjų 2016 m. lapkričio 9 d. skundą, minėtame 2016 m. gruodžio 5 d. rašte Nr. 1SS-3537-(10.5) išaiškino pareiškėjams tokio rašto apskundimo terminą ir tvarką, tačiau pareiškėjai nepasinaudojo galimybe šį raštą apskųsti. Nors byloje yra duomenys, patvirtinantys, jog pareiškėjai kreipėsi į įvairias institucijas (Tarnybą, policiją ir kt.), siekdami išsiaiškinti, kas ir kokiu pagrindu įvyko 2016 m. rugsėjo 19 d., tačiau nematyti, kad pareiškėjai laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 5 d. iki 2017 m. rugsėjo 15 d. būtų ėmęsi aktyvių ir būtinų veiksmų ginčo dėl būtent Įsakymų Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-49 ir Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-50 bei Tarnybos 2016 m. gruodžio 5 d. rašto Nr. 1SS-3537-(10.5) teisėtumo ir pagrįstumo nagrinėjimui teisme pasiruošti. Pareiškėjai užsimena apie UAB „Krianta“ atliktus kadastrinius matavimus, tačiau iš jų paaiškinimų ir byloje esančių dokumentų (pvz., UAB „Krianta“ parengta kadastrinių matavimų byla, I t., b. l. 77–107) matyti, jog kadastro bylos rengimas vyko 2017 m. birželio 27–28 d. Įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjai nebuvo pakankamai aktyvūs ir rūpestingi, siekdami apginti galbūt pažeistas savo teises, o pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjų nurodytos termino praleidimo aplinkybės nelaikytinos objektyviomis ir nepriklausiusiomis nuo jų valios, todėl prašymas atnaujinti terminą skundui paduoti netenkintinas.

Pareiškėjai atskirajame skunde nurodo naują aplinkybę, kuri, jų nuomone, yra svarbi sprendžiant dėl termino skundui paduoti atnaujinimo – Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. vasario 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I-2500-821/2017 atsisakė priimti pareiškėjų 2017 m. vasario 13 d. skundą. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad, pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnį, atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skyriuje nustatytas išimtis. Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Pabrėžtina, kad apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjai nepaaiškino, kodėl jie aplinkybių, susijusių su anksčiau teismui teiktu skundu, nenurodė ir negalėjo nurodyti pirmosios instancijos teismui, teisėjų kolegija neturi pagrindo tirti šias naujas aplinkybes. Kita vertus, jei teisėjų kolegija ir vertintų pareiškėjų teiginius apie tai, jog jie anksčiau buvo suklaidinti teismo, tokiu atveju turėtų būti akcentuota, kad pareiškėjai 2017 m. vasario 13 d. skunde nebuvo suformulavę reikalavimo panaikinti Įsakymus Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-49 ir Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-50, o Vilniaus apygardos administracinio teismo išaiškinimai apie bendrosios kompetencijos teismams priskirtinus ginčus buvo susiję su abstrakčiai suformuluotais pareiškėjų reikalavimais dėl netinkamai atliktų kadastrinių matavimų ištaisymo ir administracinių teisės pažeidimų teisenos nutraukimo.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir nepasisakė apie nagrinėjamu atveju privalomą išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarką, iš esmės tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl pagrįstai atsisakė atnaujinti pareiškėjams terminą skundui paduoti ir šį skundą priimti. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjų atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų E. U. ir M. U. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius

Rytis Krasauskas