2021-06-02 Nr. AB-11953-3-65-3-00276-2019-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1259-624/2021

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00276-2019-4

Procesinio sprendimo kategorija 18.4.3; 18.12

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. Š. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. kovo 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. Š. skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Anykščių skyriui dėl atsakymo, sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas V. Š. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Anykščių skyriaus (toliau – ir NŽT Anykščių skyrius) 2019 m. gegužės 23 d. įsakymą Nr. 38VĮ-797-( 14.38.2) „Dėl Utenos apskrities 2009 m. spalio 12 d. išvados Nr. 18-2964 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ pripažinimo netekusia galios“; 2) Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2019 m. liepos 5 d. sprendimą „Dėl V. Š. prašymo išnagrinėjimo“ Nr. 1T-16-( 7.5), 3) įpareigoti 2,00 ha žemės grąžinti natūra.

2. Pareiškėjas nurodė, kad 1991–2009 metais atkuriant nuosavybės teises jo motinai A. Š., o po jos mirties – pareiškėjui, į buvusio savininko, jo senelio, J. P. iki nacionalizacijos valdytą žemę (duomenys neskelbtini), Anykščių rajono žemėtvarkos skyrius informavo jį, kad sugrąžinti natūra visos žemės nebus galimybės, nes dalis žemės yra išnuomota UAB „Kupiškio plytų gamyklai“ ir yra neprivatizuojama. Jo prašymu buvo parengta 2009 m. spalio 12 d. išvada dėl žemės perdavimo neatlygintinai nuosavybėn ir persiųsta į Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrių. Prašyme pareiškėjas nurodė, kad jam nuosavybės teisės į 2,00 ha žemės sklypą gali būti atkurtos vienoje iš nurodytų kadastrinių vietovių – Avižienių, Bezdonių arba Sudervės. Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriuje išvada buvo gauta 2010 m. kovo 8 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrius (toliau – ir NŽT Vilniaus rajono skyrius), vykdydamas Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2019 m. vasario 11 d. pavedimą teritorinių skyrių vedėjams, grąžino 2009 m. spalio 12 d. išvadą NŽT Anykščių skyriui, nurodęs, kad pareiškėjui buvo siunčiami raštai, juose buvo prašoma nurodyti kadastro vietovę, kurioje pageidauja gauti neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės sklypą, bet pareiškėjas nenurodė konkrečios kadastro vietovės.

3. Pareiškėjas teigia, kad jis iš Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus gavo tiktai vieną 2010 m. kovo 30 d. raštą Nr. SR-2088-( 1.12), kitų raštų nėra gavęs. Per visą laiką Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus darbuotojai jam nepasiūlė nurodytose kadastrinėse vietovėse nei vieno laisvo žemės sklypo, tai daryti nurodė jam pačiam, tačiau, pareiškėjo įsitikinimu, ne jo pareiga yra ieškoti laisvų žemės plotų. NŽT Anykščių skyriaus vedėjas 2019 m. gegužės 23 d. priėmė įsakymą Nr. 38VĮ-797-( 14.38.2), kuriuo 2009 m. spalio 12 d. išvadą pripažino netekusia galios. Nesutikdamas su minėtu NŽT Anykščių skyriaus vedėjo įsakymu, jį apskundė NŽT , tačiau NŽT direktorius 2019 m. liepos 5 d. sprendimu jo prašymą atmetė. Pareiškėjas mano, kad minėti sprendimai yra neteisėti, nepagrįsti, todėl naikintini. Pareiškėjas nurodė gavęs tik tiktai vieną 2010 m. kovo 30 d. raštą Nr. SR-2088-(1.12), kitų raštų, kurie buvo siunčiami adresu (duomenys neskelbtini), nėra gavęs. Pažymėjo, kad šiuo adresu gyvena jo sūnus ir kad kitą korespondenciją, jam siunčiamą šiuo adresu, jis gauna.

4. Atsakovas NŽT Anykščių skyrius atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė teismo pareiškėjo skundo netenkinti.

5. Atsiliepime NŽT Anykščių skyrius nurodė, kad pareiškėjo senelis J. P. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) valdė 24,53 ha žemės. Atliekant natūra grąžinamo žemės sklypo ribų paženklinimą–parodymą vietovėje, buvo nustatyta, kad buvusio savininko J. P. iki nacionalizacijos valdytos žemės dalis patenka į valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės teritoriją. Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir pareiškėjo V. Š. išreikštą pageidavimą, Utenos apskrities viršininkas 2009 m. spalio 12 d. parengė išvadą „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ Nr. 18-2964, kurioje nurodyta, kad V. Š. turi teisę atkurti nuosavybės teises į 2,00 ha žemės, ir šią išvadą išsiuntė į Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrių. Pareiškėjas savo prašyme nurodė tris kadastrines vietoves – Avižienių, Bezdonių ir Sudervės, kuriose pageidauja gauti žemės sklypą.

6. Vilniaus žemėtvarkos skyrius 2010 m. kovo 30 d. raštu Nr. SR-2088-(1.12) „Dėl gautos išvados“, NŽT Vilniaus rajono skyrius 2017 m. vasario 3 d. raštu Nr. 48SD-1188- (14.48.104) „Dėl informacijos pateikimo“ ir 2019 m. vasario 21 raštu Nr. 48 SD-1989-(4.48.104 ) „Dėl kadastro vietovės pasirinkimo“ informavo pareiškėją, kad jis turi pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės sklypą, nurodant konkrečią kadastro vietovę. Taip pat informavo apie pasekmes, kurios kils nepateikus prašymo, t. y., kad nuosavybės teisės į buvusio savininko J. P. iki nacionalizacijos valdytos žemės pareiškėjui tenkančią 2,00 ha dalį bus atkuriamos atlyginant pinigais. Pareiškėjas iki 2019 m. gegužės 13 d. nepateikė prašymo atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko valdytos žemės jam tenkančią 2,00 ha dalį, perduodant nuosavybėn neatlygintinai lygiavertį turėtajam žemės, miško sklypą ar vandens telkinį konkrečioje kadastro vietovėje, todėl NŽT Vilniaus skyrius 2019 m. gegužės 13 d. tarnybiniu raštuTR-4345-( 5.34) grąžino nepanaudotą išvadą NŽT Anykščių skyriui, kadangi buvusio savininko J. P. iki nacionalizacijos valdyta žemė yra dabartinėje NŽT Anykščių skyriaus veiklos teritorijoje. NŽT Anykščių skyriaus vedėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 21 straipsnio 6 dalimi ir Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau – ir Įgyvendinimo tvarka) 1051 punktu, 2019 m. gegužės 23 d. priėmė įsakymą Nr. 38VĮ-797-( 14.38.2), kuriuo pripažino 2009 m. spalio 12 d. išvadą netekusia galios. NŽT Anykščių skyrius 2019 m. gegužės 23 d. raštu Nr. 38 SD-2367-( 14.38.105) „Dėl išvados“ informavo pareiškėją apie priimtą NŽT Anykščių skyriaus vedėjo įsakymą ir apie nuosavybės teisių atkūrimą į pareiškėjui tenkančią buvusio savininko iki nacionalizacijos valdytos žemės 2,00 ha dalį išmokant kompensaciją pinigais.

II. 7. Regionų apygardos administracinis teismas 2020 m. kovo 13 d. sprendimu pareiškėjo V. Š. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

8. Teismas nustatė, kad Anykščių rajono apylinkės teismo 2006 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-8/266/2006 buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad J. P. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) valdė 24,53 ha žemės (b. l. 125). Utenos apskrities viršininko administracijos 2009 m. spalio 20 d. sprendimu V. Š. buvo atkurtos nuosavybės teisės į J. P., pareiškėjo senelio, iki nacionalizacijos valdytą žemę, grąžinant jam natūra 13,11 ha žemės (I t., b. l. 73-74). Nustatyta, kad, atliekant natūra grąžinamo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribų paženklinimą-parodymą vietovėje, buvo nustatyta, jog buvusio savininko J. P. iki nacionalizacijos valdytos žemės dalis patenka į valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės teritoriją, ji yra užimta UAB „Kupiškio plytų gamykla“.

9. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes ir pareiškėjo V. Š. 2009 m. rugsėjo 15 d. prašyme išreikštą pageidavimą gauti žemės sklypą Vilniaus raj. Avižienių, Bezdonių ar Sudervės kadastrinėse vietovėse, Utenos apskrities viršininkas 2009 m. spalio 12 d. parengė išvadą „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ Nr. 18-2964, kurioje nurodyta, kad V. Š. turi teisę atkurti nuosavybės teises į 2,00 ha žemės (I t., b. l. 169, 176), joje nebuvo nurodyta konkreti kadastro vietovė, kurioje V. Š. pageidauja gauti žemės sklypą. Ši išvada buvo išsiųsta į Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrių. Išvada Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriuje gauta 2010 m. kovo 8 d. (I t. b. l. 177).

10. Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius 2010 m. kovo 30 d. raštu Nr. SR-2088-( 1.12) „Dėl gautos išvados“ (I t. b. l. 34) informavo pareiškėją apie galimybę atkurti nuosavybės teises į jam tenkančią buvusio savininko J. P. iki nacionalizacijos valdytos žemės 2,00 ha dalį, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės, miško sklypą ar vandens telkinį pareiškėjo prašyme nurodytose kadastro vietovėse, t. y. Avižienių, Bezdonių arba Sudervės. Be to pažymėjo, kad pareiškėjas turi atvykti į Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrių ir pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės, miško sklypą ar vandens telkinį, nurodant konkrečią kadastro vietovę, kurioje pageidauja gauti žemės sklypą. NŽT Vilniaus rajono skyrius 2017 m. vasario 3 d. raštu Nr.48SD-1188-( 14.48.104) „Dėl informacijos pateikimo“ pakartotinai paprašė pareiškėją iki 2017 m. vasario 15 d. pateikti prašymą, nurodant kurioje konkrečioje kadastro vietovėje laisvos žemės fondo žemės plote jis pageidauja atkurti nuosavybės teises į žemę pagal 2009 m. spalio 12 d. išvadą. Nurodė, kad informacija apie Vilniaus rajono kadastro vietovių laisvos valstybinės žemės fondą yra skelbiama internetiniame tinklalapyje (www.nzt.lt), taip pat šioje svetainėje pareiškėjas gali rasti informaciją ir apie kitų teritorinių Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos padalinių vykdomą veiklą (I t., b. l. 35). NŽT Vilniaus rajono skyrius 2019 m. vasario 21 d. raštu Nr.48SD-1989-( 14.48.104) „Dėl kadastro vietovės pasirinkimo“ dar kartą paprašė pareiškėjo ne vėliau kaip per 30 dienų nuo šio rašto gavimo dienos pasirinkti kadastro vietovę ir informuoti apie tai NŽT Vilniaus rajono skyrių, nurodė interneto svetainę, kur pareiškėjas galėtų susipažinti su informacija apie kadastro vietovėse nustatytus laisvos žemės fondo žemės plotus, kuriuose pareiškėjas pageidautų gauti perduodamą neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės, miško sklypą. Taip pat informavo pareiškėją apie pasekmes nepateikus prašymo, t. y. nuosavybės teisės į buvusio savininko J. P. iki nacionalizacijos valdytos žemės pareiškėjui tenkančią 2,00 ha dalį bus atkuriamos pinigais (b. l. 37).

11. NŽT Vilniaus skyrius, vykdydamas Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2019 m. vasario 11 d. pavedimą teritorinių skyrių vedėjams Nr.1PAV-37-( 1.8 E) ir atsižvelgdamas į tai, kad per nustatytą laikotarpį pareiškėjas nepateikė prašymo ir nenurodė konkrečios kadastro vietovės, kurioje pageidauja gauti neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės, miško sklypą pagal 2009 m. spalio 12 d. parengtą išvadą, 2019 m. gegužės 13 d. tarnybiniu raštu Nr. TR-4345-(5.34) minėtą išvadą grąžino NŽT Anykščių skyriui sprendimui dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę, mišką ar vandens telkinį atlyginant pinigais priimti. NŽT Anykščių skyriaus vedėjas, vadovaudamasis Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 6 dalimi, Įgyvendinimo tvarkos 1051 punktu, 2019 m. gegužės 23 d. priėmė įsakymą Nr. 38VĮ-797-(14.38.2 ) ir pripažino išvadą netekusia galios. Pareiškėjas, nesutikdamas su NŽT Anykščių skyriaus vedėjo 2019 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. 38VĮ-797-(14.38.2 ), kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministeriją su prašymu dėl šio įsakymo panaikinimo, tačiau NŽT direktorius 2019 m. liepos 5 d. sprendimu pareiškėjo prašymą atmetė.

12. Teismas nurodė, kad valstybės institucijos, spręsdamos nuosavybės teisių atkūrimo į žemę, mišką ir vandens telkinius klausimus, privalo vadovautis Atkūrimo įstatymu, Įgyvendinimo tvarka, ir kitais nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojančiais teisės aktais. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žemės reforma vykdoma pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus (toliau – ir Žemėtvarkos projektai), kitus teritorijų planavimo dokumentus, vadovaujantis šiuo ir kitais žemės santykius reglamentuojančiais įstatymais ir atsižvelgiant į suformuotus privačios ir valstybinės žemės sklypus. Žemėtvarkos projektai rengiami ir įgyvendinami vadovaujantis Žemės reformos įstatymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo vietovėje“, Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 „Dėl Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos patvirtinimo“ (toliau – ir Metodika). Teritoriją žemėtvarkos projektui rengti parenka žemėtvarkos skyrius, o ją tvirtina Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus vedėjas. Parinkta teritorija turi apimti visą kadastro vietovę arba į vienkiemius neišskirstyto kaimo teritoriją, su tam tikromis išimtimis.

13. Teismas pažymėjo,kad pagal Atkūrimo įstatymo ir Įgyvendinimo tvarkos nuostatas, piliečiams perduodant neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypus, lygiaverčius turėtiesiems, žemės sklypai formuojami iš laisvos žemės fondo laikantis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatytos žemę įsigyjančių piliečių eilės ir perduodami pagal sudarytus žemės reformos žemėtvarkos projektus. Metodikos 29.4. punkte nurodyta, kad projekto autorius išnagrinėjęs gautus pretendentų prašymus ir prie jų pridėtus dokumentus, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šios Metodikos 28.6 papunktyje nurodyto termino pabaigos sugrupuoja pretendentus pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatytą eiliškumą ir parengia Pretendentų sąrašą (29.4.1 punktas). Žemės sklypai projektuojami, jų vieta ir ribos su į Pretendentų sąrašą įtrauktais pretendentais aptariamos bei derinamos pretendentų susirinkimuose (34punktas). Žemės sklypai pretendentams projektuojami laikantis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nurodyto eiliškumo ir kituose teisės aktuose nustatytos pirmumo teisės pretendentams įsigyti nuosavybėn ar nuomoti valstybinę žemę. Žemėtvarkos skyrius pretendentus kviečia aptarti žemės sklypų projektavimo klausimų pretendentų susirinkime (36 punktas).

14. Teismas pažymėjo, kad atsižvelgiant į minėtą teisinį reglamentavimą, NŽT Vilniaus skyrius, gavęs Utenos apskrities viršininko 2009 m. spalio 12 d. parengtą išvadą „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ Nr. 18-2964, galėtų pradėti V. Š. nuosavybės teisių į jam tenkančią buvusio savininko J. P. iki nacionalizacijos valdytos žemės 2,00 ha dalį, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės sklypą, atkūrimo procesą, visų pirma, turėjo gauti iš V. Š. prašymą, kuriame būtų nurodyta konkreti kadastro vietovė, kurioje jis pageidauja gauti žemės sklypą. Ir tik po prašymo pateikimo, pareiškėjas būtų įtraukiamas į rengiamos konkrečios kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto pretendentų sąrašus, informuojamas apie organizuojamus pretendentų susirinkimus, siūlomi jam rinktis iš laisvos žemės fondo šioje kadastro vietovėje esantys žemės sklypai, atliekami kiti su nuosavybės teisių atkūrimu susiję veiksmai.

15. Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2012 m. vasario 1 d.) buvo reglamentuota, kad pilietis iki 2003 m. balandžio 1 d. gali pareikšti arba pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, jeigu nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Taip pat nurodyta, kad, jeigu pilietis iki 2003 m. balandžio 1 d. nepareiškia valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, atkūrimo būdą parenka Atkūrimo įstatymo 17 straipsnyje nurodytos institucijos.

16. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas V. Š. iki nurodytos datos – 2003 m. balandžio 1 d. – būtų pareiškęs apie valios dėl būdo, kuriuo pageidauja atkurti nuosavybės teises į jam tenkančią buvusio savininko J. P. iki nacionalizacijos valdytos žemės 2,00 ha dalį, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės sklypą, keitimą.

17. Teismas nurodė, kad Atkūrimo įstatymo (aktuali redakcija nuo 2019 m. vasario 7 d.) 21 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad jeigu pilietis, turintis teisę atkurti nuosavybės teises į žemės, miško sklypą ar vandens telkinį kaimo vietovėje ar ( ir) miesto savivaldybės teritorijai priskirtoje po 1995 m. birželio 1 d., Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka informuotas, nenurodo (nepatikslina) vietovės, kurioje pageidautų gauti žemės, miško sklypą ar vandens telkinį, nuosavybės teisės šiam piliečiui atkuriamos atlyginant pinigais.

18. Teismas, įvertinęs Įgyvendinimo tvarkos 29 punkto, 105 ir 1051 punktų nuostatas, konstatavo, kad NŽT Vilniaus rajono skyrius pareiškėjui kelis kartus siunčiamais raštais informavo pareiškėją, kad jis turi pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės sklypą, nurodant konkrečią kadastro vietovę. Pareiškėjas nepateikė prašymo atkurti nuosavybės teises, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės sklypą, nurodant konkrečią kadastro vietovę.

19. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas teigia gavęs tiktai vieną – Vilniaus žemėtvarkos skyrius 2010 m. kovo 30 d. raštą Nr. SR-2088-( 1.12) „Dėl gautos išvados“. Teismas iš Valstybės įmonės Registrų centras Gyventojų registro išrašo nustatė, kad pareiškėjas V. Š. nuo 1986 m. gegužės 6 d. deklaruoja savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, jog jis neatsimena, ar NŽT Vilniaus skyriui buvo nurodęs kitą adresą, kuriuo jis pageidauja gauti korespondenciją. Pareiškėjas posėdžio metu nurodė, kad šiuo adresu jis negyvena – čia gyvena jo sūnus, tačiau korespondenciją, siunčiamą iš įvairių vietų, šiuo adresu jis gauna.

20. Teismas nurodė, kad NŽT Anykščių skyriaus 2019 m. gegužės 23 d. raštas Nr. 38 SD- 2367- (14.38.105), kuriuo pareiškėjas buvo informuotas apie NŽT Anykščių skyriaus vedėjo 2019 m. gegužės 23 d. įsakymą Nr. 38 VĮ-797-(14.38.2) pripažinti išvadą netekusią galios, buvo siunčiamas minėtu adresu ir pareiškėjas šį raštą gavo. Teismas pažymėjo, kad NŽT Vilniaus skyriaus 2017 m. vasario 3 d. raštas Nr. 48SD-1188-(14.48.104) ir 2019 m. vasario 21 raštas Nr. 48 SD-1989-(14.48.104) pareiškėjui buvo siunčiami vadovaujantis Įgyvendinimo tvarkoje numatytomis nuostatomis, t. y. registruotais laiškais, tuo pačiu pareiškėjo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). Iš siunčiamų dokumentų registro (I t., b. l. 138) teismas nustatė, kad 2019 m. vasario 21 raštas Nr. 48 SD-1989- (14.48.104 ) grįžo neįteiktas, kadangi pagal pranešimą pareiškėjas jo neatsiėmė pašte.

21. Teismas, apibendrinęs visas nustatytas aplinkybes, sprendė, kad pareiškėjui minėti raštai buvo siunčiami tinkamu adresu, pareiškėjas teisės aktų nustatyta tvarka buvo informuotas apie tai, kad jis turi pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės sklypą, nurodant konkrečią kadastro vietovę, pareiškėjas pripažino gavęs Vilniaus raj. žemėtvarkos skyriaus 2010 m. kovo 30 d. raštą Nr. SR-2088-(1.12) „Dėl gautos išvados“, tačiau pareiškėjas nebuvo pakankamai rūpestingas, prašymo NŽT Vilniaus skyriui nepateikė, nesiėmė jokių veiksmų, kad jam būtų atkurtos nuosavybės teisės į žemę jo pageidaujamu būdu.

22. Išnagrinėjusi ir įvertinusi byloje esančius įrodymus, teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija sprendė, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Anykščių skyriaus 2019 m. gegužės 23 d. įsakymas Nr. 38VĮ-797-(14.38.2) „Dėl Utenos apskrities 2009 m. spalio 12 d. išvados Nr. 18-2964 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ pripažinimo netekusia galios“ ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2019 m. liepos 5 d. sprendimas „Dėl V. Š. prašymo išnagrinėjimo“ Nr. 1T-16-( 7.5) yra pagrįsti ir teisėti, naikinti juos ir įpareigoti atsakovą pareiškėjui 2,00 ha žemės grąžinti natūra nėra teisinio pagrindo.

III. 23. Pareiškėjas V. Š. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. kovo 13 d. sprendimą ir tenkinti pareiškėjo skundą: panaikinant NŽT direktoriaus 2019 m. liepos 5 d. sprendimą Nr. lT-16-(7.5) „Dėl V. Š. prašymo išnagrinėjimo“, taip pat NŽT Anykščių skyriaus vedėjo 2019 m. gegužės 23 d. įsakymą Nr. 38VĮ-797-(14.38.2) „Dėl Utenos apskrities 2009 m. spalio 12 d. išvados Nr. 18-2964 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ pripažinimo netekusia galios“ ir 2,00 ha žemės sklypą grąžinti natūra. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo tokius argumentus:

23.1. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino visų pareiškėjo skunde išdėstytų aplinkybių, byloje esančios faktinės medžiagos, o skundą nagrinėjo atmestinai, neobjektyviai, paviršutiniškai, nekreipdamas dėmesio į tai, kad Lietuvos valstybės institucijos, kurios privalėjo vykdyti Restitucijos aktą ir atitinkamus įstatymus dėl turto grąžinimo, per 10 m. nepadarė nieko, kad pareiškėjui būtų realiai grąžinta žemė (formaliai jau ji buvo grąžinta Utenos apskrities viršininko įsakymu 2009 m. spalio 12 d.). Teismas nesiekė teisingumo atstatymo pareiškėjui, klausimo nenagrinėjo iš esmės, gynė NŽT interesus ir jos darbuotojų aplaidumą, nepagrįstai rėmėsi tik NŽT darbuotojų aiškinimais.

23.2. Pareiškėjas teigia NŽT Vilniaus rajono skyriui nurodęs tris galimas kadastrines vietoves, kuriose jam gali būti grąžinama žemė (2009 m. gegužės 9 d. prašymas). Pareiškėjo nuomone, tai užtikrino NŽT Vilniaus rajono skyriaus darbuotojams didesnes, platesnes galimybes parinkti pareiškėjui grąžintiną sklypą, tačiau jie pavesto darbo neatliko, pralaukė net 10 metų ir dokumentus grąžino atgal į NŽT Anykščių skyrių.

23.3. Pareiškėjas akcentuoja, kad per minėtą laikotarpį, kada dokumentai dėl žemės grąžinimo pateko į NŽT Vilniaus rajono skyrių, jo darbuotojai nei karto pareiškėjui nesiūlė jokio grąžintino žemės sklypo, nekvietė pareiškėjo tartis dėl galimybės vienoje ar kitoje vietoje grąžinti žemę, nepateikė jokių išankstinių planų ar kt. dokumentų. Pareiškėjas nurodo kelis kartus pats nuvykęs į minimą skyrių ir bandęs aiškintis, kokioje būsenoje yra šis klausimas, tačiau jokio konkretesnio atsakymo iš negavęs.

23.4. Pasak pareiškėjo, teismo sprendime išreikšti samprotavimai, kad jis galėjo pats ieškoti laisvų žemės sklypų ar kitos informacijos internete neatrodo rimtai ir įtikinamai, nes joks veikiantis įstatymas neįpareigoja pareiškėjo to daryti. Valstybė tai atlikti yra įpareigojusi NŽT.

23.5. Pareiškėjas nurodo negavęs NŽT Vilniaus rajono skyriaus siųstų laiškų dėl kadastrinės vietovės tikslinimo ar pan. bei pažymi, kad NŽT Vilniaus rajono skyrius teismui nepateikė jokių įrodymų, kad pareiškėjas tuos laiškus yra gavęs, ir akcentuoja, kad su pareiškėju nebuvo bandoma susisiekti nei telefonu, nei elektroniniu paštu. Pareiškėjo nuomone, teismas apie tai, jog pareiškėjas buvo tinkamai informuotas apie būtinybę rinktis kadastro vietovę, sprendė neturėdamas įrodymų. Pareiškėjas nurodo, kad NŽT Vilniaus rajono skyrius iki 2019 m. neatliko jokių veiksmų, kad pareiškėjui būtų grąžinta nuosavybė.

23.6. Pareiškėjo teigimu, neatsiradus laisvos grąžintinos žemės Vilniaus rajone, pareiškėjui žemė galėjo būti grąžinama Anykščių rajone, tačiau tokia galimybė nebuvo svarstoma ir pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jos nevertino. Pareiškėjo nuomone, jam išreiškus norą atgauti žemę natūra, bei nurodžius konkrečias kadastrines vietoves, nuosavybės teisės jam turėjo būti atkuriamos būtent tokiu būdu, o ne išmokant kompensaciją pinigais, todėl NŽT Anykščių skyrius nepagrįstai panaikino Utenos apskrities viršininko išvadą dėl pareiškėjui grąžintos žemės ir pasiūlė piniginę kompensaciją, kadangi Anykščių rajone yra pakankamai laisvos žemės.

23.7. Pareiškėjas pažymi, kad valstybė, priimdama Restitucijos aktą, įsipareigojo grąžinti piliečiams okupanto neteisėtai nusavintą nuosavybę ir siekti teisingumo bei jį atstatyti. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisingas, nesprendžiantis klausimo iš esmės, pažeidžiantis šalies pagrindinius įstatymus ir teisingumo principus.

24. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame nurodo, kad su juo nesutinka. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

24.1. Atsakovas nurodo, kad Anykščių skyriaus vedėjo 2019 m. gegužės 23 d. įsakymas Nr. 38VĮ-797-(14.38.2) „Dėl Utenos apskrities 2009 m. spalio 12 d. išvados Nr. 18-2964 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ pripažinimo netekusia galios“ buvo priimtas atsižvelgiant į galiojančių teisės aktų nuostatas, todėl yra teisėtas ir pagrįstas. Atsakovas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisės aktų nuostatas, kuriomis buvo vadovaujamasi priimant pareiškėjo ginčijamą įsakymą, išnagrinėjo ir nurodė sprendime, tuo tarpu pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo konkrečių teisės aktų nuostatų, kurias vadovaudamasis prašo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

24.2. Atsakovas akcentuoja, kad teismo sprendime išdėstytos teisės aktų nuostatos apie žemės reformos vykdymą pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus, nurodyta, kad projekto teritorija turi apimti visą kadastro vietovę, Pretendentų sąrašų parengimą, žemės sklypų projektavimą, jų vietos ir ribų su į Pretendentų sąraše įtrauktais pretendentais suderinimo pretendentų susirinkimuose, kiti su nuosavybės atkūrimu susiję veiksmai.

24.3. Atsakovas pažymi, kad Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius 2010 m. kovo 30 d. raštu Nr. SR-2088-(1.12) informavo Pareiškėją apie galimybę atkurti nuosavybės teises į jam tenkančią buvusio savininko J. P. iki nacionalizacijos valdytos žemės 2,00 ha dalį, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės, miško sklypą ar vandens telkinį pageidaujamoje kadastro vietovėje, t. y. Avižienių, Bezdonių arba Sudervės kadastro vietovėje, bei pažymėjo, kad pareiškėjas turi atvykti į Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrių ir pateikti prašymą atkurti nuosavybes teises, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės, miško sklypą ar vandens telkinį, ir nurodyti konkrečią kadastro vietovę, tačiau pareiškėjas patikslinto prašymo Žemėtvarkos skyriui nepateikė. Atsakovas akcentuoja, kad teismo posėdžio metu pareiškėjas pripažino, kad šį raštą gavo, bei nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, kad kiti NŽT Vilniaus rajono skyriaus raštai, kuriais pareiškėjas buvo pakartotinai informuojamas, kad išvadoje nėra nurodyta konkreti kadastro vietovė, kurioje jis pageidauja atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko iki nacionalizacijos valdytos žemės 2,00 ha dalį ir gauti neatlygintinai nuosavybės lygiavertį turėtajam žemės, miško sklypą ar vandens telkinį, ir Pareiškėjas turėtų nurodyti konkrečią kadastro vietovę, buvo siunčiami tinkamu adresu (pareiškėjo deklaruojamos gyvenamosios vietos adresu).

24.4. Pasisakydamas dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų dėl galimybės atkurti nuosavybės teises Anykščių rajono savivaldybės teritorijoje, atsakovas nurodo, kad pareiškėjas painioja nuosavybės teisių atkyrimą natūra nuo nuosavybės teisių atkūrimo perduodant nuosavybėn lygiavertį žemės sklypą. Atsakovas nurodo, kad Anykščių skyriaus 2020 m. vasario 14 d. raštu Nr. 38PD-8-(14.38.9.) „Dėl dokumentų pateikimo“ buvo pateikti dokumentai, įrodantys, kad teisė į buvusio savininko J. P. iki nacionalizacijos valdytą žemę buvo atkurta natūra V. Š. bei kitoms pretendentėms į tokį plotą, į kurį buvo galimybė grąžinti natūra. Teismas įvertino šiuos dokumentus, ir skundžiamame sprendime nurodė, kad „atliekant natūra grąžinamo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) ribų paženklinimą –parodymą vietovėje, buvo nustatyta, kad buvusio savininko J. P. iki nacionalizacijos valdytos žemės dalis patenka į valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės teritoriją, ji yra užimta UAB „Kupiškio plytų gamykla“. Atsižvelgiant į tai, kad dalis buvusio savininko žemės patenka į valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės teritoriją bei į V. Š. 2009 m. rugsėjo 15 d. prašymą, buvo parengta Utenos apskrities 2009 m. spalio 12 d. išvada Nr. 18-2964, pagal kurią pareiškėjas turėjo teisę gauti nuosavybėn neatlygintinai lygiavertį žemės sklypą Vilniaus rajone, tačiau ši teisė nebuvo įgyvendinta, nes pareiškėjas nenurodė konkrečios kadastro vietovės, kaip reikalauja teisės aktai.

24.5. Atsakovas akcentuoja, kad pagal Lietuvos Respublikos teismų formuojamą praktiką, nuostata, kad, jei negalima grąžinti turto natūra, turi būti skiriama kompensacija, neprieštarauja nuosavybės neliečiamumo ir nuosavybės teisių gynimo principams, nes teisinga kompensacija taip pat užtikrina nuosavybės teisių atkūrimą.

24.6. Atsakovas pažymi, kad kompensacija pinigais, kaip nuosavybės teisių atkyrimo būdas, nėra derybų objektas. Valstybės išperkamos žemė vertė apskaičiuojama pagal Valstybės išperkamos žemės, miško ir vandens telkinių vertės bei lygiavertiškumo nustatymo metodiką, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“. Pagal Atkūrimo įstatymo, Įgyvendinimo tvarkos ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių nuosavybės teisių atkūrimą, nuostatas, kiekvienas pilietis, turintis teisę atkurti nuosavybės teises į žemę, teisiniuose santykiuose, susijusiuose su jų nuosavybės į žemę atkūrimu, turi ne tik teises, bet ir tam tikras pareigas, o tai įpareigoja patį suinteresuotą asmenį veikti rūpestingai, operatyviai ir racionaliai, siekiant išvengti kliūčių siekiamam tikslui, šiuo atveju – nuosavybės teisėms į žemę atkurti, pasiekti. Pažymi, kad pareiškėjas nenurodo konkrečių įstatymo nuostatų (straipsnių ar punktų), kuriuos valstybės tarnautojai pažeidė. Teisės aktuose nėra nurodytos valstybės tarnautojams pareigos pretendentams „ieškoti laisvų žemės plotų“, kaip teigiama skunde.

24.7. Atsakovo teigimu, pretendentai, būdami aktyvūs ir patys nagrinėdami laisvai prieinamą ir skelbiamą informaciją Nacionalinės žemės tarnybos svetainėje apie kadastrines vietoves ir jose esančius laisvos žemės plotus, turi vienodas sąlygas dėl sklypų pasirinkimo. Todėl teismas pagrįstai skundžiamame sprendime nurodė, kad pareiškėjas nebuvo pakankamai rūpestingas, nesiėmė jokių veiksmų, kad jam būtų atkurtos nuosavybės teisės į žemę jo pageidaujamu būdu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 25. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Anykščių skyriaus 2019 m. gegužės 23 d. įsakymo Nr. 38VĮ-797-(14.38.2) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2019 m. liepos 5 d. sprendimo Nr. 1T-16-(7.5) teisėtumo ir pagrįstumo bei pareiškėjo reikalavimo įpareigoti grąžinti jam 2,00 ha žemės natūra pagrįstumo.

26. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą, nenustatęs, kad skundžiami administraciniai aktai buvo priimti pažeidžiant tesisės aktų nuostatas.

27. Nesutinkamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino bylos aplinkybes dėl atsakovo aplaidumo, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą.

28. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.)

29. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, kad tai būtina. Taigi, apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

30. Kai yra pagrindas pripažinti, kad priimdamas ginčijamą sprendimą pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, pasisako tik dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017 ir kt.).

31. Kiekvieno individualaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 56 str. 7 d.), turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. ABTĮ 81 straipsnis reglamentuoja, kad nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas teismo vidiniu įsitikinimu, kurį lemia visapusiškas, išsamus ir objektyvus bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimas, ginčui spręsti taikytinos įstatymų normos, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijai. Įstatymas reikalauja, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.). Įstatymas taip pat reikalauja, kad teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje pagrįstų savo vidinį įsitikinimą dėl įrodymų vertinimo, atlikto pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę (ABTĮ 87 str. 4 d. 2–4 p.).

32. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi pareiškėjo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą minėtais procesiniais aspektais, konstatuoja, kad teismas šių taisyklių laikėsi. Vien tai, kad pareiškėjas įrodymus galbūt vertina kitaip ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, laikydamas jas formaliomis, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas. Teisėjų kolegija taip pat neturi faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, jog administracinę bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas turėjo išankstinį nusistatymą ar buvo suinteresuotas bylos baigtimi, ar kad buvo kitos prielaidos, kurios objektyviuoju aspektu kelia abejonių dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo.

33. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas pareiškėjo skunde išdėstytų teiginių teisingumą, pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir motyvais, todėl jų nekartodama papildo ir patikslina juos, atsižvelgdama į bylai aktualų teisinį reglamentavimą.

34. Ginčo santykius reglamentuoja Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas. Šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalis nustato, kad žemė grąžinama natūra turėtoje vietoje piliečiui arba piliečiams bendrosios nuosavybės teise, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios šio straipsnio 10 dalyje nurodytu atveju susigrąžinti turėtoje vietoje piliečiai nepageidauja. Piliečiams už valstybės išperkamą turtą atlyginama Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 16 straipsnyje numatytais būdais.

35. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjas yra pretendentas atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko J. P. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) valdytą 24,53 ha žemės, kurios dalis patenka į valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės teritoriją, nes ji yra UAB „Kupiškio plytų gamykla“ naudojamoje naudingųjų iškasenų telkinių teritorijoje. Pareiškėjas išreiškė pageidavimą už valstybės išperkamos žemės sklypo dalį gauti neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės sklypą Vilniaus rajono Avižienių, Bezdonių ar Sudervės kadastrinėse vietovėse. Utenos apskrities viršininkas 2009 m. spalio 12 d. parengė išvadą „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ Nr. 18-2964, kurioje nurodyta, kad V. Š. turi teisę atkurti nuosavybės teises į 2,00 ha žemės, ši išvada buvo išsiųsta į Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrių.

36. Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius 2010 m. kovo 30 d. raštu Nr. SR-2088-(1.12) „Dėl gautos išvados“ (I t., b. l. 34) informavo pareiškėją apie galimybę atkurti nuosavybės teises į jam tenkančią buvusio savininko J. P. iki nacionalizacijos valdytos žemės 2,00 ha dalį, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės, miško sklypą ar vandens telkinį pareiškėjo prašyme nurodytose kadastro vietovėse, t. y. Avižienių, Bezdonių arba Sudervės. Be to pažymėjo, kad pareiškėjas turi atvykti į Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrių ir pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės, miško sklypą ar vandens telkinį, nurodant konkrečią kadastro vietovę, kurioje pageidauja gauti žemės sklypą.

37. Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad lygiavertis savininko turėtajam žemės sklypas perduodamas neatlygintinai nuosavybėn pagal sudarytus žemės reformos žemėtvarkos projektus. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 28 punkte nustatyta, kad piliečiams perduodami neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčiai žemės sklypai projektuojami laisvos žemės fondo žemėje pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatyme nustatytą žemės įsigijimo eilę.

38. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 10 straipsnis nustatyto, kad kaimo gyvenamojoje vietovėje žemės sklypai asmenims formuojami žemės reformos žemėtvarkos projektuose, kituose žemės valdos projektuose ar teritorijų planavimo dokumentuose šiame straipsnyje nustatyta eilės tvarka. Šio įstatymo 19 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad žemės reformos žemėtvarkos projektuose suprojektuojami grąžinamos, perduodamos arba suteikiamos nuosavybėn neatlygintinai žemės sklypai, nustatomi jų plotai ir ribos ir kt.

39. Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos 9 punkte nurodyta, kad teritoriją žemėtvarkos projektui rengti parenka žemėtvarkos skyrius, o ją tvirtina Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus vedėjas. Parinkta teritorija turi apimti visą kadastro vietovę arba į vienkiemius neišskirstyto kaimo teritoriją. Rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektą, yra parengiami pretendentų sąrašai, atliekamas žemės sklypų projektavimas, jų vietos ir ribų su į pretendentų sąraše įtrauktais pretendentais derinimas pretendentų susirinkimuose, atliekami kiti su nuosavybės atkūrimu susiję veiksmai.

40. Taigi, lygiaverčio turėtajam žemės sklypo perdavimo neatlygintinai nuosavybėn procedūra gali būti vykdoma tik žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo konkrečioje kadastro vietovėje metu, kai pretendentas yra pasirinkęs konkrečią kadastro vietovę, kurioje pageidauja gauti žemės sklypą, teisės aktai nenumato galimybės perduodamą neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypą iš karto projektuoti keliose kadastro vietovėse.

41. Įgyvendinimo tvarkos 29 punkte nustatyta, kad kai pilietis, pageidaujantis atkurti nuosavybės teises į žemę, mišką ar vandens telkinį, perduodant neatlygintinai nuosavybėn žemės, miško sklypą ar vandens telkinį, nėra nurodęs kadastro vietovės, kurioje pageidautų gauti perduodamą neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės, miško sklypą ar vandens telkinį, Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis skyrius raštu (registruotu laišku) informuoja pilietį, kad jis ne vėliau kaip per 30 dienų nuo laiško gavimo dienos Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam skyriui turi pateikti prašymą, nurodydamas jame kadastro vietovę, kurioje pageidautų gauti neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės, miško sklypą ar vandens telkinį. Pranešime Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis skyrius taip pat nurodo, kur pilietis gali susipažinti su skelbiama informacija apie laisvos žemės fondo žemę, bei informuoja jį apie šiame punkte numatytas pasekmes dėl šio prašymo nepateikimo ir pasekmes, jei prašyme bus nurodyta kadastro vietovė, kurioje nėra laisvos žemės fondo žemės, kurioje būtų galima projektuoti lygiavertį turėtajam žemės, miško sklypą ar vandens telkinį.

42. Apie būtinybę pasirinkti konkrečią kadastro vietovę, kurioje jam būtų galima projektuoti perduodamą neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės sklypą, pareiškėją buvo siekiama informuoti Vilniaus žemėtvarkos skyrius 2010 m. kovo 30 d. raštu Nr. SR-2088-(1.12) „Dėl gautos išvados“, NŽT Vilniaus skyrius 2017 m. vasario 3 d. raštu Nr. 48SD-1188-(14.48.104) „Dėl informacijos pateikimo ir 2019 m. vasario 21 raštu Nr. 48 SD-1989-(14.48.104) „Dėl kadastro vietovės pasirinkimo“ (I t., b. l. 34-37, 137, 142, 143, 145), kurie buvo siunčiami pareiškėjo nurodytu ir deklaruotu gyvenamosios vietos adresu, tačiau pareiškėjas prašymo atkurti nuosavybės teises, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės sklypą, nurodant konkrečią kadastro vietovę, nepateikė.

43. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia gavęs tik NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2010 m. kovo 30 d. siųstą raštą Nr. SR-2088-(1.12), todėl nebuvęs tinkamai informuotas dėl būtinybę pasirinkti konkrečią kadastro vietovę, bei nurodo, kad NŽT Vilniaus rajono skyrius jo nekvietė atvykti, nesiūlė pasirinkti sklypų ir kt., teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apie būtinybę pasirinkti konkrečią kadastro vietovę pareiškėjui ir buvo išaiškinta jam siųstame 2010 m. kovo 30 d. laiške, kurį pareiškėjas teigia gavęs, o visi kiti laiškai su analogiška informacija jam buvo siunčiami tinkamu adresu. Pažymėtina, kad nors pareiškėjas skunde ir apeliaciniame skunde nurodo žinojęs apie galimybę Nacionalinės žemės tarnybos internetiniame tinklalapyje susipažinti su skelbiama informacija apie laisvos žemės fondo žemę bei teigia kelis kartus vykęs į NŽT Vilniaus rajono skyrių, nei jokių savo apsilankymą NŽT Vilniaus rajono skyriuje patvirtinančių įrodymų, nei logiško paaiškinimo, kodėl 2019-2019 metais nei neišreiškė valios dėl konkrečios kadastro vietovės, nei domėjosi nuosavybės teisės atkūrimo procedūros eiga, nenurodė ir nepateikė.

44. Dėl pareiškėjo apeliacini skundo argumentų, jog NŽT Vilniaus rajono skyrius iki 2019 m. nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, kad pareiškėjui būtų grąžinta nuosavybė, pareiškėjas negaudavo siunčiamos informacijos ir kt., teisėjų kolegija pažymi, kad nuosavybės teisių atkūrimo teisiniuose santykiuose abiem šių santykių šalims tenka pareigos: nuosavybės teisių atkūrimą į žemę vykdančioms institucijoms – laikytis gero administravimo imperatyvų, o pretendentui – normalių atidumo ir rūpestingumo standartų, kurių pareiškėjas elgesys 2019-2019 metais neatitinka.

45. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2019 m. vasario 1 d.) 21 straipsnio 6 dalis nustato, kad tuo atveju, kai pilietis, turintis teisę atkurti nuosavybės teises į žemę, mišką ar vandens telkinį grąžinant natūra arba perduodant neatlygintinai nuosavybėn žemės, miško sklypą ar vandens telkinį kaimo vietovėje ar (ir) miesto savivaldybės teritorijai priskirtoje po 1995 m. birželio 1 d., Vyriausybės nustatyta tvarka informuotas nenurodo (nepatikslina) vietovės, kurioje pageidautų gauti žemės, miško sklypą ar vandens telkinį, kviečiamas kvietime nurodytu laiku neatvyksta (išskyrus neatvykimą dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių) rinktis arba atvykęs nepasirenka projektuojamo žemės, miško sklypo ar vandens telkinio vietos, arba pasirinktoje vietovėje nebėra laisvos valstybinės žemės, kurioje piliečiui būtų galima projektuoti žemės sklypą, nuosavybės teisės šiam piliečiui atkuriamos atlyginant pinigais.

46. Nagrinėjamoje byloje susiklostė Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 6 dalyje numatyta situacija, kad pareiškėjas, informuotas apie tokią būtinybę, nenurodė (nepatikslino) vienos konkrečios kadastro vietovės, kurioje pageidauja gauti neatlygintinai nuosavybės lygiavertį tyrėtajam žemės sklypą, todėl atsakovas teisėtai ir pagrįstai priėmė sprendimą panaikinti 2009 m. spalio 12 d. išvadą „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ Nr. 18-2964, o Nacionalinės žemės tarnybos direktorius 2019 m. liepos 5 d. sprendimu „Dėl V. Š. prašymo išnagrinėjimo“ Nr. 1T-16-( 7.5) paliko jį galioti, ir pagrindo naikinti tokius atsakovo sprendimus nėra, o tuo pačiu konstatuotina, kad nėra pagrindo įpareigoti atsakovą 2,00 ha žemės pareiškėjui grąžinti natūra.

47. Pasisakant dėl apeliacinio skundo argumentų, kad atsakovas, nustatęs, jog nėra galimybės pareiškėjui suteikti lygiavertį žemės sklypą Vilniaus rajone, turėjo spręsti dėl galimybės suteikti žemės sklypą Anykščių rajone, pažymėtina, jog teisės aktai nenumato institucijoms, nagrinėjančioms piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises, galimybės savavališkai, t. y. nesant piliečio valios, spręsti dėl galimybės atkurti nuosavybės teises suteikiant lygiavertį žemės sklypą kitoje vietovėje ar pan.

48. Apibendrindama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentais keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. kovo 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė