1433ca1e-9e4f-4e07-b2de-843676ec9ca8 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-912-1134/2022 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-12241-2021-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.8.1.1; 3.2.6.1; 2.6.10.5.1. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. sausio 14 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Marina Vladimircevienė, sekretoriaujant Jelenai Koženevskienei, dalyvaujant ieÅ¡kovo automobilių sporto klubo ,,ESmotorsport“ atstovui advokatui Sauliui Majauskui, atsakovui R. F. ir jo atstovei advokato padėjėjai Milenai JuÅ¡kaitienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo automobilių sporto klubo ,,ESmotorsport“ patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovui R.

F. dėl žalos (nuostolių) atlyginimo už nekonkuravimo pareigos pažeidimÄ . Teismas n u s t a t ė: I. Bylos esmė 1. Byloje kilo ginčas tarp ieÅ¡kovo automobilių sporto klubo (toliau – ASK) ,,ESmotorsport“ ir atsakovo R. F. dėl žalos (nuostolių) atlyginimo už nekonkuravimo pareigos pažeidimÄ , pagal tarp Å¡alių 2017 m. kovo 29 d. sudarytÄ Ä®sipareigojimų sutartį Nr. 20170329/1. II. Å alių nurodytos aplinkybės ir argumentai 2. IeÅ¡kovas ASK ,,ESmotorsport“ kreipėsi į teismÄ su patikslintu ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo R.

F.10000 Eur žalÄ (nuostolius) už nekonkuravimo pareigos pažeidimÄ , 5 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

3. Nurodė, kad 2017 m. kovo 29 d. ASK „ESmotorsport“ ir R. F. sudarė įsipareigojimų sutartį Nr. 20170329/1 (toliau – Ä®sipareigojimų sutartis), kurios pagrindu atsakovas buvo paskirtas komandos vadovo pareigoms. Ä®sipareigojimų sutartimi atsakovas įsipareigojo dalyvauti ieÅ¡kovo vykdomoje veikloje bei vykdyti Ä®sipareigojimų sutartyje nurodytus darbus ir įsipareigojimus. Pagal Ä®sipareigojimų sutarties 2.2.20 punktÄ atsakovas įsipareigojo 3 metus po Ä®sipareigojimų sutarties pasibaigimo ir pasitraukimo iÅ¡ ieÅ¡kovo sporto klubo nedirbti toje pačioje automobilių sporto sferoje.

Už sutartyje numatytÄ 3 metų nekonkuravimo laikotarpį, ieÅ¡kovas 2017 m. gegužės 10 d. sumokėjo atsakovui 10000 Eur. Ä®sipareigojimų sutarties 5.2 punkte Å¡alys susitarė, kad už Ä®sipareigojimų sutarties 2.2.20 punkte nustatyto įsipareigojimo nevykdymÄ , atsakovas ieÅ¡kovui sumoka baudÄ , kurios dydį nustato ieÅ¡kovas, atsižvelgdamas į padarytos žalos/nuostolių dydį, bet ne mažesnį negu faktiÅ¡kai patirtų nuostolių visuma. 2019 m. balandžio 25 d. atsakovas praneÅ¡imu dėl iÅ¡stojimo iÅ¡ klubo narių informavo ieÅ¡kovÄ , kad savo noru iÅ¡stoja iÅ¡ ieÅ¡kovo sporto klubo.

Atsakovas išstojęs iš ieškovo sporto klubo perėjo į konkuruojančios Viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) Kauno sporto klubo „Rimo“ gretas. Tai patvirtina viešajame socialiniame tinkle „Linkedin“ VšĮ Kauno sporto klubo „Rimo“ paskelbtas įrašas, kuriame atsakovas yra pristatomas kaip naujas lenktynininko/vairuotojo R. B. vadybininkas, o be to, atsakovo viešajame socialiniame tinkle „Instagram“ paskelbtos nuotraukos, kuriose atsakovas užfiksuotas kartu su VšĮ Kauno sporto klubo „Rimo“ lenktynininku R.

B. Å io fakto iÅ¡ esmės atsakovas neginčijo ir savo atsiliepime į pradinį ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį. Pažymėjo, kad VÅ¡Ä® Kauno sporto klubo „Rimo“ viena iÅ¡ vykdomų veiklų yra organizuoti įvairias automobilių sporto varžybas Lietuvoje ir užsienyje, bei dalyvauti tokiose varžybose. Savo ruoÅ¡tu ieÅ¡kovo viena iÅ¡ vykdomų veiklų yra organizuoti varžybas ir kitus sportinius renginius bei populiarinti automobilių sportÄ . Taigi, kaip nurodoma, Å¡iuo atveju nekyla abejonių, jog atsakovas pradėjo vykdyti pareigas bendrovėje, kuri vykdo veiklÄ toje pačioje automobilių sporto sferoje kaip ir ieÅ¡kovas.

4. IeÅ¡kovas patikslintame ieÅ¡kinyje taip pat nurodė, kad nagrinėjamu atveju pagal Ä®sipareigojimų sutarties 2.2.20 punktÄ atsakovas įsipareigojo 3 metus po Ä®sipareigojimų sutarties pasibaigimo ir pasitraukimo iÅ¡ ieÅ¡kovo sporto klubo nedirbti toje pačioje automobilių sporto sferoje. Už šį atsakovo sutartimi prisiimtÄ Ä¯sipareigojimÄ , ieÅ¡kovas 2017 m. gegužės 10 d. sumokėjo atsakovui 10000 Eur. Ä®sipareigojimo sutartį tiek ieÅ¡kovas, tiek atsakovas patvirtino paraÅ¡ais, kas iÅ¡ esmės reiÅ¡kia, jog abi Å¡alys susipažino ir sutiko su Ä®sipareigojimų sutarties sÄ lygomis.

Atsakovas, kaip nurodė ieÅ¡kovas, neginčijo Å¡ios teisės normos nei iki sutarties pasiraÅ¡ymo, nei jos pasiraÅ¡ymo metu, nei po to, kai atsakovui buvo sumokėta numatyta 10000 Eur suma. Akivaizdu, kaip nurodoma, kad Å¡alys Ä®sipareigojimų sutartyje suderino abipusę valiÄ dėl sutarties sudarymo ir jos sÄ lygų. Å i sutartis yra teisėta, galiojanti ir privaloma jÄ pasiraÅ¡iusioms Å¡alims. IeÅ¡kovas savo įsipareigojimus pagal Ä®sipareigojimų sutarties 2.1.4 punkto nuostatÄ Ä¯vykdė tinkamai ir 2017 m. gegužės 10 d. sumokėjo atsakovui 10000 Eur kompensacijÄ už 3 metų nekonkuravimo laikotarpį, tačiau atsakovas nepraėjus 3 metų nekonkuravimo laikotarpiui pradėjo vykdyti veiklÄ VÅ¡Ä® Kauno sporto klubo „Rimo“ ir taip pažeidė Ä®sipareigojimų sutarties 2.2.20 nuostatÄ .

Ä®vertinęs tai, kad ieÅ¡kovas už nekonkuravimo laikotarpį atsakovui 2017 m. gegužės 10 d. sumokėjo 10000 Eur už bÅ«simÄ sutartinės prievolės įvykdymÄ , o atsakovui Å¡ios prievolės neįvykdžius (jÄ Å¡iurkščiai pažeidus), atsakovui sumokėta pinigų suma yra laikytina minimaliais tiesioginiais ieÅ¡kovo patirtais nuostoliais.

5. Teisme gautas atsakovo R. F. atsiliepimas į patikslintÄ ieÅ¡kinį, kuriame jis praÅ¡o ieÅ¡kovo patikslintÄ ieÅ¡kinį atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

6. Nurodė, kad atsakovas yra profesionalus automobilių lenktynių sporto žurnalistas. Atsakovas 15 metų vedė BTV TV laidÄ â€žAutopilotas“, yra Žinių radijo laidos „Piko minutės“ vedėjas, nuolatinis įvairių lenktynių komentatorius, straipsnių ir komentarų, publikuojamų interneto portaluose, autorius ir t.t. 2017 m. pradžioje ieÅ¡kovo klubo savininkas E. S., kurį atsakovas pažinojo, kaip lenktynininkÄ , paskambino ir pasiÅ«lė susitikti. Susitikus atskleidė planus, kad nori kurti Pasaulio ralio-kroso čempionatui dalyvauti komandÄ ir jam reikia asmens, kuris galėtų lengvai bendrauti angliÅ¡kai ir turėtų patirties automobilių sporte, nes E. S. neturi tiek anglų kalbos žinių, kad laisvai bendrautų pasauliniu mastu automobilių sporto klausimais.

Atsakovas apie 15 metų dalyvavo lietuviÅ¡kame automobilių sporto plotmėje – dėl savo žurnalistinio darbo specifikos pažinojo didžiÄ jÄ daugumÄ Lietuvos automobilių sporto sportininkų, organizatorių, turėjo žinių apie Lietuvos automobilių sporto federacijos veiklÄ . Atsakovo užimtumas buvo didelis, tačiau E. S. pasiÅ«lytas iÅ¡Å¡Å«kis buvo puiki proga įgyvendinti ir prisidėti prie labai kilnios ir gražios lietuviÅ¡ko automobilių sporto idėjos įgyvendinimo. Proga sukurti naujÄ puslapį Lietuvos automobilių sporto istorijoje skambėjo itin įdomiai.

Iki to laiko nebuvo lietuviÅ¡kos komandos jokiame automobilių sporto pasaulio čempionate. Atsakovas ypatingai abejojo dėl lietuviÅ¡kai komandai sukurti reikalingų finansinių iÅ¡teklių. Tačiau E. S. suorganizavo atsakovo susitikimÄ su ieÅ¡kovo rėmėju UAB „LitCon“, kurio atstovas patikino, kad padės ir parems kuriamÄ lietuviÅ¡kÄ komandÄ finansiÅ¡kai visapusiÅ¡kai, todėl esant tokiam patikinimui, atsakovas sutiko dirbti kuriamos lietuviÅ¡kos komandos vadovu, o ieÅ¡kovas pažadėjo aprÅ«pinti visomis darbo priemonėmis ir mokėti atlygį.

7. Kaip nurodoma atsiliepime, atsakovui buvo pateikta pasiraÅ¡yti 2017 m. kovo 29 d. Ä®sipareigojimų sutartis Nr. 20170329/1, kuriÄ visa apimtimi rengė ieÅ¡kovas, o atsakovas neturėjo jokių galimybių derėtis dėl jokių jos sÄ lygų. Kad pasirašė 2017 m. gegužės 10 d. kasos iÅ¡laidų orderį dėl 10000 Eur sumos iÅ¡mokėjimo, atsakovas negali identifikuoti, kadangi niekada tokių pinigų nei už nekonkuravimÄ , nei kaip darbÄ iÅ¡ ieÅ¡kovo nėra gavęs. Atsakovas neatmeta galimybės, kad iÅ¡laidų orderis buvo pateiktas kartu su kokiais nors kitais dokumentais ir taip pasiraÅ¡ytas, nesigilinant į dokumento turinį.

Atsakovas pradėjo dirbti komandos vadovu. Jis pažinojo garsų lenktynininkÄ K. A. iÅ¡ savo žurnalistinės veiklos ir Palangoje, per 1006 km lenktynes supažindino E. S. su K. A. bei pasiÅ«lė jam tapti ES Motorsport komandos sportinio automobilio SKODA WRX pilotu-bandytoju. Atitinkamai K. A. pasiÅ«lė savo draugÄ S. L., kaip galimÄ techninį vadovÄ ir Å¡is taip pat prisijungė prie komandos. Be to, kaip nurodoma atsiliepime, atsakovas ieÅ¡kovui rekomendavo inžinierių, buvusį B. V. komandos inžinierių A.

R., kuris taipogi sutiko tapti lietuviškos komandos dalimi. Be komandos personalo formavimo, atsakovo kita vykdoma funkcija buvo sportinio automobilio komponentų tiekėjų paieška – variklio, pavarų dėžės, amortizatorių, palapinių, įrangos, įrankių ir t. t., o taip pat ir anketų Tarptautinei automobilių federacijai pildymas. Atsakovas taip pat komunikavo su užsienio sportininkais, kurie galėtų tiek testuoti automobilį, tiek vairuoti komandos sportinį automobilį sportinėse varžybose, t. y. 2019 m.

FIA WRX Tarptautinės automobilių federacijos Pasaulio ralio kroso čempionate. Vėliau, kaip nurodoma, pamažu atkrintant užsieniečių vairuotojams, atsakovas rekomendavo E. S., jog pagalvotų dėl vairuotojo vietos pasiūlymo komandoje jaunam ir perspektyviam lenktynininkui R. B., kadangi tai būtų tiesiog idealus tandemas – lietuviška komanda ir lietuvis lenktynininkas Pasaulio čempionate – to niekada istorijoje nebuvo ir atsakovui tai atrodė tiesiog fantastinė galimybė visiems tapti istorijos dalimi.

R. B. sutiko vairuoti komandos sportini automobilį 2019 Pasaulio čempionate, kuris turėjo prasidėti 2019 m. balandžio 4-6 d. Abu Dhabi, Jungtiniuose Arabų Emiratuose. Nors atsakovas negavo atlygio už komandos vadovo darbÄ , tačiau toliau dirbo vedinas idėjos ir pažadų, kad bus atsiskaityta. PrieÅ¡ pat Pasaulio čempionato sezonÄ ypač pradėjo strigti ieÅ¡kovo atsiskaitymai su tiekėjais, be to, atsakovui pradėjo aiÅ¡kėti, kad ieÅ¡kovas kartu su jo prezidentu E. S. iÅ¡ esmės nesilaiko susitarimų nei su atsakovu, nei su partneriais, nei su lenktynininkais.

Todėl jau pirmajame 2019 m. Pasaulio čempionato etape Abu Dhabi atsakovas visai komandai pranešė, kad po šio etapo iš komandos vadovo pareigų pasitraukia. Nei E. S., nei ieškovas dėl tokio atsakovo apsisprendimo ir pasitraukimo niekaip neprieštaravo, jokių pretenzijų nereiškė. Su lenktynininku R. B. Esmotorsport lietuviškoje komandoje atsakovas turėjo labai dalykiškus ir gerai susiklosčiusius santykius, todėl greičiausiai dėl šios priežasties, kai atsakovas pasitraukė iš ieškovo komandos vadovo pareigų, jam buvo pasiūlyta atlygintinai pagal darbo sutartį tapti šio jaunojo sportininko vadybininku.

Su pasiūlymu atsakovas sutiko ir rūpinasi sportininko logistika, sportiniais planais, jo komunikacija su komanda ir pan., kitaip tariant, lenktynininko vadybininko funkcijos yra visiškai netapačios komandos vadovo funkcijoms, kurias atsakovas atliko ESmotorsport komandoje.

8. Taip pat atsiliepime atsakovas nurodė, kad tarp Å¡alių sudaryta Ä®sipareigojimų sutartis kvalifikuotina kaip darbo sutartis, o ne kaip civilinė sutartis, kaip teigia ieÅ¡kovas. Atsakovas atkreipė dėmesį, jog minėtoje Å¡alių sudarytoje Ä®sipareigojimų sutartyje yra aptartos ne tik bÅ«tinosios, bet ir papildomos darbo sutarčiai bÅ«dingos sÄ lygos: darbo pareigos; darbovietė, aprÅ«pinimas darbo priemonėmis; konkrečios darbo funkcijos; darbo laikas; darbo saugos užtikrinimas; absoliuti darbdavio kontrolė, pavaldumas ir savarankiÅ¡kumo nebuvimas; komandiruočių iÅ¡laidų kompensavimas; mokėtinas darbo užmokestis;

Å¡iurkščių darbo drausmės (pareigų) pažeidimų indentifikavimas; nekonkuravimo susitarimas. Visa tai, pasak atsakovo, rodo, jog tarp Å¡alių buvo sudaryta ne civilinė, o darbo sutartis. Kadangi Ä®sipareigojimų sutartyje nurodytas dydis 10 000 Eur yra savo prasme (sÄ sajoje su kitomis Å¡ios sutarties nuostatomis) identifikuotinas, kaip darbo užmokestis per mėnesį, kurio ieÅ¡kovas nesumokėjo, tai nekonkuravimo kompensacija turėtų sudaryti ne mažiau, kaip po 4 000 Eur per mėn., skaičiuojant nuo 2019 m. balandžio mėn. už 36 mėnesius nekonkuravimo.

Atsakovo teigimu, Å¡iuo atveju Ä®sipareigojimų sutartyje nurodytÄ 10 000 Eur kompensacijÄ padalijus į 36 mėn. nesudaro net minimalios mėnesinės algos, kadangi per mėnesį asmens pajamos siektų tik 277 Eur, todėl akivaizdu, kad 277 Eur suma mėnesiui yra nei protinga, nei sÄ Å¾ininga, nei teisinga, todėl tokios nekonkuravimo sÄ lygos absoliučiai neproporcingos, dėl ko yra negaliojančios. Be to, DK 38 straipsnio 1 dalis imperatyviai draudžia nekonkuravimo susitarimus ilgesniam nei 2 metų laikotarpiui po darbo teisinių santykių pasibaigimo.

Kompensacijai esant neprotingai – nekonkuravimo susitarimas neturi jokios teisinės galios, nėra jokio nei teisinio nei faktinio pagrindo teigti, kad atsakovui sumokėta pinigų suma yra laikytina minimaliais tiesioginiais ieškovo patirtais nuostoliais, kadangi ieškovas jokia forma nepatyrė nei tiesioginių, nei netiesioginių nuostolių. Ieškovas ne tik, kad nepatyrė nuostolių, bet ir pasinaudodamas atsakovo žiniomis, kontaktų ratu, praktika ir pačiu atliktu darbu neatlygintinai.

9. Atsakovas atsiliepime taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad 2017-05-10 Kasos išlaidų orderis yra negaliojantis ir negali būti laikomas tikru ir pasekmes sukeliančiu dokumentu, kadangi jis yra nepasirašytas jokio ieškovo atsakingo asmens, o tai reiškia, kad pats ieškovas pripažįsta, kad pinigai nebuvo atsakovui išmokėti, nes jei būtų, tokio svarbumo pirminis apskaitos dokumentas būtų tinkamai įformintas. Be to, jeigu Įsipareigojimų sutarties 2.2.20. punktas numatė, kad atsakovo nekonkuravimo laikotarpis apima tik laikotarpį po šios sutarties pasibaigimo ir atsakovo pasitraukimo iš ieškovo komandos, kodėl nekonkuravimo kompensacija yra išmokėta praėjus tik keliems mėnesiams po Įsipareigojimų susitarimo sudarymo, bet ne po Įsipareigojimų sutarties pasibaigimo.

Atsakovo vertinimu, jeigu teoriniu aspektu vertinant Ä®sipareigojimų sutarties 2.2.20 (nekonkuravimo) nuostatÄ remiantis CK 2.164 straipsniu, pastaroji prieÅ¡tarauja teisiniam imperatyviam reglamentavimui ir pats nekonkuravimo susitarimas turi bÅ«ti pripažintas negaliojančiu ab inition. IeÅ¡kovas taip pat neįrodė atsakovo sutartinės civilinės atsakomybės atsiradimo. Byloje nėra pagrįsto pagrindo teigti, kad egzistuoja pirmoji sÄ lyga civilinei atsakomybei taikyti – atsakovo neteisėti veiksmai. Kompensacijai Ä®sipareigojimų sutartyje esant neprotingai – nekonkuravimo susitarimas neturi jokios teisinės galios ir laikomas negaliojančiu, todėl ir atsakovo veiksmų, pradedant vykdyti veiklÄ Všį Kauno sporto klube „Rimo“, nėra jokio pagrindo laikyti kaip neteisėtų.

10. Teisme gautas ieÅ¡kovo dublikas, kuriame jis palaiko patikslintame ieÅ¡kinyje nurodytus reikalavimus ir iÅ¡dėstytas aplinkybes. IeÅ¡kovas papildomai nurodė, kad jis nesutinka su atsakovo atsiliepime formuojama pozicija, kad Ä®sipareigojimų sutartis yra kvalifikuotina kaip darbo sutartis. IeÅ¡kovas įsitikinęs, kad atsakovas atliko ne Ä®sipareigojimų sutarties analizę, o tik interpretacijÄ pritaikytÄ gintis nuo pareikÅ¡to ieÅ¡kinio, siekiant iÅ¡vengti ieÅ¡kovo praÅ¡omų priteisti minimalių nuostolių atlyginimo.

Atsakovas tik interpretuoja Ä®sipareigojimų sutartyje apibrėžtas atsakovo teises ir pareigas ieÅ¡kodamas panaÅ¡umų su darbo teisinių santykių požymiai, tačiau Ä®sipareigojimų sutartyje akivaizdžiai nėra susitarta net dėl esminės darbo teisinių santykių sÄ lygos – sulygto darbo užmokesčio už atliekamas funkcijas. Ä®sipareigojimų sutarties 2.1.4 nuostatoje buvo aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai susitarta, jog ieÅ¡kovas už nekonkuravimo laikotarpį nurodytÄ Ä®sipareigojimų sutarties 2.2.20. punkte įsipareigoja mokėti atsakovui 10.000,00 Eur kompensacijÄ .

Taigi, Ä®sipareigojimų sutarties 2.1.4 nuostatoje nurodyta kompensacija negali bÅ«ti laikoma kaip atlygis už darbÄ . Atsakovo interpretavimas, jog 10 000,00 Eur darbo užmokestis yra pridengtas nekonkuravimo kompensacijos mokesčiu yra visiÅ¡kai nepagrįstas, kadangi iÅ¡ Ä®sipareigojimų sutarties 2.1.4 nuostatos turinio nėra įmanoma identifikuoti nei darbo užmokesčio apmokėjimo tvarkos, nei laikotarpio už kurį yra mokamas tokio dydžio darbo užmokestis. Be to, darbo teisiniuose santykiuose nėra galima susitarti dėl vienkartinės darbo užmokesčio sumos iÅ¡mokėjimo, kas tik dar kartÄ patvirtina, jog 10 000,00 Eur negali bÅ«ti laikomas kaip darbo užmokestis.

Kompensacija yra vienkartinio pobÅ«džio už bÅ«simÄ suvaržymÄ užtikrinantį nekonkuravimÄ . Ä®sipareigojimų sutartyje net nėra užsiminama apie užmokestį atsakovui už komandos vadovo funkcijų atlikimÄ . IeÅ¡kovas sumokėjo atsakovui 10 000,00 Eur pinigų sumÄ ne už komandos vadovo funkcijų vykdymÄ , tačiau už įsipareigojimÄ 3 metus po Ä®sipareigojimų sutarties pasibaigimo ir pasitraukimo iÅ¡ ieÅ¡kovo sporto klubo nedirbti toje pačioje automobilių sporto sferoje. Taigi 10 000,00 Eur kompensacija už nekonkuravimÄ negali bÅ«ti prilyginama darbo mėnesiniam užmokesčiui.

Be to, atsakovas nenutraukė darbo sutarties, o tiesiog pasitraukė iÅ¡ ieÅ¡kovo komandos. Kitaip tariant, atsakovas sugalvojo, nusprendė ir pasitraukė iÅ¡ ieÅ¡kovo suformuotos komandos, nors pagal DK bÅ«tų turėjęs pareigÄ po praneÅ¡imo apie išėjimÄ iÅ¡ darbo dienos dirbti dar mažiausiai 20 darbo dienų. IeÅ¡kovo nuomone, tai patvirtina faktÄ , jog ieÅ¡kovo ir atsakovo nesaistė jokie darbo sutartiniai santykiai. Nekonkuravimo kompensacija atsakovui buvo iÅ¡mokėta po Ä®sipareigojimų susitarimo sudarymo, kadangi atsakovui buvo pasiÅ«lyta dalyvauti ieÅ¡kovo veikloje tik su sÄ lyga, jeigu jis įsipareigos 3 metus po Ä®sipareigojimų sutarties pasibaigimo ir pasitraukimo iÅ¡ ieÅ¡kovo sporto klubo nedirbti toje pačioje automobilių sporto sferoje.

Atsakovui sutikus su ieÅ¡kovo sÄ lygomis ir pasiraÅ¡ius Ä®sipareigojimų sutartį už nekonkuravimo įsipareigojimÄ buvo sumokėta kompensacija su tikslu, jog atsakovas pradėjęs vykdyti įsipareigojimus ir disponuodamas komandai konkurenciÅ¡kai jautria informacija, negalėtų jos atskleisti konkurentams minimalų sulygtÄ nekonkuravimo laikotarpį pasibaigus Ä®sipareigojimų sutarčiai. Taigi, atsakovo keliamos abejonės dėl nesavalaikiai iÅ¡mokėtos nekonkuravimo kompensacijos yra visiÅ¡kai nepagrįstos.

Vien tai, jog Kasos iÅ¡laidų orderis yra nepasiraÅ¡ytas jokio ieÅ¡kovo atsakingo asmens, nesudaro pagrindo abejoti, jog atsakovas negavo 10 000,00 Eur kompensacijÄ už nekonkuravimo įsipareigojimÄ . Kasos iÅ¡laidų orderis yra pasiraÅ¡ytas atsakovo, o civilinėje byloje atsakovas nekelia klausimo dėl jo paraÅ¡o ant Kasos iÅ¡laidų orderio tikrumo, todėl, akivaizdu, kad atsakovas gavo kompensacijÄ už nekonkuravimo įsipareigojimÄ . IeÅ¡kovas įrodė visas atsakovo sutartinės civilinės atsakomybės sÄ lygas, todėl atsakovui turi bÅ«ti taikoma sutartinė civilinė atsakomybė.

11. Teisme gautas atsakovo triplikas, kuriame jis palaiko atsiliepime nurodytus reikalavimus ir iÅ¡dėstytas aplinkybes. Atsakovas triplike papildomai nurodė, kad ieÅ¡kovas ir atsakovas dėl visų darbo teisinių santykių požymių, Ä®sipareigojimų sutartyje aiÅ¡kiai susitarė, nes joje nurodomos bÅ«tinosios ir papildomosios darbo sutarties sÄ lygos: darbo pareigos – komandos vadovas, darbovietė – (duomenys neskelbtini); darbo laikas – neribojant darbo laiko; absoliuti darbdavio kontrolė ir pavaldumas – komandos vadovas įsipareigoja kruopščiai ir laiku atlikti iÅ¡ anksto suderintus ir pavestus darbus bei be svarbių priežasčių nepalikti darbo vietos; identifikuojami Å¡iurkÅ¡tÅ«s darbo drausmės pažeidimai bei mokėtinas darbo užmokestis – 10000 Eur.

Atsakovas triplike nurodė, kad vienas pagrindinių darbo sutarties požymių yra pavaldumas. Nepaisant aiškiai išreikšto šalių pavaldumo, Įsipareigojimų sutartyje išskiriami ir kiti darbo sutarties bruožai, kurie leidžia spręsti, jog tarp šalių sudaryta Įsipareigojimų sutartis yra darbo sutartis. Pažymėjo, kad ieškovas nepaneigia ir net nebandė paneigti kitų darbo sutarties požymių, kurie aiškiai įtvirtinti Įsipareigojimų sutartyje. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo argumentai dėl to, jog Įsipareigojimų sutartis negali būti darbo sutartis yra niekiniai, kadangi net jeigu ir teoriškai būtų sprendžiama, kad 10000 Eur užmokestis nėra darbo užmokestis, tai nepaneigia fakto, kad Įsipareigojimų sutartis yra darbo sutartis, kadangi norint nustatyti, ar tarp šalių susiklostę santykiai yra darbo teisiniai santykiai, visuomet turi būti vertinama aplinkybių visuma.

Atsižvelgdamas į tai, atsakovas nurodė, kad Ä®sipareigojimų sutartis kvalifikuotina kaip darbo sutartis, kadangi sutarties konstrukcija ir Å¡alių elgesys, vykdant sutartį, atitiko darbuotojo ir darbdavio teisinius santykius. Atsakovo teigimu, jeigu Å¡iuo atveju bÅ«tų taikoma įstatymo analogija ir vadovaujamasi ieÅ¡kovo nurodytu CK 2.164 straipsniu, akivaizdu, jog ieÅ¡kovo nurodomas 10 000 Eur mokestis už 3 metų nekonkuravimo susitarimÄ yra per mažas, neatitinka teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo reikalavimų, o taip pat ir nurodytas 3 metų nekonkuravimo terminas pažeidžia CK 6.164 str. 1 d. numatytÄ 2 metų terminÄ , vadinasi toks nekonkuravimo susitarimas visa apimtimi yra negaliojantis.

Sprendžiant, kad nekonkuravimo susitarimas negaliojantis per se, nėra pagrindo teigti, kad egzistuoja civilinė atsakomybė.

12. Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu iš esmės palaikė ieškovo procesiniuose dokumentuose pateiktus argumentus ir prašė ieškovo ieškinį tenkinti pilna apimtimi.

13. Atsakovas teismo posėdžiu palaikė atsakovo procesiniuose dokumentuose pateiktus argumentus ir prašė ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti ir priteisti visas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Papildomai nurodė, kad jis sutiko dirbti kuriamos lietuviÅ¡kos komandos vadovu. Å alys susitarė, kad kol komanda nebus suformuota, atsakovas negaus atlyginimo. Tačiau po to, kai atsiras lenktynininkas ir komanda po pirmo etapo gaus pajamas, ieÅ¡kovas mokės atsakovui atlyginimÄ . IeÅ¡kovas aprÅ«pino atsakovÄ visomis darbo priemonėmis, kompensuodavo atsakovui jo patirtas iÅ¡laidas.

Nors atsakovas negavo atlygio už komandos vadovo darbÄ , jis dirbo vedinas idėjos ir pažadų, kad ateityje bus su juo atsiskaityta, mokamas atlyginimas. Tačiau prieÅ¡ pat Pasaulio čempionato sezonÄ pradėjo strigti ieÅ¡kovo atsiskaitymai su tiekėjais, be to, atsakovui pradėjo aiÅ¡kėti, kad ieÅ¡kovas kartu su jo prezidentu E. S. nesilaiko susitarimų nei su atsakovu, nei su partneriais, nei su lenktynininkais. Todėl jau pirmajame 2019 m. Pasaulio čempionato etape atsakovas visai komandai pranešė, kad po Å¡io etapo iÅ¡ komandos vadovo pareigų pasitraukia.

Nei E. S., nei ieškovas dėl tokio atsakovo apsisprendimo ir pasitraukimo niekaip neprieštaravo, jokių pretenzijų nereiškė 14. Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu iš esmės palaikė atsakovo procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu pateiktus argumentus ir prašė ieškovo ieškinį atmesti ir priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Teismas konstatuoja: Ieškinys atmestinas. III. Teismo nustatytos reikšmingos ginčui išspręsti faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 15.

IÅ¡ Å¡alių, ir jų atstovų paaiÅ¡kinimų, bei bylos medžiagos nustatyta, kad 2017 m. kovo 29 d. ieÅ¡kovas ASK „ESmotorsport“ ir atsakovas R. F. sudarė Ä®sipareigojimų sutartį Nr. 20170329/1, kurios pagrindu ieÅ¡kovas atsakovÄ paskyrė į komandos vadovo pareigas. Minėta Ä®sipareigojimų sutartimi atsakovas įsipareigojo dalyvauti ieÅ¡kovo vykdomoje veikloje bei vykdyti Ä®sipareigojimų sutartyje nurodytus darbus ir įsipareigojimus. Pagal Ä®sipareigojimų sutarties 2.2.20 punktÄ atsakovas įsipareigojo 3 metus po Ä®sipareigojimų sutarties pasibaigimo ir pasitraukimo iÅ¡ ieÅ¡kovo sporto klubo nedirbti toje pačioje automobilių sporto sferoje.

Už sutartyje numatytÄ 3 metų nekonkuravimo laikotarpį, ieÅ¡kovas 2017 m. gegužės 10 d. sumokėjo atsakovui 10000 Eur sumÄ . Ä®sipareigojimų sutarties 5.2 punkte Å¡alys susitarė, kad už Ä®sipareigojimų sutarties 2.2.20 punkte nustatyto įsipareigojimo nevykdymÄ , atsakovas ieÅ¡kovui sumoka baudÄ , kurios dydį nustato ieÅ¡kovas, atsižvelgdamas į padarytos žalos/nuostolių dydį, bet ne mažesnį negu faktiÅ¡kai patirtų nuostolių visuma. 2019 m. balandžio 25 d. atsakovas praneÅ¡imu dėl iÅ¡stojimo iÅ¡ klubo narių informavo ieÅ¡kovÄ , kad savo noru iÅ¡stoja iÅ¡ ieÅ¡kovo sporto klubo.

Atsakovas išstojęs iš ieškovo sporto klubo perėjo į konkuruojančios VšĮ Kauno sporto klubo „Rimo“ gretas.

16. Byloje tarp Å¡alių kilo ginčas dėl žalos (nuostolių) atlyginimo už nekonkuravimo pareigos pažeidimÄ , pagal 2017 m. kovo 29 d. sudarytÄ Ä®sipareigojimų sutartį Nr. 20170329/1. IeÅ¡kovo teigimu, tarp Å¡alių buvo sudaryta civilinė sutartis, kurioje buvo numatytas 3 metų atsakovo nekonkuravimo laikotarpis, už kurį ieÅ¡kovas atsakovui sumokėjo 10000 Eur kompensacijÄ . Tačiau atsakovas pažeidė minėtÄ nekonkuravimo susitarimÄ , t. y. 2019 m. balandžio 25 d. pasitraukęs iÅ¡ ieÅ¡kovo klubo vykdomos veiklos pradėjo dirbti VÅ¡Ä® Kauno sporto klube „Rimo“, kuris taip pat užsiima panaÅ¡ia veikla kaip ir ieÅ¡kovas, t. y. automobilių sporto varžybų organizavimu, dalyvavimu ir pan.

IeÅ¡kovas reikalauja iÅ¡ atsakovo 10000 Eur žalos (nuotolių) atlyginimo už nekonkuravimo pareigos pažeidimÄ . Tuo tarpu atsakovas, kaip galima spręsti iÅ¡ jo teismui pateiktų procesinių dokumentų ir atsakovo ir jo atstovo teismo posėdžio metu nurodytų argumentų, nuo pareikÅ¡to ieÅ¡kovo reikalavimo ginasi tuo, kad Å¡alis siejo ne civiliniai, o darbo teisiniai santykiai. Atsakovo teigimu, Ä®sipareigojimų sutartis kvalifikuotina kaip darbo sutartis, kadangi sutarties konstrukcija ir Å¡alių elgesys, vykdant sutartį, atitiko darbuotojo ir darbdavio teisinius santykius. 10000 Eur kompensacija už nekonkuravimo laikotarpį yra nei proporcinga, nei adekvati ir vertintina, kaip mokėtinas darbo užmokestis.

Kompensacijai esant neprotingai – nekonkuravimo susitarimas neturi jokios teisinės galios, todėl nėra jokio nei teisinio, nei faktinio pagrindo atsakovų veiksmų, pradedant vykdyti veiklÄ Všį Kauno sporto klube „Rimo“ laikyti neteisėtais, taip pat nėra jokio teisinio pagrindo teigti, kad atsakovui sumokėta pinigų suma yra laikytina minimaliais tiesioginiais ieÅ¡kovo patirtais nuostoliais. Taigi teismas pasisako dėl Å¡ių aplinkybių.

17. Ä®rodinėjimas civiliniame procese yra grindžiamas dviem kertiniais principais – rungtyniÅ¡kumu ir dispozityvumu. RungtyniÅ¡kumo (rungimosi) principo esmė yra ta, kad Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti proceso įstatymo nustatyta tvarka (CPK 12 ir 178 straipsniai). Dispozityvumo principo turinys bendriausia prasme yra atskleistas CPK 13 straipsnyje (Å¡is straipsnis nurodo, kad Å¡alys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi Å¡io kodekso nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis), o įrodinėjimo procese Å¡is principas atsiskleidžia įvairiais aspektais, pavyzdžiui, kad pačios Å¡alys renkasi savo įrodinėjimo taktikÄ ir strategijÄ , t. y. sprendžia, kokias faktines aplinkybes nurodyti ir kokius faktinius duomenis pateikti savo reikalavimams ir atsikirtimams pagrįsti.

Teismas, apibendrindamas išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad įrodinėjimas yra šalių pareigos dalykas, o šios pareigos vykdymas siejamas su tam tikros procesinės laisvės turėjimu.

18. Ä®rodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, bylos Å¡alims tenkančios įrodinėjimo pareigos vykdymas yra orientuotas į bylÄ nagrinėjančio teismo įtikinimÄ , kad egzistuoja faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai. Pažymėtina, kad faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.

Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ . Kasacinis teismas ne kartÄ savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės buvimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2012).

Teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2013 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2013). Taip pat kasacinis teismas ne kartÄ savo nutartyse yra pabrėžęs, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifikÄ â€“ nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-89-701/2018).

Ä®rodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. IÅ¡vadÄ apie faktų buvimÄ teismas civiliniame procese gali daryti tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo iÅ¡lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, 2018-01-10 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-378/2018, 2018-07-14 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-276-687/2018).

Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 10 31, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012). Dėl 2017 m. kovo 29 d. Ä®sipareigojimų sutarties Nr. 20170329/1 teisinio kvalifikavimo 19. Teismas atkreipia dėmesį, kad Å¡ioje byloje, visų pirma, yra svarbu tinkamai kvalifikuoti tarp Å¡alių 2017 m. kovo 29 d. sudarytÄ Ä®sipareigojimų sutartį Nr. 20170329/1, t. y. nustatyti ar minėta sutartis yra kildinama iÅ¡ darbo teisinių santykių, ar iÅ¡ civilinių teisinių santykių.

20. Be to, teismas pastebi, kad minėtos sutarties sudarymo metu darbo teisinius santykius reglamentavo DK, kuris galiojo iki 2017 m. liepos 1 d.

21. Galiojusiame DK 93 straipsnyje darbo sutartis buvo apibrėžta kaip darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbÄ arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytÄ darbÄ , mokėti darbuotojui sulygtÄ darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sÄ lygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir Å¡alių susitarimu.

22. Sutartis civilinėje teisėje – savanoriškos prievolės atsiradimo pagrindas. CK 6.154 str. sutartis yra apibrėžiama kaip dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenų įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę.

23. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad darbo sutartis turi esminių požymių, kurie jÄ skiria nuo kitų sutarčių. Pirma, tai, kad darbuotojas privalo dirbti tam tikrÄ darbÄ arba eiti tam tikras pareigas, reiÅ¡kia, kad jis turi atlikti ne konkrečias užduotis, o vykdyti tam tikrÄ darbo funkcijÄ . Civilinių sutarčių esmė – Å¡alių įsipareigojimas atlikti tam tikrÄ iÅ¡ anksto apibrėžtÄ užduotį, o darbo sutarties atveju darbuotojas privalo atlikti tam tikrÄ tęstinio pobÅ«džio funkcijÄ , nesiejamÄ su gaunamu rezultatu. Antra, atlikdamas darbo funkcijÄ , darbuotojas privalo laikytis darbo tvarkos ir paklusti darbdavio nurodymams, o civilinėse sutartyse Å¡alių pavaldumo nėra (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N-575-3332/2009, N-575-454/2012, kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2002).

24. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad norint nustatyti, ar tarp šalių susiklostę santykiai yra darbo teisiniai santykiai, visuomet turi būti vertinama aplinkybių visuma. Kitaip tariant, darbo sutartimi pripažįstama tokia sutartis, kuri turi daugiau darbo sutarties požymių nei civilinės sutarties požymių.

25. Remiantis CK 6.193 straipsnio 1 -5 dalimis sutartys turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos sÄ Å¾iningai. AiÅ¡kinant sutartį, pirmiausia turi bÅ«ti nagrinėjami tikrieji sutarties Å¡alių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiÅ¡kinimu. Jeigu Å¡alių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi bÅ«ti aiÅ¡kinama atsižvelgiant į tai, kokiÄ prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis bÅ«tų suteikę analogiÅ¡ki Å¡alims protingi asmenys. Visos sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslÄ bei jos sudarymo aplinkybes. AiÅ¡kinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sÄ lygas, nors jos sutartyje nenurodytos. Taip pat turi bÅ«ti atsižvelgiama į Å¡alių derybas dėl sutarties sudarymo, Å¡alių tarpusavio santykių praktikÄ , Å¡alių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius.

26. Sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos taip, kad aiÅ¡kinimo rezultatas nereikÅ¡tų nesÄ Å¾iningumo vienos iÅ¡ Å¡alių atžvilgiu, aiÅ¡kinant sutarties sÄ lygas bÅ«tina atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikÅ¡mę, bet ir įvertinti sutarties Å¡alių elgesį, jų subjektyviÄ nuomonę dėl sutarties sÄ lygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sÄ lygų suvokimÄ . Dėl to reikÅ¡minga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiÅ¡kinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais Å¡alių veiksmais, nes faktiniai Å¡alių veiksmai reikÅ¡mingi siekiant nustatyti tikruosius Å¡alių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2013).

Kai Å¡alys skirtingai aiÅ¡kina savo ketinimus pagal sutartį ir kai neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvų (Å¡alių tikrųjų ketinimų) sutarties aiÅ¡kinimo bÅ«dÄ , prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiÅ¡kinimui (lingvistiniam aiÅ¡kinimui), kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrÄ jÄ Å¡alių valiÄ dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-431/2011). Subjektyvusis sutarties aiÅ¡kinimo metodas ir teksto lingvistinis aiÅ¡kinimas sudaro darniÄ sutarčių aiÅ¡kinimo metodų sistemÄ , kuria remiantis nustatomas Å¡alių valios turinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2013; 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-916/2019).

27. Teismui iÅ¡samiai susipažinus ir iÅ¡analizavus 2017 m. kovo 29 d. Ä®sipareigojimų sutarties Nr. 20170329/1 nuostatas, nustatyta, jog minėtoje Ä®sipareigojimų sutartyje yra aiÅ¡kiai nurodyti visi darbo teisinių santykių požymiai ir bÅ«tinosios bei papildomos darbo sutarties sÄ lygos, t. y. darbo pareigos - skiriant R. F. Komandos vadovo pareigoms užimti (Ä®sipareigojimų sutarties 1.1. punktas); darbovietė, aprÅ«pinimas darbo priemonėmis – užtikrinti darbų atlikimo darbo vietÄ , t. y.

UAB „LitCOn" (duomenys neskerlbtini), darbo įrankius, aprangÄ (Ä®sipareigojimų sutarties 2.1. punktas); konkrečios darbo funkcijos – baigtinis sÄ raÅ¡as pagal ieÅ¡kovo (darbdavio) reikalavimus detalizuotas Ä®sipareigojimų sutarties 1.2. punkte; Ä®sipareigojimų sutarties 1.2 punkte aiÅ¡kiai nurodyta, jog atsakovo atliekamos funkcijos yra darbas; darbo laikas – neribojant laiko, jeigu to reikia (Ä®sipareigojimų sutarties 1.2. punktas); darbo saugos užtikrinimas – Sporto klubas įsipareigoja suteikti komandos vadovui informacijÄ apie atliekamo darbo pobÅ«dį, saugÄ ir sveikatÄ (Ä®sipareigojimų sutarties 2.1.2. punktas); absoliuti darbdavio kontrolė, pavaldumas ir savarankiÅ¡kumo nebuvimas – Komandos vadovas įsipareigoja kruopščiai ir laiku atlikti iÅ¡ anksto suderintus ir pavestus darbus, be svarių priežasčių nepalikti darbo vietos (Ä®sipareigojimų sutarties 2.2.1 punktas, 2.2.9. punktas); komandiruočių iÅ¡laidų kompensavimas – Sporto klubas įsipareigoja kompensuoti Å¡ias Komandos vadovo veikloje patirtas iÅ¡laidas: (Kelionės, nakvynės, spec. drabužių ir kitas) pagal iÅ¡laidas patvirtinančius dokumentus ( Ä®sipareigojimų sutarties 3.1.1 punktas);

Kuro sÄ naudas (kurios buvo patirtos Komandos vadovo darbo reikalais bus kompensuojamos pagal sÄ skaitas faktÅ«ras (Ä®sipareigojimų sutarties 3.1.1. ir 3.1.2. punktai); Å¡iukščių darbo drausmės (pareigų) pažeidimų identifikavimas – Komandos vadovas, padaręs kiekvieno Sutarties 1.2. ir 2.2. punktuose nurodyto darbo/įsipareigojimo neatlikimÄ /neįvykdymÄ arba netinkamÄ Ä¯vykdymÄ /atlikimÄ , neatsižvelgiant į kaltės formÄ , tai laikoma kaip Å¡iurkÅ¡tÅ«s darbo/įsipareigojimo neatlikimu/neįvykdymu (Ä®sipareigojimų sutarties 5.2. punktas).

28. Taigi aukščiau pateikta Ä®sipareigojimų sutarties nuostatų analizė leidžia teismui daryti iÅ¡vadÄ , jog tarp Å¡alių sudaryta Ä®sipareigojimų sutartis yra darbo sutartis ir tarp ginčo Å¡alių susiklostė darbo teisiniai santykiai.

29. IeÅ¡kovo teigimu, Ä®sipareigojimų sutartis negali bÅ«ti identifikuojama (pripažįstama) kaip darbo sutartis, kadangi joje nebuvo susitarta dėl esminės ir bÅ«tinosios darbo sutarties sÄ lygos – darbo užmokesčio. Tačiau teismas neturi pagrindo sutikti su tokia ieÅ¡kovo dėstoma pozicija dėl žemiau nurodytų argumentų.

30. Nagrinėjamu atveju 2017 m. kovo 29 d. Ä®sipareigojimų sutarties sudarymo metu galiojusiame DK 99 straipsnio, reglamentuojančio darbo sutarties sudarymÄ , 1 dalyje buvo įtvirtinta taisyklė, kad darbo sutartis laikoma sudaryta, kai Å¡alys susitarė dėl darbo sutarties sÄ lygų, įtvirtintų DK 95 straipsnyje; pagal DK 95 straipsnio 1 dalį, kiekvienoje darbo sutartyje Å¡alys privalo sulygti dėl bÅ«tinųjų sutarties sÄ lygų: darbuotojo darbovietės (įmonės, įstaigos, organizacijos, struktÅ«rinio padalinio) ir darbo funkcijų, t. y. dėl tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbo arba tam tikrų pareigų.

31. DK 95 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kiekvienoje darbo sutartyje Å¡alys sulygsta dėl darbo apmokėjimo sÄ lygų, tačiau darbo užmokestis pagal įstatymÄ (DK 95 straipsnio 1 dalis) nėra bÅ«tinoji darbo sutarties sÄ lyga, todėl darbo sutartis gali bÅ«ti pripažinta sudaryta ir tais atvejais, kai Å¡alys nesusitarė dėl mokėtino darbo užmokesčio; darbo sutartis yra atlygintinė, todėl tokiu atveju Å¡iÄ darbo sutarties spragÄ turi užpildyti bylÄ nagrinėjantis teismas.

32. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad nagrinėjant bylÄ , kurioje sprendžiamas ginčas dėl darbo sutarties sÄ lygos, nustatančios darbo užmokestį, kai dėl Å¡ios darbo sutarties sÄ lygos nesusitarta raÅ¡tu, kiekvienai Å¡aliai turi bÅ«ti suteikta galimybė įrodyti, dėl kokio dydžio darbo užmokesčio Å¡alys susitarė žodžiu. Jeigu darbo sutarties Å¡alių susitarimas dėl darbo apmokėjimo sÄ lygų nenustatytas, Å¡iÄ darbo sutarties spragÄ turi užpildyti bylÄ nagrinėjantis teismas, vadovaudamasis Darbo kodekse įtvirtintu teisingo mokėjimo už darbÄ principu, atsižvelgdamas į darbo užmokesčio toje (analogiÅ¡koje) įmonėje, įstaigoje, organizacijoje mokamo (mokėto) už tokį patį ar lygiavertį darbÄ , dydį. Å i taisyklė taikytina ir nelegalaus darbo atveju (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-615-469/2015).

33. Taigi, kaip matyti iÅ¡ teisinio reguliavimo ir teismų praktikos iÅ¡aiÅ¡kinimo, galiojusiame DK įstatymų leidėjas imperatyviai nenurodė, kad darbo sutartyje bÅ«tinai turi bÅ«ti sulygta raÅ¡tu dėl darbo užmokesčio, kaip yra Å¡iuo metu galiojančiame DK. Be to, nagrinėjamos bylos kontekste teismas atkreipia dėmesį į tai, jog atsakovas viso teisminio proceso metu nuosekliai laikėsi pozicijos, kad Å¡alių susitarimu atsakovas sutiko negauti atlyginimo, kol komanda nebus suformuota, tačiau po to, kai atsiras lenktynininkas ir komanda po pirmo etapo gaus pajamas, ieÅ¡kovas mokės atsakovui atlyginimÄ .

Nors atsakovas negavo atlygio už komandos vadovo darbÄ , jis dirbo vedinas idėjos ir pažadų, kad ateityje bus su juo atsiskaityta, ir bus mokamas atlyginimas. Å ių atsakovo teiginių, jog Å¡alys buvo susitariusios dėl darbo užmokesčio, ieÅ¡kovas nenuginčijo ir nepaneigė, todėl ieÅ¡kovo teiginiai, jog Ä®sipareigojimų sutartis negali bÅ«ti pripažįstama kaip darbo sutartis, kadangi joje nebuvo susitarta dėl darbo užmokesčio atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti.

34. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieÅ¡kovo nesikreipimas į ikiteisminę darbo ginčų nagrinėjimo institucijÄ nelemia Ä®sipareigojimų sutarties nekvalifikavimo darbo sutartimi. Pažymėtina, jog CPK 13 straipsnyje yra įtvirtinta, kad Å¡alys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi Å¡io kodekso nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Dispozityvumo principas lemia, jog asmuo, manantis, kad jo teisės pažeistos, tik pats nusprendžia, ar ginti pažeistÄ teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo bÅ«dÄ pasirinkti. Vadinasi, nėra pagrindo teigti, kad atsakovas, nesikreipdamas į Lietuvos Respublikos darbo ginčų komisijÄ dėl neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio pripažino, jog tarp Å¡alių buvo sudaryta ne darbo sutartis, o civilinė sutartis.

35. Galiausiai, CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas vienas iÅ¡ svarbiausių civiliniuose santykiuose galiojančių principų – sutarties laisvės principas. Å is principas, detalizuotas CK 6.156 straipsnyje, suteikia teisę civilinių teisinių santykių subjektams laisvai spręsti, sudaryti jiems konkrečiÄ sutartį ar jos nesudaryti, taip pat pasirinkti, su kuo tÄ sutartį sudaryti, be to, savarankiÅ¡kai spręsti dėl sutarties turinio bei formos, iÅ¡skyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sÄ lygas ar jos turinį nustato imperatyviosios įstatymo normos arba tam tikrų sÄ lygų reikalauja vieÅ¡oji tvarka, teisės principai, gera moralė. Sutarties laisvės principas taip pat apima Å¡alių teisę pasirinkti ir sudaryti tokios rÅ«Å¡ies sutartį, kuri labiausiai atitinka jų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-45-706/2017).

36. Pažymėtina ir tai, kad civilinėje teisėje Å¡alių laisvė sudaryti sutartis yra platesnė. Civilinė sutartis grindžiama Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo ir autonomijos principu. Sudarant darbo sutartį įstatymas numato daug privalomų sÄ lygų, kurias bÅ«tina aptarti darbo sutartyje. Tai pateisinama tuo, kad valstybė siekia apsaugoti silpnesniosios Å¡alies interesus. Laisvės principas darbo santykiuose labiau pasireiÅ¡kia besiderant dėl sutarties sÄ lygų, kai Å¡alys iÅ¡reiÅ¡kia valiÄ užmegzti darbo santykius. Tik vėliau Å¡ie santykiai pasikeičia, t. y. užsimezga pavaldumo santykiai, kurie nėra bÅ«dingi civiliniams santykiams.

37. Kaip matyti iš Įsipareigojimų sutarties nuostatų analizės, sutarties laisvės principas yra matomas tik atsakovo įsipareigojimų dalyje. Tuo tarpu sutarties teisių dalyje, atsakovas jokios sutarties laisvės principo neturėjo.

38. Taigi, teismas vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu ir įvertinęs Å¡alių nurodytus faktus bei pateiktus įrodymus konstatuoja, jog byloje surinktų įrodymų visuma leidžia daryti labiau tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , jog sutarties konstrukcija ir Å¡alių elgesys, vykdant sutartį, atitiko darbuotojo ir darbdavio teisinius santykius, todėl Ä®sipareigojimų sutartis kvalifikuotina kaip darbo sutartis. Dėl nekonkuravimo susitarimo 39. Konstatuojant faktÄ , kad Ä®sipareigojimų sutartis – darbo sutartis, iki 2017-07-01 galiojęs Lietuvos Respublikos darbo kodeksas nereglamentavo darbuotojų nekonkuravimo susitarimų ir iÅ¡mokos dydžio, kaip yra įtvirtinta naujajame DK.

40. Kasacinio teismo praktikoje ne kartÄ buvo konstatuota, kad nekonkuravimo susitarimo institutas nėra tiesiogiai reglamentuotas Lietuvos Respublikos teisinėje sistemoje, jam pagal įstatymo analogijÄ taikytinas CK 2.164 straipsnis, reglamentuojantis konkurencijos draudimÄ , taip pat CK Å¡eÅ¡tosios knygos II dalies „Sutarčių teisė“ normos, CK 1.5 straipsnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2013; iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016 ir kt.).

Nekonkuravimo susitarimai gali bÅ«ti sudaromi ir galioti tiek darbo santykių galiojimo metu, tiek nutraukus darbo santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-595-219/2015). Nekonkuravimo susitarimu ribojama konstitucinė asmens teisė pasirinkti darbÄ , todėl tokio pobÅ«džio ribojimas visais atvejais turi bÅ«ti terminuotas ir atitinkamai nustatoma adekvati ribojimui kompensacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2013; iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016 ir kt.).

Nekonkuravimo susitarimas pagal savo prigimtį, pobÅ«dį ir esmę vertintinas kaip civilinis teisinis sandoris, nepaisant to, jog jis sudarytas darbo sutarties Å¡alių ir inkorporuotas į Å¡alių sudarytÄ darbo sutartį kaip jos papildymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-255/2012; 2012 m. lapkričio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-476/2012). Tai reiÅ¡kia, kad, sprendžiant dėl nekonkuravimo susitarimo, taikomos CK normų nustatytos taisyklės, reglamentuojančios sandorių ir sutarčių teisėtumÄ .

Nekonkuravimo susitarimas teismų praktikoje laikomas civiliniu teisiniu sandoriu nepaisant to, kad jis sudarytas darbo sutarties Å¡alių ir inkorporuotas į Å¡alių sudarytÄ darbo sutartį kaip jos papildymas, atsižvelgiant į sutarčių laisvės principÄ , suteikiantį teisę Å¡alims laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiÅ«ra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat ir Lietuvos Respublikos CK nenustatytas, jeigu tai neprieÅ¡tarauja įstatymams (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Teisėtai sudarytas ir galiojantis nekonkuravimo susitarimas jos Å¡alims turi įstatymo galiÄ (CK 6.189 straipsnio 1 dalis).

41. Pažymėtina, kad nekonkuravimo susitarimas turi atitikti teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo reikalavimus. Susitarime, be kita ko, turi bÅ«ti nustatyta pusiausvyra tarp abiejų jos Å¡alių interesų, vienos Å¡alies (darbdavio) interesas turi bÅ«ti ginamas kuo mažiau suvaržant kitos Å¡alies (darbuotojo) veiksmus, Å¡ios naudai nustatant sÄ Å¾iningÄ ir teisingÄ kompensacijÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2007).

42. Kadangi darbdavio ir darbuotojo sudaromu nekonkuravimo susitarimu apribojama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė laisvai pasirinkti darbÄ ar verslÄ bÅ«tent toje srityje, kurioje darbuotojas turi aukÅ¡tesnę kvalifikacijÄ , kartu ribojama jo galimybė gauti didesnes nei kitose srityse pajamas, tai už įsipareigojimÄ nekonkuruoti turi bÅ«ti teisingai atlyginama. Dėl to tik nustačius teisingÄ kompensacijÄ už nurodytus darbuotojo teisių suvaržymus, Å¡ie suvaržymai nevertintini kaip neproporcingi ir pažeidžiantys darbuotojų konstitucines teises. PrieÅ¡ingu atveju nekonkuravimas laikytinas įtvirtinančiu esminę Å¡alių nelygybę ir gali bÅ«ti pripažintas negaliojančiu CK nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais, vienai iÅ¡ Å¡alių kreipiantis į teismÄ .

43. Å iame kontekste teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020-11-26 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-291-684/2020, aiÅ¡kindamas teisės normas dėl to, ar esant situacijai, kai susitarimas dėl nekonkuravimo buvo sudarytas iki naujo DK Ä®sigaliojimo, ir esant susitarimo dėl nekonkuravimo sÄ lygų neatitikčiai naujojo DK nuostatoms, kilus ginčui dėl nekonkuravimo jau galiojant DK, turi bÅ«ti taikomos susitarimo dėl nekonkuravimo sÄ lygos ar nuostatos, iÅ¡aiÅ¡kino, kad naujai reglamentavus susitarimus dėl nekonkuravimo, Å¡alims nepakeitus iki 2017-07-01 sudaryto nekonkuravimo susitarimo, nuo 2017 m. liepos 1 d. minėtas susitarimas ir toliau galioja, tačiau jo nuostatos, kurios prieÅ¡tarauja imperatyvioms DK normoms arba kuriomis pažeidžiama bylos Å¡alių pusiausvyra, negali bÅ«ti taikomos.

44. Kaip jau minėta, Ä®sipareigojimų sutarties 2.1.4 nuostata buvo susitarta, jog ieÅ¡kovas už nekonkuravimo laikotarpį nurodytÄ Ä®sipareigojimų sutarties 2.2.20. punkte įsipareigoja mokėti atsakovui 10 000,00 Eur kompensacijÄ . Po Sutarties pasibaigimo ir pasitraukimo iÅ¡ ieÅ¡kovo Komandos vadovas 3 metus įsipareigojo nedirbti toje pačioje automobilių sporto sferoje (Ä®sipareigojimų sutarties 2.2.20 punktas).

45. Nagrinėjamu atveju Ä®sipareigojimų sutartyje nurodytÄ 10 000 Eur kompensacijÄ padalijus į 36 mėn., per mėnesį asmens pajamos siektų 277 Eur (10 000 Eur/ 36 mėn. = 277 Eur). Teismo vertinimu, 277 Eur suma mėnesiui yra nei protinga, nei sÄ Å¾ininga, nei teisinga, todėl akivaizdu, jog tokios nekonkuravimo sÄ lygos, vertinant jas iÅ¡ atsakovo, kaip buvusio ieÅ¡kovo darbuotojo, perspektyvos yra visiÅ¡kai neproporcingos, o tai suponuoja iÅ¡vadÄ , jog nekonkuravimo susitarime buvo įtvirtinta esminė Å¡alių nelygybė.

46. Be to, Ä®sipareigojimų sutartyje yra pažeistas imperatyvus įstatyme nustatytas 2 metų nekonkuravimo terminas. Vadovaujantis susitarimus dėl nekonkuravimo reglamentuojančio DK 38 straipsnio 1 dalimi, pasibaigus darbo sutarčiai, nekonkuravimo susitarimas galioja ne ilgiau kaip dvejus metus po darbo sutarties pasibaigimo. Taigi DK 38 straipsnio 1 dalis imperatyviai draudžia nekonkuravimo susitarimus ilgesniam nei 2 metų laikotarpiui po darbo teisinių santykių pasibaigimo. Taip pat, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad CK 2.164 straipsnio 1 dalis taip pat numato maksimalų dviejų metų nekonkuravimo terminÄ .

47. Svarbu ir tai, kad remiantis DK 38 straipsnio 2 dalimi, susitarimai dėl nekonkuravimo galimi tik su darbuotojais, turinčiais specialių žinių ar gebėjimų, kurie gali bÅ«ti pritaikyti konkuruojančioje su darbdaviu įmonėje, įstaigoje, organizacijoje ar pradėjus vykdyti savarankiÅ¡kÄ veiklÄ ir taip padaryti darbdaviui žalos.

48. Lietuvos Aukščiausiasis teismas, analizuodamas DK 38 str. nuostatų taikymo aspektus taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kadangi darbo rinkai bÅ«dinga specializacija, asmuo yra konkurencingas ne per se (savaime), o tam tikroje srityje ar srityse. Ä®statymas nekonkuravimo susitarimus leidžia sudaryti tik su darbuotojais, kurie turi specialių žinių ar gebėjimų. Pagrįsta manyti, kad bÅ«tent tie konkretÅ«s žinios ir gebėjimai yra esminė savybė, kuri daro juos turintį asmenį konkurencingÄ darbo rinkoje, taip pat yra kriterijus, lemiantis jų turėtojo nekonkuravimo su darbdaviu poreikį. Atitinkamai tais atvejais, kai asmuo netenka galimybės naudotis tomis kompetencijomis ir gebėjimais, kurie daro jį konkurencingÄ darbo rinkoje, mažėja tokio asmens galimybės susirasti savo kvalifikacijÄ atitinkantį darbÄ , o tokio darbo nedirbant, susidaro sÄ lygos jam prarasti turėtÄ kvalifikacijÄ (Lietuvos Aukščiausiojo 2020-11-26 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-291-684/2020).

49. Kaip matyti iÅ¡ byloje esančių duomenų, kurių ieÅ¡kovas nenuginčijo ir nepaneigė, ieÅ¡kovas, priimdamas atsakovÄ dirbti komandos vadovu, pastarÄ jį priėmė ne dėl jo iÅ¡skirtinių žinių, susijusių su kompetencijomis, reikalingomis komandos vadovo darbui, o dėl jo anglų kalbos žinių bei pažinčių, kuriuos ieÅ¡kovas įgijo dirbdamas automobilių sporto žurnalistu, dar prieÅ¡ pradėdamas dirbti su ieÅ¡kovu.

50. Taigi 10 000 Eur kompensacijai už 3 metų nekonkuravimo susitarimÄ esant neproporcingai, neatitinkančiai nei teisingumo, nei protingumo, nei sÄ Å¾iningumo reikalavimų ir pažeidžiančiai DK 38 straipsnio 1 dalyje numatytÄ 2 metų terminÄ , nekonkuravimo susitarimas atsakovui negali sukelti jokių materialiųjų teisinių padarinių, taigi negalėjo bÅ«ti pažeistas atsakovui, kaip darbuotojui, realizuojant teisę pasirinkti jo kvalifikacijÄ ir gebėjimus atitinkantį darbÄ , todėl nėra jokio teisinio pagrindo teigti, kad atsakovui sumokėta 10 000 Eur suma yra laikytina minimaliais tiesioginiais ieÅ¡kovo patirtais nuostoliais.

Dėl atsakovės sutartinės civilinės atsakomybės sÄ lygų 51. Sutartinė civilinė atsakomybė pagal CK 6.245 straipsnio 3 dalį – tai turtinė prievolė, atsirandanti dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena Å¡alis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudÄ , delspinigius), o kita Å¡alis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius).

Sutartinei civilinei atsakomybei taikyti turi bÅ«ti nustatytos Å¡ios sÄ lygos: atsakovo neteisėti veiksmai, pasireiÅ¡kiantys įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos neįvykdymu ar netinkamu vykdymu, dėl to atsiradę nuostoliai ir priežastinis jų ryÅ¡ys (CK 6.246–6.249, 6.256 straipsniai). Nustačius atsakovo neteisėtus veiksmus, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).

52. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad kiekvienas asmuo, vykdydamas sutartį, turi elgtis teisėtai, t. y. tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutartinės prievolės neįvykdžiusiai Å¡aliai kyla sutartinė civilinė atsakomybė – ji privalo atlyginti kitai sutarties Å¡aliai Å¡ios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius) (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). CK 6.246 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai 53.

Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas įrodinėdamas atsakovo neteisėtus veiksmus nurodo, jog pagal Ä®sipareigojimų sutarties 2.2.20 punktÄ atsakovas įsipareigojo 3 (trejus) metus po Ä®sipareigojimų sutarties pasibaigimo ir pasitraukimo iÅ¡ ieÅ¡kovo sporto klubo nedirbti toje pačioje automobilių sporto sferoje. Tačiau atsakovas nepraėjus 3 (trejų) metų nekonkuravimo laikotarpiui pradėjo vykdyti veiklÄ VÅ¡Ä® Kauno sporto klubo „Rimo“ ir tokiu bÅ«du atsakovas pažeidė Ä®sipareigojimų sutarties 2.2.20 nuostatÄ , kas, ieÅ¡kovo vertinimu sudaro pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , jog atsakovas atliko veiksmus, kuriuos draudė atlikti Ä®sipareigojimo sutartis.

54. Tačiau atsižvelgiant į Å¡iame teismo sprendime iÅ¡dėstytÄ teisinę argumentacijÄ , kurios teismas nekartoja, bei bylos faktines aplinkybės, nėra jokio pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad egzistuoja pirmoji sÄ lyga civilinei atsakomybei taikyti, t. y. atsakovo neteisėti veiksmai. Teismo vertinimu, 10 000 Eur kompensacijai už 3 metų nekonkuravimo susitarimÄ esant neproporcingai, neatitinkančiai nei teisingumo, nei protingumo, nei sÄ Å¾iningumo reikalavimų ir pažeidžiančiai DK 38 straipsnio 1 dalyje numatytÄ 2 metų terminÄ , nekonkuravimo susitarimas atsakovui negali sukelti jokių materialiųjų teisinių padarinių, todėl ir atsakovo veiksmų, pradedant vykdyti veiklÄ Všį Kauno sporto klube „Rimo“, nėra jokio pagrindo laikyti kaip neteisėtų, o nenustačius neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo sutartinei civilinei atsakomybei kilti.

55. Dėl kitų civilinės atsakomybės sÄ lygų pasisakyti netikslinga, nes neįrodžius bent vienos civilinės atsakomybės sÄ lygos, civilinė atsakomybė negalima.

56. Pagal CPK 178 straipsnį, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, o nagrinėjamoje byloje, teismo vertinimu, ieškovas neįrodė pateikto ieškinio pagrįstumo (CPK 178 str.).

57. Taigi apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ieškovas neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų. Nenustačius neteisėtų veiksmų, ieškovo pareikšti reikalavimai atmetami kaip nepagrįsti ir neįrodyti.

58. Kiti Å¡alių nurodyti argumentai bei aplinkybės neturi esminės reikÅ¡mės bylos iÅ¡sprendimui, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartÄ pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo 59. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .

60. Nagrinėjamu atveju patikslinto ieškinio netenkinus, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos jam neatlyginamos.

61. Atsakovas pateikė praÅ¡ymÄ priteisti jam iÅ¡ ieÅ¡kovo 3388 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai (už teisines konsultacijas, atsiliepimo į ieÅ¡kinį, atsiliepimo į patikslintÄ ieÅ¡kinį ir tripliko parengimÄ ) apmokėti; pateikė Å¡ias iÅ¡laidas pagrindžiančius įrodymus.

62. Pagal CPK 98 straipsnį, Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Å alims turi bÅ«ti atlyginamos pagrįstos, realiai patirtos, už advokato ar advokato padėjėjo pagalbÄ toje konkrečioje byloje sumokėtos iÅ¡laidos. Å alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

63. Teismo vertinimu, atsakovo patirtos bylinėjimosi (atstovavimo) iÅ¡laidos nevirÅ¡ija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų maksimalių atlygintinų iÅ¡laidų dydžių, yra pagrįstos, todėl teismas įvertinęs ginčo pobÅ«dį, atsakovo rengtų procesinių dokumentų turinį, apimtį, nurodytus argumentus, galimas darbo ir laiko sÄ naudas, vadovaudamasis sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo principais bei remdamasis Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio pateiktomis rekomendacijomis, priteisia atsakovui R.

F. ir ieškovo ASK ,,ESmotorsport“ 3388 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

64. IÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iÅ¡ ieÅ¡kovės nepriteistinos, kadangi nevirÅ¡ija minimalaus 5 Eur dydžio (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ir Finansų ministrų 2020-01-13 įsakymas Nr. 1R-19/K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“ pakeitimo“). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268-270, 279 straipsniais, n u s p r e n d ž i a: ieÅ¡kovo automobilių sporto klubo ,,ESmotorsport“ patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovui R.

F. dėl žalos (nuostolių) už nekonkuravimo pareigos pažeidimÄ priteisimo atmesti. Priteisti atsakovui R. F., asmens kodas (duomenys nelskelbtini), iÅ¡ ieÅ¡kovo automobilių sporto klubo ,,ESmotorsport“, juridinio asmens kodas 193315895, 3388 Eur (trijų tÅ«kstančių trijų Å¡imtų aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt aÅ¡tuonių eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidas. Sprendimas per trisdeÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja Marina Vladimircevienė