2015-12-15 Nr. AB-24484-3-61-3-02302-2014-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1119-822/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02302-2014-7

Procesinio sprendimo kategorija 38

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gruodžio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio ir apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Ž. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. Ž. skundą atsakovui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. Ž. kreipėsi į teismą su skundu prašydamas įpareigoti atsakovą Policijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) jo duomenis, susijusius su byla, kurioje priimtas teismo nutarimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo teiseną nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties (Nr. ATP-07-13-7834338), esančius skiltyje „Pažeidimo esmė“, sunaikinti, o likusius duomenis nedelsiant perkelti į registro duomenų bazės archyvą ir atsieti nuo jo asmens tapatybės; pateikti jam informaciją apie jo prašymu neatliktą asmens duomenų sunaikinimą ir pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą pareigūnų ar pareigūno, neįvykdžiusio Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau – ir Inspekcija, VDAI) nurodymo nedelsiant pateikti pareiškėjui informaciją apie jo prašymu neatliktą asmens duomenų sunaikinimą bei kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl norminio administracinio akto dalies – Administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos policijos generalinio komisaro 2010 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 5-V-28, (toliau – ir Registro nuostatai) 31 punkto teisėtumo.

Pareiškėjas paaiškino, kad 2013 m. gruodžio 16, 20 d. jis kreipėsi į Departamentą prašydamas pateikti informaciją apie Administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registre (toliau – ir Registras) tvarkomus duomenis apie jo padarytus administracinius teisės pažeidimus. Departamentas 2014 m. sausio 8 d. pateikė jam duomenis už trejus metus. 2014 m. sausio 30 d. jis kreipėsi į Inspekciją. 2014 m. balandžio 14 d. jis elektroniniu būdu gavo atnaujintą pažymą apie jo baustumą iš Registro, iš kurios matyti, kad Registre šiuo metu su juo susiję duomenys yra dvejopo pobūdžio:

1) duomenys susiję su byla, kurioje priimtas teismo nutarimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo teiseną, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties (Nr. ATP-07-13-7834338), 2) duomenys susiję su bylomis, kuriose priimti nutarimai skirti administracines nuobaudas, kurios yra įvykdytos (Nr. ATP-07-10-4905558, Nr. ATP-07-10-5007432, Nr. ATP-07-11-6205371, Nr. ATP-07-11-6210643). Mano, kad atnaujintoje pažymoje nurodyti duomenys apie bylą, kurioje priimtas teismo nutarimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo teiseną nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties, yra tvarkomi pažeidžiant Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ir ADTAĮ) 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą reikalavimą asmens duomenis tvarkyti sąžiningai, nes skiltyje „Pažeidimo esmė“ aprašyta veika, kuri teismo pripažinta tokia, kurioje nėra administracinio teisės pažeisimo sudėties.

Mano, kad jeigu administracinio teisės pažeidimo byla negalima, tai negalima veikos, dėl kurios administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta, laikyti teisės pažeidimu ir negalima duomenų apie nepadarytus teisės pažeidimus laikyti Registro objektu, todėl tokie duomenys turėtų būti sunaikinti. Atsakovas nepateikė jam jokio atsakymo dėl jo asmens duomenų apie nutrauktą administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. 07-13-7834338 sunaikinimo. Pareiškėjo teigimu, įstatymuose nustatytas trejų metų laikotarpis, kurio metu padaryti administraciniai teisės pažeidimai laikomi teisiniu požiūriu reikšmingais asmens teisių suvaržymams taikyti, todėl Registro nuostatuose nurodytas penkerių metų terminas nei tais atvejais, kaip pasibaigia administracinės nuobaudos vykdymas, nei tais atvejais, kai administracinio teisės pažeidimo teisena nutraukiama nėra pagrįstas.

Registro nuostatų 31 punkte nustatytas penkerių metų laikotarpis, kurio metu Registro tvarkymo įstaigos turi teisę neperkelti į registro duomenų bazės archyvą registro objektų duomenų pasibaigus administracinės nuobaudos vykdymui ar nutraukus administracinio teisės pažeidimo teiseną, yra nepagrįstai ilgas ir neatitinka ADTAĮ 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinto asmens duomenų tvarkymo teisėtumo reikalavimo bei prieštarauja ADTAĮ 4 straipsniui, todėl turi būti tikrinamas Registro nuostatų 31 punkto teisėtumas, nes remdamasis šia nuostata Departamentas neperkėlė kai kurių jo administracinio teisės pažeidimo bylų į registro duomenų archyvo bazę.

Departamentas su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime paaiškino, kad laikėsi Lietuvos policijos generalinio komisaro 2014 m. sausio 23 d. įsakymu Nr. 5-V-58 patvirtintų Administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registro duomenų tvarkymo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) reikalavimų. Registro duomenys apie pareiškėjo atžvilgiu priimtą teismo nutarimą, kuriuo buvo nutraukta jam pradėta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties, yra tinkamai užfiksuoti. Teismo nutarimas nepaneigia policijos Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) nustatyta tvarka pareiškėjo atžvilgiu užfiksuoto administracinio teisės pažeidimo fakto (buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas). Nurodė, kad 2014 m. balandžio 1 d. raštu Nr. 5-10-S-147 pareiškėjui buvo pateikta informacija, o tarnybinio patikrinimo atlikimas ar neatlikimas pareikėjo teisių bei teisėtų interesų nepažeidžia ir reikalavimo teisės dėl jo atlikimo pareiškėjas neturi. Atsakovo teigimu, pareiškėjo pateikta motyvacija nesudaro pagrindo abejoti Registro nuostatų 31 punkto atitikimu jo nurodytų įstatymų nuostatoms. Penkerių metų termino nustatymas siejamas su Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 156 straipsnio 3 dalimi nustatytu 5 metų terminu, per kurį gali būti paduodamas prašymas dėl proceso atnaujinimo.

Inspekcija su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime nurodė, kad Registre turi būti tvarkoma visa asmens padarytų administracinių teisės pažeidimų istorija, įskaitant ir atvejus, kai administracinių teisės pažeidimų bylos nutraukiamos. Pažymėjo, kad Departamentas nebuvo įpareigotas pateikti pareiškėjui informaciją dėl pareiškėjo duomenų apie administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. 07-13-7834338 sunaikinimo.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. spalio 30 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2013 m. gruodžio 16 d. prašymu kreipėsi į Departamentą dėl informacijos apie jo asmens duomenų tvarkymą, jam atsakyta 2014 m. sausio 8 d. raštu Nr. 5-10-S-15, pateikiant prašomą informaciją už trejus metus. Pareiškėjas 2013 m. gruodžio 20 d. su prašymu kreipėsi į Departamentą dėl informacijos apie jo asmens duomenų tvarkymą, į kurį jam buvo atsakyta 2014 m. sausio 15 d. raštu Nr. 5-10-S-34. Pareiškėjas su 2014 m. sausio 30 d. skundu kreipėsi į VDAI, kuri 2014 m. kovo 13 d. priėmė sprendimą Nr. 3R-81(2.13.1.). Atsižvelgęs į priimtą VDAI sprendimą, Departamentas 2014 m. balandžio 1 d. raštu Nr. 5-10-S-147 pateikė pareiškėjui papildomą informaciją apie jo asmens duomenų tvarkymą Registre.

Remdamasis Taisyklių 3, 11.3, 11.5, 31 punktų nuostatomis teismas pažymėjo, kad visi policijos protokole užfiksuoti administraciniai teisės pažeidimai yra Registro objektai, kurie turi būti įvesti į Registrą. Tai, kad teismas nutraukia pradėtą administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, nustatęs, kad nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties, Registro duomenyse nepanaikina paties pirminio policijos užfiksuoto pažeidimo, o kuria policijos pirminio užfiksuoto pažeidimo istoriją. Teismui priėmus atitinkamą nutarimą Registro duomenys yra papildomi vadovaujantis Taisyklių 11.5 punktu. Teismas, įvertinęs byloje esančią medžiagą, nenustatė pareiškėjo nurodomų Registro pildymo pažeidimų.

Teismas atmetė kaip nepagrįstą pareiškėjo teiginį, kad atsakovas nepateikė jam jokio atsakymo dėl jo asmens duomenų apie nutrauktą administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. 07-13-7834338 sunaikinimo. Atsakovas pareiškėjui atsakė 2014 m. balandžio 1 d. raštu Nr. 5-10-S-147 „Dėl papildomos informacijos apie asmens duomenų tvarkymą“, tinkamai nurodydamas, kad Registre surinkti duomenys saugomi ir tvarkomi teisės pažeidimų prevencijos, atskleidimo, tyrimo bei kitais Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 5 straipsnyje įtvirtintais tikslais, pažymoje pateikiami duomenys yra skirti įgyvendinti duomenų subjekto teises susipažinti su savo asmens duomenimis apie registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus. Teismas sutiko, kad tarnybinio patikrinimo atlikimas ar neatlikimas pareikėjo teisių bei teisėtų interesų nepažeidžia ir reikalavimo teisės dėl jo atlikimo pareiškėjas neturi. Pažymėjo, kad nenustačius jokių netinkamai užfiksuotų Registro duomenų, atsakovui nebūtų pagrindo pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimo. Teismas pažymėjo, kad nekyla abejonių dėl Registrų nuostatų 31 punkto teisėtumo, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl jo teisėtumo ištyrimo.

Atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes ir teisės aktų nuostatas, teismas padarė išvadą, kad Departamento veiksmuose jokių pažeidimų nenustatyta, todėl pareiškėjo skundas atmestas kaip nepagrįstas.

III. Pareiškėjas A. Ž. (toliau – ir apeliantas) su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 30 d. sprendimu nesutinka, apeliaciniame skunde prašo jį panaikinti ir pareiškėjo skundą tenkinti – įpareigoti atsakovą Registro duomenis, susijusius su byla, kurioje priimtas teismo nutarimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo teiseną, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties (Nr. ATP-07-13-7834338) ištaisyti taip, kad:

1) skilties „Pažeidimo esmė“ pavadinimas būtų pakeistas pavadinimu „Pažeidimo (sprendimo) esmė“, o vietoje žodžių „2013-07-16 20.15 val. G. A., gyv. (duomenys neskelbtini), Panevėžyje atėjo į namus pas A. Ž., gyv. (duomenys neskelbtini), Panevėžyje ir paprašė jo parašo, reikalingo dėl buto rekonstrukcijos. A. Ž., kaip teigė G. A., susinervino, paėmė už G. A. rankos, ją pastūmė, sužalojo ranką, kojos kelią. Visą šitą įvykį matė G. A. mažametė dukra G. A. G. A. jautė psichologinį nepatogumą, todėl A. Ž. veiksmai prieštaravo vaiko interesams, buvo pažeista vaiko teisė į sveiką ir saugią aplinką (VTAPĮ 8 str., 43 str.) ir LR ATPK 181 (3) 1d. (Vaiko teisių pažeidimas).“ būtų išdėstyti žodžiai „pradėta teisena pagal LR ATPK 181 (3) 1 d.“,

2) skiltyje „ATPK straipsniai (straipsnis), dalis“ išdėstyti žodžius „priimtas sprendimas nutraukti teiseną pagal 250 str. 1 d.“.

Įpareigoti atsakovą perkelti į archyvą visus pareiškėjo duomenis apie padarytus administracinius teisės pažeidimus.

Apeliantas palaiko savo skunde išdėstytą poziciją. Mano, kad būtent toks pareiškėjo asmens duomenų tvarkymas sąžiningai ir teisingai atspindėtų minėtos administracinio teisės pažeidimo teisenos (Nr. ATP-07-13-7834338) istoriją ir apribotų duomenų tvarkytojo ar trečiųjų asmenų galimybę piktnaudžiauti klaidingai nurodytais duomenimis.

Mano, kad Registro nuostatų 31 punkto taikymas pareiškėjo duomenų apie įvykdytas administracines nuobaudas atžvilgiu prieštarauja galiojantiems įstatymams.

Muitinės, Ginklų ir šaudmenų kontrolės, Valstybės ir tarnybos paslapčių, Sprogmenų apyvartos kontrolės įstatymuose nustatytas trejų metų laikotarpis, kurio metu padaryti administraciniai teisės pažeidimai laikomi teisiniu požiūriu reikšmingais asmens teisių suvaržymams taikyti, todėl Registro nuostatuose nurodytas penkerių metų terminas nei tais atvejais, kai pasibaigia administracinės nuobaudos vykdymas, nei – juo labiau – tais atvejais, kai administracinio teisės pažeidimo teisena nutraukiama, nėra pagrįstas.

Pareiškėjas pažymi, kad nei vienas iš tų administracinių teisės pažeidimų, kurių duomenys yra pateikiami Išraše, nėra reikšmingi taip, kaip jie yra apibūdinami Muitinės įstatyme, nei padaryti pareiškėjui buvus apsvaigusiam nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų svaigiųjų medžiagų, todėl abejonė dėl pareiškėjo duomenų neperkėlimo į archyvą kyla ne tik laiko aspektu, bet pareiškėjo padarytų teisės pažeidimų pobūdžio aspektu. Nepaisydamas šių aspektų, pirmosios instancijos teismas paliko nenagrinėtą pareiškėjo argumentą, kad Registro nuostatų 31 punkte nustatytas 5 metų laikotarpis, kurio metu Registro tvarkymo įstaigos turi teisę neperkelti į registro duomenų bazės archyvą registro objektų duomenų pasibaigus administracinės nuobaudos vykdymui, yra nepagrįstai ilgas ir neatitinka ADTAĮ 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinto asmens duomenų tvarkymo teisėtumo reikalavimo bei prieštarauja ADTAĮ 4 straipsniui.

Pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadą, kad nekyla abejonių dėl Registro nuostatų 31 punkto teisėtumo, neatkreipė dėmesio į tai, kad atsakovas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, jog „Pareiškėjo pateikta motyvacija nesudaro pagrindo abejoti Registro nuostatų 31 punkto atitikimu pareiškėjo nurodytų įstatymų nuostatoms, kadangi Registro objektų duomenų saugojimo 5 metų, skaičiuojant nuo administracinės nuobaudos vykdymo pabaigos ar administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo terminas grindžiamas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) atitinkamomis nuostatomis, susijusiomis su nuobaudos galiojimo, priverstinio vykdymo senaties institutais, iš esmės lemiančiais minimalių administracinių teisės pažeidimo saugojimo terminų nustatymą“. Atkreiptinas dėmesys, kad ATPK 308 straipsnio nuostata, kurioje įtvirtinta, kad „Nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo senaties terminas – penkeri metai nuo šio kodekso 313 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino jį geruoju įvykdyti pabaigos.“ dar nėra įsigaliojusi, todėl minėta aplinkybe negali būti grindžiamas Registro 31 punkto nuostatos teisėtumas. Net ir tuo atveju, jeigu minėta nuostata būtų įsigaliojusi, duomenų tvarkymas 5 metus galėtų būti pagrįstas tuo atveju, jeigu nuobauda būtų nevykdyta, tačiau pareiškėjas visas administracines nuobaudas yra įvykdęs.

Atsakovo argumentas, kad Registro 31 punkte nurodytas 5 metų terminas siejamas su Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 156 straipsnio 3 dalyje nustatytu 5 metų terminu, būtų tinkamas tuo atveju, jeigu procesas dėl administracinės nuobaudos skyrimo nebūtų pasibaigęs administracinės nuobaudos skyrimu, t. y. jeigu egzistuotų prielaida, kad asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju administracinėje byloje, galėtų reikšti pretenzijas dėl to, kad nuobauda nebuvo paskirta dėl tokių aplinkybių, kurios susijusios su svarbiomis priežastimis kreiptis dėl proceso atnaujinimo, arba tuo atveju, jeigu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo kreiptųsi į Europos žmogaus teisių teismą dėl savo teisių pažeidimo.

Pareiškėjas mano, kad duomenys apie administracinius teisės pažeidimus, kurie padaryti esant neblaiviam, apsvaigusiam nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų svaigiųjų medžiagų, ar kurie laikomi reikšmingais Muitinės įstatymo prasme, arba bet kokie pažeidimai, už kuriuos paskirta nuobauda yra įvykdyta, turėtų būti saugomi Registre ne ilgiau kaip trejus metus.

Pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. vasario 8 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A10-140/2007 išvadą dėl kai kurių Kelių eismo taisyklių pažeidimų reikšmės praėjus daugiau nei vieneriems metams nuo tos dienos, kai pasibaigė nuobaudos vykdymas, grindė tuo metu galiojusio Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 9 punkto (galiojančio Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 str. 2 d. 11 p.) nuostata, kurioje įtvirtintas trejų metų terminas, kurio metu padaryti administraciniai teisės pažeidimai, laikomi reikšmingais. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, akivaizdu, kad teisėtu pagal galiojančius įstatymus laikytinas toks duomenų apie padarytus administracinius teisės pažeidimus tvarkymas neperkeliant duomenų į registro duomenų bazės archyvą, kai terminas yra ne ilgesnis kaip treji metai po administracinės nuobaudos įvykdymo. Kadangi nuo nuobaudos už kiekvieną pareiškėjo padarytą administracinį teisės pažeidimą įvykdymo praėjo daugiau kaip treji metai, duomenų apie pareiškėjo padarytus administracinius teisės pažeidimus tvarkymas negali būti pateisinamas galiojančio 5 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatomis ir laikytinas prieštaraujančiu ADTAĮ 4 straipsnio nuostatai.

Atsakovas Departamentas su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepime į apeliacinį skundą palaiko savo anksčiau teismui išdėstytą poziciją, grindžiamą atsiliepime į pareiškėjo skundą, pateiktą pirmosios instancijos teismui, nurodytais argumentais.

Pažymi, kad apeliaciniame skunde pareiškėjas iš esmės jokių naujų argumentų nepateikia. Teismas neprivalo atsakyti į kiekvieną pareiškėjo teiginį, todėl tai, kad teismas nepasisakė dėl tam tikrų teiginių, nereiškia, kad jų neanalizavo. Registro nuostatų 31 punktas netaikytinas šioje byloje dėl pareiškėjo skundžiamo viešojo administravimo subjekto neveikimo, o dėl tų argumentų, kurie apibrėžti skundo ribomis, teismas pasisakė. Apeliaciniame skunde pareiškėjas suformulavo ir kelis naujus reikalavimus, kurių nenagrinėjo pirmosios instancijos teismas – keisti Registro duomenis jo pageidaujamu tekstu. Nors toks pareiškėjo reikalavimas padėties iš esmės nekeičia, tačiau toks naujas reikalavimas nenagrinėtinas pagal ABTĮ 130 straipsnio 3 dalį.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Inspekcija su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepime pažymi, kad pareiškėjas tiek teikdamas skundą Inspekcijai, tiek teismui, prašė pašalinti iš Pažymos ir Registro informaciją apie nutrauktą administracinio teisės pažeidimo bylą, t. y. laikėsi pozicijos, kad informacija apie šią bylą išvis negali būti Registro objektu. Apeliaciniu skundu pareiškėjas ginčija 2014 m. lapkričio 11 d. gautos Pažymos duomenis. Nauji apeliaciniame skunde pateikti reikalavimai keičią skundo esmę, todėl pažeidžia ABTĮ 130 straipsnio 6 dalies reikalavimus ir yra atmestini. Inspekcija palaiko savo poziciją dėl Registro nuostatų 31 punkto taikymo. Nesutinka su apelianto pozicija dėl Registro nuostatų 31 punkto sąsajos su ABTĮ nustatytu 5 metų terminu kreiptis dėl proceso atnaujinimo, nes tai kad dėl proceso atnaujinimo nesikreipė apeliantas, nereiškia, kad šiuo pagrindu negali kreiptis kitas subjektas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo duomenų tvarkymo Administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registre teisėtumo.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas su 2013 m. gruodžio 16 d. prašymu kreipėsi į Departamentą dėl informacijos apie jo asmens duomenų tvarkymą, į kurį jam atsakyta 2014 m. sausio 8 d. raštu Nr. 5-10-S-15, pateikiant prašomą informaciją kas, kokiu tikslu ir kada tvarkė jo asmens duomenis laikotarpiu nuo 2010 m. gruodžio 16 d. iki 2013 m. gruodžio 16 d. Pareiškėjas 2013 m. gruodžio 20 d. su prašymu kreipėsi į Departamentą dėl informacijos apie jo asmens duomenų tvarkymą ir duomenų ištaisymo, į kurį jam buvo atsakyta 2014 m. sausio 15 d. raštu Nr. 5-10-S-34.

Atsakovas pranešė, kad 3 administracinių teisės pažeidimų duomenis praėjus Registro nuostatų 31 punkte nustatytam terminui turėjo būti perkelti į archyvą, tačiau to nebuvo padaryta dėl techninių kliūčių ir klaida taisoma. Pareiškėjas informuotas, kad Registre esantys asmens duomenys nėra ištrinami, net jei nuobaudos vykdymas yra pasibaigęs. Pareiškėjas su 2014 m. sausio 30 d. skundu kreipėsi į VDAI, kuri 2014 m. kovo 13 d. priėmė sprendimą Nr. 3R-81(2.13.1.). VDAI skundo nagrinėjimo metu nustatė, kad pareiškėjo asmens duomenys apie jo padarytus administracinius teisės pažeidimus Registre yra tvarkomi tiksliai ir teisėtai, nėra tvarkoma tokių duomenų, kurių tvarkymo terminai jau būtų pasibaigę ar neteisingų, neišsamių ir netikslių duomenų, todėl nėra teisinio pagrindo sunaikinti ar ištaisyti Registre tvarkomų pareiškėjo asmens duomenų apie jo padarytus administracinius teisės pažeidimus, taip pat atsieti tokią informaciją nuo pareiškėjo tapatybės, ir Departamentas neturėjo teisinio pagrindo tai atlikti.

Todėl skundo dalis dėl pareiškėjo asmens duomenų tvarkymo Registre ir Pažymoje teisėtumo, asmens duonų tvarkymo terminų Registre, teisės sunaikinti ar ištaisyti Registre tvarkomus pareiškėjo asmens duomenis pagal ADTAĮ 26 straipsnio 1 ir 2 dalis netinkamo įgyvendinimo, atmesta nenustačius ADTAĮ pažeidimų. Tačiau VDAI pripažino pagrįsta pareiškėjo skundo dalį dėl Departamento veiksmų nepateikiant pareiškėjui jo prašomos informacijos, kokiais tikslais jo asmens duomenys buvo surinkti, saugomi, naudojami ir tvarkomi, neatsakant pareiškėjui dėl jo asmens duomenų apie nutrauktą ATP bylą Nr. 07-13-7834338 sunaikinimo Registre pagal ADTAĮ 26 straipsnio 4 dalį, bei dėl informacijos apie padarytus administracinius teisės pažeidimus, kurių nuobaudos galiojimo terminai yra pasibaigę, savalaikio neperkėlimo į Registro archyvą ir pateikė atitinkamus nurodymus Departamentui.

Vykdydamas VDAI nurodymus, Departamentas 2014 m. balandžio 1 d. raštu Nr. 5-10-S-147 pateikė pareiškėjui papildomą informaciją apie jo asmens duomenų tvarkymą Registre.

ADTAĮ (ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusi 2011 m. gegužės 12 d. įstatymo redakcija Nr. XI-1372) 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad duomenų valdytojas privalo užtikrinti, kad asmens duomenys būtų tvarkomi tiksliai, sąžiningai ir teisėtai. ADTAĮ 4 straipsnyje nustatyta, kad asmens duomenys saugomi ne ilgiau, negu to reikalauja duomenų tvarkymo tikslai. Kai asmens duomenys nebereikalingi jų tvarkymo tikslams, jie turi būti sunaikinami, išskyrus tuos, kurie įstatymų nustatytais atvejais turi būti perduoti valstybės archyvams.

ADTAĮ 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu duomenų subjektas, susipažinęs su savo asmens duomenimis, nustato, kad jo asmens duomenys yra neteisingi, neišsamūs ar netikslūs, ir kreipiasi į duomenų valdytoją, duomenų valdytojas nedelsdamas privalo asmens duomenis patikrinti ir duomenų subjekto rašytiniu prašymu, pateiktu asmeniškai, paštu ar elektroninių ryšių priemonėmis, nedelsdamas ištaisyti neteisingus, neišsamius, netikslius asmens duomenis ir (arba) sustabdyti tokių asmens duomenų tvarkymo veiksmus, išskyrus saugojimą. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu duomenų subjektas, susipažinęs su savo asmens duomenimis, nustato, kad jo asmens duomenys yra tvarkomi neteisėtai, nesąžiningai, ir kreipiasi į duomenų valdytoją, duomenų valdytojas nedelsdamas privalo neatlygintinai patikrinti asmens duomenų tvarkymo teisėtumą, sąžiningumą ir duomenų subjekto prašymu (išreikštu rašytine forma) nedelsdamas sunaikinti neteisėtai ir nesąžiningai sukauptus asmens duomenis ar sustabdyti tokių asmens duomenų tvarkymo veiksmus, išskyrus saugojimą.

ADTAĮ 26 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad duomenų valdytojas privalo nedelsdamas pranešti duomenų subjektui apie jo prašymu atliktą ar neatliktą asmens duomenų ištaisymą, sunaikinimą ar asmens duomenų tvarkymo veiksmų sustabdymą.

Pareiškėjas kreipdamasis į atsakovą siekė, kad jo duomenys, susiję su byla, kurioje priimtas teismo nutarimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo teiseną nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties būtų pašalinti iš Registro, o duomenys susiję su bylomis, kuriose priimti nutarimai skirti administracines nuobaudas, kurios yra įvykdytos, būtų perkelti į Registro duomenų bazės archyvą ir atsieti nuo jo asmens tapatybės.

Apeliaciniame skunde pareiškėjas prašo keisti Registro duomenis dėl bylos, kurioje nutraukta administracinio teisės pažeidimo teisena. Šis reikalavimas nebuvo pareikštas ir nagrinėjamas pirmosios instancijos teisme. ABTĮ 130 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Naujais reikalavimais nelaikomi reikalavimai neatsiejamai susiję su jau pareikštais. Šiuo atveju pareiškėjo skundo reikalavimas dėl duomenų panaikinimo pakeistas reikalavimu dėl jų pakeitimo pareiškėjo nurodoma informacija. Toks reikalavimas laikytinas nauju ir nepripažintinas neatsiejamai susijusiu su anksčiau pareikštais, todėl teisėjų kolegija, vadovaudamasi ABTĮ 130 straipsnio 6 dalimi, dėl šio reikalavimo nepasisako.

Teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 138 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi ABTĮ įtvirtina ribotą apeliaciją, t. y. apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas remiantis jau byloje esančia medžiaga. Vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-747/2007).

Lietuvos policijos generalinio komisaro 2014 m. sausio 23 d. įsakymu Nr. 5-V-58 patvirtintų Administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registro duomenų tvarkymo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) Taisyklių 2 punkte nustatyta, kad Registro paskirtis – registruoti policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos struktūrinių padalinių, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos uždaviniams įgyvendinti, administracinių teisės pažeidimų bylų teisenai, saugiam eismui užtikrinti būtinus Registro objektus, rinkti, kaupti, apdoroti, sisteminti, saugoti ir teikti fiziniams ir juridiniams asmenims Registro duomenis ir dokumentus, atlikti kitus Registro duomenų tvarkymo veiksmus.

Registro objektai – policijos, kitų išvardintų institucijų, ATPK 259 ar 262 straipsnyje nustatyta tvarka užfiksuoti administraciniai teisės pažeidimai, administracinius teisės pažeidimus padarę asmenys, eismo įvykiai ir juose dalyvavę asmenys bei transporto priemonės (Taisyklių 3 p.).

Taisyklių 11.3 punkte nustatyta, kad teismų priimtų sprendimų, nutarimų duomenis į Registrą suveda sprendimą, nutarimą gavusi įstaiga. Informacija suvedama nedelsiant.

Taisyklių 11.5 punkte nustatyta, kad administracinių teisės pažeidimo bylų, kuriose priimami procesiniai sprendimai nepradėti arba nutraukti administracinę teiseną, duomenys fiksuojami Registre.

Lietuvos policijos generalinio komisaro 2010 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 5-V-28 patvirtintų Administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registro nuostatų 4 punkte nustatyta, kad Registre asmens duomenys tvarkomi siekiant užtikrinti efektyvų įstatymais ir kitais teisės aktais policijai, kitoms institucijoms pavestų funkcijų vykdymą. Registro nuostatų 30 punkte numatyta, kad asmuo, kurio duomenys įrašyti registre, susipažinęs su registre tvarkomais jo duomenimis, turi teisę reikalauti, kad būtų ištaisyti neteisingi, papildyti neišsamūs, pašalinti nereikalingi arba neteisėtai surinkti duomenys. Registro tvarkymo įstaiga privalo per 5 darbo dienas nuo prašymo ir jame nurodytus faktus patvirtinančių dokumentų gavimo datos ištaisyti nurodytus netikslumus ir raštu apie tai informuoti prašymą pateikusį asmenį. Registro nuostatų 31 punkte nustatyta, kad kai pasibaigia nuobaudos vykdymas ar nutraukiama administracinio teisės pažeidimo byla, registro objektų duomenys po 5 metų perkeliami į registro duomenų bazės archyvą.

Atsižvelgdama į nustatytą teisinį reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija patikrinusi bylą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 str.), neturi pagrindo nesutikti su žemesnės instancijos teismo išvada, priimta įvertinus byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą ir vadovaujantis aktualiu teisiniu reglamentavimu, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos nutraukimas teismui nenustačius administracinio teisės pažeidimo sudėties, nėra pagrindas panaikinti Registro duomenų dėl policijos užfiksuoto pažeidimo. Atitinkamas teismo nutarimas yra pagrindas papildyti Registro duomenis (Taisyklių 11.5 p.).

Registro objektų duomenų perkėlimas į duomenų bazės archyvą yra aiškiai reglamentuotas Taisyklių 31 punkte. Pareiškėjo nuomone, nustatytas 5 metų terminas yra per ilgas ir duomenys turėtų būti perkeliami į archyvą po 3 metų. Tačiau įvertinus pareiškėjo argumentus ir ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo spręsti, kad toks reglamentavimas galėtų prieštarauti asmens duomenų tvarkymo tikslams, ADTAĮ 3 straipsnio 1 dalies 2 punktui, 4 straipsniui ir vertinti šios Taisyklių nuostatos atitikimą aukštesnės galios teisės aktui.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje pateiktu įrodymų vertinimu ir tuo remiantis padarytomis išvadomis, kad atsakovas veikė jam suteiktų įgaliojimų ribose, nepažeisdamas teisės aktų reikalavimų.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde naujų argumentų dėl bylos esmės nenurodo, taip pat nepateikia jokių kitokių konkrečių motyvų, kurie patvirtintų skundžiamo Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo neteisėtumą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje van de Hurk prieš Nyderlandus). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno byloje pateikto argumento, o vertindamas įrodymus teismas gali daryti jais pagrįstas apibendrinančias motyvuotas išvadas (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-2685/2011).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliaciniame skunde nėra argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo, keisti ar naikinti ginčijamą sprendimą. Papildomai patikrinus bylą, aplinkybių, sudarančių pagrindą keisti ar naikinti ginčijamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, taip pat nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo A. Ž. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Irmantas Jarukaitis

Romanas Klišauskas

Skirgailė Žalimienė