2020-04-29 Nr. AB-8766-3-61-3-03575-2019-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

REKOMENDACIJOS DĖL LIETUVOS VYRIAUSIOJO ADMINISTRACINIO TEISMO

PROCESINIŲ SPRENDIMŲ FORMAI IR TURINIUI KELIAMŲ REIKALAVIMŲ

Administracinė byla Nr. AS-313-438/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03575-2019-5

Procesinio sprendimo kategorija 43.8.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. balandžio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. U. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 10 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. U. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas A. U. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Komisija) 2019 m. rugsėjo 27 d. sprendimą Nr. S-119 (7-90/2019) (toliau – ir Komisijos Sprendimas); 2) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2019 m. liepos 9 d. sprendimą Nr. 68-84; 3) panaikinti Panevėžio apskrities VMI 2019 m. gegužės 14 d. sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (39.6)FR0682-116; 4) panaikinti Panevėžio apskrities VMI 2019 m. kovo 21 patikrinimo aktą; 5) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Vilniaus apygardos administracinio teismas 2020 m. sausio 16 d. sprendimu pareiškėjo A. U. skundą dėl sprendimo panaikinimo atmetė.

Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2020 m. sausio 21 d. buvo gautas pareiškėjo apeliacinis skundas dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 16 d. sprendimo panaikinimo ir naujo sprendimo priėmimo. Teismas 2020 m. vasario 24 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2020 m. kovo 9 d. apeliacinio skundo trūkumams pašalinti – pateikti prašymą dėl praleisto apeliacinio skundo padavimo termino atnaujinimo nurodant svarbias priežastis, dėl kurių terminas buvo praleistas ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

Pareiškėjas 2020 m. kovo 9 d. pateikė prašymą atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti. Pareiškėjas prašymą grindė aplinkybėmis, kad kaip uždarosios akcinės bendrovės „Aukštaitijos statybos projektai“ administracijos vadovas-direktorius, 2020 m. vasario 12 d. skubiai turėjo išvykti į komandiruotę darbo reikalais į V. F. Respubliką, vyko savo transportu, komandiruotėje buvo 7 dienas. Teigė, kad buvo sutaręs su advokatu, jog jis surašys apeliacinį skundą, tačiau jam išvykus skundas buvo nepaduotas.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. kovo 10 d. nutartimi netenkino pareiškėjo A. U. prašymo atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjo 2020 m. vasario 21 d. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 16 d. sprendimo panaikinimo.

Teismas sprendė, kad pareiškėjas pašalino nustatytus teismo trūkumus, todėl vertina pareiškėjo pateikto prašymo atnaujinti terminą pagrįstumą.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas dalyvavo 2020 m. sausio 9 d. teismo posėdyje nagrinėjant bylą, žinojo apie tai, kad sprendimo priėmimas ir paskelbimas buvo atidėtas 2020 m. sausio 16 d., teismas proceso dalyviams išaiškino, kad sprendimą bus galima apskųsti per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo.

Teismas pažymėjo, kad bylos proceso šalys turi pareigą domėtis bylos eiga, todėl aplinkybę, jog pareiškėjas laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 13 d. iki 2020 m. vasario 19 d. buvo išvykęs į komandiruotę, nevertino kaip svarbia priežastimi terminui atnaujinti. Pareiškėjo teiginius, kad buvo sutaręs su advokatu, jog jis surašys apeliacinį skundą, tačiau jam išvykus skundas buvo nepaduotas, teismas pripažino abstrakčiais, nes byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų sudaręs atstovavimo sutartį su advokatu.

Teismas, įvertinęs pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, nelaikė jų svarbiomis, nuo pareiškėjo valios nepriklausančiomis priežastimis, pagrindžiančiomis visą termino praleidimo laikotarpį, todėl pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą netenkino ir, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 138 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu, apeliacinį skundą atsisakė priimti.

III. Pareiškėjas A. U. pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 10 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti terminą apeliaciniam skundui pateikti.

Pareiškėjas pažymi, kad terminą praleido nežymiai, šio termino praleidimas nesutrukdė greitos bylos nagrinėjimo reikalavimui. Pati byla yra ypač svarbi pareiškėjui kaip fiziniam asmeniui, nes jis siekia panaikinti jam pritaikytas žymias sankcijas, kilusias iš mokestinio ginčo. Mokestinis ginčas yra seniai nagrinėjamas, kelis kartus vyko pakartotiniai tikrinimai, todėl ypač svarbu, kad būtų išnaudotos visos teisminės gynybos priemonės, kuriomis per visą procesą pareiškėjas sąžiningai naudojosi.

Pareiškėjas nurodo, kad jo komandiruotė buvo neplanuota, būdamas užsienyje jis negalėjo suteikti įgaliojimų kitam asmeniui už jį pasirašyti apeliacinį skundą. Paaiškina, kad pareiškėjas yra UAB „Aukštaitijos statybos projektai“ administracijos vadovas-direktorius, 2020 m. vasario 12 d. jis skubiai turėjo išvykti į komandiruotę darbo reikalais į V. F. Respubliką, komandiruotėje buvo 7 dienas, vyko savo transportu, buvo priimtas užsienio partnerių. Terminas apeliaciniam skundui paduoti baigėsi tuo metu, kai pareiškėjas buvo komandiruotėje. Pareiškėjas buvo susitaręs su advokatu, kad jis surašys apeliacinį skundą, tačiau pareiškėjui išvykus, skundas buvo nepaduotas. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad minėta aplinkybė nėra įrodyta, teigdamas, jog priešingų duomenų nėra pateikta. Pažymi, kad pareiškėjas kaip įmonės direktorius ėmėsi veiksmų, jog būtų surašytas skundas, tačiau dėl skubiai atsiradusio poreikio išvykti į komandiruotę, skundas liko nepaduotas. Todėl vertina, kad dėl objektyvių priežasčių pareiškėjas pavėlavo pateikti apeliacinį skundą.

Pareiškėjas prašo įvertinti visumą aplinkybių, dėl ko buvo terminas praleistas, tarp jų ir pareiškėjo elgesį viso mokestinio ginčo metu. Teigia, kad jis pateikė į bylą įrodymus apie išvykimą į komandiruotę, pareiškėjo elgesys viso mokestinio ginčo metu buvo sąžiningas, terminas praleistas nežymiai, mokestinis ginčas vyksta seniai, todėl teisinga ir sąžininga, kad byla būtų išnagrinėta iš esmės ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pateiktų savo nuomonę dėl seniai vykstančio mokestinio ginčo.

Atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą.

Atsakovas pažymi, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendime, dėl kurio pareiškėjas teikė apeliacinį skundą, yra aiškiai nurodyta jo apskundimo tvarka bei terminas (sprendimas skundžiamas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos). Pareiškėjui buvo tinkamai išaiškinta, kaip jis gali įgyvendinti savo procesines teises. Todėl pareiškėjas, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo padavimo terminą, turėjo pasirinkti jam priimtinus apdairaus ir rūpestingo elgesio variantus ir buvo pakankamai laiko parengti bei paduoti apeliacinį skundą arba pavesti tai padaryti kitam asmeniui (atstovui). Nepagrįstas delsimas laikytinas kliūtimi atnaujinti praleistą terminą.

Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti sieja su komandiruote į užsienį darbo reikalais, kurioje buvo 7 dienas. Atsakovas pabrėžia, kad pareiškėjo kelionė truko tik 7 dienas, pareiškėjas išvyko 2020 m. vasario 12 d., o terminas apeliaciniam skundui paduoti yra 30 dienų. Pareiškėjas visiškai nenurodo, kodėl nepateikė apeliacinio skundo per likusias dienas. Pareiškėjas teigia, kad susitarė su advokatu dėl apeliacinio skundo pateikimo, tačiau jam išvykus skundas nebuvo paduotas. Pažymi, kad pareiškėjas žinojo/turėjo žinoti apie pasekmes nepateikus apeliacinio skundo, tačiau tinkamai nepasirūpino, kad net ir išvykus į netikėtą komandiruotę, jo teisė į teisminę gynybą būtų tinkamai išnaudota. Atsakovo vertinimu, pareiškėjo skundo argumentai nėra laikomi svarbia aplinkybe, dėl kurios turėtų būti atnaujintas terminas apeliaciniam skundui paduoti, kadangi pareiškėjas turėjo galimybę laiku pateikti apeliacinį skundą net jeigu jis 7 dienas buvo komandiruotėje. Pareiškėjas nesielgė pakankamai apdairiai ir rūpestingai, siekdamas apginti savo pažeistas teises. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nenurodė jokių objektyvių, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių aplinkybių, dėl kurių jis negalėjo pateikti apeliacinio skundo iki termino pabaigos, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai neatnaujino praleisto termino apeliaciniam skundui paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjo apeliacinį skundą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 10 d. nutarties, kuria teismas netenkino prašymo atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjo apeliacinį skundą dėl praleisto termino, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi ir teigia, kad būdamas užsienyje jis negalėjo suteikti įgaliojimų kitam asmeniui už jį pasirašyti apeliacinį skundą, taip pat pažymi, jog jis buvo susitaręs su advokatu, kad jis surašys apeliacinį skundą, tačiau pareiškėjui išvykus, skundas buvo nepaduotas. Pareiškėjas prašo atsižvelgti į aplinkybes, kad jo elgesys viso mokestinio ginčo metu buvo sąžiningas, terminas praleistas nežymiai, mokestinis ginčas vyksta seniai.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, pirmiausia pažymi, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis gynybos į teismą nėra absoliuti, nes ji yra neatsiejamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti šią teisę įstatymų nustatyta tvarka, laikantis įstatymo numatytų kreipimosi į teismą terminų. Pagal ABTĮ 132 straipsnio 1 dalį, apygardų administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, apeliacine tvarka per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu pirmosios instancijos teismas, per kurį paduodamas apeliacinis skundas, apeliacinio skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties (ABTĮ 132 straipsnio 2 dalis). ABTĮ 138 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas apeliantui, jeigu apeliacinis skundas paduotas praleidus nustatytą apeliacinio skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog vertinant apeliacinio skundo padavimo termino praleidimo priežastis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, kurios sutrukdė jam laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-85/2012; 2012 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA492-6/2012; 2013 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA602-15/2013 ir kt.). Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina ABTĮ nuostatos. Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios. Taigi, ar apeliacinio skundo padavimo termino praleidimo priežastis yra svarbi, kiekvienu atveju, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais, sprendžia teismas savo nuožiūra, įvertindamas apelianto prašyme nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-191-602/2020).

Administracinių teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad įstatymo nustatyti atskirų procesinių veiksmų atlikimo terminai įpareigoja teisminės gynybos siekiantį asmenį operatyviai reaguoti į savo teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-31-756/2016). Taip pat svarbu atsižvelgti ir į tai, ar siekdamas apginti savo pažeistas teises asmuo paisė sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje. byloje Nr. AS502-499/2013; 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje. byloje Nr. AS-986-552/2015).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas apeliaciniu skundu siekia apskųsti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 16 d. sprendimą. Atsižvelgiant į ABTĮ 132 straipsnio 1 dalies nuostatas, apeliacinis skundas dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 16 d. sprendimo turėjo būti paduotas iki 2020 m. vasario 17 d. imtinai (kadangi 2020 m. vasario 16 d. buvo sekmadienis), tačiau bylos duomenys patvirtina, kad apeliacinis skundas dėl minėto teismo sprendimo pirmosios instancijos teismui buvo išsiųstas 2020 m. vasario 19 d. (b. l. 95), t. y. praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti. Teismų informacinės sistemos duomenimis, 2020 m. vasario 18 d. teismo sprendimas, kurį pareiškėjas siekia apskųsti, įsiteisėjo.

Pažymėtina, kad įstatymo nustatyti atskirųjų procesinių veiksmų atlikimo terminai įpareigoja teisminės gynybos siekiantį asmenį operatyviai reaguoti į savo teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimus. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 16 d. sprendime yra aiškiai nurodyta jo apskundimo tvarka bei terminas (sprendimas skundžiamas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos). Pažymėtina, kad pareiškėjas neneigia, jog apie priimtą sprendimą ir jo apskundimo tvarką žinojo. Pareiškėjo nurodoma aplinkybė, jog jis 7 dienas buvo komandiruotėje užsienyje, nesudaro pagrindo vertinti, jog jis dėl svarbių priežasčių praleido trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos terminą. Teismo vertinimu, iki pareiškėjui (2020 m. vasario 12 d.) išvykstant į komandiruotę, jis turėjo laiko pateikti apeliacinį skundą, t. y. tinkamai pasirūpinti savo teisių gynyba, kaip pats nurodo, seniai vykstančiame mokestiniame ginče, sudaryti atstovavimo sutartį su advokatu ir kt. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į aplinkybę, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas būtų sudaręs atstovavimo sutartį su advokatu.

Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, laikytina, kad pareiškėjo nurodytos apeliacinio skundo padavimo termino praleidimo priežastys nebuvo svarbios, ekstraordinarios. Pareiškėjas, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo padavimo terminą, turėjo pasirinkti jam priimtinus apdairaus ir rūpestingo elgesio variantus ir pakankamai laiko parengti bei paduoti apeliacinį skundą arba pavesti tai padaryti kitam asmeniui (atstovui). Nepagrįstas delsimas šiuo konkrečiu atveju laikytinas kliūtimi atnaujinti praleistą terminą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-1145/2014; 2020 m. vasario 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-191-602/2020). Atsižvelgusi į tai, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas nenurodė jokių objektyvių, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių aplinkybių, dėl kurių jis negalėjo pateikti apeliacinio skundo iki termino pabaigos, t. y. iki 2020 m. vasario 17 d., teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai neatnaujino praleisto termino apeliaciniam skundui paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjo apeliacinį skundą.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 10 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Pareiškėjo A. U. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė