2019-05-29 Nr. AB-12063-3-61-3-00908-2019-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-354-442/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00908-2019-2

Procesinio sprendimo kategorija 43.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2019 m. gegužės 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. K. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 27 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. K. T. skundą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja A. K. T. 2019 m. kovo 5 d. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame pareiškėja nurodė, kad Klaipėdos ir Vilniaus STT atsisako priimti nagrinėti jos skundus, motyvuojant tuo, kad jau buvo atsakyta į skundus, prašo įpareigoti nagrinėti skundus iš esmės.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. kovo 8 d. nutartimi nustatė pareiškėjai terminą per 14 kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos gavimo dienos skundo trūkumams, nurodytiems nutarties motyvuojamojoje dalyje, pašalinti.

2019 m. kovo 14 d. teisme buvo gautas pareiškėjos skundas-prašymas. 2019 m. kovo 27 d. teisme buvo gautas pareiškėjos pareiškimas dėl trūkumų pašalinimo. Pareiškėja nurodo, kad atsirašinėjimo raštai yra neteisėti, prašo išreikalauti procesinius dokumentus iš Klaipėdos ir Vilniaus STT ir spręsti priėmimo klausimą iš esmės. Pateikė žyminio mokesčio sumokėjimo kvitą (sumokėta 2017 m. gegužės 4 d.).

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. kovo 27 d. nutartimi laikė pareiškėjos skundą nepaduotu.

Teismas nurodė, kad pareiškėja, remiantis 2019 m. kovo 8 d. nutartyje nurodytais argumentais, turėjo pateikti skundą, atitinkantį jam keliamus formos ir turinio reikalavimus, nurodant skunde instituciją (atsakovą), kurio veiksmus/neveikimą skundžia, taip pat aiškiai ir konkrečiai suformuluoti skundo reikalavimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnį, nurodyti konkretų skundžiamą aktą, jo priėmimo datą, numerį ar konkretizuoti atsakovo neveikimą (t.y. kokio administracinio veiksmo atsakovas neatlieka). Be to, pareiškėja skundo reikalavimą turėjo pagrįsti faktinėmis aplinkybėmis bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius rašytinius įrodymus, taip pat turėjo pateikti savo skundą (prašymą) teiktą atsakovui (ABTĮ 24 str. 2 d. 6–7 p., ABTĮ 25 str. 1 d.). Už skundą turėjo sumokėti žyminį mokestį bei pateikti raštu savo nuomonę dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka (ABTĮ 34 str., 24 str. 2 d. 9 p.).

Teismas, susipažinęs su pareiškėjos pateiktu pareiškimu dėl trūkumų šalinimo, konstatavo, kad pareiškėja iš esmės nepašalino 2019 m. kovo 8 d. nutartyje nurodytų skundo trūkumų, t. y. nėra nurodžiusi atsakovo, nėra suformulavusi jokio konkretaus skundo reikalavimo, nėra nurodžiusi aiškių aplinkybių, argumentų, nėra pateikusi įrodymų, nėra pareiškusi nuomonės dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka.

III. Pareiškėja pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 27 d. nutartį.

Nurodo, kad teisėja, priimdama skundžiama nutartį, viršijo įgaliojimus ir neatliko savo pareigų.

Teigia, kad STT pareigūnai, taip pat Klaipėdos miesto savivaldybės darbuotojai klastoja dokumentus, vykdo neaiškius sandorius, tokiu būdu žlugdo pareiškėjos įmonę.

Pažymi, kad teisėjas turėtų žinoti, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 115 straipsnį skundas turėtų būti nagrinėjamas be klaidų taisymo ir žyminių mokesčių.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos bylos pagal atskirąjį skundą dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 27 d. nutarties, kuria pareiškėjos skundas buvo laikytas nepaduotu, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, jog teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji nėra absoliuti. Teisė kreiptis į teismą yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (liet. įskaitant, be kita ko) laikantis įstatymo numatytų skundų padavimo teismui terminų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1381-525/2015; 2016 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-17-492/2016).

Pagal ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies nuostatas, jeigu teismas nustato, kad skundas (prašymas) neatitinka ABTĮ 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, teismo nutartimi pareiškėjui nustatomas terminas nurodytiems trūkumams pašalinti. Skundo trūkumų nepašalinimas per teismo nustatytą terminą sukelia ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytas procesines pasekmes – skundas laikomas nepaduotu ir teismo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Teismo nutartyje įvardytų skundo (prašymo) trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą (prašymą) nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS‑131‑438/2016).

Nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. kovo 8 d. nutartimi nustatė pareiškėjai terminą per 14 kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos gavimo dienos skundo trūkumams pašalinti. Minėtoje nutartyje teismas konstatavo, kad pareiškėja turėjo pateikti skundą, atitinkantį jam keliamus formos ir turinio reikalavimus, nurodant skunde instituciją (atsakovą), kurio veiksmus/neveikimą skundžia, taip pat aiškiai ir konkrečiai suformuluoti skundo reikalavimą, nurodyti konkretų skundžiamą aktą, jo priėmimo datą, numerį ar konkretizuoti atsakovo neveikimą (t. y. kokio administracinio veiksmo atsakovas neatlieka), pareiškėja skundo reikalavimą turėjo pagrįsti faktinėmis aplinkybėmis bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius rašytinius įrodymus, taip pat turėjo pateikti savo skundą (prašymą) teiktą atsakovui, už skundą turėjo sumokėti žyminį mokestį bei pateikti raštu savo nuomonę dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka. Skundžiamoje Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 27 d. nutartyje teismas konstatavo, kad pareiškėja iš esmės nepašalino 2019 m. kovo 8 d. nutartyje nurodytų skundo trūkumų, t. y. nesuformulavo jokio konkretaus skundo reikalavimo, nenurodė atsakovo, aiškių aplinkybių, argumentų, nėra pateikusi įrodymų, nėra pareiškusi nuomonės dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nutarties, teismas detaliai paaiškino pareiškėjai, kokie yra jos skundo trūkumai ir kaip juos reikia pašalinti. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėja skunde ir pareiškime dėl trūkumų šalinimo pateikia daug faktų, tačiau teismui turi būti aišku, kokios konkrečiai aplinkybės buvo konkretaus skundžiamo akto, veiksmo ar neveikimo neteisėtumo pagrindas. Abstraktus aplinkybių, nuoskaudų, subjektyvios nuomonės paaiškinimas skunde nėra pagrindas pradėti administracinio ginčo nagrinėjimo procesą, jei iš skundo neaišku, ką konkrečiu atveju ginčija pareiškėja ir kokiomis aplinkybėmis ji remiasi. Teisėjų kolegija, įvertinusi minėtų nutarčių turinį, taip pat pareiškėjos skundą ir pareiškimą dėl trūkumų šalinimo, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė pareiškėjos skundą nepaduotu.

Teisėjų kolegija, apibendrinama tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad atskirajame skunde nenurodyta argumentų, kuriais remiantis būtų pagrindas skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį pripažinti neteisėta ir nepagrįsta. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 27 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, 155 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos A. K. T. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė