2025-03-20 Nr. BB-1529-1-01-1-18433-2020-6 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-931/2025

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-18433-2020-6

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. kovo 20 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), Olego Fedosiuko ir Dariaus Kantaravičiaus, rašytinio proceso tvarka spręsdama Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4–ojo skyriaus vyriausiosios prokurorės Rūtos Pečkaitytės kasacinio skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 10 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gruodžio 17 d. nutarties išteisintojo L. M. baudžiamojoje byloje priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4–ojo skyriaus vyriausioji prokurorė R. Pečkaitytė prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį ir padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies, 332 straipsnio 3, 5, 7 dalių nuostatų pažeidimus, kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą.

Kasatorės teigimu, bylos įrodymai patvirtina, kad L. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 101, 128, 154 punktų reikalavimus, dėl to sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad L. M. minėtų KET pažeidimų nepadarė, todėl jo veiksmuose nėra BK 281 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos objektyviojo požymio – konkretaus KET pažeidimo, nepagrįsta bylos įrodymų visuma. Šis teismas nesilaikė pareigos įrodymus vertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Nutartyje vertinant įrodymus prioritetas suteiktas išimtinai išteisintojo parodymams, kad sankryžą jis suvokė kaip lygiareikšmę ir vadovavosi dešinės rankos taisykle, o visi kiti įrodymai (nukentėjusiojo parodymai, ekspertizės aktas, specialisto išvados, ekspertų paaiškinimai) liko neįvertinti ir nesugretinti su išteisintojo parodymais. L. M. parodymuose išsakytas subjektyvus manymas savaime nepaneigia kitais objektyviais bylos įrodymais patvirtinto fakto, kad aptariamu atveju sankryža, kurioje įvyko eismo įvykis, buvo nelygiareikšmė ir kad L. M., važiuodamas šalutiniu keliu ir nepraleisdamas pagrindiniu keliu važiavusio motociklo, padarė inkriminuotus KET pažeidimus, dėl to kilo eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata.

Pasak kasatorės, skundžiamoje nutartyje teismo padarytos išvados yra prieštaringos. Apeliacinės instancijos teismas pritarė pagrindiniam apeliacinio skundo argumentui bei pakeitė pirmosios instancijos teismo išvadą, kad eismo įvykis įvyko lygiareikšmių kelių sankryžoje ir pripažino, kad eismo įvykis įvyko nelygiareikšmių kelių sankryžoje. Tai reiškia, kad L. M., be kitų kaltinime nurodytą KET pažeidimų, padarė ir 154 punkto pažeidimą, nes važiuodamas iš šalutinio kelio nepraleido pagrindiniu keliu važiuojančio motociklininko. Tačiau apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad L. M. nepažeidė nei KET 154 punkto, nei 101, 128 punktų reikalavimų. Kartu kasatorė nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, iš esmės pritaręs daliai apeliacinio skundo argumentų ir patvirtinęs, kad skundžiamo nuosprendžio išvados neatitinka faktinių aplinkybių, jo nepakeitė. Taigi nutarties aprašomojoje dalyje pateikti argumentai neatitinka rezoliucinėje dalyje priimto sprendimo atmesti apeliacinį skundą.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, ar pakanka įrodymų vienai ar kitai aplinkybei konstatuoti, išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-27-746/2015, 2K-P-135-648/2016, 2K-7-8-788/2018 ir kt.).

Kaip matyti iš kasacinio skundo turinio, teiginiai dėl apeliacinės instancijos teismo padarytų esminių BPK pažeidimų grindžiami šio teismo atlikto įrodymų vertinimo kritika, nesutikimu su nustatytomis bylos aplinkybėmis ir teisiniu jų vertinimu, kuriuo remiantis paliktas galioti pirmosios instancijos teismo išteisinamasis nuosprendis L. M.

Teisėjų atrankos kolegija sprendžia, kad toks skundo argumentavimas nepagrindžia išvados, jog buvo netinkamai pritaikytas baudžiamąjį įstatymas ar padaryti esminiai BPK nuostatų pažeidimai, sukliudę apeliacinės instancijos teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka jam keliamų BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir 369 straipsnyje įtvirtintų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti.

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4–ojo skyriaus vyriausiosios prokurorės Rūtos Pečkaitytės kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Eligijus Gladutis

Olegas Fedosiukas

Darius Kantaravičius