142c9f20-8abf-4fd5-8ea3-daee87a32735 · Vilniaus regiono apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2YT-8249-1104/2022 Teisminio proceso Nr. 2-49-3-01101-2022-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.1; 2.5.5; 2.5.9; 3.2.3.1; 3.2.6.5; 3.4.5.2 (S) VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. spalio 14 d. Ukmergė Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rÅ«mų teisėjas Dmitrij Rancev, Sekretoriaujant teismo posėdžio sekretorei Loretai Dvilevičienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjai V. V., pareiÅ¡kėjos atstovei advokatei Sandrai Marcinkėnaitei-Venskienei, suinteresuotam asmeniui K. V., žodinio proceso tvarka teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos V. V. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto, palikimo priėmimo, faktiÅ¡kai pradėjus valdyti turtÄ , nustatymo, suinteresuoti asmenys K. V., I. V., valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos. Teismas n u s t a t ė :

1. PareiÅ¡kėja V. V. kreipdamasi pareiÅ¡kimu į teismÄ praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad S. V., miręs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mirus jo motinai V. V., priėmė atsiradusį palikimÄ faktiÅ¡kai pradėdamas jį valdyti per įstatymo nustatytÄ trijų mėnesių terminÄ ir palikimÄ valdė iki pat savo mirties. Taip pat, nuosavybės teisių įgyvendinimo ir paveldėjimo liudijimo gavimo tikslu nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad V. V., po savo sutuoktinio S. V. mirties (duomenys neskelbtini), per įstatymo nustatytÄ trijų mėnesių terminÄ priėmė palikimÄ faktiÅ¡kai pradėjusi valdyti paveldimÄ turtÄ .

2. PareiÅ¡kime nurodoma, kad S. V. buvo vienintelis sutuoktinių V. V. ir T. V. vaikas. T. V. mirė (duomenys neskelbtini). Po jo mirties buvo užvesta paveldėjimo byla, tėvo palikimÄ priėmė S. V., o V. V. sutuoktinio palikimo atsisakė. Ä® notarÄ dėl paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo ar sutuoktinės dalies iÅ¡skyrimo, nebuvo kreiptasi, iki Å¡iol VÄ® Registrų centro Nekilnojamojo turto registre sutuoktiniams V. ir T. V. priklausęs turtas yra registruotas T. V. vardu, t. y. žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); negyvenamoji patalpa - tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini); patalpa - butas, su rÅ«siu 12,21 kv. m, pažymėtu R-21, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).

3. PareiÅ¡kėja pareiÅ¡kime nurodė, kad V. V. mirė (duomenys neskelbtini), ji testamento nebuvo sudariusi, todėl atsirado paveldėjimas pagal įstatymÄ . Pirmos eilės įpėdinis buvo jos sÅ«nus S. V., daugiau vaikų velionė neturėjo. Mirus V. V. į notarų biurÄ dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta, tačiau jos sÅ«nus S. V. iÅ¡ karto po motinos mirties palikimÄ priėmė faktiÅ¡kai pradėdamas valdyti paveldimÄ turtÄ . V. V. iki mirties su sÅ«numi gyveno po jos sutuoktinio mirties likusiame bute, (duomenys neskelbtini).

S. V. dar esant gyvai jo motinai kartu su ja gyveno, padėdavo Å«kyje, kitos gyvenamosios vietos S. V. neturėjo. Po motinos mirties S. V. faktiÅ¡kai pradėjo valdyti paliktÄ turtÄ kaip savo turtÄ , t. y. priėmė palikėjos turtÄ tokį, kokį ji turėjo visa apimtimi. PareiÅ¡kėjos sutuoktinis, toliau gyvendamas motinos buto dalyje ir savo dalyje, juo rÅ«pinosi, prižiÅ«rėjo, kiek leido finansinės galimybės, gerino buitį. Tinkamai palaidojo motinÄ , iki savo mirties prižiÅ«rėjo jos kapÄ .

Nereikalingus pastarosios asmeninius daiktus sunaikino, tinkamus naudoti perėmė savo žinion. Toliau naudojosi visu butu, jame esančiais namų apyvokos daiktais, baldais ir pan., iÅ¡laikė butÄ , mokėjo mokesčius. Buto rÅ«syje laikė savo daiktus: metalÄ , dviratį, bulves ir pan. Padėjo atlikti namo, kuriame yra butas, laiptinės remontÄ , Å¡iltuoju metų laiku dažnai aplink namÄ pjaudavo žolę ir kitaip prisidėdavo prie bendrų tiek namo, tiek jo aplinkos darbų. Paliktame žemės sklype augino bulves ir kitokias daržoves, iki mirties sklypÄ prižiÅ«rėjo kaip savo, taip pat naudojosi tvartu, jame laikė stambius Å«kyje naudojamus daiktus.

Visi aplinkiniai S. V. laikė V. V. palikto turto savininku ir nereiÅ¡kė niekas jam jokių pretenzijų. Be to, pažymi, kad palikimÄ S. V. priėmė po motinos mirties per nustatytÄ trijų mėnesių terminÄ , nes po pastarosios mirties faktiÅ¡kai jos turėtu turtu naudojosi, jame iki mirties gyveno.

4. PareiÅ¡kėja taip pat nurodė, kad nepraėjus dvejiems metams po motinos mirties, S. V. taip pat, (duomenys neskelbtini) mirė. Jis testamento palikęs nebuvo. Mirė bÅ«damas santuokoje su pareiÅ¡kėja. S. V. turėjo du vaikus: K. V. ir I. V.. Santuokoje buvo įgijęs žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Nei į teismÄ , nei į notarÄ dėl palikimo priėmimo po S. V. mirties niekas nesikreipė ir paveldėjimo byla nebuvo užvesta, tačiau velionio palikimÄ priėmė pareiÅ¡kėja pradėdama jį faktiÅ¡kai valdyti iÅ¡ karto po sutuoktinio mirties: perėmė visus velionio vertingus daiktus, dokumentus.

PrižiÅ«rėjo butÄ , Å«kinį pastatÄ , naudojosi žemės sklypais. Likusiame bute faktiÅ¡kai negyveno, tačiau nuo pat sutuoktinio mirties elgėsi kaip tikra jo savininkė: butÄ užrakino, mokėjo einamuosius mokesčius. Mokėjimo knygučių nėra iÅ¡saugojusi, tačiau yra UAB „Ukmergės butų Å«kis“, UAB „Ukmergės vandenys“ pažymos ir pan., jog už teiktas paslaugas skolų nėra. PareiÅ¡kėja periodiÅ¡kai bute apsilanko, patikrina, ar kas nors nesugedę (pvz., vamzdynai ir pan.).

Kai kuriuos buityje naudotus sutuoktinio daiktus yra pasiėmusi į savo butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), yra perėmusi dokumentus ir pan. Likusius žemės sklypus pareiÅ¡kėja taip pat prižiÅ«rėjo (ir prižiÅ«ri), jais naudojosi (ir naudojasi). Pirmaisiais metais po S. V. mirties buvo viskas aparta ir paliktas pÅ«dymas, o vėliau kasmet sodinamos bulvės. Sklypai nėra apleisti, jais kasmet rÅ«pinasi pareiÅ¡kėja. S. V. pilnamečiai vaikai į tėvo paliktÄ turtÄ niekada nepretendavo, jo palikimo nepriėmė, visada sakydavo, kad tegul viskas lieka motinai, nes ji faktiÅ¡kai nuo tėvo mirties rÅ«pinasi likusiu turtu, yra perėmusi jį savo žinion (el. b. l. 1-3).

5. Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėja paaiÅ¡kino, kad jos sutuoktinis po V. V. priėmė palikimÄ . PaaiÅ¡kino, kad dar gyvenant motinai, visi kartu prižiÅ«rėjo butÄ , sodino daržus, namo teritorijos aplinkÄ tvarkė. PaaiÅ¡kino, kad mirus sutuoktiniui dar kurį laikÄ gyveno bute, po to, dukrai iÅ¡sikrausčius, ji iÅ¡sikėlė, kadangi butas per didelis jai vienai. Atvažiuodavo sumokėti mokesčius, patikrindavo ar viskas gerai. Daržus iki Å¡iol naudoja, sodina daržoves atvažiavę iÅ¡ miesto. Patikino, kad niekas pretenzijų dėl turto nereiÅ¡kė.

6. Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovė iš esmės pakartojo pareiškime nurodytas aplinkybes.

7. Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas pateikė atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kimÄ , kuriame nurodė, kad Å¡iuo atveju atkreiptinas dėmesys, jog 2015 m. kovo 13 d. priimtu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 259 (toliau – Nutarimas) (TAR, 2015, Nr. 2015-03963) buvo pakeistos BeÅ¡eimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grÄ Å¾inimo ir pripažinimo atliekomis taisyklės (toliau – Taisyklės), patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634.

Vadovaujantis Taisyklėmis, valstybei perduotino (taip pat ir valstybės paveldėto) nekilnojamojo turto, įskaitant ir jam priskirtus žemės sklypus ir akcijų perėmimÄ , įvertinimÄ ir apskaitÄ pagal Taisyklių nuostatas vykdo valstybės įmonė Turto bankas. Pažymi, kad valstybei paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina tik tokiais atvejais, kai yra paliktas valstybei testamentu, palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymÄ , nei pagal testamentÄ , nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo arba iÅ¡ visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė (CK 5.62 straipsnio 1 dalis).

Valstybės įmonė Turto bankas, nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos, yra gavusi praneÅ¡imÄ apie per įstatyme nustatytÄ terminÄ nepriimtÄ palikėjos V. V. palikimÄ ir dėl jo atlieka paveldėjimo procedÅ«rÄ valstybei. Valstybės įmonės Turto banko manymu, pareiÅ¡kėja į bylÄ nepateikė pakankamai įrodymų, kurių pagrindu galima bÅ«tų įvertinti jos praÅ¡ymų pagrįstumÄ dėl V.

V. palikimo paveldėjimo. Be to, Å¡iuo metu negalima padaryti vienareikÅ¡miÅ¡kų iÅ¡vadų, kad pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kime nurodytas palikimas, po palikėjos mirties, buvo priimtas faktiniu valdymu. Apie S. V. palikimo paveldėjimÄ VÄ® Turto bankas duomenų neturi. Dėl Å¡io asmens turto paveldėjimo pareiÅ¡kėja taip pat turėtų pateikti papildomus įrodymus ir paaiÅ¡kinti, kaip po jo mirties buvo įgyvendinamos palikėjo vaikų paveldėjimo teisės ir kt. Tik pareiÅ¡kėjai pateikus papildomus raÅ¡ytinius įrodymus nurodytoms bylos aplinkybėms pagrįsti, galima bus spręsti apie jos praÅ¡ymų, pareikÅ¡tų civilinėje byloje Nr. e2YT-8249-1104/2022, pagrįstumÄ .

Prašė bylÄ nagrinėti suinteresuoto asmens atstovei nedalyvaujant (el. b. l. 48-51).

8. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos pateikė atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kimÄ , kuriame prašė spręsti dėl pareiÅ¡kimo teismo nuožiÅ«ra, prašė bylÄ nagrinėti suinteresuoto asmens atstovei nedalyvaujant (el. b. l. 52-56).

9. Suinteresuoti asmenys K. V. ir I. V. pateikė teismui atsiliepimus į pareiÅ¡kimÄ , kuriuose nurodė, kad pateiktam pareiÅ¡kimui neprieÅ¡tarauja (el. b. l. 64-69). Suinteresuotas asmuo I. V. prašė bylÄ nagrinėti jam nedalyvaujant.

10. Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo K. V. patvirtino pareiškėjos nurodytas aplinkybes, nurodė, kad neprieštarauja dėl pareiškimo patenkinimo.

11. Teismo posėdžio metu liudytojas D. B. paaiÅ¡kino, kad yra suinteresuoto asmens K. V. draugas, taip pat seniai pažįsta ir pareiÅ¡kėjÄ . Nurodė, kad S. V. pažinojo iÅ¡ seniai, S. V. motina jau buvo mirusi. PaaiÅ¡kino, kad S. V. toliau gyveno V. V. bute, o V. V. taip pat iki mirties gyveno nurodytame bute. Kiek žino, komunalinius mokesčius mokėdavo S. V.. Visa Å¡eima iki V. V. mirties gyveno viename bute. Patvirtino, kad nėra girdėjęs, jog kažkas butų pretendavęs į likusį turtÄ .

Patikslino, kad S. V. turėjo ir darÅ¾Ä , kurį dirbo, sodino daržoves, (duomenys neskelbtini) galimai. Mirus S., V. V. dar kurį laikÄ gyveno bute, tvarkė darÅ¾Ä . Teismas k o n s t a t u o j a : pareiÅ¡kimas tenkintinas visiÅ¡kai 12. Byloje sprendžiamas paveldėjimo teisinių santykių klausimas, kai įpėdinis priima palikimÄ pradėjęs paveldimÄ turtÄ valdyti. Dėl palikimo priėmimo pradėjus valdyti turtÄ 13. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymÄ arba (ir) įpėdiniams pagal testamentÄ .

CK 5.2 straipsnio 1 dalyje nustatyti paveldėjimo pagrindai: paveldima pagal įstatymÄ ir pagal testamentÄ . CK 5.50 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog tam, kad įgytų palikimÄ , įpėdinis turi jį priimti. CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad nurodyti veiksmai turi bÅ«ti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Neleidžiama palikimÄ priimti iÅ¡ dalies arba su sÄ lyga ar iÅ¡lygomis. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , kai jis faktiÅ¡kai pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo.

CK 5.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , jeigu jis pradėjo valdyti turtÄ , juo rÅ«pintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiÅ«ri, moka mokesčius, kreipėsi į teismÄ iÅ¡reikÅ¡damas valiÄ priimti palikimÄ ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Ä®pėdinis, pradėjęs valdyti kokiÄ nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktÄ , laikomas priėmusiu visÄ palikimÄ .

14. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) yra pasisakęs dėl palikimo priėmimo faktiÅ¡kai pradėjus turtÄ valdyti, kaip vieno iÅ¡ CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo bÅ«dų, skirtumo nuo kitų palikimo priėmimo atvejų. Tokiu bÅ«du priimant palikimÄ nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai bÅ«tų teisiÅ¡kai įforminti; tuo palikimo priėmimas, faktiÅ¡kai pradėjus turtÄ valdyti, iÅ¡ esmės skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo bÅ«dų (LAT 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013).

Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktikÄ bylose dėl palikimo priėmimo faktiÅ¡kai pradėjus valdyti paveldimÄ turtÄ , yra nurodęs, kad asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiÅ¡kai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, iÅ¡reiÅ¡kiančius jo valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į paveldimÄ turtÄ , ir pradėjo valdyti palikėjo turtÄ kaip savo (LAT 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007). Vertinant, buvo ar ne palikimas priimtas faktiÅ¡kai jį pradedant valdyti, turi bÅ«ti atsižvelgiama į turto, sudarančio palikimÄ , pobÅ«dį (LAT 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013).

Kiekvienas palikimo priėmimo faktiniu valdymu atvejis yra individualus, todėl įpėdinio, siekiančio įrodyti, jog jis palikimÄ yra priėmęs Å¡iuo bÅ«du, nurodytos aplinkybės turi bÅ«ti vertinamos konkrečios bylos aplinkybių kontekste ir sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje įpėdinio elgesys atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus, kuriais remiantis pripažįstama, jog įpėdinis siekė paveldimÄ turtÄ Ä¯gyti nuosavybėn (LAT 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).

15. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl aplinkybės, ar asmuo priėmė palikimÄ , pradėjęs jį faktiÅ¡kai valdyti, teismas sprendžia iÅ¡ veiksmų fakto ir veiksmų pobÅ«džio. Veiksmų faktas reiÅ¡kia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiÅ¡kai – įpėdinis perima mirusiojo turtÄ ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobÅ«dis – tai įpėdinio aktyvÅ«s veiksmai, iÅ¡ kurių matyti, kad jis perimtÄ turtÄ valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtÄ , juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panaÅ¡aus pobÅ«džio veiksmus) (pvz., LAT 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016, 18,19 punktai).

16. Dėl palikimo priėmimo po V. V. mirties (duomenys neskelbtini) ir S. V. mirties (duomenys neskelbtini), taikomos palikimo atsiradimo metu galiojusio 2001 m. (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) CK teisės normos, reglamentuojančios paveldėjimo teisinius santykius. CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad nurodyti veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

17. Nagrinėjamu atveju po V. V. mirties (duomenys neskelbtini) pareiÅ¡kėjos sutuoktinis paveldėjo Å¡io sprendimo 2 punkte nurodytÄ turtÄ , tačiau į notarÄ nesikreipė. IÅ¡ valstybės įmonės Registrų centro Testamentų registro 2022 m. balandžio 7 d. iÅ¡raÅ¡o matyti, kad pareiÅ¡kėjos sutuoktinio motina, V. V., testamento nepaliko (el. b. l. 18). Per įstatymo nustatytÄ terminÄ palikimui priimti niekas iÅ¡ įpėdinių palikimo, atsiradusio po V. V. mirties, nepriėmė – tai patvirtina Testamentų registro iÅ¡raÅ¡as. Valstybės įmonės Registrų centro Testamentų registro 2022 m. balandžio 7 d. iÅ¡raÅ¡as patvirtina, kad testamentų registre nėra įregistruotų palikėjos V. V. palikimo priėmimo faktų. PareiÅ¡kėja nurodė, kad jos sutuoktinis, S. V., po motinos V. V. mirties, rÅ«pinosi likusiu turtu kaip savo: liko gyventi adresu (duomenys neskelbtini), rÅ«pinosi butu, jį remontavo, tvarkė aplinkÄ , sodino daržus.

18. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir pareiškėjo rašytinių paaiškinimų nustatyta, kad S. V. mirė (duomenys neskelbtini) būdamas santuokoje su V. V. (el. b. l. 14, 16). Nors po jo mirties Testamentų registre nebuvo įregistruotų palikimo priėmimo faktų (el. b. l. 19), tačiau V. V. po vyro, S. V. mirties, toliau rūpinosi bendru likusiu turtu, liko gyventi bute, adresu (duomenys neskelbtini), turėjo ir saugojo savo vyro palikėjo S. V. dokumentus, asmeninius daiktus, taip pat palikėjui S. V. nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas jam mirus buvo tvarkomas, prižiūrimas V.

V.. Jos rÅ«pesčiu, pastangomis žemės Å«kio paskirties žemės sklypas buvo prižiÅ«rimas, toliau sodinamos daržovės. IÅ¡sikrausčius iÅ¡ buto, adresu (duomenys neskelbtini), pareiÅ¡kėja toliau mokėjo komunalinius mokesčius, atvykdavo patikrinti ar nieko nenutiko. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad V. V. veiksmuose nustatytini tiek veiksmų faktas, tiek veiksmų pobÅ«dis, todėl darytina iÅ¡vada, kad V. V. po S. V. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimÄ faktiÅ¡kai pradėjusi valdyti paveldimÄ turtÄ .

19. Suinteresuoti asmenys K. V. ir I. V. yra pirmos eilės įpėdiniai po palikėjo S. V. mirties, o S. V. buvo pirmos eilės įpėdinis po palikėjos V. V. mirties. PalikėjÄ pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymÄ arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra) (CK 5.13 straipsnis). Kadangi suinteresuoti asmenys K. V. ir I. V. atsiliepime ir teismo posėdžio metu teismui nurodė neprieÅ¡taraujantys dėl pareiÅ¡kimo patenkinimo, konstatuotina, kad pareiÅ¡kėjai atitenka visas palikimas, atsiradęs po S. V. mirties.

20. Kaip jau buvo minėta Å¡io sprendimo 17 punkte, S. V. po savo motinos V. V. mirties ir pareiÅ¡kėja po sutuoktinio S. V. mirties dėl palikimo priėmimo į notarÄ nesikreipė. PareiÅ¡kėja teigia, tiek jos sutuoktinis S. V., tiek ji atitinkamai toliau rÅ«pinosi po V. V. mirties, o vėliau sutuoktinio S. V. mirties likusiu turtu, rÅ«pinosi juo kaip savu, t. y. sutuoktinis S. V. gyveno adresu (duomenys neskelbtini), mokėjo mokesčius, tvarkė aplinkÄ . Nurodytas aplinkybes patvirtina pareiÅ¡kėjos į bylÄ pateikti įrodymai: mokėjimų už komunalines paslaugas adresu (duomenys neskelbtini), kvitai. Atsižvelgiant į tai galima konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju nustatytinas veiksmų faktas, t. y. S. V. perėmė mirusiosios V. V., o pareiÅ¡kėja perėmė mirusiojo S. V. turtÄ ir pradėjo jį valdyti.

21. Kasacinis teismas, pasisakydamas apie veiksmų pobÅ«džio nustatymÄ , yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad įpėdinio aktyvÅ«s veiksmai, kurie sudaro pagrindÄ nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad palikimas priimtas faktiÅ¡kai pradėjus valdyti turtÄ , gali bÅ«ti palikimÄ sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko. Tokie įpėdinio veiksmai patvirtina, kad jis aktyviai dalyvauja priimant palikimÄ , kaip palikimo savininkas visÄ palikimÄ užvaldo ar pasidalija jį su kitais įpėdiniais, gaudamas dalį daiktų, kad ir nors vienÄ iÅ¡ jų.

AktyvÅ«s palikimo priėmimo veiksmai gali bÅ«ti atlikti su visu palikimu arba dalimi palikimÄ sudarančių daiktų, net ir su vienu daiktu (LAT 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018, 20 punktas). Atsižvelgiant į Å¡io sprendimo 20 punkte iÅ¡dėstytas aplinkybes, galima konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju nustatytinas ir veiksmų pobÅ«dis, t. y. pareiÅ¡kėja atlieka aktyvius veiksmus, iÅ¡ kurių matyti, kad ji perimtÄ turtÄ valdo kaip savo ir laiko save turto savininku. TokiÄ iÅ¡vadÄ patvirtina tai, kad pareiÅ¡kėja moka mokesčius už tiekiamas komunalines paslaugas, prižiÅ«ri ir rÅ«pinasi likusiu nekilnojamuoju turtu, saugo palikėjo paliktus dokumentus.

S. V. taip pat buvo atlikęs aktyvius veiksmus – mokėjo mokesčius, prižiÅ«rėjo teritorijÄ , dalyvavo remonte, gyveno tame bute. Kaip nurodoma teismų praktikoje, Å¡iai iÅ¡vadai pakanka konstatuoti, kad aktyvÅ«s veiksmai atlikti ne su visu turtu, o su turto dalimi.

22. Esant tokioms aplinkybėms galima konstatuoti, kad nustatytinas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, kad S. V. priėmė palikimÄ po savo motinos V. V. mirties, palikimÄ sudarantį turtÄ pradėjęs faktiÅ¡kai valdyti, o pareiÅ¡kėja V. V. priėmė palikimÄ po savo sutuoktinio S. V. mirties, palikimÄ sudarantį turtÄ pradėjusi faktiÅ¡kai valdyti. Juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatomas dėl turto, likusio po V. V. mirties, paveldėjimo. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 23. IÅ¡ pareiÅ¡kėjos valstybei teismo patirtos paÅ¡to iÅ¡laidos nepriteisiamos, nes jos nesiekia Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d.

įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“ 2020 m. sausio 13 d. Ä®sakymo pakeitimo Nr. 1R-19/1K-2 (2020 m. sausio 23 d. įsakymo redakcija) nustatytos minimalios valstybei iÅ¡ Å¡alies priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos (5 Eur) (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270, 448 straipsniais ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.51 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimÄ tenkinti visiÅ¡kai.

Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po savo motinos V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, priėmė palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėjęs valdyti savo motinos V. V. turtÄ , o pareiÅ¡kėja V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po savo sutuoktinio S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, priėmė palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėjusi valdyti savo sutuoktinio S. V. turtÄ .

Juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatytas tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimÄ . Sprendimas per 30 (trisdeÅ¡imt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rÅ«mus. Teisėjas Dmitrij Rancev