1429abb2-0eee-474a-972d-7bbc28363d89 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

                                                                    Administracinė byla Nr. I-2802-437/2013                                                                                                                                                                                                                                                 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00867-2013-0                                              Procesinio sprendimo kategorija: 24; 74 (S)                                            VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS                          S P R E N D I M A S                  LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                           2013 m. birželio 26 d.

                                   Vilnius          Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėįų kolegija, susidedanti iÅ¡Â Raimondo Blauzdžiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Rasos Ragulskytės-Markovienės, Liudmilos Zaborovskos, dalyvaujant pareiÅ¡kėjai V. K., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos V. K. skundÄ atsakovei Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo,       n u s t a t ė:

     PareiÅ¡kėja V. K. 2013-03-19 su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismÄ , praÅ¡ydama panaikinti 2013-02-06 Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimÄ Nr. (1.7.)-S-364-13 ir įpareigoti Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybÄ teikti jai antrinę teisinę pagalbÄ skundžiant Vilniaus apygardos teismo 2012-11-22 nutartį civilinėje byloje Nr.2A-2842-275/2012 kasacine tvarka (b. l. 1-3). Pažymi, kad 2013-01-21 ji su praÅ¡ymu kreipėsi pas atsakovę suteikti teisinę pagalbÄ kasacine tvarka skundžiant Vilniaus apygardos teismo 2012-11-22 nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-2842-275/2012.

Atsakovė pareiÅ¡kėjos skundžiamu aktu, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 2 str. 3 d., 11 str. 6 d. 1 p. ir 2 p., 18 str. 2 d. nusprendė atsisakyti pareiÅ¡kėjai suteikti antrinę teisinę pagalbÄ . Pažymi, kad atsakovė, priimdama sprendimÄ , vadovavosi advokato J. Leikausko 2013-02-01 Tarnyboje  gauta iÅ¡vada reg. Nr. (1.7.)-GD-244-13, kurioje advokatas nurodė, kad egzistuoja valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 str. 6 d. 1 p. ir 2 p. numatyti antrinės teisinės pagalbos neteikimo pagrindai.

Vertina, kad yra LR CPK 346 str. 2 d. numatyti bylos peržiÅ«rėjimo kasacine tvarka pagrindai, nes LR Aukščiausiojo Teismo praktika ginčijamu teisės klausimu yra nevienoda.       2012-05-29 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas savo sprendime civilinėje byloje Nr. 2-3405-779/2012 nurodė, kad ieÅ¡kovės praÅ¡ymas ginÄÄ spręsti remiantis iÅ¡aiÅ¡kinimu, suformuluotu Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2010-07-02 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-329/2010, atmestinas. Byloje, kurioje priimta ieÅ¡kovės cituojama nutartis, darbdavys darbo sutartyje nebuvo nustatęs darbo apmokėjimo tvarkos, dėl darbo apmokėjimo sÄ lygų Å¡alys konkrečiai buvo susitarę įsakyme dėl savaitinių darbo valandų patvirtinimo, todėl teismas konstatavo, kad darbdavys negalėjo be raÅ¡tiÅ¡ko darbuotojo sutikimo sumažinti Å¡alių sulygto darbo užmokesčio.

Tai reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovės nurodytoje byloje iÅ¡ esmės skiriasi faktinės aplinkybės nuo Å¡ios bylos faktinių aplinkybių, todėl remiantis ieÅ¡kovės cituojama Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartimi nėra pagrindo. Atsakovė savo pozicijÄ grindė Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2011-01-31 nutartimi civilinėje byloje Nr.3K-3-23/2011. 2012-11-22 Vilniaus apygardos teismas priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-2842-275/2012, kurioje konstatavo, kad ieÅ¡kovės nurodytoje kasacinės instancijos teismo nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-329/2010, padarytos prieÅ¡ingos iÅ¡vados, nei nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-23/2011.

PareiÅ¡kėja tvirtina, kad aplinkybės dėl darbdavio teisės pakeisti nenustatytÄ pedagogui darbo sutartimi krÅ«vį yra analogiÅ¡kos abiejose bylose, todėl pirmosios instancijos teismo sprendime padaryta nepagrįsta iÅ¡vada, kad Å¡ios, reikÅ¡mingos abiejose bylose faktinės aplinkybės iÅ¡ esmės skiriasi. Žemesnieji teismai turi vadovautis vėlesnėse bylose suformuota teismų praktika, todėl kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad byloje turi bÅ«ti taikoma praktika, suformuota kasacinės instancijos teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-23/2011.

Vilniaus apygardos teismas pirmosios instancijos teismo sprendimÄ paliko nepakeistÄ .      Pažymi, kad iÅ¡ Vilniaus apygardos teismo nutarties matyti, kad pripažinus, jog faktinės bylos aplinkybės minėtose kasacinėse nutartyse yra tokios pačios kaip ir pareiÅ¡kėjos bylos aplinkybės, t.y. kad Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojama civilinių bylų praktika yra nevienoda, skundžiamas aktas turėtų bÅ«ti panaikintas.     Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėja skundÄ Â palaikė jame iÅ¡dėstytais motyvais.     Atsakovė Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba atsiliepime (b. l. 19-22) pareiÅ¡kėjos V.

K. skundÄ Â praÅ¡o atmesti kaip nepagrįstÄ .    Pažymi, kad pareiÅ¡kėja siekia kasacine tvarka skųsti Vilniaus apygardos teismo 2012-11-22 nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-2842-275/2012. Akcentuoja, kad tiek Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012-05-29 sprendime civilinėje byloje Nr. 2-3405-779/2012 nagrinėdamas ieÅ¡kovės V. K. ieÅ¡kinį dėl neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio dalies ir vidutinio darbo užmokesčio už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ priteisimo iÅ¡Â atsakovo VÅ¡Ä® Vilniaus privati gimnazija, tiek Vilniaus apygardos teismas 2012-11-22 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-2842-275/2012, kuria Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-05-29 sprendimÄ paliko nepakeistÄ , vadovavosi LAT 2011-01-31 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-23/2011 suformuotais ir nagrinėjamai situacijai aktualiais iÅ¡aiÅ¡kinimais.

Pabrėžia, kad LAT dėl teismų praktikos nevienodumo yra akcentavęs, jog: „Nevienodos teismų praktikos konkurencijos klausimu yra pasisakęs Konstitucinis Teismas ir konstatavęs, kad teismų suformuotos nevienodos praktikos konkurencijos atveju (t. y. kai yra keli skirtingi analogiÅ¡kose bylose priimti teismų sprendimai) turi bÅ«ti atsižvelgiama į teismo suformuluotos teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo taisyklės sukÅ«rimo laikÄ ir į kitus turinčius reikÅ¡mės veiksnius, kaip antai: į tai, atspindi atitinkamas teismo iÅ¡aiÅ¡kinimas susiformavusiÄ teismų praktikÄ ar yra pavienis atvejis;

į sprendimo argumentacijos įtikinamumÄ ; į sprendimÄ priėmusio teismo sudėtį (į tai, priėmė atitinkamÄ sprendimÄ vienas teisėjas ar teisėjų kolegija, ar iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija, ar visa teismo (jo skyriaus) sudėtis); į tai, ar dėl ankstesnio teismo sprendimo buvo pareikÅ¡ta teisėjų atskirųjų nuomonių; į galimus reikÅ¡mingus pokyčius (socialinius, ekonominius ir kt.), įvykusius priėmus atitinkamÄ precedento reikÅ¡mę turintį teismo sprendimÄ , ir kt. (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas).

Remdamasis konstitucine jurisprudencija, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs suformuotos kasacinio teismo pagrindinius kriterijus, nurodydamas, kad tikrinant, ar egzistuoja teismų praktikos nevienodumas, reikia nustatyti, ar:

1) skirtingose nutartyse pasisakyta dėl tų pačių teisinių nuostatų;

2) tos pačios nuostatos taikomos esant tapačiam ginčo teisinio santykio teisiniam reglamentavimui;

3) visos galiojančios ir teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos teisinės nuostatos analizuotos ir taikytos priimant teismo sprendimÄ ar nutartį;

4) tokios nuostatos išsamiai analizuotos teismo motyvuose;

5) tokios nuostatos tinkamai pagrindžiamos teisės normų, teisės doktrinos ir teismų praktikos argumentais;

6) teisinės nuostatos taikytos tokiomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis;

7) teismų sprendimų ar nutarčių teiginiai yra esminės, nusprendžiančios bylos baigtį pagal tas faktines aplinkybes iÅ¡vados, ar yra tik motyvai, argumentai arba kitos tik papildomai vartojamos motyvavimo aplinkybės. Tai - nebaigtinis kriterijų sÄ raÅ¡as, nes gali bÅ«ti ir kitokių aplinkybių, iÅ¡ kurių gali bÅ«ti sprendžiama, ar atitinkamu klausimu yra suformuota teismų praktika, ar turi bÅ«ti remiamasi vienos ar kitos nutarties teiginiais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. A. v.

Kretingos 1-ojo notarų biuro notarė S. D. N., bylos Nr. 3K-3-552/2009)“(LAT 2010-12-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-385/2010).      Pažymi, kad LAT praktikos nevienodumas nėra nustatomas tik atsižvelgiant į joje aptariamas teisės nuostatas ir skirtingÄ jų vertinimÄ , tačiau įvertinus visumÄ aplinkybių. Vertina, kad LAT 2011-01-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-23/2011 yra priimta vėliau nei LAT 2010-07-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-329/2010, tai reiÅ¡kia, kad nagrinėjant V.

K. ieÅ¡kinį ir apeliacinį skundÄ teismai vadovavosi naujesne praktika. Nors abiejose LAT nutartyse aptariamos ir aiÅ¡kinamos Lietuvos Respublikos darbo kodekso 95 str. 1 d. ir 120 str. 3 d., tačiau jų taikymo kontekstas yra netapatus, t. y. civilinė byla Nr. 3K-3-23/2011 nagrinėta atsižvelgiant ir įvertinus Å vietimo įstaigų darbuotojų ir kitų įstaigų pedagoginių darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos apraÅ¡e numatytas nuostatas ir darbo apmokėjimo mokytojams specifikÄ , o 2010-07-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-329/2010 priimta analizuojant KÅ«no kultÅ«ros ir sporto biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos apraÅ¡o nuostatas.

Pažymi, kad nurodyti darbo apmokėjimo apraÅ¡ai savo turiniu ir specifika yra skirtingi, netapati jų reglamentavimo apimtis ir subjektų, kuriems jie yra taikomi, ratas. LAT 2011-01-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-23/2011 yra akivaizdžiai plačiau ir iÅ¡samiau argumentuota, taip pat paremta teismų praktika, susijusia su konkrečia situacija, t. y. mokytojų darbo apmokėjimo tvarka, kuri yra bylos, kurioje nagrinėtas V. K. ieÅ¡kinys, pagrindas. Pastebi, kad LAT 2011-01-31 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-23/2011 ir LAT 2010-07-02 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-329/2010 priėmimÄ skiria Å¡eÅ¡ių mėnesių terminas, per kurį teisinis reguliavimas nesikeitė tokiu bÅ«du, jog sudarytų prielaidas vienodas situacijas vertinti skirtingai.

Vertina, jog Å¡ių pareiÅ¡kėjos nurodytų bylų faktinės aplinkybės yra iÅ¡ esmės tapačios ir turėjo bÅ«ti vertinamos analogiÅ¡kai. Daro iÅ¡vadÄ , kad nėra pagrindo spręsti, jog egzistuoja LAT praktikos nevienodumas, sudarantis prielaidas V. K. kreiptis į LAT dėl Vilniaus apygardos teismo 2012-11-22 nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-2842-275/2012 apskundimo.      Skundas tenkintinas.      Nustatyta, kad pareiÅ¡kėja 2013-01-21 pareikė praÅ¡ymÄ Â atsakovei Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl suteikimo antrinės teisinės pagalbos – suraÅ¡ymo kasacinio skundo civilinėje byloje (teisminio proceso Nr. 2-01-3-00643-2012-4) ir jos atstovavimo kasacinės instancijos teisme (b. l. 23-45, 48).

      Atsakovė Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2013-01-23 raÅ¡tu Nr. (1.7.)-SD-315-13 kreipėsi į advokatÄ Â JonÄ Â LeikauskÄ , praÅ¡ydama pateikti iÅ¡vadÄ pagal pareiÅ¡kėjos 2013-01-21 praÅ¡ymÄ , reg. Nr. (1.7.)-ATP-198-13 (b. l. 46-47).      Advokatas J. Leikauskas 2013-01-31 surašė iÅ¡vadÄ Â atsakovei, kurioje pasisakė, kad nėra pagrindų, nurodytų CPK 346 straipsnyje ir kad atrankos kolegija atsisakytų priimti skundÄ Â CPK 350 str. 2 d. 2 p. numatytu pagrindu (b. l. 55-56).      Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2013-02-06 sprendimu Nr. (1.7.)-S-364-13 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ A.

K. atsisakė suteikti antrinę teisinę pagalbÄ kasacine tvarka skundžiant Vilniaus apygardos teismo 2012-11-22 nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-2842-275/2012 pasirėmusi advokato J. Leikausko iÅ¡vada tuo motyvu, kad apskundimas kasacine tvarka akivaizdžiai nepagrįstas, o atstovavimas tokioje byloje – neperspektyvus (b. l. 5-8).      Atsakovė sprendime pažymėjo, kad kasaciniame skunde turi bÅ«ti nurodomi iÅ¡samÅ«s teisiniai argumentai, kurie patvirtintų LR CPK 346 str.

įtvirtintų kasacijos pagrindų buvimÄ Â (LR CPK 347 str. 1 d. 3 p.), o nagrinėjamu atveju turimi duomenys ir su reikalavimu susijusios aplinkybės nepagrindžia, kad buvo padarytas materialinės ar procesinės teisės normų pažeidimas, turintis esminės reikÅ¡mės vienodam teisės normų taikymui ir aiÅ¡kinimui ir šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo priėmimui. Pažymėjo, kad nenustatyta, jog teismai nukrypo nuo LAT suformuotos teisės taikymo ir aiÅ¡kinimo praktikos ar LAT praktika ginčijamu klausimu yra nevienoda.     Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012-05-29 civilinėje byloje Nr. 2-3405-779/2012  priėmė sprendimÄ , kuriuo atmetė ieÅ¡kovės V.

K. ieÅ¡kinį dėl neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio dalies ir vidutinio darbo užmokesčio už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ priteisimo iÅ¡Â atsakovo VÅ¡Ä® Vilniaus privati gimnazija (b. l. 34-36). Vilniaus apygardos teismas 2012-11-22 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-2842-275/2012 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-05-29 sprendimÄ paliko nepakeistÄ (b. l. 37-43).            Pagal LR Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 6 dalį antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu:

1) pareiškėjo reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti;

2) atstovavimas byloje yra neperspektyvus. Skundžiamame akte pareiÅ¡kėjai atsisakyta teikti antrinę teisinę pagalbÄ Å¡iais abiem įstatyme numatytais pagrindais.      Pagal LR CPK 346 str. 1 d. kasacija galima tik tuo atveju, kai yra Å¡iame straipsnyje iÅ¡vardinti pagrindai. Pagal LR CPK 346 str. 2 d. kasacija galima tik tuo atveju, kai:

1) yra materialinės ar procesinės teisės normų pažeidimas, turintis esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui; 2) jeigu teismas skundžiamame sprendime (nutartyje) nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos;

3) jeigu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ginčijamu teisės klausimu yra nevienoda.     Pagal LR Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 2 dalį antrinę teisinę pagalbÄ turi teisę gauti:

1) Lietuvos Respublikos piliečiai, kitų Europos SÄ jungos valstybių narių piliečiai, taip pat kiti Lietuvos Respublikoje bei kitose Europos SÄ jungos valstybėse narėse teisėtai gyvenantys fiziniai asmenys, kurių turtas ir metinės pajamos nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygių teisinei pagalbai gauti pagal šį įstatymÄ ;

2) Lietuvos Respublikos piliečiai, kitų Europos SÄ jungos valstybių narių piliečiai, taip pat kiti Lietuvos Respublikoje bei kitose Europos SÄ jungos valstybėse narėse teisėtai gyvenantys fiziniai asmenys, nurodyti Å¡io įstatymo 12 straipsnyje;

3) kiti Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse nurodyti asmenys.      Kolegija vertina, kad yra pagrindas tvirtinimui, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ginčijamu teisės klausimu nevienoda ir, atitinkamai, yra LR CPK 346 str. 2 d. 3 p. nustatytas pagrindas kasacijai. Teisėjų kolegija pažymi, kad Vilniaus apygardos teismas 2012-11-22 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-2842-275/2012 padarė iÅ¡vadÄ , kad civilinėje byloje Nr. 3K-3-329/2010 ir civilinėje byloje Nr. 3K-3-23/2011 faktinės aplinkybės yra analogiÅ¡kos, tačiau kasacinėse nutartyse padarytos skirtingos iÅ¡vados.

Taigi, analogiškose bylose yra praktikos nevienodumas.     Vilniaus apygardos teismas 2012-11-22 nutartyje, kuri įsiteisėjus, pasirėmė vėlesne teismų praktika, suformuluota kasacinės instancijos teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-23/2011, kuri pareiškėjai nepalanki. Atsakovė tvirtina, kad pareiškėjos reikalavimai akivaizdžiai nepagrįsti, o atstovavimas byloje - neperspektyvus. Tačiau vertinant tai, kad analogiškose bylose yra skirtinga praktika, tokios išvados padaryti negalima.

Skundžiamas aktas naikintinas. Atsakovė įpareigotina pareiÅ¡kėjai suteikti antrinę teisinę pagalbÄ kasacine tvarka skundžiant Vilniaus apygardos teismo 2012-11-22 nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-2842-275/2012 ir pareiÅ¡kėjÄ Â atstovaujant kasacinės instancijos teisme.   Teismas, remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta ir vadovaudamasis LR administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 2 p., 127 ir 129 straipsniais,   n u s t a t ė:

   PareiÅ¡kėjos V. K. skundÄ patenkinti.   Panaikinti 2013-02-06 Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimÄ Â Nr. (1.7.)-S-364-13 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“.   Įpareigoti Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybÄ pareiÅ¡kėjai V. K. suteikti antrinę teisinę pagalbÄ Â kasacine tvarka skundžiant Vilniaus apygardos teismo 2012-11-22 nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-2842-275/2012 ir jÄ Â atstovaujant kasacinės instancijos teisme.

         Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ arba tiesiogiai.          Teisėjai                                             Raimondas Blauzdžius                                                                 Rasa Ragulskytė-Markovienė                                                                 Liudmila Zaborovska