N-261-716-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Apeliacinės instancijos teismo

Administracinė byla Nr. N261-716/2012

Teisminio proceso Nr. 4-40-3-00630-2010-3

Procesinio sprendimo kategorija 45.4.4; 45.4.5; 45.4.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. rugpjūčio 31 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Stasio Gagio (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal S. K. B. apeliacinį skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 5 d. nutarimo S. K. B. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas 2010 m. rugsėjo 28 d. S. K. B. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2010 m. rugsėjo 27 d., apie 20.10 val., Šakių rajone, (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį Renault 19, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išvažiavo į priešingą eismo juostą ir susidūrė su kita transporto priemone, iš eismo įvykio, su kuriuo buvo susijęs, vietos pasišalino, pažeisdamas Kelių eismo taisykles (toliau – ir KET), taip pat transporto priemonė nebuvo apdrausta privalomuoju transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės draudimu. Tokiais veiksmais S. K. B. pažeidė KET 125, 231.4 ir 238 punktų reikalavimus, už tai atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 123 straipsnio 5 dalyje, 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.

Šakių rajono apylinkės teismas 2011 m. gegužės 5 d. nutarimu S. K. B. už ATPK 123 straipsnio 5 dalyje numatyto pažeidimo padarymą skyrė 100 Lt baudą, už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą – 150 Lt baudą, o už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą – 3 500 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 metams. Vadovaudamasis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, teismas, subendrinęs administracines nuobaudas, S. K. B. galutinai paskyrė 3 500 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 metams.

Teismas pažymėjo, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo apie teismo posėdžio laiką ir vietą buvo informuotas tinkamai, tačiau į posėdį neatvyko, jokių neatvykimo priežasčių nenurodė ir prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė, todėl bylą išnagrinėjo jam nedalyvaujant. Nors S. K. B. kaltu neprisipažino, teismas, ištyręs bei įvertinęs byloje esančius duomenis, konstatavo, kad asmens kaltė padarius jam inkriminuotus pažeidimus įrodyta eismo įvykio vietos planu, fotonuotraukomis ir kita administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teiginį, kad dėl nagrinėjamo eismo įvykio kalta kito automobilio vairuotoja P. K., kadangi ji tuo metu lenkė smėlio krūvas ir jos vairuojamas automobilis išvažiavo į priešingą eismo juostą, teismas atmetė kaip prieštaraujančius byloje surinktiems įrodymams ir liudytojų parodymams. Pabrėžė, jog iš įvykio vietos schemos matyti, kad P. K. vairuotas automobilis BMW 318, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjo 9,5 m atstumu nuo sankryžos su (duomenys neskelbtini) gatve ir 1,15 m atstumu nuo važiuojamosios kelio dalies vidurio.

Atkreipė dėmesį, kad šią aplinkybę patvirtino ir nuoseklūs bei išsamūs P. K. parodymai, o S. K. B. nurodytos aplinkybės nėra pagrįstos jokia kita byloje surinkta medžiaga. Be to, pabrėžė, jog aplinkybę, kad aplink automobilį BMW nebuvo jokių smėlio ar žvyro krūvų, patvirtino ne tik P. K., bet ir kartu su ja automobiliu važiavę asmenys bei įvykio aplinkybes fiksavę policijos pareigūnai, o iš byloje esančių nuotraukų matyti, jog minėtos žvyro krūvos buvo daug toliau už sankryžos, kurioje įvyko eismo įvykis. Pažymėjo, jog minėtų liudytojų parodymai yra nuoseklūs ir detalūs, jų suinteresuotumas bylos baigtimi nenustatytas, todėl nėra pagrindo jais abejoti.

Įvertinęs S. K. B. ir P. K. bei kitų nagrinėjamame eismo įvykyje dalyvavusių asmenų parodymus, teismas konstatavo, kad eismo įvykio dalyviai dėl įvykio aplinkybių nesutarė, todėl į eismo įvykio vietą privalėjo kviesti policiją. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teiginį, jog jis iš įvykio vietos nuvažiavo todėl, kad susitarė su P. K., teismas vertino kaip siekį išvengti administracinės atsakomybės, kadangi byloje nėra abiejų eismo įvykio dalyvių pasirašytos eismo įvykio deklaracijos, kuri patvirtintų šias aplinkybes.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgė į padarytų pažeidimų pobūdį bei jų pavojingumą, S. K. B. asmenybę ir tai, kad jo atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios aplinkybės nenustatytos.

II. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas S. K. B. prašo panaikinti Šakių rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 5 d. nutarimą ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, jog negalėjo dalyvauti teismo posėdyje dėl ligos, apie ką teismui buvo pranešta, kadangi teismo posėdžio metu liudytoja buvo apklausta administracinėn atsakomybėn patraukto asmens žmona M. B.. Teigia, kad liudytojas E. G. nagrinėjamame eismo įvykyje nedalyvavo, o į įvykio vietą atvyko vėliau. Taip pat pažymi, jog teisme liudytojais nebuvo apklausti R. B. ir policijos pareigūnas V. D., kuris S. K. B. paaiškino, kad galima nekviesti policijos į įvykio vietą, tačiau reikia užpildyti eismo įvykio deklaraciją. Pažymi, jog P. K. nepaneigė, kad prašė nekviesti policijos, o policijai apie eismo įvykį pranešė tik administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išvažiavus iš įvykio vietos. Be to, atkreipia dėmesį, jog prie automobilio BMW nebuvo jokių sugadintų detalių ar šukių, kas rodo, kad minėtas automobilis negalėjo stovėti toje vietoje, kuri nurodyta eismo įvykio vietos plane.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašo palikti Šakių rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 5 d. nutarimą nepakeistą. Mano, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, priimtas išsamiai išnagrinėjus visas bylai reikšmingas aplinkybes.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

III. Apeliacinis skundas netenkintinas.

Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu S. K. B. administracinė nuobauda buvo paskirta už ATPK 123 straipsnio 5 dalyje, 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų padarymą. ATPK 123 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad transporto priemonės vairavimas neapsidraudus transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu arba nesant apdraustam šiuo draudimu užtraukia transporto priemonės vairuotojui baudą nuo 80 Lt iki 120 Lt. ATPK 127 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad KET pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo 100 Lt iki 200 Lt arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 6 mėnesių <...>. Tuo tarpu ATPK 130 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad <...> pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET užtraukia baudą vairuotojams nuo 3 000 Lt iki 4 000 Lt su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų arba administracinį areštą nuo 15 iki 30 parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų <...>.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas S. K. B. apeliaciniame skunde neigia padaręs jam inkriminuotus pažeidimus, iš esmės argumentuodamas tuo, kad dėl nagrinėjamo eismo įvykio kalta P. K., kuri prašė nekviesti policijos, o administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo iš įvykio vietos pasišalino tik su ja susitaręs. Taip pat nurodo, jog negalėjo dalyvauti teismo posėdyje dėl ligos, apie ką teismui buvo pranešta, kadangi teismo posėdžio metu liudytoja buvo apklausta jo žmona M. B..

Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija pažymi, jog ATPK 272 straipsnio 1 dalyje inter alia numatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Nesant šio asmens, byla gali būti išnagrinėta tik tais atvejais, kai yra duomenų, jog jam laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, ir jeigu iš jo negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. Iš byloje esančios pažymos (b. l. 87) matyti, kad S. K. B. buvo tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą, tačiau asmuo į teismo posėdį neatvyko, jokių neatvykimo priežasčių nei jis, nei jo žmona M. B. nenurodė ir prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė. Be to, remiantis ATPK 272 straipsnio 2 dalimi, nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 123 straipsnio 5 dalyje, 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, bylas, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens dalyvavimas nėra būtinas. Taigi, įvertinus minėtas aplinkybes, konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai bei teisėtai S. K. B. administracinio teisės pažeidimo bylą išnagrinėjo jam nedalyvaujant.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad S. K. B. padarė jam inkriminuotus pažeidimus. Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.

Pažymėtina, kad tiek P. K., tiek kartu su ja automobiliu važiavę E. G. ir K. V. savo rašytiniuose paaiškinimuose (b. l. 3, 4) bei apklausiami liudytojais pirmosios instancijos teisme (b. l. 30-31, 45-46, 99-101, 106), būdami įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą (b. l. 28, 42, 96, 97), aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, jog nagrinėjamo įvykio metu, prieš prasilenkiant su administracinėn atsakomybėn patraukto asmens vairuojamu automobiliu, P. K. pasitraukė kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto ir sustojo kelkraštyje, jame buvo pusė automobilio, jokios žvyro krūvos važiuoti netrukdė, o po susidūrimo automobilis liko stovėti toje pačioje vietoje tol, kol atvažiavo policijos pareigūnai. Minėtas aplinkybes iš esmės patvirtino ir policijos pareigūnas T. P. savo tarnybiniame pranešime (b. l.

1) bei kartu su pareigūne A. V. duodami parodymus pirmosios instancijos teisme (b. l. 31-32, 43-44, 104-106), kur, taip pat būdami supažindinti su atsakomybe už melagingų parodymų davimą (b. l. 28, 42, 97), be kita ko, pažymėjo, jog įvykio vietoje nekilo abejonių dėl to, kas kaltas dėl nagrinėjamo eismo įvykio, automobilis BMW stovėjo šalikelėje prieš žvyro krūvas, todėl jos jokios įtakos eismo įvykio kilimui neturėjo. Atkreiptinas dėmesys, kad minėtų liudytojų teisme duoti parodymai atitinka pirminiuose paaiškinimuose užfiksuotas aplinkybes, yra aiškūs, nuoseklūs ir neprieštaringi, todėl teisėjų kolegija pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi šių liudytojų parodymais, nes byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad jie pažįsta administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį, gali būti šališki ar dėl kitų priežasčių siekia jį melagingai apkalbėti. Be to, iš byloje esančio eismo įvykio vietos plano (b. l.

2) matyti, jog įvykio vietoje kelio plotis yra 4 m, o P. K. vairuotas automobilis BMW po nagrinėjamo eismo įvykio stovėjo 3,15 m atstumu nuo kairio važiuojamosios dalies krašto, t. y. 1,15 m atstumu nuo važiuojamosios kelio dalies vidurio. Tuo tarpu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teiginiai, kad dėl nagrinėjamo eismo įvykio kalta P. K., o E. G. nagrinėjamame eismo įvykyje nedalyvavo ir į įvykio vietą atėjo vėliau, nepagrįsti jokiais įrodymais ir prieštarauja nesuinteresuotais pripažintų liudytojų parodymams bei byloje esantiems objektyviems rašytiniams įrodymams, todėl atmestini ir vertintini kritiškai, kaip siekis išvengti administracinės atsakomybės. Tai, jog prie automobilio BMW nebuvo jokių sugadintų detalių ar šukių, nepatvirtina administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teiginio, kad minėtas automobilis negalėjo stovėti toje vietoje, kuri nurodyta eismo įvykio vietos plane, kadangi policijos pareigūnai T.

P. ir A. V. aiškiai nurodė, jog įvykio vietoje išvis nebuvo rasta jokių šukių ar kitų pėdsakų (b. l. 1, 44, 105), ką patvirtina ir byloje esantis eismo įvykio vietos planas (b. l. 2).

Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, jog nagrinėjamo įvykio metu galiojusių KET 232 punktas numatė, kad jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti. Jeigu nė vienas su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis neturi eismo įvykio deklaracijos, eismo įvykio aplinkybės gali būti aprašomos ir eismo įvykio schema nubraižoma ant švaraus popieriaus lapo, kuriame nurodomi su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai, transporto priemonės, eismo įvykio liudininkai, pateikiama informacija ir eismo įvykio aplinkybės patvirtinamos su eismo įvykiu susijusių eismo dalyvių parašais. Jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą. Taigi, nagrinėjamu atveju, remiantis minėta KET nuostata, turėjo būti užpildyta eismo įvykio deklaracija, eismo įvykio aplinkybės aprašytos ir eismo įvykio schema nubraižyta ant švaraus popieriaus lapo arba apie įvykį pranešta policijai. Tačiau, iš byloje esančių duomenų matyti, kad nagrinėjamu atveju, pažeidžiant KET 232 punkto nuostatas, nebuvo užpildyta eismo įvykio deklaracija, eismo įvykio aplinkybės aprašytos ir eismo įvykio schema nubraižyta ant švaraus popieriaus lapo taip pat nebuvo ir S. K. B. apie eismo įvykį policijai nepranešė. Tai iš esmės patvirtino ir pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo tiek savo pirminiame rašytiniame paaiškinime (b. l. 13), tiek duodamas parodymus pirmosios instancijos teismo posėdžio metu pirmą kartą nagrinėjant jo administracinio teisės pažeidimo bylą (b. l. 29-30). Pažymėtina, jog aplinkybė, kad P. K. nepaneigė iš pradžių prašiusi nekviesti policijos, o policijai apie eismo įvykį pranešė tik administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išvažiavus iš įvykio vietos, asmens atsakomybės padarius jam inkriminuotus pažeidimus nepaneigia ir nesudaro pagrindo naikinti ginčijamą pirmosios instancijos teismo nutarimą.

Pasisakydama dėl to, kad pirmosios instancijos teisme iš naujo nagrinėjant S. K. B. administracinio teisės pažeidimo bylą liudytojais nebuvo apklausti R. B. ir V. D., teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad įrodinėjimo procesas negali būti begalinis – įrodymų turi būti surenkama tiek, jog jų pakaktų atsakomybėn traukiamo asmens kaltei pagrįsti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju surinkti įrodymai yra pakankami neabejotinai išvadai dėl S. K. B. kaltės daryti. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju papildomai apklausti minėtus asmenis nebuvo jokio pagrindo.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl Šakių rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 5 d. nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

S. K. B. apeliacinio skundo netenkinti.

Šakių rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 5 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Artūras Drigotas

Stasys Gagys