14213a01-45a2-4341-9040-e0ff6060275f · Kauno apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1-2242-919/2018 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-45392-2016-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2.; 2.3.4.3; 1.1.7.2.5; 1.1.8.7.1.; 1.1. 8. 7. 9.; 1.1.10.1; 1.1.4.2; 1.2.14.1.2.2; 2.1.10.1; 2.1.14.; 2.1.15.3.3.2.; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2; 2.4.1.1 (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gruodžio 27 d. Kaunas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Aurelijus Rauckis, sekretoriaujant Ramunei Gudaitei, Laurai Ražanskaitei dalyvaujant prokurorei Virginijai Vigelienei, kaltinamajam R.

L., jo gynėjai advokatei Ramutei Budrytei, nukentėjusiojo A. V. atstovei advokatei Angelei Fominienei, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje R. L., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, nevedęs, vidurinio iÅ¡silavinimo, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas 4 kartus: 1. 2008 m. spalio 16 d. Kauno m. apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį 10 MGL bauda; 2. 2009 m. rugpjūčio 11 d.

Kauno m. apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį - laisvės apribojimu 1 m. 6 mėn., įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, per 6 mėn. neatlygintinai išdirbti 120 valandų, dirbant kas mėnesį 20 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; 3. 2013 m. liepos 2 d. Kauno apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 60 parų areštu; 4. 2017 m. spalio 5 d.

Kauno apylinkės teismo pagal BK 281 straipsnio 7 dalį 30 parų areÅ¡tu. Vadovaujantis BK 641 straipsnio 1 dalimi, bausmė sumažinta trečdaliu ir paskirta sumažinta bausmė - areÅ¡tas 20 parų, taikytos baudžiamojo poveikio priemonės: uždraudimas 2 m. vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, 720 eurų sumos, atitinkančios vairuoto automobilio vertę, konfiskavimas; teistumui neiÅ¡nykus, kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 22 straipsnio 1 dalyje 178 straipsnio 2 dalyje.

Teismas n u s t a t ė: R. L. 2016 m. rugsėjo 24 d. apie 20.30 val., veikdamas bendrininkų grupėje su D. S. (asmuo Å¡iuo metu miręs), bendrais veiksmais betono gabalu iÅ¡daužė A. V. automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjusio daugiabučio namo kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), bagažinės lango stiklÄ ir tokiu bÅ«du įsibrovęs į automobilio salonÄ , atjungęs garsinio signalo laidus, nuėmęs užvedimo spynelės apatinį dangtį ir iÅ¡traukęs laidus, mėgino užvesti automobilio variklį ir pagrobti automobilį, 600 eurų vertės, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl aplinkybių nepriklausančių nuo jo valios, nes variklis neužsivedė dėl iÅ¡sikrovusio automobilio akumuliatoriaus.

Tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, iÅ¡ automobilio bagažinės bendrais veiksmais paėmė 1 litro talpos butelį variklio alyvos 6 eurų vertės bei 300 ml talpos butelį auÅ¡inimo sistemos skysčio 5 eurų vertės ir tokiu bÅ«du pasikėsino pagrobti svetimÄ , A. V. priklausantį, svetimÄ turtÄ , bendros 11 eurų vertės, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl aplinkybių nepriklausančių nuo jo valios, nes buvo sulaikytas policijos pareigÅ«nų, tokiu bÅ«du pasikėsino pagrobti svetimo turto, bendros 611 eurų vertės. Kaltinamasis R.

L. kaltu prisipažino iÅ¡ dalies ir parodė, kad su D. S. pažįstamas iki įvykio buvo apie mėnesį laiko. TÄ dienÄ pas jį namuose vartojo alkoholį, jiedu gėrė alų ir degtinę. D. pasiÅ«lė eiti iki jo automobilio, nes norėjo jį užvesti, kitÄ dienÄ kažkÄ priduoti į metalo lauÅ¾Ä , tačiau sakė, kad pametęs automobilio raktus. Kad D. turi automobilį jis apie tai anksčiau nebuvo jam sakęs, o tÄ automobilį per savo namų langÄ yra matęs jau senai, tačiau patikėjo, kad tai D. automobilis.

Kai susiruošė eiti, jau buvo tamsu. D. ant galvos užsidėjo prožektorių, (R. L.) akmeniu iÅ¡daužė automobilio galinį stiklÄ , nes jį lengviausia pakeisti, o jis (D. S.) per bagažinę įlindo atrakinti dureles. Po to jis atsisėdo ant keleivio sėdynės kampo, o D. S. krapÅ¡tėsi po vairu, kÄ bÅ«tent jis darė, R. L. nematė, buvo tamsu. IÅ¡lipus iÅ¡ automobilio, jis (R. L.) rÅ«kė. D. vaikščiojo apie automobilį, jis kažkÄ iÅ¡ jo pasiėmė, kÄ bÅ«tent, nematė, bet lyg įrankius ar žibintuvėlį, Prie tos maÅ¡inos jie prabuvo 10-15 minučių, ir atvažiavo policija.

D. jam buvo sakęs, kad tai jo maÅ¡ina ir jam jokių abejonių nekilo. Po įvykio jiedu (R. L. su D. S.) buvo kartu iÅ¡vykę į AnglijÄ . Jis (R. L.) ten pabuvo nepilnus metus. Nukentėjusiojo A. V. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu (teisminiame nagrinėjime nukentėjusysis nedalyvavo dėl ligos (t 2 b. l. 41), jį atstovavo advokatė A. Fominienė) nustatyta, kad jis automobilį „VW Passat“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 1993 metų laidos, tamsiai raudonos spalvos, nuo 2015 metų lapkričio mėnesio buvo pastatęs prie (duomenys neskelbtini), prie Å¡aligatvio.

Automobilis buvo paliktas tvarkingas, užrakintas, nesignalizuotas. Automobilyje – centrinis užraktas. VisÄ tÄ laikÄ automobiliu jis nesinaudojo, nes automobilis buvo sugedęs ir jis negalėjo praeiti techninės apžiÅ«ros, reikėjo jį suremontuoti. Automobilis buvo nevažiuojantis. Taip pat buvo nusėdęs automobilio akumuliatorius. A. V. kiekvienÄ dienÄ pro automobilį praeidavo. 2016 m. rugsėjo 24 d. apie 19 val. jis, eidamas iÅ¡ parduotuvės pro savo automobilį, matė, kad jis buvo tvarkingas, iÅ¡oriÅ¡kai nesugadintas, savo vietoje, su nedaužytais stiklais.

Apie 20.30 val. pas A. V. į namus atėjo policijos pareigÅ«nas su kaimynu, kad iÅ¡siaiÅ¡kinti kas automobilio „VW Passat“ savininkas. A. V. kartu su jais nuėjo prie savo automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pamatė, kad iÅ¡daužtas galinis lango stiklas, atitrauktas bagažinės uždangalas. Automobilio bagažinėje pasigedo 1 litro plastikinio butelio su varikline alyva, 6 eurų vertės ir 300 ml talpos metalinio buteliuko su auÅ¡inimo sistemos sandarinimo skysčiu, 5 eurų vertės. ApžiÅ«rėjus automobilio salonÄ , daugiau nieko iÅ¡ automobilio pavogta nebuvo.

Dėl sudaužyto galinio stiklo jam padaryta 100 eurų turtinė žala. Naujas automobilio stiklas jam kainavo 25 eurus, automobilio remonto darbai kainavo 75 eurus. Taip pat apžiÅ«rėjęs automobilio salonÄ , A. V. matė, kad po vairu buvo nuimtas dangtelis ir kyÅ¡ojo laidai, kiek matė, nurautų laidų nebuvo. Taip pat buvo sugadinta vairuotojo pusės durelių spynelė, sunkiai rakinosi. Dėl sugadintos spynelės padaryta 10 eurų turtinė žala. Vairo viduryje nuplėštas dangtelis, nuimant Å¡iek tiek apibraižytas, bet žala dėl apgadinimo nepadaryta.

Automobilio priekyje, kairėje pusėje nuluptas garso kolonėlės tinklelis. Taip pat, kairėje pusėje ant panelės buvo įmontuotas tachometras, kuris buvo nurautas. Dėl jo apgadinimo padaryta 30 eurų turtinė žala. Dėl vagystės A. V. padaryta 11 eurų turtinė žala. Nuvežęs remontuoti savo automobilį papildomai pamatė, kad buvo įskeltas duslintuvo vamzdis, dėl kurio padaryta turtinė žala 20 eurų bei iš vidinės pusės nulaužta vairuotojo pusės lango rankenėlė, kadangi pats susitaisė, dėl jos žala nepadaryta.

Dėl apgadinto automobilio jam padaryta bendra 160 eurų turtinė žala, kuriÄ sudaro 85 eurai sugadintos detalės ir 75 eurai remonto darbai. Po kelių dienų po Å¡io įvykio, yra girdėjęs iÅ¡ aplinkinių žmonių, kad kažkas rado žolėje pavogtus abu jo bakelius su skysčiais, tačiau kas konkrečiai jam sakė, pasakyti negali, nes tas žmogus įvardintas nebuvo. A. V. automobilis pirktas 2015 metais, už jį mokėjo 600 eurų, todėl jo vertė Å¡iai dienai yra 600 eurų. Automobilį po įvykio A.

V. suremontavo, jam kainavo remontas 200 eurų (b. l. 38-39, 40, 41). Teisiamojo posėdžio metu buvo nukentėjusiojo atstovės buvo pateiktas patikslintas civilinis ieškinys 211 eurų turtinei žalai ir 1000 eurų neturtinei žalai atlyginti (t 2 b. l. 39, 40). Liudytojas M. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykį nelabai prisimena, kadangi jis buvo prieš du metus. Teisėjui BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punkto tvarka pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b. l. 55), liudytojas patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu parodymai buvo duoti praėjus po įvykio savaitei, todėl jie teisingi ir jais galima vadovautis.

M. K. parodymais nustatyta, kad 2016 m. rugsėjo 24 d. dirbo kartu su vyr. patruliu J. B., Apie 20.35 val., iÅ¡ Kauno AVPK budėtojo radijo ryÅ¡iu buvo gautas praneÅ¡imas, kad (duomenys neskelbtini), du asmenys iÅ¡daužė raudonos spalvos automobilio „VW Passat“ langÄ , sėdi automobilio viduje, galimai bando jį pavogti. Ä® vietÄ nuvyko greitai, per kelias minutes. Nuvykus prie (duomenys neskelbtini) namo, pamatė stovintį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su iÅ¡daužtu galiniu stiklu, viduje buvo akmuo.

Kai privažiavo prie automobilio, Å¡alia jo, atsirėmę į automobilį, stovėjo du vyriÅ¡kiai apie 30-40 metų amžiaus. Aplinkui daugiau žmonių nebuvo. Jie iÅ¡ karto prie vyriÅ¡kių priėjo. Akivaizdžiai matėsi, kad jie apsvaigę. Vyrai stovėjo ramiai. Paklausus kÄ jie veikia, jie atsakė, kad Å¡nekasi. Prie jų kojų ant žemės buvo replės, žibintuvėlis buvo ant galvos. Paklausus ar jie iÅ¡daužė stiklÄ , ar jų replės, jie atsakė, kad ne, jie tik rÅ«ko. Atlikus jų asmens dalinę kratÄ , daugiau jokių įrankių prie jų nerado, buvo rastos vienkartinės pirÅ¡tinės. Abu vyrai buvo sulaikyti ir pasodinti į tarnybinį automobilį.

M. K. liko su jais, o J. B. nuėjo ieÅ¡koti automobilio savininko. Nustačius „VW Passat“ savininkÄ , su juo buvo apžiÅ«rėtas automobilis. Matėsi, kad buvo apgadintas vairas, nuplėštos vairo apsaugos detalės ir iÅ¡traukti užvedimo laidai, salonas atrakintas, vairuotojo langas pravertas. Savininko teigimu, prieÅ¡ tai viskas buvo užrakinta. Liudytojas A. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu sakęs, kad buvo tamsu ir nieko nematė, kažkas kieme vaikščiojo, neprisimena visko gerai.

Teisėjui BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punkto tvarka pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (T.1 b. l.50-51), liudytojas nurodė, kad jo parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, teisingi. IÅ¡girdo dūžtančio stiklo garsÄ , tada pamatė, kad prie kaimyno automobilio stovi du vyrai. Suprato, kad kažkuris iÅ¡ jų iÅ¡daužė automobilio lango stiklÄ ir jie abu atsisėdo į automobilio vidų. Automobilyje buvo tamsu. A. B. tada iÅ¡ karto skambino į 112 ir pranešė kÄ mato. Greitai atvyko policija ir tuos žmones ten sulaikė.

Kiek tie asmenys galėjo bÅ«ti prie automobilio, jis nežino, nes, kiek suprato, ne viskÄ jis ir matė. A. B. ne visÄ laikÄ buvo prie lango ir per jį žiÅ«rėjo. PrieÅ¡ kviečiant policijÄ , jis buvo nuėjęs į kitÄ kambarį pasiimti telefono. Tie žmonės buvo tiek laiko, per kiek atvyko policija, panaÅ¡iai apie 15-20 minučių. Jokio garso apie galimÄ variklio užvedimÄ negirdėjo. Kad tie asmenys vaikščiotų aplink automobilį, nematė, ar galėjo kÄ nors netoliese paslėpti nežino, tokio momento nematė.

Nuo lango buvo atsitraukęs trumpÄ laikÄ , kol pasiėmė telefonÄ . Kaimyno automobilis „VW Passat“ kieme stovėjo jau ilgÄ laikÄ . Liudytojas J. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nežino dėl kokio įvykio jis yra iÅ¡kvietas. Teisėjui BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punkto tvarka pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t.1 b. l.53), liudytojas nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra teisingi ir prašė jais vadovautis. Ä®vykio metu prie automobilio rado du asmenis, jie buvo su prožektoriais ant galvų, pagal praneÅ¡imÄ jie buvo įlipę į automobilį, tačiau atvykus, tai neigė.

Bagažinėje buvo rastas lyg akmuo ar betono luitas. Kolega buvo likęs prie jų, jis ėjo ieÅ¡koti automobilio savininko, kuris nurodė, kad automobilis stovėjo tvarkingas. IÅ¡ 2016 m. rugsėjo 24 d. pareiÅ¡kimo apie padarytÄ nusikaltimÄ ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad A. V. parašė pareiÅ¡kimÄ policijos įstaigai apie tai, 2016 m. rugsėjo 24 d. apie 21.30 val. buvo apvogtas ir apgadintas jo automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjęs (duomenys neskelbtini).

Buvo apžiūrėta įvykio vieta ir nustatyta, kad buvo išdaužtas automobilio bagažinės dangčio stiklas, atrakintos priekinės dešinės durelės, nuleistas priekinių kairių durelių stiklas. Nuimtas vairo rato vidurinis gaubtas, atjungti garsinio signalo laidai, nuimtas užvedimo spynelės apatinis dangtis. Atlenktas priekinio kairio garsiakalbio dangtis. Ties automobiliu ant šaligatvio numestos replės ir šviestuvėlis. Bagažinėje – betono luitas. Įvykio vietoje rasta ir paimta: betono luitas, mikrodalelės nuo priekinių sėdynių, replės ir šviestuvėlis, kvapo pėdsakai.

Automobilio fotografijos įvykio vietoje patvirtina jo bÅ«klę atvykus policijos pareigÅ«nams (t 21 b. l. 23-31). IÅ¡ praneÅ¡imų apie padarytas nusikalstamas veikas registro ROIK 0116000543055 įraÅ¡o matyti, kad 2016 m. rugsėjo 24 d. 20.33 val. privatus fizinis asmuo pranešė policijos įstaigai apie tai, kad kieme matė, jog kažkas kÄ tiktai iÅ¡daužė automobilio „VW Passat“ raudonos spalvos lango stiklÄ ir įlipęs sėdi automobilyje, kažkÄ daro jame, mano, kad vagia, o pranešėjas mato tai per langÄ .

Patikrinus buvo sulaikyti du asmenys, transporto priemonę buvo pasikėsinta pavogti (t 1 b. l. 32-33). IÅ¡ 2016 m. rugsėjo 24 d. Kauno AVPK PR 1-osios kuopos 2-ojo bÅ«rio vyr. patrulio M. K. tarnybinio praneÅ¡imo matyti, kad, gavus budėtojo praneÅ¡imÄ apie daromÄ nusikaltimÄ ir 2016-09-24 apie 20.35 val. nuvykus į (duomenys neskelbtini) su vyr. patruliu J. B., prie automobilio „VW Passat“ buvo sulaikyti du asmenys. Su savimi jie turėjo vienkartines pirÅ¡tines, metaline reples, žibintuvėlį ant galvos.

Automobiliui buvo apgadintas vairas, nuplėštos vairo apsaugos detalės ir iÅ¡traukti variklio užvedimo laidai, salonas atrakintas, vairuotojo langas pravertas (t 1 b. l. 35-36). IÅ¡ 2017 m. vasario 10 d. savanoriÅ¡ko daiktų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusysis A. V. pateikė 2016 m. gruodžio 29 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡ankstinę remonto darbų sÄ matÄ (t 1 b. l. 47-48). 2016 m. spalio 10 d. bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus raÅ¡tu Nr. 41D(K)-1458 nustatyta, kad pagalbos centras pateikė 2016 m. rugsėjo 24 d. 20.30 val. užfiksuoto neprisistačiusio asmens telefoninio praneÅ¡imo apie įtartinus asmenis (duomenys neskelbtini), garso įraÅ¡Ä (t 1 b. l. 62). 2016 m. spalio 14 d. garso įraÅ¡o apžiÅ«ros protokolu nustatyta, kad skambinantis vyras praneÅ¡a, kad maÅ¡inoje automobilyje „VW Passat“ raudonos spalvos iÅ¡daužę langÄ kažkÄ vyrai lupinėja įsėdę į vidų (t 1 b. l. 63-64). 2016 m. rugsėjo 25 d. savanoriÅ¡ko daiktų pateikimo protokolu nustatyta, kad R.

L. pateikė savo virÅ¡utinius drabužius, kuriuos vilkėjo 2016 m. rugsėjo 24 d. - striukę ir kelnes (t 1 b. l. 65). 2016 m. rugsėjo 25 d. savanoriÅ¡ko daiktų pateikimo protokolu nustatyta, kad D. S. pateikė savo virÅ¡utinius drabužius, kuriuos vilkėjo 2016 m. rugsėjo 24 d. - striukę ir kelnes (b. l. 66). 2016 m. spalio 25 d. savanoriÅ¡ko daiktų pateikimo protokolu nukentėjusysis A. V. pateikė automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sėdynių užvalkalo audeklo medžiagos fragmentus (t 1, b. l. 71-72). 2016 m. lapkričio 17 d. specialisto iÅ¡vadomis 11-2188 (16), 11-2328 (16) nustatyta, kad atlikus pluoÅ¡tinių medžiagų tyrimÄ , ant tirti pateiktų R.

L. džinsinių kelnių, striukės rasti juodos spalvos 15 mm storio ir pilkos spalvos poliesteriniai pluoštai, kurie yra vienodi su automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sėdynių audeklo dominuojančiais pluoštais. Ant tirti pateiktos lipnios juostos su mikrodalelėmis, nurinktos nuo minėto automobilio priekinės keleivio sėdynės sėdimosios dalies, rasti tamsiai mėlynos spalvos viskozės pluoštai, kurie yra vienodi su R. L. džinsinių kelnių audeklo atitinkamais pluoštais.

Ant tirti pateiktos lipnios juostos su mikrodalelėmis nuo minėto automobilio vairuotojo sėdynės atlošo, rastas pilkai juodos spalvos 8 mm storio poliesterinis pluoštas, kuris yra vienodas su R. L. striukės audeklo pluoštais. Ant lipnios juostos su mikrodalelėmis, nurinktomis nuo priekinės keleivio sėdynės atlošo, rastas juodos spalvos 10-20 mm storio poliesterinis pluoštas, kuris yra vienodas su R. L. striukės rankogalių (juosmens) trikotažo pluoštais. Ant tirti pateiktų lipnių juostų su mikrodalelėmis nuo minėto automobilio, vairuotojo ir priekinės keleivio sėdynės atlošų ir sėdimųjų dalių, rastas didelis skaičius pašalinių tamsiai melsvai pilkos spalvos akrilinių pluoštų, vienodų su pašaliniais tamsiai pilkos spalvos akriliniais pluoštais, kurių didelis skaičius rastas ant R.

L. striukės ir džinsinių kelnių. Didelė tikimybė, kad tirti pateiktas R. L. drabužių komplektas (striukė ir džinsinės kelnės) kontaktavo su minėto automobilio priekine keleivio sėdyne. Ant tirti pateiktų D. S. džinsinių kelnių, striukės rasti juodos spalvos 15 mm storio ir pilkos spalvos poliesteriniai pluoštai, kurie yra vienodi minėto automobilio sėdynių audeklo, kurio pavyzdys pateiktas tyrimui, dominuojančiais pluoštais. Ant tirti pateiktos lipnios juostos su mikrodalelėmis, nurinktomis nuo minėto automobilio priekinės keleivio sėdynės sėdimosios dalies, rasta tamsiai pilkos spalvos poliesterinis pluoštas, kuris yra vienodas su D.

S. striukės dirbtinės odos pagrindo pluoštais, ant lipnių juostų su mikrodalelėmis, nuriktomis nuo priekinės keleivio sėdynės atlošo, nuo vairuotojo sėdynės atlošo, rasti pilkai juodos spalvos 10 mm storio poliesteriniai pluoštai, kurie yra vienodi su D. S. striukės rankogalių (juosmens) trikotažo pluoštais. Ant tirti pateiktų lipnių juostų su mikrodalelėmis, nurinktomis nuo minėto automobilio vairuotojo ir priekinės keleivio sėdynių, nėra tirti pateiktos D. S. striukės dirbtinės odos plastiko mikrodalelių.

Ant tirti pateiktų lipnių juostų su mikrodalelėmis, nurinktomis nuo minėto automobilio vairuotojo ir priekinės keleivio sėdynių atlošų ir sėdimųjų dalių, rastas didelis skaičius pašalinių tamsiai melsvai pilkos spalvos akrilinių pluoštų, vienodų su pašaliniais tamsiai melsvai pilkos spalvos akriliniais pluoštais, kurių didelis skaičius rastas ant D. S. striukės ir džinsinių kelnių. Ant tirti pateiktos lipnios juostos su mikrodalelėmis, nurinktomis nuo minėto automobilio priekinės keleivio sėdynės sėdimosios dalies, nuo vairuotojo sėdynės sėdimosios dalies, rasta pašalinių šviesiai mėlynos spalvos poliesterinių pluoštų, vienodų su pašaliniais šviesiai mėlynos spalvos poliesteriniais pluoštais, kurių didelis skaičius rastas ant D.

S. striukės ir džinsinių kelnių. Didelė tikimybė, kad tirti pateiktas D. S. drabužių komplektas (striukė ir džinsinės kelnės) kontaktavo su minėto automobilio vairuotojo sėdyne. Tikėtina, kad tirti pateiktas D. S. minėtas drabužių komplektas kontaktavo su minėto automobilio priekine keleivio sėdyne (t 1 b. l. 75-86). Veikos kvalifikavimas IÅ¡tyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso (toliau tekste – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinimas R.

L. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį 178 straipsnio 2 dalį pasitvirtino. Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimÄ turtÄ arba pagrobė svetimÄ turtÄ Ä¯sibrovęs į patalpÄ , saugyklÄ ar saugomÄ teritorijÄ , arba vieÅ¡oje vietoje pagrobė svetimÄ turtÄ iÅ¡ asmens drabužių, rankinės ar kitokio neÅ¡ulio (kiÅ¡envagystė) arba automobilį. Å ie vagystę kvalifikuojantys požymiai yra alternatyvÅ«s ir daro veikÄ pavojingesnę, todėl, esant bent vienam iÅ¡ jų, net ir pagrobus mažesnės nei 1 MGL bei nedidelės vertės turtÄ , veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

Automobilio vagystė – tai tyčinis neteisėtas neatlygintinas svetimo automobilio užvaldymas pasisavinimo tikslu. Vagystė yra tyčinė nusikalstama veika, padaroma tik tiesiogine tyčia, todėl, apibÅ«dinant kaltės, darant vagystę, turinį, turi bÅ«ti vadovaujamasi BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatomis ir turi bÅ«ti konstatuojama, kad, grobdamas svetimÄ turtÄ vagystės bÅ«du, kaltininkas suvokė, kad užvaldo automobilį prieÅ¡ turto savininko valiÄ , numato nusikalstamos veikos padarinius, jų nori ir siekia.

Vagystės atveju kaltė pasireiÅ¡kia tuo, kad kaltininkas suvokia, jog turtas yra svetimas, nori jį neatlygintinai užvaldyti ir numato, kad dėl tokių jo veiksmų turto savininkui bus padaryta žala. Taigi, esminis veikos požymis, nulemiantis Å¡ios veikos priskyrimÄ prie nusikalstamų veikų nuosavybei, yra bÅ«tent svetimo turto pagrobimas. Vagystė laikoma baigta, kai kaltininkas užvaldo svetimÄ turtÄ ir taip įgyja galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valiÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-61-489/2018).

Nagrinėjamu atveju vagystė nebuvo baigta, automobilis ir jame esantys daiktai nepagrobti dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo kaltinamojo valios, kadangi automobilis neužsivedė ir jis buvo sulaikytas policijos pareigÅ«nų įvykio vietoje. Teismų praktikoje kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamÄ veikÄ , iÅ¡aiÅ¡kinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobÅ«dį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymÄ ir kokių padarinių Å¡ia veika buvo siekiama.

Kaltės forma, rÅ«Å¡is, jos turinys – subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir iÅ¡orinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobÅ«dį, intensyvumÄ , bÅ«dÄ , situacijÄ , kuriai esant Å¡ie veiksmai buvo padaryti, ir pan. Taigi, apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika ir jos padariniais – gali bÅ«ti sprendžiama, be kita ko, pagal kaltininko elgesį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-1/2014, 2K-7-27-746/2015 ir kt.).

Byloje nustatyta, kad automobilio „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra A. V. ir R. L. neturėjo jokios teisės į minėtÄ automobilį. R. L. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme teigė manęs, jog automobilis priklausė D. S., tačiau jo atliktų veiksmų pobÅ«dis – galinio automobilio lango stiklo iÅ¡muÅ¡imas su betono gabalu, kuomet pats tariamas savininkas D. S. tokių veiksmų tariamai savam automobiliui nesiėmė, jokiu aspektu negali bÅ«ti vertinama kaip siekis draugui padėti patekti į automobilį jam pametus raktus.

Å i kaltinamojo versija neįtikinama ir tuo, kad patekti į automobilį buvo pasirinktas tamsus paros metas, įrankių bei prožektoriaus pasiėmimas bei, kaip minėta, patekimo į automobilį bÅ«das – lango iÅ¡daužimas. Nustatant tikruosius R. L. ketinimus vertinama tai, kad ne tik D. S., bet ir jis įsėdo į automobilį, su D. S. ėmėsi veiksmų automobilį užvesti – atjungė garsinę signalizacijÄ , nuėmė užvedimo spynelės apatinį dangtį ir, iÅ¡traukus laidus, mėgino automobilį užvesti.

Å ie atlikti veiksmai tariamai buvę reikalingi tam, kad užvesti automobilį, siekiant jį ar kažkokius tariamus daiktus pristatyti į metalo lauÅ¾Ä , nėra logiÅ¡ki nei dėl paros meto (vėlų vakarÄ jokios supirktuvės nedirba), nei dėl R. L. ir D. S. bÅ«klės, kadangi nei vienas, nei kitas automobilio vairuoti negalėjo dėl girtumo, abiem buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (1 t b. l. 33). Todėl kaltinamojo teiginiai, kad jis nesuprato, kad automobilis nepriklauso D. S. ir, iÅ¡daužydamas automobilio langÄ bei iÅ¡ardant jo užvedimo spynelę, „padeda“ draugui „pasiruoÅ¡ti“ automobilio ar kažkokių daiktų nugabenimui į metalo supirktuvę, vertinami kritiÅ¡kai, kaip bandymas iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės ar suÅ¡velninti savo teisinę padėtį.

Ir nors kaltinamasis R. L. savo kaltę neigė, tačiau jis buvo sulaikytas įvykio vietoje, jo kaltę patvirtino liudytojų A. B., J. B., M. K. parodymai, iÅ¡tirta raÅ¡ytinė bylos medžiaga – garso įraÅ¡ai skambinant į pagalbos centÄ , savanoriÅ¡ki daiktų pateikimo protokolai, specialisto iÅ¡vados, kuriose nustatyti mikropluoÅ¡tų atitikmenys tarp R. L. ir D. S. drabužių ir pluoÅ¡tų rastų ant automobilio sėdynių. Å ie visi duomenys sudaro nuosekliÄ duomenų, kaip įrodymų, grandinę ir atitinka nustatytas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, todėl nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu.

Kaltinamasis R. L. suvokė, jog, veikdamas bendrininkų grupėje su D. S., bendrais veiksmais betono gabalu iÅ¡dauždamas A. V. automobilio „VW Passat“ bagažinės lango stiklÄ ir tokiu bÅ«du įsibrovęs į automobilio salonÄ , atjungęs garsinio signalo laidus, nuėmęs užvedimo spynelės apatinį dangtį ir iÅ¡traukęs laidus, mėgino užvesti automobilio variklį ir pagrobti automobilį, 600 eurų vertės, bei, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, iÅ¡ automobilio bagažinės bendrais veiksmais paėmė 1 litro talpos butelį variklio alyvos 6 eurų vertės bei 300 ml talpos butelį auÅ¡inimo sistemos skysčio 5 eurų vertės ir tokiu bÅ«du pasikėsino pagrobti svetimÄ , A.

V. priklausantį, svetimÄ turtÄ , viso bendros 611 eurų vertės, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl aplinkybių nepriklausančių nuo jo valios, nes variklis neužsivedė dėl iÅ¡sikrovusio automobilio akumuliatoriaus ir buvo sulaikytas policijos pareigÅ«nų, jos veiksmai teisingai kvalifikuojami kaip pasikėsinimas įvykdyti vagystę pagal BK 22 straipsnio 1 dalį 178 straipsnio 2 dalį. Bausmės skyrimas Skirdamas bausmę kaltinamajam R. L., teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, jo asmenybę, į jos atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis teismas pripažįsta tai, kad jis nusikalstamÄ veikÄ padarė, veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kaltinamasis R. L. teistas (t 1 b. l. 112-124), baustas administracine tvarka (t 1 b. l. 125), Kauno paskirties priklausomybės ligų centre neregistruotas (1 t. b. l. 1333), gydėsi VÅ¡Ä® Kauno Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje (1 t b. l. 135-138), tačiau specialisto iÅ¡vadoje Nr. 93TPK-413/2017, nurodyta, kad R.

L. netikslinga atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę, kadangi nefiksuojama tokio lygio psichopotologija, dėl kurios negalėtų suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti (b. l. 142), nedirba. Kaltinamasis padarė apysunkį nusikaltimÄ (BK 11 straipsnio 4 dalis), kuris nutrÅ«ko pasikėsinimo stadijoje, veika padaryta tiesiogine tyčia, iÅ¡ savanaudiÅ¡kų paskatų. Kaltinamasis teisiamas 5 kartÄ , nusikalto neiÅ¡nykus teistumui pagal 2017 m. spalio 5 d. teismo baudžiamÄ jį įsakymÄ , tai kaltinamÄ jį charakterizuoja neigiamai, kaip linkusi pažeidinėti įstatymus ir nedarantį iÅ¡vadų dėl savo nusikalstamo elgesio ir anksčiau paskirtų bausmių.

Å ių bausmės individualizavimui reikÅ¡mingų aplinkybių visuma sudaro pagrindÄ spręsti, kad bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti tik paskyrus kaltinamajam griežčiausiÄ bausmės rūšį – laisvės atėmimÄ . Bausmės trukmės laikas parinktinas žemesnis nei sankcijose numatytas bausmės vidurkis. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis gana jauno amžiaus, jo vaidmuo buvo antraeilis (iniciatyva pagrobti automobilį buvo D. S.), teismas sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti, kaip minėta, taikius griežčiausiÄ bausmės rūšį, bet be realaus bausmės atlikimo, todėl taikytinas BK 75 straipsnis ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas kaltinamajam atidėtinas, skiriant įstatymo numatytas pareigas, kas, teismo nuomone, bus pakankamai efektyvu, norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ir tokiu bÅ«du asmuo bus pakankamai nubaustas, jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, bei asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, taip užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimÄ .

Dėl civilinio ieÅ¡kinio Civilinis ieÅ¡kinys baudžiamojoje byloje yra pareiÅ¡kiamas kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims (BPK 109 straipsnis). Nukentėjusysis ir civilinis ieÅ¡kovas A. V. pateikė teismui civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Turtiniai reikalavimai baudžiamojoje byloje pagrįsti byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais bei nukentėjusiojo paaiÅ¡kinimais, kurie, įvertinus praÅ¡omÄ priteisti turtinę žalÄ , yra adekvatÅ«s nusikalstama veika tyčiniais kaltinamojo R.

L. veiksmais padarytai žalai ir visiÅ¡kai atitinka protingumo kriterijų, todėl kaltinamasis privalo 211 Eur turtinę žalÄ visiÅ¡kai atlyginti bendrais pagrindais (LR CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste – CK) 6.250 str. 1 d.).

Tačiau CK 6.250 straipsnyje numatytas neturtinės žalos turinys visada turi bÅ«ti įrodytas ir pagrįstas objektyviais duomenimis, o ne vien tik subjektyviais motyvais. Å iuo atveju svarbu įvertinti ir tai, kad, nors jokios aplinkybės Å¡ioje byloje nepateisina kaltinamojo tyčinės nusikalstamos veikos nukentėjusiojo atžvilgiu, nukentėjęs asmuo turi teisę jam padarytos žalos dydį vertinti pagal savo įsitikinimus, bet, nustatant priteisiamos neturtinės žalos dydį, bÅ«tina vadovautis teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgti į socialinį pažeistų vertybių reikÅ¡mingumÄ .

Be to, pabrėžtina tai, kad neturtinės žalos atlyginimas, tai ne papildoma nubaudimo funkcija, o kompensacija už patirtus iÅ¡gyvenimus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.251 straipsnio 2 dalis). Teismo pareiga yra nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parenkant tokį piniginį atlygį, kuris kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytÄ Å¾alÄ . Vienas iÅ¡ pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra jos sukeltos pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtakÄ Å¾mogaus veiklai, gyvenimui ir pan.

Nagrinėjant pareikÅ¡to civilinio ieÅ¡kinio klausimÄ neturtinės žalos dalyje, konstatuotina, kad nukentėjusiajam, kaip asmeniui, fizinė žala nebuvo padaryta, pasikėsinimas pagrobti automobilį neabejotinai sukėlė neigiamas emocijas ir iÅ¡gyvenimus, tačiau dėl to asmens nei reputacija, nei gyvenimo kokybė nenukentėjo, automobilis nepagrobtas, jo sugadinimas atlygintinas priteisiant turtinę žalÄ , todėl nukentėjusiojo patirti iÅ¡gyvenimai vertintini žymiai mažesne pinigine iÅ¡raiÅ¡ka nei praÅ¡oma civiliniame ieÅ¡kinyje, t. y. neturtinė žala mažintina iki 100 Eur.

Kiti klausimai Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento (asmens tapatybės kortelės) paėmimas (T 1 b. l. 154-158) paliktinos galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti įsiteisėjusį nuosprendį – panaikintinos. Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus, – kompaktinis diskas prie įvykio vietos apžiūros protokolo paliktinas saugoti byloje (T 1 b. l. 31); kompaktinis diskas su Bendrojo pagalbos centro garso įrašu - saugomas Kauno AVPK Kauno m.

Dainavos PK (T 1 b. l. 63-64) sunaikintinas; įvykio vietoje rasti: betono luitas, replės, Å¡viestuvėlis, kvapų pavyzdžiai, audeklo pavyzdžiai – saugomi Kauno AVPK Kauno m. Dainavos PK (b. l. 88-91) sunaikintini; iÅ¡ R. L. ir D. S. paimti drabužiai – 2 vnt. striukių ir 2 vnt. kelnių, saugomi Kauno AVPK Kauno m. Dainavos PK (T 2 b. l. 88-91), priklausantys R. L., jam grÄ Å¾intini, priklausantys D. S. – sunaikintini. BylÄ nagrinėjant teisme, nukentėjusiojo A. V. interesus atstovavo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskirtas advokatas.

Å ios iÅ¡laidos pripažintinos proceso iÅ¡laidomis ir priteistinos iÅ¡ kaltinamojo. Teismas, vadovaudamasis BPK 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : R. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, ir skirti bausmę – 2 (dvejus) metus laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 7, 8, 10 punktais, laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti 2 (dvejiems) metams, skirti R.

L. pareigas: - tęsti darbÄ arba pradėti dirbti, arba užsiregistruoti darbo biržoje, - bÅ«ti namuose nuo 22.00 val. iki 7.00 val., jei tai nesusiję su darbu, - per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo; - nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų. KardomÄ sias priemones – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, dokumento paėmimÄ palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti įsiteisėjusį nuosprendį – panaikinti.

Nukentėjusiojo A. V. civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies ir iÅ¡ nuteistojo R. L. priteisti 211 Eur turtinės ir 100 Eur neturtinės žalos atlyginimo. IÅ¡ nuteistojo R. L. priteisti Valstybinei garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai patirtas iÅ¡laidas, susijusias su nukentėjusiojo atstovavimu bylÄ nagrinėjant teisme – 133,25 Eur. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mus.

Teisėjas Aurelijus Rauckis