Legislator Case Law & Legislation
141dcd89-5f78-4ace-bd8a-2a6630b47468 AI generated

141dcd89-5f78-4ace-bd8a-2a6630b47468 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number 141dcd89-5f78-4ace-bd8a-2a6630b47468
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

B., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo L. B. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė: pareiÅ¡kėjas skundais (b. l. 1-5, 11) kreipėsi į teismÄ ir praÅ¡o priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir Ligoninė), 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ .PaaiÅ¡kino, kad Ligoninėje 2013 m. buvo kalinamas itin mažo ploto kamerose kartu su 3-8 žmonėmis.

Legislator headnote

AI generated

141dcd89-5f78-4ace-bd8a-2a6630b47468 · Vilniaus apygardos administracinis teismas: Å io straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, jog administracinių teismų praktikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) bylos Nr. A756-122/2010, A438-121/2009, A502-734/2009) pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. I-6248-331/2016                                                                                           Proceso Nr. 3-61-3-00879-2016-6                                                                 Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.2, 3.21. (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. rugsėjo 8 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Henrikas Sadauskas, dalyvaujant pareiškėjui L.

B., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo L. B. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė: pareiÅ¡kėjas skundais (b. l. 1-5, 11) kreipėsi į teismÄ ir praÅ¡o priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir Ligoninė), 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ .PaaiÅ¡kino, kad Ligoninėje 2013 m. buvo kalinamas itin mažo ploto kamerose kartu su 3-8 žmonėmis.

Kamerų plotÄ mažindavo užimamas baldų plotas. Buvo gydomas ir kalinamas su nuteistaisiais, kurie serga ŽIV, todėl bijojo užsikrėsti Å¡iuo virusu. Pasivaikščioti gryname ore buvo leidžiama tik 1 valandÄ per dienÄ . Kamerose esantys tualetai nėra atskirti nuo gyvenamosios patalpos, jam valgant, kiti nuteistieji naudojosi tualetu, tai sukėlė Å¡leikÅ¡tulį. Å iltu vandeniu ir duÅ¡u buvo galima naudotis tik vienÄ kartÄ per savaitę, 4 asmenys turėdavo nusiprausti per 15 minučių, nes vėliau buvo užsukamas karÅ¡tas vanduo.

Pažymėjo, kad Ligoninėje nėra veidrodžių, lentynėlių, skirtų susidėti higienos reikmenims. Čiužiniai, pagalvės ir kitas inventorius labai senas, purvinas, smirdantis. PareiÅ¡kėjas nė karto nebuvo aprÅ«pintas tualetiniu popieriumi, muilu ir kitomis priemonėmis. Dėl blogos ventiliacijos kamerose buvo nuolat drėgna, buvo blogas apÅ¡vietimas. Kamerose buvo žiurkių, tarakonų. Prašė jį perkelti į nerÅ«kančiųjų kamerÄ , tačiau į jo praÅ¡ymÄ Ligoninės administracija nereagavo.

Tokios nežmoniÅ¡kos gyvenimo sÄ lygos pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 str., sukėlė traumuojančius iÅ¡gyvenimus, fizinius ir dvasinius skausmus, sukėlė depresijÄ . Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas palaikė skunde iÅ¡dėstytus argumentus.Atsakovės atstovė Laisvės atėmimo vietų ligoninė (toliau – ir Ligoninė) su pareikÅ¡tu skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti. Atsiliepime (b. l. 15-19) paaiÅ¡kino, kad statistikos, kiek konkrečioje palatoje tam tikromis dienomis gydoma asmenų, neveda, todėl duomenų, kiek konkrečiai asmenų buvo gydoma tose pačiose palatose su pareiÅ¡kėju, pateikti negali.

Ligoninė negali daryti įtakos atvykstančių gydytis suimtųjų ir (arba) nuteistųjų asmenų skaičiui. Ligoninės Vidaus skyriuje, kuriame buvo gydomas pareiÅ¡kėjas, yra sudaryta galimybė nuo 6 val. ryto iki 22 val. vakaro, laisvu nuo medicininių procedÅ«rų laiku, bÅ«ti gryname ore Å¡io skyriaus lokaliniame sektoriuje, todėl ploto neatitikimas teisės aktų reikalavimams buvo kompensuotas sudarant pareiÅ¡kėjui galimybę laisvai judėti lokaliniame sektoriuje ir gyvenamosiose patalpose (laisvame korpuse).Ligoninės palatos yra minimaliai aprÅ«pintos baldais ir kitu inventoriumi, kuris yra nuolat keičiamas ir remontuojamas, sanitarinis mazgas yra atitvertas teisės aktuose numatyto aukščio sienele.Ligoninėje pacientų atvykusių į įstaigÄ maudymas organizuojamas vadovaujantis Laisvės atėmimo vietų ligoninės direktoriaus 2015 m. lapkričio 30 d.

įsakymo Nr. V-252, 15 punkto nuostatomis, t. y. „hospitalizuotam pacientui iÅ¡duodami Ligoninės drabužiai ir avalynė, atliekamos higienos procedÅ«ros, po kurių jis nukreipiamas į budinčiojo gydytojo nurodytÄ gydomÄ jį skyrių. Pagal naujai į Ligoninę atvykusio paciento atskirÄ raÅ¡ytinį praÅ¡ymÄ , esant budinčiojo gydytojo raÅ¡ytiniam sutikimui ar žodiniam nurodymui, pacientas per 24 valandas nuvedamas praustis į duÅ¡Ä â€œ. Pažymėjo, kad iÅ¡ pareiÅ¡kėjo ir budinčio gydytojo nurodymo nuvesti į duÅ¡Ä ar praÅ¡ymo dėl maudymosi, gauta nebuvo.

Å iuo metu naujai atvykę į įstaigÄ pacientai vedami į duÅ¡Ä be jų praÅ¡ymo.Čiužiniai, patalynė, pižamos ir kt. atnaujinami ir/ar pakeičiami pagal susidėvėjimo lygį, atsižvelgiant į Ligoninės finansines galimybes. Ligoninės personalas laikosi buitinių prekių iÅ¡davimo normų ir imperatyviai iÅ¡duoda kiekvienam nuteistajam ir (arba) suimtajam.Informacija dėl draudimo rÅ«kyti yra iÅ¡kabinta visose Ligoninės palatose ir bendro naudojimo patalpose (matomose vietose), taip pat yra iÅ¡kabinti ir įspėjamieji užraÅ¡ai ir (arba) ženklai įspėjantys apie draudimÄ rÅ«kyti.

ŽIV infekuotas asmuo nėra ligonis, nuo infekuoto asmens ŽIV apsikrėsti kasdieninių buitinių kontaktų metu nėra jokio pavojaus, todėl ypatingos saugumo priemonės nereikalingos.Ligoninė turi Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2013 m. liepos 29 d. iÅ¡duotÄ LeidimÄ -Higienos pasÄ Nr. (12-6)12.12-690, įrodantį, kad Ligoninės patalpos atitinka Lietuvos Respublikos higienos normų reikalavimus, kurie privalomi Ligoninės veiklai vykdyti. PareiÅ¡kėjo reikalavimas apsiriboja bendro pobÅ«džio teiginiais ir samprotavimais.

Skunde nėra argumentuojama dėl priežastinio ryÅ¡io tarp Ligoninės veiksmų ar neveikimo ir atsiradusios žalos, nėra pagrįsta neturtinės žalos suma.Atsakovo, trečiojo suinteresuoto asmens atstovai teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ praneÅ¡ta tinkamai, todėl nėra kliūčių bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 77 str.). S k u n d a s  t e n k i n t i n a s  i š  d a l i e s Å ioje byloje ginčas kilęs dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiÅ¡kėjui neturtinę žalÄ , kuriÄ jis patyrė laikomas Ligoninėje nuo 2013-03-07 iki 2013-03-14, nuo 2013-03-28 iki 2013-04-04, nuo 2013-05-02 iki 2013-05-09, nuo 2013-06-20 iki 2013-07-04, nuo 2013-07-25 iki 2013-08-01, nuo 2013-08-16 iki 2013-08-22 sÄ lygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų.Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.).

Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246 – 6.249 straipsniuose: žalÄ , neteisėtÄ veikÄ , priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Å io straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, jog administracinių teismų praktikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) bylos Nr. A756-122/2010, A438-121/2009, A502-734/2009) pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva.

Vadinasi, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, neturi bÅ«ti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi bÅ«ti taikomi (atsižvelgiant) minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. Ta aplinkybė, jog asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 str. 1 dalyje, yra konstatuota LVAT praktikoje (pavyzdžiui, bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009), taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (pvz., 2008-11-18 sprendimas byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 871/02)).Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas humanizmo principas reiÅ¡kia, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ .

Kadangi analizuojamu atveju pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ netinkamų kalinimo sÄ lygų, taip pat yra aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas.Europos Žmogaus Teisių Teismas savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukelia Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje K. prieÅ¡ LenkijÄ , 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ V. prieÅ¡ LietuvÄ ). Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 str. reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.

Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 str. yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė jį su Konvencijos 3 str. nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ byloje Peers prieÅ¡ GraikijÄ , 28524/95).

Kaip ne kartÄ pažymėjo EŽTT savo praktikoje, ypač mažas kameros plotas yra labai svarbi aplinkybė, kuriÄ bÅ«tina įvertinti sprendžiant, ar kalinimo sÄ lygos buvo žeminančios Konvencijos 3 str. prasme. Ypač mažas kamerų plotas yra savaiminis pagrindas pripažinti, kad kalinimo sÄ lygos yra žeminančios (žr., pvz., EŽTT 2005 m. balandžio 7 d. sprendimÄ byloje Karalevičius prieÅ¡ LietuvÄ , 53254/98).Ginčui dėl pareiÅ¡kėjo argumentų dėl minimalaus Ligoninės palatų plotų aktualus Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d.

įsakymu Nr. 194 (redakcija nuo 2010 m. balandžio 30 d.), 111.4 punktas, numatantis, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas Laisvės atėmimo vietų ligoninės palatose negali bÅ«ti mažesnis kaip 5,1 kv. m.Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas Ligoninėje buvo gydomas nuo 2013-03-07 iki 2013-03-14 Chirurgijos skyriaus 26 palatoje (8,92 m2, 4 lovos), 30 palatoje (15,45 m2, 8 lovos), 29 palatoje (15,45 m2, 8 lovos); nuo 2013-03-28 iki 2013-04-04 Vidaus ligų skyriaus 18 palatoje (7,33 m2, 4 lovos) ir 3 palatoje (19,80 m2, 6 lovos); nuo 2013-05-02 iki 2013-05-09 Chirurgijos skyriaus 29 palatoje (15,45 m2, 8 lovos); nuo 2013-06-20 iki 2013-07-04 Vidaus ligų skyriaus 26 palatoje (8,92 m2, 4 lovos) ir 24 palatoje (21,25 m2, 8 lovos); nuo 2013-07-25 iki 2013-08-01 Psichiatrijos skyriaus 8 palatoje (15,51m2, 6 lovos); nuo 2013-08-16 iki 2013-08-22 Psichiatrijos skyriaus 5 palatoje (8,80 m2, 4 lovos), 19 palatoje (7,19 m2, 3 lovos), 8 palatoje (15,51 m2, 6 lovos) (b. l. 15).PareiÅ¡kėjas ginÄÄ kelia ir žalos atlyginimÄ praÅ¡o priteisti už laikotarpius nuo 2013-03-07 iki 2013-03-14, nuo 2013-03-28 iki 2013-04-04, nuo 2013-05-02 iki 2013-05-09, nuo 2013-06-20 iki 2013-07-04, nuo 2013-07-25 iki 2013-08-01 ir nuo 2013-08-16 iki 2013-08-22.Duomenų apie konkrečiu atveju kartu su pareiÅ¡kėju ligoninės palatose buvusių asmenų skaičių byloje nėra, o teismui pateiktame atsiliepime atsakovės atstovė teigia, kad tokios informacijos pateikti negali, nes tokia statistika nėra vedama.

Ä®vertindamas tai, teismas neturi pagrindo nesivadovauti pareiÅ¡kėjo teiginiais dėl palatų užimtumo jo buvimo Ligoninėje laikotarpiais. Atsakovės atstovė neneigia, kad nustatytos ploto normos vienam asmeniui galėjo bÅ«ti virÅ¡ytos. Atsižvelgiant į lovų skaičių, vienam asmeniui tenkantis plotas visÄ pareiÅ¡kėjo buvimo Ligoninėje laikotarpį (48 dienas) neatitiko privalomo vienam asmeniui užtikrinti 5,1 kv. m ploto. Å ios aplinkybės teismui leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad Ligoninė neveikė taip, kaip pagal įstatymus turėjo veikti.

Atsakovo argumentas, jog Ligoninė negali daryti įtakos kalinamų asmenų skaičiui, nėra reikÅ¡minga aplinkybė sprendžiant civilinės atsakomybės klausimÄ , nes remiantis Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalimi žalÄ atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.PareiÅ¡kėjas, siekdamas žalos atlyginimo, taip pat argumentuoja, kad Ligoninėje nėra veidrodžių, lentynėlių, skirtų susidėti higienos reikmenims.Remiantis Lietuvos higienos normos HN 47:2011 „Asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011-07-29 įsakymu Nr. V-737 (toliau – ir HN 47:2011), 21 punktu palatoje kiekvienam pacientui turi bÅ«ti spintelė paciento asmeniniams daiktams laikyti bei spinta (ar atskira spintos dalis) arba kabykla virÅ¡utiniams drabužiams kabinti.

Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82, nenustato, kokie baldai turi bÅ«ti gyvenamosiose patalpose. Ligoninės pateiktos fotonuotraukos patvirtina atsiliepimo argumentus, kad palatos yra minimaliai aprÅ«pintos baldais. PareiÅ¡kėjas nepaaiÅ¡kino, kokiu bÅ«du jam buvo sukelta neturtinė žala dėl veidrodžių, lentynėlių palatose nebuvimo bei vadovaujantis protingumo kriterijais, nėra pagrindo pripažinti pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimo Å¡iuo aspektu.PareiÅ¡kėjo teigimu, atvykus į Ligoninę nebuvo užtikrinta teisė nusiprausti duÅ¡e. Å iltu vandeniu duÅ¡e buvo galima naudotis tik vienÄ kartÄ per savaitę, 4 asmenys turėdavo nusiprausti per 15 minučių, nes vėliau buvo užsukamas karÅ¡tas vanduo.Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakyme Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 257 punktÄ naujai atvykusiems į pataisos įstaigas nuteistiesiems atliekamas sanitarinis Å¡varinimas, jie nusiprausia duÅ¡e. Laisvės atėmimo vietų ligoninės vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Ligoninės direktoriaus 2014-09-26 įsakymu Nr. V-191, 15 punkte įtvirtinta, kad hospitalizuotam pacientui iÅ¡duodami Ligoninės drabužiai ir avalynė, atliekamos higienos procedÅ«ros, po kurių jis nukreipiamas į budinčio gydytojo nurodytÄ gydomÄ jį skyrių.

PareiÅ¡kėjas Å¡iuo atveju tik abstrakčiai nurodo, kad nebuvo užtikrinta teisė nusiprausti duÅ¡e, tačiau byloje nėra duomenų, kad tokį norÄ iÅ¡reiÅ¡kė Ligoninės administracijai. Atsižvelgdamas į tai, teismas neturi pagrindo konstatuoti pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimo dėl galimybės nusiprausti duÅ¡e. Vadovaudamasis protingumo kriterijais teismas neturi pagrindo netikėti atsakovo atsiliepimo argumentais, kad karÅ¡tas vanduo nuolat tiekiamas į duÅ¡ines patalpas.PareiÅ¡kėjas taip pat teigia, kad Ligoninėje nesilaikoma higienos ir materialinio aprÅ«pinimo reikalavimų.

Čiužiniai, pagalvės ir kitas inventorius labai senas, purvinas, smirdantis, nė karto nebuvo aprūpintas tualetiniu popieriumi, muilu ir kitomis priemonėmis.Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139 „Dėl Arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“ 1.4 punktu patvirtintos Nuteistų vyrų ir moterų, gydomų laisvės atėmimo vietų ligoninėse bei gydymo ir pataisos namuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normos.

Pagal Å¡ias normas nuteistiems vyrams iÅ¡duodami čiužinys (naudojimo laikas 4 m.), antklodė (naudojimo laikas 3 m.), pagalvė (naudojimo laikas 2 m.), užvalkalas pagalvei (naudojimo laikas 1 m.), paklodė (naudojimo laikas 1 m.), užvalkalas antklodei (naudojimo laikas 1 m.). Taip pat mėnesiui skiriamos higienos prekės – skalbiamasis muilas (200 g), tualetinis muilas (100 g), tualetinis popierius (1 rulonas). PareiÅ¡kėjo kalinimo laikotarpiu galiojo skalbimo paslaugų pirkimo-pardavimo sutartis (b. l. 38-41).Å iuo atveju pareiÅ¡kėjas tik teigia, kad nė karto nebuvo aprÅ«pintas tualetiniu popieriumi, muilu ir kitomis priemonėmis, tačiau jokiais įrodymais nepagrindė, kad nebuvo iÅ¡duoti, kad dėl to kreipėsi į Ligoninės administracijÄ .

Aplinkybė, kad čiužiniai, pagalvės ir kitas inventorius labai senas, purvinas, smirdantis, nereiškia, kad jų naudojimo terminai yra pasibaigę ir kad jie buvo netinkami naudoti. Ligoninė nurodo, kad buitinių prekių, higienos priemonių išdavimo normų imperatyviai laikosi. Esant tokiai situacijai ir pareiškėjui nepateikus jokių jo teiginius pagrindžiančių įrodymų teismas neturi pagrindo konstatuoti buvus Ligoninėje pažeidimų šiuo aspektu. Pareiškėjas teigia, kad buvo laikomas su infekuotais ŽIV asmenimis.

Suimtųjų ir nuteistųjų izoliavimo reikalavimus nustato Suėmimo vykdymo įstatymo 10 str., kuriame nereglamentuojamas asmenų skirstymas pagal tai, ar jie infekuoti ŽIV. Remiantis vidaus reikalų ministro 1999 m. gruodžio 27 d. įsakymo Nr. 704, kuriuo pakeistas vidaus reikalų ministro 1999 m. sausio 22 d. įsakymas Nr. 36 „Dėl nuteistųjų, infekuotų ŽIV, laikymo laisvės atėmimo vietose“, 1 p., atskirai kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose laikomi infekuoti ŽIV ir sergantys AIDS asmenys, kurie raÅ¡tiÅ¡kai pareiÅ¡kė norÄ bÅ«ti izoliuoti nuo kitų kalinamųjų ar nuteistųjų arba dėl kurių drausminė komisija priėmė sprendimÄ laikyti atskirai dėl jų nesaugaus arba neatsargaus elgesio.

Atsižvelgiant į tai, atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų, pareiÅ¡kėjÄ laikant kartu su asmeniu, infekuotu ŽIV, nenustatyta. Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjo abstraktÅ«s argumentai dėl kitų asmenų sveikatos bÅ«klės, nesant konkrečių jam dėl to kilusių neigiamų pasekmių, atmestini kaip objektyviai nepagrįsti.PareiÅ¡kėjas savo skundÄ argumentuoja tuo, kad dėl blogos ventiliacijos kamerose buvo nuolat drėgna, kamerose buvo blogas apÅ¡vietimas, palatose buvo žiurkių, tarakonų.Lietuvos higienos normos 22 p. nustatyta, kad gyvenamosiose patalpose turi bÅ«ti skaidraus stiklo langai.

NatÅ«ralaus apÅ¡vietimo koeficientas turi bÅ«ti 0,5 %. Mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apÅ¡vieta turi bÅ«ti 200 lx. LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiÅ¡kėjui aiÅ¡kiai nurodžius reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, laikymÄ si tenka laisvės atėmimo vietos administracijai (žr., pvz., LVAT 2013-09-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013; 2013-09-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A858-977/2013; 2013-04-25 nutartį administracinėje byloje Nr. A525-197/2013 ir kt.).

Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjo skundo teiginiai aptartoje dalyje yra abstraktaus pobÅ«džio ir nekonkretÅ«s. IÅ¡ byloje esančių Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų matyti, jog pareiÅ¡kėjo kalinimo laikotarpiais kameros, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, higienos normos 22 punkto pažeidimų nenustatyta (b. l. 35). Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindÄ teigti, kad Å¡iuo atveju nėra nustatytas atsakovės atstovo veiksmų neteisėtumas neužtikrinant higienos normos reikalavimų laikymosi, todėl Å¡ioje dalyje jam civilinė atsakomybė nekyla.PareiÅ¡kėjas teigia, kad prašė perkelti į nerÅ«kančiųjų kamerÄ , tačiau į jo praÅ¡ymÄ Ligoninės administracija nereagavo.

Teismas su Å¡iais teiginiais sutikti negali, nes pareiÅ¡kėjo teiginiai abstraktÅ«s, nepateikė įrodymų, jog bÅ«tų kreipęsis į Ligoninės administracija su tokiu praÅ¡ymu, be to, Ligoninėje apskritai draudžiama rÅ«kyti (b. l. 42-46).Kaip minėta, pareiÅ¡kėjas Ligoninėje tam tikrÄ laikÄ buvo laikomas sÄ lygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų, taikomų vienam asmeniui tenkančiam plotui, ir asmens privatumo neužtikrinimo. Tai sudaro pakankamÄ pagrindÄ iÅ¡vadai, kad laikymo Ligoninėje laiku pareiÅ¡kėjas patyrė papildomų fizinių nepatogumų, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , ko nebÅ«tų atsitikę, jei jis Ligoninėje bÅ«tų buvęs kalinamas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis.

CK 6.271 straipsnio prasme valstybė neveikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai, ir dėl to yra pagrindas pripažinti, kad pareiÅ¡kėjui kilo tam tikros pasekmės, sudarančios pagrindÄ priteisti pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos atlyginimÄ .Pagal įstatymÄ nustatyti neturtinės žalos dydį, t. y. teisingÄ piniginę kompensacijÄ už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobÅ«džio praradimus, yra teismo diskrecija (Civilinio kodekso 6.250 str.). Teismo pareiga yra nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parenkant tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytÄ Å¾alÄ .Atsižvelgiant į minimalaus vienam asmeniui kamerų tipo palatoje tenkančio ploto neužtikrinimo trukmę (48 paros), įvertinus pažeidimo trukmę, sukeltas pasekmes, taip pat atsižvelgus į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ , numatančiÄ , jog sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio atsižvelgtina ir į tokias reikÅ¡mingas bendro pobÅ«džio aplinkybes, kaip bendrÄ Å¡alies ekonominę situacijÄ , pragyvenimo lygį bei bendruosius teisės principus (LVAT administracinėje byloje Nr. A520-2791-12), į tai, kad pareiÅ¡kėjas, be skunde nurodytų aplinkybių, nenurodė ir nepateikė jokių kitų įrodymų, patvirtinančių neturtinės žalos padarymo dydį, į teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijus, pareiÅ¡kėjo iÅ¡laikymÄ valstybės lėšomis, pareiÅ¡kėjui priteisiamas 480 Eur neturtinės žalos dydis.Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi, n u s p r e n d ž i a :

             pareiÅ¡kėjo L. B. skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies.             Priteisti L. B. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 480 Eur (keturi Å¡imtai aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt eurų) neturtinei žalai atlyginti.             KitÄ skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ .             Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

             Teisėjas                                                                     Henrikas Sadauskas