141dcd89-5f78-4ace-bd8a-2a6630b47468 · Vilniaus apygardos administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedB., vieÅ¡ame teismo posÄdyje iÅ¡nagrinÄjo administracinÄ bylÄ pagal pareiÅ¡kÄjo L. B. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LaisvÄs atÄmimo vietų ligoninÄs, treÄiajam suinteresuotam asmeniui KalÄjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo.Teismas, iÅ¡nagrinÄjÄs bylÄ , n u s t a t Ä: pareiÅ¡kÄjas skundais (b. l. 1-5, 11) kreipÄsi į teismÄ ir praÅ¡o priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos LaisvÄs atÄmimo vietų ligoninÄs (toliau â ir LigoninÄ), 3 000 Eur neturtinÄs žalos atlyginimÄ .PaaiÅ¡kino, kad LigoninÄje 2013 m. buvo kalinamas itin mažo ploto kamerose kartu su 3-8 žmonÄmis.
Legislator headnote
AI generated141dcd89-5f78-4ace-bd8a-2a6630b47468 · Vilniaus apygardos administracinis teismas: Å io straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinÄs žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltÄ, jo turtinÄ padÄtį, padarytos turtinÄs žalos dydį bei kitas turinÄias reikÅ¡mÄs bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. PažymÄtina, jog administracinių teismų praktikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau â ir LVAT) bylos Nr. A756-122/2010, A438-121/2009, A502-734/2009) pripažįstama, kad atlygintinos neturtinÄs žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva.
Full text
AdministracinÄ byla Nr. I-6248-331/2016                                                                                           Proceso Nr. 3-61-3-00879-2016-6                                                                 Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.2, 3.21. (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. rugsÄjo 8 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisÄjas Henrikas Sadauskas, dalyvaujant pareiÅ¡kÄjui L.
B., vieÅ¡ame teismo posÄdyje iÅ¡nagrinÄjo administracinÄ bylÄ pagal pareiÅ¡kÄjo L. B. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LaisvÄs atÄmimo vietų ligoninÄs, treÄiajam suinteresuotam asmeniui KalÄjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo.Teismas, iÅ¡nagrinÄjÄs bylÄ , n u s t a t Ä: pareiÅ¡kÄjas skundais (b. l. 1-5, 11) kreipÄsi į teismÄ ir praÅ¡o priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos LaisvÄs atÄmimo vietų ligoninÄs (toliau â ir LigoninÄ), 3 000 Eur neturtinÄs žalos atlyginimÄ .PaaiÅ¡kino, kad LigoninÄje 2013 m. buvo kalinamas itin mažo ploto kamerose kartu su 3-8 žmonÄmis.
Kamerų plotÄ mažindavo užimamas baldų plotas. Buvo gydomas ir kalinamas su nuteistaisiais, kurie serga ŽIV, todÄl bijojo užsikrÄsti Å¡iuo virusu. PasivaikÅ¡Äioti gryname ore buvo leidžiama tik 1 valandÄ per dienÄ . Kamerose esantys tualetai nÄra atskirti nuo gyvenamosios patalpos, jam valgant, kiti nuteistieji naudojosi tualetu, tai sukÄlÄ Å¡leikÅ¡tulį. Å iltu vandeniu ir duÅ¡u buvo galima naudotis tik vienÄ kartÄ per savaitÄ, 4 asmenys turÄdavo nusiprausti per 15 minuÄių, nes vÄliau buvo užsukamas karÅ¡tas vanduo.
PažymÄjo, kad LigoninÄje nÄra veidrodžių, lentynÄlių, skirtų susidÄti higienos reikmenims. Äiužiniai, pagalvÄs ir kitas inventorius labai senas, purvinas, smirdantis. PareiÅ¡kÄjas nÄ karto nebuvo aprÅ«pintas tualetiniu popieriumi, muilu ir kitomis priemonÄmis. DÄl blogos ventiliacijos kamerose buvo nuolat drÄgna, buvo blogas apÅ¡vietimas. Kamerose buvo žiurkių, tarakonų. PraÅ¡Ä jį perkelti į nerÅ«kanÄiųjų kamerÄ , taÄiau į jo praÅ¡ymÄ LigoninÄs administracija nereagavo.
Tokios nežmoniÅ¡kos gyvenimo sÄ lygos pažeidÄ Å½mogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 str., sukÄlÄ traumuojanÄius iÅ¡gyvenimus, fizinius ir dvasinius skausmus, sukÄlÄ depresijÄ . Teismo posÄdyje pareiÅ¡kÄjas palaikÄ skunde iÅ¡dÄstytus argumentus.AtsakovÄs atstovÄ LaisvÄs atÄmimo vietų ligoninÄ (toliau â ir LigoninÄ) su pareikÅ¡tu skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti. Atsiliepime (b. l. 15-19) paaiÅ¡kino, kad statistikos, kiek konkreÄioje palatoje tam tikromis dienomis gydoma asmenų, neveda, todÄl duomenų, kiek konkreÄiai asmenų buvo gydoma tose paÄiose palatose su pareiÅ¡kÄju, pateikti negali.
LigoninÄ negali daryti įtakos atvykstanÄių gydytis suimtųjų ir (arba) nuteistųjų asmenų skaiÄiui. LigoninÄs Vidaus skyriuje, kuriame buvo gydomas pareiÅ¡kÄjas, yra sudaryta galimybÄ nuo 6 val. ryto iki 22 val. vakaro, laisvu nuo medicininių procedÅ«rų laiku, bÅ«ti gryname ore Å¡io skyriaus lokaliniame sektoriuje, todÄl ploto neatitikimas teisÄs aktų reikalavimams buvo kompensuotas sudarant pareiÅ¡kÄjui galimybÄ laisvai judÄti lokaliniame sektoriuje ir gyvenamosiose patalpose (laisvame korpuse).LigoninÄs palatos yra minimaliai aprÅ«pintos baldais ir kitu inventoriumi, kuris yra nuolat keiÄiamas ir remontuojamas, sanitarinis mazgas yra atitvertas teisÄs aktuose numatyto aukÅ¡Äio sienele.LigoninÄje pacientų atvykusių į įstaigÄ maudymas organizuojamas vadovaujantis LaisvÄs atÄmimo vietų ligoninÄs direktoriaus 2015 m. lapkriÄio 30 d.
įsakymo Nr. V-252, 15 punkto nuostatomis, t. y. âhospitalizuotam pacientui iÅ¡duodami LigoninÄs drabužiai ir avalynÄ, atliekamos higienos procedÅ«ros, po kurių jis nukreipiamas į budinÄiojo gydytojo nurodytÄ gydomÄ jį skyrių. Pagal naujai į LigoninÄ atvykusio paciento atskirÄ raÅ¡ytinį praÅ¡ymÄ , esant budinÄiojo gydytojo raÅ¡ytiniam sutikimui ar žodiniam nurodymui, pacientas per 24 valandas nuvedamas praustis į duÅ¡Ä â. PažymÄjo, kad iÅ¡ pareiÅ¡kÄjo ir budinÄio gydytojo nurodymo nuvesti į duÅ¡Ä ar praÅ¡ymo dÄl maudymosi, gauta nebuvo.
Å iuo metu naujai atvykÄ Ä¯ įstaigÄ pacientai vedami į duÅ¡Ä be jų praÅ¡ymo.Äiužiniai, patalynÄ, pižamos ir kt. atnaujinami ir/ar pakeiÄiami pagal susidÄvÄjimo lygį, atsižvelgiant į LigoninÄs finansines galimybes. LigoninÄs personalas laikosi buitinių prekių iÅ¡davimo normų ir imperatyviai iÅ¡duoda kiekvienam nuteistajam ir (arba) suimtajam.Informacija dÄl draudimo rÅ«kyti yra iÅ¡kabinta visose LigoninÄs palatose ir bendro naudojimo patalpose (matomose vietose), taip pat yra iÅ¡kabinti ir įspÄjamieji užraÅ¡ai ir (arba) ženklai įspÄjantys apie draudimÄ rÅ«kyti.
ŽIV infekuotas asmuo nÄra ligonis, nuo infekuoto asmens ŽIV apsikrÄsti kasdieninių buitinių kontaktų metu nÄra jokio pavojaus, todÄl ypatingos saugumo priemonÄs nereikalingos.LigoninÄ turi Vilniaus visuomenÄs sveikatos centro 2013 m. liepos 29 d. iÅ¡duotÄ LeidimÄ -Higienos pasÄ Nr. (12-6)12.12-690, įrodantį, kad LigoninÄs patalpos atitinka Lietuvos Respublikos higienos normų reikalavimus, kurie privalomi LigoninÄs veiklai vykdyti. PareiÅ¡kÄjo reikalavimas apsiriboja bendro pobÅ«džio teiginiais ir samprotavimais.
Skunde nÄra argumentuojama dÄl priežastinio ryÅ¡io tarp LigoninÄs veiksmų ar neveikimo ir atsiradusios žalos, nÄra pagrįsta neturtinÄs žalos suma.Atsakovo, treÄiojo suinteresuoto asmens atstovai teismo posÄdyje nedalyvavo, apie teismo posÄdžio laikÄ ir vietÄ praneÅ¡ta tinkamai, todÄl nÄra kliÅ«Äių bylai nagrinÄti ir sprendimui priimti (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau â ir ABTÄ®) 77 str.). S k u n d a s  t e n k i n t i n a s  i š  d a l i e s Å ioje byloje ginÄas kilÄs dÄl Lietuvos valstybÄs pareigos atlyginti pareiÅ¡kÄjui neturtinÄ Å¾alÄ , kuriÄ jis patyrÄ laikomas LigoninÄje nuo 2013-03-07 iki 2013-03-14, nuo 2013-03-28 iki 2013-04-04, nuo 2013-05-02 iki 2013-05-09, nuo 2013-06-20 iki 2013-07-04, nuo 2013-07-25 iki 2013-08-01, nuo 2013-08-16 iki 2013-08-22 sÄ lygomis, neatitinkanÄiomis teisÄs aktų reikalavimų.Civilinio kodekso (toliau â ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dÄl valstybÄs valdžios institucijų neteisÄtų aktų, privalo atlyginti valstybÄ iÅ¡ valstybÄs biudžeto nepaisydama konkretaus valstybÄs tarnautojo ar kito valstybÄs valdžios institucijos darbuotojo kaltÄs. ValstybÄs civilinÄ atsakomybÄ pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikÄ taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalÄjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.).
DeliktinÄ atsakomybÄ yra viena iÅ¡ civilinÄs atsakomybÄs rūšių, todÄl jai atsirasti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinÄs atsakomybÄs sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246 â 6.249 straipsniuose: žalÄ , neteisÄtÄ veikÄ , priežastinį ryšį tarp neteisÄtos veikos ir atsiradusios žalos. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinÄ Å¾ala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrÄtimas, emocinÄ depresija, pažeminimas, reputacijos pablogÄjimas, bendravimo galimybių sumažÄjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
Å io straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinÄs žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltÄ, jo turtinÄ padÄtį, padarytos turtinÄs žalos dydį bei kitas turinÄias reikÅ¡mÄs bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. PažymÄtina, jog administracinių teismų praktikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau â ir LVAT) bylos Nr. A756-122/2010, A438-121/2009, A502-734/2009) pripažįstama, kad atlygintinos neturtinÄs žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva.
Vadinasi, nustatant atlygintinos neturtinÄs žalos dydį, neturi bÅ«ti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dÄl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinÄjimo taisyklÄmis, o turi bÅ«ti taikomi (atsižvelgiant) minÄti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. Ta aplinkybÄ, jog asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinÄ Å¾alÄ , kaip ji yra apibrÄžta CK 6.250 str. 1 dalyje, yra konstatuota LVAT praktikoje (pavyzdžiui, bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009), taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (pvz., 2008-11-18 sprendimas byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 871/02)).Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas humanizmo principas reiÅ¡kia, kad vykdant bausmÄ, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ .
Kadangi analizuojamu atveju pareiÅ¡kÄjas neturtinÄ Å¾alÄ kildina iÅ¡ netinkamų kalinimo sÄ lygų, taip pat yra aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas.Europos Žmogaus Teisių Teismas savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinÄs, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija įpareigoja valstybÄ užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonÄs vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kanÄių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentÄjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvaÄiai užtikrinama jo sveikata ir gerovÄ.
ValstybÄ turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukelia Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje K. prieÅ¡ LenkijÄ , 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ V. prieÅ¡ LietuvÄ ). Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 str. reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.
Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmÄ, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentÄjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klÄ. Be to, sprÄsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 str. yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikÄ jį su Konvencijos 3 str. nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ byloje Peers prieÅ¡ GraikijÄ , 28524/95).
Kaip ne kartÄ pažymÄjo EŽTT savo praktikoje, ypaÄ mažas kameros plotas yra labai svarbi aplinkybÄ, kuriÄ bÅ«tina įvertinti sprendžiant, ar kalinimo sÄ lygos buvo žeminanÄios Konvencijos 3 str. prasme. YpaÄ mažas kamerų plotas yra savaiminis pagrindas pripažinti, kad kalinimo sÄ lygos yra žeminanÄios (žr., pvz., EŽTT 2005 m. balandžio 7 d. sprendimÄ byloje KaraleviÄius prieÅ¡ LietuvÄ , 53254/98).GinÄui dÄl pareiÅ¡kÄjo argumentų dÄl minimalaus LigoninÄs palatų plotų aktualus Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d.
įsakymu Nr. 194 (redakcija nuo 2010 m. balandžio 30 d.), 111.4 punktas, numatantis, kad iki LaisvÄs atÄmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009â2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos VyriausybÄs 2009 m. rugsÄjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas LaisvÄs atÄmimo vietų ligoninÄs palatose negali bÅ«ti mažesnis kaip 5,1 kv. m.Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kÄjas LigoninÄje buvo gydomas nuo 2013-03-07 iki 2013-03-14 Chirurgijos skyriaus 26 palatoje (8,92 m2, 4 lovos), 30 palatoje (15,45 m2, 8 lovos), 29 palatoje (15,45 m2, 8 lovos); nuo 2013-03-28 iki 2013-04-04 Vidaus ligų skyriaus 18 palatoje (7,33 m2, 4 lovos) ir 3 palatoje (19,80 m2, 6 lovos); nuo 2013-05-02 iki 2013-05-09 Chirurgijos skyriaus 29 palatoje (15,45 m2, 8 lovos); nuo 2013-06-20 iki 2013-07-04 Vidaus ligų skyriaus 26 palatoje (8,92 m2, 4 lovos) ir 24 palatoje (21,25 m2, 8 lovos); nuo 2013-07-25 iki 2013-08-01 Psichiatrijos skyriaus 8 palatoje (15,51m2, 6 lovos); nuo 2013-08-16 iki 2013-08-22 Psichiatrijos skyriaus 5 palatoje (8,80 m2, 4 lovos), 19 palatoje (7,19 m2, 3 lovos), 8 palatoje (15,51 m2, 6 lovos) (b. l. 15).PareiÅ¡kÄjas ginÄÄ kelia ir žalos atlyginimÄ praÅ¡o priteisti už laikotarpius nuo 2013-03-07 iki 2013-03-14, nuo 2013-03-28 iki 2013-04-04, nuo 2013-05-02 iki 2013-05-09, nuo 2013-06-20 iki 2013-07-04, nuo 2013-07-25 iki 2013-08-01 ir nuo 2013-08-16 iki 2013-08-22.Duomenų apie konkreÄiu atveju kartu su pareiÅ¡kÄju ligoninÄs palatose buvusių asmenų skaiÄių byloje nÄra, o teismui pateiktame atsiliepime atsakovÄs atstovÄ teigia, kad tokios informacijos pateikti negali, nes tokia statistika nÄra vedama.
Ä®vertindamas tai, teismas neturi pagrindo nesivadovauti pareiÅ¡kÄjo teiginiais dÄl palatų užimtumo jo buvimo LigoninÄje laikotarpiais. AtsakovÄs atstovÄ neneigia, kad nustatytos ploto normos vienam asmeniui galÄjo bÅ«ti virÅ¡ytos. Atsižvelgiant į lovų skaiÄių, vienam asmeniui tenkantis plotas visÄ pareiÅ¡kÄjo buvimo LigoninÄje laikotarpį (48 dienas) neatitiko privalomo vienam asmeniui užtikrinti 5,1 kv. m ploto. Å ios aplinkybÄs teismui leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad LigoninÄ neveikÄ taip, kaip pagal įstatymus turÄjo veikti.
Atsakovo argumentas, jog LigoninÄ negali daryti įtakos kalinamų asmenų skaiÄiui, nÄra reikÅ¡minga aplinkybÄ sprendžiant civilinÄs atsakomybÄs klausimÄ , nes remiantis Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalimi žalÄ atsiradusiÄ dÄl valstybÄs valdžios institucijų neteisÄtų aktų, privalo atlyginti valstybÄ iÅ¡ valstybÄs biudžeto nepaisydama konkretaus valstybÄs tarnautojo ar kito valstybÄs valdžios institucijos darbuotojo kaltÄs.PareiÅ¡kÄjas, siekdamas žalos atlyginimo, taip pat argumentuoja, kad LigoninÄje nÄra veidrodžių, lentynÄlių, skirtų susidÄti higienos reikmenims.Remiantis Lietuvos higienos normos HN 47:2011 âAsmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimaiâ, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011-07-29 įsakymu Nr. V-737 (toliau â ir HN 47:2011), 21 punktu palatoje kiekvienam pacientui turi bÅ«ti spintelÄ paciento asmeniniams daiktams laikyti bei spinta (ar atskira spintos dalis) arba kabykla virÅ¡utiniams drabužiams kabinti.
Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklÄs, patvirtintos KalÄjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82, nenustato, kokie baldai turi bÅ«ti gyvenamosiose patalpose. LigoninÄs pateiktos fotonuotraukos patvirtina atsiliepimo argumentus, kad palatos yra minimaliai aprÅ«pintos baldais. PareiÅ¡kÄjas nepaaiÅ¡kino, kokiu bÅ«du jam buvo sukelta neturtinÄ Å¾ala dÄl veidrodžių, lentynÄlių palatose nebuvimo bei vadovaujantis protingumo kriterijais, nÄra pagrindo pripažinti pareiÅ¡kÄjo teisių pažeidimo Å¡iuo aspektu.PareiÅ¡kÄjo teigimu, atvykus į LigoninÄ nebuvo užtikrinta teisÄ nusiprausti duÅ¡e. Å iltu vandeniu duÅ¡e buvo galima naudotis tik vienÄ kartÄ per savaitÄ, 4 asmenys turÄdavo nusiprausti per 15 minuÄių, nes vÄliau buvo užsukamas karÅ¡tas vanduo.Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakyme Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 257 punktÄ naujai atvykusiems į pataisos įstaigas nuteistiesiems atliekamas sanitarinis Å¡varinimas, jie nusiprausia duÅ¡e. LaisvÄs atÄmimo vietų ligoninÄs vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų LigoninÄs direktoriaus 2014-09-26 įsakymu Nr. V-191, 15 punkte įtvirtinta, kad hospitalizuotam pacientui iÅ¡duodami LigoninÄs drabužiai ir avalynÄ, atliekamos higienos procedÅ«ros, po kurių jis nukreipiamas į budinÄio gydytojo nurodytÄ gydomÄ jį skyrių.
PareiÅ¡kÄjas Å¡iuo atveju tik abstrakÄiai nurodo, kad nebuvo užtikrinta teisÄ nusiprausti duÅ¡e, taÄiau byloje nÄra duomenų, kad tokį norÄ iÅ¡reiÅ¡kÄ LigoninÄs administracijai. Atsižvelgdamas į tai, teismas neturi pagrindo konstatuoti pareiÅ¡kÄjo teisių pažeidimo dÄl galimybÄs nusiprausti duÅ¡e. Vadovaudamasis protingumo kriterijais teismas neturi pagrindo netikÄti atsakovo atsiliepimo argumentais, kad karÅ¡tas vanduo nuolat tiekiamas į duÅ¡ines patalpas.PareiÅ¡kÄjas taip pat teigia, kad LigoninÄje nesilaikoma higienos ir materialinio aprÅ«pinimo reikalavimų.
Äiužiniai, pagalvÄs ir kitas inventorius labai senas, purvinas, smirdantis, nÄ karto nebuvo aprÅ«pintas tualetiniu popieriumi, muilu ir kitomis priemonÄmis.Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139 âDÄl AreÅ¡to, terminuoto laisvÄs atÄmimo ir laisvÄs atÄmimo iki gyvos galvos bausmes atliekanÄių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kÅ«dikių), esanÄių pataisos namų vaikų (kÅ«dikių) namuose, materialinio buitinio aprÅ«pinimo normų patvirtinimoâ 1.4 punktu patvirtintos Nuteistų vyrų ir moterų, gydomų laisvÄs atÄmimo vietų ligoninÄse bei gydymo ir pataisos namuose, aprÅ«pinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonÄmis normos.
Pagal Å¡ias normas nuteistiems vyrams iÅ¡duodami Äiužinys (naudojimo laikas 4 m.), antklodÄ (naudojimo laikas 3 m.), pagalvÄ (naudojimo laikas 2 m.), užvalkalas pagalvei (naudojimo laikas 1 m.), paklodÄ (naudojimo laikas 1 m.), užvalkalas antklodei (naudojimo laikas 1 m.). Taip pat mÄnesiui skiriamos higienos prekÄs â skalbiamasis muilas (200 g), tualetinis muilas (100 g), tualetinis popierius (1 rulonas). PareiÅ¡kÄjo kalinimo laikotarpiu galiojo skalbimo paslaugų pirkimo-pardavimo sutartis (b. l. 38-41).Å iuo atveju pareiÅ¡kÄjas tik teigia, kad nÄ karto nebuvo aprÅ«pintas tualetiniu popieriumi, muilu ir kitomis priemonÄmis, taÄiau jokiais įrodymais nepagrindÄ, kad nebuvo iÅ¡duoti, kad dÄl to kreipÄsi į LigoninÄs administracijÄ .
AplinkybÄ, kad Äiužiniai, pagalvÄs ir kitas inventorius labai senas, purvinas, smirdantis, nereiÅ¡kia, kad jų naudojimo terminai yra pasibaigÄ ir kad jie buvo netinkami naudoti. LigoninÄ nurodo, kad buitinių prekių, higienos priemonių iÅ¡davimo normų imperatyviai laikosi. Esant tokiai situacijai ir pareiÅ¡kÄjui nepateikus jokių jo teiginius pagrindžianÄių įrodymų teismas neturi pagrindo konstatuoti buvus LigoninÄje pažeidimų Å¡iuo aspektu. PareiÅ¡kÄjas teigia, kad buvo laikomas su infekuotais ŽIV asmenimis.
Suimtųjų ir nuteistųjų izoliavimo reikalavimus nustato SuÄmimo vykdymo įstatymo 10 str., kuriame nereglamentuojamas asmenų skirstymas pagal tai, ar jie infekuoti ŽIV. Remiantis vidaus reikalų ministro 1999 m. gruodžio 27 d. įsakymo Nr. 704, kuriuo pakeistas vidaus reikalų ministro 1999 m. sausio 22 d. įsakymas Nr. 36 âDÄl nuteistųjų, infekuotų ŽIV, laikymo laisvÄs atÄmimo vietoseâ, 1 p., atskirai kardomojo kalinimo ir laisvÄs atÄmimo vietose laikomi infekuoti ŽIV ir sergantys AIDS asmenys, kurie raÅ¡tiÅ¡kai pareiÅ¡kÄ norÄ bÅ«ti izoliuoti nuo kitų kalinamųjų ar nuteistųjų arba dÄl kurių drausminÄ komisija priÄmÄ sprendimÄ laikyti atskirai dÄl jų nesaugaus arba neatsargaus elgesio.
Atsižvelgiant į tai, atsakovÄs atstovo neteisÄtų veiksmų, pareiÅ¡kÄjÄ laikant kartu su asmeniu, infekuotu ŽIV, nenustatyta. PažymÄtina, kad pareiÅ¡kÄjo abstraktÅ«s argumentai dÄl kitų asmenų sveikatos bÅ«klÄs, nesant konkreÄių jam dÄl to kilusių neigiamų pasekmių, atmestini kaip objektyviai nepagrįsti.PareiÅ¡kÄjas savo skundÄ argumentuoja tuo, kad dÄl blogos ventiliacijos kamerose buvo nuolat drÄgna, kamerose buvo blogas apÅ¡vietimas, palatose buvo žiurkių, tarakonų.Lietuvos higienos normos 22 p. nustatyta, kad gyvenamosiose patalpose turi bÅ«ti skaidraus stiklo langai.
NatÅ«ralaus apÅ¡vietimo koeficientas turi bÅ«ti 0,5 %. Mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinÄ apÅ¡vieta turi bÅ«ti 200 lx. LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiÅ¡kÄjui aiÅ¡kiai nurodžius reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinanÄias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, laikymÄ si tenka laisvÄs atÄmimo vietos administracijai (žr., pvz., LVAT 2013-09-30 nutartį administracinÄje byloje Nr. A442-1346/2013; 2013-09-30 nutartį administracinÄje byloje Nr. A858-977/2013; 2013-04-25 nutartį administracinÄje byloje Nr. A525-197/2013 ir kt.).
PažymÄtina, kad pareiÅ¡kÄjo skundo teiginiai aptartoje dalyje yra abstraktaus pobÅ«džio ir nekonkretÅ«s. IÅ¡ byloje esanÄių Vilniaus visuomenÄs sveikatos centro patikrinimo aktų matyti, jog pareiÅ¡kÄjo kalinimo laikotarpiais kameros, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kÄjas, higienos normos 22 punkto pažeidimų nenustatyta (b. l. 35). Nurodytos aplinkybÄs sudaro pagrindÄ teigti, kad Å¡iuo atveju nÄra nustatytas atsakovÄs atstovo veiksmų neteisÄtumas neužtikrinant higienos normos reikalavimų laikymosi, todÄl Å¡ioje dalyje jam civilinÄ atsakomybÄ nekyla.PareiÅ¡kÄjas teigia, kad praÅ¡Ä perkelti į nerÅ«kanÄiųjų kamerÄ , taÄiau į jo praÅ¡ymÄ LigoninÄs administracija nereagavo.
Teismas su Å¡iais teiginiais sutikti negali, nes pareiÅ¡kÄjo teiginiai abstraktÅ«s, nepateikÄ Ä¯rodymų, jog bÅ«tų kreipÄsis į LigoninÄs administracija su tokiu praÅ¡ymu, be to, LigoninÄje apskritai draudžiama rÅ«kyti (b. l. 42-46).Kaip minÄta, pareiÅ¡kÄjas LigoninÄje tam tikrÄ laikÄ buvo laikomas sÄ lygomis, neatitinkanÄiomis teisÄs aktų reikalavimų, taikomų vienam asmeniui tenkanÄiam plotui, ir asmens privatumo neužtikrinimo. Tai sudaro pakankamÄ pagrindÄ iÅ¡vadai, kad laikymo LigoninÄje laiku pareiÅ¡kÄjas patyrÄ papildomų fizinių nepatogumų, papildomÄ diskomfortÄ , teisÄs aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybÄs pablogÄjimÄ , ko nebÅ«tų atsitikÄ, jei jis LigoninÄje bÅ«tų buvÄs kalinamas teisÄs aktų nustatytomis sÄ lygomis.
CK 6.271 straipsnio prasme valstybÄ neveikÄ taip, kaip to reikalavo teisÄs aktai, ir dÄl to yra pagrindas pripažinti, kad pareiÅ¡kÄjui kilo tam tikros pasekmÄs, sudaranÄios pagrindÄ priteisti pareiÅ¡kÄjui neturtinÄs žalos atlyginimÄ .Pagal įstatymÄ nustatyti neturtinÄs žalos dydį, t. y. teisingÄ piniginÄ kompensacijÄ už nukentÄjusio asmens patirtus neturtinio pobÅ«džio praradimus, yra teismo diskrecija (Civilinio kodekso 6.250 str.). Teismo pareiga yra nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parenkant tokiÄ piniginÄ satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentÄjusiojo neturtinÄms vertybÄms padarytÄ Å¾alÄ .Atsižvelgiant į minimalaus vienam asmeniui kamerų tipo palatoje tenkanÄio ploto neužtikrinimo trukmÄ (48 paros), įvertinus pažeidimo trukmÄ, sukeltas pasekmes, taip pat atsižvelgus į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ , numatanÄiÄ , jog sprendžiant dÄl neturtinÄs žalos dydžio atsižvelgtina ir į tokias reikÅ¡mingas bendro pobÅ«džio aplinkybes, kaip bendrÄ Å¡alies ekonominÄ situacijÄ , pragyvenimo lygį bei bendruosius teisÄs principus (LVAT administracinÄje byloje Nr. A520-2791-12), į tai, kad pareiÅ¡kÄjas, be skunde nurodytų aplinkybių, nenurodÄ ir nepateikÄ jokių kitų įrodymų, patvirtinanÄių neturtinÄs žalos padarymo dydį, į teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijus, pareiÅ¡kÄjo iÅ¡laikymÄ valstybÄs lÄÅ¡omis, pareiÅ¡kÄjui priteisiamas 480 Eur neturtinÄs žalos dydis.Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86â87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi, n u s p r e n d ž i a :
             pareiÅ¡kÄjo L. B. skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies.             Priteisti L. B. iÅ¡ Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos LaisvÄs atÄmimo vietų ligoninÄs, 480 Eur (keturi Å¡imtai aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt eurų) neturtinei žalai atlyginti.             KitÄ skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ .             Sprendimas per vienÄ mÄnesį nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .
             TeisÄjas                                                                     Henrikas Sadauskas