2013-06-11 Nr. BB-1146-1-58-1-00124-2011-6 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Baudžiamoji byla Nr. 2K-325/2013

Teisminio proceso Nr. 1-58-1-00124-2011-6

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.4.2.9;

1.2.14.3.1 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. birželio 11 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Aldonos Rakauskienės, Armano Abramavičiaus ir pranešėjos Dalios Bajerčiūtės,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. V. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 5 d. nutarties, kuria V. V. apeliacinis skundas atmestas.

Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 14 d. nuosprendžiu V. V. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams, pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą – trejiems metams šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas trejiems metams šešiems mėnesiams.

Iš V. V. ir E. V. Valstybinei ligonių kasai solidariai priteista 583,63 Lt žalai atlyginti už nukentėjusiojo B. D. gydymą.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas E. V., tačiau dėl jo kasacinių skundų negauta.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

V. V. nuteistas už tai, kad 2011 m. balandžio 8 d., apie 14.00 val., Z. B. gyvenamajame name, esančiame „duomenys neskelbtini“, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrininkų grupe su E. V., dėl savanaudiškų paskatų, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, tyčia rankomis sudavė B. D. ne mažiau kaip septynis smūgius į galvą, kaklą, kairę ranką, taip padarė jam veido, kaklo, kairės plaštakos sužalojimus, kūno kraujosruvas, galvos smegenų sumušimą, kraujo išsiliejimą po galvos smegenų minkštaisiais dangalais dešinėje kaktinėje ir dešinėje smilkininėje srityse, kraujo išsiliejimą smegenyse viršugalvinėje srityje, smegenų edemą, t. y. sunkų sveikatos sutrikdymą, ir pagrobė iš B. D. 50 Lt. Taip bendrais veiksmais V. V. su E. V. užvaldė B. D. turtą, padarydami nukentėjusiajam 50 Lt turtinę žalą (BK 180 straipsnio 1 dalis), ir dėl savanaudiškų paskatų sunkiai sutrikdė B. D. sveikatą (BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punktas).

Kasaciniu skundu nuteistasis V. V. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 5 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Kasatorius nurodo, kad Vilniaus apygardos teismas neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, kvalifikuodamas jo nusikalstamą veiką pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, taip pat nepagrįstai inkriminavo bendrininkavimą su E. V. mušant nukentėjusįjį, prieš kurį jis naudojo smurtą tik dėl chuliganiškų paskatų.

Kasaciniame skunde teigiama, kad iš bylos aplinkybių matyti, jog būtent E. V. žinojo, kad B. D. turi pinigų, jis ir nusprendė (iš anksto nesitaręs) panaudoti prieš B. D. fizinį smurtą bei ištraukti iš jo kelnių kišenės 50 Lt. Taigi E. V. turėjo aiškų tikslą ir norą pagrobti pinigus panaudojant fizinį smurtą, tą ir įgyvendino. Tuo tarpu jo (kasatoriaus) tikslas buvo sumušti B. D., o apie šio turimus pinigus jis sužinojo tik po to, kai nukentėjusįjį sumušė E. V., todėl kasatoriaus elgesys nebuvo susijęs su pastarojo veiksmais ir tikslais.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodyta, kad, esant bendrininkavimui, kelių asmenų padaryta veika kvalifikuojama pagal tą patį BK straipsnį nepriklausomai nuo kiekvieno bendrininko konkrečių veiksmų ir indėlio į nusikaltimo padarymą. Tačiau, kasatoriaus teigimu, iš bylos medžiagos matyti, kad jokių bendrininkavimo požymių jo ir E. V. veiksmuose nebuvo.

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Rimvydas Valentukevičius atsiliepimu į kasacinį skundą prašo skundą atmesti.

Atsiliepime nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nuosprendį. Nesutikti su apeliacinės instancijos teismo nutartyje nurodytomis išvadomis, jų motyvais dėl kasatoriaus V. V. veiksmų kvalifikavimo nėra jokio pagrindo. Baudžiamasis įstatymas (BK 180 straipsnio 1 dalis) nuteistojo V. V. veikai pritaikytas tinkamai. Iš baudžiamosios bylos medžiagos, teismų sprendimuose nurodytų faktinių bylos aplinkybių matyti, kad jų nustatymas grindžiamas įrodymų vertinimu, kuris atliktas laikantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų. Prokuroro manymu, kasatoriaus teiginiai, kad jis nebendrininkavo su kitu nuteistuoju E. V. plėšimo būdu pagrobiant iš nukentėjusiojo B. D. turtą, kad neturėjo tikslo nukentėjusįjį apiplėšti, kad jo tikslas buvo tik sumušti B. D., yra nepagrįsti, paneigti teismų įvertintais baudžiamosios bylos duomenimis. Pirmosios instancijos teismas išanalizavo teisme patikrintų įrodymų visumą ir tinkamai taikė BK bendrosios dalies normas, reglamentuojančias bendrininkavimo institutą (24 straipsnio 1 dalis, 25 straipsnio 2 dalis); padaryta pagrįsta ir abejonių nekelianti išvada, kad kasatorius ir kartu su juo nuteistasis E. V., būdami apsvaigę nuo alkoholio, panaudodami fizinį smurtą, dėl savanaudiškų paskatų padarydami nukentėjusiajam B. D. sunkų sveikatos sutrikdymą, pagrobė jam priklausančius 50 Lt; tai padarė veikdami bendrininkų grupe. Nors šioje byloje nebuvo įmanoma konkrečiai nustatyti, kokius veiksmus atliko kiekvienas iš nuteistųjų (nes tiek jie, tiek nukentėjusysis ir įvykio vietoje buvę liudytojai buvo girti, ne viską prisimena), tačiau teismas nustatė, kad abu nuteistieji mušė nukentėjusįjį dėl savanaudiškų paskatų, vienas kito veiksmams pritarė, nebandė sutrukdyti, o užvaldytus pinigus kartu pragėrė. Taigi pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padaryta pagrįsta išvada, kad abu nuteistieji atsako už atsiradusius nusikalstamų veikų padarinius.

Apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo visus kasatoriaus apeliacinio skundo argumentus ir dėl jų pasisakė skundžiamoje nutartyje, kurioje motyvuotais teisiniais argumentais bei remdamasis teismų praktika paneigė kasatoriaus apeliacinio skundo argumentus ir pagrįstai jo skundą atmetė.

Atsiliepime pažymima, kad kasacinio skundo argumentai iš esmės yra susiję tik su kasatoriaus veiksmų kvalifikavimu taikant baudžiamąjį įstatymą, tačiau kasatorius prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacinėje instancijoje. Kasacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 382 straipsnio 5 punktu, gali panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ar nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka esant BPK 369 straipsnyje numatytiems pagrindams, jeigu nustatoma, kad apeliacinės instancijos teismas padarė esminių BPK pažeidimų arba tokius pažeidimus padarė pirmosios instancijos teismas. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindų, leidžiančių panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, o kasatorius savo skunde nenurodo jokių esminių BPK pažeidimų, kuriuos padarė pirmosios ar apeliacinės instancijos teismai. Tokie pažeidimai byloje ir nenustatyti, todėl pagrindo tenkinti kasatoriaus prašymą nėra.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos direktorius Vytautas Mockus atsiliepimu į kasacinį skundą prašo palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 14 d. nuosprendžio dalį dėl žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui priteisimo, t. y. nuosprendžio dalį, kuria tenkintas Valstybinės ligonių kasos civilinis ieškinys.

Nuteistojo V. V. kasacinis skundas atmestinas.

Dėl kasacinio skundo argumentų

Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), konstatuoja, kad tenkinti kasacinį skundą nėra teisinio pagrindo.

Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas, tikrindamas skundžiamų teismų sprendimų pagrįstumą, ginčijamų nusikalstamų veikų aplinkybių įrodytumo klausimus nagrinėja tiek, kiek tai susiję su esminiais BPK pažeidimais (BPK 369 straipsnio 3 dalis). Tai, ar teismai tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą kvalifikuodami kaltininko veikas, kasacinės instancijos teismas sprendžia pagal byloje nustatytas ir teismų sprendimuose nurodytas aplinkybes (BPK 369 straipsnio 2 dalis). Taigi teisėjų kolegija kasatoriaus skundžiamą teismo sprendimą tikrina pagal baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtintas kasacinės instancijos teismo įgaliojimų ribas ir kasacinės bylos nagrinėjimo pagrindus.

Kasatorius, prašydamas panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, nenurodo konkrečių apeliacinės instancijos teismo padarytų teisės pažeidimų, tačiau iš kasacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis nesutinka su tuo, kad jam inkriminuotas bendrininkavimas su E. V. (taip pat nuteistu šioje byloje) užvaldant nukentėjusiajam B. D. priklausančius pinigus. Kasatoriaus teigimu, jis mušė nukentėjusįjį dėl chuliganiškų, o ne savanaudiškų paskatų (BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punktas), nepadarė ir jam inkriminuoto plėšimo (BK 180 straipsnio 1 dalis).

Kasatorius neigia byloje nustatytas faktines aplinkybes, iš kurių teismai sprendė apie jo dalyvavimą darant inkriminuotas nusikalstamas veikas, tačiau skunde nenurodo jokių teisinių argumentų, susijusių su BPK normų, reglamentuojančių tokių aplinkybių nustatymą, pažeidimais. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą pagal V. V. apeliacinį skundą (BPK 320 straipsnio 3 dalis), kuriame šis nurodė analogiškus argumentus kaip ir kasaciniame skunde, juos išnagrinėjo ir priimtoje nutartyje išsamiai pasisakė dėl ginčijamų faktinių aplinkybių įrodytumo.

Iš naujo įvertinęs bylos įrodymus (iš jų – ir paties kasatoriaus parodymus, užfiksuotus jų patikrinimo vietoje protokole), kaip to reikalauja įrodymų vertinimo taisyklės (BPK 20 straipsnio 5 dalis), teismas motyvuotai paneigė nuteistojo V. V. versiją ir konstatavo, kad jis dalyvavo pokalbyje apie tai, kad trūksta pinigų alkoholiui, girdėjo, kai E. V. ėmė jų reikalauti iš nukentėjusiojo B. D., matė ir suprato, jog E. V. naudoja prieš jį fizinį smurtą tam, kad atimtų pinigus (juos ir ištraukė iš B. D. kišenės), pats aktyviai pritarė šiems veiksmams – sudavė B.

D. smūgius į galvą, po to kartu su E. V. nuėjo į parduotuvę, kur už pagrobtus ir bendrai užvaldytus pinigus (50 Lt) pirko alkoholinių gėrimų. Šiuo atveju bendrininkavimo buvimą parodo konkliudentiniai veiksmai, kuriais V. V. išreiškė pritarimą E. V. veiksmams ir pats, kaip vykdytojas, dalyvavo realizuojant tą patį nusikalstamą ketinimą (svetimo turto užvaldymą). Pažymėtina, kad pagal baudžiamąjį įstatymą nusikalstamos veikos bendravykdytojų veiksmai įgyvendinant objektyviuosius veikos požymius vertinami kaip bendrininkavimas ir tuo atveju, kai jie yra nors ir skirtingos apimties, tačiau vieningi, papildantys vienas kitą ir tarpusavyje susiję, o padaryta nusikalstama veika – bendras kaltininkų veiklos rezultatas.

Bendravykdytojai atsako už nusikalstamas veikas, kurias apima jų tyčia (BK 25 straipsnio 2 dalis, 26 straipsnio 1 dalis). Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas padarė pagrįstą išvadą, kad V. V., pats būdamas ir nusikaltimo vykdytoju, tyčia bendrininkavo (BK 24 straipsnio 1 dalis) su E. V. plėšimo padaryme panaudojant fizinį smurtą (BK 180 straipsnio 1 dalis) ir sunkiai sutrikdant nukentėjusiojo sveikatą dėl savanaudiškų paskatų (BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punktas).

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad baudžiamasis įstatymas V. V. nusikalstamoms veikoms pritaikytas tinkamai. Nenustačius BPK 369 straipsnyje nurodytų pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ar apeliacinės instancijos teismo nutarties keitimo ar naikinimo pagrindų, šie teismo sprendimai, neperžengiant kasacinio skundo ribų, pripažintini teisėtais.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Atmesti nuteistojo V. V. kasacinį skundą.

Teisėjai Aldona Rakauskienė

Armanas Abramavičius

Dalia Bajerčiūtė