Legislator Case Law & Legislation
141d9e12-8cf2-4f58-aa02-d2c3ba279c3f AI generated

141d9e12-8cf2-4f58-aa02-d2c3ba279c3f · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number 141d9e12-8cf2-4f58-aa02-d2c3ba279c3f
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

darbdavys nesudaro darbo sutarties raÅ¡tu arba nepraneÅ¡a Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieÅ¡ vienÄ darbo dienÄ iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimÄ Ä¯ darbÄ ; dirba trečiosios Å¡alies pilietis (t. y. asmuo, kuris nėra Europos SÄ jungos pilietis, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos SÄ jungos veikimo 20 str. 1 d., ir nėra asmuo, kuris pagal Europos SÄ jungos teisės aktus naudojasi judėjimo laisve), įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų Å¡alių piliečių įdarbinimÄ , nustatytos tvarkos. Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 4 ir 5 dalys nustato to paties įstatymo 55 straipsnyje iÅ¡vardytų kompetentingų valstybinę darbo kontrolę atliekančių institucijų įgaliojimus (nustatyti įpareigojimus ir (ar) baudÄ ) nustačius nelegalaus darbo atvejus.

Legislator headnote

AI generated

141d9e12-8cf2-4f58-aa02-d2c3ba279c3f · Vilniaus apygardos administracinis teismas: Pažymi, jog pagal Ä®statymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunktyje įtvirtintÄ teisinį reguliavimÄ Migracijos departamentui nesuteikta diskrecija vertinti Å¡ios normos taikymo sÄ lygų priklausomai nuo kitų, joje neįtvirtintų aplinkybių ir, esant Ä®statymo 50 straipsnyje 1 dalies 19 punkte a papunktyje nurodytam leidimo gyventi panaikinimo pagrindui, spręsti, ar toks leidimas gali bÅ«ti panaikintas, ar ne. Ä®statyme nėra nustatyta jokių iÅ¡imčių dėl Å¡ių reikalavimų netaikymo.

Keywords

AI generated
migrant unemployment expatriation and foreign residence allowances unlawful stay illegal migration unauthorized gainful employment mobility of workers
AI generated
0304d002-fe33-41b5-b8e8-7e650b8fc31a
darbdavys nesudaro darbo sutarties raÅ¡tu arba nepraneÅ¡a VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieÅ¡ vienÄ darbo dienÄ iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimÄ Ä¯ darbÄ ; dirba asmuo, kuris nėra Europos SÄ jungos pilietis, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos SÄ jungos veikimo 20 straipsnio 1 dalyje, ir nėra asmuo, kuris pagal Europos SÄ jungos teisės aktus naudojasi judėjimo laisve (toliau – trečiosios Å¡alies pilietis), įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų Å¡alių piliečių įdarbinimÄ , nustatytos tvarkos. Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 4 ir 5 dalys nustato to paties įstatymo 55 straipsnyje iÅ¡vardintų kompetentingų valstybinę darbo kontrolę atliekančių institucijų įgaliojimus (nustatyti įpareigojimus ir (ar) baudÄ ) nustačius nelegalaus darbo atvejus.
1f6c05f4-af6f-456d-9b07-8bdf2ee54cf2
darbdavys ar jo atstovas (fizinis asmuo), kuris įgyvendina vienasmenio valdymo organo funkcijas (direktorius), susijusias su personalo valdymu, pažeidžia ANK 95 straipsnio nuostatas ir jam skiriama bauda; arba darbdavys, kai personalo valdymÄ Ä¯gyvendina kolegialus valdymo organas (pvz., valdyba, dalyvių susirinkimas ar kita) ir jam skiriama bauda pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio nuostatas (žr., pvz., 2019 m. spalio 16 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. eA-5394-1062/2019, 2019 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5343-624/2019 ir kt.). IÅ¡ minėtos teismų praktikos akivaizdu, jog tam, kad bÅ«tų galima taikyti UTPÄ® 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunktį, užtenka nustatyti, kad darbdavio atstovas (fizinis asmuo), kuris įgyvendina vienasmenio valdymo organo funkcijas (direktorius), susijusias su personalo valdymu, pažeidė ANK 95 straipsnio nuostatas ir jam skirta bauda.
1bcca545-9983-4cf7-9697-c557c6a17552
darbdavys nesudaro darbo sutarties raÅ¡tu arba nepraneÅ¡a Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieÅ¡ vienÄ darbo dienÄ iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimÄ Ä¯ darbÄ ; dirba asmuo, kuris nėra Europos SÄ jungos pilietis, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos SÄ jungos veikimo 20 straipsnio 1 dalyje, ir nėra asmuo, kuris pagal Europos SÄ jungos teisės aktus naudojasi judėjimo laisve, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų Å¡alių piliečių įdarbinimÄ , nustatytos tvarkos. Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatyti to paties įstatymo 55 straipsnyje iÅ¡vardytų kompetentingų valstybinę darbo kontrolę atliekančių institucijų įgaliojimai (nustatyti įpareigojimus ir (ar) baudÄ ) nustačius nelegalaus darbo atvejus.
ad9dd823-98b1-4971-ace0-7e9281d77e95
PareiÅ¡kėjas D. A. kreipėsi į teismÄ su skundu (patikslintu), kuriame praÅ¡o panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2020 m. spalio 29 d. sprendimÄ Nr. (15/5-3)50U-05266 „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo“ (toliau – ir Sprendimas); priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad 2019 m. spalio 1 d. pateikė Departamentui praÅ¡ymÄ pakeisti leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir kartu Å¡iÄ teisę patvirtinančius dokumentus.
f516c4b2-da8f-4972-bc10-98635b382401
darbdavys nesudaro darbo sutarties raÅ¡tu arba nepraneÅ¡a Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieÅ¡ vienÄ darbo dienÄ iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimÄ Ä¯ darbÄ ; dirba asmuo, kuris nėra Europos SÄ jungos pilietis, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos SÄ jungos veikimo 20 straipsnio 1 dalyje, ir nėra asmuo, kuris pagal Europos SÄ jungos teisės aktus naudojasi judėjimo laisve (toliau – trečiosios Å¡alies pilietis), įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų Å¡alių piliečių įdarbinimÄ , nustatytos tvarkos. Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatyti to paties įstatymo 55 straipsnyje iÅ¡vardytų kompetentingų valstybinę darbo kontrolę atliekančių institucijų įgaliojimai (nustatyti įpareigojimus ir (ar) baudÄ ) nustačius nelegalaus darbo atvejus.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Administracinė byla Nr. eI2-2641-484/2021 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00813-2021-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 55.1.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. balandžio 26 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų JÅ«ratės Gaidytės-Lavrinovič, Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jolantos Vėgelienės, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V.

C. (V. C.) skundÄ atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“) dėl sprendimo panaikinimo. Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas V. C. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas ar užsienietis) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas ar atsakovas) 2021 m. kovo 3 d. sprendimÄ Nr. (15/18-7)50U-01099 „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo“ (toliau – Sprendimas).

PareiÅ¡kėjas taip pat praÅ¡o priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad Migracijos departamentas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Ä®statymas) 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu bei 44 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2020 m. balandžio 30 d. jam iÅ¡davė leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Leidimas), galiojantį iki 2021 m. balandžio 30 d. Ginčijamu Sprendimu Migracijos departamentas LeidimÄ panaikino vadovaudamasis Ä®statymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunkčiu, t. y. nustatęs, kad uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, kaip darbdavio UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas, pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, Ä®statymo 62 straipsnio 22 ir 7 dalių nuostatas ir padarė administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalyje.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 7 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui paskirta administracinė nuobauda – 1 000 Eur bauda. PareiÅ¡kėjas, nesutikdamas su Migracijos departamento Sprendimu, teigia, kad jis be jokio teisėto pagrindo yra baudžiamas už kito asmens padarytÄ teisės pažeidimÄ . Nurodo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirba legaliai pagal sudarytÄ darbo sutartį. Vilniaus miesto apylinkės teismas nutarimÄ administracinio teisės pažeidimo byloje priėmė 2021 m. sausio 7 d., t. y. po darbo sutarties sudarymo ir jo įsidarbinimo UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Mano, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius įsipareigojimÄ jį įdarbinti jau buvo įvykdęs. PareiÅ¡kėjas tvirtina, kad Migracijos departamento Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų. Sprendimas yra be motyvų, jame neatskleistos aplinkybės, pagrindžiančios Ä®statymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunkčio normos taikymÄ . Mano, kad panaikinti LeidimÄ nebuvo jokio teisėto pagrindo, nes darbdavys nebuvo įsipareigojęs pareiÅ¡kėjui jį įdarbinti pagal darbo sutartį, o toks įsipareigojimas jau buvo pasibaigęs jo įvykdymu, nes užsienietis buvo jau įdarbintas.

Migracijos departamentas, priimdamas SprendimÄ , nepagrįstai plečiamai aiÅ¡kino ir taikė Ä®statymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunktį. PareiÅ¡kėjo teigimu, Migracijos departamentas, panaikindamas LeidimÄ , rėmėsi po Leidimo iÅ¡davimo atsiradusiu juridiniu faktu – UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo nubaudimu. PareiÅ¡kėjo tvirtinimu, tuo Migracijos departamentas iÅ¡ esmės pažeidė lex retro non agit (iÅ¡ lot. k. „įstatymas neturi grįžtamosios galios“) taisyklę, kurios aiÅ¡kinimas apima ir tai, jog teisės subjektas turi bÅ«ti įsitikinęs, kad jo elgesys, atitinkantis tuo metu galiojančius teisės aktus, ir vėliau bus laikomas teisėtas ir nesukeliantis jam neigiamų teisinių padarinių.

Tvirtina, kad jis turėjo teisėtÄ lÅ«kestį, kad Migracijos departamento iÅ¡duotas Leidimas galios atitinkamÄ laikotarpį, nes jis yra įvykdęs visus Ä®statymo keliamus reikalavimus. Be to, pareiÅ¡kėjas skunde atkreipia dėmesį, kad jo turima profesija – tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojas, įtraukta į Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2019 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. V-469 patvirtintÄ profesijų, kurių darbuotojų trÅ«ksta Lietuvos Respublikoje, sÄ raÅ¡Ä .

Migracijos departamentui priėmus skundžiamÄ SprendimÄ , jis iÅ¡ naujo privalės teikti praÅ¡ymÄ Migracijos departamentui dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje iÅ¡davimo. Tokiu bÅ«du jis ne tik patirs papildomus nuostolius, bet ir ilgam laikui neteks galimybės teisėtais pagrindais dirbti darbÄ Lietuvos įmonėse pagal turimÄ profesijÄ . Mano, kad toks Migracijos departamento Sprendimas prieÅ¡tarauja teisingumo ir proporcingumo principams. Atsakovas Migracijos departamentas su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka, praÅ¡o skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Atsakovas atsiliepime nurodo, kad pareiÅ¡kėjas, turėdamas LeidimÄ Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2021 m. balandžio 30 d., tuo pagrindu, jog ketina dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“, Migracijos departamentui pateikė praÅ¡ymÄ pakeisti darbdavį. IÅ¡nagrinėjęs pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ , Migracijos departamentas, vadovaudamasis Ä®statymo 44 straipsnio 7 dalies nuostatomis, priėmė sprendimÄ leisti pakeisti darbdavį. Atsakovas, remdamasis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Sodra) duomenimis, teigia, kad pareiÅ¡kėjas iÅ¡ ankstesnės darbovietės buvo atleistas 2020 m. liepos 30 d., o UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsidarbino 2020 m. liepos 31 d.

Migracijos departamentas atsiliepime nurodo, kad R. R., bÅ«damas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas (kaip darbdavys), pažeisdamas Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, įvykdė administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 95 straipsnio 1 dalyje („Nelegalus darbas“). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 7 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį jam paskirta administracinė nuobauda – 1 000 eurų bauda, kuri buvo sumokėta 2021 m. sausio 15 d.

Atsakovo teigimu, pareiÅ¡kėjo darbdavį patraukus administracinėn atsakomybėn už leidimÄ dirbti nelegalų darbÄ atsirado teisinis pagrindas panaikinti pareiÅ¡kėjui iÅ¡duotÄ leidimÄ laikinai gyventi (Ä®statymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunktis). Atsakovas, nesutikdamas su pareiÅ¡kėjo skundu, teigia, kad Ä®statymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunktyje numatytas leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindas yra imperatyvus. Ä®statymas neapibrėžia laikotarpio, kada leidimas laikinai gyventi panaikinamas, t. y.

Å¡ios Ä®statymo normos formuluotė nesudaro teisinio pagrindo vertinti, kad leidimas laikinai gyventi, jei darbdavys nubaudžiamas už nelegalų darbÄ , gali bÅ«ti panaikinamas tik iki darbo sutarties sudarymo, darbuotojo įdarbinimo ir/ar leidimo laikinai gyventi užsieniečiui iÅ¡davimo, o ne po to, kai su darbuotoju yra sudaryta darbo sutartis ir/ar iÅ¡duotas leidimas laikinai gyventi. Atsakovo manymu, toks Ä®statymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunkčio aiÅ¡kinimas prieÅ¡tarauja Ä®statymo tikslams, elementariai logikai bei teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principams.

Atsakovas atsiliepime pripažįsta, kad pareiÅ¡kėjui Leidimas buvo iÅ¡duotas iki 2021 m. balandžio 30 d., tačiau, jo vertinimu, tai nereiÅ¡kia, kad pareiÅ¡kėjas galėjo tikėtis, jog leidimas laikinai gyventi visÄ Å¡Ä¯ laikotarpį galios nepaisant to, kad neliks Ä®statyme įtvirtintų pagrindų, kuriems esant leidimas laikinai gyventi pareiÅ¡kėjui buvo iÅ¡duotas ir tuo pačiu atsiras imperatyvus teisinis pagrindas panaikinti iÅ¡duotÄ leidimÄ laikinai gyventi. Tai, jog paminėtÄ administracinį teisės nusižengimÄ padarė ir administracinėn atsakomybėn patrauktas darbdavys, o ne pareiÅ¡kėjas, kuris neteisėtų veiksmų neatliko, nereiÅ¡kia, kad pareiÅ¡kėjui negalėjo kilti teisinės pasekmės pagal Ä®statymÄ .

Pažymi, jog pagal Ä®statymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunktyje įtvirtintÄ teisinį reguliavimÄ Migracijos departamentui nesuteikta diskrecija vertinti Å¡ios normos taikymo sÄ lygų priklausomai nuo kitų, joje neįtvirtintų aplinkybių ir, esant Ä®statymo 50 straipsnyje 1 dalies 19 punkte a papunktyje nurodytam leidimo gyventi panaikinimo pagrindui, spręsti, ar toks leidimas gali bÅ«ti panaikintas, ar ne. Ä®statyme nėra nustatyta jokių iÅ¡imčių dėl Å¡ių reikalavimų netaikymo.

Teigia, kad Migracijos departamentas turi ne tik teisę, bet ir pareigÄ panaikinti užsieniečiui iÅ¡duotÄ leidimÄ laikinai gyventi. Migracijos departamentas nesutinka ir su pareiÅ¡kėjo teiginiais, kad pareiÅ¡kėjui ir trečiajam asmeniui kylančios teisinės pasekmės priėmus ginčijamÄ SprendimÄ yra neproporcingos. Pagal Ä®statymÄ , tik tos įmonės (pačios įmonės ar jų vadovai), kurios laikosi imperatyvių teisės aktų nuostatų, susijusių su darbuotojų įdarbinimo tvarka, ir kurioms (ar kurių vadovams) nėra taikyta atsakomybė už nelegalų darbÄ , gali įdarbinti užsieniečius.

Tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, tiek pareiÅ¡kėjas privalėjo žinoti Å¡iuos Ä®statymo reikalavimus ir už jų nesilaikymÄ kylančias teisines pasekmes, todėl neigiamų teisinių pasekmių kilimas pareiÅ¡kėjui bei trečiajam suinteresuotam asmeniui nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ginčijamÄ sprendimÄ . Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepimo į skundÄ nepateikė, tačiau 2021 m. balandžio 2 d. teismui pateikė raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus.

Kaip matyti iš rašytinių paaiškinimų, UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutinka su pareiškėjo skundu ir prašo jį tenkinti. UAB „(duomenys neskelbtini)“ rašytiniuose paaiškinimuose nurodo iš esmės tuos pačius argumentus, kaip ir pareiškėjas savo skunde. Teismas k o n s t a t u o j a : Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2021 m. kovo 3 d. sprendimo Nr. (15/18-7)50U-01099, kuriuo užsieniečiui panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo.

Migracijos departamentas 2021 m. kovo 3 d. sprendimu Nr. (15/18-7)50U-01099 „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo“ panaikino (duomenys neskelbtini) piliečiui V. C., gim. (duomenys neskelbtini), leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2021 m. balandžio 30 d., Ä®statymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunkčio pagrindu, nustatęs, kad Vilniaus apylinkės teismo 2021 m. sausio 7 d. nutarimu UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius buvo nubaustas pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį (nelegalus darbas) 1 000 Eur bauda.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Ä®statymas). Ä®statymo 50 straipsnis nustato leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindus. Ä®statymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunktyje nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu darbdavys, kuris įsipareigojo įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, kai leidimas laikinai gyventi iÅ¡duotas pagal Å¡io Ä®statymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktÄ , ar priimantysis subjektas yra bausti už leidimÄ dirbti nelegalų darbÄ ar už leidimÄ dirbti nelegaliai trečiųjų Å¡alių piliečiams ir nuo tos dienos, kuriÄ skirta nuobauda baigta vykdyti, praėjo mažiau kaip vieni metai arba per pastaruosius 5 metus yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl Lietuvos Respublikoje nelegaliai esančių trečiųjų Å¡alių piliečių darbo.

Užsieniečiui leidimas laikinai gyventi iÅ¡duodamas arba pakeičiamas, jeigu jis atitinka Ä®statymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ leidimo laikinai gyventi iÅ¡davimo ar keitimo pagrindÄ bei Ä®statymo 26 straipsnio 1 dalies 1–6 punktuose nustatytas leidimo laikinai gyventi iÅ¡davimo ar keitimo sÄ lygas ir nėra Ä®statymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių užsieniečiui gali bÅ«ti neiÅ¡duotas arba nepakeistas leidimas laikinai gyventi. Ä®statymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad leidimas laikinai gyventi panaikinamas, kai paaiÅ¡kėja, kad yra Å¡io Ä®statymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai.

Ä®statymo 35 straipsnio 1 dalies 16 punkto a papunktyje įtvirtinta, kad iÅ¡duoti ar pakeisti leidimÄ gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu: darbdavys, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, kai dėl leidimo laikinai gyventi kreipiamasi Å¡io Ä®statymo 40 straipsnio 1 dalies 4 ar 41 punktÄ , ar priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kuriÄ užsienietis perkeltas įmonės viduje, ar priimantysis subjektas yra bausti už leidimÄ dirbti nelegalų darbÄ ar už leidimÄ dirbti nelegaliai trečiųjų Å¡alių piliečiams ir nuo dienos, kuriÄ skirta nuobauda baigta vykdyti, praėjo mažiau kaip vieneri metai arba per pastaruosius 5 metus yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl Lietuvos Respublikoje nelegaliai esančių trečiųjų Å¡alių piliečių darbo.

Kaip matyti iÅ¡ Migracijos departamento Sprendimo, pareiÅ¡kėjas, turėdamas iÅ¡duotÄ leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2021 m. balandžio 30 d., tuo pagrindu, jog ketina dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“, Migracijos departamentui pateikė praÅ¡ymÄ pakeisti darbdavį. IÅ¡nagrinėjęs pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ , Migracijos departamentas, vadovaudamasis Ä®statymo 44 straipsnio 7 dalies nuostatomis, 2020 m. liepos 14 d. priėmė sprendimÄ leisti pakeisti darbdavį.

Migracijos departamento Sprendime taip pat nurodyta, kad pareiÅ¡kėjas iÅ¡ ankstesnės darbovietės atleistas 2020 m. liepos 30 d. ir nuo 2020 m. liepos 31 d. priimtas dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Byloje ginčo dėl Å¡ių aplinkybių nėra. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 7 d. nutarimu UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas R. R. (R. R.) pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirta 1 000 (vieno tÅ«kstančio) eurų bauda.

Remiantis teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 7 d. nutarimas įsiteisėjo 2021 m. vasario 2 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 7 d. nutarime konstatuota, kad R. R., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau ir – Bendrovė), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vadovu, nuo 2020 m. balandžio 6 d. iki 2020 m. rugsėjo 1 d. leido Bendrovėje dirbti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojui (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiui M.

S., neturinčiam leidimo gyventi ar kito dokumento, suteikiančio teisę bÅ«ti ar gyventi Lietuvos Respublikoje. Be to, apie trečiosios Å¡alies piliečio M. S. Ä®darbinimÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius R. R. nustatyta tvarka nepateikė praneÅ¡imo Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Užimtumo tarnybai. Tokiais veiksmais R. R. pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – Užimtumo įstatymas) 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 62 straipsnio 22 ir 7 dalių nuostatas bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2019 m. rugsėjo 27 d.

įsakymo Nr. V-401/EV-281 /V-395 „Dėl informacijos apie Lietuvoje dirbančius užsieniečius pateikimo" tvarkos apraÅ¡o 4 ir 7 punktų reikalavimus (toliau ir – Ä®sakymas) ir padarė administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 95 straipsnio 1 dalyje. Pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – Užimtumo įstatymas) 56 straipsnio 1 dalį, nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai:

1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raÅ¡tu arba nepraneÅ¡a Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieÅ¡ vienÄ darbo dienÄ iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimÄ Ä¯ darbÄ ;

2) dirba trečiosios Å¡alies pilietis (t. y. asmuo, kuris nėra Europos SÄ jungos pilietis, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos SÄ jungos veikimo 20 str. 1 d., ir nėra asmuo, kuris pagal Europos SÄ jungos teisės aktus naudojasi judėjimo laisve), įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų Å¡alių piliečių įdarbinimÄ , nustatytos tvarkos. Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 4 ir 5 dalys nustato to paties įstatymo 55 straipsnyje iÅ¡vardytų kompetentingų valstybinę darbo kontrolę atliekančių institucijų įgaliojimus (nustatyti įpareigojimus ir (ar) baudÄ ) nustačius nelegalaus darbo atvejus.

Pažymėtina, kad Užimtumo įstatymo 56 straipsnyje nurodyta bauda skiriama, jeigu padaryta veika neužtraukia atsakomybės fiziniam ar juridiniam asmeniui pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksÄ ar Lietuvos Respublikos baudžiamÄ jį kodeksÄ (Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 10 dalis). ANK 2 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pagal ANK atsako tik fizinis asmuo, jeigu jo padaryta veika, už kuriÄ Å¡iame kodekse yra numatyta tam tikra sankcija, buvo uždrausta tos veikos padarymo metu galiojusiame teisės akte.

ANK 95 straipsnio 1 ir 2 dalys numato atsakomybę dėl nelegalaus darbo pažeidimo, kuris užtraukia baudÄ darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims. Nepriklausomai nuo nelegaliai įdarbinto subjekto, nustačius, kad jis dirba be darbo sutarties ir apie jį nepraneÅ¡ta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai ar dirbama nesilaikant trečiųjų Å¡alių piliečių įdarbinimo procedÅ«rų, konstatuojamas nelegalaus darbo faktas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT), aiÅ¡kindamas Ä®statymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunkčio nuostatÄ , yra konstatavęs, jog leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui gali bÅ«ti panaikinamas, kai:

1) darbdavys ar jo atstovas (fizinis asmuo), kuris įgyvendina vienasmenio valdymo organo funkcijas (direktorius), susijusias su personalo valdymu, pažeidžia ANK 95 straipsnio nuostatas ir jam skiriama bauda;

2) arba darbdavys, kai personalo valdymÄ Ä¯gyvendina kolegialus valdymo organas (pvz. valdyba, dalyvių susirinkimas ar kita) ir jam skiriama bauda pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio nuostatas (žr. LVAT 2019-10-16 sprendimÄ administracinėje byloje Nr. eA-5394-1062/2019; 2019-10-23 nutartį Nr. eA-5343-624/2019, 2019-10-29 sprendimÄ Nr. eA-5395-492/2019). Remiantis bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas pažeidė ANK 95 straipsnio nuostatas ir už tai jam paskirta 1 000 eurų bauda.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsienietį įdarbino pagal darbo sutartį, vykdydamas įsipareigojimÄ Ä¯darbinti užsienietį, pastarajam pateikus praÅ¡ymÄ dėl leidimo laikinai gyventi Ä®statymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu, nes jis ketino dirbti Lietuvos Respublikoje pagal Å¡io Ä®statymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, t. y. pateikęs darbdavio įsipareigojimÄ Ä¯darbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui. Todėl, įsiteisėjus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 7 d. nutarimui, kuriuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas nubaustas už nelegalų darbÄ , užsieniečiui Ä®statymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu iÅ¡duotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, vadovaujantis Ä®statymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunkčiu panaikintas pagrįstai, nepriklausomai nuo to, kad užsienietis UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo pagal sutartį ir buvo įdarbintas iki nutarimo įsiteisėjimo.

Pažymėtina, kad Ä®statymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunktyje įtvirtintas imperatyvas jokių iÅ¡imčių ar iÅ¡lygų, sprendžiant leidimo laikinai gyventi panaikinimÄ Å¡iuo pagrindu, nenumato. Teismas atkreipia dėmesį į Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintÄ teisinės valstybės principÄ , kuris suponuoja jurisprudencijos tęstinumÄ (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d., 2003 m. gegužės 30 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. kovo 14 d. nutarimus).

Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime akcentavo iÅ¡ Konstitucijos kylančiÄ maksimÄ , kad tokios pat (analogiÅ¡kos) bylos turi bÅ«ti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi bÅ«ti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi bÅ«ti koreguojama ir nauji teismo precedentai tų kategorijų bylose gali bÅ«ti kuriami tik tada, kai tai yra neiÅ¡vengiamai, objektyviai bÅ«tina. Teismų, priimančių sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, susisaistymas savo pačių sukurtais precedentais (sprendimais analogiÅ¡kose bylose) neiÅ¡vengiamai suponuoja tai, kad teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat Å¡ių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas (normas, principus) ankstesnėse bylose, inter alia (be kita ko, įskaitant) anksčiau sprendžiant analogiÅ¡kas bylas.

IÅ¡ Konstitucijos kylančios maksimos, kad tokios pat (analogiÅ¡kos) bylos turi bÅ«ti sprendžiamos taip pat, nepaisymas reikÅ¡tų ir Konstitucijos nuostatų dėl teisingumo vykdymo, konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principų, kitų konstitucinių principų nepaisymÄ . Taip pat administracinį teismÄ saisto jo paties sukurti precedentai ir jo paties suformuota tuos precedentus pagrindžianti doktrina. Jurisprudencijos tęstinumÄ savo praktikoje yra pabrėžęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., 2015 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3924-575/2015).

Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjas nepateikė pakankamų argumentų, keliančių pagrįstas abejones dėl suformuotos teismų praktikos teisingumo ir pagrįstumo. PareiÅ¡kėjas iÅ¡ esmės remiasi savo nuomone, subjektyviu faktinių aplinkybių vertinimu. Apibendrindamas iÅ¡dėstytas aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2021 m. kovo 3 d. sprendimas Nr. (15/18-7)50U-01099 „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo“ pagrįstas nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir teisės aktų nuostatomis.

PareiÅ¡kėjo skundo argumentas, jog Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies (redakcija galiojanti nuo 2020 m. lapkričio 1 d.) reikalavimų, yra visiÅ¡kai nepagrįstas. Tenkinti pareiÅ¡kėjo skundÄ remiantis jame nurodytais ar kitais motyvais nėra pagrindo (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas). PareiÅ¡kėjas skunde nurodė ir kitus argumentus, kurių pagrindu praÅ¡o panaikinti ginčijamÄ SprendimÄ , tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant Å¡iÄ administracinę bylÄ ir niekaip nekeičia Å¡iame sprendime padarytos iÅ¡vados.

Å iame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartÄ pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas Van de Hurk prieÅ¡ OlandijÄ ; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieÅ¡ SuomijÄ ; 2011 m. lapkričio 14 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį gauti iÅ¡ kitos proceso Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ turi teisę proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas. Atmetus pareiÅ¡kėjo skundÄ , priteisti pareiÅ¡kėjo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas iÅ¡ atsakovo nėra teisinio pagrindo (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40-41 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 4 dalimi, n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjo V. C. (V. C.) skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . PareiÅ¡kėjo V. C. (V. C.) praÅ¡ymÄ dėl iÅ¡laidų priteisimo atmesti. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjos JÅ«ratė Gaidytė-Lavrinovič Ina Kirkutienė Jolanta Vėgelienė