141ce3fa-4036-422f-9c4c-38f0288eef87 · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėja E

Pranešėja E. Misiūnienė                                                             Civilinė

byla Nr. 2A-114-524/2010

Teisėjas M.

Martinaitis                                                                 Procesinio

sprendimo kategorija   11.9.10.7; 24.4; 121.21.

 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

Â

2010 m. vasario 18 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kuriÄ sudaro kolegijos pirmininkė Erika MisiÅ«nienė, kolegijos teisėjai Audrius Saulėnas, Rimvida Zubernienė, sekretoriaujant Jolantai Dryžienei, vieÅ¡ame teismo  posėdyje dalyvaujant ieÅ¡kovo atstovui A. B., atsakovo atstovui adv. Rolandui Džervui, žodinio proceso tvarka apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo

G. S. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo G. S. ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Inchcape

Motors“ dėl įsakymo panaikinimo ir grÄ Å¾inimo į darbÄ , n u s t a t ė :

ieÅ¡kovas G. S. su ieÅ¡kiniu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas panaikinti atsakovės UAB „Inchcape Motors“ 2008-10-17 įsakymÄ Nr. P-353, grÄ Å¾inti ieÅ¡kovÄ Ä¯ darbÄ Ä¯ serviso priėmėjo pareigas, priteisti iÅ¡ atsakovės 22 459,82 Lt turtinės ir 22 459,82 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2009 m. birželio 19 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė, priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo 61,40 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Nurodė, jog 2008-10-17 įsakymu ieÅ¡kovui skirta drausminė nuobauda – atleidimas iÅ¡ darbo, darbo sutartis su juo nutraukta LR DK 136 str. 3 d. 1 p. pagrindu. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovas reiÅ¡kia reikalavimÄ dėl atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtu, kuriam nustatytas vieno mėnesio ieÅ¡kinio senaties terminas. Pažymėjo, jog 2008-10-17 įsakymas ieÅ¡kovui įteiktas jo priėmimo dienÄ , vieno mėnesio ieÅ¡kinio senaties termino eiga prasidėjo 2008-10-18 ir baigėsi 2008-11-17, ieÅ¡kinys teisme gautas 2008-12-12, taigi reikalavimas panaikinti šį įsakymÄ pareikÅ¡tas jau pasibaigus ieÅ¡kinio senaties terminui, todėl atmestinas. Nurodė, jog kiti ieÅ¡kovo reikalavimai tiesiogiai susiję su pirmuoju ir gali bÅ«ti tenkinami tik patenkinus jį, todėl netenkino ir Å¡ių ieÅ¡kovo reikalavimų.

Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas praÅ¡o Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 19 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti

naujÄ sprendimÄ ? grÄ Å¾inti ieÅ¡kovÄ Ä¯ darbÄ Ä¯ buvusias pareigas, priteisti iÅ¡ atsakovės vidutinį atlyginimÄ už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo 2008 m. spalio iki teismo sprendimo įvykdymo ir 22 459,82 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Teigia, kad į teismÄ , gindama nario ieÅ¡kovo pažeistas teises, kreipėsi Valstybinių ir privačių įmonių profesinė sÄ junga, kaip atstovė pagal įstatymÄ , juridinis asmuo, todėl teismas spręsdamas klausimÄ dėl ieÅ¡kinio senaties termino privalėjo vadovautis ne LR DK 297 str. 1 d., o Profesinių sÄ jungų įstatymo ir CPK nuostatomis. Nurodo, kad ieÅ¡kinio senaties termino nepraleido, nes teisė į ieÅ¡kinį profesinei sÄ jungai atsirado 2008-11-17, t. y. atsakovei galutinai atsisakius ginÄÄ spręsti taikiai. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai iÅ¡sprendė bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo valstybei klausimÄ , nes darbuotojai darbo bylose nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų atleidžiami. Teigia, kad bylos nagrinėjimas užsitęsė, todėl keičiasi ir ieÅ¡kovui priteistino vidutinio atlyginimo už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ dydis – 42 424,10 Lt.

Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovė praÅ¡o Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 19 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o apeliacinį skundÄ atmesti ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo bylinėjimosi iÅ¡laidas atsakovei pagal teismui pateiktus dokumentus. Pažymi, kad  LR DK nenustato kitokio ieÅ¡kinio senaties termino Å¡ios kategorijos bylose, priklausomai nuo to, ar darbuotojas kreipiasi į teismÄ asmeniÅ¡kai, per atstovÄ pagal įstatymÄ , ar kartu su atstovu pagal pavedimÄ , todėl apelianto argumentai dėl ieÅ¡kinį padavusio subjekto atmestini kap nepagrįsti. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ieÅ¡kinio senaties pradžiÄ ir teisiniam santykiui taikytinÄ normÄ â€“ LR DK 297 str. 1 d.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas parengtoje metodikoje (Teismų praktika Nr.. 30, 402 p.) yra pateikęs Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarčių, priimtų nagrinėjant bylas, kylančias iÅ¡ darbo teisinių santykių, santraukas, kuriose yra iÅ¡aiÅ¡kintos Profesinių sÄ jungų teisinė padėtis darbo ginčuose bei terminų skaičiavimo taisyklės.

Profesinių sÄ jungų įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog profesinės sÄ jungos atstovauja savo nariams ir įstatymų nustatyta tvarka gina savo narių teises ir teisėtus interesus valstybės organuose. Vykdydamos Å¡iÄ nuostatÄ , profesinės sÄ jungos savo narių teises ir teisėtus interesus civilinėse bylose teisme dažniausiai gina Å¡iais bÅ«dais: 1) reiÅ¡kia ieÅ¡kinius profesinių sÄ jungų narių teisėms ir teisėtiems interesams ginti (CPK 49 straipsnio 1 dalis, DK 22 straipsnio 1 dalies 8 punktas, Profesinių sÄ jungų įstatymo 18 straipsnio 3 dalis); 2) atstovauja profesinės sÄ jungos nariams – dalyvaujantiems byloje asmenims – darbo teisinių santykių bylose (CPK 56 straipsnio 1 dalies

5 punktas).

Profesinių sÄ jungų įstatymo 18 straipsnyje įtvirtinta profesinių sÄ jungų teisė reikalauti panaikinti darbdavio sprendimus bei Å¡ios teisės realizavimo tvarka. Å iame straipsnyje nustatyta, kad profesinės sÄ jungos turi teisę reikalauti iÅ¡ darbdavio panaikinti jo sprendimus, kurie pažeidžia Lietuvos Respublikos įstatymų numatytas darbo, ekonomines ir socialines profesinių sÄ jungų narių teises; darbdavys Å¡iuos reikalavimus turi iÅ¡nagrinėti ne vėliau kaip per 10 dienų, dalyvaujant juos pateikusios profesinės sÄ jungos atstovams; jeigu darbdavys laiku neiÅ¡nagrinėja profesinių sÄ jungų reikalavimo panaikinti tokį sprendimÄ arba atsisako jį patenkinti, profesinė sÄ junga turi teisę kreiptis į teismÄ . Å i profesinės sÄ jungos teisė kreiptis į teismÄ gali bÅ«ti realizuojama CPK 49 straipsnio 1 dalies pagrindu ir tokiu atveju civilinėje byloje ieÅ¡kovas yra profesinė sÄ junga (CPK 50 straipsnio 1 dalis). DK 295 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta, kad nesikreipiant į darbo ginčų komisijÄ , tiesiogiai teismuose nagrinėjami ginčai pagal profesinių sÄ jungų ieÅ¡kinius, kai darbdavys laiku neiÅ¡nagrinėja ar nepatenkina profesinės sÄ jungos reikalavimo panaikinti darbdavio sprendimus, kurie pažeidė įstatymų nustatytas darbo, ekonomines ir socialines profesinių sÄ jungų narių teises.  2006-03-15 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2006 teisėjų kolegija konstatavo, kad toks profesinių sÄ jungų teisės reikalauti panaikinti darbdavio sprendimus teisinis reglamentavimas įgalina teigti, kad profesinės sÄ jungos turi teisę reikalauti iÅ¡ darbdavio panaikinti drausminę nuobaudÄ , jų (profesinių sÄ jungų) nariui paskirtÄ pažeidžiant DK 240 straipsnio 2 dalies, Profesinių sÄ jungų įstatymo 21 straipsnio 2 dalies nuostatas, o darbdaviui ne vėliau kaip per 10 dienų neiÅ¡nagrinėjus ar nepatenkinus reikalavimo, profesinės sÄ jungos įgyja teisę kreiptis su ieÅ¡kiniu tiesiogiai į teismÄ . Apeliacinio skundo motyvai paremti paminėtomis nuostatomis, tačiau bylos medžiaga, G.

S. pareiÅ¡kimas, pateiktas apeliacinės instancijos teismui ( t.3, b. l. 123) leidžia padaryti iÅ¡vadÄ , kad Å¡ioje byloje profesinė sÄ junga buvo G.

S. atstovu, todėl ieškinio senaties termino eigos pradžia nustatoma pagal DK

297 str. 1d., o ne pagal CK normas. Â

Kadangi apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo sprendimÄ tiek faktų nustatymo, tiek ir teisės taikymo aspektais, tai Å¡ioje byloje apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo ribas, privalo tikrinti ir vertinti, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ieÅ¡kinio senaties taikymui reikÅ¡mingas aplinkybes, ar pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados atitinka nustatytas aplinkybes ir teisinį reglamentavimÄ . Ginčo Å¡aliai reikalaujant taikyti ieÅ¡kinio senatį, teismas turi nustatyti reikÅ¡mingas jos taikymui aplinkybes: kokios trukmės ieÅ¡kinio senaties terminas tam reikalavimui nustatytas įstatyme, kada prasidėjo ieÅ¡kinio senaties termino eiga, ar ji nebuvo sustabdyta, pratęsta arba nutraukta, ar, ieÅ¡kinio senaties terminui esant praleistam, nėra pagrindo jį atnaujinti.

Todėl Å¡ioje byloje galima padaryti iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė materialines teisės normas dėl praleisto ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimo ir procesines teisės normas dėl teismo aktyvaus vaidmens darbo bylose, iÅ¡analizuotas paminėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo metodikoje (Teismų praktika Nr. 30, p. 408, p. 528). Nagrinėjamojoje byloje pirmosios instancijos teismas nesivadovavo Å¡ioje metodikoje suformuluotais vertinimais nustatant termino praleidimo svarbias priežastis.

Visų pirma šioje byloje svarbia priežastimi laikytina tai, kad darbuotojas iš karto, t.y. 2008-10-20, po atleidimo dokumento gavimo (t.1, b. l.

10) kreipėsi į profesinę sÄ jungÄ . IÅ¡ profesinės sÄ jungos pozicijos darytina iÅ¡vada, kad ji kreipėsi į darbdavį siekdama iÅ¡spręsti darbo ginÄÄ taikiai, t. y. neteisminiu bÅ«du (t.1, b.l.22). Tačiau profesinė sÄ junga Å¡iuo atveju, o ne G. S. yra atsakinga už termino praleidimÄ , nes darbo ginčas, susijęs su darbuotojo atleidimu iÅ¡ darbo, yra nagrinėjamas tiesiogiai teisme, o pagal CK 1.5 str. įtvirtintus teisingumo ir protingumo principus G. S. pagrįstai tikėjosi, kad jo atstovas laiku pateiks ieÅ¡kinį teismui.

Å ioje byloje aplinkybė, jog darbuotojas, bÅ«damas silpnesne darbo teisinių santykių Å¡alimi, praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ ne dėl savo kaltės,  pripažintina svarbia priežastimi, kurios pirmosios instancijos teismas neįvertino pagal įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisykles ir teismo vaidmenį darbo bylose (CPK 178 str.). Be to, svarbiÄ reikÅ¡mę turi ir praleisto termino trukmė, Å¡ioje byloje vieno mėnesio terminas kreiptis į teismÄ pasibaigė 2008-11-17,o ieÅ¡kinys paÅ¡to įstaigai buvo įteiktas 2008-12-11 (t.1, b.l.29), todėl tai nėra ilgas terminas, pažeidžiantis Å¡io darbo teisinių santykio stabilumo užtikrinimo principÄ .

Paminėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika nustatė, kad įstatymo leidėjas, atsižvelgdamas į nelygiavertį darbuotojo ir darbdavio ekonominį ir socialinį statusÄ , nustatė darbo bylų nagrinėjimo ypatumus, leidžiančius labiau apsaugoti darbuotojo, kaip ekonomine ir socialine prasme silpnesnės darbo teisinių santykių Å¡alies, interesus. CPKÂ

414 str., 417 str. nustatyta, kad teismas savo iniciatyva turi teisę rinkti įrodymus bei iÅ¡plėsti ieÅ¡kinio pagrindÄ , t. y. savo iniciatyva įtraukti į įrodinėjimo dalykÄ faktus, kuriais Å¡alys nesiremia. Å iuo atveju teismas privalėjo iÅ¡aiÅ¡kinti ieÅ¡kovui teisę praÅ¡yti atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ bei jį atnaujinti savo iniciatyva, nustačius paminėtas svarbias priežastis.

          Darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje netinkamai aiÅ¡kino ir taikė materialinės bei proceso teisės normas ir neatnaujino praleisto vieno mėnesio ieÅ¡kinio senaties termino G. S., todėl Å¡is terminas atnaujintinas. Neperžengdamas CPK 320 straipsnio nustatytų bylos nagrinėjimo ribų apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Todėl atnaujinus praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ byla grÄ Å¾intina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, nes apeliacinės instancijos teisme iÅ¡nagrinėti bylos neįmanoma, nes pirmosios instancijos teismas neanalizavo ieÅ¡kovo G. S. atleidimo iÅ¡ darbo teisėtumo pagal DK 136 str. 3d.1p., todėl neatskleidė bylos esmės (CPK 326 str. 1d. 4p., 327 str. 1d.2p.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 325-330 straipsniais, teismas n u t a r i a :

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 19 d. sprendimÄ Â panaikinti ir bylÄ perduoti nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui.

     Kolegijos

pirmininkė                                                                       Â

               Erika Misiūnienė

     Kolegijos

teisėjai                                                                                             Audrius

Saulėnas

Â

                                                                               Â

                                          Rimvida Zubernienė                                                                                   Â