141ca706-daee-431c-b499-892893ecd983 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-322-302/2022 Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00674-2020-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2; 2.6.10.2.4.1 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. gegužės 26 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laimos Ribokaitės ir Aldonos Tilindienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Kermas“ apeliacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. liepos 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-867-480/2021 pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Kermas“ patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovui E. N. dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Kermas“ kreipėsi į teismÄ su patikslintu ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė priteisti iÅ¡ atsakovo E. N. 177 337,62 Eur žalos atlyginimÄ , 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas, mokėtinas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo civilinės bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Nurodė, kad atsakovas 1993 m. balandžio 21 d. – 2014 m. sausio 24 d. buvo ieškovės direktorius. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2016 m. balandžio 8 d. specialisto išvadoje Nr. 5-2/51 „Dėl UAB „Kermas“ ūkinės finansinės veiklos“ bei 2016 m. gegužės 26 d. specialisto paaiškinimų protokole yra nustatytos aplinkybės, patvirtinančios, kad atsakovas, eidamas UAB „Kermas“ direktoriaus pareigas, neteisėtais veiksmais UAB „Kermas“ padarė žalos.

3. IeÅ¡kovės teigimu, 2014 m. sausio 24 d. iÅ¡rinkus naujÄ ieÅ¡kovės direktorių A. S., buvęs direktorius E. N. naujajam direktoriui neperdavė 183 777,53 Eur (634 547,07 Lt), kurie pagal ieÅ¡kovės buhalterinės apskaitos duomenis 2014 m. sausio 24 d. turėjo bÅ«ti bendrovės kasoje. Be to, atsakovas iÅ¡ ieÅ¡kovės kasos be jokio pagrindo nurašė 2 730,25 Eur (9 427 Lt) sumÄ . Taip pat atsakovas jo, kaip atsakingo asmens, žinioje buvusių ieÅ¡kovės piniginių lėšų nenaudojo bendrovės veiklai, t. y. laiku neįvykdė bendrovės turimų mokestinių prievolių valstybei, dėl ko ieÅ¡kovė 2009–2013 m. laikotarpiu turėjo sumokėti 4 627,02 Eur (15 976,17 Lt) dydžio delspinigius.

Be to, 2016 m. balandžio 8 d. specialisto iÅ¡vadoje Nr. 5-2/51 „Dėl UAB „Kermas“ Å«kinės finansinės veiklos“ nurodyta, kad atsakovas nepagrįstai 5 123,38 Eur (17 690 Lt) suma sumažino iÅ¡ ieÅ¡kovės gauto avanso sumÄ . Remiantis minėta specialisto iÅ¡vada, iÅ¡ viso ieÅ¡kovei buvo padaryta 196 258,18 Eur (677 640,24 Lt) nuostolių.

4. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. vasario 14 d. nuosprendyje, priimtame baudžiamojoje byloje Nr. 1A-26-616/2020, konstatavo, kad atsakovas nuo 2009 m. balandžio 18 d. iki 2013 m. lapkričio 22 d. dalį, t. y. 9 018,78 Eur (31 140,06 Lt), iÅ¡ bendrovės sÄ skaitos į savo asmeninę sÄ skaitÄ persivestos 63 581,53 Eur (219 534,33 Lt) sumos naudojo ir bendrovės reikmėms. Taip pat nurodė, kad iÅ¡ 2019 m. lapkričio 13 d. specialisto iÅ¡vados Nr. 04/11-2-21-11877 „Dėl UAB „Kermas“ Å«kinės finansinės veiklos“ turinio matyti, jog papildomo tyrimo metu pateikti ir 2019 m. rugsėjo 20 d. apžiÅ«ros protokole įvertinti dokumentai patvirtina (pateisina) atsakovo avanso apyskaitose nurodytus mokėjimus, kurie sudaro 9 901,78 Eur (34 188,90 Lt) sumÄ .

Atsakovo ieškovei padaryti nuostoliai apskaičiuotini iš 2016 m. balandžio 8 d. specialisto išvadoje Nr. 5-2/51 „Dėl UAB „Kermas“ ūkinės finansinės veiklos“ nurodytos 196 258,18 Eur dydžio nuostolių sumos atėmus Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 14 d. nuosprendyje nurodytas 9 018,78 Eur ir 9 901,78 Eur sumas, todėl ieškovei padaryti nuostoliai iš viso sudaro 177 337,62 Eur.

5. Žala bendrovei padaryta atsakovui pažeidus bendrovės vadovo fiduciarines (lojalumo, sÄ Å¾iningumo, protingumo, įpareigojimo vengti situacijos, kai asmeniniai interesai prieÅ¡tarauja ar gali prieÅ¡tarauti juridinio asmens interesams, ir kt.) pareigas. Atsakovo neteisėtus veiksmus ir ieÅ¡kovės turto sumažėjimÄ (žalÄ ), ieÅ¡kovės teigimu, sieja akivaizdus priežastinis ryÅ¡ys, todėl konstatuotina, kad yra visos įstatyme numatytos sÄ lygos atsakovo civilinei atsakomybei kilti. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 6.

Kauno apygardos teismas 2021 m. liepos 13 d. sprendimu patikslintÄ ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies – priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo E. N. ieÅ¡kovei 4 627,02 Eur nuostolių atlyginimÄ ir 5 proc. dydžio metines procesines palÅ«kanas nuo priteistinos sumos (4 627,02 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2020 m. gruodžio 28 d.) iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo. KitÄ patikslinto ieÅ¡kinio dalį atmetė ir paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas.

7. Apibendrindamas Kauno apygardos teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-120-245/2017 priimtus procesinius sprendimus, teismas nustatė, kad, pakeitus kaltinimÄ , atsakovas buvo kaltinamas dėl bendrovei priklausančių 220 500 Lt (63 861,21 Eur) pasisavinimo ir Å¡ioje kaltinimų dalyje jis buvo iÅ¡teisintas.

8. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad įrodinėtinos aplinkybės minėtoje išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje ir nagrinėjamoje byloje dėl dalies sumų sutampa.

9. Ä®vertinęs baudžiamosios bylos medžiagÄ ir nagrinėjamoje byloje Å¡alių bei liudytojų duotus parodymus, teismas darė iÅ¡vadÄ , kad tikėtina, jog bendrovėje buvo vedama dviguba apskaita – A. S. pildė „juodÄ jÄ buhalterijÄ â€œ, kurioje buvo fiksuotas grynųjų pinigų panaudojimas, ir kad bendrovė visÄ veiklÄ vykdė grynaisiais pinigais.

10. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovė, apskaičiuodama žalos sumÄ , iÅ¡ 2016 m. balandžio 8 d. specialisto iÅ¡vadoje Nr. 5-2/51 „Dėl UAB „Kermas“ Å«kinės finansinės veiklos“ nurodytos 196 258,18 Eur dydžio nuostolių sumos (2016 m. specialisto iÅ¡vadoje nurodyta, kad bendrovei padarytas nuostolis 691 090,30 Lt (200 153,58 Eur); 2019 m. lapkričio 13 d. specialisto iÅ¡vadoje nurodyta, kad bendrovei padarytas 661 654,83 Lt (191 628,48 Eur), nuostolis, tačiau nei vienoje iÅ¡ jų nėra tos sumos, kuriÄ patikslintame ieÅ¡kinyje nurodo atsakovė) atima nuosprendyje nurodytas 9 018,78 Eur ir 9 901,78 Eur sumas, tačiau, remdamasis sistemine Å¡ių dokumentų dalių (2016 m. specialisto iÅ¡vados tiriamoji dalis, 26 psl.;

Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 14 d. nuosprendžio 23 ir 27 pastraipos) analize, teismas darė iÅ¡vadÄ , kad, laikantis ieÅ¡kovės pozicijos, pirmiausia bÅ«tų teisinga iÅ¡ 2016 m. balandžio 8 d. specialisto iÅ¡vadoje Nr. 5-2/51 „Dėl UAB „Kermas“ Å«kinės finansinės veiklos“ nurodytos nuostolių sumos – 634 547,07 Lt (183 777,53 Eur) atimti nuosprendyje nurodytas 9 018,78 Eur ir 9 901,78 Eur sumas, kurias atsakovas naudojo bendrovės reikmėms, ir tokiu bÅ«du apskaičiuota 164 856,97 Eur (183 777,53 Eur – 9 018,78 Eur – 9 901,78 Eur = 164 856,97 Eur) suma galėtų bÅ«ti vertinama kaip turėjusi bÅ«ti bendrovės kasoje.

11. Teismas atkreipė dėmesį, kad baudžiamojoje byloje apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, atlikusi įrodymų tyrimÄ ir nustačiusi, jog ne visi buhalteriniai dokumentai buvo įvertinti, surinkti ir iÅ¡tirti pirmosios instancijos teisme, paskyrė papildomÄ UAB „Kermas“ Å«kinės finansinės veiklos tyrimÄ . 2019 m. specialisto iÅ¡vadoje nustatyta, kad Å¡io tyrimo metu buvo pateikta papildomų duomenų, kurie keičia 2016 m. specialisto iÅ¡vadas bei specialisto paaiÅ¡kinimus, iÅ¡dėstytus 2016 m. gegužės 26 d., 2016 m. rugsėjo 26 d., 2019 m. liepos 30 d. ir 2019 m. rugsėjo 20 d. apžiÅ«rų protokoluose (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 14 d. nuosprendžio 26 pastraipa).

Kauno apygardos prokuratÅ«ros Marijampolės aplinkės prokuratÅ«ra pasisavinto turto sumÄ sumažino nuo 643 974,07 Lt (186 507,78 Eur) iki 220 500 Lt (63 861,21 Eur). Ä® Å¡ias baudžiamojoje byloje konstatuotas aplinkybes pateikdama ieÅ¡kinį, o vėliau ir jį tikslindama, ieÅ¡kovė iÅ¡ esmės neatsižvelgė. Be to, ieÅ¡kovės atstovai, nagrinėjant bylÄ teisme, negalėjo nuosekliai paaiÅ¡kinti, kas sudaro, jų teigimu, kasoje turėjusiÄ bÅ«ti ir neperduotÄ 164 856,97 Eur sumÄ ir kokie įrodymai tai patvirtina, tačiau pažymėjo, kad į Å¡iÄ sumÄ Ä¯eina 261 572 Lt (75 756,49 Eur) pinigų suma, kuri buvo panaudota dividendams mokėti.

12. Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 14 d. nuosprendyje konstatuota, kad byloje iÅ¡dėstyti ir įvertinti duomenys, nepaisant trÅ«kstamų kai kurių finansinių dokumentų, pagrindžiančių visas iÅ¡laidas susijusias su bendrovės veikla, yra aiÅ¡kiai nepakankami iÅ¡vadai, jog E. N., bÅ«damas UAB „Kermas“ akcininkas ir direktorius, nuo 2009 m. balandžio 18 d. iki 2013 m. lapkričio 22 d., persivesdamas iÅ¡ banke esančios bendrovės sÄ skaitos į savo asmeninę sÄ skaitÄ 63 581,53 Eur (219 534,33 Lt), tyčia Å¡ias lėšas pasisavino ir bendrovei padarė 63 581,53 Eur žalÄ . PrieÅ¡ingai, Å¡ių duomenų visuma patvirtina, kad bendrovės lėšos akivaizdžiai buvo naudojamos UAB „Kermas“ veikloje, t. y. atsiskaitymams su Å«kio subjektais už paslaugas ir prekes, lizingo įmokoms, automobilių remontui, detalėms, degalams, draudimui, dividendų ir atlyginimų iÅ¡mokėjimui.

13. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje padaryta iÅ¡vada, kad nėra faktinio ir teisinio pagrindo teigti, jog E. N. pasisavino 261 572 Lt akcininkams iÅ¡mokėtų dividendų sumÄ , teismo vertinimu, Å¡ios bylos nagrinėjimo metu nebuvo paneigta.

14. Pažymėjęs, kad pagal kasacinio teismo praktikÄ netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas savaime nesukelia žalos, kadangi turtas, nors ir tinkamai neįtrauktas į apskaitÄ , gali bÅ«ti panaudotas įmonės veikloje ar iÅ¡saugotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276-248/2016), teismas sprendė, kad ieÅ¡kovė neįrodė, jog jai bÅ«tų buvusi padaryta žala dėl 2014 m. sausio 24 d. kasoje turėjusių bÅ«ti 634 547,07 Lt (183 777,53 Eur).

15. IeÅ¡kovė taip pat reikalauja priteisti iÅ¡ atsakovo 9 427 Lt (2 730,25 Eur) sumÄ , motyvuodama tuo, kad atsakovas iÅ¡ bendrovės kasos nurašė Å¡iÄ sumÄ nepagrįstai, t. y. nesant pateisinančių dokumentų – darbo užmokesčio iÅ¡mokėjimo žiniaraščių. Remdamasis pirmiau minėta kasacinio teismo praktika, Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 14 d. nuosprendyje nustatytomis aplinkybėmis (21 pastraipa), liudytojo D. B. parodymais, kad E. N. grynais pinigais mokėjo atlyginimus, dividendus ir ta aplinkybe, kad bendrovėje nebuvo skolų dėl darbo užmokesčio, teismas sprendė, jog ieÅ¡kinio reikalavimas dėl 9 427 Lt (2 730,25 Eur) žalos atlyginimo taip pat buvo neįrodytas.

16. Pasisakydamas dėl ieÅ¡kovės argumento, kad atsakovas nepagrįstai 17 690 Lt (5 123,38 Eur) suma sumažino iÅ¡ bendrovės gauto avanso sumÄ ir dėl to bendrovei padarė 17 690 Lt (5 123,38 Eur) nuostolį, kuris grindžiamas 2016 m. specialisto iÅ¡vada, teismas atkreipė dėmesį, kad, tikslindama ieÅ¡kinio reikalavimus, ieÅ¡kovė nekreipė dėmesio į tai, jog 2016 m. specialisto iÅ¡vadÄ keitė 2019 m. specialisto iÅ¡vada, kurioje minėtos sumos nėra. Be to, ir Lietuvos apeliacinis teismo 2020 m. vasario 14 d. nuosprendyje (22 pastraipa) yra konstatuota, kad E. N. pagrįstai 17 690 Lt (5 123,38 Eur) sumažino iÅ¡ UAB „Kermas“ gauto avanso sumÄ , nes grynais pinigais sumokėjo už tam tikras bendrovės naudai suteiktas paslaugas ir atliktus darbus.

Ä®vertinęs nuosprendyje padarytÄ iÅ¡vadÄ , kad atsakovo veika, kuria buvo sumažinta iÅ¡ bendrovės gauto avanso suma, nėra nusikalstama, teismas sprendė, jog bÅ«tų nepagrįsta Å¡iuos veiksmus pripažinti kaip lėmusius bendrovei žalÄ .

17. Spręsdamas dėl reikalavimo atlyginti bendrovei padarytus 15 976,17 Lt (4 627,02 Eur) nuostolius dėl laiku neįvykdytos bendrovės turimų mokestinių prievolių valstybei, dėl ko bendrovė 2009–2013 m. laikotarpiu turėjo sumokėti jai priskaičiuotus 15 976,17 Lt dydžio delspinigius, teismas pažymėjo, kad bendrovė ir jos valdymo organai (kolegialÅ«s ir (ar) vienasmeniai) privalo laikytis įmonių veiklÄ reglamentuojančių įstatymų ir neprieÅ¡prieÅ¡inti įmonės interesų visuomenės interesams.

18. Byloje nustatyta ir dėl to nėra ginčo, kad ieÅ¡kovei dėl pavėluotai sumokėtų mokesčių valstybei, 2009–2013 m. buvo paskaičiuota ir sumokėta 15 976,17 Lt (4 627,02 Eur) delspinigių. Teismo vertinimu, neteisėti atsakovo veiksmai, kai jis disponuodamas bendrovės grynaisiais pinigingais ir bendrovės veiklai buvus pelningai, žinodamas apie bendrovės pareigÄ laiku sumokėti mokesčius bei su tuo susijusias sumas į biudžetÄ , Å¡ios pareigos tinkamai ir laiku nevykdė, vertintini kaip tyčia arba kaip didelis neatsargumas.

Nustačius atsakovo neteisėtus veiksmus (laiku nesumokėti mokesčiai į valstybės bei Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetus), lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimÄ (bendrovei priskaičiuoti ir sumokėti delspinigiai), atsakovo kaltė preziumuojama. Atsakovui Å¡ios prezumpcijos nepaneigus, teismas iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei priteisė 4 627,02 Eur nuostolių atlyginimÄ . III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 19. Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė UAB „Kermas“ praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2021 m. liepos 13 d. sprendimo dalį, kuria teismas atmetė dalį patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimų, ir priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo 172 710,60 Eur nuostolių atlyginimÄ bei 5 proc. dydžio metines procesine palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Taip pat ieÅ¡kovė praÅ¡o priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Skundas grindžiamas Å¡iais esminiais argumentais: 19.1. Nepagrįsta teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė netinkamai nurodė sumÄ , turėjusiÄ bÅ«ti bendrovės kasoje. Apskaičiuodama ieÅ¡kinio sumÄ , ieÅ¡kovė rėmėsi 2016 m. gegužės 26 d. Specialisto paaiÅ¡kinimų protokole patikslinta 196 258,18 Eur suma, turėjusia bÅ«ti bendrovės kasoje. 19.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieÅ¡kovei padaryta žala buvo linkęs laikyti tik tÄ Å¾alÄ , kuri bÅ«tų padaryta atsakovui pasisavinus bendrovės lėšas.

Žala bendrovei gali bÅ«ti padaryta ne vien pasisavinant pinigines lėšas, bet ir jas iÅ¡vaistant. Vien tai, kad Marijampolės apylinkės prokuratÅ«ra, grįsdama kaltinimÄ dėl atsakovui inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 2 dalyje, pasisavinto turto sumÄ sumažino nuo 643 974,07 Lt (186 507,78 Eur) iki 220 500 Lt (63 861,21 Eur), savaime nereiÅ¡kia, kad ir ieÅ¡kinio reikalavimai Å¡ioje byloje turi sutapti su suma, kuriÄ prokurorai traktavo kaip atsakovo pasisavintÄ sumÄ .

Atsakovo bendrovei padaryti nuostoliai buvo apskaičiuoti iÅ¡ 2016 m. balandžio 8 d. specialisto iÅ¡vadoje Nr. 5-2/51 nurodytos ir 2016 m. gegužės 26 d. specialisto paaiÅ¡kinimų protokole užfiksuotų duomenų pagrindu patikslintos 196 258,18 Eur nuostolių sumos atėmus Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 14 d. nuosprendžio 23 punkte nurodytÄ 9 018,78 Eur sumÄ ir 27 punkte nurodytÄ 9 901,78 Eur sumÄ , kurias teismas traktavo kaip panaudotas UAB „Kermas“ reikmėms.

Minėtų sumų skirtumas, kuris nėra pateisintas jokiais buhalterinės apskaitos dokumentais, ir sudaro ieÅ¡kovei padarytÄ Å¾alÄ , kuriÄ praÅ¡oma priteisti. 19.3. Teismas Å¡iuo atveju netinkamai Å¡alims paskirstė įrodinėjimo naÅ¡tÄ . Bendrovės vadovas, kuris nevykdė pareigos tinkamai organizuoti bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymÄ , inventorizuoti materialines vertybes ir tokiu savo neveikimu sukÅ«rė padėtį, kai duomenų apie prekių judėjimÄ bendrovėje nėra, negali bÅ«ti atleistas nuo įrodinėjimo pareigos ir Å¡i pareiga neturėtų bÅ«ti perkeliama bendrovei. 19.4.

Nors atsakovas įtikino pirmosios instancijos teismÄ , kad bendrovės lėšas panaudojo dividendams iÅ¡mokėti, tačiau tai savaime nereiÅ¡kia, jog tokį bendrovės lėšų panaudojimÄ galima traktuoti kaip teisėtÄ . Atsakovas, bÅ«damas bendrovės vadovas, mokėjo bendrovės akcininkams dividendus nesant visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo Å¡iuo klausimu, nors pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABÄ®) 59 straipsnį tai visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencijai priklausantis klausimas.

Be to, dividendus draudžiama mokėti avansu (ABÄ® 60 straipsnio 5 dalis). Tai reiÅ¡kia, kad bendrovės lėšos dividendams iÅ¡mokėti buvo panaudotos neteisėtai. 19.5. Atsakovas, bÅ«damas bendrovės direktorius, turėdamas teisę atstovauti bendrovei ir priimti jos vardu sprendimus, kontroliuoti jos veiklÄ ir pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 2 dalį bÅ«damas atsakingas už bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimÄ , neteisėtai veikdamas 177 337,62 Eur suma sumažino bendrovės turtÄ .

Atsakovui pažeidus fiduciarines pareigas, bendrovei buvo padaryta žala. Atsakovo neteisėtus veiksmus ir bendrovės turto sumažėjimÄ sieja akivaizdus priežastinis ryÅ¡ys, todėl egzistuoja visos įstatyme numatytos sÄ lygos atsakovo civilinei atsakomybei kilti.

20. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovas praÅ¡o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo Å¡iuos esminius argumentus: 20.1. IeÅ¡kovė tendencingai pateikia tik jai naudingus duomenis, neatskleisdama visų reikÅ¡mingų ginčo aplinkybių ir tikrosios bylos esmės, tai skundžiamame sprendime yra pažymėjęs ir pirmosios instancijos teismas. Bylos nagrinėjimo metu iÅ¡analizuoti ir skundžiamame sprendime nurodyti duomenys leidžia pagrįstai teigti, kad ieÅ¡kovės reikalavimas iÅ¡ atsakovo priteisti tariamÄ Å¾alÄ yra nepagrįstas. 20.2.

Ä® bylÄ pateikti įrodymai, Å¡alių paaiÅ¡kinimai, įsiteisėjusiuose teismų procesiniuose sprendimuose nustatyti faktai, kurie Å¡iuo atveju vertintini kaip prejudiciniai, patvirtina, kad labiau tikėtina, jog patikslintu ieÅ¡kiniu praÅ¡omas priteisti žalos atlyginimas dėl tariamo pinigų pasisavinimo yra nepagrįstas, nes pagal byloje surinktus duomenis labiau tikėtina, jog grynieji pinigai buvo panaudoti UAB „Kermas“ reikmėms, tačiau tinkamai neapskaityti, todėl kasoje rodomas formalus jų trÅ«kumas, tačiau Å¡is trÅ«kumas nėra realus.

Vien netinkamas apskaitos vedimas savaime nesukelia bendrovei žalos. 20.3. IeÅ¡kovė neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų, priežastinio ryÅ¡io, kaltės ir paties žalos padarymo fakto, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiamame sprendime konstatavo, jog nebuvo įrodyta atsakovo civilinės atsakomybės sÄ lygų visuma dėl 634 547,07 Lt (183 777,53 Eur) sumos. 20.4. UAB „Kermas“ finansinės atskaitomybės dokumentai kiekvienais metais buvo teikiami VĮ Registrų centui.

IÅ¡ į bylÄ pateiktų visuotinių UAB „Kermas“ akcininkų susirinkimų protokolų matyti, kad visi bendrovės akcininkai aptardavo praėjusių metų turto balansÄ , jį patvirtindavo bei spręsdavo klausimÄ dėl pelno panaudojimo. Akcininkų protokoluose, kurie pasiraÅ¡yti visų akcininkų, buvo užfiksuojama, kokios bendrovės pajamos, pelnas, savikaina, sÄ naudos, todėl mažai tikėtina, kad nė vienas iÅ¡ akcininkų, kurie kartu buvo ir bendrovės darbuotojai, per daugelį metų besitęsusį grynųjų pinigų bendrovėje naudojimÄ , nebÅ«tų žinoję, jog dauguma operacijų grynaisiais pinigais nebuvo apskaitomos. 20.5.

Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad Å¡ios sumos buvo panaudotos bendrovės reikmėms, pagrįstai atmetė ir reikalavimus dėl 2 730,25 Eur (9 247 Lt) ir 5 123,38 Eur (17 690 Lt) sumų. Tai patvirtina ir Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 14 d. nuosprendyje nustatyti faktai, turintys prejudicinę galiÄ nagrinėjamoje byloje, į bylÄ pateikta „juodoji buhalterija“ ir liudytojų parodymai. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 21.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Todėl apeliacinis procesas vyksta pagal apeliacinio skundo ribas. Dėl apeliacinio skundo argumentų 22. Apeliaciniame skunde kvestionuojama baudžiamojoje byloje nustatytų aplinkybių dėl atsakovo, kaip bendrovės vadovo, veiksmų (ne) teisėtumo prejudicija sprendžiant klausimÄ dėl žalos iÅ¡ įmonės vadovo atlyginimo.

23. Juridinio asmens vadovo civilinė atsakomybė, t. y. pareiga atlyginti žalÄ , atsiranda tik nustačius visas bÅ«tinÄ sias Å¡iai atsakomybei kilti sÄ lygas – neteisėtus veiksmus ir kaltę, žalÄ , jų priežastinį ryšį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246–6.249 straipsniai). CK 6.246 straipsnio 1 dalis nustato, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Taigi, pirmiausia bÅ«tina nustatyti, kokius neteisėtus veiksmus atliko atsakovas, bÅ«damas bendrovės vadovu.

24. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teismui nustačius, jog įmonės vadovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimÄ , jo kaltės nereikia įrodinėti (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieÅ¡kovas neturi įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas, o paneigti Å¡iÄ kaltės prezumpcijÄ , siekdamas iÅ¡vengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turi atsakovas. Apie vadovo veiksmų neteisėtumÄ ir kaltę sprendžiama pagal tai, ar vadovas laikėsi bendrųjų (CK 2.87 straipsnis) ir specialiųjų teisės normų, reglamentuojančių jo pareigas atliekant valdymo organo ar jo nario pareigas valdant įmonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298-701/2016).

25. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pasisakęs, kad prejudicinę galiÄ turi visų rÅ«Å¡ių teismo nuosprendžiais (apkaltinamuoju, iÅ¡teisinamuoju, taip pat nuosprendžiu, kuriuo baudžiamoji byla nutraukiama) nustatytos nusikalstamų veiksmų pasekmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2009). Nors teismo nuosprendžiu nustatyti faktai turi ribotÄ prejudicinę galiÄ civilinėje byloje, nes teisiamojo veiksmai baudžiamojoje byloje tiriami ir vertinami baudžiamojo proceso ir baudžiamųjų įstatymų taikymo aspektu, o to paties asmens veiksmai civilinėje byloje – pagal civilinio proceso ir civilinių įstatymų nuostatas, tačiau tam tikrais atvejais į įrodinėjimo dalyko sudėtį civilinėse bylose įeina faktai, nustatyti baudžiamosiose bylose, pavyzdžiui nusikalstamos veikos ir jos padarinių konstatavimas.

Å ios aplinkybės, nustatytos teismo nuosprendyje, civilinėje byloje turi prejudicinę galiÄ ir negali bÅ«ti reikalaujama iÅ¡ naujo jas įrodinėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459-684/2017).

26. Prejudicinių faktų galiÄ turi ir iÅ¡teisinamajame nuosprendyje konstatuoti faktai dėl asmens iÅ¡teisinimo pagal jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Sprendžiant dėl to, ar tam tikri priimtame iÅ¡teisinamajame teismo nuosprendyje konstatuoti faktai gali bÅ«ti vertinami kaip prejudiciniai nagrinėjamoje civilinėje byloje, yra bÅ«tina nustatyti, koks buvo įrodinėjimo dalykas baudžiamojoje byloje ir koks jis yra Å¡ioje byloje. Civilinę bylÄ nagrinėjantis teismas privalo nustatyti ne tik tai, ar sutapo baudžiamojoje ir civilinėje byloje įrodinėtinos aplinkybės, bet ir įvertinti priežastis, kodėl buvo priimtas iÅ¡teisinamasis nuosprendis: nenustačius nusikalstamos veikos, suėjus senaties terminams, nesant baudžiamajame procese leistinų įrodymų ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-701/2013).

27. Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 14 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-26-616/2020 konstatuota, kad nors atsakovas E. N., bÅ«damas UAB „Kermas“ akcininku ir direktoriumi, nuo 2009 m. balandžio 18 d. iki 2013 m. lapkričio 22 d., iÅ¡ bendrovės sÄ skaitos pervedė 63 861,21 Eur (220 500 Lt) į savo asmeninę sÄ skaitÄ , tačiau byloje pateikti įrodymai yra aiÅ¡kiai nepakankami iÅ¡vadai, kad E. N., tyčia Å¡ias lėšas pasisavino, t. y. bendrovei priklausančias lėšas pavertė savo turtu ir bendrovei padarė 63 581,53 Eur žalos, o prieÅ¡ingai, duomenų visuma patvirtina, jog bendrovės lėšos akivaizdžiai buvo naudojamos UAB „Kermas“ veikloje.

28. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 14 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-26-616/2020 nustatytos aplinkybės dėl iÅ¡ bendrovės sÄ skaitos atsakovo pervestų 63 861,21 Eur sumos vertintinos kaip prejudicinės nagrinėjamoje civilinėje byloje, nes nagrinėdamas baudžiamÄ jÄ bylÄ teismas tyrė visas aplinkybes, susijusias su atsakovo veiksmais, kuriuos jis atliko pervesdamas į savo sÄ skaitÄ tiek nuosprendyje nurodytÄ 63 861,21 Eur sumÄ , tiek ieÅ¡kovės ieÅ¡kinyje nurodytÄ tÄ pačiÄ sumÄ , kaip kaip padarytÄ Å¾alÄ Ä¯monei dėl jos pasisavinimo ar iÅ¡svaistymo.

Byloje iÅ¡ pastarojo kaltinimo atsakovas buvo iÅ¡teisintas dėl to, kad nenustatyta jo kaltė pasisavinus Å¡iÄ sumÄ , o atvirkščiai konstatuota, kad visa surinktų įrodymų visuma leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog pinigai yra panaudoti įmonės veikloje. Todėl atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi baudžiamojoje byloje nustatytomis aplinkybėmis, kaip prejudiciniais faktais.

29. IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovė netinkamai nurodė sumÄ , turėjusiÄ bÅ«ti bendrovės kasoje. Apskaičiuodama ieÅ¡kinio sumÄ , ieÅ¡kovė rėmėsi 2016 m. gegužės 26 d. specialisto paaiÅ¡kinimų protokole patikslinta 196 258,18 Eur suma, turėjusia bÅ«ti bendrovės kasoje.

30. Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiÅ¡kai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvienÄ Ä¯rodymÄ ir įrodymų visetÄ ; iÅ¡vados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi bÅ«ti logiÅ¡kai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimÄ ar nebuvimÄ , kai tokiai iÅ¡vadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų;

įrodymų pakankamumas byloje reiÅ¡kia, kad jie tarpusavyje neprieÅ¡tarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimÄ ; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymÄ nereikalauja, kad visi prieÅ¡taravimai bÅ«tų paÅ¡alinti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 30 punktÄ ir jame nurodytÄ praktikÄ ).

31. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę reikia nustatyti, ar įrodymas susijęs su byla (CPK 180 straipsnis), koks jo ryÅ¡ys su įrodinėjimo dalyku (tiesioginis ar netiesioginis, pirminis ar antrinis), ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011). Ä®rodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį iÅ¡vadÄ apie faktų buvimÄ teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus.

Taigi, įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifikÄ ir pagal įtvirtintÄ teisinį reguliavimÄ bei susiformavusiÄ praktikÄ nenustatyta, kad teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002).

32. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad 2016 m. balandžio 8 d. specialisto išvadoje Nr. 5-2/51 „Dėl UAB „Kermas“ ūkinės finansinės veiklos“ nurodyta 634 547,07 Lt (183 777,53 Eur) bendrovės nuostolių suma mažintina baudžiamojoje byloje priimtame nuosprendyje nustatytomis 9 018,78 Eur ir 9 901,78 Eur sumomis, kurias atsakovas naudojo bendrovės reikmėms (CPK 182 straipsnio 3 punktas).

33. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad 2016 m. balandžio 8 d. specialisto išvadoje Nr. 5-2/51 „Dėl UAB „Kermas“ ūkinės finansinės veiklos“ nurodyta, jog pagal UAB „Kermas“ buhalterinės apskaitos duomenis, 2014 m. sausio 24 d. UAB „Kermas“ kasoje turėjo būti 634 547,07 Lt (26 psl.). Ieškovės nurodomas 2016 m. gegužės 26 d. specialisto paaiškinimų protokolas keičia dalį 2016 m. balandžio 8 d. specialisto išvadoje Nr. 5-2/51 „Dėl UAB „Kermas“ ūkinės finansinės veiklos“ duomenų, tačiau matyti, kad anksčiau nurodyta 634 547,07 Lt (183 777,53 Eur) suma yra nekeičiama.

Taip pat 2016 m. gegužės 26 d. specialisto paaiÅ¡kinimų protokole nenurodoma kita suma, kuri galėjo bÅ«ti kasoje. Atsižvelgus į byloje esančius duomenis, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad 2016 m. balandžio 8 d. specialisto iÅ¡vadoje Nr. 5-2/51 „Dėl UAB „Kermas“ Å«kinės finansinės veiklos“ nurodyta 634 547,07 Lt (183 777,53 Eur) suma laikytina turėjusia bÅ«ti bendrovės kasoje. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. vasario 14 d. nuosprendyje, priimtame baudžiamojoje byloje Nr. 1A-26-616/2020, konstatavo, jog atsakovas nuo 2009 m. balandžio 18 d. iki 2013 m. lapkričio 22 d. iÅ¡ bendrovės sÄ skaitos persivestus 63 581,53 Eur (219 534,33 Lt) į savo asmeninę sÄ skaitÄ , akivaizdžiai, dalį Å¡ių pinigų, t. y. 9 018,78 Eur (31 140,06 Lt), naudojo ir ieÅ¡kovės reikmėms (23 punktas).

Taip pat minėtame nuosprendyje nurodyta, kad iÅ¡ 2019 m. lapkričio 13 d. specialisto iÅ¡vados Nr. 04/11-2-21-11877 „Dėl UAB „Kermas“ Å«kinės finansinės veiklos“ turinio matyti, jog papildomo tyrimo metu pateikti ir 2019 m. rugsėjo 20 d. apžiÅ«ros protokole įvertinti dokumentai patvirtina (pateisina) atsakovo mokėjimus, kurie sudaro 9 901,78 Eur (34 188,90 Lt) sumÄ . Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai atliko įrodymų vertinimÄ bei pagrįstai sprendė, jog 2016 m. balandžio 8 d. specialisto iÅ¡vadoje Nr. 5-2/51 apskaičiuota 634 547,07 Lt (183 777,53 Eur) bendrovės nuostolių suma jÄ sumažinant nuosprendyje nurodytomis 9 018,78 Eur (31 140,06 Lt) ir 9 901,78 Eur (34 188,90 Lt) sumomis, kurias atsakovas naudojo bendrovės reikmėms, ir tokiu bÅ«du apskaičiuota 164 856,97 Eur (183 777,53 – 9 018,78 – 9 901,78) suma vertintina kaip turėjusi bÅ«ti UAB „Kermas“ finansinėje apskaitoje.

34. Apeliantės teigimu, nors atsakovas bendrovės lėšas panaudojo dividendams iÅ¡mokėti, tačiau tai savaime nereiÅ¡kia, kad tokį bendrovės lėšų panaudojimÄ galima traktuoti kaip teisėtÄ .

35. Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 14 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1A-26-616/2020 26 konstatuota, kad iÅ¡ 2019 m. lapkričio 13 d. specialisto iÅ¡vados Nr. 04/11-2-21-11877 „Dėl UAB „Kermas“ Å«kinės finansinės veiklos“ turinio matyti, jog papildomo tyrimo metu pateikti ir 2019 m. rugsėjo 20 d. apžiÅ«ros protokole įvertinti dokumentai patvirtina (pateisina) E. N. nurodytus mokėjimus, t. y. 2013 m. buvo UAB „SEB lizingas“ sumokėti 2 699,66 Lt bei 963,14 Lt įmokų ir 3,40 Lt už banko paslaugas (viso 966,54 Lt); už degalų įsigijimÄ 2009 m. buvo sumokėta – 3 041,98 Lt, 2010 m. buvo sumokėta – 5 815,52 Lt, 2011 m. buvo sumokėta – 5 383,13 Lt, 2012 m. buvo sumokėta – 8 680,01 Lt, 2013 m. buvo sumokėta – 7 602,06 Lt.

Taip pat nustatyta, kad UAB „Kermas“ buhalterinėje apskaitoje užfiksuoti duomenys apie dividendų apskaičiavimÄ ir iÅ¡mokėjimÄ bendrovės akcininkams atitinka Valstybinės mokesčių inspekcijos 2018 m. vasario mėnesio raÅ¡te Nr. (27.4-40-4 E) RD pateiktus duomenis ir pagrindžia, jog dividendai buvo iÅ¡mokėti trimis bÅ«dais, t. y. 78 849,32 Lt buvo iÅ¡mokėti grynais iÅ¡ kasos, 58 127,04 Lt apskaityti 2010 m. avanso apyskaitoje kaip iÅ¡mokėti E. N., o 124 595,64 Lt apskaityti kaip iÅ¡mokėti iÅ¡ buhalterinės sÄ skaitos Nr. 256 įvardijamos „įvairios gautos sumos“ (dividendų suma atliktas dividendų gavėjų skolų bendrovei padengimas), t. y. iÅ¡ viso iÅ¡mokėta dividendų suma sudarė 261 572 Lt, kuri ir buvo iÅ¡mokėta akcininkams – dividendų gavėjams E. N., K.

J., A. S., J. M. ir D. B..

36. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, nėra faktinio ir teisinio pagrindo teigti, jog E. N. pasisavino akcininkams iÅ¡mokėtų dividendų sumÄ ar dividendai buvo iÅ¡mokėti neteisėtai. 2016 m. specialisto iÅ¡vadoje nurodyta, kad 2009 m. sausio 1 d. – 2013 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu apskaityta, jog atsakovas mokėjimams panaudojo 230 249,51 Lt (66 684,87 Eur), tačiau dalies nurodytų mokėjimo pagrįstumo nėra galimybės nustatyti, nepateikta dalies dokumentų bei dalis dokumentų apskaityta nepagrįstai.

IÅ¡ nurodytos sumos atėmus dividendų mokėjimui panaudotÄ sumÄ ir atsakovo sumažintÄ iÅ¡ bendrovės gauto avanso sumÄ , trÅ«ksta dalies buhalterinių dokumentų, kuriuose bÅ«tų užfiksuotas 154 432,47 Lt (44 726,73 Eur) sumos panaudojimas. Tačiau Å¡ios nutarties 35 punkte minėta, kad bendrovės lėšos buvo naudojamos UAB „Kermas“ veikloje, t. y. atsiskaitymams su Å«kio subjektais už paslaugas ir prekes, lizingo įmokoms, automobilių remontui, detalėms, degalams, draudimui.

37. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pateiktų įrodymų visumÄ ir baudžiamojoje byloje nustatytas prejudicinę reikÅ¡mę turinčias aplinkybes, konstatuoja, kad nėra pagrindo sutikti su apeliaciniame skunde nurodomais argumentais, jog netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas sukėlė bendrovei žalÄ . Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad lėšos buvo naudojamos įmonės veikloje. IeÅ¡kovė neįrodė, kad dėl netinkamos buhalterinės apskaitos tvarkymo bÅ«tų praradusi turtÄ ar jai atsirastų kitų turtinių neigiamų pasekmių.

Taigi, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieÅ¡kovė neįrodė, jog jai buvo padaryta 172 710,60 Eur dėl atsakovo, kaip bendrovės vadovo, neteisėtų veiksmų. Dėl procesinės bylos baigties 38. Vadovaudamasi nustatytomis aplinkybėmis ir nurodytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino į bylÄ pateiktus įrodymus ir priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ , kurio apeliacinio skundo argumentais naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Kauno apygardos teismo 2021 m. liepos 13 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme 39. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 ir 302 straipsniai).

40. Atsižvelgiant į priimamÄ procesinį sprendimÄ , kuriuo ieÅ¡kovės apeliacinis skundas atmetamas, ieÅ¡kovės apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlyginamos.

41. Atsakovas E. N. pateikė praÅ¡ymÄ priteisti jam 968 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ rengimÄ ).

42. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Å ios nuostatos taikomos priteisiant iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbÄ pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme (CPK 98 straipsnio 3 dalis). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d.

įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos). Atsakovo patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos – 968 Eur, kurios pagrįstos į bylÄ pateiktais dokumentais, nevirÅ¡ija Rekomendacijose nustatyto maksimalus, todėl priteistinos atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2021 m. liepos 13 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Kermas“, juridinio asmens kodas 151203249, 968 Eur (devynis Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt aÅ¡tuonis eurus) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atsakovui E. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini). Teisėjos Romualda Janovičienė Laima Ribokaitė Aldona Tilindienė