2015-12-16 Nr. AB-24490-3-61-3-02378-2013-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3110-492/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02378-2013-9

Procesinio sprendimo kategorija 33.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gruodžio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Stasio Gagio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,

dalyvaujant pareiškėjo atstovei R. S.,

atsakovo atstovei G. G.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „VAATC“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „VAATC“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūrai dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „VAATC“ su skundu (I t., b. l. 1−5) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros (toliau – ir Agentūra) direktoriaus 2013 m. gegužės 29 d. įsakymą Nr. T1-91 „Dėl Europos Sąjungos finansinės paramos bei bendrojo finansavimo lėšų, išmokėtų vykdant projektą Nr. 2002/LT/16/P/PE/012 „Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas“, grąžinimo“ (toliau – ir Įsakymas).

Pareiškėjas paaiškino, kad įgyvendino Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos biudžetų lėšomis remiamą projektą Nr. 2002/LT/16/P/PE/012 „Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas“ (toliau – ir Projektas). Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė, atlikdama Projekto auditą, pateikė Agentūrai pastebėjimą dėl išlaidų, patirtų pagal rangos sutarties Nr. A/2007/V/26 „Vilniaus apskrities mažųjų sąvartynų rekultivacija ir atliekų priėmimo punktų įrengimas“ (toliau – Projekto rangos sutartis) pakeitimų orderį Nr. 2 (toliau – ir Pakeitimų orderis Nr. 2), tinkamumo finansuoti.

Agentūra atliko pažeidimo tyrimą bei 2013 m. gegužės 29 d. surašė tyrimo išvadą, kuria konstatavo, kad bordiūrų įrengimas nebuvo būtinas, norint užbaigti aikštelių įrengimo darbus ir sutartį, todėl bordiūrų įrengimo išlaidos – 63 478,10 Lt – yra netinkamos finansuoti (grąžintina į biudžetą lėšų dalis – 57 286,48 Lt), ir kurios pagrindu buvo priimtas pareiškėjo ginčijamas Įsakymas. Pareiškėjo manymu, Agentūra neįvertino pateiktų įrodymų apie Pakeitimų orderio Nr. 2 sudarymo aplinkybes, patirtų išlaidų pagrįstumą, atitikimą teisės aktų bei Projekto rangos sutarties reikalavimams, todėl nepagrįstai pripažino, jog bordiūrų įrengimo išlaidos yra nebūtinos Projekto rangos sutarčiai bei Projekto tikslams pasiekti.

Sutarties keitimo sąlygas numatė Projekto rangos sutarties Konkrečiųjų sąlygų 13.1 punktas. Taigi, Projekto rangos sutartis jos šalims suteikė teisę keisti sąlygas, susijusias su reikalingų sutarčiai užbaigti darbų kiekiais ir kokybe, o tokie pakeitimai (arba papildomi darbai) turėjo būti tiesiogiai susiję su nenumatytomis fizinėmis sąlygomis arba aiškiai įrodomais praleidimais ir netikslumais užsakovo parengtuose projekto dokumentuose. Šiuo atveju papildomų darbų įsigijimo būtinumas buvo grindžiamas poreikiu užtikrinti atliekų priėmimo aikštelių ilgaamžiškumą bei tinkamumą naudoti po teisės aktuose nustatytų garantinių terminų pasibaigimo, t. y. siekiant išvengti aikštelių deformacijos dėl aplinkos poveikio, įvairių geologinių veiksnių, fizinio bei mechaninio poveikio.

Be to, buvo įvertintos ir atliekų išsiliejimo grėsmės, t. y. skysto atliekų ištekėjimo atveju būtų sumažintos poveikio aplinkai grėsmė bei ekologinės nelaimės kilimo galimybė. Šių papildomų darbų neatlikimas būtų lėmęs trumpesnį atliekų priėmimo aikštelių eksploatavimo laikotarpį, kas šiuo atveju reikštų ir finansiniu memorandumu keliamų projekto įgyvendinimo tikslų – sukurti gamtosauginiu ir ekonominiu požiūriu darnią Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo sistemą, atitinkančią nacionalinius ir Europos Sąjungos reikalavimus, nevisišką įgyvendinimą.

Pati Agentūra sutiko su siūlomo Pakeitimų orderio Nr. 2 sudarymu bei šio pakeitimų orderio atitikimu Projekto rangos sutarties, Projekto įgyvendinimo sąlygų bei nacionaliniams ir Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimams. Todėl Agentūrai patvirtinus sudaromo Pakeitimų orderio Nr. 2 teisėtumą, o 2013 m. minėto orderio pagrindu atliktų bordiūrų įrengimo darbų įsigijimą pripažinus pažeidžiančiu teisės aktų keliamus reikalavimus, neabejotinai buvo pažeisti Lietuvos Respublikos Konstitucijos garantuojami teisėtų lūkesčių, teisinio tikrumo bei teisinio saugumo principai.

Agentūrai pripažinus išlaidas tinkamomis finansuoti, jas apmokėjus, o vėliau priėmus priešingą sprendimą, būtų pažeisti ne tik anksčiau įvardinti konstituciniai teisinės valstybės principai, bet ir Europos Sąjungos teisės aktų nuostatos (1994 m. gegužės 16 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1164/94, įsteigiančio Sanglaudos fondą bei 2003 m. sausio 6 d. Europos Komisijos reglamento (EB) Nr. 16/2003, nustatančio specialias išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1164/94 įgyvendinimo taisykles dėl išlaidų priemonėms, kurias dalinai finansuoja Sanglaudos fondas, tinkamumo (toliau – ir Reglamentas Nr. 16/2003) 8 straipsnio nuostatos).

Atsakovas Agentūra pateikė atsiliepimą į skundą (I t., b. l. 55–60), kuriame prašė pareiškėjo skundą atmesti.

Nurodė, kad Lietuvos Respublikos finansų ministro, aplinkos ministro ir susisiekimo ministro 2004 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. 1K-054/D1-79/3-99 buvo patvirtinta Sanglaudos fondo strategija 2004-2006 metams (toliau – ir Strategija), kurioje įtvirtinta, kad tiesioginė atsakomybė už projektų valdymą ir finansinę kontrolę tenka šalims narėms. Europos Sąjungos teisės aktai įtvirtina, kad neteisėtai išmokėtas lėšas valstybė narė privalo susigrąžinti, t. y. gražinti Europos Sąjungai. Parama gali būti suteikta neteisėtai, jeigu yra padaromas pažeidimas.

Pagal Lietuvos Respublikos finansų ministro 2005 m. spalio 17 d. įsakymu Nr. 1K-307 patvirtintų Europos Sąjungos finansinės paramos naudojimo pažeidimų nustatymo bei šalinimo ir apribojimų gauti Europos Sąjungos finansinę paramą nustatymo taisyklių (toliau – ir Pažeidimų nustatymo taisyklės) 2 punktą, pažeidimu yra laikomas Lietuvos Respublikos ir (arba) Europos Sąjungos teisės aktų nuostatų pažeidimas veikimu arba neveikimu, dėl kurio atsirado arba galėjo atsirasti valstybės ir (arba) Europos Bendrijų biudžeto nuostolių.

Tuo atveju, jei nustatytas pažeidimas yra susijęs su projekto vykdytojui išmokėtomis paramos lėšomis ir administruojanti institucija priima sprendimą jas susigrąžinti, šios lėšos yra susigrąžinamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gegužės 30 d. nutarimu Nr. 590 patvirtintų Finansinės paramos išmokėtos ir (arba) panaudotos pažeidžiant teisės aktus, grąžinimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą taisyklių (toliau – ir Paramos grąžinimo taisyklės) nustatyta tvarka. Esant vienam iš Paramos grąžinimo taisyklių 4 punkte nurodytų pagrindų, neteisėtai išmokėtos paramos lėšos yra susigrąžinamos iš projekto vykdytojo.

Sprendimas priimamas ir lėšos turi būti susigrąžinamos, jei projekto vykdytojas nesilaikė Europos Sąjungos ir (arba) Lietuvos Respublikos teisės aktų ir (arba) tarptautinių sutarčių, ir (arba) paramos sutarties ir dėl to paramos sutartis su projekto vykdytoju nutraukiama, projekto vykdytojui išmokėta arba už jį sumokėta didesnė nei priklauso lėšų suma. Kalbant apie teisėtų lūkesčių principą, būtina atkreipti dėmesį, kad šios teisės aktų nuostatos pareiškėjui buvo žinomos, todėl netinkamų išlaidų nustatymo faktas ir sprendimo dėl jų susigrąžinimo priėmimas negali būti laikomas teisėtų lūkesčių principo pažeidimu.

Agentūros nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. Dl-632, 5 straipsnyje įtvirtinta, kad Agentūros uždavinys yra administruoti Europos Sąjungos ir valstybės biudžeto lėšomis finansuojamus aplinkos srities projektus siekiant užtikrinti tinkamą finansinės paramos panaudojimą. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. rugpjūčio 24 d. nutarimu Nr. 1026 patvirtintose Europos Sąjungos sanglaudos fondo lėšų administravimo Lietuvoje taisyklėse (toliau – ir Sanglaudos fondo lėšų administravimo taisyklės) nustatytos institucijų funkcijos ir teisės, administruojant minėto fondo lėšas.

Iš galiojančių teisės aktų reikalavimų matyti, kad Agentūrai yra priskiriamos įgyvendinančiosios institucijos funkcijos, kurių vykdymu siekiama užtikrinti tinkamą finansinės paramos panaudojimą. Įsakymas buvo priimtas vykdant aukščiau nurodytas funkcijas – Agentūra, įtarusi projekto pažeidimą ir gavusi apie jį informacijos, atliko pažeidimo tyrimo procedūrą. Akcentavo tai, jog Agentūra bet kuriuo momentu, nepriklausomai nuo jos atliktų ankstesnių veiksmų (t. y. net ir patvirtinus pateiktas sąskaitas ir jas apmokėjus), kaip valstybės institucija, atsakinga už tinkamą lėšų panaudojimą, nustačiusi pažeidimus turi pareigą pripažinti, kad lėšos yra netinkamos finansuoti ir pareikalauti, kad pripažintos netinkamomis finansuoti lėšos būtų grąžintos.

Tokia Agentūros pareiga numatyta ir Paramos grąžinimo taisyklių 5 straipsnyje. Atsakovas pažymėjo, kad 2013 m. balandžio 18 d. buvo gautas Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės Projekto audito ataskaitos projektas, iš kurio matyti, kad Valstybės kontrolės nuomone rangovai prieš pateikdami pasiūlymą turėjo pakankamai patikrinti ir ištirti statybvietę, jos aplinką, surinkti būtiną informaciją apie rizikas, nenumatytas ir kitas aplinkybes, kurios galėjo turėti įtakos rangos sutarties darbams. Pastebėjo, jog nei viename statybos techniniame reglamente nėra nurodyta, kad bordiūrų įrengimas yra būtinas atliekų priėmimo punktų aikštelėse.

Rėmėsi Reglamento Nr. 16/2003 4, 5 ir 22 straipsnių nuostatomis bei Projekto rangos sutarties Konkrečiųjų sąlygų 13.1 punktu ir nurodė, kad išlaidoms, skirtoms bordiūrams atliekų priėmimo punktuose įrengti, nesant būtinoms Projekto tikslams pasiekti jos yra netinkamos finansuoti.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. lapkričio 11 d. sprendimu (I t., b. l. 137–142) pareiškėjo UAB „Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras“ skundą atmetė. Tokį sprendimą pareiškėjas apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kuris 2014 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi (I t., 179–187) pareiškėjo apeliacinį skundą patenkino iš dalies, panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 11 d. sprendimą ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. birželio 8 d. sprendimu (III t., b. l. 15–18) pareiškėjo UAB „VAATC“ skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad Valstybės kontrolė 2013 m. balandžio 18 d. atliko valstybinį Projekto auditą, kurio metu nustatė, kad dalis UAB „VAATC“ išmokėtos finansinės paramos yra netinkama finansuoti, nes išlaidos buvo patirtos nesilaikant Projekto rangos sutarties sąlygų ir finansinio memorandumo. Valstybinio audito metu nustatytų duomenų pagrindu Agentūroje buvo pradėtas pažeidimo, susijusio su Sanglaudos fondo lėšų naudojimu, tyrimas, po kurio atsakovas priėmė 2013 m. gegužės 29 d. išvadą, kurioje konstatavo, kad pareiškėjo patirtos išlaidos, skirtos bordiūrams atliekų priėmimo punktuose įrengti, nebuvo būtinos Projekto tikslams pasiekti, todėl pripažino šias išlaidas – 18 384,53 Eur (63 478,10 Lt) – netinkamomis finansuoti. Agentūros direktorius, remdamasis tyrimo metu nustatytais duomenimis, priėmė 2013 m. gegužės 29 d. Įsakymą, kuriame konstatavo, kad Projekto vykdytojas, vykdydamas Projekto rangos sutartį netinkamai panaudojo dalį Europos Sąjungos paramos bei bendrojo finansavimo lėšų – kaip užsakovas patvirtino pakeitimo orderį, kuris buvo nepakankamai pagrįstas ir nebūtinas projekto ar rangos sutarties tikslams pasiekti, tuo pažeisdamas Reglamento Nr. 16/2003 4 straipsnio ir 22 straipsnio 1 bei 4 dalių nuostatas. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, bylos duomenys tvirtina, kad UAB „VAATC“, Agentūra ir UAB „Kamesta“ 2007 m. birželio 11 d. sudarė Projekto rangos sutartį, o vėliau buvo priimtas Pakeitimų orderis Nr. 2, kurio 8 punkte nurodyta, jog Projekte nebuvo numatyta, kad trinkelėmis išklotos teritorijos būtų užtvirtinamos įrengiant bordiūrus, todėl siekiant išvengti trinkelių apvaduose/kraštuose išgriuvimo, nuspręsta jas užtvirtinti betoniniais bordiūrais. Priimdama Įsakymą, Agentūra įvertino sudarytos Projekto rangos sutarties 4 ir 13.1 punktų nuostatas ir Pakeitimų orderį Nr. 2 bei konstatavo, kad bordiūrų įrengimo išlaidos nebuvo būtinos sutarčiai įvykdyti, todėl pareiškėjas pažeidė Reglamento Nr. 16/2003 4 ir 22 straipsnių nuostatas.

Atsižvelgęs į Įsakymo ir Agentūros 2013 m. gegužės 29 d. išvados turinį bei proceso šalių paaiškinimus, teismas sprendė, kad nurodytų Reglamento Nr. 16/2003 4 ir 22 straipsnių nuostatų pažeidimas buvo konstatuotas atsižvelgus į tai, kad Pakeitimų orderis Nr. 2 buvo priimtas neteisėtai, nes Projekto rangos sutarties pakeitimas buvo galimas tik esant dviem esminėms sąlygoms, t. y. bordiūrų įrengimo darbai negalėjo būti numatyti prieš patvirtinant Projektą ir šie darbai buvo būtini sutarčiai įvykdyti. Įvertinęs Agentūros motyvus, Projekto rangos sutarties 4.10 ir 13.1 punktų sąlygas, Projekto rangos sutarties pakeitimų orderio Nr. 2 turinį, šalių pateiktus įrodymus (teismo eksperto S. M. 2014 m. liepos 23 d. ekspertinio tyrimo aktą Nr. 14-27), teismas konstatavo, kad nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad papildomų darbų atlikimas (bordiūrų įrengimas) buvo sąlygotas anksčiau nenumatytų fizinių sąlygų. Rangovas, prieš pateikdamas siūlymą, turėjo įvertinti visas aikštelių įrengimui reikšmingas statybvietės sąlygas. Prieš pateikiant pasiūlymą, buvo žinoma planuojamų įrengti aikštelių paskirtis, jas veiksiantys fiziniai veiksniai, t. y. atliekas surenkančių automobilių apkrova, rangovo darbuotojai turėjo išduotus kvalifikacijos dokumentus eiti ypatingo statinio statybos vadovo, atitinkamų statybos specialiųjų darbų vadovų ir ypatingo statinio projekto vadovo pareigas, aplinkybė, kad trinkelių aikštelės turi būti įrengiamos su bordiūrais statybos inžinerijoje yra visuotinai žinomas faktas, todėl turėjo būti žinomos ir kvalifikuotiems rangovo darbuotojams. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, neegzistavo viena iš dviejų būtinų Projekto rangos sutarties 13.1 punkte nustatytų sąlygų šiai sutarčiai keisti ar papildomiems darbams atlikti, todėl pareiškėjas neturėjo teisės priimti Pakeitimų orderio Nr. 2, kiek jis susijęs su bordiūrų aikštelėse įrengimu. Atsižvelgdamas į tai teismas konstatavo, kad pareiškėjo patirtos bordiūrų įrengimo išlaidos nėra pagrįstos, todėl negali būti vertinamos kaip tinkamos finansuoti ir atitinkančios Reglamento Nr. 16/2003 4 ir 22 straipsnių nuostatas.

Vadovaudamasis 2006 m. liepos 11 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1083/2006, Pažeidimų nustatymo taisyklių 2 punktu, Paramos grąžinimo taisyklių 4 ir 5 punktais, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gegužės 15 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A492-1338/2014, teismas nurodė, kad Agentūra turi teisę priimti sprendimą dėl netinkamų finansuoti išlaidų dalies susigrąžinimo, pareiškėjo argumentus, kad Įsakymas pažeidė jo teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir saugumo principus, pripažino nepagrįstais ir atmetė pareiškėjo skundą.

III. Pareiškėjas UAB „VAATC“ apeliaciniu skundu (III t., b. l. 23–33) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 8 d. sprendimą ir priimti naują – panaikinti Įsakymą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1) Ginčijamame teismo sprendime pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 14 d. nutartį šioje byloje. Pirmosios instancijos teismas Reglamento Nr. 16/2003 4 ir 22 straipsnių nuostatų pažeidimą iš esmės grindė Projekto rangos sutarties 13.1 punkto nuostatų pažeidimu – tuo, kad minėtos sutarties pakeitimai nebuvo susiję su nenumatytomis fizinėmis sąlygomis, tačiau visiškai nepasisakė dėl kitos Projekto rangos sutarties 13.1 punkto sąlygos. Be to, teismas, nurodydamas, kad neegzistavo viena iš dviejų būtinų Projekto rangos sutarties 13.1 punkte numatytų sąlygų, lingvistine prasme netinkamai išaiškino 13.1 punkto nuostatas, nes jungtukas „arba“ reiškia, jog pakanka įgyvendinti vieną iš nurodytų sąlygų.

Liko neįvertinta kita Projekto rangos sutarties Konkrečiųjų sąlygų 13.1 punkto alternatyva, - tai aiškiai įrodomi praleidimai ir netikslumai užsakovo projektuotojo parengtuose konkurso dokumentuose, todėl rangovas, siekdamas tinkamai įvykdyti sutartį, turėjo galimybę susitarti dėl papildomų darbų atlikimo. Be kita ko, pirmosios instancijos teismo argumentacija ir išvados yra prieštaringos, nes, nors ir sutinka su teismo eksperto išvada dėl bordiūrų reikalingumo eksploatuojant atliekų priėmimo punktus bei tuo, jog tai yra visuotinai žinomas faktas, teismas vis dėl to pripažįsta Reglamento Nr. 16/2003 22 straipsnio nuostatų pažeidimą, t. y. tai, jog išlaidos nėra esminės ir susijusios su Projektu.

Pareiškėjas taip pat atkreipia dėmesį, kad teismo konstatavimas, jog bordiūrai yra reikalingi, prieštarauja atsakovo Įsakymo motyvui, kad bordiūrų įrengimo būtinumas nėra numatytas nei viename statybos techniniame reglamente. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas Europos Sąjungos paramos taisyklių pažeidimą, nurodė kitą pagrindą, nei atsakovas, t. y. jo sprendimas prieštarauja Įsakymo nuostatoms, o tokia teismo sprendimo rūšis, kuri pakeistų viešojo administravimo subjekto sprendimą, nėra numatyta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnyje.

Atkreipia dėmesį, kad tuo atveju, jei teismas konstatuoja vieną sutarties sąlygų pažeidimą (4.10, 4.11 p.) ir dėl to mano, kad negalioja kitos sutarties sąlygos (orderis Nr. 3), apie šias pasekmes turėtų būti motyvuotai nurodyta teismo sprendime. Taip pat turėtų būti pažymėta ir kokiu būdu Projekto rangos sutarties nuostatų nesilaikymas pažeidė Reglamento Nr. 16/2003 nuostatas, nes nurodytų sutarties sąlygų nesilaikymas savaime nedaro bordiūrų įrengimo darbų nereikalingais sutarties įgyvendinimui pagal Reglamento Nr. 16/2003 22 straipsnio taisykles.

Taigi, teismas nepateikė Reglamento Nr. 16/2003 4 ir 22 straipsnių nuostatų išaiškinimo, nepritaikė jų nustatytoms faktinėms aplinkybėms, nesusiejo rangovo ar pareiškėjo veiksmų ar neveikimo su šių nuostatų pažeidimu, taip pat Projekto rangos sutarties pažeidimo su Reglamento nuostatų pažeidimu, nemotyvavo pareiškėjui taikomos sankcijos ir skirtingai nei atsakovas pagrindė Europos Sąjungos paramos taisyklių pažeidimą.

2) Įsakymas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, nes nėra pakankamai motyvuotas – 2013 m. gegužės 29 d. išvadoje nėra išnagrinėtos faktinės aplinkybės ir pateikti teisiniai argumentai kokio subjekto ir kokiais veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos Reglamento Nr. 16/2003 4 ir 22 straipsnių nuostatos. Įsakymas iš esmės motyvuojamas tik pateikiant Valstybės kontrolės nuomonę dėl rangovų (ne konkretaus rangovo) pareigos prieš pateikiant pasiūlymą patikrinti ir ištirti statybvietę ir jos aplinką bei atsakovo išvada, jog nei viename statybos techniniame reglamente nėra nurodyta, kad bordiūrų įrengimas būtinas atliekų priėmimo punktų aikštelėse. Pareiškėjo teigimu, minėtų motyvų nurodymas bei Projekto rangos sutarties Bendrųjų sąlygų 4.10 ir 4.11 punktų, Konkrečiųjų sąlygų 13.1 punkto bei Reglamento Nr. 16/2003 4 ir 22 straipsnių nuostatų citavimas nėra pakankamas neteisėtiems pareiškėjo ar rangovo veiksmams (neveikimui) konstatuoti. Toks aiškinimas atitinka ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką.

3) Nei Įsakyme, nei pirmosios instancijos teismo sprendime nėra pateiktas Reglamento Nr. 16/2003 4 straipsnio nuostatų teisinis išaiškinimas, taip pat sąvokos „teisiškai įpareigojančio dokumento, sutarties, susitarimo“ sąvokos išaiškinimas. Taigi Pakeitimų orderio Nr. 2 privalomumą reikėtų nustatyti pagal nacionalinę teisę, o jam nesant nei niekiniam, nei negaliojančiam, taip pat niekam nesikreipus į teismą (arbitražą) dėl pakeitimų orderių pripažinimo negaliojančiais remiantis Projekto rangos sutarties, privatinės teisės normų pažeidimu, Pakeitimų orderis Nr. 2 yra teisiškai įpareigojantis. Pareiškėjas pažymi, jog atsakovas neturi teisės administracinėmis priemonėmis konstatuoti sandorio negaliojimo, nes šiems teisiniams santykiams taikomos privatinės teisės normos. Taip pat, jog nei atsakovas, nei pirmosios instancijos teismas Projekto rangos sutarties pažeidimų iš esmės nenustatė, nes nebuvo nurodytos pažeidimo sudėtinės dalys (neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, pasekmės), taikytos teisės aktų nuostatos. Pagal Pažeidimų nustatymo taisyklėse, kuriomis Agentūra vadovavosi priimdama Įsakymą, pateiktą pažeidimo apibrėžimą, konstatuojant pažeidimą turi būti nustatytos pasekmės – nacionalinio arba Europos Sąjungos biudžeto nuostolis, kuris šiuo atveju neatsirado. Priešingai, buvo atlikti Projektui reikalingi darbai. Taigi, nepripažinus sandorio negaliojančiu, nėra pagrindo taikyti restituciją, nes atsirastų neteisėto praturtėjimo santykiai.

4) Atsakovo ir pirmosios instancijos teismo argumentacija yra susijusi su Projekto rangos sutarties nuostatų pažeidimu, o administracinė atsakomybė pareiškėjui taikoma pagal Reglamento Nr. 16/2003 nuostatas, t. y. aptariamu atveju nenurodomas joks imperatyvių privatinės teisės normų pažeidimas, o Reglamento Nr. 16/2003 nuostatų pažeidimas grindžiamas tik sutartinių nuostatų pažeidimu. Taigi šiuo atveju nėra taikytinos administracinės priemonės. Pareiškėjas pažymi, jog Projekto rangos sutarties šalių ginčai turėtų būti sprendžiami pagal Projekto rangos sutartį, todėl, nekonstatavęs imperatyviųjų teisės aktų nuostatų pažeidimo, atsakovas, nors ir nebūdamas sandorio šalimi, Pakeitimų orderį Nr. 2 galėjo ginčyti Projekto rangos sutarties nustatyta tvarka.

5) Atliktų darbų suma neviršijo Projekto rangos sutartyje nurodytos sutarties sumos, o papildomi darbai buvo atlikti iš užsakovo rezervo arba perskirstant numatytas sutarties lėšas. Nagrinėjamu atveju nebuvo konstatuotas imperatyviųjų Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų pažeidimas ir būtinumas rengti papildomą viešąjį pirkimą. Užsakovo projektuotojo parengtuose konkurso dokumentuose esant klaidai ir nenumačius reikalingų atlikti darbų, rangovas turėjo galimybę susitarti su užsakovu dėl papildomų darbų atlikimo bendros fiksuotos kainos ribose.

Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra su apeliaciniu skundu nesutinka ir atsiliepimu (III t., b. l. 41–44) prašo pareiškėjo skundą atmesti. Be argumentų, nurodytų atsiliepime į pareiškėjo skundą, atsiliepimą į apeliacinį skundą Agentūra grindžia šiais argumentais:

1) Nei Pakeitimų orderyje Nr. 2, nei atliekant pažeidimo tyrimą nebuvo pateiktas joks pagrindimas, kodėl bordiūrų įrengimas yra būtinas Projekto rangos sutarties bei Projekto įgyvendinimui. Šį faktą teisės aktų nuostatomis pareiškėjas bando grįsti tik savo apeliaciniame skunde. Net teismui pripažinus, jog šie darbai buvo būtini, liktų nepaneigtas faktas, jog rangovas prieš pateikdamas pasiūlymą turėjo pakankamai patikrinti ir ištirti statybvietę, t. y. tinkamai atlikti Projekto rangos sutartyje numatytas savo pareigas ir kad jas atlikus laiku bordiūrų įrengimo darbai būtų buvę iš karto įtraukti į sutarties darbų kiekių žiniaraščius. Pareiškėjas skunde nenurodo jokių aplinkybių, kurios pagrįstų teiginį, kad šių papildomų darbų nebuvo galima numatyti iš anksto ir vien šios aplinkybės nebuvimas pašalina galimybę papildomus darbus vykdyti pagal Pakeitimų orderį Nr. 2.

2) Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad Įsakymas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, kadangi jame yra pateikti visi Paramos grąžinimo taisyklių 9 punkte nustatyti sprendime privalantys būti elementai, jame nurodytos visos įsakymą turinčios sudaryti dalys, įskaitant teisinį bei faktinį pagrindą lėšų grąžinimui. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsniui nenustatant, jog institucijos valia turi būti išdėstyta viename teisės taikymo rašytiniame akte, šiuo atveju Agentūros sprendimas susigrąžinti netinkamomis finansuoti pripažintas lėšas yra išdėstytas ne tik Įsakyme bet ir pažeidimo tyrimo išvadoje, kuri yra neatskiriama ginčijamo Įsakymo dalis.

Atsakovas apeliacinės instancijos teismui pateikė papildomus įrodymus, kuriuos prašė prijungti prie nagrinėjamos bylos - Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2014 m. liepos 4 d. raštą Nr. ((18.99-01)-5K- 1412668; 1414382)6K-1405315 „Dėl lėšų pervedimo sanglaudos fondo projektui Nr. 2002/LT/16P/PE/012“ bei jo priedą - Europos Komisijos 2014 m. birželio 3 d. raštą Nr. Ares(2014) 1805321. Pastarojo dokumento 1 priede „Aiškinamasis raštas dėl netinkamų finansuoti išlaidų ir korekcijų“ pateikiama išvada, kad sutarties Nr. A/2007/V/26, sudarytos 2007 m. birželio mėn. 11 d. pagrindu atlikti papildomi darbai neatitinka sutarties ir Finansinio memorandumo III.2 priedo II dalies 5 punkto reikalavimų, tarp jų darbai 18 384,53 EUR sumai, nurodyti Audito ataskaitos (deklaracijos) 2 išvadoje.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Ginčo esmė

Nagrinėjamos administracinės bylos dalyką sudaro išlaidų darbams, atliktiems vykdant projektus, finansuojamus iš Sanglaudos fondo lėšų, pripažinimas tinkamomis apmokėti.

Pareiškėjas UAB „VAATC“ ginčija Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros direktoriaus 2013 m. gegužės 29 d. įsakymą Nr. T1-91 „Dėl Europos Sąjungos finansinės paramos bei bendrojo finansavimo lėšų, išmokėtų vykdant projektą Nr. 2002/LT/16/P/PE/012 „Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas“, grąžinimo“, kuriuo konstatuota, kad Projekto vykdytojas, vykdydamas sutartį Nr. A/2007/V/26 „Mažųjų sąvartynų uždarymas ir atliekų priėmimo punktų statyba“, netinkamai panaudojo dalį Europos Sąjungos paramos bei bendrojo finansavimo lėšų – kaip užsakovas patvirtino pakeitimo orderį, kuris buvo nepakankamai pagrįstas ir nebūtinas projekto ar rangos sutarties tikslams pasiekti, tuo pažeisdamas Europos Sąjungos Komisijos reglamento (EB) Nr. 16/2003 4 straipsnį, 22 straipsnio 1 ir 4 dalis. Bendrovė įpareigota grąžinti vykdant Projektą patirtų ir netinkamomis finansuoti pripažintų išlaidų dalį – 57 286,48 Lt (ES lėšos – 8 599,49 Lt, bendrojo finansavimo lėšos – 2 407,86 Lt, bendrąjį finansavimą viršijanti dalis – 46 279,13 Lt).

Valstybės kontrolės 2013 m. balandžio 18 d. atlikto valstybinio Projekto audito metu nustatytų duomenų pagrindu Agentūroje buvo pradėtas pažeidimo, susijusio su Sanglaudos fondo lėšų naudojimu, tyrimas, kurio išvadomis grindžiamas ginčijamas įsakymas.

Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės Valstybinio audito 2013 m. balandžio 18 d. atskaitoje dėl Sanglaudos fondo (ISPA) projekto Nr. 2002/LT/16/P/PE/012 „Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas“ nustatyta, kad pagal Pakeitimų orderį Nr. 2 nurodyta, jog išlaidos bordiūrų įrengimui trinkelėmis išklotuose atliekų priėmimo punktuose buvo patirtos nesilaikant sutarčių bendrųjų sąlygų 4.10 ir 4.11 punktų reikalavimų, taip pat neatitinka Finansinio memorandumo III.2 priedo II skyriaus 5 dalies reikalavimų, numatančių, kad visos Europos Komisijai deklaruotos išlaidos turi būti pagrįstos teisiškai įpareigojančiomis sutartimis arba susitarimais ir (arba) dokumentais, todėl yra netinkamos finansuoti.

Atsakovo parengtoje 2013 m. gegužės 29 d. išvadoje „Dėl projekto „Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas“ Nr. 2002/LT/16/P/PE/012 rangos sutarties Nr. A/2007/V26 „Vilniaus apskrities mažųjų sąvartynų rekultivacija ir atliekų priėmimo punktų įrengimas“ išlaidų tinkamumo“ konstatuota, kad Pakeitimų orderyje Nr. 2 numatytos papildomos išlaidos, skirtos bordiūrams atliekų priėmimo punktuose, kurie buvo iškloti trinkelėmis, įrengti, nors nei viename statybos techniniame reglamente nėra nurodyta, kad bordiūrų įrengimas yra būtinas atliekų priėmimo punktų aikštelėse. Nurodyta, kad pažeistos Reglamento Nr. 16/2003 22 straipsnio, apibrėžiančio išlaidų kategoriją „Statybvietės paruošimas ir statyba“ 1 dalies nuostatos, įtvirtinančios, kad tinkamomis laikomos statybvietės paruošimo ir statybos išlaidos, kurios yra esminės projekto įgyvendinimui, bei 4 dalies d) punkto nuostatos, įtvirtinančios, kad tinkamos sąnaudos gali apimti pridėtines ir kitas sąnaudas, jeigu jos konkrečiai pagrįstos; jos turi būti paskirstomos sąžiningai vadovaujantis priimtais apskaitos standartais, bei Reglamento Nr. 16/2003 4 straipsnis reikalauja, kad visos už įgyvendinimą atsakingos įstaigos turėtos išlaidos turi būti pagrįstos teisiškai įpareigojančiomis sutartimis arba susitarimais ir (arba) dokumentais. Sutarties Nr. A/2007/V26 Konkrečiųjų sąlygų 13.1 punkte nurodyta, kad sutarties pakeitimai turi būti susiję su nenumatytomis fizinėmis sąlygomis arba aiškiai įrodomais praleidimais ir netikslumais užsakovo parengtuose dokumentuose, dėl kurių negalima užbaigti sutarties. Visi pakeitimai, papildomi darbai gali būti atliekami ir tvirtinami tik esant šioms sąlygoms. Padaryta išvada, kad bordiūrų įrengimas nebuvo būtinas norint užbaigti aikštelių įrengimo darbus ir sutartį, todėl sutarties keitimas bei papildomi bordiūrų statybos darbai negalėjo būti atliekami.

Administracinę bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas Reglamento Nr. 16/2003 4 straipsnio bei 22 straipsnio 1 bei 4 dalies nuostatų pažeidimą vertino atsižvelgdamas į atsakovo nurodomą Sutarties pakeitimų orderio Nr. 2 neteisėtumą, nes Sutarties pakeitimas buvo galimas tik esant dviems esminėms sąlygoms, t. y. bordiūrų įrengimo darbai negalėjo būti numatyti prieš patvirtinant Projektą ir šie darbai buvo būtini sutarčiai įvykdyti. Teismas pripažino, kad bordiūrų įrengimas atliekų surinkimo aikštelėse, įrengtose iš trinkelių, yra būtinas, nes dėl aikšteles veikiančios automobilių apkrovos gali suirti jungtys tarp trinkelių, rėmėsi eksperto S. M. 2014 m. liepos 23 d. tyrimo aktu. Kita vertus, konstatavo, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad papildomų darbų atlikimas buvo sąlygotas anksčiau nenumatytų fizinių sąlygų, todėl Sutarties pakeitimų orderis Nr. 2 sudarytas neteisėtai, o patirtos išlaidos – netinkamos finansuoti.

Apeliacinės instancijos teismui pateikto Europos Komisijos 2014 m. birželio 3 d. rašto Nr. Ares(2014) 1805321 1 priede „Aiškinamasis raštas dėl netinkamų finansuoti išlaidų ir korekcijų“ pateikiama išvada, kad sutarties Nr. A/2007/V/26, sudarytos 2007 m. birželio 11 d. pagrindu atlikti papildomi darbai neatitinka sutarties ir Finansinio memorandumo III.2 priedo II dalies 5 punkto reikalavimų, tarp jų darbai 18 384,53 EUR sumai, nurodyti Audito ataskaitos (deklaracijos) 2 išvadoje.

Dėl atliktų darbų pripažinimo būtinais projekto įgyvendinimui

Komisijos reglamento (EB) Nr. 16/2003, priimto 2003 m. sausio 6 d., nustatančio specialias išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1164/94 įgyvendinimo taisykles dėl išlaidų priemonėms, kurias dalinai finansuoja Sanglaudos fondas, tinkamumo 6 skyriaus „Pastatų pirkimas, statybvietės paruošimas ir statyba“ 22 straipsnio „Statybvietės paruošimas ir statyba“ 1 dalyje nurodyta, kad statybvietės paruošimo ir statybos išlaidos, kurios yra esminės projekto įgyvendinimui, yra tinkamos. Taigi Reglamentas akcentuoja statybos išlaidų reikšmę projekto įgyvendinimui – jos turi būti esminės. Tai reiškia, kad be šių išlaidų projektas nebus įgyvendintas reikiama apimtimi ar neatitiks tokio pobūdžio objektams keliamų kokybės reikalavimų.

Aplinkybė, kad išlaidos bordiūrų įrengimui atliekų priėmimo punktų aikštelėse netinkamos finansuoti ir nėra būtinos nustatyta atsakovo parengtoje 2013 m. gegužės 29 d. išvadoje, kurioje konstatuota, kad Pakeitimų orderyje Nr. 2 buvo numatytos papildomos išlaidos, skirtos bordiūrams atliekų priėmimo punktuose, kurie buvo iškloti trinkelėmis, nors nei viename statybos techniniame reglamente nėra nurodyta, kad bordiūrų įrengimas yra būtinas atliekų priėmimo punktų aikštelėse, neatitinka Reglamento Nr. 16/2003 22 straipsnio, apibrėžiančio išlaidų kategoriją „Statybvietės paruošimas ir statyba“ 1 dalies nuostatų, įtvirtinančios, kad tinkamomis laikomos statybvietės paruošimo ir statybos išlaidos, kurios yra esminės projekto įgyvendinimui.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės Valstybinio audito 2013 m. balandžio 18 d. atskaitoje dėl Sanglaudos fondo (ISPA) projekto Nr. 2002/LT/16/P/PE/012 „Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas“ nėra akcentuojamas išlaidų būtinumo aspektas, išlaidos nepripažįstamos tinkamomis finansuoti dėl to, kad nėra grindžiamos teisiškai įpareigojančiais susitarimais, t. y. Reglamento Nr. 16/2003 4 straipsnio pažeidimu. Audito ataskaitoje nustatyta, kad išlaidos bordiūrams įrengti neatitinka sutarčių bendrųjų sąlygų 4.10 ir 4.11 punktų reikalavimų ir Finansinio memorandumo III.2 priedo II skyriaus 5 dalies reikalavimų.

Teisėjų kolegija pažymi, kad daugiau argumentų, negu nurodyta Išvadoje (nei viename statybos techniniame reglamente nėra nurodyta, kad bordiūrų įrengimas yra būtinas atliekų priėmimo punktų aikštelėse), atsakovas nurodytam Reglamento Nr. 16/2003 22 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimui (kad išlaidos nėra esminės projekto įgyvendinimui) pagrįsti nepateikė. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl būtinybės įrengti bordiūrus, įvertinęs pareiškėjo pateiktą teismo eksperto S. M. 2014 m. liepos 23 d. ekspertinio tyrimo aktą Nr. 14-27, kuriame nurodoma, kad bordiūrai yra būtini eksploatuojant atliekų priėmimo punktus, nes dėl aikšteles veikiančios automobilių apkrovos gali suirti jungtys tarp trinkelių. Taip pat konstatuota, nors jokie norminiai teisės aktai nenustato privalomų reikalavimų atliekų surinkimo aikštelėms, tačiau aplinkybės, kad neįrengus bordiūrų iš trinkelių įrengtos aikštelės suyra, yra visuotinai žinomas faktas. Bordiūrų įrengimas yra nustatytas analogiškų aikštelių įrengimą reglamentuojančiuose bendro pobūdžio teisės aktuose – techninių reikalavimų aprašuose, metodiniuose nurodymuose, įrengimo taisyklėse, taip pat atitinka įprastinius tokio pobūdžio statybos darbų kokybės praktikos reikalavimus (t I, b. l. 176). Atsakovas bylos nagrinėjimo metu nepateikė argumentų, kurie paneigtų teismo padarytas išvadas. Teisėjų kolegija, apibendrindama nustatytas aplinkybes dėl bordiūrų įrengimo išlaidų kaip esminių, taigi būtinų projekto įgyvendinimui, konstatuoja, kad atsakovo 2013 m. gegužės 29 d. įsakyme Nr. T1-91 Reglamento Nr. 16/2003 22 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimas nurodytas nepagrįstai.

Dėl papildomiems darbams patirtų išlaidų teisinio pagrindimo

Kita atsakovo parengtos 2013 m. gegužės 29 d. išvados „Dėl projekto „Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas“ Nr. 2002/LT/16/P/PE/012 rangos sutarties Nr. A/2007/V26 „Vilniaus apskrities mažųjų sąvartynų rekultivacija ir atliekų priėmimo punktų įrengimas“ išlaidų tinkamumo“ dalis, kuria grindžiamas ginčijamas sprendimas, yra susijusi Reglamento Nr. 16/2003 22 straipsnio, apibrėžiančio išlaidų kategoriją „Statybvietės paruošimas ir statyba“ 4 dalies d) punkto nuostatos, įtvirtinančios, kad tinkamomis sąnaudomis gali apimti ir pridėtines ir kitas sąnaudas, jeigu jos konkrečiai pagrįstos; jos turi būti paskirstomos sąžiningai vadovaujantis priimtais apskaitos standartais, bei Reglamento Nr. 16/2003 4 straipsnio, reikalaujančio, kad visos už įgyvendinimą atsakingos įstaigos turėtos išlaidos turi būti pagrįstos teisiškai įpareigojančiomis sutartimis arba susitarimais ir (arba) dokumentais, pažeidimais. Sutarties Nr. A/2007/V26 Konkrečiųjų sąlygų 13.1 punktas numato, kad sutarties pakeitimai turi būti susiję su nenumatytomis fizinėmis sąlygomis arba aiškiai įrodomais praleidimais ir netikslumais užsakovo parengtuose dokumentuose, dėl kurių negalima užbaigti sutarties.

Valstybinio audito 2013 m. balandžio 18 d. atskaitoje taip pat nurodoma, kad Pakeitimų orderyje Nr. 2 nurodytos išlaidos bordiūrams įrengti buvo patirtos nesilaikant sutarties sąlygų ir Finansinio memorandumo III.2 priedo II skyriaus 5 dalies reikalavimų, įtvirtinančių, kad visos Europos Komisijai deklaruotos išlaidos turi būti pagrįstos teisiškai įpareigojančiomis sutartimis arba susitarimais ir (arba) dokumentais, teigiama, kad rangovai, remdamiesi pirkimo dokumentų dalimi esančių sutarčių bendrųjų sąlygų 4.10 ir 4.11 punktais, prieš pateikdami pasiūlymą, turėjo patikrinti ir ištirti statybvietę, jos aplinką, surinkti būtiną informaciją apie rizikas, nenumatytas ir kitas aplinkybes, kurios galėjo turėti įtakos sutarties darbams.

Sutarties Nr. A/2007/V/26 „Mažų sąvartynų uždarymas ir APP statyba“ Pakeitimų orderiu Nr. 2, sudarytu 2008 m. gegužės 23 d. (II t., b. l. 139-140), buvo suderinta su rangovu papildomų bordiūrų įrengimas atliekų priėmimo punktuose, bendras finansinių išteklių poreikis šiems bordiūrams įrengti sudarė 63 468,27 Lt (be PVM). Pakeitimų orderyje nurodyta, kad šie papildomi darbai turi būti atliekami visuose atliekų priėmimo punktuose, nes trinkelėmis išklotai teritorijai šiame projekte nebuvo numatyti bordiūrai; tai reiškia trinkelės kraštuose/apvaduose neužtvirtinamos ir gali iškrypti ir išgriūti; todėl buvo nuspręsta užtvirtinti trinkeles kraštuose/apvaduose betoniniais bordiūrais.

Sprendžiant, ar Pakeitimų orderis Nr. 2 yra teisiškai įpareigojantis susitarimas, pagrindžiantis Europos Komisijai deklaruojamas už įgyvendinimą atsakingos įstaigos turėtas išlaidas (toks reikalavimas išplaukia iš minėtų Reglamento Nr. 16/2003 ir Finansinio memorandumo nuostatų), paprastai turi būti atliekamas susitarimo vertinimas visais jo atitikimo konkrečių sutarčių sudarymą reglamentuojančių teisės aktų (nacionalinių ir ES) aspektais. Apeliantas nepagrįstai rangos sutarties vykdymą bei jos pakeitimų sudarymą interpretuoja privatinės teisės požiūriu, nagrinėjamu atveju visų pirma turi būti nustatyta, ar padaryti pakeitimai neprieštaravo Reglamento Nr. 16/2003 nuostatoms, bei Finansiniam memorandumui, įtvirtinusiam, kad priemonė įgyvendinama laikantis visų tiesiogiai susijusių nuostatų, išdėstytų Europos Sutartyse (5 straipsnis). Nustatytų pažeidimų pasekmės paprastai reiškia išlaidų pripažinimą netinkamomis finansuoti visa apimtimi ar iš dalies Europos Sąjungos paramos bei bendrojo finansavimo lėšomis, bet neturi įtakos sandorio galiojimui tarp šalių.

Viešojo administravimo subjektas, priimantis sprendimą įpareigoti pareiškėją grąžinti vykdant Projektą patirtų ir netinkamomis finansuoti pripažintų išlaidų dalį, remiantis Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimais, privalo nurodyti padarytus konkrečius pažeidimus, kuriais grindžiamas administracinis sprendimas. Nagrinėjamu atveju aktualus yra atsakovo 2013 m. gegužės 29 d. išvadoje nurodomas Sutarties Nr. A/2007/V26 Konkrečiųjų sąlygų 13.1 punkto nuostatų netinkamas įgyvendinimas.

Konkrečiųjų sąlygų 13.1 punktas numato, kad sutarties šalys gali keisti rangos sutarties sąlygas tik išimtinais atvejais. Inžinierius (asmuo, užsakovo paskirtas vykdyti statybos techninę priežiūrą) turi teisę inicijuoti ir siūlyti pakeitimus susijusius su darbų kiekiais ir kokybe. Tokie pakeitimai (arba papildomi darbai) turi būti tiesiogiai susiję su nenumatytomis fizinėmis sąlygomis (4.12) arba aiškiai įrodomais praleidimais ir netikslumais Užsakovo parengtuose dokumentuose, dėl kurių negalima užbaigti sutarties. Dėl kiekvieno tokio pakeitimo detaliai nustatoma jo įtaka sutarties kainai (14.1) ir baigimo laikui (8.2).

Apeliantas skunde teigė, kad Pakeitimų orderis Nr. 2 buvo sąlygotas alternatyviosios aptariamos sutarties sąlygos – kai yra aiškiai įrodomi praleidimai ir netikslumai Užsakovo parengtuose dokumentuose, dėl kurių negalima užbaigti sutarties; mano, kad pirmosios instancijos teismas pateikė netinkamą lingvistinį sutarties nuostatos aiškinimą.

Teisėjų kolegija, spręsdama dėl Pakeitimų orderio Nr. 2 teisėtumo, pažymi, kad Sutarties Nr. A/2007/V26 sąlygų keitimo išimtiniais atvejais galimybė buvo numatyta pačioje sutartyje, dėl tokių sutarties nuostatų atitikties teisės aktų reikalavimas ginčo nėra, todėl pakeitimų teisėtumas turi būti grindžiamas tinkamu sutarties aiškinimu bei sąlygų, kurios patvirtintų išimties taikymo galimybę, nustatymu.

Pirmosios instancijos teismas pritarė atsakovo išvadai, kad sutarties pakeitimas buvo galimas tik esant dviems esminėms sąlygoms, t. y. bordiūrų įrengimo darbai negalėjo būti numatyti prieš patvirtinant projektą ir šie darbai buvo būtini sutarčiai įvykdyti, o rangovas turėjo pareigą iki pasiūlymo pateikimo įvertinti visas statybviečių, kuriose buvo numatoma įrengti atliekų priėmimo punktus, sąlygas, galinčias turėti įtakos statybos darbams, jų apimčiai.

Teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo sprendime pateikiamą Konkrečiųjų sąlygų 13.1 punkto nuostatų aiškinimą pripažįsta ydingu, nes aplinkybės, dėl kurių negalima užbaigti sutarties, yra alternatyvaus pobūdžio, teismas, įvertinęs tik vieną alternatyvą, nenagrinėjo kitos, kuria grindžiamas pareiškėjo skundas – kad dėl aiškiai įrodomų praleidimų ir netikslumų Užsakovo dokumentuose negalima tinkamai įvykdyti sutarties be papildomų darbų atlikimo (t. y. betoninių bordiūrų įrengimo). Situacija, kad dėl tam tikrų aplinkybių negalima užbaigti sutarties, pati savaime nėra sąlyga, nulemianti galimybę pakeisti sutartį, sprendžiant dėl pakeitimų teisėtumo ji reikšminga tik kartu su kitų faktų nustatymu, kurie gali būti sutarties pakeitimų priežastimi.

Jau buvo aptarta pirmosios instancijos išvada, kuriai pritaria ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, kad trinkelėmis grįstų atliekų priėmimo punktų aikštelių įrengimui yra būtini betoniniai bordiūrai, be jų darbai negali būti laikomi tinkamai atliktais, o aikštelių eksploatacijos trukmė būtų mažesnė, dėl patiriamų apkrovų jos greičiau suirtų. Tokios teismo išvados paneigia atsakovo argumentus, kad rangos sutartį galima buvo užbaigti be minėtų bordiūrų įrengimo darbų, nes jie nebuvo būtini. Pažymėtina, kad rangos sutarties įvykdymas reiškia tinkamą jos įvykdymą, taigi statybos darbai turi atitikti įprastinę tos statybos rūšies darbų atlikimo kokybės praktiką, sukurtas objektas turi būti tinkamas eksploatuoti pagal rangos sutartyje numatytą paskirtį.

Konkrečiųjų sąlygų 13.1 punkto nuostatos lingvistinis ir loginis aiškinimas patvirtina, kad yra numatytos dvi alternatyvos, kai gali būti taikoma išimtis dėl rangos sutarties pakeitimo (papildomų darbų) atlikimo – arba tai turi būti tiesiogiai susiję su nenumatytomis fizinėmis sąlygomis, arba aiškiai įrodomais praleidimais ir netikslumais užsakovo parengtuose dokumentuose, ir dėl to abiem atvejais, kaip jau buvo minėta, negalima tinkamai užbaigti sutarties. Visi atsakovo argumentai, kuriais grindžiamas ginčijamas Įsakymas, yra susiję su pirmosios alternatyvios sąlygos taikymu, t. y. įrodinėjama, kad pakeitimai nėra susiję su negalimomis numatyti fizinėmis sąlygomis, ir rangovas turėjo visas galimybes prieš pateikdamas pasiūlymus surinkti būtiną informaciją apie rizikas, nenumatytas ir kitas aplinkybes, kurios galėjo turėti įtakos sutarties darbams, kaip tai numato, remiantis Valstybės kontrolės audito ataskaita, Bendrųjų sąlygų, kurios buvo pirkimo dokumentų dalis, 4.10 ir 4.11 punktai.

Apeliantas pagrįstai nurodo, kad liko neįvertinta kita Rangos sutarties Konkrečiųjų sąlygų 13.1 punkto alternatyva, kuri yra savarankiškas pagrindas taikyti išimtį dėl sutarties pakeitimo ir papildomų darbų atlikimo - tai aiškiai įrodomi praleidimai ir netikslumai užsakovo projektuotojo parengtuose konkurso dokumentuose, todėl rangovas, siekdamas tinkamai įvykdyti sutartį ir siekdamas atlikti statybos darbus pagal statiniui įprastinėje praktikoje keliamus kokybės reikalavimus, pagrįstai siekė susitarti dėl papildomų darbų atlikimo. Pastarųjų aplinkybių netyrė ir nenagrinėjo nei atsakovas, nei pirmosios instancijos teismas, todėl atsakovo priimtas 2013 m. gegužės 29 d. įsakymas Nr. T1-91 „Dėl Europos Sąjungos finansinės paramos bei bendrojo finansavimo lėšų, išmokėtų vykdant projektą Nr. 2002/LT/16/P/PE/012 „Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas“, grąžinimo“ neatitinka faktinio ir teisinio pagrįstumo kriterijų (VAĮ 8 str. 1 d.). Pirmosios instancijos teismas, neįvertinęs dalies ginčui teisingai išspręsti reikšmingų aplinkybių, netinkamai išaiškinęs Konkrečiųjų sąlygų 13.1 punkto alternatyviąsias nuostatas, netinkamai pritaikė Reglamento Nr. 16/2003 22 straipsnio, apibrėžiančio išlaidų kategoriją „Statybvietės paruošimas ir statyba“ 4 dalies d) punkto, 4 straipsnio ir Finansinio memorandumo III.2 priedo II skyriaus 5 dalies nuostatas, nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo Europos Komisijai deklaruotos išlaidos neatitinka jų pagrįstumo teisiškai įpareigojančiomis sutartimis kriterijaus.

Atsakovo apeliacinės instancijos teismui pateikta informacija, kad Europos Komisija 2014 m. birželio 3 d. raštu Nr. Ares(2014) 1805321, 1 priedas „Aiškinamasis raštas dėl netinkamų finansuoti išlaidų ir korekcijų“, pateikė išvadą, kad sutarties Nr. A/2007/V/26, sudarytos 2007 m. birželio 11 d., pagrindu atlikti papildomi darbai neatitinka sutarties ir Finansinio memorandumo III.2 priedo II dalies 5 punkto reikalavimų, tarp jų darbai 18 384,53 EUR sumai, nurodyti Audito ataskaitos (deklaracijos) 2 išvadoje, nėra kliūtis teismui vertinti byloje pateikiamus duomenis iš esmės ir spręsti dėl ginčijamo administracinio akto, kuriuo pareiškėjas įpareigojamas grąžinti finansinės paramos dalį, teisėtumo ir pagrįstumo, ir nesaisto teismo, nes Aiškinamojo rašto dėl netinkamų finansuoti išlaidų ir korekcijų išvados buvo padarytos pritariant atsakovo atlikto pažeidimo tyrimo ir Audito ataskaitos išvadoms, jų detaliai nenagrinėjant ir nenurodant savarankiškų argumentų.

Remdamasi išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija pareiškėjo apeliacinį skundą tenkina, pirmosios instancijos teismo sprendimą naikina ir priima naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą tenkina, ir panaikina atsakovo 2013 m. gegužės 29 d. priimtą įsakymą Nr. T1-91 (ABTĮ 89 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „VAATC“ apeliacinį skundą patenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 8 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „VAATC“ skundą patenkinti, panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros direktoriaus 2013 m. gegužės 29 d. įsakymą Nr. T1-91 „Dėl Europos Sąjungos finansinės paramos bei bendrojo finansavimo lėšų, išmokėtų vykdant projektą Nr. 2002/LT/16/P/PE/012 „Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas“, grąžinimo“

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai

Anatolijus Baranovas

Stasys Gagys

Virginija Volskienė