1419bf11-929f-4bfa-bcd0-84fd5359d950 · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. eI-1750-257/2019 Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02907-2018-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5; 22.7; 55.1.1 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gegužės 17 d. Šiauliai Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėja Laisvutė Kartanaitė, sekretoriaujant Vilmai Šarauskienei, dalyvaujant pareiškėjos Raseinių rajono savivaldybės administracijos atstovui advokatui Tadui Elzbergui, dalyvaujant atsakovo R.

A. atstovui advokatui Egidijui MorkÅ«nui, nedalyvaujant atsakovui R. A., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos Raseinių rajono savivaldybės administracijos praÅ¡ymÄ dėl žalos atlyginimo. Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėja Raseinių rajono savivaldybės administracija kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Å iaulių rÅ«mus praÅ¡ydama iÅ¡ atsakovo R. A. pareiÅ¡kėjos naudai priteisti 10 000 eurų žalos atlyginimÄ ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

PareiÅ¡kėja Raseinių rajono savivaldybės administracija (toliau – ir pareiÅ¡kėja) nurodė, kad atsakovas R. A. (toliau – ir atsakovas) nuo 2016 m. lapkričio 25 d. iki 2018 m. balandžio 30 d. ėjo Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas. Raseinių rajono savivaldybės administracijos viešųjų pirkimų vykdymui atsakovas 2016 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. Al-1253 „Dėl Raseinių savivaldybės administracijos prekių, paslaugų ir darbų viešųjų pirkimų komisijos sudarymo“ patvirtino viešųjų pirkimų komisijÄ (toliau – ir Viešųjų pirkimų komisija).

Viešųjų pirkimų komisijos pirmininku buvo paskirtas R. A. Raseinių rajono savivaldybės administracija, kaip perkančioji organizacija, vykdė (duomenys neskelbtini) kvartalo viešųjų erdvių ir gyvenamųjų vietovių patrauklumo didinimo rangos darbų pirkimÄ (toliau – ir VieÅ¡asis pirkimas). VieÅ¡asis pirkimas buvo vykdomas pagal Viešųjų pirkimų komisijos 2017 m. spalio 3 d. protokolu Nr. 152 patvirtintas VieÅ¡ojo pirkimo sÄ lygas. VieÅ¡asis pirkimas buvo paskelbtas 2017 m. lapkričio 24 d. centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini).

Pirkimo sÄ lygų 9.7 punkte buvo nustatyta, kad perkančioji organizacija ekonomiÅ¡kai naudingiausiÄ pasiÅ«lymÄ iÅ¡renka pagal kainos ir kokybės santykį. PasiÅ«lymų vertinimo kriterijai buvo trys: C - pasiÅ«lymo kaina, T1 - rizikos valdymas, T2- darbų organizavimas ir komunikacija. PasiÅ«lymai vertinami pagal kiekvienÄ kriterijų balais nuo 0 iki 10, vertinimas atliekamas pagal Pirkimo sÄ lygų 9.7 punkte pateiktÄ orientacinį apraÅ¡ymÄ . Vienas iÅ¡ VieÅ¡ajame pirkime dalyvavusių tiekėjų, (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Tiekėjas) 2017 m. gruodžio 1 d. pareiÅ¡kė pretenzijÄ Raseinių rajono savivaldybės administracijai, kaip perkančiajai organizacijai, dėl pirkimo sÄ lygose įtvirtino ekonomiÅ¡kai naudingiausio pasiÅ«lymo vertinimo taisyklių, kadangi, Tiekėjo įsitikinimu, jos buvo neteisėtos, sudarytos pažeidžiant viešųjų pirkimų principus.

Viešųjų pirkimų komisija, iÅ¡nagrinėjusi pateiktÄ pretenzijÄ , jÄ atmetė. Tiekėjas, nesutikdamas su priimtu sprendimu pretenzijÄ atmesti, Å iaulių apygardos teismui pateikė ieÅ¡kinį, kuriuo prašė Pirkimo sÄ lygų 9.7 punkte numatytus ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus T1 ir T2 pripažinti neteisėtais. Pirmosios instancijos teismas 2018 m. kovo 1 d. sprendimu Tiekėjo ieÅ¡kinį atmetė. Tiekėjas pateikė apeliacijÄ . Lietuvos apeliacinis teismas apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjęs Tiekėjo apeliacinį skundÄ jį patenkino.

Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. gegužės 9 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje (duomenys neskelbtini), Å iaulių apygardos teismo 2018 m. kovo 1 d. sprendimÄ panaikino ir priėmė naujÄ sprendimÄ : pripažino neteisėtais Raseinių rajono savivaldybės administracijos paskelbto vieÅ¡ojo pirkimo „ (duomenys neskelbtini) kvartalo viešųjų erdvių ir gyvenamųjų vietovių patrauklumo didinimo rangos darbai“ pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini) sÄ lygų 9.7 punkte numatytus ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus T1 ir T2;

Raseinių rajono savivaldybės administracijai skyrė 10 000 Eur baudÄ , mokėtinÄ Ä¯ Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ . Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad Pirkimo sÄ lygų 9.7 punkte nustatytų ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų T1 ir T2 vertinimo apraÅ¡ymai yra suformuluoti nekonkrečiai, abstrakčiai, aiÅ¡kiai neapibrėžiant, kaip bus vertinama atitiktis nustatytiems kriterijams. NeaiÅ¡kios ir dviprasmiÅ¡kos pirkimo sÄ lygos, lemiančios nevienodÄ turinio suvokimÄ ir aiÅ¡kinimÄ , kuris iÅ¡ esmės priklauso tik nuo vertintojo nuomonės, negali bÅ«ti vertinamos kaip teisėtos.

Lietuvos apeliacinis teismas, įvertinęs faktinę aplinkybę, kad neteisėtai vykdytos VieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«ros yra pasibaigusios, 2018 m. sausio 18 d. sudaryta sutartis su VieÅ¡ojo pirkimo laimėtoja, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau - VPÄ®) 106 straipsnio 3 dalies pagrindu Raseinių rajono savivaldybės administracijai, kaip perkančiajai organizacijai, taikė alternatyvias sankcijas ir skyrė 10 000 Eur baudÄ . 2018 m. gegužės 30 d. buvo priimtas Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas Nr. Al-508 „Dėl teismo sprendimo vykdymo“, kurio pagrindu Valstybinei mokesčių inspekcijai buvo sumokėta 10 000 Eur 2018 m. gegužės 31 d. pavedimu.

PareiÅ¡kėja reiÅ¡kia atsakovui praÅ¡ymÄ dėl nuostolių regreso tvarka atlyginimo, kuriuos ji patyrė, sumokėdama Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje (duomenys neskelbtini), paskirtÄ 10 000 Eur baudÄ . Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTÄ®) 33 straipsnio 2 dalis numato, kad valstybės tarnautojo padarytÄ Å¾alÄ atlyginusi valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga turi regreso teisę reikalauti iÅ¡ žalÄ padariusio valstybės tarnautojo tokio dydžio žalos atlyginimo, kiek ji sumokėjo, bet ne daugiau kaip 9 vidutinių valstybės tarnautojo darbo užmokesčių.

Regreso teisę įgyvendinti gali tiek valstybės tarnautojui dirbant institucijoje, tiek pasibaigus valstybės tarnybos santykiams. Regreso teisę į žalÄ padariusį asmenį reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.280 straipsnis. Å io straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atlyginęs kito asmens padarytÄ Å¾alÄ asmuo turi į padariusį žalÄ asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio.

Valstybės tarnautojo civilinei atsakomybei atsirasti bÅ«tinos keturios sÄ lygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis), teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis) ir teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis). Nagrinėjamu atveju Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje (duomenys neskelbtini), yra konstatuotas faktas, kad VieÅ¡asis pirkimas buvo neteisėtas.

VieÅ¡ojo pirkimo neteisėtumas pasireiÅ¡kė tuo, kad atsakovo sudaryta VieÅ¡ojo pirkimo komisija, kurios pirmininku buvo pats atsakovas, 2017 m. spalio 3 d. Nr. 152 patvirtino neteisėtas Pirkimo sÄ lygas (Pirkimo sÄ lygų 9.7 p. ekonominio vertinimo kriterijai T1 ir T2). Nuo 2017 m. liepos 1 d. galiojanti Viešųjų pirkimų įstatymo redakcija numato tiesioginę ir asmeninę savivaldybės administracijos direktoriaus atsakomybę už perkančiosios organizacijos vykdomus vieÅ¡uosius pirkimus (VPÄ® 100 straipsnio 1 dalis).

Savivaldybės administracijos direktorius dėl savo asmeninės ir tiesioginės atsakomybės privalo ne tik organizuoti, tačiau ir kontroliuoti vieÅ¡ojo pirkimo vykdymÄ . Užtikrinti, kad perkančiosios organizacijos vykdomas vieÅ¡asis pirkimas atitiktų teisę. Nagrinėjamu atveju tai padaryta nebuvo. Raseinių rajono savivaldybės administracijos, veikiančios, kaip perkančiosios organizacijos, vykdytas vieÅ¡asis pirkimas buvo pripažintas neteisėtu. Pirkimo neteisėtumas turi bÅ«ti laikomas prejudiciniu faktu ir iÅ¡ naujo neįrodinėjamas.

Darytina iÅ¡vada, kad atsakovas, bÅ«damas tiesiogiai ir asmeniÅ¡kai atsakingas už VieÅ¡Ä jį pirkimÄ , neužtikrino VieÅ¡ojo pirkimo teisėtumo. Pirkimas neteisėtu pripažintas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, todėl neteisėtų veiksmų aplinkybė laikytina įrodyta. Žala apibÅ«dinama kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos tiesioginės iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų neteisėtų veiksmų.

Piniginė žalos iÅ¡raiÅ¡ka yra nuostoliai. Raseinių rajono savivaldybės administracija, vykdydama 2018 m. gegužės 9 d. sprendimÄ , priimtÄ civilinėje byloje (duomenys neskelbtini), kuriuo jai buvo paskirta 10 000 Eur bauda dėl neteisėto VieÅ¡ojo pirkimo, 2018 m. gegužės 30 d. priimto Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. Al-508 „Dėl teismo sprendimo vykdymo“ pagrindu 2018 m. gegužės 31 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai sumokėjo 10 000 Eur.

Taigi pareiÅ¡kėjo patirtų tiesioginių nuostolių faktas laikytinas įrodytu. Aukščiau nurodytų 10 000 Eur sumokėjimas yra tiesioginiame ryÅ¡yje (susietas) su neteisėto VieÅ¡ojo pirkimo faktu. Lietuvos apeliacinis teismas, įvertinęs faktinę aplinkybę, kad neteisėtai vykdytos VieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«ros yra pasibaigusios, 2018 m. sausio 18 d. sudaryta sutartis su Pirkimo laimėtoja, VPÄ® 106 straipsnio 3 dalies pagrindu perkančiajai organizacijai už neteisėtÄ VieÅ¡Ä jį pirkimÄ taikė alternatyvias sankcijas ir skyrė 10 000 Eur baudÄ .

Taigi PareiÅ¡kėjo patirtų nuostolių faktas yra neteisėto VieÅ¡ojo pirkimo rezultatas. Nagrinėjamu atveju atsakovas yra kaltas dėl neteisėto VieÅ¡ojo pirkimo, kadangi bÅ«damas tiesiogiai ir asmeniÅ¡kai atsakingas už perkančiosios organizacijos vykdomas vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«ras (VPÄ® 100 straipsnio 1 dalis) neužtikrino, kad VieÅ¡ojo pirkimo komisija, kurios pirmininku jis buvo, patvirtintų teisėtas sÄ lygas. Atsakovas veikė nerÅ«pestingai ir netinkamai, nebuvo pakankamai apdairus ir atsakingas tiek, kiek bÅ«tina apsaugoti ir nepadaryti žalos pareiÅ¡kėjai, todėl egzistuoja faktinis pagrindas pripažinti jo kaltę.

PareiÅ¡kėja teigia, kad Å¡iuo atveju yra teisinis ir faktinis pagrindas iÅ¡ atsakovo regreso tvarka priteisti pareiÅ¡kėjos reikalaujamÄ 10 000 Eur sumÄ . PareiÅ¡kėjos Raseinių rajono savivaldybės administracijos atstovas advokatas Tadas Elzbergas teismo posėdžio metu nurodė, kad byloje pareiÅ¡kėja kelia reikalavimÄ dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka, kuriuos pareiÅ¡kėja patyrė vykdydama Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. sprendimÄ civilinėje byloje (duomenys neskelbtini).

Å iuo sprendimu Raseinių rajono savivaldybės administracijai buvo paskirta 10 000 eurų bauda ir Å¡iÄ baudÄ institucija yra sumokėjusi. Nurodė, kad pareiÅ¡kėja palaiko visas savo praÅ¡yme nurodytas faktines aplinkybes ir teisinius argumentus. Papildomai atkreipia dėmesį, kad atsakovas buvo Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriumi nuo 2016 m. lapkričio 25 d. iki 2018 m. balandžio 30 d. Å iuo laikotarpiu Raseinių rajono savivaldybės administracija įvykdė VieÅ¡Ä jį pirkimÄ .

Å io pirkimo sÄ lygos buvo patvirtintos Viešųjų pirkimų komisijos 2017 m. spalio 3 d. protokolu. Ä®vyko teisminis ginčas tarp Raseinių rajono savivaldybės administracijos ir Tiekėjo. Ginčo esmė buvo ta, kad Tiekėjas manė, jog VieÅ¡ojo pirkimo sÄ lygose numatyti ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai yra neteisėti. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. gegužės 9 d. sprendimu minėto VieÅ¡ojo pirkimo sÄ lygas pripažino neteisėtomis, o bÅ«tent, neteisėtais pripažino ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus T1 ir T2.

Atsižvelgiant į tai, kad per šį laikotarpį rangos sutartis buvo įvykdyta, teismas pripažino sudarytÄ rangos sutartį neteisėta bei taikė alternatyvias VPÄ® 106 straipsnio 3 dalyje numatytas sankcijas, t. y. teismas paskyrė Raseinių rajono savivaldybės administracijai 10 000 eurų baudÄ . PraÅ¡ymas atlyginti žalÄ iÅ¡ atsakovo yra grindžiamas VPÄ® 100 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta, jog už perkančiosios organizacijos vieÅ¡uosius pirkimus atsako perkančiosios organizacijos vadovas, taip pat VTÄ® 33 straipsnio 2 dalimi, kurioje nustatyta, jog valstybės tarnautojo žalÄ atlyginusi valstybės ar savivaldybės institucija turi regreso teisę reikalauti iÅ¡ žalÄ padariusio valstybės tarnautojo tokio žalos dydžio, kiek ji sumokėjo, bet ne daugiau kaip 9 vidutiniai valstybės tarnautojo darbo užmokesčiai.

Nurodė, kad reikalaujama 10 000 eurų dydžio suma nevirÅ¡ija atsakovo 9 vidutinių darbo užmokesčių. Reikalavimas dėl žalos atlyginimo taip pat yra grindžiamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.280 straipsniu. Å io straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atlyginęs kito asmens padarytÄ Å¾alÄ asmuo turi teisę reikalauti regreso tvarka atlyginti tokio dydžio, kiek jis sumokėjo. PareiÅ¡kėja mano, kad Å¡iuo atveju egzistuoja visos valstybės tarnautojo civilinei atsakomybei atsirasti bÅ«tinosios sÄ lygos.

Pareiškėja laikosi pozicijos, kad neteisėtų veiksmų šioje byloje net nebūtina įrodinėti. Neteisėti veiksmai buvo nustatyti minėtu Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. sprendimu, kuriuo buvo konstatuotas faktas, jog viešasis pirkimas buvo neteisėtas, t. y. ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai buvo neteisėti. Taigi, Lietuvos apeliacinio teismo sprendime nurodytos aplinkybės dėl veiksmų neteisėtumo laikytinos prejudiciniu faktu ir iš naujo nėra įrodinėjamos. Pareiškėja taip pat laikosi pozicijos, kad neteisėti veiksmai šiuo atveju yra ir tai, kad atsakovas, būdamas Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriumi, pasirašė sutartį su įvykusio Viešojo pirkimo laimėtoju.

Raseinių rajono savivaldybės administracijos Sutarčių pasirašymo tvarkos aprašas numato, kad savivaldybės administracijos skyriai ir tarnautojai rengia savivaldybės vardu sudaromų sutarčių projektus, o sutartis dėl viešųjų pirkimų pasirašo savivaldybės administracijos direktorius, todėl būtent savivaldybės administracijos direktorius turėjo diskrecijos teisę nuspręsti pasirašyti sutartį, ar jos nepasirašyti. Pareiškėja mano, kad žalos faktas yra visiškai įrodytas rašytiniais įrodymais.

Nurodo, kad neabejotinai egzistuoja ir priežastinis ryÅ¡ys tarp žalos ir atsakovo neteisėtų veiksmų, t. y. Lietuvos apeliacinis teismas įvertino aplinkybę, kad VieÅ¡ojo pirkimo sÄ lygos buvo neteisėtos ir bÅ«tent tuo pagrindu taikė Raseinių rajono savivaldybės administracijai VPÄ® numatytas alternatyvias sankcijas. SistemiÅ¡kai vertinant VPÄ® 100 straipsnio 1 dalį, kartu su Lietuvos apeliacinio teismo nustatytomis aplinkybėmis, matyti, kad bauda buvo skirta bÅ«tent dėl neteisėto VieÅ¡ojo pirkimo, už kurį yra atsakingas atsakovas.

Kaltės forma Å¡iuo atveju yra neatsargumas. Atsakovas, bÅ«damas Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriumi, buvo nepakankamai apdairus ir atsakingas, kad nepadarytų žalos pareiÅ¡kėjai. PareigÅ«nui, einančiam savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas, neabejotinai buvo žinoma, kokios yra numatytos VPÄ® alternatyvios sankcijos, todėl pasiraÅ¡ydamas Viešųjų pirkimų sutartį, vykstant teisminiam ginčui, turėjo bÅ«ti pakankamai apdairus ir rÅ«pestingas bei numatyti, kad jeigu ginčas bÅ«tų pralaimėtas, perkančioji organizacija rizikuotų gauti baudÄ , kuriÄ skiria teismas.

Šiuo atveju taip ir įvyko – bauda perkančiajai organizacijai buvo skirta. Atsakovas R. A. atsiliepime nurodė, kad pareiškėjos Raseinių rajono savivaldybės administracijos skundas yra nepagrįstas ir nemotyvuotas, todėl atmestinas, kaip nepagrįstas. Atsakovas nurodė, kad Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. A1-1253 sudarytos Prekių, paslaugų ir darbų viešųjų pirkimų komisijos 2017 m. spalio 3 d. posėdžio „Dėl supaprastinto atviro konkurso (duomenys neskelbtini) kvartalo viešųjų erdvių ir gyvenamųjų vietovių patrauklumo didinimo rangos darbų pirkimo“ protokolo, Viešųjų pirkimų komisija, vadovaujama tuo metu Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo pareigas ėjusio D.

U., svarstė VieÅ¡ojo pirkimo sÄ lygas ir vienbalsiai joms pritarė. Taigi, prieÅ¡ingai nei teigia pareiÅ¡kėja, VieÅ¡ojo pirkimo sÄ lygas patvirtinusiai Viešųjų pirkimų komisijai tuo metu vadovavo ne atsakovas, o jo įsakymu paskirtas kitas valstybės tarnautojas - Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas D. U. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog VPÄ® nuostatos suteikia teisę perkančiosios organizacijos vadovui (Å¡iuo atveju - taip pat ir savivaldybės administracijos vadovo pareigas tuo metu ėjusiam atsakovui) viešųjų pirkimų komisijos vadovu paskirti kitÄ asmenį.

VPÄ® 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija pirkimo (pirkimų) procedÅ«roms atlikti privalo <...> sudaryti vieÅ¡ojo pirkimo komisijÄ <...>, nustatyti jai užduotis ir suteikti visus įgaliojimus toms užduotims atlikti. <...> Komisija dirba pagal jÄ sudariusios perkančiosios organizacijos patvirtintÄ darbo reglamentÄ , yra jai atskaitinga ir vykdo tik raÅ¡ytines jos užduotis ir įpareigojimus. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad komisija sudaroma jÄ sudarančios perkančiosios organizacijos vadovo įsakymu (potvarkiu) iÅ¡ ne mažiau kaip 3 fizinių asmenų - Komisijos pirmininko ir bent 2 Komisijos narių <...>.

Å ie Komisijos nariai gali bÅ«ti ir ne KomisijÄ sudarančios perkančiosios organizacijos darbuotojai. KomisijÄ sudaranti perkančioji organizacija turi teisę pasikviesti ekspertų - dalyko žinovų konsultuoti klausimu, kuriam reikia specialių žinių ar vertinimo. VPÄ® 19 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad komisijos pirmininku skiriamas KomisijÄ sudariusios perkančiosios organizacijos vadovas arba jo įgaliotas Å¡ios perkančiosios organizacijos ar bendru pavaldumu susijusios kitos perkančiosios organizacijos darbuotojas. <...>.

Pabrėžtina, jog atsakovo įsakymu sudaryta Viešųjų pirkimų komisija savo veikloje, be kita ko, vadovavosi Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. spalio 15 d. įsakymu Nr. A1-867 patvirtintu Viešųjų pirkimų komisijos darbo reglamentu, kurio 10 punkte nustatyta, kad „Komisija, vykdydama jai pavestas funkcijas, privalo: <...> vykdyti Komisijos darbo reglamente nurodytas ir KomisijÄ sudariusios Savivaldybės administracijos nustatytas užduotis; <...> vykdydama užduotis, laikytis Viešųjų pirkimų įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų.“ Å io reglamento 20 punkte nustatyta, kad „Komisijos pirmininkas, nariai ir ekspertai už savo veiklÄ atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

Už Komisijos veiklÄ atsako jÄ sudariusi organizacija.“ Taigi, kaip matyti iÅ¡ nurodytų aplinkybių ir teisinio reguliavimo, VieÅ¡ojo pirkimo sÄ lygas, iÅ¡ kurių viena teismo pripažinta neteisėta, vienbalsiai patvirtino atsakovo įstatymų nustatyta tvarka sudaryta Viešųjų pirkimų komisija, kuriai teisės aktai (VPÄ® ir Viešųjų pirkimų komisijos darbo reglamentas) nustato atitinkamas teises ir pareigas. Apibendrinant konstatuotina, jog nėra jokio pagrindo teigti, kad atsakovas veikė nerÅ«pestingai ir netinkamai, kad nebuvo pakankamai apdairus ir atsakingas tiek, kiek bÅ«tina apsaugoti pareiÅ¡kėjos interesus ir todėl yra atsakingas už pareiÅ¡kėjos patirtÄ Å¾alÄ .

PrieÅ¡ingai, atsakovas veikė griežtai laikydamasis teisės aktų (Vietos savivaldos įstatymo, VPÄ® ir kt.) reikalavimų, vadovaudamasis Å¡iais teisės aktais sudarė Viešųjų pirkimų komisijÄ ir paskyrė jos pirmininkÄ . Akcentuotina ir tai, jog ir VieÅ¡ojo pirkimo sÄ lygas svarsčiusi Viešųjų pirkimų komisija taip pat elgėsi itin rÅ«pestingai ir atsakingai - siekdama užtikrinti, kad VieÅ¡ojo pirkimo sÄ lygos atitiktų teisės aktų reikalavimus, kreipėsi teisinės pagalbos į profesionalius teisės ekspertus - perkančiosios organizacijos (t. y. pareiÅ¡kėjos) interesams atstovaujančiÄ advokatų kontorÄ , kad pastarieji pateiktų kvalifikuotÄ iÅ¡vadÄ dėl VieÅ¡ojo pirkimo sÄ lygų atitikties teisės aktų reikalavimams.

Aplinkybė, jog Viešųjų pirkimų komisijos teisėtai pasitelktų teisės ekspertų nuomonei, kuria Viešųjų pirkimų komisija vadovavosi tvirtindama VieÅ¡ojo pirkimo sÄ lygas, nepritarė Lietuvos apeliacinis teismas, vienÄ iÅ¡ VieÅ¡ojo pirkimo sÄ lygų pripažinęs neteisėta (nors prieÅ¡ tai VieÅ¡ojo pirkimo sÄ lygoms jokių priekaiÅ¡tų neturėjo pirmosios instancijos Å iaulių apygardos teismas, kas patvirtina, jog VieÅ¡ojo pirkimo sÄ lygų neteisėtumas nebuvo vienareikÅ¡miÅ¡kai aiÅ¡kus, akivaizdus ir iÅ¡ anksto nuspėjamas), jokiu bÅ«du neleidžia tvirtinti, kad Viešųjų pirkimų komisija ar jos vadovas veikė nepateisinamai aplaidžiai, pavirÅ¡utiniÅ¡kai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai bei rÅ«pestingai ir todėl yra atsakingi už pareiÅ¡kėjai kilusiÄ Å¾alÄ .

Absoliučiai nepagrįstas pareiÅ¡kėjos tvirtinimas, kad atsakovui pareiga atlyginti pareiÅ¡kėjos patirtÄ Å¾alÄ kyla, be kita ko, iÅ¡ VPÄ® 100 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos normos, neva nustatančios asmeninę ir tiesioginę jo, kaip perkančiosios organizacijos vadovo, atsakomybę už perkančiosios organizacijos atliekamus vieÅ¡uosius pirkimus. Akivaizdu, jog VPÄ® 100 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta norma nereiÅ¡kia perkančiosios organizacijos vadovo (net ir nesančio viešųjų pirkimų komisijos nariu/vadovu) atsakomybės dėl žalos, kuriÄ perkančioji organizacija gali patirti dėl vieÅ¡ojo pirkimo pripažinimo neteisėtu, atsakomybės. Å i norma nukreipia į Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 184 straipsnį, kuriame nustatyta, kad „Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo <...> pažeidimas užtraukia įspėjimÄ arba baudÄ perkančiųjų organizacijų, perkančiųjų subjektų, koncesijas suteikiančiųjų institucijų vadovams ar jų įgaliotiems asmenims, vieÅ¡ojo pirkimo ar pirkimo, atliekamo vandentvarkos, energetikos, transporto ar paÅ¡to paslaugų srities perÅ¡ančiojo subjekto, ar koncesijos suteikimo komisijos nariams, balsavusiems už neteisėto sprendimo priėmimÄ , ekspertams, perkančiųjų organizacijų, perkančiųjų subjektų, koncesijas suteikiančiųjų institucijų valstybės tarnautojams ar darbuotojams <...>.“ Tuo tarpu neteisėta kalta veika valstybės ir savivaldybės institucijai ir įstaigai tarnautojo padaryta tiesioginė materialinė žala atlyginama vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo ir atitinkamų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso straipsnių nustatyta tvarka.

PareiÅ¡kėja savo reikalavimÄ regreso tvarka priteisti žalÄ iÅ¡ atsakovo taip pat grindžia VTÄ® 33 straipsnio 2 dalimi, kurioje nustatyta, kad „valstybės tarnautojo padarytÄ Å¾alÄ atlyginusi valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga turi regreso teisę reikalauti iÅ¡ žalÄ padariusio valstybės tarnautojo tokio dydžio žalos atlyginimo, kiek ji sumokėjo, bet ne daugiau kaip 9 vidutinių valstybės tarnautojo darbo užmokesčių. <...>.“ Aptariamu atveju yra aktualus VTĮ 32 straipsnis, nustatantis valstybės tarnautojo materialinės atsakomybės sÄ lygas.

VTÄ® 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „valstybės tarnautojas turi atlyginti savo neteisėta kalta veika valstybės ir savivaldybės institucijai ir įstaigai padarytÄ tiesioginę materialinę žalÄ .“ Kaip iÅ¡plaukia iÅ¡ cituotos VTÄ® 32 straipsnio 1 dalies, galimybė valstybės tarnautojui taikyti materialinę atsakomybę yra saistoma tam tikrų sÄ lygų nustatymo - turi bÅ«ti nustatyta neteisėta valstybės tarnautojo veika, dėl minėtos neteisėtos veikos institucijai (įstaigai) padaryta tiesioginė materialinė žala bei valstybės tarnautojo kaltė.

Kita bÅ«tina materialinės atsakomybės sÄ lyga - neteisėta veika, kuri suprastina kaip valstybės tarnautojo pareigų, kylančių iÅ¡ įstatymų, kitų teisės aktų, inter alia (be kita ko) vidaus administravimo aktų, taip pat nustatytų konkretaus valstybės tarnautojo pareigybės apraÅ¡yme, nevykdymas ar netinkamas vykdymas. Kaip iÅ¡plaukia iÅ¡ VTÄ® 32 straipsnio 1 dalies, valstybės tarnautojo materialinei atsakomybei kilti bÅ«tina nustatyti, kad bÅ«tent konkretaus valstybės tarnautojo neteisėta veika lėmė atitinkamÄ institucijai atsiradusiÄ Å¾alÄ , taigi bÅ«tina nustatyti priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir žalos.

Tuo tarpu vertinant kaltę kaip bÅ«tinÄ materialinės atsakomybės sÄ lygÄ , pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog valstybės tarnautojų materialinės atsakomybės srityje netaikytina Civilinio kodekso 6.248 straipsnyje įtvirtinta kaltės prezumpcija (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-2899/2011). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, kalbėdamas apie valstybės tarnautojo veiklos neteisėtumÄ , yra nurodęs, kad valstybės tarnautojo materialinės atsakomybės sÄ lyga - neteisėta veika, suprastina kaip valstybės tarnautojo pareigų, kylančių iÅ¡ įstatymų, kitų teisės aktų, inter alia vidaus administravimo aktų, taip pat nustatytų konkretaus valstybės tarnautojo pareigybės apraÅ¡yme, nevykdymas ar netinkamas vykdymas.

Kaip matyti iÅ¡ pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymo, pareiÅ¡kėja vadovaujasi atsakovo kaltės prezumpcija ir nedetalizuoja, kokie atsakovo neteisėti veiksmai lėmė žalÄ pareiÅ¡kėjai. Ir tai yra logiÅ¡ka ir dėsninga, kadangi atsakovas jokių neteisėtų veiksmų, kurie bÅ«tų nulėmę žalÄ pareiÅ¡kėjai, neatliko, todėl darytina iÅ¡vada, kad atsakovas nėra kaltas dėl pareiÅ¡kėjai atsiradusios žalos, o iÅ¡ to seka, kad nėra jokio faktinio bei teisinio pagrindo jo materialinei atsakomybei kilti.

Atsakovo R. A. atstovas advokatas Egidijus MorkÅ«nas teismo posėdžio metu nurodė, kad su pateiktu praÅ¡ymu nesutinka. Papildomai pažymėjo, kad teismo posėdžio metu iÅ¡aiÅ¡kėjo viena svarbi aplinkybė, kad į teismÄ kreipėsi ne tas subjektas. Kaip paaiÅ¡kėjo, pinigų savininkas yra savivaldybė, todėl žala padaryta ne Raseinių rajono savivaldybės administracijai, tačiau Raseinių rajono savivaldybei, nes vadovaujantis įstatymo nuostatomis, savivaldybės administracija tik valdo savivaldybės pinigus.

Nurodo, kad pareiÅ¡kėjos minimas teismo sprendimas, kuriame buvo skirta bauda ir kuriÄ sumokėjo pareiÅ¡kėja, nėra joks prejudicinis faktas, kadangi prejudiciniu faktu gali bÅ«ti tiktai aplinkybės, nustatytos kitoje byloje, nagrinėtoje tarp tų pačių Å¡alių. Nurodo, kad R. A. nebuvo Å¡alis nagrinėjant minimÄ bylÄ . Regreso žala ir atlyginimas jau atlygintos žalos yra siejamas su padarytos žalos atlyginimu, todėl sumokėta bauda, t. y. administracinė sankcija nėra žala. Å iuo atveju, paskirta bauda negali bÅ«ti laikoma tiesiogiai atlygintina žala pagal CK 6.280 straipsnio 1 dalies nuostatas.

Raseinių rajono savivaldybė turi teisę pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 12 punktÄ priimti sprendimÄ dėl iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ asmens, kuris buvo paskirtas tarybos, iki 6 mėnesių padarytos žalos, be atskiro teismo sprendimo. Nurodo, kad tai yra atskiras teisės institutas, t. y. institutas tarp darbdavio ir darbuotojo. Tokiu atveju bÅ«tų taikomas visiÅ¡kai kitas teisinis mechanizmas bei skundžiamas kitas aktas. Å iuo atveju kreipėsi Raseinių rajono savivaldybės administracija, kuri neturi tokios teisės pagal įstatymÄ ar kitÄ priimtÄ aktÄ , atstovauti savivaldybei teisme.

Savivaldybės interesams teisme atstovauja iÅ¡imtinai meras. PareiÅ¡kėja teigia, kad atsakovas neužtikrino VPÄ® nuostatų laikymosi. Atsakovas su tuo nesutinka ir nurodo, kad tai yra deklaratyvi nuostata, teismas, priimdamas sprendimÄ dėl žalos atlyginimo, turi detaliai iÅ¡siaiÅ¡kinti ir nustatyti kaltininko kaltę, t. y. ko konkrečiai atsakovas nepadarė. Akivaizdu, kad kiekvieno iÅ¡ Europos SÄ jungos finansuojamo projekto laikas yra terminuotas, todėl yra prievolė pasiraÅ¡yti sutartis kuo greičiau, kad nebÅ«tų prarandami pinigai bei kad nustatytais terminais bÅ«tų atliekami darbai.

Atsakovas R. A. sutartį pasirašė Raseinių rajono savivaldybės vardu, veikdamas pagal tarybos patvirtintÄ apraÅ¡Ä , kuriame yra nurodyta, kas pasiraÅ¡o sutartis. Pažymėjo, kad atsakovas nepažeidė nei vieno apraÅ¡o punkto. Sutartis buvo suderinta, taip kaip yra numatyta apraÅ¡o 5, 8 punktuose, ir Å¡iuo atveju jokio norminio akto pažeidimo atsakovo veiksmuose nėra. Lygiai tas pats pasisakytina dėl VieÅ¡ojo pirkimo komisijos patvirtintų VieÅ¡ojo pirkimo sÄ lygų. Akivaizdu, kad R. A. net ir bÅ«damas administracijos direktoriumi, negalėjo įtakoti VieÅ¡ojo pirkimo komisijos.

Jeigu atsakovas bÅ«tų bandęs įtakoti ar įtakojęs Viešųjų pirkimų komisijos narius dėl priimamų sprendimų ar dėl balsavimo, bÅ«tent tuomet jis bÅ«tų virÅ¡ijęs savo įgaliojimus. Nėra pagrindo teigti, kad R. A. yra atsakingas už tai, kad jam nedalyvaujant VieÅ¡ojo pirkimo komisija vienasmeniÅ¡kai patvirtino VieÅ¡ojo pirkimo sÄ lygas. Joks įstatymas nenumato, kad savivaldybės administracijos direktorius galėtų priimtÄ sprendimÄ Ä¯takoti, t. y. panaikinti, pakeisti, ar apskųsti teismui, kreiptis į tarybÄ ir pan.

Pareiškėjos Raseinių rajono savivaldybės administracijos prašymas atmestinas. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl žalos, padarytos valstybės tarnyboje, atlyginimo regreso tvarka. Byloje nustatyta, kad Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. A1-1253 „Dėl Raseinių savivaldybės administracijos prekių, paslaugų ir darbų viešųjų pirkimų komisijos sudarymo“ sudaryta Raseinių rajono savivaldybės administracijos prekių, paslaugų ir darbų viešųjų pirkimų komisija:

R. A. – komisijos pirmininkas, D. U. – komisijos pirmininko pavaduotojas, D. M. – komisijos sekretorė bei A. M., J. T. – komisijos nariai. 2017 m. sausio 16 d. Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktorius įsakymu Nr. A1-44 „Dėl Raseinių rajono savivaldybės administracijos 2017 m. viešųjų pirkimų plano patvirtinimo“ patvirtino Raseinių rajono savivaldybės administracijos viešųjų pirkimų planÄ . Minėtame plane įtrauktas (duomenys neskelbtini) kvartalo viešųjų erdvių ir gyvenamųjų vietovių patrauklumo didinimo rangos darbų vieÅ¡asis pirkimas.

Viešųjų pirkimų komisija 2017 m. spalio 3 d. protokolu Nr. 152 patvirtino Supaprastinto atviro konkurso „(duomenys neskelbtini) kvartalo viešųjų erdvių ir gyvenamųjų vietovių patrauklumo didinimo rangos darbai“ sÄ lygas. 2017 m. spalio 3 d. Viešųjų pirkimų komisijos posėdyje dalyvavo: D. U. (komisijos pirmininkas), D. B., A. M. ir J. T.. Komisija svarstydama VieÅ¡ojo pirkimo sÄ lygas vienbalsiai joms pritarė ir jas patvirtino. VieÅ¡ojo pirkimo sÄ lygų 9 skyriuje numatė pasiÅ«lymų vertinimo tvarkÄ , kurios 9.7 punkte patvirtino, kad perkančioji organizacija ekonomiÅ¡kai naudingiausiÄ pasiÅ«lymÄ iÅ¡renka pagal kainos ir kokybės santykį, t. y. pirmasis kriterijus (C) – pasiÅ«lymo kaina; antrasis kriterijus (T1) – rizikos valdymas; trečiasis kriterijus (T2) – darbų organizavimas ir komunikacija. 2017 m. gruodžio 1 d. raÅ¡tu Nr. 2017-12-01/GR03 (duomenys neskelbtini) pateikė pretenzijÄ , kurioje nurodė, kad perkančiosios organizacijos nustatyti vertinimo kriterijai T1 ir T2 bei pateiktas apraÅ¡ymas neužtikrina tiekėjų veiksmingos konkurencijos. 2017 m. gruodžio 18 d.

Viešųjų pirkimų komisija raÅ¡tu Nr. VP1-260 „Dėl atsakymo į pretenzijÄ supaprastinto atviro konkurso (duomenys neskelbtini) kvartalo viešųjų erdvių ir gyvenamųjų vietovių patrauklumo didinimo rangos darbų pirkime“ pretenzijÄ laikė nepagrįsta ir jÄ atmetė, o VieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«ras tęsė bei pasiÅ«lymų pateikimo termino nenukėlė. Teisminio ginčo metu Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. gegužės 9 d. sprendimu civilinėje byloje (duomenys neskelbtini) pripažino neteisėtais Raseinių rajono savivaldybės administracijos paskelbto vieÅ¡ojo pirkimo „(duomenys neskelbtini) kvartalo viešųjų erdvių ir gyvenamųjų vietovių patrauklumo didinimo rangos darbai“, pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini) sÄ lygų 9.7 punkte numatytus ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus T1 ir T2 bei skyrė Raseinių rajono savivaldybės administracijai 10 000 eurų baudÄ , mokėtinÄ Ä¯ Valstybės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ .

Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktorius 2018 m. gegužės 30 d. įsakymu Nr. A1-508 „Dėl teismo sprendimo įvykdymo“ pavedė Centralizuotam buhalterinės apskaitos skyriui iÅ¡mokėti 1 570 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas (duomenys neskelbtini) bei 10 000 Eur baudÄ Valstybinei mokesčių inspekcijai. IÅ¡laidos padengtos iÅ¡ Raseinių rajono savivaldybės administracijos veiklos finansavimui skirtų asignavimų. 2018 m. gegužės 31 d. bankiniu pavedimu Nr. 01493 Raseinių rajono savivaldybės administracija sumokėjo paskirtÄ baudÄ .

Regreso teisę į žalÄ padariusį asmenį reglamentuoja Civilinio kodekso 6.280 straipsnis. Å io straipsnio 1 dalyje numatyta, kad atlyginęs kito asmens padarytÄ Å¾alÄ asmuo turi į padariusį asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Reikalavimai dėl žalos atlyginimo pagal savo pobÅ«dį yra civilio pobÅ«džio, tačiau dalies reikalavimų nagrinėjimÄ Ä¯statymas priskiria administracinio teismo kompetencijai.

Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (ginčui aktuali redakcija galiojusi nuo 2018 m. birželio 1 d. iki 2019 m. sausio 1 d.) 32 straipsnyje numatytos materialinės atsakomybės sÄ lygos ir žalos atlyginimo tvarka. Minėto straipsnio 1 dalyje numatyta, kad valstybės tarnautojas turi atlyginti savo neteisėta kalta veika valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai padarytÄ tiesioginę materialinę žalÄ . PareiÅ¡kėja praÅ¡o priteisti žalos atlyginimÄ iÅ¡ R. A., kuris nuo 2016 m. lapkričio 24 d.

Raseinių rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. TS-401 „Dėl Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus skyrimo“ paskirtas Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas ėjo iki 2018 m. balandžio 30 d. VTÄ® 32 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog valstybės tarnautojui gera valia Å¡alių susitarimu žalos neatlyginus natÅ«ra ar pinigais, padarytos žalos atlyginimas gali bÅ«ti tÄ valstybės tarnautojÄ Ä¯ pareigas priėmusio asmens, o kai valstybės tarnautojÄ Ä¯ pareigas priima Seimas, Vyriausybė ar savivaldybės taryba, – atitinkamai Seimo valdybos, Ministro Pirmininko ar savivaldybės mero sprendimu iÅ¡skaitomas iÅ¡ valstybės tarnautojo darbo užmokesčio nevirÅ¡ijant vidutinio darbo užmokesčio.

Sprendimas dėl žalos atlyginimo turi bÅ«ti priimtas ne vėliau kaip per vienÄ mėnesį nuo žalos paaiÅ¡kėjimo dienos. Neatlyginta žalos dalis iÅ¡ieÅ¡koma pareiÅ¡kus ieÅ¡kinį teisme. 2018 m. rugsėjo 10 d. Raseinių rajono savivaldybės taryba priėmė sprendimÄ Nr. TS-325 „Dėl žalos iÅ¡ieÅ¡kojimo“, kuriame vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – ir VSÄ®) 16 straipsnio 2 dalies 12 punktu, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.280 straipsniu bei atsižvelgdama į tai, kad Raseinių rajono savivaldybės administracija patyrė 23 070 eurų žalÄ , vykdydama teismo sprendimus, nusprendė iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ Raseinių rajono savivaldybės administracijos patirtÄ Å¾alÄ iÅ¡ atsakingų asmenų bei įpareigojo Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktorių L.

K. imtis žalos iÅ¡ieÅ¡kojimui vykdyti visų bÅ«tinų priemonių. VSÄ® 51 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekviena savivaldybė turi savarankiÅ¡kÄ biudžetÄ . Savivaldybės biudžetas sudaromas ir tvirtinamas vieniems biudžetiniams metams. Savivaldybių biudžetų rengimo, svarstymo ir tvirtinimo procedÅ«ra nustatyta Biudžeto sandaros įstatyme ir Vyriausybės nutarimu patvirtintose taisyklėse. Minėto straipsnio 3 dalyje numatyta, kad savivaldybės biudžeto sudarymo pagrindas yra patvirtinti savivaldybės strateginio planavimo dokumentai, taip pat savivaldybių funkcijoms įgyvendinti reikalingų lėšų skaičiavimai.

Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad savivaldybės biudžetų asignavimų valdytojai yra savivaldybių biudžetinių įstaigų ar savivaldybės administracijos ir (ar) jos padalinių, nurodytų savivaldybės tarybos patvirtintame savivaldybės biudžete, vadovai (savivaldybės administracijoje – administracijos direktorius ar jo įgalioti asmenys, savivaldybės administracijos padaliniuose – padalinių vadovai ar jų įgalioti asmenys). VSÄ® 29 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad savivaldybės administracijos direktorius be kitų jam pavestų funkcijų: administruoja asignavimus, savivaldybės tarybos skirtus savivaldybės administracijai (4 punktas), savivaldybės tarybos nustatyta tvarka administruoja savivaldybės biudžeto asignavimus ir kitus piniginius iÅ¡teklius, organizuoja savivaldybės biudžeto vykdymÄ ir atsako už savivaldybės Å«kinę ir finansinę veiklÄ , administruoja savivaldybės turtÄ (5 punktas).

Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad 2018 m. gegužės 30 d. įsakymu pavesta iÅ¡mokėti Lietuvos apeliacinio teismo priteistÄ 10 000 eurų baudÄ , kuri yra dengiama iÅ¡ savivaldybės administracijos veiklos finansavimui skirtų asignavimų. Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytÄ teisinį reglamentavimÄ bei byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, teismas sprendžia, kad Raseinių rajono savivaldybės administracija yra institucija, turinti teisę kreiptis į teismÄ su praÅ¡ymu priteisti žalÄ iÅ¡ atsakingų valstybės tarnautojų.

Minėta institucija sumokėdama Lietuvos apeliacinio teismo paskirtÄ baudÄ , sumažino jiems Raseinių rajono savivaldybės tarybos skirtus asignavimus savivaldybės administracijos veiklos finansavimui, kurie galimai savivaldybės administracijos buvo suplanuoti skirti kitai savivaldybės administracijos veiklai finansuoti. Atsižvelgiant į tai, sumokėjusi teismo paskirtÄ baudÄ , Raseinių rajono savivaldybės administracija galimai patyrė žalÄ ir turi pagrįstÄ lÅ«kestį patirtÄ Å¾alÄ regreso tvarka susigrÄ Å¾inti iÅ¡ atsakingų asmenų ir yra tinkamas subjektas teikti skundÄ teismui.

Valstybės tarnautojo civilinei atsakomybei atsirasti bÅ«tinos keturios sÄ lygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis), teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis) ir teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis). Valstybės tarnybos įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje, valstybės tarnautojo materialinei atsakomybei kilti bÅ«tina nustatyti, kad bÅ«tent konkretaus valstybės tarnautojo neteisėta veika lėmė atitinkamÄ institucijai atsiradusiÄ Å¾alÄ , taigi bÅ«tina nustatyti priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir žalos.

Tuo tarpu vertinant kaltę kaip bÅ«tinÄ sÄ lygÄ , pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog valstybės tarnautojų materialinės atsakomybės srityje netaikytina Civilinio kodekso 6.248 straipsnyje įtvirtinta kaltės prezumpcija <...> (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-38-662/2015). PareiÅ¡kėja Raseinių rajono savivaldybės administracija tvirtina, kad visos sÄ lygos valstybės tarnautojo civilinei atsakomybei atsirasti yra nustatytos Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. sprendime (duomenys neskelbtini).

Nurodo, kad VieÅ¡ojo pirkimo neteisėtumas turi bÅ«ti laikomas prejudiciniu faktu ir iÅ¡ naujo neįrodinėjamas. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 57 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iÅ¡ naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės, prejudicinių faktų galiÄ tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, iÅ¡skyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims, pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas bÅ«tų reikÅ¡mingas abiejose bylose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2636/2012).

Teismas pareiÅ¡kėjos pozicijÄ , kad Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. sprendime civilinėje byloje (duomenys neskelbtini) pripažintas VieÅ¡ojo pirkimo neteisėtumas laikytinas prejudiciniu faktu, dėl ko laikoma, kad atsakovo R. A. neteisėti veiksmai įrodyti, atmestinas kaip nepagrįstas. IÅ¡ Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. sprendimo civilinėje byloje (duomenys neskelbtini) matyti, kad minėtoje byloje buvo sprendžiamas Raseinių rajono savivaldybės administracijos paskelbto VieÅ¡ojo pirkimo sÄ lygų 9.7 punkte numatytų ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų T1 ir T2 teisėtumo klausimas.

Lietuvos apeliacinis teismas ieÅ¡kovės (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kinį tenkino ir pripažino neteisėtais Raseinių rajono savivaldybės administracijos paskelbto vieÅ¡ojo pirkimo „Raseinių miesto V. K. kvartalo viešųjų erdvių ir gyvenamųjų vietovių patrauklumo didinimo rangos darbai“, pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini) sÄ lygų 9.7 punkte numatytus ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus T1 ir T2. Minėtame sprendime nurodoma, kad nagrinėjamu atveju Raseinių rajono savivaldybės administracijos nustatytų ekonominio naudingumo kriterijų T1 ir T2 vertinimo apraÅ¡ai yra suformuluoti nekonkrečiai, abstrakčiai, aiÅ¡kiai neapibrėžiant, kaip bus vertinama atitiktis nustatytiems kriterijams.

NeaiÅ¡kios ir dviprasmiÅ¡kos pirkimo sÄ lygos, lemiančios nevienodÄ jų turinio suvokimÄ ir aiÅ¡kinimÄ , kuris iÅ¡ esmės priklauso tik nuo vertintojo nuomonės, negali bÅ«ti vertinamos kaip teisėtos. Sprendime taip pat pasisakyta, kad kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, kilus ginčui dėl vertinimo, kurį atliko perkančiosios organizacijos paskirtas asmuo, esminę reikÅ¡mę tokiu atveju turi ta aplinkybė, ar perkančiosios organizacijos atliktas tiekėjo pasiÅ«lymo vertinimas atitiko paskelbtas vieÅ¡ojo pirkimo sÄ lygas, bet ne aplinkybė, koks perkančiosios organizacijos darbuotojas (atitinkamai – ekspertas) faktiÅ¡kai atliko pasiÅ«lymo vertinimÄ ir kokia yra jo kvalifikacija.

Pažymėtina, kad Å¡ioje byloje nebuvo sprendžiamas darbuotojų atsakomybės klausimas, o bÅ«tent, nebuvo nagrinėjamas R. A. atsakomybės klausimas, sprendžiant, ar jis pažeidė viešųjų pirkimų, vietos savivaldos ir kitus teisės aktus. Teismas taip pat pažymi, kad R. A., kaip Raseinių savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas einantis asmuo, nedalyvavo teisminiame ginče pagal pareiÅ¡kėjos (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kinį. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡analizuota, pareiÅ¡kėjas privalėjo įrodyti visas civilinės atsakomybės sÄ lygas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuoja praktikÄ , kad valstybės tarnautojo materialinei atsakomybei taikyti bÅ«tina nustatyti visas įstatyme įtvirtintas materialinės atsakomybės sÄ lygas. Pagal VTÄ® 32 straipsnio 1 dalį, valstybės tarnautojas turi atlyginti savo neteisėta kalta veika padarytÄ tiesioginę materialinę žalÄ â€“ tiesioginius nuostolius, t. y. turto netekimÄ , sugadinimÄ , turėtas iÅ¡laidas ir pan. bÅ«tina materialinės atsakomybės sÄ lyga – neteisėta veika, kuri suprantama kaip valstybės tarnautojo pareigų, kylančių iÅ¡ įstatymų, kitų teisės aktų, inter alia (be kita ko) vidaus administravimo aktų, taip pat nustatytų konkretaus valstybės tarnautojo pareigybės apraÅ¡yme, nevykdymas ar netinkamas vykdymas.

Valstybės tarnautojo materialinei atsakomybei kilti taip pat bÅ«tina nustatyti, kad bÅ«tent konkretaus valstybės tarnautojo neteisėta veika lėmė atitinkamÄ institucijai atsiradusiÄ Å¾alÄ , taigi bÅ«tina nustatyti priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir žalos. Valstybės tarnautojo materialinei atsakomybei kilti pakankama bet kuri kaltės forma – tiek tyčia (tiesioginė ir netiesioginė), tiek neatsargumas (didelis ir paprastas) (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-38-622/2015).

PareiÅ¡kėjo nuomone, neteisėti atsakovo veiksmai pasireiÅ¡kė tuo, kad atsakovas sudarydamas VieÅ¡ojo pirkimo komisijÄ , kurios pirmininku pats buvo, 2017 m. spalio 3 d. protokolu Nr. 152 patvirtino neteisėtas VieÅ¡ojo pirkimo sÄ lygas (pirkimo sÄ lygų 9.7 punktÄ , t. y. ekonominio vertinimo kriterijus T1 ir T2). VPÄ® 19 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad perkančioji organizacija pirkimo (pirkimų) procedÅ«roms atlikti privalo (mažos vertės pirkimų procedÅ«roms, pagal preliminariÄ jÄ sutartį atliekamoms atnaujinto tiekėjų varžymosi procedÅ«roms – gali) sudaryti vieÅ¡ojo pirkimo komisijÄ (toliau – Komisija), nustatyti jai užduotis ir suteikti visus įgaliojimus toms užduotims atlikti.

Jeigu perkančioji organizacija pirkimų procedÅ«roms atlikti įgalioja kitÄ perkančiÄ jÄ organizacijÄ , Å¡iuos veiksmus atlieka įgaliotoji organizacija. Komisija dirba pagal jÄ sudariusios perkančiosios organizacijos patvirtintÄ darbo reglamentÄ , yra jai atskaitinga ir vykdo tik raÅ¡ytines jos užduotis ir įpareigojimus. Minėto straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Komisija sudaroma jÄ sudarančios perkančiosios organizacijos vadovo įsakymu (potvarkiu) iÅ¡ ne mažiau kaip 3 fizinių asmenų – Komisijos pirmininko ir bent 2 Komisijos narių (toliau kartu – Komisijos narys, Komisijos nariai).

Å ie Komisijos nariai gali bÅ«ti ir ne KomisijÄ sudarančios perkančiosios organizacijos darbuotojai. KomisijÄ sudaranti perkančioji organizacija turi teisę pasikviesti ekspertų – dalyko žinovų konsultuoti klausimu, kuriam reikia specialių žinių ar vertinimo. Atsakovas 2016 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. A1-1253 „Dėl Raseinių savivaldybės administracijos prekių, paslaugų ir darbų viešųjų pirkimų komisijos sudarymo“ sudarė Raseinių rajono savivaldybės administracijos prekių, paslaugų ir darbų viešųjų pirkimų komisijÄ .

Komisijos pirmininku paskyrė administracijos direktorių R. A. Viešųjų pirkimų komisija, vadovaudamasi Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. spalio 15 d. įsakymu Nr. A1-867 „Dėl Raseinių rajono savivaldybės administracijos viešųjų pirkimų komisijos sudarymo ir jos veiklos organizavimo taisyklių patvirtinimo“, patvirtino Viešųjų pirkimų komisijos darbo reglamentÄ (toliau – ir Reglamentas). Reglamento 18 punkte numatyta, kad komisijos veiklai vadovauja pirmininkas.

Jei pirmininkas negali dalyvauti posėdyje, posėdžiui pirmininkauja Komisijos pirmininko pavaduotojas. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2017 m. spalio 3 d. Viešųjų pirkimų komisijos posėdžiui pirmininkavo administracijos direktoriaus pavaduotojas D. U. Reglamento 3 punkte numatyta, kad komisija savo sprendimus priima laikydamasi nešališkumo, objektyvumo, lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų. Priimdama sprendimas Komisija yra savarankiška. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad viešasis pirkimas teisminio ginčo metu nebuvo sustabdytas, t. y.

VPĮ nenumato perkančiajai organizacijai stabdyti viešojo pirkimo procedūrų teisminio ginčo metu, o iš teismo sprendimų matyti, kad laikinosios apsaugos priemonės minėta apimtimi nebuvo taikytos. Atsižvelgiant į tai, VPĮ 29 straipsnyje reglamentuota pirkimo procedūrų pradžia ir pabaiga. Pirkimo (ar atskiros pirkimo dalies) ar projekto konkurso procedūros baigiasi, kai sudaroma pirkimo sutartis ir pateikiamas sutarties įvykdymo užtikrinimas, jeigu jo buvo reikalaujama, sudaroma preliminarioji sutartis, sukuriama dinaminė pirkimų sistema arba nustatomas projekto konkurso laimėtojas (VPĮ 29 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Raseinių rajono savivaldybės taryba 2006 m. liepos 27 d. sprendimu Nr. (1.1)-TS-237 „Dėl Raseinių rajono savivaldybės vardu sudaromų sutarčių pasiraÅ¡ymo tvarkos apraÅ¡o tvirtinimo“ patvirtino Raseinių rajono savivaldybės vardu sudaromų sutarčių pasiraÅ¡ymo tvarkos apraÅ¡Ä (toliau – ir ApraÅ¡as). ApraÅ¡o 14.3 numatyta, kad tarybos pritarimo nereikia Raseinių rajono savivaldybės vardu sudarant sutartis dėl viešųjų pirkimų. ApraÅ¡o 6 punkte numatyta, kad sutarties projektÄ , pateikdamas derinti pasiraÅ¡o sutarties rengėjas.

Prie sutarties projekto turi bÅ«ti pridėti visi reikalingi dokumentai: susiraÅ¡inėjimo medžiaga, Viešųjų pirkimų komisijos posėdžio protokolai ir kt. Visi sutarčių projektai derinami Å¡ia tvarka: pirmiausia sutarties projektÄ derina Savivaldybės administracijos padalinio, kuriame buvo ruoÅ¡iamas sutarties projektas, vedėjas. Jei yra numatomi Savivaldybės finansiniai ar turtiniai įsipareigojimai, projektai turi bÅ«ti derinami su asignavimų valdytoju, o jei numatomi ilgalaikiai įsipareigojimai – taip pat su Finansų ir biudžeto skyriumi.

Sutarčių projektai derinami su Juridiniu skyriumi (ApraÅ¡o 7 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad sutartis su VieÅ¡Ä jį pirkimÄ laimėjusiu tiekėju buvo pasiraÅ¡yta Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus, kaip nurodė ir pareiÅ¡kėjas teismo posėdžio metu, nėra pagrindo manyti, kad ji nebuvo suderinta ApraÅ¡e numatyta tvarka. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, jog administracinės institucijos diskrecijos teisė suprantama kaip galia, suteikianti administravimo subjektui tam tikrÄ veiklos laisvę priimant sprendimus, įgalinanti jį iÅ¡ keleto teisiÅ¡kai galimų elgesio variantų pasirinkti tÄ , kuris, jo nuomone, yra tinkamiausias (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. gruodžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A415-2203/2006).

Diskrecijos teisė neturi būti aiškinama kaip absoliučiai nemotyvuotas ir nieko nesaistomas pasirinkimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 31 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A492-1570/2012). Diskrecijos teisė teisinėje valstybėje negali būti absoliuti, ja besinaudojantys subjektai yra suvaržyti bendrųjų teisėtumo principo reikalavimų ir kriterijų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A14-231/2007, 2014 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-563/2014).

Ä®gyvendindamos diskrecines galias vieÅ¡ojo administravimo institucijos, be kita ko, turi nepiktnaudžiauti joms suteiktais įgaliojimais, laikytis objektyvumo ir neÅ¡aliÅ¡kumo, lygybės prieÅ¡ įstatymÄ ir proporcingumo principų. Diskrecija turi bÅ«ti grindžiama objektyviais faktais bei bendraisiais teisės principais – įstatymo virÅ¡enybės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, efektyvumo, numatytais Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-596/2013, 2018 m. lapkričio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2995-492/2018).

VPÄ® 100 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad už perkančiosios organizacijos atliekamus vieÅ¡uosius pirkimus atsako perkančiosios organizacijos vadovas. Å iame įstatyme minėta teisės norma, numatanti perkančiosios organizacijos vadovo atsakomybę, yra bendro pobÅ«džio, blanketinė teisės norma. Vadovo patraukimas atsakomybėn, pagal VPÄ® 100 straipsnio 1 dalį, galimas tik nustačius konkrečius įstaigos vadovo veiksmus/neveikimÄ , susijusius su vieÅ¡ojo pirkimo atlikimu institucijoje, kurie pažeidė VPÄ® ir/ar kitus teisės aktus, užtikrinančius viešųjų pirkimų vykdymÄ institucijoje.

Atsižvelgiant į byloje esančius duomenis bei teisinį reglamentavimÄ , teismas sprendžia, kad R. A. laikėsi teisės aktų, reglamentuojančių VieÅ¡ojo pirkimo atlikimÄ , o sutartį su VieÅ¡ojo pirkimo laimėtoju pasirašė atsižvelgdamas į ApraÅ¡e esančius suderinimus, todėl byloje nėra surinkta objektyvių duomenų, leidžiančių pagrįstai konstatuoti atsakovo neteisėtus veiksmus. PareiÅ¡kėja nurodo, kad Raseinių rajono savivaldybės administracija, vykdydama 2018 m. gegužės 9 d. sprendimÄ , priimtÄ civilinėje byloje (duomenys neskelbtini), kuriuo jai buvo paskirta 10 000 eurų bauda dėl neteisėto vieÅ¡ojo pirkimo, 2018 m. gegužės 30 d. priimto Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. A1-508 „Dėl teismo sprendimo vykdymo“ pagrindu 2018 m. gegužės 31 d.

Valstybinei mokesčių inspekcijai sumokėjo 10 000 Eur, todėl mano, kad pareiškėjos tiesioginių nuostolių faktas laikytinas įrodytu. Žala suprantama kaip išlaidos, kurių atsirado dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ar neveikimo, t. y. kurių asmuo nebūtų patyręs, jeigu atsakovas nebūtų atlikęs neteisėtų veiksmų. Žalos dydis nėra preziumuojamas, todėl kiekvienu konkrečiu atveju žalos dydį turi įrodyti pareiškėjas, o teismas privalo patikrinti, ar jis tinkamai apskaičiavo žalos dydį.

Nuostolių, kaip piniginės žalos iÅ¡raiÅ¡kos, turi bÅ«ti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkcijÄ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1187-492/2017). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. kovo 8 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-858-1810-12 pažymėjo, kad asmuo, patyręs žalÄ , turi teisę į visiÅ¡kÄ Å¾alos atlyginimÄ , kuri sugrÄ Å¾intų jį į tokiÄ padėtį, kokia egzistuotų, jei žala nebÅ«tų atsiradusi <...> Å iame kontekste taip pat pažymėtina, kad doktrinoje priežastinio ryÅ¡io nustatymas yra siejamas su conditio sine qua non (bÅ«tina, privaloma sÄ lyga) testu: siekiant konstatuoti, kad atsakovo neteisėtas veikimas buvo pareiÅ¡kėjo patirtos žalos faktinė priežastis, bÅ«tina nustatyti, ar pareiÅ¡kėjo patirta žala bÅ«tų kilusi, jei atsakovas nebÅ«tų veikęs neteisėtai.

Kaip jau minėta, valstybės tarnautojo materialinė atsakomybė atsiranda tada, kai yra visos sÄ lygos tokiai atsakomybei atsirasti, nesant bent vienos iÅ¡ jų, materialinė atsakomybė negalima. Ä®vertinus faktines aplinkybes ir nurodytÄ teisinį reglamentavimÄ , teismas sprendžia, kad pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas iÅ¡ atsakovo priteisti atlyginti žalÄ yra nepagrįstas, nes nėra įrodyti neteisėti atsakovo veiksmai, kaip viena iÅ¡ sÄ lygų atsakovo atsakomybei kilti. Teismo pareiga pagrįsti priimtÄ sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (žr.

Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimÄ byloje van de Hurk v. Netherlands). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartÄ pažymėjęs, kad teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno byloje pateikto argumento, o vertindamas įrodymus teismas gali daryti jais pagrįstas apibendrinančias motyvuotas iÅ¡vadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2685/2011). Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos proceso Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ .

PareiÅ¡kėja Raseinių rajono savivaldybės administracija pateikė praÅ¡ymÄ atlyginti iÅ¡ atsakovo R. A. pareiÅ¡kėjos naudai jos patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Å iuo teismo sprendimu pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas atmestas, kaip nepagrįstas, todėl pareiÅ¡kėja neįgijo teisės į teismo iÅ¡laidų atlyginimÄ . Atsakovas R. A. atsiliepime taip pat prašė priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjos Raseinių rajono savivaldybės administracijos atsakovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsakovas iki bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos teismui nepateikė dokumentų, patvirtinančių atsakovo turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, todėl teismo iÅ¡laidų atlyginimo klausimo nesprendžiamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu, n u s p r e d ž i a : PareiÅ¡kėjos Raseinių rajono savivaldybės administracijos skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Å iaulių rÅ«mus. Teisėja Laisvutė Kartanaitė