14197cd2-53b8-4d4b-add5-e4ce28937676 · Vilniaus apygardos teismas

NuorašasByla Nr. 1A-411-626/2016Teisminio proceso Nr. 1-97-1-00312-2014-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.4.1.; 1.2.14.1.1. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. liepos 7 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino, Vitalijos Norkūnaitės (kolegijos pirmininkės), Aušros Valinskienės, sekretoriaujant Jolitai Žylienei, dalyvaujant prokurorui Vičeslavui Jevmenovui, nuteistajam R. B. ir jo gynėjai advokatei A.

A., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo R. B. apeliacinį skundÄ dėl Å alčininkų rajono apylinkės teismo 2016-03-17 nuosprendžio, kuriuo R. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 4 mėnesiams, BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams. Pritaikius BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalis paskirta subendrinta 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis bausmė subendrinta su 2015-10-07 Å alčininkų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta subendrinta trejų metų laisvės atėmimo bausme ir R. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas trejiems metams ir aÅ¡tuoniems mėnesiams, bausmę atliekant bausmę pataisos namuose.Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė: R. B. nuteistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis pažeidė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ir sutrikdė visuomenės rimtį.

O bÅ«tent, už tai, kad jis, 2014-04-25, apie 21.30 val., vieÅ¡oje vietoje, Å alčininkų r., (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo kieme, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, pasireiÅ¡kusiu tuo, kad sukėlė žodinį konfliktÄ su nukentėjusiuoju J. M.. R. B. konflikto metu buities paskirties peiliu slaptai užpuolė nukentėjusįjį J. M., tyčia peiliu dÅ«rė nukentėjusiajam J. M. į kairiÄ jÄ Å¡launį, taip padarydamas nukentėjusiajam pjautinę pavirÅ¡inę žaizdÄ kairės kojos Å¡launyje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymÄ .

Taip pat R. B. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį už vagystę, t. y. už tai, kad jis 2014 metų balandžio mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytÄ dienÄ ir valandÄ , Å alčininkų r., (duomenys neskelbtini), iÅ¡ T. R. priklausančio neaptverto namo kiemo slaptai pagrobė atvirai lauke sudėtus, J. M. priklausančius penkis deguonies balionus: du pilnus ir tris tuščius, kurių kiekvieno vertė 70.09 Eur. Tokiu bÅ«du pavogė 1 210 Lt/350,45 Eur bendros vertės nukentėjusiojo J.

M. turtÄ .Apeliaciniu skundu nuteistasis R. B. praÅ¡o pakeisti Å alčininkų rajono apylinkės teismo 2016-03-17 nuosprendį: perkvalifikuoti jo veikÄ iÅ¡ 178 straipsnio 1 dalies į 294 straipsnio 1 dalį nustačius, kad deguonies balionų savininkui padaryta didelė žala. Nenustačius didelės žalos, bylÄ Å¡ioje dalyje nutraukti; perkvalifikuoti jo veikÄ iÅ¡ BK 284 straipsnio 1 dalies į 140 straipsnio 1 dalį ir bylÄ nutraukti, nes nukentėjusysis neprašė pirmos instancijos teismo tęsti bylos nagrinėjimÄ pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Taip pat praÅ¡o atleisti jį nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų. Apelianto teigimu teismas nepilnai ir nevisapusiÅ¡kai įvertino bylos aplinkybes ir byloje surinktus duomenis, nuosprendyje iÅ¡dėstytos teismo iÅ¡vados neatitinka faktinių aplinkybių ir dėl to jo atžvilgiu buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Apeliantas mano, kad jo veika iÅ¡ BK 178 straipsnio 1 dalies turėtų bÅ«ti perkvalifikuota į 294 straipsnio 1 dalį, jeigu J. M. jo veiksmais padaryta didelė turtinė žala. Taip pat nurodo, kad balionų vertė nebuvo tinkamai apskaičiuota, neatsižvelgta į nusidėvėjimÄ , nenustatyta, kada jie buvo įsigyti, pagaminti, kiek laiko naudojami, kokiomis sÄ lygomis buvo laikomi, kiek juose buvo deguonies ir kokia deguonies kaina.

Mano, kad pagal balionų būklę galima teigti, kad jie visiškai buvo praradę vertę. Teigia, kad neginčijamai yra nustatyta, kad tarp jo ir J. M. buvo susiklostę darbiniai santykiai iki balionų paėmimo: jis pas J. M. dirbo nelegaliai, už atliktus darbus J. M. atsiskaitė tik iš dalies. Tarp jų kilo ginčas dėl apmokėjimo už atliktus darbus, todėl jis ir paėmė 5 balionus bei juos pardavė, apie tai pasakė ir balionų pirkėjui. Už balionus gavo apie 200 Lt. Nurodo, kad šias aplinkybes gali patvirtinti liudytojai T.

R., V. P., J. M. sutuoktinė bei tai, kad jis J. M. imdamas balionus paskambino (skambino ne kartÄ ). Nurodo, kad J. M. parodymai apie tai, kad jis pas J. M. nedirbo, yra melagingi. Apeliantas nesutinka su jo veikos kvalifikavimu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Nurodo, kad įvykio dienÄ jis iÅ¡ tiesų nuvyko pas J. M., prieÅ¡ tai jam skambino telefonu. Nurodo, kad darbiniais reikalais skambindavosi su nukentėjusiuoju dažnai, tačiau nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme Å¡ie duomenys nebuvo patikrinti, nors jis ir prašė.

Nuvykęs pas J. M. jis neturėjo jokių kitų tikslų, tik paÅ¡nekėti dėl atlyginimo. Pokalbio metu tarp jų kilo konfliktas, kuris peraugo į abipusį stumdymÄ si, pagrinde su E. K.. Teigia, kad jokio peilio jis neturėjo ir nepanaudojo, nukentėjusiajam pasakė, kad balionus grÄ Å¾ins tik tada, kai jam bus iÅ¡mokėtas atlyginimas. Nurodo, kad stumdantis matė E. K. rankose peilį, kurį norėdamas atimti susižalojo rankÄ , žymės likusios iki Å¡iol. Nurodo, kad ne kartÄ prašė ikiteisminio tyrimo metu bei teisme atlikti teismo medicininę ekspertizę, tačiau be jokių argumentų to nebuvo padaryta.

Nurodo, kad bÅ«tent J. M. ir E. K. po jo skambučio buvo pasiruošę jį sutikti ir įbauginti, kad jis daugiau nereikalautų jam priklausančio atlyginimo, todėl jie turėjo peilį. Taip pat nurodo, kad peilio atpažinimo tikslu reikėjo apklausti J. M. sutuoktinę ir vaikus, tačiau tai nebuvo padaryta. Mano, kad peilis priklauso J. M. arba E. K. Å¡eimai. Taip pat neigia aplinkybes, kad jis buvo pridėjęs rankÄ su peiliu prie E. K. kaklo. Nurodo, kad J. M. melagingiems parodymams paneigti nebuvo atliktas eksperimentas, kurio metu paaiÅ¡kėtų, ar galima tamsiu paros metu už 50 m, t. y. iÅ¡ vietos, kurioje stovėjo automobilis, matyti jo rankÄ su peiliu prie E. K. kaklo;

E. K. nebuvo atlikta medicininė ekspertizė. Nurodo, kad vėliau J. M. savo parodymus pakoregavo, tačiau teismas neatsižvelgė į J. M. parodymų melagingumÄ . Apeliantas neatmeta galimybės, kad jis J. M. sužalojo gindamasis nuo jį užpuolusių J. M. ir E. K. ir bandydamas atimti peilį. Apeliantas nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad buvo sutrikdyta vieÅ¡oji tvarka, nes konfliktas įvyko tik tarp jo, J. M. ir E. K., kiti žmonės, galėję matyti konfliktÄ buvo toli ir į jį nekreipė dėmesio dėl greitos konflikto eigos.

Atkreipia dėmesį, kad jo tėvas T. B. ir V. C., pamatę, kad E. K. ir J. M. jį mušė bei spardė gulintį ant žemės, pribėgo ir padėjo jam iÅ¡silaisvinti. Mano, kad Å¡iuo konkrečiu atveju negalima teigti, kad buvo pažeista vieÅ¡oji tvarka įžūliais veiksmais, kad bÅ«tent jis demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, kad bÅ«tent jis sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ . Atkreipia dėmesį ir į tai, kad teismas konkrečiai nenurodė kuo pasireiÅ¡kė minėti veiksmai.

Teigia, kad tai buvo asmeninio pobÅ«džio konfliktas, kuris nebuvo nukreiptas į vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ , abi Å¡alys nesusilaikė nuo smurto, faktiÅ¡kai joks paÅ¡alinis nestebėjo įvykio, todėl nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad jo veikoje yra požymių, numatytų BK 284 straipsnio 1 dalyje. Mano, kad byla turėjo bÅ«ti nagrinėjama privataus kaltinimo tvarka, o nesant J. M. praÅ¡ymo procesÄ tęsti, procesas turėtų bÅ«ti nutrauktas. Pažymi, kad proceso metu ne kartÄ prašė atlikti ir balionų poėmį, nurodė kur jie gali bÅ«ti, prašė apklausti balionų pirkėjÄ apie pirkimo-pardavimo aplinkybes, tačiau to nebuvo padaryta.

Atsiliepimai į skundÄ nepateikti.Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėja prašė skundÄ tenkinti, nurodė, kad įrodymų tyrimo atlikti nereikia. Prokuroras prašė skundÄ atmesti. Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Å alčininkų rajono apylinkės teismo 2016-03-17 nuosprendis dalyje dėl R. B. pripažinimo kaltu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį naikintinas ir Å¡ioje dalyje priimtinas naujas nuosprendis BPK 329 straipsnio 1 punkte numatytais pagrindais (BPK 326 straipsnio 3 ir 4 dalys), nes jis yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Apylinkės teismo nuosprendis dėl R. B. pripažinimo kaltu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį yra pagrįstas ir teisėtas, jo naikinti skunde nurodytais motyvais ir argumentais, nėra pagrindo. Dėl BK 284 straipsnio 1 dalies perkvalifikavimo į BK 140 straipsnio 1 dalį Apeliantas nesutinka su jo veikos kvalifikavimu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad buvo sutrikdyta vieÅ¡oji tvarka, nes konfliktas įvyko tik tarp jo, J. M. ir E. K., kiti žmonės, galėję matyti konfliktÄ buvo toli ir į jį nekreipė dėmesio dėl greitos konflikto eigos.

Nesutinka su teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, kad konflikto metu jis panaudojo peilį. Nurodo, kad peilį turėjo E. K., kurį norėdamas atimti susižalojo rankÄ . Neatmeta galimybės, kad J. M. sužalojo gindamasis nuo jį užpuolusių J. M. ir E. K.. Mano, kad byla turėjo bÅ«ti nagrinėjama privataus kaltinimo tvarka, o nesant J. M. praÅ¡ymo procesÄ tęsti, procesas turėtų bÅ«ti nutrauktas.Baudžiamoji atsakomybė už vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ pagal BK 284 straipsnio 1 dalį taikoma asmeniui, kuris vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarkÄ .

BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikaltimo sudėties objektyvieji požymiai yra veika, jos padariniai, priežastinis ryšys, veikos padarymo vieta ir būdas.Byloje neginčytinai nustatyta, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje įvyko konfliktas tarp R. B. ir J. M.. Konflikte taip pat dalyvavo E. K.. Konfliktas įvyko viešoje vietoje, prie gyvenamojo namo laiptinės, kitų asmenų - Z. K., T. B., V. C. akivaizdoje. Prie namo laiptinės bet kuriuo metu galėjo pasirodyti kiti žmonės, vaikai. Konflikto metu peiliu buvo sužalotas J.

M.. 2014-06-26 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertė apžiÅ«rėjo J. M., asmens sveikatos istorijos Nr. 17981, GMP kortelės Nr. 152252 kopijÄ ir nustatė, kad J. M. nustatyta pjautinė pavirÅ¡inė žaizda kairės Å¡launies srityje, sužalojimas padarytas aÅ¡triu, pjaunančių savybių turinčiu daiktu, galimai aplinkybėse nurodytu laiku, sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 24-25).

Apie nukentėjusiajam J. M. padarytÄ sužalojimÄ patvirtino apklausti pareigÅ«nai A. B., A. M.. IÅ¡ pareigÅ«no A. M. tarnybinio praneÅ¡imo matyti, kad 2014-04-25, apie 21.30 val., Å alčininkų r., (duomenys neskelbtini), peiliu buvo sužalota J. M. kairės kojos Å¡launis, apie 3 cm x 3 mm pjautinė negili žaizda. Ant E. K. kaklo kairėje pusėje pastebėta kraujosruva (gumbas). R. B. kairėje plaÅ¡takoje pirÅ¡tų sÄ narių srityje yra pjautinės žaizdos (b. l. 6).Ä®vykusio konflikto neginčija nei vienas asmuo, tačiau apeliantas ginčija teismo nustatytÄ konflikto įvykių sekÄ , J.

M. sužalojimo mechanizmÄ . Kolegija iÅ¡nagrinėjusi bylÄ sutinka su apylinkės teismo nustatytu J. M. sužalojimo mechanizmu ir konflikto eiga, tačiau nesutinka su iÅ¡vada, kad jis įvyko be jokios priežasties. Apygardos teismas nukentėjusiojo J. M. parodymus, kad nuteistasis pas jį nedirbo ir, kad konfliktas įvyko ne dėl skolos už darbÄ , vertina kritiÅ¡kai, nes juos paneigia kitų liudytojų parodymai bei pati konflikto eiga. Pats nukentėjusysis J. M. apklausiamas teisme parodė, kad konfliktas įvyko dėl pinigų, nes pasak nukentėjusiojo R.

B., prieÅ¡ tai paskambinęs telefonu, atvažiavo aiÅ¡kintis santykių dėl pinigų už pagalbÄ ardant automobilius. Liudytojas T. R. (pas kurį buvo laikomi ir nuteistojo paimti J. M. nuomojami dujų balionai) parodė, kad jis ir R. B. dirbo pas J. M. be darbo sutarties, ardė automobilius kartu su J. M. jo kieme. J. M. neatsiskaitė su R. B.. Liudytojas V. P. taip pat parodė, kad T. R., J. M. ir R. B. dirbo su deguonies balionais, apie mėnesį laiko pjaustė ir ardė automobilius. Kad R. B. dirbo su J. M. paliudijo ir liudytojai A.

B., V. C.. Visa tai rodo, kad konfliktas, peraugęs į grumtynes ir pasibaigęs R. B. sužalojimu, įvyko dėl ginčo, susijusio su atsiskaitymu už R. B. pagalbÄ J. M. ardant automobilius, t. y. dėl ginčijamo reikalavimo dėl atlygio už atliktus darbus. BK 281 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl kiekvienu iÅ¡ minėtų bÅ«dų demonstruojant nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai turi bÅ«ti realiai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-242/2011).

Å ių padarinių konstatavimas kartu reiÅ¡kia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieÅ¡ asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto Å¡iurkščiai pažeminti ar Å¡okiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis iÅ¡gÄ stis ar kilo sumaiÅ¡tis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan.

Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė Å¡iuos padarinius, turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose byloje Nr. 2K-243/2006, 2K-248/2008, 2K-412/2009, 2K-563/2009, 2K-513/2010, 2K-135/2011, 2K-416/2013, 2K-491/2013). Sprendžiant klausimÄ , ar vieÅ¡oje vietoje atlikti įžūlÅ«s ar kiti įstatymo dispozicijoje nurodyti veiksmai ir jų padariniai atitinka vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo požymius ar kvalifikuotini pagal kitus BK straipsnius, atsižvelgtina ir į tokio elgesio paskatas.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad asmeninio pobÅ«džio paskatų buvimas ne visada ir ne visais atvejais paneigia veikos prieÅ¡ingumÄ vieÅ¡ajai tvarkai. Pavyzdžiui, jeigu kaltininkas asmeniniams santykiams spręsti pasirenka vieÅ¡Ä jÄ vietÄ ir bÅ«dÄ , kuriuo akivaizdžiai sutrikdo visuomenės rimtį, pademonstruoja nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, jo veika gali bÅ«ti kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. birželio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-270/2014).

Kaip jau minėta, kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai dėl J. M. sužalojimo mechanizmo ir konflikto eigos. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistojo parodymus, kad ne jis atsivežė peilį ir galimai sužalojo J. M. bandydamas atimti peilį iš E. K., vertino kritiškai, nes juos paneigia byloje nustatytos faktinės aplinkybės, nukentėjusiojo ir liudytojo E. K. iš esmės sutampantys parodymai. Tiek E. K., tiek J. M. paliudijo, kad peilį atsivežė nuteistasis ir J. M. su nuteistuoju nesutarus, pridėjo peilį prie E. K. kaklo iš kairės pusės, peilį laikė dešinėje rankoje.

Å ias aplinkybes patvirtina ir pareigÅ«no A. M. tarnybinis praneÅ¡imas, kuriame užfiksuota kraujosruva (gumbas) E. K. kaklo kairėje pusėje (b. l. 6). Tiek E. K., tiek J. M. parodė, kad po to įvyko grumtynės. J. M. parodė, kad pribėgo prie R. B. iÅ¡ nugaros, norėjo užlaužti rankas, tuo metu E. K. iÅ¡sisuko nuo peilio, o kaltinamasis peilių įdÅ«rė jam į kojÄ . Tada jis spėjo R. B. smogti vienÄ kartÄ Ä¯ galvÄ ir Å¡is pargriuvo. Paskui gulinčiam E. K. kelis kartus sudavė ir tada R.

B. pabėgo. E. K. parodė, kad J. M. pribėgo prie R. B. už nugaros ir užlaužė rankÄ , tada J. M. dÅ«rė J. M. į kairę kojÄ . IÅ¡ R. B. peilį atėmė jis, kai jam buvo užlaužta ranka. Peilį perdavė atėjusiam savo tėvui Z. K.. Z. K. parodė, kad kai jis atėjo visi trys gulėjo ant žemės, o kas kÄ mušė pasakyti negali. Peilis buvo sÅ«naus E. K. rankose, jis stovėjo. Peilį paėmė iÅ¡ sÅ«naus ir užmetė ant laiptinės stogelio. Peilis buvo ne jų. PareigÅ«nas A.

M. parodė, kad jiems atvykus R. B., T. B. ir V. C. nebebuvo, apklausiant J. M. buvo gauta iš R. B. grasinančio pobūdžio žinutė, jog nukentėjusiajam bus „galas“. BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nei veikos padarymo motyvas, nei tikslas nenurodyti ir tai reiškia, kad joje aprašytos veikos konstatavimui šie subjektyvieji požymiai reikšmės neturi (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-652/2007, 2K-249/2009, 2K-414/2010, 2K-450/2010, 2K-386/2013). Taigi BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas gali būti padaromas dėl įvairių paskatų, jo motyvai gali būti tiek chuliganiški, tiek ir asmeniniai ar net savanaudiški arba kitokie.

Asmeninio pobÅ«džio paskatų buvimas nepaneigia veikos prieÅ¡ingumo vieÅ¡ajai tvarkai, jei kaltininkas savo asmeniniams santykiams spręsti pasirenka vieÅ¡Ä vietÄ ir bÅ«dÄ , kuriuo demonstruoja nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai bei sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarkÄ (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-126/2006, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-55/2011, 2K-120/2011, 2K-445/2013). Nagrinėjamu atveju R. B. pasirinktas ginčo sprendimo bÅ«das, vieta, priemonės, padariniai (sužalotas peiliu žmogus) rodo, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams.

Nuteistojo veiksmai buvo įžūlÅ«s, t. y. neleistini, akivaizdžiai agresyvÅ«s ir moralės požiÅ«riu nepriimtini. Dėl Å¡ių aplinkybių pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad dėl apelianto veiksmų kilo BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyti padariniai, t. y. nuteistojo R. B. smurtiniais veiksmais buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka.VieÅ¡osios tvarkos pažeidimas padaromas tyčia. Kolegija pažymi, kad BK 284 straipsnio 1 dalies sudėties požymis ir įstatymas nereikalauja, kad padarytoje veikoje esančios kaltės formos – tyčios rÅ«Å¡is bÅ«tų iÅ¡ankstinė, tai yra susiformavusi prieÅ¡ tam tikrÄ laiko tarpÄ iki veikos padarymo.

Pakanka, kad asmuo, darydamas nusikalstamÄ veikÄ , suvokė Å¡ios nusikalstamos veikos pobÅ«dį numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai. Å iuo atveju, atsižvelgiant į tai, kad R. B. yra suaugęs ir sÄ moningas, daroma iÅ¡vada, kad apeliantas turėjo suvokti, kad tokiais savo veiksmais pažeidžia visuomenėje priimtas elgesio normas, demonstruoja nepagarbÄ vieÅ¡oje vietoje esantiems ir galintiems į jÄ patekti aplinkiniams. Apeliantas suvokė, kad jam atliekant BK 140 straipsnio 1 dalyje uždraustus veiksmus bus sutrikdyta konfliktÄ mačiusių ir jame dalyvavusių asmenų rimtis, tačiau savo veiksmų nenutraukė, o E. K. dar ir buvo įtrauktas į konfliktÄ .

Be to pažeidimas buvo realus, nes buvo sužalotas nukentėjusysis, sutrikdyta vieÅ¡oji tvarka ir rimtis. Dėl vagystės Å ioje dalyje Å alčininkų rajono apylinkės teismo 2016-03-17 nuosprendis naikintinas, nes nuosprendyje iÅ¡dėstytos teismo iÅ¡vados neatitinka bylos aplinkybių (BPK 329 straipsnio 3 punktas). Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje R. B. kaltė nustatyta vadovaujantis prielaida, bet ne byloje esančiais įrodymais, taigi nebuvo laikomasi reikalavimo įrodymus vertinti pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (BPK 20 straipsnio 5 dalis).Pagal baudžiamosios teisės teorijÄ turto pagrobimas – tai tyčinis neteisėtas neatlygintinis svetimo kilnojamojo turto užvaldymas pasisavinimo tikslu.

Pagrobimui būdingi padariniai:

1) nukentėjusiajam padaryta žala netekus turto;

2) kaltininko gauta nauda, perkėlus svetimÄ turtÄ Ä¯ savo valdymÄ . Kaltininko tyčia pasireiÅ¡kia suvokimu, kad jis neteisėtai ir neatlygintinai savinasi svetimÄ turtÄ , numato, kad nukentėjusiajam bus padaryta žala, ir to nori. Kaltė – tiesioginė tyčia. Kaltininkas supranta, kad užvaldo svetimÄ daiktÄ , neteisėtai ir neatlygintinai jį pasisavindamas, numato, kad turto savininkas ar teisėtas valdytojas jo neteks, o kaltininkas jį turės kaip nuosavÄ , ir to nori. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nustatydami nusikalstamo sumanymo turinį, teismai turi neapsiriboti pirmine jo forma, tačiau privalo aiÅ¡kintis jo dinamikÄ visos nusikalstamos veikos darymo metu.

Nustatant nusikalstamo sumanymo turinį, nepakanka nustatyti vien tik objektyviuosius veikos požymius. BÅ«tina nustatyti ir subjektyviuosius veikos požymius, t. y. kokio tikslo siekė bei kokius padarinius numatė kaltininkas. Nagrinėjamuoju atveju svarbiÄ ir lemiamÄ reikÅ¡mę turi aplinkybė, kaip R. B. suvokė nukentėjusiajam J. M. priklausančių įrankių paėmimÄ ir vėlesnį jų pardavimÄ . Nagrinėjamu atveju, kolegijos nuomone, jokių faktinių duomenų, kad R. B. atliko veiksmus, atitinkančius BK 178 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį, nesurinkta.

Kaltinimas R. B. pagal BK 178 straipsnio 1 dalį grindžiamas tik prielaidomis.R. B. viso proceso metu teigė, kad jis dujų balionus paėmė norėdamas gauti iÅ¡ nukentėjusiojo pažadėtÄ atlygį už atliktÄ darbÄ , apie tai telefonu pranešė nukentėjusiajam, pasakė, kad dujų balionus gražins tik tada kai atgaus pinigus. Su nukentėjusiuoju susitiko 2014-04-25, tačiau po įvykusio konflikto 2014-04-25, neatgavus pinigų, dujų balionus pardavė. Liudytojas T. R. Å¡ias aplinkybes patvirtino ir taip pat nurodė, kad J.

M. su R. B. neatsiskaitė. Aukščiau nustatyta, kad liudytojai patvirtino aplinkybę, jog R. B. kartu su T. R. dirbo pas J. M., padėjo jam ardyti automobilius. Nukentėjusysis apklausiamas teisme ginčijamÄ R. B. teisę įvardijo kaip atlygį už pagalbÄ ardant automobilius. Visa tai bei susijusio konflikto eiga rodo, kad yra nepagrysta apylinkės teismo iÅ¡vada, jog nėra duomenų, kad R. B. ir J. M. siejo darbiniai santykiai, nes ji prieÅ¡tarauja aukščiau paminėtoms faktinėms aplinkybėms. Kaip minėta pats nukentėjusysis J.

M. apklausiamas teisme parodė, kad konfliktas įvyko dėl pinigų, nes pasak nukentėjusiojo R. B. atvažiavo aiÅ¡kintis santykių dėl pinigų už pagalbÄ ardant automobilius. Liudytojas T. R. (pas kurį buvo laikomi ir nuteistojo paimti J. M. nuomojami dujų balionai) parodė, kad jis ir R. B. dirbo pas J. M. be darbo sutarties, ardė automobilius kartu su J. M. jo kieme. J. M. neatsiskaitė su R. B.. Liudytojas V. P. taip pat parodė, kad T. R., J. M. ir R. B. dirbo su deguonies balionais, apie mėnesį laiko pjaustė ir ardė automobilius.

Kad R. B. dirbo su J. M. paliudijo ir liudytoja A. B., V. C.. Visa tai rodo, kad dujų balionų paėmimas buvo susijęs su ginčijamos nuteistojo teisės į atlygį už pagalbÄ ardant automobilius realizavimu, o jų pardavimas po konflikto, buvo ginčo tÄ sa. Nuteistasis parodė, kad du dujų balionai buvo tuÅ¡ti, jis juos pardavė už 200 Lt. J. M. ginčijama skola buvo 200 Lt. Teismo nurodyta penkių dujų balionų vertė – 350,45 Eur. Paminėtos aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia teigti, kad R.

B. ne pagrobė svetimÄ turtÄ , o nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavaliÅ¡kai vykdė ginčijamÄ savo teisę, tačiau Å¡iais veiksmais J. M. didelės žalos jo asmens teisėms ar teisėtiems interesams nepadarė. Todėl R. B. veiksmai turėtų bÅ«ti vertintini kaip administracinės teisės pažeidimas – savavaldžiavimas, bet ne kaip nusikaltimas. Kiekviena nusikalstama veika yra pažeidimas, tačiau ne kiekvienas pažeidimas yra nusikalstama veika. In dubio pro reo principas įpareigoja nepaÅ¡alintas abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžia esant nepaÅ¡alintoms abejonėms dėl reikÅ¡mingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį, jį grįsti prielaidomis.

Atsižvelgiant į tai, skundžiamas apylinkės nuosprendis šioje dalyje naikintinas ir R. B. išteisintinas, nepadarius jam veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 1 dalyje, požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 326 straipsnio 3 ir 4 dalimis, 329 straipsnio 3 punktu, n u s p r e n d ž i a : panaikinti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2016-03-17 nuosprendžio dalį, kurioje R.

B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ nuosprendį, R. B. iÅ¡teisinti, nes nepadaryta veika, turinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymių.Panaikinti Å alčininkų rajono apylinkės teismo 2016-03-17 nuosprendžio dalį dėl bausmių subendrinimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis bausmę, paskirtÄ Å alčininkų rajono apylinkės teismo 2016-03-17 nuosprendžiu už nusikaltimÄ , numatytÄ BK 284 straipsnio 1 dalyje iÅ¡ dalies pridėti prie bausmės paskirtos 2015-10-07 Å alčininkų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu ir paskirti galutinę subendrintÄ 3 (trejų) metų ir 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

KitÄ Å alčininkų rajono apylinkės teismo 2016-03-17 nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos. Nutartis gali bÅ«ti skundžiama Lietuvos Aukščiausiajam Teismui per tris mėnesius nuo jos paskelbimo dienos. Teisėjai                                                                 Audrius Cininas                                                                  Vitalija NorkÅ«naitė AuÅ¡ra Valinskienė NuoraÅ¡as tikras:Teisėja                                                                 Vitalija NorkÅ«naitė