2017-03-08 Nr. AB-5551-3-61-3-04635-2016-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-123-662/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04635-2016-0

Procesinio sprendimo kategorija: 43.5.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. kovo 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Arūno Dirvono ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 5 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. J. skundą atsakovui Kultūros paveldo departamentui prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos dėl akto panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja A. J. (toliau – ir pareiškėja) 2016 m. lapkričio 28 d. teismui pateikė skundą, prašydama: 1) panaikinti atsakovo Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos (toliau – ir Taryba) 2008 m. balandžio 22 d. aktą Nr. KPD-RM-687; 2) įpareigoti atsakovą išregistruoti Žaslių dvarvietę iš Kultūros vertybių registro. Tuo atveju, jeigu teismas laikytų, kad terminas skundui paduoti buvo praleistas, pareiškėja taip pat prašė atnaujinti šį terminą.

Pareiškėja paaiškino, kad ji 2012 m. rugpjūčio 30 d. dovanojimo sutartimi įgijo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas). Ketindama šiame sklype atlikti žemės darbus, pareiškėja sužinojo, kad neturėjo teisės tai daryti, nes Kultūros vertybių registre teritorija, į kurią pateko ir žemės sklypas, buvo įregistruota kaip Žaslių dvarvietė. Kultūros vertybių registre buvo nurodyta: „Dokumentai: dėl teisinės apsaugos suteikimo; 2008-04-22 Nr. KPD-RM-687.“ Kadangi šiame registre nebuvo nurodyta, kokiu pagrindu buvo nustatyta Žaslių dvarvietės teritorija, taip pat nebuvo pridėtas joks individualus administracinis aktas, pareiškėja 2016 m. rugsėjo 20 d. raštu kreipėsi į atsakovą, prašydama, be kita ko, nurodyti, kokio individualaus administracinio akto pagrindu buvo suteiktas Žaslių dvarvietės statusas teritorijai, į kurią įėjo ir Žemės sklypas, bei atsiųsti šio akto kopiją. Departamentas 2016 m. spalio 19 d. raštu Nr. (3.11.)2-2361 pareiškėjai nurodė, kad Žaslių dvarvietei teisinė apsauga suteikta Tarybos sprendimu, t. y. skundžiamu 2008 m. balandžio 22 d. aktu Nr. KPD-RM-687. Tik 2016 m. lapkričio 7 d. gavusi minėtą Departamento raštą pareiškėja sužinojo apie aktą, kurio pagrindu Žemės sklypui nustatytas Žaslių dvarvietės statusas ir Žemės sklypo teritorija įtraukta į Kultūros vertybių registrą. Pareiškėjos nuomone, terminas skundui paduoti turėtų būti skaičiuojamas būtent nuo šios dienos (2016 m. lapkričio 7 d.), todėl laikytinas nepraleistu.

Pareiškėjos vertinimu, teismui pripažinus, kad terminas skundui paduoti praleistas, buvo pakankamas pagrindas šį terminą atnaujinti. Be to, pareiškėja teigė, jog, kreipdamasi su skundu į teismą dėl Tarybos 2008 m. balandžio 22 d. akto panaikinimo, ji rūpinosi savo nuosavybės teisių gynimu, taip pat viešu interesu dėl galbūt neteisėto konstitucinių teisių ribojimo.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gruodžio 5 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos A. J. skundą ir jį su priedais grąžino pareiškėjai.

Teismas pažymėjo, kad, pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalį, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

Teismas nustatė, kad pareiškėja nesutiko su Tarybos 2008 m. balandžio 22 d. aktu, kuriuo nutarta pavienį kultūros paveldo objektą – Žaslių dvarvietę, esančią Žaslių mst., Žaslių sen., Kaišiadorių r. – įregistruoti Kultūros vertybių registre ir šiam kultūros paveldo objektui skirti teisinę apsaugą. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (išrašo suformavimo diena – 2014 m. liepos 23 d.) turinys patvirtino, kad pareiškėjai nuo 2012 m. spalio 12 d. nuosavybės teise priklausė Žemės sklypas, taip pat kad Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. spalio 18 d. įsakymo Nr. 6VĮ-(14.6.2.)-1588 pagrindu Žemės sklypui nuo 2011 m. lapkričio 8 d. Nekilnojamojo turto registre įregistruotos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, tarp jų – „XIX. Nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorija ir apsaugos zonos“.

Teismas pastebėjo, jog pareiškėja Žemės sklypą asmeninėn nuosavybėn įsigijo 2012 m. rugpjūčio 30 d. dovanojimo sutarties Nr. 3-3195 pagrindu. Minėtos sutarties sudarymo metu Nekilnojamojo turto registre jau buvo įrašyti (2011 m. lapkričio 8 d.) duomenys apie tai, kad Žemės sklypas pateko į Nekilnojamųjų kultūros vertybių teritoriją, taip pat nurodytas tokio įrašo teisinis pagrindas (Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. spalio 18 d. įsakymas Nr. 6VĮ-(14.6.2.)-1588). Taigi, pareiškėja jau 2012 m. rugpjūčio 30 d. turėjo galimybę kreiptis į kompetentingas institucijas (Departamentą, Nacionalinės žemės tarnybos teritorinį žemėtvarkos skyrių) dėl administracinio akto, kurio pagrindu Žemės sklypas priskirtas Nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijai, pateikimo, o, gavusi tokį administracinį aktą, – jį ginčyti teisės aktuose nustatyta tvarka. Remdamasis tuo, teismas darė išvadą, kad pareiškėja, 2016 m. lapkričio 28 d. teismui pateikdama skundą dėl Tarnybos 2008 m. balandžio 22 d. akto panaikinimo, praleido ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą skundui paduoti.

Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėja prašymą atnaujinti terminą grindė tuo, jog skundo padavimo terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių. Pareiškėjos teigimu, iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše esančių įrašų („Nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorija ir apsaugos zonos“, teisinis pagrindas – Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. spalio 18 d. įsakymas Nr. 6VĮ-(14.6.2)-1588) turinio pareiškėja nesuprato, kad Žemės sklypui suteiktas dvarvietės statusas, taip pat kad toks statusas Žemės sklypui suteiktas būtent skundžiamo Tarybos 2008 m. balandžio 22 d. akto pagrindu. Apie tokį Žemės sklypo statusą ir apie 2008 m. balandžio 22 d. aktą pareiškėja sužinojo tik ketindama imtis veiklos Žemės sklype ir 2016 m. rugsėjo 20 d. raštu kreipdamasi į Departamentą dėl informacijos pateikimo, į kurį Departamentas atsakė 2016 m. spalio 19 d. raštu.

Teismas, vertindamas pareiškėjos pateikto prašymo atnaujinti skundo pateikimo terminą pagrįstumą, akcentavo, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.465 straipsnio nuostatomis, dovanojimo sutartis yra dvišalis sandoris, kuriuo viena šalis (dovanotojas) neatlygintinai perduoda turtą ar turtinę teisę (reikalavimą) kitai šaliai (apdovanotajam) nuosavybės teise arba atleidžia apdovanotąjį nuo turtinės pareigos dovanotojui ar trečiajam asmeniui. Taigi pareiškėja, būdama 2012 m. rugpjūčio 30 d. dovanojimo sutarties Nr. 3-3195 šalimi (apdovanotaja) ir veikdama kaip pakankamai atidus ir rūpestingas civilinių teisinių santykių dalyvis, jau dovanojimo sutarties sudarymo metu turėjo būti susipažinusi su į jos nuosavybę pereinančio Žemės sklypo teisiniu statusu, tarp jų – ir šiam žemės sklypui taikomais veiklos apribojimais. Pabrėžtina, kad Kultūros vertybių registro duomenys buvo vieši ir prieinami interneto svetainėje http://kvr.kpd.lt/#/. Minėtame registre, kaip pavienis kultūros paveldo objektas, buvo įregistruota ir Žaslių dvarvietė (unikalus kodas Kultūros vertybių registre: 31839), į kurios teritoriją pateko Žemės sklypas. Pareiškėja neginčijo aplinkybės, kad, ketindama Žemės sklype atlikti žemės darbus (konkretaus momento, kada tokius darbus buvo siekta atlikti, pareiškėja nenurodė), ji žinojo, jog, pagal Kultūros vertybių registro duomenis, teritorija, į kurią pateko Žemės sklypas, Kultūros vertybių registre buvo įregistruota kaip Žaslių dvarvietė. Pareiškėja teigė žinojusi ir tai, kad, pagal Kultūros vertybių registro duomenis, teisinės apsaugos suteikimo Žaslių dvarvietei pagrindas buvo skundžiamas 2008 m. balandžio 22 d. aktas. Minėtas aplinkybes patvirtino ir pareiškėjos 2016 m. rugsėjo 20 d. Departamentui adresuoto prašymo turinys.

Teismo vertinimu, byloje nustatytų faktinių aplinkybių visuma sudarė pagrindą teigti, jog pareiškėja jau 2012 m. rugpjūčio 30 d. dovanojimo sutarties Nr. 3-3195 sudarymo metu turėjo žinoti, kad egzistavo konkretus administracinis aktas, kurio pagrindu Žemės sklypas pateko į teritoriją, kuriai nustatytas Žaslių dvarvietės statusas, tačiau ginti savo teises ginčydama tokio akto teisėtumą pareiškėja faktiškai pradėjo tik 2016 m. rugsėjo 20 d. kreipdamasi į Departamentą su prašymu pateikti su Žaslių dvarvietės statuso suteikimu susijusią informaciją. Remdamasis tuo, teismas sprendė, kad pareiškėja, 2016 m. rugsėjo 20 d. kreipdamasi į Departamentą su prašymu pateikti su Žaslių dvarvietės statuso suteikimu susijusią informaciją ir 2016 m. lapkričio 28 d. kreipdamasi į teismą su skundu dėl Tarybos 2008 m. balandžio 22 d. akto panaikinimo, praėjus daugiau nei 8 metams nuo jo priėmimo, nebuvo pakankamai rūpestinga, siekdama tinkamai apginti savo teises. Kitų aplinkybių, kurios galėjo sutrukdyti pareiškėjai laiku apginti savo teises ginčijant šį aktą, pareiškėja nenurodė.

Teismas konstatavo, kad pareiškėja nepateikė pakankamai įrodymų, kurie galėtų patvirtinti, jog egzistavo svarbios priežastys, objektyviai sukliudžiusios pareiškėjai laiku atlikti būtinus veiksmus savo teisių realizavimui, t. y. laiku kreiptis į teismą su skundu dėl Tarybos 2008 m. balandžio 22 d. akto panaikinimo. Atsižvelgdamas į tai, teismas atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą atnaujinti terminą skundui dėl šio akto paduoti, atitinkamai atsisakyta ir priimti pareiškėjos skundą (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.).

III. Pareiškėja A. J. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 5 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėja pabrėžia, kad ji apie skundžiamą aktą sužinojo 2016 m. lapkričio 7 d., kai atsakovas ją apie šį aktą informavo 2016 m. spalio 19 d. raštu ir nepatvirtintą šio akto kopiją paskelbė Kultūros vertybių registre. Skundžiamas aktas pareiškėjai buvo paskelbtas (įteiktas) 2016 m. lapkričio 7 d., todėl, 2016 m. lapkričio 28 d. pateikdama skundą, pareiškėja nepraleido įstatyme nustatyto termino. Teismo teiginys, kad pareiškėja jau anksčiau žinojo apie šį aktą, neturi faktinio pagrindo, todėl teismo išvada dėl praleisto termino skundui paduoti yra nepagrįsta ir neteisėta.

Pareiškėja nesutinka su teismo pozicija, kad terminas skundui paduoti prasidėjo nuo 2012 m. rugpjūčio 30 d., kai ji sudarė Žemės sklypo dovanojimo sutartį. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše, kuriuo rėmėsi teismas, yra padarytas įrašas „Nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorija ir apsaugos zonos“ bei nurodytas Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. spalio 18 d. įsakymas, kuris neturėjo nieko bendro su nekilnojamosios kultūros vertybės – Žaslių dvarvietės – statuso nustatymu. Šiame išraše nenurodyta nei kad Žemės sklypui buvo suteiktas dvarvietės statusas, nei skundžiamas aktas. Pareiškėja neskundė nei Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo įrašų, nei 2011 m. spalio 18 d. įsakymo, o skundė tik Tarybos 2008 m. balandžio 22 d. aktą, apie kurį sužinojo 2016 m. lapkričio 7 d.

Pareiškėjos nuomone, net jei terminas skundui paduoti būtų skaičiuojamas nuo dovanojimo sandorio datos, šis terminas turėtų būti atnaujintas dėl svarbių priežasčių. Skundžiamas aktas nepagrįstai ir neteisėtai riboja (pažeidžia) pareiškėjos konstitucinę teisę į nuosavybę, o apie šio ribojimo faktinį ir teisinį pagrindą pareiškėja sužinojo tik ketindama naudoti (valdyti) savo nuosavybę. Pareiškėja nedelsdama kreipėsi į Departamentą, kuris ją ir informavo apie skundžiamą aktą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamu atveju pareiškėja A. J. siekė panaikinti Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2008 m. balandžio 22 d. aktą Nr. KPD-RM-687 ir įpareigoti Departamentą išregistruoti Žaslių dvarvietę iš Kultūros vertybių registro.

Vilniaus apygardos administracinis teismas atsisakė priimti pareiškėjos skundą, konstatavęs, kad šis skundas buvo paduotas praleidus vieno mėnesio terminą skundui paduoti (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.).

Pareiškėja su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka ir teigia, kad ji termino skundui nepraleido, o pripažinus, jog šis terminas buvo praleistas, jis turėtų būti atnaujintas.

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji nėra absoliuti. Teisė kreiptis į teismą yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, laikantis įstatymo numatytų kreipimosi į teismą terminų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1381-525/2015, 2016 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-17-492/2016). ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra ne kartą pažymėjęs, jog trumpais skundų administraciniam teismui pateikimo terminais yra siekiama ne tik skatinti asmenis operatyviai reaguoti į savo teisių pažeidimą ir įstatymu nustatyta tvarka užtikrinti kuo greitesnę jo galbūt pažeistų teisių gynybą, bet ir garantuoti teisinių santykių stabilumą, kitai teisinio santykio šaliai užtikrinti apibrėžtumą dėl jos teisinės padėties, nustatyti teisines garantijas, būtinas jos įgytų teisių apsaugai (žr., pvz., 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-948/2011, 2014 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA502-69/2014).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja skundą dėl Tarybos 2008 m. balandžio 22 d. akto (b. l. 27-29) teismui pateikė 2016 m. lapkričio 28 d. (žyma ant skundo, b. l. 1-8). Pareiškėja teigia apie šį aktą sužinojusi 2016 m. lapkričio 7 d. (2016 m. lapkričio 28 d. išrašas iš Gaunamų raštų registravimo žurnalo, b. l. 18), kai pareiškėjos atstovas neregistruotu laišku gavo Departamento 2016 m. spalio 19 d. atsakymą (b. l. 15-16) į pareiškėjos 2016 m. rugsėjo 20 d. prašymą (b. l. 25-26), be kita ko, nurodyti, kokio individualaus administracinio akto (sprendimo) pagrindu buvo suteiktas Žaslių dvarvietės statusas teritorijai, į kurią įeina Žemės sklypas, ir atsiųsti šio akto (sprendimo) kopiją; nurodyti, ką reiškia įrašas Kultūros paveldo registre „Dėl teisinės apsaugos suteikimo; 2008-04-22; Nr. KPD-RM-687“, ir, jei tai yra dokumento data ir numeris, pateikti šio dokumento kopiją. Pareiškėjos teigimu, ji į Departamentą su šiuo prašymu kreipėsi todėl, kad ji susidūrė su kliūtimis siekiant atlikti žemės darbus Žemės sklype, kadangi Kultūros vertybių registre teritorija, į kurią patenka šis sklypas, yra įregistruota kaip Žaslių dvarvietė. Pareiškėja nuosavybės teisę į Žemės sklypą įgijo 2012 m. rugpjūčio 30 d. dovanojimo sutarties Nr. 3-3195 pagrindu (Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo 4.1 p., b. l. 23-24).

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, padaryto 2014 m. liepos 23 d. ir pareiškėjos pateikto Departamentui, 9 punkto „Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos“ 9.2 papunktyje padarytą įrašą, galiojantį nuo 2011 m. lapkričio 8 d., iš kurio akivaizdu, kad Žemės sklypas buvo nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje ir apsaugos zonoje. Šis įrašas buvo įregistruotas Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. spalio 18 d. įsakymo Nr. 6VĮ-(14.6.2)-1588 pagrindu. Taigi pareiškėja jau 2012 m. rugpjūčio 30 d. dovanojimo sutarties sudarymo metu galėjo, o, būdama atidi ir rūpestinga, privalėjo žinoti, jog jai nuosavybės teise perduodamas Žemės sklypas buvo nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje ir apsaugos zonoje bei kad tokio objekto naudojimui (valdymui) taikomi tam tikri apribojimai. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybe, kad terminas skundui dėl skundžiamo Tarybos 2008 m. balandžio 22 d. akto paduoti skaičiuotinas nuo dovanojimo sutarties, kuria pareiškėja įgijo nuosavybės teisę į Žemės sklypą, sudarymo dienos, t. y. 2012 m. rugpjūčio 30 d. Vadinasi, paskutinė diena skundui dėl šio akto paduoti buvo 2012 m. rugsėjo 30 d. Atsižvelgiant į tai, jog skundas nagrinėjamoje byloje buvo paduotas 2016 m. lapkričio 28 d., darytina išvada, kad pareiškėja praleido terminą skundui paduoti.

Teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 30 straipsnio 1 dalis nustato galimybę teismui pareiškėjo prašymu atnaujinti skundo (prašymo) padavimo terminus, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Kadangi, kaip minėta, įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujintas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo ekstraordinarios (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006, 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-605/2012, 2015 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-628-520/2015). Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA492-6/2012, 2015 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-9-143/2015). Pabrėžtina, kad, sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., 2012 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA520-70/2012, 2016 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-49-822/2016).

Teisėjų kolegija pažymi, kad sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai siejami su reikalavimu aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-564/2013). Šis reikalavimas reiškia, kad pareiškėja, siekdama efektyviai įgyvendinti savo nuosavybės teisę į Žemės sklypą, dar iki sudarant 2012 m. rugpjūčio 30 d. dovanojimo sutartį turėjo išsiaiškinti reikšmingas su Žemės sklypu susijusias aplinkybes, be kita ko, kad šiam sklypui yra nustatytos specialios naudojimo sąlygos. Net remiantis prielaida, jog pareiškėja minėtos dovanojimo sutarties sudarymo metu nežinojo apie Žemės sklypo statusą, tai, kad šis sklypas buvo nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje ir apsaugos zonoje, akivaizdžiai matyti pareiškėjos pateiktame Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše, padarytame 2014 m. liepos 23 d. Pareiškėja nenurodė ir nepateikė jokių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kad ji buvo aktyvi ir siekė išsiaiškinti, kokios specialiosios žemės naudojimo sąlygos buvo nustatytos Žemės sklypui, į kokių nekilnojamųjų kultūros vertybių teritoriją ir apsaugos zoną šis sklypas pateko, kokias teisines pasekmes pareiškėjai, kaip Žemės sklypo savininkei, lėmė šio sklypo įtraukimas į nekilnojamųjų kultūros vertybių teritoriją ir apsaugos zoną ir kt., pavyzdžiui, kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos teritorinį žemėtvarkos skyrių, kurio 2011 m. spalio 18 d. įsakymu šios specialiosios naudojimo sąlygos buvo nustatytos. Teisėjų kolegija iš teismui pateiktų duomenų daro išvadą, kad pareiškėja, iki Departamentui pateikdama 2016 m. rugsėjo 20 d. prašymą dėl informacijos pateikimo, nesiėmė jokių veiksmų siekiant išsiaiškinti Žemės sklypui nustatytas specialias naudojimo sąlygas bei numanomus ribojimus. Pareiškėja nenurodė jokių kitų aplinkybių, sukliudžiusių ar galėjusių sukliudyti jai laiku įgyvendinti teisę į teisminę gynybą, todėl nustatytos aplinkybės nelaikytinos svarbiomis, objektyviomis ir nepriklausiusiomis nuo pareiškėjos valios.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytus faktus, sprendžia, kad pareiškėja nebuvo pakankamai aktyvi ir rūpestinga gindama savo teises, o terminą Tarybos 2008 m. balandžio 22 d. aktui apskųsti praleido ne dėl objektyvių ir nuo jos valios nepriklausiusių aplinkybių. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė atnaujinti terminą skundui paduoti ir priimti pareiškėjos skundą.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar keisti nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjos skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos A. J. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 5 d. nutartį palikti nepakeistą

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė