2025-02-12 Nr. AB-2548-3-61-3-02457-2024-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1186-789/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02457-2024-9

Procesinio sprendimo kategorija 8.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. vasario 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja) ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. V. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas), dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėja V. V. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) 2024 m. gegužės 9 d. sprendimą Nr. 24S117549, kuriuo jai panaikintas leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėja skunde nurodė, kad:

2.1. Leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. LT7440145 (toliau – ir Leidimas) jai buvo išduotas 2018 m. birželio 28 d. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 53 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu ir galiojo iki 2023 m. birželio 28 d. 2023 m. birželio 21 d. pareiškėja pateikė prašymą pakeisti Leidimą, tačiau Migracijos departamentas 2023 m. rugsėjo 29 d. sprendimu Nr. 23S175949 (toliau – ir Pirmasis sprendimas) nusprendė panaikinti leidimą nuolat gyventi Lietuvoje, nes gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Šį sprendimą pareiškėja apskundė Regionų administraciniam teismui, kuris skundą atmetė, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pareiškėjos apeliacinį skundą tenkino ir 2024 m. balandžio 17 d. priėmė naują sprendimą, panaikindamas Migracijos departamento 2023 m. rugsėjo 29 d. sprendimą. Po teismo sprendimo atsakovas 2024 m. balandžio 22 d. pakartotinai apklausė pareiškėją, kuri sąžiningai atsakė į visus užduotus klausimus taip, kaip juos suprato, tačiau Migracijos departamentas, iš naujo išnagrinėjęs jos prašymą, jo netenkino ir leidimo nuolat gyventi neišdavė, o Sprendimu nusprendė panaikinti Leidimą, nes pareiškėjos gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui.

2.2. Migracijos departamentas elgėsi neteisėtai, kadangi Sprendimą grindė tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis, kurias jau yra įvertinę bylą nagrinėję teismai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. balandžio 17 d. priėmė galutinį neskundžiamą sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1373-575/2024, šis teismo sprendimas yra įsiteisėjęs ir galiojantis, faktinės aplinkybės įvertintos, todėl šalims turi prejudicinę galią. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nesutiko, kad Migracijos departamentas tinkamai ir išsamiai atliko pareiškėjos situacijos vertinimą, ir pažymėjo, jog atsakovas nenustatė visų klausimui spręsti reikšmingų aplinkybių (pareiškėjos ekonominių ryšių su Lietuvos Respublika ir (duomenys neskelbtini), iš kurios valstybės pareiškėja gauna pensiją ar kitas pajamas, kurioje yra jos esminis turtas, kokie pareiškėjos giminaičiai gyvena Lietuvos Respublikoje, o kokie – (duomenys neskelbtini), kaip glaudžiai pareiškėja su jais palaiko santykius), neįvertino, ar sprendimas, kuriuo panaikinamas pareiškėjai išduotas leidimas nuolat gyventi, nėra neproporcingas pareiškėjos individualios situacijos kontekste.

2.3. Sprendime atsakovas nurodė dvi naujas aplinkybes, t. y. įvertino pareiškėjos išvykas turint leidimą nuolat gyventi iš Lietuvos Respublikos į Baltarusijos Respubliką ir atgal. Pareiškėja į Baltarusiją vykdavo teisėtai ir iš aplinkinių kalbų žinojo (girdėjo), jog daug kas ten vyksta pigiau apsipirkti, todėl ir pareiškėja ten važiavo, o ypač – pigiau nusipirkti vaistų. Pareiškėja į Baltarusiją važiuodavo netoli Lietuvos sienos, į Ašmenos miestą. Be to, jeigu nespėdavo tą pačią dieną grįžti, nakvodavo kelionėje, tai buvo vienetiniai atvejai ir jokių kitų vykimo į Baltarusiją tikslų neturėjo.

2.4. Migracijos departamentas taip pat nurodė, kad dėl 2023 m. rugsėjo 29 d. priimto sprendimo panaikinti leidimą nuolat gyventi pareiškėja davė interviu TV kanalui „HTB“ žurnalistams. Su pareiškėja buvo susisiekusi nepažįstama moteris, tikėtina, žurnalistė, kuri prieš tai pasiskambino, o pareiškėja atsakė į keletą klausimų dėl Leidimo panaikinimo aplinkybių, tačiau savo atsakymais nepasisakė prieš Lietuvą, nekenkė Lietuvai ir neturi tokių ketinimų. Pareiškėja savo nuomonę išdėstė kaip pilietė ir neturėjo daugiau jokių kontaktų su žurnalistais.

3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad:

4.1. Migracijos departamentui priėmus Sprendimą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 1V-445 (toliau – ir Tvarkos aprašas), 90 punktu, pareiškėjos prašymo pakeisti leidimą nuolat gyventi nagrinėjimas buvo nutrauktas, atsižvelgiant į tai, kad leidimas nuolat gyventi buvo panaikintas. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas (toliau – ir VSD) 2023 m. rugsėjo 14 d. rašte Nr. 19-791S (toliau – ir Išvada) nurodė, kad atliko pareiškėjos keliamos grėsmės vertinimą, ir padarė išvadą, kad pareiškėjos gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Migracijos departamentas, siekdamas išsiaiškinti realią pareiškėjos poziciją dėl Klausimyno klausimų dėl Rusijos Federacijos karinių veiksmų Ukrainoje ir Krymo priklausomybės, 2023 m. liepos 4 d. atliko pareiškėjos apklausą, kurios metu pareiškėja teigė nežinanti, kam priklauso Krymas, nes per ilgą istoriją Krymas priklausė ne vienai valstybei (prasitarė, kad matė atsakymą, kam priklauso Krymas, tačiau tas atsakymas jai nepatiko). Apklausos metu pareiškėja kalbėjo nuoširdžiai, tačiau vengė pateikti vienareikšmius atsakymus. Pareiškėja domisi kraštotyra, veda ekskursijas, dalyvauja kituose kultūriniuose projektuose, jos sūnus su šeima gyvena Vilniuje.

4.2. Iš naujo nagrinėjant pareiškėjos prašymą pakeisti Leidimą ir siekiant nustatyti visas reikšmingas aplinkybes, 2024 m. balandžio 22 d. buvo atlikta pakartotinė pareiškėjos apklausa. Migracijos departamentas, įvertinęs pareiškėjos atsakymus į Klausimyno klausimus ir pareiškėjos atsakymus apklausų metu, konstatavo, kad pareiškėja vengė aiškiai ir vienareikšmiai išreikšti savo poziciją Krymo okupacijos klausimu, nepasmerkė Rusijos veiksmų ir stengėsi nuo atsakymo į šį klausimą išsisukti, o tai parodo, kad ji vengia galimos konfrontacijos su savo pilietybės valstybe, todėl galima daryti išvadą, kad yra reali tikimybė, jog pareiškėja remia Rusijos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, o taip pat, kad pareiškėja yra lojali Rusijos režimui ir gali būti išnaudota Rusijos valstybės institucijų ir (ar) žvalgybos tarnybų, vykdant veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus.

Migracijos departamento duomenimis, pastaraisiais metais pareiškėja periodiškai vykdavo į Baltarusijos Respubliką ir Rusijos Federaciją, todėl, tikėtina, kad, atsakinėdama į Migracijos departamento klausimus, ji vengė teikti vienareikšmius atsakymus, nes baiminosi galimų pasekmių, kurios minėtose valstybėse jai gali kilti. Pareiškėja (duomenys neskelbtini) Rusijos propagandinio TV kanalo „НТВ“ žurnalistams davė interviu ir teikė informaciją, Rusijos TV kanalo „НТВ“ publikuotame reportaže pareiškėja komentavo ir pasakojo apie tai, kaip ji atsakinėjo į Klausimyno klausimus, nurodė, kad ji į klausimus atsakė taip, kaip yra, sąžiningai ir teisingai, tačiau jos atsakymai nebuvo įskaityti.

Aptariamas reportažas buvo filmuojamas patalpoje, kurioje tarp daugybės su Rusija ir Rusijos kultūra susijusių daiktų (ikonų, knygų, suvenyrų ir kt.) yra matomos ir Rusijos Federacijos vėliavos. Pareiškėjos komentarai ir filmuota medžiaga buvo panaudoti Rusijos propagandistų plėtojamiems „rusofobijos“ ir „raganų medžioklės“ Europos Sąjungos valstybėse naratyvams pagrįsti ir buvo plačiai aptarinėjami kitų Rusijos žiniasklaidos propagandinių diskusijų metu. Viešai prieinamuose šaltiniuose randama informacija apie tai, kaip pareiškėja, duodama interviu Lietuvos naujienų portalui „Alfa“ ir atsakydama į klausimą, kaip ji vertina Rusijos Federacijos prezidento vykdomą politiką, teigė, kad „ji yra per mažas žmogus, kad ką nors nuspręstų ir vertintų, tegul tai daro tie, kas turi valdžią ir galią“.

Pareiškėja žiniasklaidos atstovams nurodė sulaukusi Rusijos Federacijos ambasados darbuotojų skambučių ir kad jai buvo pasiūlyta teisininko pagalba bei duotas patikinimas, jog, išsiuntus pareiškėją į (duomenys neskelbtini), ja tikrai bus pasirūpinta. Tai taip pat leidžia spręsti apie pareiškėjos ir Rusijos institucijų ryšį. Atsižvelgiant į šias aplinkybes Sprendime konstatuota, kad pareiškėja nedemonstruoja lojalumo valstybei, kurioje yra gimusi ir gyvena (Lietuvos Respublikai), tačiau demonstruoja palankumą Rusijai, o toks asmuo Rusijos jėgos struktūrų gali būti panaudotas kaip potencialus verbavimo taikinys, siekiant per Lietuvoje gyvenančius asmenis rinkti informaciją ar pasitelkiant juos jėgos struktūrų operacijoms užsienio valstybėse vykdyti, o tai yra nesuderinama su Lietuvos valstybės nacionalinio saugumo tikslais.

Galimybės gyventi Lietuvoje suteikimas asmenims, prijaučiantiems režimui, yra nesuderinamas su nacionalinio saugumo tikslais, kadangi tokiu būdu būtų sukuriama palanki terpė Rusijos režimą palaikantiems asmenims, o tokio režimo agresyvumas kelia didelę grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Nei pareiškėjos pragyventas laikotarpis Lietuvoje, nei jos šeiminiai ryšiai su Lietuvoje gyvenančiais asmenimis, nei jos asmeniniai interesai negali būti vertinami aukščiau už Lietuvos valstybės saugumo interesus. Asmens leidimo nuolat gyventi panaikinimas yra proporcinga priemonė siekiant užtikrinti ir apsaugoti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą ir Lietuvos visuomenės siekį gyventi saugioje valstybėje.

4.3. Nepagrįsti skundo teiginiai, jog Sprendimas yra grindžiamas tomis pačiomis aplinkybėmis, dėl kurių Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. balandžio 17 d. priėmė sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1373-575/2024. 2024 m. balandžio 22 d. buvo atlikta pakartotinė pareiškėjos apklausa ir nustatytos aplinkybės dėl pareiškėjos ekonominių ryšių su Lietuvos Respublika ir (duomenys neskelbtini), taip pat dėl pareiškėjos socialinių ryšių su Lietuva ir (duomenys neskelbtini), įvertintas sprendimo proporcingumas pareiškėjos individualios situacijos kontekste. Taip pat buvo nustatytos kitos naujos aplinkybės (dėl pareiškėjos interviu Rusijos propagandinio TV kanalo „НТВ“ žurnalistams ir Lietuvos naujienų portalui „Alfa“). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. balandžio 17 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-1373-575/2024 neturi prejudicinės galios ginčijamam Sprendimui.

4.4. Pareiškėja skunde administracinėje byloje Nr. eI2-3218-535/2024 teigė, kad į Klausimyno klausimus vengė atsakinėti, nes jaučia grėsmę, jog Rusijos tarnybos jai gali pritaikyti baudžiamąją atsakomybę, o Rusijos tarnybų bijo labiau nei visuomenės pasmerkimo. Tokie pareiškėjos skundo teiginiai tik patvirtina jos lojalumą Rusijai. Pareiškėja taip pat nepagrįstai nurodė nesutinkanti su Sprendimu, kadangi ji nesuprato Klausimyno klausimo apie Krymo priklausomybę (žodžio „legitimiai“ reikšmės ir kad klausiama apie dabartinę Krymo priklausomybę). Klausimyno 10 klausime nurodyta žodžio „legitimiai“ reikšmė – „teisėtai“, taip pat žodis „priklauso“ indikuoja esamąjį laiką. Skundo teiginiai apie socialinius tinklus ir duotą interviu yra taip pat deklaratyvūs, pareiškėja nepateikė įrodymų, kad būtų prašiusi pašalinti jos nuotrauką iš socialinio tinklo, kuriame jos nuotrauka būtų naudojama jos politinių pažiūrų neatitinkančiu būdu, ar prašiusi paskelbti paneigimą, jei interviu metu jos žodžiais buvo manipuliuojama.

4.5. Priimdamas Sprendimą atsakovas vadovavosi kompetentingos institucijos – VSD – Išvada. Be to, Migracijos departamentas nėra ikiteisminį tyrimą atliekanti ar žvalgybą vykdanti institucija, todėl galimybės surinkti duomenis apie užsieniečius ir jų galimą grėsmę valstybės saugumui yra ribotos. Migracijos departamentas VSD išvadų nekvestionuoja ir neturi pagrindo jomis nesivadovauti.

4.6. Ginčijamas Sprendimas priimtas atsižvelgiant į teismų praktikoje pateiktus išaiškinimus dėl grėsmės valstybės saugumui vertinimo, Sprendime įvertinti pareiškėjos ryšiai su Lietuva, o tokio pobūdžio ryšiai nenusveria jos grėsmės valstybės saugumui. Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktus, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, taigi Sprendimas atitinka tiek Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ), tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į skundą prašė jį atmesti ir nurodė tokius atsiliepimo argumentus:

5.1. Vadovaudamasis Įstatymo 4 straipsnio 4 dalimi, VSD Migracijos departamentui pateikė vertinimą, kad, atsižvelgiant į šiandieninę geopolitinę situaciją, pareiškėjos, kaip (duomenys neskelbtini) pilietės, gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Pareiškėjos gyvenimo Lietuvoje grėsmė valstybės saugumui kyla iš šių aplinkybių: 1) ilgalaikiai ir nuolatiniai ryšiai su Rusijos Federacijos ambasados Lietuvos Respublikoje ir kitų Rusijos Federacijos juridinių asmenų atstovais; 2) pažiūros ir įsitikinimai, atitinkantys Rusijos Federacijos valdančiojo režimo vykdomos agresyvios užsienio politikos interesus, kurie kelia egzistencinę grėsmę Lietuvos valstybei.

5.2. Pareiškėja, eidama (duomenys neskelbtini) rusų kultūros centro vadovės pareigas, ne trumpiau kaip nuo 2012 m. iki 2021 m. nuolat palaikė kontaktus su Rusijos Federacijos ambasados atstovais ir darbuotojais, teikė informaciją apie (duomenys neskelbtini) esamą rusakalbių bendruomenę, rengė Rusijos šventes, minėjimus, kiekvienais metais buvo atsakinga už Pergalės dienos minėjimą (duomenys neskelbtini). Pergalės dienos minėjimo metu atvykusiems svečiams pareiškėja dalydavo Georgijaus juosteles – Lietuvos Respublikoje draudžiamą sovietinį simbolį. Pareiškėja palaikė kontaktus su Rusijos visuomeninės organizacijos atstovais, tarpininkavo siekiant susitikti su savivaldybių politikais. Jų paprašyta, apgaulės būdu gavo dokumentus iš Kultūros paveldo departamento, kuriuos vėliau perdavė asmenims iš Rusijos visuomeninės organizacijos.

5.3. Teismo posėdžio metu pareiškėja pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis t. y., kad ji nebendravo su Rusijos Federacijos ambasados atstovais (neva bendravimas apsiribojo tik pareiškėjos paso keitimo procedūromis). VSD turima ir teismui pateikta informacija šiuos pareiškėjos nurodytus duomenis akivaizdžiai paneigė. Pareiškėja teismo posėdžio metu patvirtino, kad ji 2021 m. yra vykusi į KGB Novgorode (Rusijoje). Migracijos departamento pirminės apklausos metu pareiškėja nurodė, kad yra vykusi ir į Kremlių. Šios pačios pareiškėjos nurodytos aplinkybės papildomai pagrindžia jos tiesioginius ir betarpiškus ryšius su Rusijos valstybiniais subjektais, be kita ko, ir su Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybomis bei kitomis aukščiausio lygio Rusijos valstybinėmis institucijomis. Pareiškėja nesiekia nutraukti ryšių su (duomenys neskelbtini). Be to, pareiškėja kasmet bent keletą kartų vyksta į Rusiją (per Baltarusijos Respubliką). Teismo posėdžio metu pareiškėja pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis – nurodė, kad 2022 m. ir 2023 m. nesilankė Rusijoje ir (ar) Baltarusijoje. Taip pat pareiškėja tiek teismo posėdžio metu, tiek ir Migracijos departamento pakartotinės apklausos metu nurodė, kad Rusijoje neturi jokių giminių, tačiau Migracijos departamento pirminės apklausos metu pareiškėja vis dėlto teigė turinti seserį (duomenys neskelbtini).

5.4. Pareiškėja skirtingai nurodė vykimo į Rusiją tikslą, t. y. vienu atveju teismo posėdžio metu ji teigė, jog į Rusiją vyko aiškintis su jos šeimos nariais susijusių aplinkybių, ieškoti artimųjų kapų, kitu atveju – vyko ne į Rusiją, o į Baltarusiją, ir ne dėl šeimos narių, o dėl pigesnių vaistų. Teismo posėdžio metu pareiškėja atsakė nežinanti, ar sutiktų atsisakyti (duomenys neskelbtini) pilietybės. Taip pat nurodė, kad ji nežino, ar Rusija kelia grėsmę Lietuvos Respublikai.

5.5. Pareiškėjos ryšius su Rusijos įvairiais subjektais patvirtina ir tai, kad vykstant teismo procesui dėl Leidimo, ji davė interviu ir teikė informaciją Rusijos valdančiojo režimo propagandinėms žiniasklaidos priemonėms. Po priimto nepalankaus pirmosios instancijos teismo sprendimo Lietuvos žiniasklaidos priemonėms pareiškėja teigė, kad jai „ranką jau ištiesė Rusija“, ji „sulaukusi Rusijos ambasados darbuotojų patikinimo, kad deportuota nebus palikta likimo valiai“. VSD gavo duomenų, kad ji palankiai vertina Rusijos valdantįjį režimą ir yra prorusiška. Šiuos duomenis, be kita ko, patvirtino ir Migracijos departamento surinkta informacija bei kiti byloje Nr. eI2-3218-535/2024 esantys duomenys bei juos pagrindžiantys įrodymai.

5.6. Pareiškėja, leidimo nuolat gyventi pakeitimo procedūros metu pildydama Klausimyną, neatsakė (atsakymas nepažymėtas) į 10 ir 11 klausimus („Ar pritariate Rusijos Federacijos vykdomiems kariniams veiksmams Ukrainos teritorijoje?“ ir „Jūsų nuomone, kam legitimiai (teisėtai) priklauso Krymas?“). Pareiškėja šalia klausimų nurodė, kad Rusijos vykdomi kariniai veiksmai Ukrainos teritorijoje – ne jos problema ir ji ne politikė, kad spręstų šias problemas. Pareiškėja prie klausimo, kam legitimiai (teisėtai) priklauso Krymas, nurodė, kad ji politika neužsiima ir ne jai spręsti. Tikslindama Klausimyne pateiktą informaciją, pareiškėja pirminės žodinės apklausos metu pažymėjo, kad ji nepalaiko nei ukrainiečių, nei rusų, nes nežino šio karo priežasčių. Pareiškėja pakartotinai išreiškė įsitikinimą, kad politinius sprendimus priima politikai, kurie visus nesutarimus turėtų spręsti derybų ar susitarimų būdu. Taip pat ji nurodė, kad nežino, kam priklauso Krymas, nes per ilgą istoriją Krymas priklausė ne vienai valstybei. Iš esmės analogiškas aplinkybes pareiškėja nurodė ir teismo posėdyje, taip pat ir pakartotinės apklausos metu. Taigi pareiškėja tiek pildydama Klausimyną, tiek ir teismo posėdyje bei žodinių apklausų metu sąmoningai vengė konkrečiai ir aiškiai atsakyti į jai užduodamus konkrečius klausimus, teisindama tokią savo poziciją politiniu nesuinteresuotumu, nesidomėjimu politine veikla ir pan.

5.7. Pareiškėja nei Migracijos departamento atliktų apklausų metu, nei teismo posėdyje niekaip nepademonstravo savo priešiškumo Rusijos valdančiajam režimui. Pareiškėja nurodė, kad ji yra prieš bet kokį karą, nors buvo klausiama apie konkretų Rusijos besitęsiančios agresijos aktą Ukrainoje. Tokie pareiškėjos teiginiai iš esmės atitinka Rusijos režimo propagandines nuostatas, o vengimas išsakyti poziciją dėl karinę agresiją Ukrainoje vykdančios Rusijos veiksmų vertinimo rodo, kad ji remia Rusijos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę pirmaeiliams Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesams. Tai rodo, kad pareiškėja yra lojali Rusijos režimui ir gali būti išnaudota Rusijos valstybės institucijų ir (ar) žvalgybos tarnybų, vykdant veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus. Pareiškėjos grėsmę keliančias pažiūras ir įsitikinimus patvirtina ir tai, jog ji 2022 m. gegužės 28 d. (t. y. jau prasidėjus Rusijos plataus masto agresijai Ukrainoje) Rusijos socialinio tinklo ok.ru paskyroje pasidalijo sveikinimu Gegužės 1-osios proga, sveikinimas pateiktas SSRS vėliavos fone, paveikslo viduryje – kūjis ir pjautuvas. Be to, 2023 m. gegužės mėn. interviu, publikuotame straipsnyje internete, pareiškėja išreiškė nepasitenkinimą nugriautais paminklais Antrojo pasaulinio karo aukų kapinėse (duomenys neskelbtini) ir šiuo klausimu vykdoma Lietuvos politika. Migracijos departamento pirminės apklausos metu pareiškėja nurodė, kad dalyvauja Rusijos prezidento rinkimuose, tačiau teismo posėdžio metu teigė, kad Rusijos rinkimuose nedalyvavo ir nedalyvauja. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja, pildydama Klausimyną ir atsakydama į apklausų metu užduotus klausimus, taip pat teismo posėdyje išreiškė paramą Rusijos įvykdytai karinei agresijai prieš Ukrainą ir jos teritorijų okupacijai, darytina išvada, kad pareiškėjos gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę Lietuvos valstybės nacionaliniam saugumui.

5.8. Kadangi pareiškėja pripažinta kelianti grėsmę valstybės saugumui, jos asmeniniai interesai ir skunde nurodyti argumentai negali būti aukščiau Lietuvos Respublikos valstybės saugumo interesų. Tai, kad ankstesniais laikotarpiais pareiškėjai buvo išduodami leidimai gyventi Lietuvoje, savaime nereiškia, kad pasikeitusioje geopolitinėje situacijoje leidimas gyventi pareiškėjai turėjo būti išduotas automatiškai. Be to, pareiškėjos ryšiai su Rusijos valstybiniais subjektais ir jos sąmoninga pozicija teisinant ne tik Rusijos įvykdytą neteisėtą Krymo aneksiją, bet ir neišprovokuotą karinę agresiją prieš Ukrainą, sudaro pakankamą pagrindą vertinti, kad jos gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę Lietuvos valstybės saugumui, ir pareiškėja šių išvadų nepaneigė.

II. 6. Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. birželio 20 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino – panaikino Sprendimą, kuriuo pareiškėjai panaikintas leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, ir įpareigojo Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2023 m. birželio 21 d. prašymą pakeisti Leidimą.

7. Atsakovas Migracijos departamentas pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. birželio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti.

8. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs atsakovo apeliacinį skundą, 2024 m. rugsėjo 18 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2152-629/2024 (toliau – ir LVAT nutartis) atsakovo apeliacinį skundą tenkino iš dalies, panaikino Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. birželio 20 d. sprendimą ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. LVAT nutartyje konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, neatsakė į pagrindinius bylos teisinius bei faktinius klausimus, nes, priimdamas skundžiamą sprendimą, visiškai nevertino Sprendimo, kuriuo nuspręsta pareiškėjai panaikinti Leidimą, pagrįstumo, t. y. nenustatė, ar tinkamai atsakovas, kaip viešojo administravimo subjektas, atliko pareiškėjos individualios situacijos vertinimą, ar byloje esanti informacija yra pakankama panaikinti pareiškėjos, kaip nuolatinės gyventojos, statusą dėl jos asmens gyvenimo Lietuvos Respublikoje, kuris gali grėsti valstybės saugumui.

III. 9. Grąžinus bylą nagrinėti iš naujo, pareiškėja pateikė teismui rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė esanti susipažinusi su atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens procesinių dokumentų turiniu ir kad savo argumentus ir motyvus, kuriuos pilnai palaiko, yra išdėsčiusi raštu 2024 m. gegužės 3 d. skunde bei 2024 m. rugpjūčio 28 d. atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą. Pareiškėja paaiškino, kad atsakovas atliko jos pakartotinę apklausą ir kad ji yra sąžiningai atsakė į jai užduotus klausimus; faktinės aplinkybės dėl jos grėsmės Lietuvos Respublikai yra perdėtai sureikšmintos ir nėra pagrįstos įrodymais, kurie duotų pagrindą atmesti jos prašymą pakeisit leidimą, kad turėtų teisę ir toliau nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje.

IV. 10. Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 13 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino – panaikino Sprendimą, kuriuo pareiškėjai panaikintas leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, ir įpareigojo Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2023 m. birželio 21 d. prašymą pakeisti Leidimą.

11. Teismas nustatė šias ginčui svarbias aplinkybes:

11.1. Pareiškėjai, (duomenys neskelbtini) pilietei, paskutinis Leidimas buvo išduotas 2018 m. birželio 28 d. Įstatymo 53 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu, jis galiojo iki 2023 m. birželio 28 d.

11.2. Pareiškėja 2023 m. birželio 21 d. pateikė Migracijos departamentui prašymą pakeisti Leidimą Įstatymo 53 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu ir užpildė Klausimyną, tačiau į 10 ir 11 Klausimyno klausimus neatsakė. 2023 m. liepos 4 d. buvo atlikta pareiškėjos apklausa. Migracijos departamentas 2023 m. rugsėjo 14 d. gavo teisės aktų nustatyta tvarka įslaptintą VSD Išvadą, kad asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui.

11.3. Migracijos departamentas 2023 m. rugsėjo 29 d. priėmė sprendimą Nr. 23S175949 panaikinti asmeniui išduotą leidimą nuolat gyventi Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu. Pareiškėja minėtą Migracijos departamento sprendimą apskundė teismui. Regionų administracinis teismas 2024 m. vasario 8 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI2-3218-535/2024 pareiškėjos skundą atmetė, tačiau, pareiškėjai apskundus šį sprendimą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. balandžio 17 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-1373-575/2024 patenkino apeliacinį skundą ir panaikino Migracijos departamento sprendimą Nr. 23S175949, nustatęs, kad Migracijos departamentas nenustatė visų reikšmingų aplinkybių klausimui spręsti.

11.4. Migracijos departamentas atnaujino pareiškėjos prašymo pakeisti leidimą nuolat gyventi nagrinėjimą, ir 2024 m. balandžio 22 d. atliko pakartotinę pareiškėjos apklausą dėl pareiškėjos gaunamų pajamų šaltinių, dėl jos gyvenimo ir apsilankymų Rusijoje, dėl Rusijos vykdomos politikos vertinimo ir kt. Migracijos departamentas, vadovaudamasis VSD Išvada ir visais surinktais duomenimis, taip pat Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2024 m. gegužės 9 d. priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriuo pareiškėjai panaikino Leidimą, nes asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui.

12. Teismas pažymėjo, kad Migracijos departamentas, vykdydamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. balandžio 17 d. sprendimą, atnaujino asmens prašymo pakeisti leidimą nuolat gyventi nagrinėjimą. Skundžiami Sprendimu panaikinus pareiškėjai išduotą Leidimą, atsakovas sisteminiu sprendimu Migris sistemoje nutraukė pareiškėjos prašymo pakeisti Leidimą nagrinėjimą tuo pagrindu, kad priimtas sprendimas panaikinti leidimą nuolat gyventi.

13. Teismas aptarė Įstatymo 53 straipsnio 1 ir 2 dalių, Tvarkos aprašo 90 punkto nuostatas, ir konstatavo, kad, Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui panaikinus pirminį atsakovo sprendimą dėl Leidimo panaikinimo, procedūrinis pareiškėjos skundžiamo Sprendimo įforminimas vėl atnaujinti pareiškėjos prašymo pakeisti leidimą nuolat gyventi nagrinėjimą, Sprendimo rezoliucinės dalies išvada vėl panaikinti Leidimą bei nutraukti prašymo pakeisti Leidimą nagrinėjimą, atitinka minėtas Aprašo ir Įstatymo nuostatas.

14. Teismas aptarė aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką dėl Įstatymo nuostatų, susijusių su ilgalaikio gyventojo statuso panaikinimu, aiškinimu, Įstatymo 4 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatas, ir konstatavo, kad Migracijos departamentas turi vertinti kiekvieną individualią situaciją ir spręsti, ar užsieniečiui ketinamais taikyti apribojimais nebus pažeistas proporcingumo principas.

15. Teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjos amžių (gimusi 1948 m.), aktualią Europos Žmogaus teisių teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką, konstatavo, kad pareiškėja, kaip ne tik įgijusi ilgalaikio gyventojo statusą, bet ir gimusi Lietuvoje bei gyvenanti čia visą gyvenimą, pripažintina turinti dar stipresnį statusą nei tiesiog ilgalaikio gyventojo statusą turintys užsieniečiai, todėl jai suteikiama didesnė teisinė apsauga, sprendžiant dėl leidimo nuolat gyventi panaikinimo, nei tokio statuso neturintiems užsieniečiams, t. y. taikomas griežtas proporcingumo reikalavimas, leidžiantis užtikrinti subalansuotą santykį tarp siekiamo bendrojo intereso tikslo, t. y. nacionalinio saugumo apsaugos, ir tam tikros asmens teisės ribojimo, kurį nulemtų leidimo nuolat gyventi panaikinimas.

16. Teismas aptarė Įstatymo 4 straipsnio 4 ir 5 dalių, 25 straipsnio, 54 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, aktualią teismų praktiką dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai vertinimo.

17. Teismas, įvertinęs atsakovo išvadas, kuriomis jis grindė pareiškėjos keliamą grėsmę, pažymėjo, kad šios išvados nėra paremtos konkrečiais įrodymais apie pareiškėjos veiksmus, poelgius, nukreiptus prieš Lietuvos Respubliką, bei jos keliamą grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Teismas nurodė, kad atsakovo nustatytos aplinkybės (dėl pareiškėjos vykimo į Baltarusiją, dėl apklausų metu neišsakytos aiškios pozicijos dėl Krymo priklausomybės ir karo Ukrainoje, nuogąstavimai dėl jai galimų kilti pasekmių, vienaip ar kitaip atsakius į Klausimyno klausimus ir išsakius poziciją dėl Rusijos Federacijos valdžios vykdomos politikos, kad ji vengia galimos konfrontacijos su savo pilietybės valstybe), dėl kurių, atsakovo teigimu, galima daryti išvadą, kad yra reali tikimybė, jog asmuo remia Rusijos vykdomą agresyvią užsienio politiką, savaime nelemia, kad pareiškėjos gyvenimas Lietuvoje gali kelti grėsmę nacionaliniam saugumui.

18. Teismas akcentavo, kad institucijai, sprendžiančiai dėl leidimo nuolat gyventi ilgalaikio gyventojo statusą įgijusiam užsieniečiui panaikinimo, kyla pareiga nustatyti realią ir pakankamai rimtą grėsmę valstybės saugumui, o tai susiję su situacija, kurioje konkretus veiksmas arba įvykis kelia tiesioginę ir rimtą grėsmę valstybės saugumui.

19. Teismas pažymėjo, kad Sprendimas priimtas įvertinus VSD pateiktus duomenis, pakartotinai apklausus pareiškėją ir įvertinus jos keliamą grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, tačiau nei iš VSD Išvados ir teismui atskirai pateiktų įslaptintų duomenų, nei iš ginčijamo Sprendimo turinio teismas neturi pagrindo vienareikšmiškai spręsti, kad buvo atliktas kompleksinis visų pareiškėją charakterizuojančių savybių vertinimas. Teismas, įvertinęs VSD teiginius, kad iš pačios pareiškėjos žodžių yra žinoma, jog ji vyko į KGB Novgorode bei į Kremlių, kas gali reikšti jos tiesioginius ir betarpiškus ryšius su Rusijos Federacijos valstybiniais subjektais, be kita ko, ir su Rusijos Federacijos žvalgybos ir saugumo tarnybomis bei kitomis aukščiausio lygio Rusijos Federacijos valstybinėmis institucijomis, pažymėjo, kad atsakovas tiksliai nenustatė ir neįvertino pareiškėjos veiklos Rusijos Federacijos naudai priešiškais Lietuvos nacionaliniam saugumui interesais, jokiais pagrįstais duomenimis nebuvo nustatyta pareiškėjos konkrečių ryšių su valstybės valdžios institucijomis ar juose tarnaujančiais asmenimis. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja neneigė savo veiklos rusų tautinių mažumų interesų atstovavimo apimtyje, lankymosi visuomeniniais pagrindais įvairiose institucijose ir savo bendravimo su įvairiais rusų tautybės asmenimis, tačiau jos darbinės, visuomeninės veiklos faktai nebuvo įvertinti kitų jos individualiai situacijai aktualių aplinkybių kontekste, tačiau akcentuotos jos neišsakytos pažiūros į Rusijos vykdomą politiką ir atitinkamus Klausimyno klausimus. Teismas nurodė, kad atsakovas nevertino, jog pareiškėjos ekonominiai ir socialiniai ryšiai su Lietuva trunka visą gyvenimą ir per tokį laikotarpį nebuvo gauta jokių konkrečių individualių duomenų apie pareiškėjos ryšius, galinčius kelti grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.

20. Teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju nebuvo atliktas išsamus ir visapusiškas pareiškėjos grėsmės valstybės saugumui tyrimas bei individualiai nebuvo ištirtos visos reikšmingos aplinkybės, ypač vertinant, kad pareiškėja yra ilgalaikio gyventojo statusą turintis asmuo, Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, todėl pareiškėjos prašymas šį administracinį aktą panaikinti laikytinas pagrįstu ir tenkintinas, Sprendimas panaikinamas, o atsakovas įpareigojamas iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą pakeisti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje.

V. 21. Atsakovas Migracijos departamentas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti.

22. Atsakovas apeliaciniame skunde pakartoja faktines bylos aplinkybes ir nurodo tokius argumentus:

22.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, pareiškėja nekelia realios ir pakankamai rimtos grėsmės, šios teismo išvados neatitinka faktinės situacijos ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos analogiškose bylose, numatančios, kad, sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Šiuo atveju pakanka pagrįsto manymo, kad pareiškėjos atlikti veiksmai (pareiškėjos vengimas teikti atsakymus į Klausimyno klausimus, susijęs su pareiškėjos lojalumu Rusijos Federacijai, pareiškėjos ryšiai su Rusijos Federacijos institucijomis) VSD surinktos informacijos kontekste gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Lietuvos Respublika neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti pareiškėjai gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų.

22.2. Pareiškėja savo skunde administracinėje byloje Nr. eI2-3218-535/2024 teigė, kad į Migracijos departamento klausimyno klausimus vengė atsakinėti, nes jaučia grėsmę, kad Rusijos Federacijos tarnybos jai gali pritaikyti baudžiamąją atsakomybe. Minėti pareiškėjos teiginiai patvirtina pareiškėjos lojalumą Rusijos Federacijai ir tai, kad pareiškėja gali būti išnaudota Rusijos valstybės institucijų ir (ar) žvalgybos tarnybų, vykdant veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus (pareiškėjos duotas interviu jau buvo panaudotas Rusijos propagandistų plėtojamų „rusofobijos“ ir „raganų medžioklės“ Europos Sąjungos valstybėse naratyvų pagrindimui). Apie tokios pozicijos, kaip patvirtinančios išvadas dėl asmens pažeidžiamumo, vertinimą yra pasisakęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, byloje yra aktualūs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylose Nr. eA-1770-968/2023 ir Nr. eA-2129-662/2023 pateikti išaiškinimai.

22.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas, priimdamas Sprendimą, neatliko pareiškėjos individualaus vertinimo. Priimant ginčijamą Sprendimą Migracijos departamentas įvertino pareiškėjos buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpį, esamus šeiminius ir ekonominius ryšius, ginčijamo sprendimo proporcingumą. Migracijos departamentas neturėjo pagrindo vertinti pareiškėjos ekonominių ryšių, kurie ginčijamo sprendimo priėmimo metu buvo nutrūkę (ginčijamo sprendimo priėmimo metu pareiškėja Lietuvos Respublikoje nedirbo), taip pat pareiškėjos ryšių su jos pilnamečiu sūnumi ar jo šeima. Aplinkybė, kad Migracijos departamentas anksčiau nebuvo gavęs duomenų apie pareiškėjos keliamą grėsmę valstybės saugumui, nėra reikšminga ginčijamo Sprendimo teisėtumui, nes Migracijos departamentas Sprendimą priėmė pagal jo priėmimo metu aktualius duomenis, kad pareiškėja kelia grėsmę valstybės saugumui.

22.4. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika patvirtina, kad, sprendžiant dėl leidimo nuolat gyventi, asmenims pagrįstai yra keliami aukštesni reikalavimai, kiek tai susiję su grėsmėmis valstybės saugumui. Užsieniečiui, keliančiam grėsmę valstybės saugumui, neturi būti sudarytos sąlygos dalyvauti rinkimuose ir tokiu būdu daryti įtaką valstybės politikai, ypač šiuo Lietuvai jautriu geopolitiniu laikotarpiu, kai suaktyvėjusios priešiškų valstybių žvalgybos ir karinis parengtumas.

22.5. Ginčijamu Migracijos departamento sprendimu nėra sprendžiamas pareiškėjos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos klausimas, tolesnė pareiškėjos teisinė padėtis bus sprendžiama atskirais sprendimais, kuriuose bus vertinamos visos su pareiškėja susijusios aplinkybės, taip pat ir tai, ar yra Įstatymo 130 straipsnio pagrindai, draudžiantys išsiųsti arba grąžinti užsienietį į kilmės valstybę.

22.6. Pirmosios instancijos teismas, netinkamai įvertinęs byloje esančius duomenis ir netinkamai aiškindamas teisės aktus, pažeidė procesinės teisės normas ir dėl šios priežasties byla išspręsta neteisingai.

23. Pareiškėja pateiktame atsiliepime prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo apeliacinio skundo netenkinti; priteisti iš atsakovo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos naudai bylinėjimosi išlaidas už advokato teisines paslaugas.

24. Pareiškėja teigia, kad atsakovas nenurodo jokių naujų argumentų, kad pareiškėja kelia grėsmę valstybės saugumui, apeliacinio skundo teiginiai yra deklaratyvūs. Pareiškėja pažymi, kad jos pozicija yra išsamiai išdėstyta ankstesniuose teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose, bei akcentuoja, kad šios aplinkybės jau ne kartą išnagrinėtos ir įvertintos. Pareiškėja sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis.

25. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD pateiktame atsiliepimą į apeliacinį skundą prašo tenkinti atsakovo apeliacinį skundą – panaikinti pirmosios instancijos teismo 2024 m. lapkričio 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti.

26. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo tokius atsiliepimo argumentus:

26.1. Atsakovas pagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius duomenis ir juos pagrindžiančius įrodymus. Teismas be jokio pagrindo neatsižvelgė arba nepagrįstai įvertino kaip nereikšmingus VSD atsiliepime pirmosios instancijos teismui pateiktus duomenis dėl nustatytų pareiškėjos ryšių su Rusija.

26.2. Pareiškėjos vengimas išsakyti poziciją dėl karinę agresiją Ukrainoje vykdančios Rusijos veiksmų vertinimo, išsakytų teiginių atitiktis Rusijos režimo propagandinėms nuostatoms rodo, kad pareiškėja remia Rusijos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę pirmaeiliams Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesams, ir gali būti išnaudota Rusijos valstybės institucijų ir (ar) žvalgybos tarnybų, vykdant veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus.

26.3. Nenuosekli, prieštaringa pareiškėjos pozicija atskleidžiant savo pažiūras ir įsitikinimus, taip pat tikrovės neatitinkančių duomenų teikimas patvirtina jos nenuoširdumą bendraujant su Lietuvos Respublikos valdžios institucijomis, pažeidžia užsieniečiams tenkančią pareigą Lietuvos institucijoms pateikti išsamią informaciją apie save, be kita ko, ir apie savo pažiūras bei įsitikinimus, svarbius vertinant grėsmę valstybės saugumui.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

VI. 27. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2024 m. gegužės 9 d. sprendimo Nr. 24S117549, kuriuo nuspręsta pareiškėjai V. V. panaikinti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo.

28. Pirmosios instancijos teismas 2024 m. lapkričio 13 d. sprendimu tenkino pareiškėjos skundą, panaikino Migracijos departamento Sprendimą ir įpareigojo atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą pakeisti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, konstatavęs, jog, priimant Sprendimą, nebuvo atliktas išsamus ir visapusiškas pareiškėjos grėsmės valstybės saugumui tyrimas bei nebuvo ištirtos visos reikšmingos individualios aplinkybės, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja yra ilgalaikio gyventojo statusą turintis asmuo, Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų.

29. Atsakovas, nesutikdamas su skundžiamu teismo sprendimu, apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas, vertindamas byloje esančią medžiagą, padarė akivaizdžius ir esminius materialinės ir proceso teisės normų pažeidimus, teismo išvados neatitinka bylos medžiagos, prieštarauja Įstatymo nuostatoms, nuosekliai Lietuvos vyriausiojo administracini teismo praktikai.

30. Teisėjų kolegija, nenustačiusi apeliacinio skundo ribų peržengimo (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 2 d.) ar pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (ABTĮ 146 str. 2 d.), nagrinėdama bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdama apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

31. Byloje nustatyta, kad pareiškėja yra (duomenys neskelbtini) pilietė, jai 2018 m. birželio 28 d. Įstatymo 53 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu (leidimas nuolat gyventi pakeičiamas pasibaigus leidimo nuolat gyventi galiojimui) buvo išduotas leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojęs iki 2023 m. birželio 28 d. Pareiškėja 2024 m. birželio 21 d. kreipėsi į atsakovą dėl leidimo nuolat gyventi pratęsimo. Migracijos departamentas gavo 2023 m. rugsėjo 14 d. VSD Išvadą, kurioje nurodyta, kad VSD atliko asmens keliamos grėsmės vertinimą, ir nustatė šias aplinkybes: asmens išsisukinėjimas nuo tiesioginio atsakymo į Klausimyne pateiktus klausimus rodo, kada asmuo vengia pateikti savo nuomonę; yra duomenų, kad asmuo 2022 m. kovo mėn. socialiniuose tinkluose pasidalijo sveikinimu su gegužės 1 d., kuris yra pateiktas buvusios TSRS vėliavos fone, o paveikslo viduryje matomi kūjo ir pjautuvo simboliai; asmuo, 2023 m. gegužės mėn. duodamas interviu, išreiškė nepasitenkinimą nugriautais paminklais Antrojo pasaulinio karo aukų kapinėse (duomenys neskelbtini) ir šiuo klausimu vykdoma politika. VSD vertino, kad pareiškėja kelia grėsmę nacionaliniam saugumui. Migracijos departamentas 2023 m. rugsėjo 29 d. priėmė sprendimą, kuriuo Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu (leidimas nuolat gyventi panaikinamas, jei užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui) panaikino pareiškėjos turėtą leidimą nuolat gyventi. Pareiškėjai kreipusis į administracinius teismus, Migracijos departamento sprendimas buvo panaikintas ir atsakovas įpareigotas išnagrinėti pareiškėjos prašymą iš naujo. Migracijos departamentas, vykdydamas teismo sprendimą, 2024 m. balandžio 22 d. papildomai apklausė pareiškėją ir 2024 m. gegužės 9 d. priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriuo Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu panaikino pareiškėjai išduotą leidimą nuolat gyventi.

32. Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad leidimas nuolat gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Šio įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas. Pagal Įstatymo 4 straipsnio 7 dalį, Valstybės saugumo departamentas, turėdamas duomenų, kad užsienietis, kuriam išduota viza, leidimas gyventi ar kitas šiame Įstatyme nurodytas užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantis dokumentas, kelia grėsmę valstybės saugumui, nedelsdamas apie tai informuoja Migracijos departamentą, kuris ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo šios informacijos gavimo dienos panaikina užsieniečiui išduotą vizą, leidimą gyventi, jeigu tokie dokumentai buvo išduoti, arba užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir apie tai nedelsdamas informuoja užsienietį.

33. Administracinių teismų praktikoje pripažįstama, kad, sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimais ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmė valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016, 2018 m. balandžio 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3826-556/2018).

34. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra konstatavęs, kad tikroji trečiosios šalies piliečio, gimusio Lietuvoje ir gyvenusio joje didžiąją gyvenimo dalį, pozicija dėl Rusijos vykdomos karinės agresijos prieš Ukrainą (įskaitant Krymo priklausomybę) yra itin svarbus kriterijus, sprendžiant dėl tokio asmens keliamos grėsmės nacionaliniam valstybės saugumui, tačiau tai negali lemti automatinio realios ir pakankamai rimtos grėsmės valstybės saugumui konstatavimo. Tokiai grėsmei nustatyti reikalingas išsamus individualus kompleksinis asmenį charakterizuojančių savybių ir faktinių aplinkybių vertinimas (šeiminė ir socialinė padėtis, integravimasis, gyvenimo Lietuvoje trukmė, socialiniai, ekonominiai ryšiai ir kt.), įskaitant asmens buvusius ir esamus ryšius su kilmės valstybe (asmens eitos pareigos valstybės struktūrose, tęsiama aktyvi režimus palaikanti veikla, aplinkybė, ar asmuo vyksta į pilietybės valstybę, ir kt.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. birželio 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1304-968/2024).

35. Kaip matyti iš bylos medžiagos, skundžiamas Migracijos departamento Sprendimas grindžiamas pareiškėjos keliama grėsme valstybės saugumui, kuri nustatyta atsižvelgus: 1) į pareiškėjos pateiktus atsakymus į Klausimyno klausimus (t. y. nustatyta, kad pareiškėja vengė aiškiai ir vienareikšmiai išreikšti savo poziciją Krymo okupacijos klausimu, nepasmerkė Rusijos Federacijos veiksmų); 2) į VSD Išvadoje pateiktą vertinimą (žr. šios nutarties 31 p.); 3) į pareiškėjos apklausų metu surinktą informaciją; 4) į kitas aplinkybes, nustatytas skundžiamo Sprendimo priėmimo metu (pareiškėja periodiškai vyksta į Baltarusijos Respubliką ir Rusijos Federaciją; vykstant teisminiams procesams dėl leidimo nuolat gyventi panaikinimo, pareiškėja davė interviu Rusijos Federacijos propagandinio TV kanalo „HTB“ žurnalistams ir teikė informaciją, kuri buvo naudojama propagandai; pareiškėja žiniasklaidos atstovams nurodė, kad sulaukė Rusijos Federacijos ambasados darbuotojų skambučių, jai buvo pasiūlyta teisininko pagalba bei patikinta, kad, išsiuntus pareiškėją į (duomenys neskelbtini), ja tikrai bus pasirūpinta ir kt.).

36. Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, pažymi, kad skundžiamas Sprendimas buvo priimtas po to, kai Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. balandžio 17 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-1373-575/2024 panaikino Pirmąjį sprendimą, kuriuo buvo panaikintas pareiškėjai išduotą Leidimas. Priimant skundžiamą Sprendimą, buvo įvertintos iš esmės tos pačios aplinkybės, kaip ir priimant Pirmąjį sprendimą (2024 m. rugsėjo 14 d. VSD Išvada, Klausimynas, 2024 m. liepos 4 d. pareiškėjos apklausos duomenys), taip pat papildomai įvertinti pakartotinės pareiškėjos apklausos, vykdytos 2024 m. balandžio 22 d., duomenys, pareiškėjos šeiminiai, ekonominiai ryšiai su Lietuva (konstatuota, kad pareiškėjos šeiminiai ir ekonominiai ryšiai Lietuvos Respublikoje yra ilgalaikiai ir stiprūs), aplinkybės, susijusios su pareiškėjos vykimu į Baltarusijos Respubliką ir Rusijos Federaciją, informacija apie pareiškėjos duotą interviu TV kanalo „HTB“ žurnalistams (teigiama, kad jis buvo naudojamas propagandai), informacija, kad Rusijos ambasada pareiškėjai siūlo teisinę pagalbą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad VSD teikė išvadą apie pareiškėją 2023 m. rugsėjo 14 d., o, panaikinus Pirmąjį sprendimą, pakartotinė išvada nebuvo teikiama, VSD teismams teiktuose procesiniuose dokumentuose pateikė poziciją dėl aplinkybių, susijusių su pareiškėjos teiktu interviu, pareiškėjos vykimu į Rusiją ir kt.

37. Teisėjų kolegija, įvertinusi VSD Išvadoje ir teismams teiktuose procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes dėl pareiškėjos bendravimo su Rusijos valstybiniais subjektais, Rusijos ambasados darbuotojais, pareiškėjos apklausų Migracijos departamente duotus paaiškinimus, kitas bylos aplinkybes, pažymi, kad VSD ir atsakovas siejo pareiškėjos bendravimą su Rusijos ambasada, Rusijos organizacijomis su pareiškėjos, kaip (duomenys neskelbtini) Rusų kultūros centro vadovės, veikla, tačiau, kaip nurodo VSD, pareiškėja nebevykdo šių pareigų nuo 2021 m.

38. Teisėjų kolegijos vertinimu, iš pareiškėjos interviu Lietuvos žiniasklaidoje išsakytos pozicijos dėl nugriautų paminklų Antrojo pasaulinio karo aukų kapinėse (duomenys neskelbtini), taip pat dėl jos pateiktos informacijos apie Rusijos ambasados siūlytą teisinę pagalbą ir kt. negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad pareiškėja remia Rusijos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę pirmaeiliams Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesams, ir dėl to ji yra potencialus verbavimo taikinys režimo jėgos struktūroms, siekiančioms per Lietuvoje gyvenančius asmenis rinkti informaciją ar pasitelkiant tokius asmenis Rusijos jėgos struktūrų operacijoms užsienio valstybėse užtikrinti.

39. Teisėjų kolegija, vertindama skundžiamame Sprendime nurodytą aplinkybę, kad pareiškėjos duotas interviu TV kanalo „HTB“ žurnalistams jau buvo panaudotas Rusijos propagandistų plėtojamų „rusofobijos“ ir „raganų medžioklės“ Europos Sąjungos valstybėse naratyvų pagrindimui, pažymi, kad skundžiamame Sprendime atsakovo pateikta internetinė nuoroda į TV kanalo „HTB“ reportažą yra rusų kalba, be to, nurodomas reportažas pagal internetinę nuorodą yra nepasiekiamas, į bylą nėra pateikta jokia kita informacija, susijusi su minimu reportažu (nėra nurodyta detali informacija apie pareiškėjos pasisakymą reportaže, nepateikta stenograma lietuvių kalba, nėra pateikti duomenys, kur ir kaip ši informacija buvo naudojama ir pan.), todėl teismas neturi galimybės įvertinti atsakovo nurodytų aplinkybių dėl pareiškėjos teiktos informacijos ir negali patvirtinti Sprendime nurodytos informacijos, kurią, atsakovo teigimu, pateikė pareiškėja, keliamos grėsmės.

40. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėja gimė Lietuvoje, gyvena Lietuvoje nuo gimimo, ji turi ilgalaikio gyventojo statusą. Taigi jai suteikiama didesnė teisinė apsauga, sprendžiant dėl leidimo nuolat gyventi panaikinimo, nei tokio statuso neturintiems užsieniečiams.

41. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. birželio 5 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-1304-968/2024 yra pasisakęs, kad pareiškėjo, gimusio Lietuvoje ir gyvenusio joje didžiąją gyvenimo dalį, statusas prilygsta ilgalaikio gyventojo statusui pagal 2003 m. lapkričio 25 d. Tarybos direktyvą 2003/109/EB dėl trečiųjų valstybių, kurie yra ilgalaikiai gyventojai, statuso (toliau – ir Direktyva 2003/109/EB); todėl Įstatymo nuostatos, susijusios su tokio jo statuso (ilgalaikio gyventojo statuso) panaikinimu, turi būti aiškinamos ir taikomos, atsižvelgiant į atitinkamas Direktyvos 2003/109/EB, su kuria yra suderintos Įstatymo nuostatos (Įstatymo 1 str. 2 d., jo priedo 7 p.), nuostatas; ši išvada suponuoja pareigą institucijai, sprendžiančiai dėl leidimo nuolat gyventi ilgalaikio gyventojo statusą įgijusiam užsieniečiui panaikinimo pagrindu, numatytu Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 2 punkte, nustatyti, kad: 1) jis ar ji kelia realią ir pakankamai rimtą grėsmę valstybės saugumui, tokią grėsmę siejant su situacijos, kurioje konkretus veiksmas arba įvykis kelia tiesioginę ir rimtą grėsmę valstybės saugumui, apibūdinimu; 2) ar tokie veiksniai, kaip užsieniečio gyvenimo šalies teritorijoje trukmė, jo amžius, pasekmės jam ir jo šeimos nariams, ryšiai su Lietuvos Respublika ir ryšių su kilmės šalimi buvimas, nebuvimas, nedaro sprendimo, kuris yra pagrindas priimti sprendimą dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiųsti jį iš šalies (Įstatymo 125 str. 1 d. 1 p., 126 str. 1 d. 3 p.), neproporcingu konkrečioje situacijoje (žr., pvz., 2024 m. sausio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1083-552/2024, 2024 m. vasario 28 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1049-575/2024).

42. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl leidimo nuolat gyventi ilgalaikio gyventojo statusą įgijusiam užsieniečiui panaikinimo, taip pat yra pasisakęs, jog tokiais atvejais ypač svarbus proporcingumo principo taikymas, įvertinant grėsmės nacionaliniam saugumui rizikos pasireiškimo tikimybę ir padarinius pareiškėjo teisinei padėčiai (pvz., 2024 m. gegužės 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-1529-821/2024, 2024 m. vasario 28 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-1049-575/2024 ir kt.).

43. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad atsakovo Sprendime padaryta išvada, jog pareiškėjos išsakyta pozicija dėl Rusijos vykdomos agresyvios politikos, pildant Klausimyną ir apklausų Migracijos departamente metu, nesant kitų konkrečių veiksmų arba įvykių, keliančių tiesioginę ir rimtą grėsmę valstybės saugumui, savaime nelemia, kad pareiškėjos gyvenimas Lietuvoje gali kelti grėsmę nacionaliniam saugumui. Teisėjų kolegija nesutinka, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo analogiškose bylose, t. y. nuo 2023 m. birželio 21 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-1770-968/2023 ir 2023 m. rugpjūčio 23 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-2129-662/2023 suformuotų išaiškinimų dėl grėsmės valstybės saugumui vertinimo atsižvelgiant į atsakymus į Klausimyno klausimus. Pažymėtina, kad nei vienoje iš nurodytų bylų nebuvo vertinamos aplinkybės, susijusios su ilgalaikio nuolatinio Lietuvos gyventojo keliama grėsme.

44. Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovo apeliacinio skundo argumentais, kad, priimant skundžiamą Sprendimą, buvo įvertintos visos su individualia pareiškėjos situacija susijusios aplinkybės. Nagrinėjamoje byloje svarbu yra ne tik tai, kad pareiškėja turi ilgalaikio gyventojo statusą, bet yra gimusi ir beveik visą gyvenimą gyvena Lietuvoje, ji gauna senatvės pensiją Lietuvoje, jos sūnus gyvena Lietuvoje. Nors byloje yra nurodytos aplinkybės, kad pareiškėja turi seserį (duomenys neskelbtini), tačiau atsakovas neįvertino aplinkybės, ar pareiškėja bendrauja su ja, ar jas sieja glaudūs ryšiai. Taip pat pažymėtina, kad, teismuose nagrinėjant pareiškėjos skundą dėl Pirmojo sprendimo panaikinimo, pareiškėja skunde Regionų administraciniam teismui (administracinė byla Nr. eI2-3218-535/2024) nurodė, kad ji turi rimtų sveikatos problemų (patirtas infarktas, persirgta tuberkuliozė ir kitos sunkios ligos), tačiau šios aplinkybės nebuvo įvertintos, atsakovui priimant skundžiamą Sprendimą, nebuvo vertinama, ar pareiškėja turėtų galimybę naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, panaikinus leidimą nuolat gyventi, ar būtų galimybė pasirūpinti ja (ypač atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos sūnus gyvena Lietuvoje) ir kt.

45. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog buvo atliktas kompleksinis visų pareiškėją charakterizuojančių savybių vertinimas, nebuvo nustatyta pareiškėjos konkrečių ryšių su valstybės valdžios institucijomis ar juose tarnaujančiais asmenimis. Nors VSD iš pareiškėjos paaiškinimų nustatė, kad ji vyko į KGB Novgorode bei į Kremlių, tai galėtų patvirtinti jos tiesioginius ryšius su Rusijos valstybiniais subjektais, be kita ko, ir su Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybomis bei kitomis aukščiausio lygio valstybinėmis institucijomis, tačiau nebuvo įvertinta, kokiais tikslais pareiškėja bendravo su šiomis institucijomis (pareiškėja teigia, kad ji bendravo su minėtomis institucijomis, ieškodama duomenų apie Rusijoje gyvenusius ir palaidotus giminaičius). Be to, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja laikotarpiu nuo 2018 m. iki 2023 m. (atsakovo Sprendime vertintas laikotarpis) vyko į Rusiją ir / ar Baltarusiją ne vieną kartą, nebuvo išsamiai įvertinti jos vykimo į minėtas valstybes tikslai.

46. Nagrinėjamu atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad atsakovas nenustatė ir neįvertino pareiškėjos veiklos Rusijos Federacijos naudai priešiškais Lietuvos nacionaliniam saugumui interesais, taip pat nenustatė pareiškėjos konkrečių ryšių su valstybės valdžios institucijomis ar juose tarnaujančiais asmenimis, kurie keltų grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos darbinės, visuomeninės veiklos faktai nebuvo įvertinti kitų jos individualiai situacijai aktualių aplinkybių kontekste, be kita ko, neįvertinta, kad pareiškėja nebevykdo aktyvios visuomeninės veiklos nuo 2021 m., o per visą gyvenimą trunkančius pareiškėjos socialinius ir ekonominius ryšius su Lietuva nebuvo gauta jokių konkrečių individualių duomenų apie pareiškėjos ryšius, galinčius kelti grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Darytina išvada, kad, sprendžiant, ar pareiškėjos gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui ir ar dėl to taikytini apribojimai – leidimo nuolat gyventi nepakeitimas (panaikinimas) – yra būtini, būtina įvertinti, ar šie apribojimai yra proporcingi individualioje situacijoje. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, priimant Sprendimą buvo pažeistos pagrindinės procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir Sprendimo pagrįstumą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino atsakovo Sprendimą.

47. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, tenkindamas pareiškėjos skundą ir panaikindamas Sprendimą, tinkamai nustatė ginčo faktines ir teisines aplinkybes bei taikė materialiosios teisės normas, todėl skundžiamas teismo sprendimas pripažintinas pagrįstu ir teisėtu. Dėl šių priežasčių atsakovo apeliacinis skundas yra atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

48. Pareiškėja atsiliepime į apeliacinį skundą prašo priteisti iš atsakovo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos naudai bylinėjimosi išlaidas už advokato teisines paslaugas.

49. ABTĮ 42 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad, jeigu proceso šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, teismas savo iniciatyva, gavęs iš valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojančios institucijos duomenis apie apskaičiuotas teisinės pagalbos išlaidas, išsprendžia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo valstybei klausimą, mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikydamas ABTĮ 40 ir 41 straipsnių nuostatas, reglamentuojančias išlaidų atlyginimą.

50. Byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2025 m. sausio 23 d. pažyma Nr. APD-2025-00943 „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“, kurioje nurodyta, kad valstybės naudai dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo apeliacinės instancijos teisme valstybės naudai priteistina 162,50 Eur teisinės pagalbos išlaidų.

51. Teisėjų kolegija, nustačiusi, kad prašomos priteisti teisinės pagalbos išlaidos atitinka bylos sudėtingumą, daro išvadą, kad yra pagrindas priteisti jas valstybės naudai iš Migracijos departamento.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos valstybės naudai 162,50 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt du eurus ir penkiasdešimt centų) pareiškėjai V. V. apeliacinės instancijos teisme teiktų antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Iveta Pelienė

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis