140f0b1c-e93b-4cf5-8e80-7a95ecf49c93 · Kauno apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-3744-406/2016Proceso Nr. 3-62-3-01351-2016-3Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2.; 74. (S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S       LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. lapkričio 9 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Gintaras Čekanauskas, sekretoriaujant Henrikai Žibutytei,raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. N. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir n u s t a t ė :

PareiÅ¡kėjas A. N. kreipėsi į teismÄ ir prašė priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos, 125000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.PareiÅ¡kėjas savo skunde (b.l. 5-7) nurodė, kad nuo 2009 m. birželio 11 d. iki 2016 m. vasario 5 d. atliko laisvės atėmimo bausmę PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirojoje kolonijoje bendrabučio tipo patalpose, kur vienam asmeniui nebuvo užtikrintas 3,1 kv. m plotas. Pažymėjo, jog gyvenamosiose patalpose buvo parazitai, graužikai.

DuÅ¡uose ant sienų ir lubų buvo pelėsis, grybelis, vanduo buvo kalkėtas. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (veikimo ar neveikimo), pareiÅ¡kėjo laikymo nuo 2009 m. pataisos namuose teisės aktų normas neatitinkančiomis, antisanitarinėmis, nežmoniÅ¡komis, sveikatÄ Å¾alojančiomis sÄ lygomis jis patyrė dvasinius sukrėtimus, pažeminimÄ , papildomÄ diskomfortÄ dėl gyvenimo kokybės, neigiamus iÅ¡gyvenimus. Mano, kad valstybė neužtikrino jo laisvės atėmimo vietoje sveikos ir higieniÅ¡kos gyvenamosios aplinkos, todėl dėl neteisėtų atsakovo veiksmų jis patyrė 125000 Eur neturtinę žalÄ .Atsakovo atstovas su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Atsiliepime į skundÄ (b.l. 9-14) daliai ginčo laikotarpio praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senatį, nes pareiÅ¡kėjas, bÅ«damas apdairus ir rÅ«pestingas turėjo galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimÄ nuo pat jo apgyvendinimo pataisos namuose pradžios. Nurodė, jog pareiÅ¡kėjas gyveno skirtingose gyvenamosiose patalpose ir gyvenamųjų patalpų ploto norma ginčo laikotarpiu pažeista nebuvo. Duomenų, kiek tiksliai asmenų buvo tose gyvenamosiose ir miegamose vietose, kuriose gyveno pareiÅ¡kėjas bausmės atlikimo metu, pateikti negali, nes tokie duomenys nėra kaupiami.

Akcentuoja, kad PravieniÅ¡kių pataisos namai - atviroji kolonija nėra kalėjimų ar kamerų tipo pataisos įstaiga, todėl pareiÅ¡kėjo galimybė judėti po visÄ lokalinį sektorių neribojama nuo kėlimosi iki gulimosi laiko. Per visÄ bausmės atlikimo pataisos įstaigoje laikÄ pareiÅ¡kėjas gyveno bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose kartu su kitais nuteistaisiais. Nuteistieji turi galimybę judėti lokalinio sektoriaus teritorijoje, taip pat gali sportuoti įrengtose salėse ir aikÅ¡telėse, lankyti koplyčiÄ , organizuojamus renginius, užsiimti kita leistina veikla.

Per visÄ bausmės atlikimo pataisos įstaigoje laikÄ pareiÅ¡kėjas gyveno bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose kartu su kitais nuteistaisiais, kuriose patalpos buvo vėdinamos per langus ir ventiliacines angas. Ä®staiga sudariusi sutartį kenkėjų kontrolės paslaugas teikiančia įstaiga – UAB „Dezinfa“, kuri, teikia kenkėjų kontrolės paslaugas. Pabrėžė, kad pagal teisinį reglamentavimÄ nuteistieji turi valytis gyvenamÄ sias bei bendro naudojimo patalpas. Nurodo, kad bausmės atlikimo laikotarpiu pareiÅ¡kėjo sveikatos istorijoje nėra fiksuotų įrašų dėl sveikatos bÅ«klės, susijusios su įkalinimo sÄ lygomis.

Dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų pareiÅ¡kėjas nėra kreipęsis į PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos Psichologinės tarnybos skyrių. PareiÅ¡kėjas savo skunde nurodė nekonkrečius, abstrakčius, deklaratyvius teiginius, nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų, o tuo pačiu ir objektyviai neįrodė, kad PravieniÅ¡kių pataisos namai nesilaikė tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos.

Skundas nepagrįstas ir atmestinas.PareiÅ¡kėjas teisme pareiÅ¡kė reikalavimÄ dėl neturtinės žalos, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam netinkamomis sÄ lygomis atliekant laisvės atėmimo bausmę PravieniÅ¡kių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje (toliau – ir Pataisos įstaiga). Savo reikalavimÄ pareiÅ¡kėjas grindė tuo, kad, pažeidžiant taikytinus teisės aktus, jis buvo laikomas antisanitarinėmis sÄ lygomis perpildytose patalpose, neužtikrinant tinkamo patalpų įrengimo bei tinkamo vandens.

Nors pareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad Pataisos įstaigoje bausmę atliko nuo 2009 m. birželio 11 d., tačiau bylos duomenimis nustatyta, jog pareiÅ¡kėjas į PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3–čiÄ sektorių iÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus atvyko 2010 m. liepos 12 d (b.l. 15), todėl pasisakytina dėl laikotarpio nuo 2010 m. liepos 12 d. iki 2016 m. vasario 5 d. Teismas pažymi, kad nagrinėjant administracinius ginčus dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais ar neveikimu padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik Civilinio kodekso (toliau – ir CK) normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir Å¡io kodekso normos, reglamentuojančios ieÅ¡kinio senatį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A6-317/2007, 2010 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-850/2010, 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011 ir kt.). IeÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį.

IeÅ¡kinio senaties terminus, jų skaičiavimo ir taikymo tvarkÄ reglamentuojančios teisės normos yra imperatyvaus pobÅ«džio. Tikslus ieÅ¡kinio senatį reglamentuojančių teisės normų aiÅ¡kinimas ir taikymas yra itin reikÅ¡mingas, nes ieÅ¡kinio senaties termino pasibaigimas reiÅ¡kia asmens galimybių apginti savo teises per teismÄ ribojimÄ , kitaip tariant, teisės į priverstinį savo teisių įgyvendinimÄ praradimÄ , kuomet ginčo Å¡alis reikalauja taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011; 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-3116/2011).

Kaip ne kartÄ yra pažymėjęs Lietuvos vyriausias administracinis teismas, įstatymas, nustatydamas laiko tarpÄ , per kurį valstybė garantuoja pažeistos teisės gynimÄ , siekia ne tik užtikrinti subjektinės teisės realumÄ , bet ir sukurti stabilius teisinius santykius, todėl nustato ilgesnį ar trumpesnį ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Å is ne tik skatina nukentėjusiÄ jÄ Å¡alį operatyviai reaguoti į savo teisės pažeidimÄ , bet ir suteikia garantijÄ kitai teisinio santykio Å¡aliai, kad po tam tikro įstatyme numatyto laikotarpio jos įgytos teisės negalės bÅ«ti ginčijamos.

Jeigu asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimÄ (CK 1.127 str. 1 d.), į šį pažeidimÄ per visÄ ieÅ¡kinio senaties termino eigÄ nereaguoja ir nereiÅ¡kia skundo, tai kita teisinio santykio Å¡alis turi teisę pagrįstai tikėtis, kad toks asmuo arba apskritai atsisako savo teisės, arba nemano, jog jo teisė yra pažeista. Taigi, taikant normas, reguliuojančias ieÅ¡kinio senatį, bÅ«tina atsižvelgti tiek į abiejų teisinio santykio Å¡alių interesus, tiek ir į ieÅ¡kinio senaties instituto normų tikslus.CK 1.125 straipsnio 1 dalies 8 punktas expressis verbis įtvirtina sutrumpintÄ trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , taikomÄ reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo.

Å ios CK nuostatos taikytinos pareikÅ¡tų reikalavimų ir dėl turtinės, ir dėl neturtinės žalos atlyginimo, atžvilgiu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2008; 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2011). Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos. Teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ .

To paties straipsnio 5 dalis nustato, kad jei pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvienÄ dienÄ , ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tÄ dienÄ , prasideda tÄ kiekvienÄ dienÄ . Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas skundu siekia, jog jam bÅ«tų priteistas neturtinės žalos atlyginimas už laikymÄ Pataisos įstaigoje nuo 2010 m. liepos 12 d., t.y. kai į Pataisos įstaigÄ atvyko iÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus (b.l.

15) nepriimtinomis, antisanitarinėmis, nežmoniÅ¡komis sÄ lygomis. Pabrėžtina, kad skundÄ teismui pareiÅ¡kėjas pateikė tik 2016 m. liepos 12 d. (b.l. 8). Vertinant nurodyto teisės pažeidimo mastÄ ir pobÅ«dį, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas visÄ jo skunde nurodytÄ laikotarpį žinojo apie tas laikymo sÄ lygas pataisos įstaigoje, kurios, jo nuomone, buvo nežmoniÅ¡kos ir kankinančios. Pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalies nuostatas ieÅ¡kinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo Å¡alis reikalauja.

Pažymėtina, jog ieÅ¡kinio senatį prašė taikyti atsakovas (b.l. 9-10).CK 1.131 straipsnio 2 dalyje numatyta, jeigu teismas pripažįsta, kad ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas. Pastebėtina, kad klausimÄ , ar ieÅ¡kinio senatis gali bÅ«ti atnaujinama, teismas gali spręsti ir savo iniciatyva (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1090/2013).

Pabrėžtina, kad teisės normose, reglamentuojančiuose ieÅ¡kinio senatį, nenustatyta kriterijų, pagal kuriuos galima bÅ«tų spręsti, kokios Å¡io termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Tai vertinamoji sÄ voka, kurios turinys atskleidžiamas vertinant kiekvienos konkrečios situacijos aplinkybes (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis administracinėse bylose Nr. A727-858/2015, A784-858/2015).Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiÅ¡kinama, kad klausimÄ , ar konkrečios ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindÄ jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, Å¡alių elgesį, ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes (žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje A822-1037/2009). Tam, kad ieÅ¡kinio senaties terminas bÅ«tų atnaujinamas, pareiÅ¡kėjas turi įvardinti objektyvias priežastis bei pateikti įrodymų, pagrindžiančių ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimÄ (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2364/2013).Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat analogiÅ¡kai laikomasi pozicijos, kad ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežasčių svarbos vertinimas yra fakto klausimas, kuris sprendžiamas pagal teismui Å¡alių pateiktus įrodymus (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-327/2005, 2006 m. kovo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2006, 2008 m. liepos 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2008). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiÅ¡kėjas nurodo, jog dėl nepriimtinų gyvenimo sÄ lygų patyręs iÅ¡gyvenimus, nepatogumus. Jei pareiÅ¡kėjas realiai patyrė bÅ«tent tokius iÅ¡gyvenimus, kuriuos jis nurodo nagrinėjamoje byloje, tai visiÅ¡kai akivaizdu, jog jo laikymo Pataisos įstaigoje momentu jis turėjo galimybę taip pat realiai suvokti, jog jo teisės tokiu bÅ«du yra pažeidžiamos ir atitinkamai į tai reaguoti.

PareiÅ¡kėjas nenurodė jokių objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, sukliudžiusių jam laiku kreiptis į teismÄ ar kreiptis teisinės pagalbos. Akcentuotina, jog gavęs atsakovo atsiliepimÄ , kuriame buvo praÅ¡oma taikyti ieÅ¡kinio senatį ir su juo susipažinęs, pareiÅ¡kėjas nepateikė teismui praÅ¡ymo dėl praleisto ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimo, taip pat nenurodė jokių svarbių bei objektyvių termino praleidimo priežasčių, sudarančių pagrindÄ kitaip vertinti ieÅ¡kinio senaties taikymo klausimÄ .

Ä®vertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo ex officio atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ pareiÅ¡kėjo reikalavimui dėl žalos atlyginimo, o laikotarpiui nuo 2010 m. liepos 12 d. iki 2013 m. liepos 11 d. (imtinai) taikytina trijų metų ieÅ¡kinio senatis ir pareiÅ¡kėjo reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d., ABTÄ® 88 str. 1 p.). Atitinkamai pareiÅ¡kėjo nurodytos faktinės aplinkybės, sietinos su Å¡iuo laikotarpiu ir galimu neturtinės žalos padarymu, netirtinos bei nevertintinos.

Pritaikius trejų metų senaties terminÄ laikyta, jog, sprendžiant skundo reikalavimų pagrįstumÄ bei teisėtumÄ , yra reikÅ¡mingos ir analizuotinos pareiÅ¡kėjo kalinimo sÄ lygos laikotarpiu nuo 2013 m. liepos 12 d. iki 2016 m. vasario 5 d. CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė).

Å is atsakomybės subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinė atsakomybė be kaltės):

1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybė negalima.

PareiÅ¡kėjas nurodo, kad Pataisos įstaigoje jis buvo laikomas per mažose patalpose, kuriose vienam nuteistajam teko mažiau ploto, nei nustatyta teisės aktuose. Gyvenamosios patalpos sÄ voka laisvės atėmimo vietų patalpų kontekste yra apibrėžta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintoje higienos normoje HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos reikalavimai" (Žin., 2010, Nr. 41-1999) (toliau – ir Higienos norma HN 76:2010), kurioje nurodyta, kad gyvenamosios patalpos – bendrabučių gyvenamieji kambariai, trumpalaikių ir ilgalaikių pasimatymų kambariai, kameros tipo patalpos, baudos, drausmės izoliatorių, kalėjimų, karcerio, tardymo izoliatoriaus, areÅ¡tinių kameros, karantino (izoliavimo) patalpos.Higienos normos HN 76:1999 6.15 punkte nustatant ploto normÄ vienam asmeniui buvo nurodyta, kad Å¡i norma (ne mažiau kaip 3 kv. m vienam žmogui) yra taikoma pataisos įstaigų bendrabučio gyvenamajam kambariui (neteko galios nuo 2010 m. balandžio 11 d.) (Žin., 2010, Nr. 41-1999).

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau– ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 111.1. punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi bÅ«ti ne mažesnis kaip 3.1 kv. m vienam žmogui.Kadangi objektyvių duomenų apie Pataisos įstaigoje konkrečiu pareiÅ¡kėjo buvimo tam tikroje brigadoje metu buvusį nuteistųjų skaičių nėra pateikta, todėl vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas skaičiuotinas konkrečios brigados gyvenamosios patalpos plotÄ padalinant iÅ¡ Pataisos įstaigos pažymose (b.l. 16, 17) nurodyto konkretaus bÅ«rio miegamųjų vietų skaičiaus.Atsižvelgus į pritaikytÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ ir iÅ¡ byloje pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų matyti, kad pradedant nuo 2013 m. liepos 12 d. pareiÅ¡kėjas iki 2015 m. rugpjūčio 11 d. gyveno 7 bÅ«ryje 3-oje gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas – 35.78 kv. m ir buvo 8 miegamosios vietos, todėl vienam nuteistajam tenkantis gyvenamasis plotas – 4.47 kv. m; nuo 2015 m. rugpjūčio 11 d. iki 2016 m. vasario 5 d. pareiÅ¡kėjas buvo apgyvendintas 6 bÅ«rio 4-oje gyvenamojoje patalpoje, kurios gyvenamasis plotas – 35.25 kv. m, miegamųjų vietų – 5, todėl vienam nuteistajam tenkantis gyvenamasis plotas – 7.05 kv. m.

Taigi, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.1. punktas, numatantis, jog bendrabučių tipo patalpose vienam žmogui turi tekti 3.1 kv. m gyvenamojo ploto, nebuvo pažeistas.Kadangi nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ , be kita ko, kildina iÅ¡ to, jog bausmės atlikimo įstaigoje jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, aktualus yra Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas (tÄ patį numato ir Konstitucijos 21 str.).

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje K. prieÅ¡ LenkijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ byloje V. prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 44558/98, kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje.

Tačiau, vadovaujantis minėtų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.1. punktu, garantuojančiu minimalų 3.1 kv. m plotÄ , nuostatomis ir teismui pateiktų duomenų pagrindu darytina iÅ¡vada, jog Å¡i Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nustatyta minimali ploto norma vienam asmeniui nagrinėjamam ginčui aktualiu, Å¡ioje byloje vertinamu laikotarpiu nebuvo pažeista. PareiÅ¡kėjas nepateikė teismui jokių įrodymų, paneigiančių atsakovo pateiktus duomenis. Tokiu bÅ«du byloje nustatytų aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo pripažinti pareiÅ¡kėjo argumentus pagrįstais bei konstatuoti, kad A.

N. nagrinėjamu laikotarpiu, atliko bausmę nepriimtinomis, žmogaus orumÄ Å¾eminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sÄ lygomis, kurios nulemtų neturtinės žalos padarymo fakto konstatavimÄ . PareiÅ¡kėjas savo teisių pažeidimÄ taip pat sieja su nehigieniÅ¡komis gyvenamosiomis patalpomis bei duÅ¡ais.Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 3 dalies, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73.5. punktu., 73.6. punktu. 73.8. punktu, 255 punktu bei Higienos normos HN 76:2010 58 punktu įpareigoja pačius nuteistuosius (tame tarpe ir pareiÅ¡kėjÄ ) nuolat rÅ«pintis patalpų Å¡vara.

Pažymėtina, kad pagal Gyvenamųjų, buitinių, pagalbinių patalpų valymo vykdymo tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto Pataisos įstaigos direktoriaus 2011 m. liepos 20 d. įsakymu Nr. V-416 4 punktÄ už gyvenamųjų patalpų valymÄ drėgnuoju bÅ«du, nepaliekant ant sienų ir lubų pelėsio, yra atsakingi patys nuteistieji (b.l. 30). Pagal minėto apraÅ¡o 6, 7 punktus pagrindinį gyvenamųjų patalpų valymÄ atlieka visi toje patalpoje esantys nuteistieji, pagrindinis patalpų valymas atliekamas ne tik gyvenamosiose patalpose, bet ir nuteistųjų valgyklose, dušų patalpose, kirpyklose.

Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjo teiginys, kad patalpose ant sienų, lubų buvo pelėsis, patvirtina aplinkybę, kad atsakingas už patalpų tvarkymÄ asmuo neatliko tinkamai pareigos tvarkyti kamerÄ . Higienos normos HN 76:2010 24 punkte numatyta, jog gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus ir orlaides. Atsakovas nurodė, kad visos patalpos, kuriose gyveno pareiÅ¡kėjas, buvo vėdinamos per langus ir ventiliacines angas (b.l. 11). Å iais atsakovo teiginiais nėra pagrindo netikėti. Pažymėtina, kad patalpose pelėsis galėjo bÅ«ti ir dėl netinkamai nuteistųjų vykdomų pareigų atidaryti langus ir iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias bei bendro naudojimo patalpas.

Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjo aukščiau įvardinti teiginiai atmestini kaip nepagrįsti.Vadovaudamasis aukščiau iÅ¡dėstyta teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų aplinkybių visuma bei ginčo situacijos teisiniu reglamentavimu, teismas sprendžia, kad pareiÅ¡kėjo skundo argumentai dėl antisanitarinių sÄ lygų Pataisos įstaigoje yra grindžiami abstraktaus, deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiais ir tik subjektyvia jo paties nuomone, nepatvirtinta jokiais objektyviais įrodymais, todėl Å¡ie argumentai nevertintini lėmusiais neturtinės žalos atsiradimÄ .

Å ioje skundo reikalavimų dalyje byloje esantys įrodymai nepatvirtina neteisėtų valstybės institucijos veiksmų, tiek priežastinio ryÅ¡io tarp pareiÅ¡kėjo nurodytų aplinkybių bei jo patirtų neigiamų iÅ¡gyvenimų ar kitokio pobÅ«džio nepatogumų, o tuo pačiu, ir neturtinės žalos atsiradimo fakto.Nors pareiÅ¡kėjas savo teisių pažeidimÄ sieja su parazitais, esančiais gyvenamosiose patalpose, tačiau į bylÄ nepateikė įrodymų, patvirtinančių argumentus dėl Pataisos įstaigos patalpose buvusių parazitų.

Teismas byloje nenustatė, jog pats pareiÅ¡kėjas dėl galimai netinkamų bausmės atlikimo sÄ lygų (parazitų) buvo kreipęsis į atitinkamas tarnybas, o tarnybos į tokį kreipimÄ si nebÅ«tų reagavusios. Atsakovo į bylÄ pateikta tarp UAB „Dezinfa“ ir PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos sudaryta paslaugų teikimo sutartis Nr. KN-P-2014/392/76-145 (b.l. 25-27) teismui nekelia abejonių, jog Pataisos įstaigoje pastoviai atliekamas kenkėjų naikinimas. Atsakovas pažymėjo, jog informacija apie suteiktÄ paslaugÄ registruojama Graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) žurnale ir 6 bÅ«ryje dezinsekcija atlikta buvo 2015 m. birželio 16 d., kadangi po to bÅ«ryje kenkėjų nepastebėta, todėl dezinsekcija/deratizacija nebuvo atliekama (b.l. 11).

Teismui nepateikti jokie rašytiniai duomenys, patvirtinantys, jog aukščiau nurodytų tvarkų bei sutarčių šalys nesilaiko, naudoja sutarčių pagrindu gautas valymo ar higienos priemones ne pagal paskirtį ar jų iš vis nenaudoja patalpų valymui ir dezinfekcijai, todėl pareiškėjo teiginiai dėl parazitų yra abstraktūs, deklaratyvūs ir atmestini.Atmestinas pareiškėjo argumentas, kad gyvenamosiose patalpose bei dušuose vanduo buvo kalkėtas, kadangi teisės aktai nereglamentuoja geriamojo vandens kalkėtumo lygio.

Byloje esantys įrodymai, t.y. UAB „Kauno vandenys“ vandens tyrimo laboratorijos geriamojo vandens tyrimo protokolas Nr. 389-1313 patvirtina, kad pagal Lietuvos higienos normos 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“ Pataisos įstaigoje geriamas vanduo yra tinkamas naudoti, t.y. minėtu aktu pažeidimų Pataisos įstaigoje nebuvo nustatyta (b.l. 19, 20).Kaip minėta, pareiÅ¡kėjas bausmę atliko specifinėje Pataisos įstaigoje, kuri nėra izoliatorius – kalėjimas ar kamerų tipo pataisos įstaiga, Å¡ioje įstaigoje atliekantys bausmę nuteistieji turi reglamentuotÄ judėjimo laisvę.

Pataisos namų teritorijoje yra įrengtos krepÅ¡inio, tinklinio, futbolo aikÅ¡telės su dirbtine danga, sportiniai svarmenų kilnojimo įrenginiai lauke ir pastatų viduje, nuteistieji, pagal pataisos namų direktoriaus nustatytÄ dienotvarkę, gali dirbti, lankytis nuteistųjų koplyčioje, sveikatos priežiÅ«ros tarnyboje (dėl ligos), dvasiÅ¡kai tobulėti bei užsiimti kita pataisos namuose leistina veikla. Buvimas gyvenamojoje patalpoje yra privalomas tik pagal darbotvarkę skirtu miegui laiku (b.l. 33-39), be to, bÅ«rių, kuriuose bausmę atliko pareiÅ¡kėjas bendrojo naudojimo patalpos yra gana didelės, kas iÅ¡ dalies kompensuoja gyvenamam plotui skirtÄ normÄ vienam asmeniui, nors nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjui tekęs gyvenamasis plotas atitiko teisinį reglamentavimÄ .

Atkreiptinas dėmesys, jog ir EŽŽT 2001 m. liepos 24 d. sprendime V. prieÅ¡ LietuvÄ , 2004 m. rugsėjo 16 d. sprendime N. prieÅ¡ RusijÄ yra pažymėjęs, kad ribota erdvė sÄ lyginai gali bÅ«ti kompensuojama didele bendrabučio tipo patalpa ir suteikta judėjimo laisve.Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kt., teismo įvertinta pinigais. Konstatuotina, kad pareiÅ¡kėjas, nurodęs, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų patyrė didžiulį psichologinį sukrėtimÄ , neigiamus iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, papildomÄ diskomfortÄ , pažeminimÄ , nepateikė į bylÄ jokių Å¡ias aplinkybes patvirtinančių įrodymų.

Atsakovas į bylÄ pateikė Medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡Ä , kuriame nurodoma, jog asmens sveikatos istorijoje yra užfiksuoti tik nežymÅ«s sveikatos sutrikimai (Å«minis gerklės uždegimas, kairės pažasties pÅ«linys), taip pat pažymėta, kad pareiÅ¡kėjas dėl gyvenimo sÄ lygų į medikus nesikreipė (b.l. 22). Oficialioje Pataisos įstaigos Psichologinės tarnybos pažymoje (b. l.

23) nurodoma, kad pareiÅ¡kėjas dėl psichologinių problemų, t.y. dėl nuolatinio streso, pastovios nervinės įtampos, kreipęsis nebuvo.Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A143-1966/2008; administracinė byla Nr. A 502-734/2009, administracinė byla Nr. A525-1181/2010), taip pat ir EŽTT praktikoje (EŽTT 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimas byloje S. prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 871/02)).

Å ioje administracinėje byloje iÅ¡vardintų aplinkybių, suponuojančių neturtinę žalÄ , nenustatyta. Vien tik pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimų, kurie nėra patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais, nepakanka. Ä®rodymų, kad atsakovo atstovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgęsis, į bylÄ nepateikta, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

Kartu pabrėžtina, kad byloje nėra duomenų, jog pareiÅ¡kėjas ginčui aktualiu laikotarpiu dėl jo kalinimo sÄ lygų bÅ«tų kreipęsis dėl psichologo ar psichiatro pagalbos, kad jam nebuvo suteikta ar buvo netinkamai suteikta medicininė pagalba. Atsakovo pateikti teismui duomenys patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas nagrinėjamo ginčo laikotarpiu nei karto nesikreipė dėl streso, įtampos ar nemigos (b.l. 22, 23), pats pareiÅ¡kėjas įrodymų apie kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio klausimÄ nepateikė, todėl teismas neturi pagrindo spręsti apie netinkamų gyvenimo sÄ lygų poveikį sveikatos bÅ«klei, kitoms fizinėms arba psichinėms pareiÅ¡kėjo savybėms.

Byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovas atliko veiksmus, kuriais siekė pareiÅ¡kėjui sÄ moningai sukelti dvasinį sukrėtimÄ ir skriaudÄ (ABTÄ® 56 str.). Nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų, nesant visų bÅ«tinų civilinės atsakomybės sÄ lygų, pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas ir atmestinas (ABTÄ® 56 str., 88 str. 1 d. 1 p.).Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu,                         n u s p r e n d ž i a :

        PareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti.          Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos  vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai ar per Kauno apygardos administracinį teismÄ .         Teisėjas                                                                                                            Gintaras Čekanauskas