2013-05-14 Nr. BB-815-1-06-1-05012-2006-4 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinės instancijos teismo pranešėjas

Baudžiamoji byla Nr. 2K-196/2013

Teisminio proceso Nr. 1-5061-05012-2006-4

Procesinio sprendimo kategorija

1.2.14.5.2 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. gegužės 14 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vladislovo Ranonio, Tomo Šeškausko ir pranešėjo Jono Prapiesčio,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. J. gynėjo advokato Eduardo Zaleskio kasacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 12 d. nuosprendžio, kuriuo L. J. pripažintas kaltu ir nuteistas laisvės atėmimu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 300 straipsnio 2 dalį už dokumento suklastojimą devyniems mėnesiams, 302 straipsnio 1 dalį už neteisėtą UAB „Agnieška“ antspaudo ir dokumentų panaudojimą – vieneriems metams, 182 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. redakcija) už sukčiavimą – dvejiems metams trims mėnesiams, 222 straipsnio 1 dalį už UAB „Agnieška“ apgaulingą apskaitos tvarkymą – vieneriems metams, 302 straipsnio 1 dalį už neteisėtą UAB „Monarda“ antspaudo ir dokumentų panaudojimą – vieneriems metams, 222 straipsnio 1 dalį už UAB „Monarda“ apgaulingą apskaitos tvarkymą – vieneriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes iš dalies sudėjus, L. J. galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas trejiems metams keturiems mėnesiams.

Taip pat skundžiama Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 22 d. nutartis, kuria nuteistojo L. J. ir jo gynėjo advokato Vitoldo Petravičiaus apeliacinis skundas atmestas.

Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 12 d. nuosprendžiu taip pat nuteistas K. J. ir UAB „Monarda“, UAB „Agnieška“, UAB „Finerta“, tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neapskųsta.

Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 12 d. nuosprendžiu K. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 300 straipsnio 2 dalį už dokumento suklastojimą areštu trisdešimčiai parų, 302 straipsnio 1 dalį už neteisėtą UAB „F.“ antspaudo ir dokumentų panaudojimą – areštu trisdešimt penkioms paroms, 182 straipsnio 2 dalį už sukčiavimą – laisvės atėmimu vieneriems metams dviem mėnesiams, 222 straipsnio 1 dalį už apgaulingą UAB „F.“ buhalterinės apskaitos tvarkymą – areštu keturiasdešimčiai parų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, bausmes iš dalies sudėjus, galutinė subendrinta bausmė jam paskirta laisvės atėmimas vieneriems metams trims mėnesiams.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Jono Prapiesčio pranešimą,

n u s t a t ė :

L. J. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad:

2005 m. birželio 9 d.–2006 m. birželio 30 d., veikdamas kito asmens – UAB „Agnieška“ direktoriaus ir vienintelio akcininko – vardu, apgaule UAB „Agnieška“ naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą – 120 263,51 Lt valstybės biudžeto lėšų – pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM). Turėdamas tikslą apgaule įgyti UAB „Mažeikių varduva“, UAB „Pamario apdaila“, UAB „OKZ HOLDING Baltija“, UAB „Concor“ valdomas valstybės biudžetui priklausančias lėšas – PVM, pagaminęs netikrus dokumentus, suklastojęs tikrus dokumentus ir juos panaudojęs, jis A. N. vardu įsigijo įmonės UAB „Agnieška“ akcijas, tapo įmonės direktoriumi ir pasirūpino galimybe naudotis įmonės sąskaitomis, turėti įmonės patalpas, t. y.:

turėdamas tikslą apgaule įgyti UAB „Mažeikių varduva“ filialo „Varduvos statyba“ valdomas valstybės biudžetui priklausančias lėšas – PVM, parengė netikrus UAB „Agnieška“ ir UAB „Mažeikių varduva“ sandorį patvirtinančius dokumentus, kad UAB „Agnieška“ nuomoja, o UAB „Mažeikių varduva“ filialas „Varduvos statyba“ nuomojasi statybinę įrangą už 49 796,00 Lt, iš kurių 7596,00 Lt sudaro PVM, ir šiuos dokumentus pasirašė kito asmens vardu. L. J. pasirūpino, kad šie dokumentai (nuomos sutartis tarp UAB „Mažeikių varduva“ ir UAB „Agnieška“, UAB „Agnieška“ sąskaita faktūra) patektų į UAB „Mažeikių varduva“ ir už paslaugas būtų sumokėta kaina su PVM. UAB „Mažeikių varduva“, gavusi suklastotus ir netikrus dokumentus, 2005 m. lapkričio 4 d. mokėjimo pavedimu Nr. 839 į UAB „Agnieška“ AB bankas SNORAS sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 49 796,00 Lt, iš kurių 7596,00 Lt sudarė PVM;

turėdamas tikslą apgaule įgyti UAB „Pamario apdaila“ valdomas valstybės biudžetui priklausančias lėšas – PVM, parengė netikrus UAB „Agnieška“ ir UAB „Pamario apdaila“ sandorį patvirtinančius dokumentus, kad UAB „Agnieška“ nuomoja, o UAB „Pamario apdaila“ nuomojasi statybinę įrangą ir transportą už 409 592,16 Lt, iš kurių 62 480,16 Lt sudaro PVM, ir šiuos dokumentus pasirašė kito asmens vardu. L. J. pasirūpino, kad šie dokumentai (UAB „Pamario apdaila“ ir UAB „Agnieška“ priėmimo–perdavimo aktas, UAB „Agnieška“ sąskaita faktūra) patektų į UAB „Pamario apdaila“ ir už paslaugas būtų sumokėta kaina su PVM. UAB „Pamario apdaila“, gavusi suklastotus ir netikrus dokumentus, 2005 m. lapkričio 7 d., 2005 m. lapkričio 9 d., 2005 m. lapkričio 11 d., 2005 m. lapkričio 14 d., 2005 m. lapkričio 16 d., 2005 m. gruodžio 13 d., 2005 m. gruodžio 14 d., 2005 m. gruodžio 15 d., 2005 m. gruodžio 20 d., 2005 m. gruodžio 21 d. mokėjimo pavedimais Nr. 6967, 6973, 6974, 6976, 6990, 8996, 8997, 9008, 9021, 9023 į UAB „Agnieška“ AB bankas SNORAS sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 409 592,16 Lt, iš kurių 62 480,16 Lt sudarė PVM;

turėdamas tikslą apgaule įgyti UAB „OKZ HOLDING Baltija“ valdomas valstybės biudžetui priklausančias lėšas – PVM, parengė netikrus UAB „Agnieška“ ir UAB „OKZ HOLDING Baltija“ sandorį patvirtinančius dokumentus, kad UAB „Agnieška“ nuomoja, o UAB „OKZ HOLDING Baltija“ nuomojasi transportą už 243 999,93 Lt, iš kurių 37 220,33 Lt sudaro PVM, ir šiuos dokumentus pasirašė kito asmens vardu. L. J. pasirūpino, kad šie dokumentai (UAB „OKZ HOLDING Baltija“ ir UAB „Agnieška“ atliktų darbų aktas, UAB „Agnieška“ sąskaitos faktūros) patektų į UAB „OKZ HOLDING Baltija“ ir už paslaugas būtų sumokėta kaina su PVM. UAB „OKZ HOLDING Baltija“, gavusi suklastotus ir netikrus dokumentus, 2005 m. liepos 4 d., 2005 m. rugsėjo 12 d. mokėjimo pavedimais Nr. 572, 807 į UAB „Agnieška“ AB bankas SNORAS sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 243 999,93 Lt, iš kurių 37 220,33 Lt sudarė PVM;

turėdamas tikslą apgaule įgyti UAB „Concor“ valdomas valstybės biudžetui priklausančias lėšas – PVM, parengė netikrą UAB „Agnieška“ ir UAB „Concor“ sandorį patvirtinantį dokumentą, kad UAB „Agnieška“ parduoda, o UAB „Concor“ perka metalo gaminių už 85 006,02 Lt, iš kurių 12 967,02 Lt sudaro PVM, ir šį dokumentą pasirašė kito asmens vardu. L. J. pasirūpino, kad šis dokumentas (UAB „Agnieška“ sąskaita faktūra) patektų į UAB „Concor“ ir už prekes būtų sumokėta kaina su PVM. UAB „Concor“, gavusi suklastotą ir netikrą dokumentą, 2005 m. rugsėjo 5 d. mokėjimo pavedimu Nr. 317 į UAB „Agnieška“ AB bankas SNORAS sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 85 006,02 Lt, iš kurių 12 967,02 Lt sudarė PVM.

Šiuos iš UAB „Mažeikių varduva“, UAB „Pamario apdaila“, UAB „OKZ HOLDING Baltija“, UAB „Concor“ gautus pinigus jis pervedė į kitą UAB „Agnieška“ vardu atidarytą AB bankas SNORAS banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir taip apgaule UAB „Agnieška“ naudai įgijo 120 263,51 Lt valstybės biudžeto lėšų – PVM.

L. J., tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, veikdamas kartu su K. J., 2006 m. kovo 15 d.–2006 m. birželio 30 d., šiam veikiant kito asmens – UAB „Finerta“ direktoriaus ir vienintelio akcininko – vardu, apgaule UAB „Finerta“ naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą – 103 107,17 Lt valstybės biudžeto lėšų – PVM. K. J., turėdamas tikslą apgaule įgyti UAB „Biurteksa“, UAB „Mažeikių varduva“, UAB „Rudesta“, UAB „Pamario apdaila“ valdomas valstybės biudžetui priklausančias lėšas – PVM, pagaminęs netikrus dokumentus, suklastojęs tikrus dokumentus ir juos panaudojęs, A. S. vardu įsigijo įmonės UAB „Finerta“ akcijas, tapo įmonės direktoriumi bei pasirūpino galimybe naudotis įmonės sąskaitomis, turėti įmonės mobiliojo ryšio telefoną, t. y:

turėdamas tikslą apgaule įgyti UAB „Biurteksa“ valdomas valstybės biudžetui priklausančias lėšas – PVM, parengė netikrus UAB „Finerta“ ir UAB „Biurteska“ sandorį patvirtinančius dokumentus, kad UAB „Finerta“ parduoda, o UAB „Biurteska“ perka įvairias biuro prekes už 72 596,80 Lt, iš kurių 11 074,09 Lt sudaro PVM, ir šiuos dokumentus pasirašė kito asmens vardu. L. J. ir K. J. pasirūpino, kad šie dokumentai (įgaliojimas, pirkimo pardavimo sutartis tarp UAB „Biurteska“ ir UAB „Finerta“, UAB „Finerta“ sąskaitos faktūros) patektų į UAB „Biurteksa“ ir už prekes būtų sumokėta kaina ir PVM. UAB „Biurteksa“, gavusi suklastotus ir netikrus dokumentus, 2006 m. kovo 20 d., 2006 m. kovo 31 d., 2006 m. balandžio 3 d., 2006 m. balandžio 7 d. mokėjimo pavedimais Nr. 430, 446, 447, 489 į UAB „Finerta“ AB bankas SNORAS sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 72 596,80 Lt, iš kurių 11 074,09 Lt sudarė PVM;

turėdamas tikslą apgaule įgyti UAB „Mažeikių varduva“ valdomas valstybės biudžetui priklausančias lėšas – PVM, parengė netikrus UAB „Finerta“ ir UAB „Mažeikių varduva“ sandorį patvirtinančius dokumentus, kad UAB „Finerta“ išnuomoja, o UAB „Mažeikių varduva“ nuomojasi statybinę įrangą už 19 470,00 Lt, iš kurių 2970,00 Lt sudaro PVM, ir šiuos dokumentus pasirašė kito asmens vardu. L. J. ir K. J. pasirūpino, kad šie dokumentai (komercinis pasiūlymas, įgaliojimas, nuomos sutartis tarp UAB „Mažeikių varduva“ ir UAB „Finerta“, UAB „Finerta“ sąskaita faktūra) patektų į UAB „Mažeikių varduva“ ir už paslaugas būtų sumokėta kaina su PVM. UAB „Mažeikių varduva“, gavusi suklastotus ir netikrus dokumentus, 2006 m. balandžio 4 d. mokėjimo pavedimu Nr. 236 į UAB „Finerta“ AB bankas SNORAS sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 19 470,00 Lt, iš kurių 2970,09 Lt sudarė PVM;

turėdamas tikslą apgaule įgyti UAB „Rudesta“ valdomas valstybės biudžetui priklausančias lėšas – PVM, parengė netikrus UAB „Finerta“ ir UAB „Rudesta“ sandorį patvirtinančius dokumentus, kad UAB „Finerta“ išnuomoja, o UAB „Rudesta“ nuomojasi statybinę įrangą už 75 284,00 Lt, iš kurių 11 484,00 Lt sudaro PVM, ir šiuos dokumentus pasirašė kito asmens vardu. L. J. ir K. J. pasirūpino, kad šie dokumentai (komercinis pasiūlymas, įgaliojimas, nuomos sutartis tarp UAB „Rudesta“ ir UAB „Finerta“, UAB „Finerta“ sąskaita faktūra) patektų į UAB „Rudesta“ ir už paslaugas būtų sumokėta kaina su PVM. UAB „Rudesta“, gavusi suklastotus ir netikrus dokumentus, 2006 m. balandžio 3 d., 2006 m. balandžio 4 d. mokėjimo pavedimais Nr. 1461, 2948 į UAB „Finerta“ AB bankas SNORAS sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 75 284,00 Lt, iš kurių 11 484,00 Lt sudarė PVM;

turėdamas tikslą apgaule įgyti UAB „Pamario apdaila“ valdomas valstybės biudžetui priklausančias lėšas – PVM, parengė netikrus UAB „Finerta“ ir UAB „Pamario apdaila“ sandorį patvirtinančius dokumentus, kad UAB „Finerta“ išnuomoja, o UAB „Pamario apdaila“ nuomojasi statybinę įrangą už 508 574,00 Lt, iš kurių 77 579,08 Lt sudaro PVM ir šiuos dokumentus pasirašė kito asmens vardu. L. J. ir K. J. pasirūpino, kad šie dokumentai (komercinis pasiūlymas, įgaliojimas, nuomos sutartis tarp UAB „Pamario apdaila“ ir UAB „Finerta“, UAB „Finerta“ sąskaitos faktūros) patektų į UAB „Pamario apdaila“ ir už paslaugas būtų sumokėta kaina su PVM. UAB „Pamario apdaila“, gavusi suklastotus ir netikrus dokumentus, 2006 m. kovo 22 d., 2006 m. kovo 24 d., 2006 m. balandžio 3 d., 2006 m. kovo 27 d., 2006 m. balandžio 12 d., 2006 m. balandžio 19 d., 2006 m. balandžio 24 d., 2004 m. balandžio 26 d., 2006 m. balandžio 28 d., 2006 m. gegužės 2 d., 2006 m. gegužės 4 d. mokėjimo pavedimais Nr. 00313, 00319, 00326, 00335, 00385, 00405, 00459, 00462, 00467, 00472 į UAB „Finerta“ AB bankas SNORAS sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), o 2006 m. gegužės 3 d. mokėjimo pavedimu Nr. 155 į UAB „Finerta“ AB SEB Vilniaus bankas sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 508 574,00 Lt, iš kurių 77 579,08 Lt sudarė PVM.

Dalį šių iš UAB „Biurteksa“, UAB „Mažeikių varduva“, UAB „Rudesta“, UAB „Pamario apdaila“ gautų pinigų L. J. ir K. J. pervedė į kitas UAB „Finerta“ vardu atidarytas sąskaitas – AB SEB Vilniaus bankas Nr. (duomenys neskelbtini), AB bankas „Hansabankas“ Nr. (duomenys neskelbtini), kitą jų dalį K. J. AB SEB Vilniaus bankas 2006 m. kovo 24 d., 2006 m. balandžio 3 d., 2006 m. balandžio 7 d., 2006 m. balandžio 13 d., 2006 m. balandžio 28 d. čekiais Nr. 0148576, 0148577, 2753781, 2753782, 2753783 paėmė grynais pinigais, čekių rankraštinius įrašus parašęs bei grafoje „parašai“ pasirašęs kito asmens vardu, o dar kitą dalį – L. J. ir K. J. 2006 m. balandžio 25 d., 2006 m. gegužės 3 d. paėmė bankomatuose grynais pinigais ir taip UAB „Finerta“ naudai įgijo 103 107,17 Lt valstybės biudžeto lėšų – PVM.

L. J., tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, 2006 m. gegužės 26 d.–2006 m. birželio 30 d., veikdamas kito asmens – UAB „Finerta“ direktoriaus ir vienintelio akcininko – vardu, apgaule UAB „Monarda“ naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą bei turtinę teisę į 149 162,77 Lt valstybės biudžeto lėšų – PVM. L. J., turėdamas tikslą apgaule įgyti A. Č. IĮ „Inkomsta“, UAB „Rudesta“, UAB „Biurteksa“ valdomas valstybės biudžetui priklausančias lėšas – PVM, pagaminęs netikrus dokumentus, suklastojęs tikrus dokumentus ir juos panaudojęs, įsigijo UAB „Monarda“ akcijas, tapo jos direktoriumi bei pasirūpino galimybe naudotis įmonės sąskaitomis, t. y.:

turėdamas tikslą apgaule įgyti A. Č. IĮ „Inkomsta“ valdomas valstybės biudžetui priklausančias lėšas – PVM, parengė netikrus UAB „Monarda“ ir A. Č. IĮ „Inkomsta“ sandorį patvirtinančius dokumentus, kad UAB „Monarda“ nuomoja, o A. Č. IĮ. „Inkomsta“ nuomojasi statybinę įrangą už 491 257,60 Lt, iš kurių 74 937,60 Lt sudaro PVM, ir šiuos dokumentus pasirašė kito asmens vardu. L. J. pasirūpino, kad šie dokumentai (nuomos sutartis tarp A. Č. IĮ „Inkomsta“ ir UAB „Monarda“, UAB „Monarda“ sąskaita faktūra) patektų į A. Č. IĮ „Inkomsta“ ir už paslaugas būtų sumokėta kaina su PVM. A. Č. IĮ „Inkomsta“, gavusi suklastotus ir netikrus dokumentus, 2006 m. birželio 9 d., 2006 m. birželio 13 d., 2006 m. birželio 16 d., 2006 m. birželio 21 d., 2006 m. birželio 23 d., 2006 m. birželio 28 d., 2006 m. birželio 30 d. mokėjimo pavedimais Nr. 2929, 2984, 3001, 3011, 3043, 3058, 3071 į UAB „Monarda“ AB SEB Vilniaus bankas sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 491 257,60 Lt, iš kurių 74 937,60 Lt sudarė PVM;

turėdamas tikslą apgaule įgyti UAB „Rudesta“ valdomas valstybės biudžetui priklausančias lėšas – PVM, parengė netikrus UAB „Monarda“ ir UAB „Rudesta“ sandorį patvirtinančius dokumentus, kad UAB „Monarda“ nuomoja, o UAB „Rudesta“ nuomojasi statybinę įrangą ir jos statybvietėje dirba UAB „Monarda“ žmonės už 508 962, 32 Lt, iš kurių 77 638,32 Lt sudaro PVM, ir šiuos dokumentus pasirašė kito asmens vardu. L. J. pasirūpino, kad šie dokumentai (UAB „Rudesta“ ir UAB „Monarda“ nuomos sutartis, priedas, mechanizatorių atliktų darbų aktas, statybos rangos sutartis, pažyma, UAB „Monarda“ sąskaitos faktūros) patektų į UAB „Rudesta“ ir už paslaugas būtų sumokėta kaina su PVM. UAB „Rudesta“, gavusi suklastotus ir netikrus dokumentus, 2006 m. gegužės 30 d., 2006 m. birželio 2 d., 2006 m. birželio 5 d., 2006 m. birželio 8 d., 2006 m. birželio 13 d., 2006 m. birželio 22 d., 2006 m. birželio 27 d. mokėjimo pavedimais Nr. 1536, 06020956, 3177, 3188, 3207, 3288, 3298 į UAB „Monarda“ AB SEB Vilniaus bankas sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 405 036,18 Lt, iš kurių 61 785,18 Lt sudarė PVM;

turėdamas tikslą apgaule įgyti UAB „Biurteksa“ valdomas valstybės biudžetui priklausančias lėšas – PVM, parengė netikrus UAB „Monarda“ ir UAB „Biurteksa“ sandorį patvirtinančius dokumentus, kad UAB „Monarda“ parduoda, o UAB „Biurteksa“ perka biuro prekių už 81 551,03 Lt, iš kurių 12 439,99 Lt sudaro PVM, ir šiuos dokumentus pasirašė kito asmens vardu. L. J. pasirūpino, kad šie dokumentai (UAB „Biurteksa“ ir UAB „Monarda“ pirkimo pardavimo sutartis, UAB „Monarda“ sąskaitos faktūros) patektų į UAB „Biurteksa“ ir už prekes būtų sumokėta kaina su PVM. UAB „Biurteksa“, gavusi suklastotus ir netikrus dokumentus, 2006 m. gegužės 30 d., 2006 m. birželio 5 d., 2006 m. birželio 23 d., 2006 m. birželio 29 d. mokėjimo pavedimais Nr. 528, 532, 559, 565 į UAB „Monarda“ AB SEB Vilniaus bankas sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 81 551,03 Lt, iš kurių 12 439,99 Lt sudarė PVM.

Dalį šių iš UAB iš A. Č. IĮ „Inkomsta“, UAB „Rudesta“, UAB „Biurteksa gautų, pinigų L. J. pervedė į UAB „Agnieška“ vardu atidarytą AB bankas SNORAS sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kitą jų dalį AB SEB Vilniaus bankas 2006 m. gegužės 30 d., 2006 m. gegužės 31 d., 2006 m. birželio 9 d., 2006 m. birželio 16 d., 2006 m. birželio 27 d. čekiais Nr. 2728901, 2728902, 2728904, 2728905, 2728906 paėmė grynais pinigais, čekiuose rankraštinius įrašus parašęs bei grafoje „parašai“ pasirašęs kito asmens vardu, ir taip UAB „Monarda“ naudai įgijo 149 162,77 Lt valstybės biudžeto lėšų – PVM.

Minėta, kad L. J. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistas ir pagal BK 300 straipsnio 2 dalį už dokumento suklastojimą, 302 straipsnio 1 dalį už neteisėtą UAB „Agnieška“ antspaudo ir dokumentų panaudojimą, 222 straipsnio 1 dalį už UAB „Agnieška“ apgaulingą apskaitos tvarkymą, 302 straipsnio 1 dalį už neteisėtą UAB „Monarda“ antspaudo ir dokumentų panaudojimą, 222 straipsnio 1 dalį už UAB „Monarda“ apgaulingą apskaitos tvarkymą, tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neskundžiama.

Kasaciniu skundu nuteistojo L. J. gynėjas advokatas E. Zaleskis prašo panaikinti pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų sprendimų dalis dėl jo ginamojo nuteisimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir šią bylos dalį jam nutraukti, taip pat paskirti jo ginamajam bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, arba jos vykdymą atidėti.

Kasatorius nurodo, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, nagrinėję jo ginamojo baudžiamąją bylą, pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies nuostatas ir netinkamai aiškino bei taikė BK 182 straipsnio 2 dalį.

Pasak kasatoriaus, jo ginamajam tiek įtarimas ir kaltinimas pareikšti, tiek apkaltinamasis nuosprendis priimtas dėl PVM užvaldymo sukčiavimo būdu, jame nurodant, kad „kaltinamųjų nusikalstami veiksmai pasireiškė tuo, kad jie, klastodami dokumentus ir juos panaudodami, su įmonėmis sudarė sandorius, kurių pagrindu išrašė PVM sąskaitas faktūras, jose prekių ar paslaugų kainą nurodydami su PVM, kad pardavus prekes ar paslaugas ūkio subjektai atsiskaitytų kartu apskaičiuodami ir prie prekių ar paslaugų vertės pridėdami PVM, kurių sumas UAB „Finerta“, UAB „Monarda“ ir UAB „Agnieška“ turi pervesti į valstybės biudžetą, ir, paėmus pinigus iš sąskaitų grynaisiais pinigais, būtų galima užvaldyti priklausantį sumokėti į Lietuvos Respublikos biudžetą PVM. UAB „Finerta“, UAB „Agnieška“, UAB „Monarda“ PVM, išskirto sąskaitose, į valstybės biudžetą nesumokėjo, jį neteisėtai užvaldė. UAB „Finerta“ į valstybės biudžetą turėjo sumokėti 103 107,17 Lt, UAB „Agnieška“ – 120 263,51 Lt, UAB „Monarda“ – 149 162,77 Lt. Šios pinigų sumos nepriklausė kaltinamiesiems, tai buvo valstybei priklausantis turtas, kuris kaltinamiesiems buvo svetimas, kurį kaltinamieji apgaulės būdu, panaudodami fiktyvias įmones ir klastodami dokumentus, neteisėtai užvaldė, t. y., apgaule užvaldydami svetimą turtą, padarė sukčiavimą. Pripažįstama, kad L. J. ir K. J. valstybei priklausančias lėšas 103 107,17 Lt, kurias UAB „Finerta“ pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras turėjo sumokėti valstybei kaip pridėtinės vertės mokestį, įgijo apgaule abiejų kaltinamųjų bendrais veiksmais“.

Kasatoriaus teigimu, apeliaciniu skundu buvo ginčijama pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl jo ginamojo pripažinimo kaltu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį už PVM užvaldymą sukčiavimo būdu ir apeliacinės instancijos teismas nutartyje konstatavo, kad „L. J. nuteistas ne už sukčiavimą pridėtinės vertės mokesčio srityje, o už tai, kad, veikdamas kito asmens vardu, kaip realus UAB „Agnieška“ direktorius ir vienintelis akcininkas, apgaule UAB „Agnieška“ naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą: bendrovių UAB „Mažeikių varduva“ , UAB „Rudesta“, UAB „Pamario apdaila“, UAB „OKZ HOLDING Baltija“, UAB „Concor“ valdomas valstybės biudžetui priklausančias lėšas [...] klastodamas dokumentus ir juos panaudodamas – išrašydamas fiktyvių bendrovių vardu sąskaitas, išskiriant PVM mokestį, pateikdamas šiuos suklastotus dokumentus įmonėms, valdančioms valstybės biudžetui priklausantį PVM mokestį, įmonėms pinigus pervedus kartu su PVM mokesčiu, juos užvaldydamas“. Pasak kasatoriaus, vertinant šias aplinkybes apeliacinės instancijos teismo nutarties kontekste, „minėta išvada kolegija pati sau neprieštarauja (turėtų būti – prieštarauja) ir paneigia pačios kolegijos, išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, nustatytas aplinkybes“, kad „L. J. kontroliuojamoms ir valdomoms fiktyvioms bendrovėms negalėjo atsirasti prievolė nei į PVM ataskaitą, nei į šio mokesčio sumokėjimą“. Kasatoriaus tvirtinimu, neaišku, kaip jo ginamasis galėjo užvaldyti valstybės biudžeto lėšas – PVM, jei, apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos nuomone, jam neturėjo ir negalėjo atsirasti prievolė nei į PVM ataskaitą, nei į PVM sumokėjimą, taip pat tai, kuo remdamasis apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad UAB „Mažeikių varduva“, UAB „Biurteksa“, UAB „Rudesta“, UAB „Pamario apdaila“, UAB „OKZ HOLDING Baltija“, UAB „Concor“ valdė valstybei priklausančias biudžeto lėšas, kurias neva pasisavino jo ginamasis.

Kasatorius nurodo ir tai, kad byloje nenustatyta, prieš kokį subjektą jo ginamasis panaudojo apgaulę ir kaip ji pasireiškė, t. y. jo ginamojo veikoje nėra būtino sukčiavimo sudėties požymio – apgaulės panaudojimo. Kasatoriaus teigimu, jo ginamojo kontroliuojamos fiktyvios įmonės mokesčių administratoriui neteikė PVM deklaracijų ir nesiekė užvaldyti valstybės biudžeto lėšų, panaikinti turtinės prievolės valstybės biudžetui tarpusavio užskaitų būdu ar jos išvengti ateityje. Pasak kasatoriaus, UAB „Mažeikių varduva“, UAB „Biurteksa“, UAB „Rudesta“, UAB „Pamario apdaila“, UAB „OKZ HOLDING Baltija“, UAB „Concor“, žinodamos ir suvokdamos, kad su jo ginamojo kontroliuojamomis fiktyviomis bendrovėmis jų išrašytose PVM sąskaitose faktūrose nurodytos ūkinės operacijos neįvykusios, šias suklastotas fiktyvių bendrovių PVM sąskaitas faktūras įtraukdavo į savo apskaitą ir jų pagrindu formuodavo PVM deklaracijas, kurias pateikdavo mokesčių administratoriui, ir taip įgydavo valstybės biudžeto lėšas ar panaikindavo turtinę prievolę valstybės biudžetui tarpusavio užskaitų būdu arba jos išvengdavo ateityje. Kasatoriaus nuomone, būtent UAB „Mažeikių varduva“, UAB „Biurteksa“, UAB „Rudesta“, UAB „Pamario apdaila“, UAB „OKZ HOLDING Baltija“, UAB „Concor“ veikose yra BK 182 straipsnyje nurodyto nusikaltimo požymių, tačiau jos dėl savo neteisėtos veikos nebuvo patrauktos atsakomybėn ir jų veikos nebuvo teisiškai įvertintos.

Be to, kasatorius, nesutikdamas su bylą nagrinėjusių teismų argumentais, kad jo ginamasis suvokė, jog siekia užvaldyti ir užvaldė valstybės biudžeto lėšas – PVM, nurodo, kad jo tyčia nebuvo nukreipta užvaldyti PVM. Pasak kasatoriaus, iš bylos matyti, kad jo ginamasis mokesčių administratoriui neteikė PVM deklaracijų ir nesiekė, kad į jo kontroliuojamas fiktyvias įmones iš valstybės būtų mokamos biudžeto lėšos.

Kasatorius skunde taip pat teigia, kad jo ginamojo baudžiamojoje byloje buvo netinkamai pritaikytos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos ir nepagrįstai jam paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, kuri, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes (per ilgą jos nagrinėjimą), prieštarauja teisingumo principui. Kasatoriaus teigimu, jo ginamojo baudžiamojoje byloje buvo nustatytos visos BK 54 straipsnio 3 dalyje nurodytos aplinkybės: baudžiamasis procesas nepagrįstai užtruko, jo ginamajam buvo taikyta ne viena procesinė prievartos priemonė. Kasatoriaus nuomone, esant tokioms aplinkybėms, vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pripažįstama, kad bausmės mažinimas ar vien tik pripažinimas kaltu, yra pagrindinės ir tinkamos priemonės, nes bausmės, o kartu ir baudžiamosios teisės tikslų pasiekimo galimybė bei prasmingumas, praėjus ilgam laikui po nusikaltimo padarymo, turi būti apsvarstomi, atsižvelgiant į viešąjį interesą dėl teisingo ir operatyvaus proceso bei persekiojamo asmens teisės nelikti ilgai nežinioje dėl savo likimo pusiausvyros pasiekimo būtinumo (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-45/2009, 2K-7-48/2009, 2K-256/2009).

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Ugnius Vyčinas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo nuteistojo L. J. gynėjo advokato E. Zaleskio kasacinį skundą atmesti.

Prokuroras atsiliepime į kasacinį skundą pirmiausia atkreipia dėmesį į tai, kad mokesčių mokėtojai mokesčius perveda tiesiogiai be tarpinių grandžių. Pasak prokuroro, joks kitas mokestis, išskyrus PVM, negali būti grobstomas tokiu būdu, kaip šioje byloje. PVM mokėtojas įsigydamas prekes ar paslaugas ataskaitoje nurodo pirkimo PVM, o parduodamas – pardavimo PVM. Įstatyme nustatytas mokesčio laikotarpis – vienas kalendorinis mėnesis, kuriam pasibaigus PVM mokėtojas pateikia deklaraciją.

Prokuroras nurodo, kad nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog L. J. suklastojo asmens dokumentą – Lietuvos Respublikos piliečio pasą A. N., o K. J. – A. S. vardu, ir šie suklastoti dokumentai buvo panaudoti įsigyjant realios ūkinės komercinės veiklos nevykdančias UAB „Agnieška“, UAB „Monarda“, UAB „Finerta“, kurios buvo įregistruotos kaip PVM mokėtojos. Taip buvo įsigytos priemonės nusikalstamai veikai daryti: šių bendrovių antspaudai, PVM sąskaitos faktūros, pasirūpinta galimybe naudotis šių įmonių banko sąskaitomis.

Pasak prokuroro, L. J., veikdamas kito asmens vardu, parengdavo netikrus UAB „Agnieška“, UAB „Monarda“, UAB „Finerta“ sandorius su minėtomis bendrovėmis patvirtinančius dokumentus, pasirūpindavo, kad šie fiktyvūs sandorius patvirtinantys dokumentai patektų į šias bendroves ir būtų apmokėti. UAB „Pamario apdaila“, UAB „OKZ HOLDING Baltija“, UAB „Concor“, UAB „Rudesta“, UAB „Mažeikių varduva“, A. Č. IĮ „Inkomsta“, UAB „Biurteksa“ vadovai, gavę šiuos suklastotus dokumentus, žinodami, kad darbai pagal juos yra atlikti, prekės patiektos, paslaugos suteiktos, ir dėl apgaulės manydami, jog šiuos darbus atliko, prekes patiekė, paslaugas suteikė būtent UAB „Agnieška“, UAB „Monarda“, UAB „Finerta“, sumokėdavo PVM sąskaitose faktūrose nurodytą darbų, prekių ar paslaugų kainą kartu su PVM, pervesdami pinigus į UAB „Agnieška“, UAB „Monarda“, UAB „Finerta“ banko sąskaitas, o sandorius patvirtinančius dokumentus įtraukdavo į savo įmonių buhalterinę apskaitą, galvodami, kad turi teisę atskaityti PVM sąskaitose faktūrose nurodytas PVM sumas.

L. J. dalį į UAB „Agnieška“, UAB „Monarda“, UAB „Finerta“ sąskaitas pervestų pinigų išgrynino suklastodamas dokumentus – banko čekius ir juos panaudodamas, kitą dalį – išgrynino bankomatuose, pasinaudodamas kito asmens vardu išduotomis bankų kortelėmis, o dar kitą dalį – pervedė į kitą UAB „Agnieška“ banko sąskaitą. Taip, prokuroro teigimu, L. J. UAB „Agnieška“, UAB „Monarda“, UAB „Finerta“ naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą – UAB „Pamario apdaila“, UAB „OKZ HOLDING Baltija“, UAB „Concor“, UAB „Rudesta“, UAB „Mažeikių varduva“, A.

Č. IĮ „Inkomsta“, UAB „Biurteksa“ valdomas valstybės biudžetui priklausančias lėšas – PVM. Prokuroro tvirtinimu, akivaizdu, kad BK 182 straipsnyje nurodytą nusikaltimą nuteistasis padarė veikdamas tiesiogine tyčia, turėdamas tikslą įgyti UAB „Pamario apdaila“, UAB „OKZ HOLDING Baltija“, UAB „Concor“, UAB „Rudesta“, UAB „Mažeikių varduva“, A. Č. IĮ „Inkomsta“, UAB „Biurteksa“ valdomas valstybės biudžetui priklausančias lėšas – PVM, o kiti jo padaryti nusikaltimai buvo priemonė pasiekti šį tikslą.

Prokuroras, nesutikdamas su kasatoriaus argumentais dėl BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo, teigia, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas L. J. bausmę, atsižvelgė į BK 54 straipsnyje išdėstytus bendruosius bausmių skyrimo pagrindus ir paskyrė protingumo, teisingumo, proporcingumo principus atitinkančią bausmę. Pasak prokuroro, nuteistajam paskirta trejų metų keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmė nėra per griežta. Prokuroro nuomone, kasaciniame skunde minima aplinkybė – ilgas bylos nagrinėjimas – negali būti laikoma išimtine aplinkybe BK 54 straipsnio 3 dalies prasme. Kartu prokuroras atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, atsižvelgė į ilgai užsitęsusį procesą jo baudžiamojoje byloje ir L. J. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį paskyrė bausmę, mažesnę nei šio straipsnio sankcijoje nustatytas bausmės vidurkis.

Nuteistojo L. J. gynėjo advokato E. Zaleskio kasacinis skundas atmestinas.

Dėl kasacinio skundo turinio ir kasacinės instancijos teismo įgaliojimų ribų

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), jeigu kasaciniame skunde nurodyta, kad teismai, nagrinėdami bylą, padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų (BPK 369 straipsnio 3 dalis) arba netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BPK 369 straipsnio 2 dalis). Vadinasi, kasacinėje instancijoje tikrinama, ar, vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas. Kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustatinėja.

Pažymėtina, kad iš nuteistojo L. J. gynėjo advokato E. Zaleskio kasacinio skundo matyti, jog juo ginčijamas baudžiamojo įstatymo (BK 182 straipsnio 2 dalis) taikymas išdėstant tai pagrindžiančius argumentus. Tuo tarpu BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatos ir prašymas L. J. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti (BK 75 straipsnis) nurodomi tik formaliai. Vadinasi, nuteistojo L. J. gynėjo kasacinis skundas iš esmės yra paduotas dėl, kasatoriaus nuomone, baudžiamojo įstatymo (BK 182 straipsnio 2 dalies) netinkamo pritaikymo nagrinėjant jo ginamojo baudžiamąją bylą.

Taigi kasaciniame skunde nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai iš esmės atitinka BPK 369 straipsnio 3 dalies reikalavimus. Kartu kasatoriaus skunde yra ir teiginių, kuriais jis iš esmės neigia pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išvadas dėl faktinių bylos aplinkybių nustatymo bei įrodymų vertinimo, pvz., nesutinkama su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad „L. J. nuteistas ne už sukčiavimą pridėtinės vertės mokesčio srityje, o už tai, kad, veikdamas kito asmens vardu, kaip realus UAB „Agnieška“ direktorius ir vienintelis akcininkas, apgaule UAB „Agnieška“ naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą: bendrovių UAB „Mažeikių varduva“, UAB „Rudesta“, UAB „Pamario apdaila“, UAB „OKZ HOLDING Baltija“, UAB „Concor“ valdomas valstybės biudžetui priklausančias lėšas [...] klastodamas dokumentus ir juos panaudodamas – išrašydamas fiktyvių bendrovių vardu sąskaitas, išskiriant PVM mokestį, pateikdamas šiuos suklastotus dokumentus įmonėms, valdančioms valstybės biudžetui priklausantį PVM mokestį, įmonėms pinigus pervedu kartu su PVM mokesčiu, juos užvaldydamas“; vertinant šias aplinkybes apeliacinės instancijos teismo nutarties kontekste, „minėta išvada kolegija pati sau neprieštarauja (turėtų būti – prieštarauja) ir paneigia pačios kolegijos, išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, nustatytas aplinkybes“, kad „L.

J. kontroliuojamoms ir valdomoms fiktyvioms bendrovėms negalėjo atsirasti prievolė nei į PVM ataskaitą, nei į šio mokesčio sumokėjimą“; neaišku, kaip jo ginamasis galėjo užvaldyti valstybės biudžeto lėšas – PVM, jei, apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos nuomone, jam neturėjo ir negalėjo atsirasti prievolė nei į PVM ataskaitą, nei į PVM sumokėjimą, taip pat tai, kuo remdamasis apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad UAB „Mažeikių varduva“, UAB „Biurteksa“, UAB „Rudesta“, UAB „Pamario apdaila“, UAB „OKZ HOLDING Baltija“, UAB „Concor“ valdė valstybei priklausančias biudžeto lėšas, kurias neva pasisavino jo ginamasis; iš bylos matyti, kad jo ginamasis mokesčių administratoriui neteikė PVM deklaracijų ir nesiekė, kad į jo kontroliuojamas fiktyvias įmones iš valstybės būtų mokamos biudžeto lėšos ir pan.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą tai nėra nei apskundimo, nei bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindas, todėl kasacinės instancijos teismas tokius teiginius nagrinės tik tiek, kiek jie susiję su baudžiamojo, baudžiamojo proceso įstatymų taikymu.

Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuteistojo L. J. gynėjo skunde dėstomi argumentai dėl BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo jo ir jo ginamojo apeliaciniame skunde nebuvo nurodyti, todėl apeliacinės instancijos teisme nenagrinėti. Tuo tarpu pagal baudžiamojo proceso įstatymą kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme (BPK 367 straipsnio 3 dalis). Dėl to šie nuteistojo L. J. gynėjo skundo teiginiai turi būti palikti nenagrinėti, nes pagal baudžiamojo proceso įstatymą jie negali būti kasacinio skundo dalykas ir yra už kasacinės instancijos teismo įgaliojimų nagrinėjant kasacinę bylą ribų.

Dėl kasatoriaus argumentų dėl BK 182 straipsnio 2 dalyje nurodyto nusikaltimo sudėties požymių buvimo jo ginamojo veikoje

Kasatorius skunde nurodo, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, nagrinėję jo ginamojo baudžiamąją bylą, netinkamai aiškino bei taikė BK 182 straipsnio 2 dalį. Pasak kasatoriaus jo ginamojo veikoje nėra būtinų sukčiavimo sudėties požymių – apgaulės panaudojimo ir tyčios užvaldyti PVM.

Pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. redakcija) atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė didelės vertės turtinės prievolės arba ją panaikino. Taigi sukčiavimas objektyviai pasireiškia tam tikrų alternatyvių veikų padarymu: 1) svetimo turto savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 2) svetimos turtinės teisės savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 3) turtinės prievolės savo ar kitų naudai išvengimu apgaule; 4) turtinės prievolės savo ar kitų naudai panaikinimu apgaule. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad sukčiavimo esmė yra apgaulės panaudojimas svetimam turtui ar teisei į turtą įgyti. Apgaulė sukčiaujant naudojama kaip asmens (turto valdytojo) suklaidinimo ir turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo būdas, t. y. turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją ar asmenį, kurio žinioje yra turtas, o šie, suklaidinti apgaulės, savanoriškai patys perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui manydami, kad šis turi teisę jį gauti, arba panaikina jo turtinę prievolę. Apgaulė reiškiasi minėtų asmenų suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-147/2006, 2K-466/2006, 2K-387/2008, 2K-7-112/2012, 2K-7-255/2012, 2K-312/2012, 2K-363/2012, 2K-54/2013). Kartu teismų praktikoje pažymima, kad PVM nesumokėjimas gali atitikti ir turto įgijimo, ir turtinės prievolės išvengimo sukčiavimo požymius. Jei oficialiai išskirtas PVM nebuvo pervestas valstybei, o iš banko sąskaitos pasisavintas, t. y. jei kaltininkas PVM, kurį turėdavo pervesti Mokesčių inspekcijai, panaudodamas apgaulę išsigrynina ir pasisavina, veika kvalifikuojama ne kaip turtinės prievolės išvengimas, o kaip svetimo turto įgijimas sukčiaujant. Tokiais atvejais turtinės prievolės mokėti išvengimas nėra veikos esmė, nes kaltininkas nesiekia išvengti mokesčių – pagrindinis jo tikslas yra įgyti svetimą turtą apgaule (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-102/2011).

Iš baudžiamosios bylos matyti, kad joje, teismams visapusiškai, išsamiai bei nešališkai ištyrus ir įvertinus byloje esančius įrodymus, nustatyta, kad L. J. suklastojo asmens dokumentą – Lietuvos Respublikos piliečio pasą A. N., o K. J. – A. S. vardu. Šie suklastoti asmens dokumentai buvo panaudoti įsigyjant realios ūkinės komercinės veiklos nevykdančias UAB „Agnieška“, UAB „Monarda“, UAB „Finerta“, kurios buvo įregistruotos kaip PVM mokėtojos, ir taip įsigytos priemones nusikalstamai veikai daryti: šių bendrovių antspaudai, PVM sąskaitos faktūros, pasirūpinta galimybe naudotis šių įmonių banko sąskaitomis.

L. J., veikdamas kito asmens vardu, parengdavo netikrus UAB „Agnieška“, UAB „Monarda“, UAB „Finerta“ sandorius su minėtomis bendrovėmis patvirtinančius dokumentus: sutartis, PVM sąskaitas faktūras, išskirdamas jose PVM, priėmimo–perdavimo aktus, juos išrašydamas ir juose pasirašydamas išgalvotų asmenų vardais ir pavardėmis, taip sukurdamas tikrai įvykusių sandorių regimybę, pasirūpindavo, kad šie fiktyvūs sandorius patvirtinantys dokumentai patektų į šias bendroves ir būtų apmokėti. UAB „Pamario apdaila“, UAB „OKZ HOLDING Baltija“, UAB „Concor“, UAB „Rudesta“, UAB „Mažeikių varduva“, A.

Č. IĮ „Inkomsta“, UAB „Biurteksa“ vadovai, gavę šiuos suklastotus dokumentus, žinodami, kad darbai pagal juos yra atlikti, prekės patiektos, paslaugos suteiktos, ir dėl apgaulės manydami, jog šiuos darbus atliko, prekes patiekė, paslaugas suteikė UAB „Agnieška“, UAB „Monarda“, UAB „Finerta“, sumokėdavo PVM sąskaitose faktūrose nurodytą darbų, prekių ar paslaugų kainą kartu su PVM, pervesdami pinigus į UAB „Agnieška“, UAB „Monarda“, UAB „Finerta“ banko sąskaitas, o sandorius patvirtinančius dokumentus įtraukdavo į savo įmonių buhalterinę apskaitą, manydami, kad turi teisę atskaityti PVM sąskaitose faktūrose nurodytas PVM sumas ir skaičiuojant pelno mokestį nurašyti suteiktų paslaugų ar pateiktų prekių savikainą.

L. J. dalį į UAB „Agnieška“, UAB „Monarda“, UAB „Finerta“ sąskaitas pervestų pinigų išgrynino suklastodamas dokumentus – banko čekius ir juos panaudodamas, kitą dalį – bankomatuose, pasinaudodamas kito asmens vardu išduotomis bankų kortelėmis, o dar kitą dalį – pervedė į kitą UAB „Agnieška“ banko sąskaitą. Be to, pažymėtina, kad UAB „Pamario apdaila“, UAB „OKZ HOLDING Baltija“, UAB „Concor“, UAB „Rudesta“, UAB „Mažeikių varduva“, A. Č. IĮ „Inkomsta“, UAB „Biurteksa“ vadovai, mokestinių patikrinimų metu sužinoję, kad UAB „Agnieška“, UAB „Monarda“, UAB „Finerta“ yra fiktyvios įmonės ir sandoriai su jomis realiai nevyko, tikslino savo mokesčių inspekcijai pateiktas mokesčių deklaracijas, didindami sumokėtino pelno mokesčio dalį bei sumokėdami į valstybės biudžetą PVM mokestį už UAB „Agnieška“, UAB „Monarda“, UAB „Finerta“, ir taip patyrė turtinę žalą.

Vadinasi, pagal teismų nustatytas aplinkybes nagrinėjamoje byloje motyvuotai konstatuota, kad taip L. J. UAB „Agnieška“, UAB „Monarda“, UAB „Finerta“ naudai apgaule įgijo didelės vertės – 492 796,96 Lt – svetimą turtą – UAB „Pamario apdaila“, UAB „OKZ HOLDING Baltija“, UAB „Concor“, UAB „Rudesta“, UAB „Mažeikių varduva“, A. Č. IĮ „Inkomsta“, UAB „Biurteksa“ valdomas valstybės biudžetui priklausančias lėšas – PVM. Taigi į UAB „Agnieška“, UAB „Monarda“, UAB „Finerta“ banko sąskaitas lėšas, sudarančias apskaičiuotą jų pardavimo (paslaugų suteikimo) PVM, UAB „Pamario apdaila“, UAB „OKZ HOLDING Baltija“, UAB „Concor“, UAB „Rudesta“, UAB „Mažeikių varduva“, A.

Č. IĮ „Inkomsta“, UAB „Biurteksa“ pervedė joms pateikus fiktyvius sandorius patvirtinančius dokumentus ir fiktyvias PVM sąskaitų faktūras, t. y. panaudojus apgaulę. Pažymėtina, kad iš neteisės negali kilti teisė, todėl UAB „Agnieška“, UAB „Monarda“, UAB „Finerta“ netapo teisėtomis minėtų lėšų, esančių jų banko sąskaitose, savininkėmis, o L. J. į jas neįgijo savininko teisių. Kartu nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad UAB „Pamario apdaila“, UAB „OKZ HOLDING Baltija“, UAB „Concor“, UAB „Rudesta“, UAB „Mažeikių varduva“, A.

Č. IĮ „Inkomsta“, UAB „Biurteksa“ apskaičiuoto PVM dydžio lėšas UAB „Agnieška“, UAB „Monarda“, UAB „Finerta“ pervedė šioms (pardavėjams, prekių tiekėjams, paslaugų teikėjams) sumokėdama jų pardavimo (prekių tiekimo, paslaugų suteikimo) PVM ir taip savo prievolę valstybei įvykdė, nes į valstybės biudžetą PVM moka pardavėjas (prekių tiekėjas, paslaugos teikėjas) (Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 71 straipsnio 1 dalis).

Dėl sukčiavimo subjektyviojo požymio – kaltės – pažymėtina, kad sukčiavimas padaromas tik tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkui suvokiant, jog jis apgaudinėja turto savininką pateikdamas neteisingus duomenis, meluodamas, nutylėdamas ar iškraipydamas esmines aplinkybes, faktus ir pan., numatant, kad taip veikiant asmuo bus suklaidintas, ir norint tokiu būdu įgyti svetimą turtą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-466/2006, 2K-7-112/2012, 2K-7-255/2012, 2K-312/2012). Kartu nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaltės turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas įvertinant ne tik vidinius–psichinius (subjektyvius) nusikalstamos veikos požymius: paties kaltininko prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimą, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, paskatas, nulėmusias nusikalstamos veikos padarymą ir šia veika siekiamus padarinius, bet ir išorinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius, t. y. atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-353/2006, 2K-558/2006, 2K-406/2011).

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad teismų išvados dėl L. J. kaltės (jos rūšies, formos) padarant sukčiavimą pagrįstos bylos faktinių aplinkybių, byloje esančių įrodymų visumos įvertinimu. Iš pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų aprašomosiose dalyse pateikto L. J. veikos objektyviųjų požymių aprašymo ir vertinimo, nuostatų apie jo kaltę akivaizdu, jog teismams nekilo abejonių, kad L. J. BK 182 straipsnio 2 dalyje nurodytą nusikaltimą padarė veikdamas tiesiogine tyčia, turėdamas tikslą įgyti UAB „Pamario apdaila“, UAB „OKZ HOLDING Baltija“, UAB „Concor“, UAB „Rudesta“, UAB „Mažeikių varduva“, A.

Č. IĮ „Inkomsta“, UAB „Biurteksa“ valdomas valstybės biudžetui priklausančias lėšas – PVM, o kiti jo padaryti nusikaltimai buvo priemonė pasiekti šį tikslą. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, motyvuotai nurodęs, kad „L. J. net ne savo vardu, panaudodamas suklastotą asmens dokumentą kito asmens vardu, įsigijo UAB „Agnieška‘ ir UAB „Monarda“, kartu su K. J., kuris veikė taip pat panaudodamas suklastotą asmens dokumentą kito asmens vardu, įsigijo UAB „Finerta“, kurias naudojant sukurta ūkinės veiklos fikcija siekiant apgaule įgyti PVM“, jis, pasinaudodamas šių, realios ūkinės komercinės veiklos nevykdančiomis, įmonėmis pasistengė sukurti tikrai įvykusių sandorių regimybę ir apgaule siekė įsiterpti „į PVM surinkimo grandinę imituojant normalią UAB „Agnieška“, UAB „Monarda“ ir UAB „Finerta“ ūkinę veiklą“ ir perimti svetimas, jam nepriklausančias pinigines lėšas, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog šios įmonės buvo įsigytos konkrečiai nusikalstamai veikai, konkrečiu tikslu – įgyti PVM lėšas ir šiam tikslui pasiekti buvo panaudota fiktyvi šių įmonių veikla, dokumentų klastojimas ir jų naudojimas, kad galutinei sandorio grandžiai UAB „Pamario apdaila“, UAB „OKZ HOLDING Baltija“, UAB „Concor“, UAB „Rudesta“, UAB „Mažeikių varduva“, A.

Č. IĮ „Inkomsta“, UAB „Biurteksa“ sumokėjus prekių, paslaugų kainą ir išskirtą PVM, UAB „Agnieška“, UAB „Monarda“ ir UAB „Finerta“, kaip priedangos firmos, tą PVM pasiėmė, kad L. J. kaip fizinis asmuo pareigos mokėti PVM neturėjo ir tokio pobūdžio prievoliniais santykiais su valstybe, kaip kad įmonės, nėra susijęs, nes pagrindinis jo tikslas buvo įgyti svetimą turtą apgaule, teisingai konstatavo, kad „L. J. suvokė, jog savo veiksmais apgaule UAB „Agnieška“, UAB „Monarda“, UAB „Finerta“ naudai užvaldo kaltinime nurodytų bendrovių valdomą valstybei priklausantį pridėtinės vertės mokestį, ir siekė apgaule įgyti jam svetimą kitų bendrovių valdomą valstybei priklausantį turtą – pridėtinės vertės mokesčio dydžio pinigų sumą“.

Taigi nuteistojo L. J. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 2 dalį kaip didelės vertės svetimo turto įgijimas (užvaldymas) apgaule.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo L. J. gynėjo advokato Eduardo Zaleskio kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Vladislovas Ranonis

Tomas Šeškauskas

Jonas Prapiestis