2020-07-29 Nr. CB-8591-2-68-3-27374-2017-2 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Legislator summary
AI generatedsusipažinusi su 2020 m. liepos 24 d. gautu atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. balandžio 28 d. nutarties peržiūrėjimo ir prašymu sustabdyti skundžiamos teismo nutarties vykdymą,
Legislator headnote
AI generated2020-07-29 Nr. CB-8591-2-68-3-27374-2017-2 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas: Kasacinis skundas grindžiamas netinkamu Statybos įstatymo 33 straipsnio nuostatų aiškinimu ir taikymu bei neteisingu statytojo kaltės instituto aiškinimu; taip pat procese dalyvaujančių asmenų interesų pusiausvyros, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų pažeidimu (CK 1.5 straipsnis) bei netinkamu faktinių aplinkybių ir byloje esančių įrodymų vertinimu; taip pat nukrypimu nuo kasacinio teismo praktikos.
Full text
Nr. DOK-3757
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-27374-2017-2
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2020 m. liepos 29 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės, Alės Bukavinienės ir Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas),
susipažinusi su 2020 m. liepos 24 d. gautu atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. balandžio 28 d. nutarties peržiūrėjimo ir prašymu sustabdyti skundžiamos teismo nutarties vykdymą,
n u s t a t ė :
Kasacinis skundas paduodamas dėl apeliacinės instancijos teismo nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl statybą leidžiančių dokumentų pripažinimo negaliojančiais ir įpareigojimo nugriauti statinius. Kasacine tvarka skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartimi paliktas nepakeistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 21 d. sprendimas, kuriuo ieškinys tenkintas: pripažintas negaliojančiu statybą leidžiantis dokumentas (rašytinis sutikimas) – Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus 2015 m. liepos 22 d. raštas Nr. 49SJN-1249-(14.49.106) „Dėl informacijos pateikimo“; pripažintas negaliojančiu statybą leidžiantis dokumentas (rašytinis sutikimas) – Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus 2015 m. rugpjūčio 4 raštas Nr. 49SJN-1330-(14.49.105) „Dėl sutikimo įrengti nesudėtingą statinį“; Nacionalinė žemės tarnyba įpareigota savo lėšomis per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti statinius – pastatą (pirtį) (su inžinerinėmis komunikacijomis – elektra, vandeniu, vietine kanalizacija (tame tarpe – nuotekų šuliniu „Traidenis“ ir kanalizacijos šuliniu)) ir apie 98,12 m ilgio tvorą (su dvejais rakinamais varteliais), esančius valstybinės žemės teritorijoje, šalia žemės sklypo ir sutvarkyti statybvietę. Kasacija byloje grindžiama CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose nustatytais pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi tai, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas toks svarbus, jog turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui. Kasaciją grindžiant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės taikymo ir aiškinimo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant skundžiamame teismo procesiniame sprendime išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika. Kasacinis skundas laikomas netinkamai motyvuotu ir neatitinkančiu CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, kai jame nurodomas kasacijos pagrindas, tačiau nepateikiama jį patvirtinančių teisinių argumentų arba pateikiami atitinkami argumentai, tačiau jų nesiejama su konkrečiu kasacijos pagrindu.
Kasacinis skundas grindžiamas netinkamu Statybos įstatymo 33 straipsnio nuostatų aiškinimu ir taikymu bei neteisingu statytojo kaltės instituto aiškinimu; taip pat procese dalyvaujančių asmenų interesų pusiausvyros, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų pažeidimu (CK 1.5 straipsnis) bei netinkamu faktinių aplinkybių ir byloje esančių įrodymų vertinimu; taip pat nukrypimu nuo kasacinio teismo praktikos.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentais nepatvirtinama CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų, t. y. nepagrindžiama, jog teismai netinkamai taikė ir pažeidė skunde nurodytas teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos ir kad dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Kasaciniame skunde nenurodyta teisės problema, kuri turėtų esminę reikšmę teisės aiškinimo ir taikymo vienodinimui, teismo precedento suformavimui.
Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą, kaip neatitinkantį CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, priimti atsisakytina.
Atsisakius priimti kasacinį skundą, nesvarstytinas prašymas sustabdyti skundžiamos teismo nutarties vykdymą.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi, atrankos kolegija
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Danguolė Bublienė
Alė Bukavinienė
Virgilijus Grabinskas