A-492-2002-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A492-2002/2012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01463-2011-1

Procesinio sprendimo kategorija 11.4.1 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. birželio 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

sekretoriaujant Alinai Dokutovičienei,

dalyvaujant atsakovo atstovei Violetai Staniulienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo B. Č. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo B. Č. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. pareiškėjas B. Č. su skundu (b. l. 1), kurį vėliau patikslino (b. l. 8) kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba, atsakovas) 2011 m. birželio 6 d. raštą Nr. 1SS-(3.5)-1311 bei įpareigoti Tarnybą pakartotinai išnagrinėti jo 2011 m. gegužės 14 d. skundą.

Paaiškino, kad Tarnyba 2011 m. birželio 6 d. rašte neatsakė į jo 2011 m. gegužės 14 d. skunde pateiktus klausimus, tik formaliai davė nuorodas į ankstesnius raštus, kuriuose, anot pareiškėjo, taip pat nebuvo atsakyta į jam rūpimus klausimus.

Atsiliepime (b. l. 16–21) atsakovas Tarnyba su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, jog pareiškėjas 2011 m. gegužės 14 d. pateikė skundą tuo pačiu klausimu, kuris jau buvo išnagrinėtas Tarnybos, Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos, Vilniaus apygardos administracinio teismo. Pažymėjo, kad pareiškėjas nenurodė naujų aplinkybių, sudarančių prašymo pagrindą, ar papildomų argumentų, leidžiančių abejoti ankstesnių atsakymų pagrįstumu, todėl vertino, kad vadovaudamasis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymo) 23 straipsnio 6 dalies bei Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijoje, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 12 punkto nuostatomis, tinkamai išnagrinėjo pareiškėjo 2011 m. gegužės 14 d. skundą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. gruodžio 8 d. sprendimu (b. l. 71–76) nutraukė bylos dalį dėl Tarnybos 2011 m. birželio 6 d. rašto Nr. 1SS-(3.5)-1311 panaikinimo; kitoje dalyje skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas konstatavo, kad iš pareiškėjo 2011 m. gegužės 14 d. skundo matyti, kad pareiškėjas prašo papildomai išsiaiškinti klausimus, susijusius su nuosavybės teisių į pareiškėjo senelio turėtą žemę atkūrimu. Teismas nustatė, kad atsakovas į pareiškėjui iškilusius įvairius klausimus dėl minėtos žemės jau buvo išsamiai atsakęs 2009 m. gruodžio 23 d., 2010 m. sausio 7 d., 2010 m. sausio 19 d., 2010 m. balandžio 15 d. ir 2010 m. gegužės 26 d. raštais. Pažymėjo, kad iš skundžiamo Tarnybos 2011 m. birželio 6 d. rašto turinio matyti, kad atsakovas pateikė išsamius atsakymus ir į visus pareiškėjo 2011 m. gegužės 14 d. skunde užduotus klausimus, todėl teismas vertino, kad nėra pagrindo įpareigoti atsakovą pakartotinai atsakyti į 2011 m. gegužės 14 d. pareiškėjo skunde iškeltus klausimus. Teismas taip pat konstatavo, kad Tarnybos 2011 m. birželio 6 d. raštas Nr. 1SS-(3.5)-1311 pagal savo turinį nėra individualus administracinis aktas, bet yra informacinio pobūdžio raštas, kuris negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku, todėl nusprendė bylą dėl šio reikalavimo nutraukti.

III. Pareiškėjas B. Č. padavė apeliacinį skundą (b. l. 86–87), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti.

Apeliaciniame skunde nurodo, kad 2011 m. gegužės 14 d. Tarnybai pateikė skundą, kuriame buvo iškėlęs klausimus: kodėl jo motinos E. A. Č. namų valdos padidėjimas yra išskaičiuojamas iš pareiškėjo tėvo B. Č. paveldėto žemės sklypo ploto (1,92 ha), ir kodėl paskirta kompensacija, jeigu žemė priklausė proseneliams, o ne valstybei. Teigia, kad nors atsakovas pateikė atsakymą, tačiau jis pareiškėjo netenkina. Pažymi, kad nei atsakovas, nei pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo nurodytų klausimų ir į juos neatsakė. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjui ir jo motinai E. A. Č. priklausančio žemės sklypo kadastriniai numeriai yra skirtingi (pareiškėjo – (duomenys neskelbtini), motinos E. A. Č. – (duomenys neskelbtini)). Taip pat pažymi, kad iš pareiškėjo turimo 1,92 ha žemės sklypo yra išskaičiuota motinos namų valda (44 arai). Nurodo, kad pagal oficialius dokumentus pareiškėjui priklausantis žemės sklypas sumažėjo iki 1,19 ha. Teigia, kad V. J. be pareiškėjo žinios tvarkė žemės grąžinimo dokumentus ir iš pareiškėjui priklausančios žemės paėmė 60 arų, taip pat 44 arų namų valdos. Teigia, kad motinos vardu turimi pastatai į B. Č. žemės plotą neįeina. Teigia, kad dėl V. J. veiksmų pareiškėjas prarado dalį didelę turinę vertę turinčios žemės, kuri yra labai gražioje vietoje, prie Kupiškių marių.

Atsakovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 92–94) nurodo, kad su juo nesutinka ir prašo netenkinti.

Paaiškina, kad teismas išsamiai patikrino ir įvertino atsakovo pateiktų atsakymų į apelianto skundus turinį ir konstatavo, kad atsakovas 2009 m. gruodžio 23 d., 2010 m. sausio 7 d., 2010 m. sausio 19 d., 2010 m. balandžio 15 d., 2010 m. gegužės 26 d. raštais, taip pat skundžiamu 2011 m. birželio 6 d. raštu išsamiai atsakė į visus apelianto 2011 m. gegužės 14 d. skundo klausimus. Teigia, kad apeliantas nenurodė, kokie teisės aktai buvo pažeisti teismui priimant sprendimą, taip pat nepateikė įrodymų, galinčių patvirtinti skunde išdėstytas aplinkybes. Pažymi, kad apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės: kad V. J. be jo žinios tvarkė nuosavybės teisių atkūrimo dokumentus, dalį apeliantui priklausiusios žemės pasisavino, nebuvo šios administracinės bylos dalykas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. apeliacinis skundas atmestinas.

Byloje yra kilęs ginčas dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2011 m. birželio 6 d. sprendimo Nr. 1SS-(3.5)-1311 „Dėl nuosavybės teisių į B. Č. turėtą žemę atkūrimo“, kuriuo atsakyta į B. Č. 2011 m. gegužės 14 d. skundą, teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2011 m. gegužės 14 d. su skundu (b. l. 32) kreipėsi į Tarnybą, prašydamas pateikti atsakymą į klausimus: kodėl pareiškėjo motinos E. A. Č. namų valdos padidėjimas yra išskaičiuojamas iš pareiškėjo tėvo B. Č. paveldėto žemės sklypo ploto (1,92 ha); kodėl paskirta kompensacija, jeigu žemė priklausė proseneliams, o ne valstybei; kodėl šiuo metu žemės sklypas yra atmatuotas likusiems paveldėtojams, jeigu žemės sklypo nuosavybė panaikinta teismo sprendimu. Taigi pareiškėjas B. Č. centrinio valstybinio administravimo subjekto prašė pateikti atsakymus į pareiškėjo prašyme suformuluotus klausimus, susijusius su nuosavybės teisių atkūrimu.

Atsakydama į anksčiau minėtą prašymą, Tarnyba 2011 m. birželio 6 d. sprendimu (b. l. 2–4) informavo pareiškėją, kad į klausimus dėl nuosavybės teisių į pareiškėjo senelio R. Č. žemę atkūrimo, Tarnyba išsamiai pareiškėjui atsakė 2009 m. gruodžio 23 d. raštu Nr. 3B-(9.5)-Č-772-1296, 2010 m. sausio 7 d. raštu Nr. 3B-(9.5)-Č-12-16, 2010 m. sausio 19 d. raštu Nr. 3B-(9.5)-Č-12/2-72, 2010 m. balandžio 15 d. Nr. raštu 3B-(9.5)-Č-12/3-355 ir 2010 m. gegužės 26 d. raštu Nr. 4B-(3.5)-Č-12/4-542. Nurodė, kad Tarnybos atsakymo į pareiškėjo 2010 m. balandžio 19 d. skundą teisėtumas bei pagrįstumas buvo patvirtintas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 17 d. sprendimu (administracinėje byloje Nr. I-3400-6425/2010). Pažymėjo, kad vadovaujasi Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalimi bei Taisyklių 12 punktu, reglamentuojančiais atsisakymo nagrinėti pakartotinį skundą / prašymą, dėl kurio jau priimtas atitinkamas sprendimas, procedūrą. Šiuo raštu Tarnyba pareiškėjui pakartotinai atsakė į užduotus klausimus.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija vertina, kad byloje iš esmės yra kilęs ginčas dėl pareiškėjo 2011 m. gegužės 14 d. skundo išnagrinėjimo tinkamumo. Pareiškėjas mano, kad Taryba 2011 m. birželio 6 d. raštu netinkamai, neišsamiai atsakė į jo prašymą.

Kaip jau buvo pažymėta, pareiškėjas į Tarnybą kreipėsi su skundu prašydamas atsakyti į jam rūpimus klausimus nuosavybės teisių atkūrimo procese. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjas 1991 m. spalio 24 d. padavė prašymą atkurti nuosavybės teises į R. Č. iki nacionalizacijos valdytą žemę (b. l. 37). 1992 m. balandžio 28 d. pareiškėjas su kitais šešiais pretendentais sudarė susitarimą (b. l. 33), pagal kurį pareiškėjui turėjo būti atkurtos nuosavybės teisės į 1,92 ha buvusio žemės savininko R. Č. Girbučių kaime, Alizavos seniūnijoje, Kupiškio rajone valdytą žemę. Panevėžio apskrities viršininkas 2006 m. kovo 7 d. sprendimu Nr. 16-103117-14997 (b. l. 36) pareiškėjui į jam tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 1,92 ha –žemės atkūrė nuosavybės teises tokiu būdu: grąžinant natūra bendrosios nuosavybės teise 0,11 ha (0,44 ha), sklypo Nr. 126-1 (dalis), Kupiškio r. sav., Alizavos sen., Girbučių k.; grąžinant natūra 1,19 ha, sklypo Nr. 126-2, Kupiškio r. sav., Alizavos sen., Girbučių k.; už 0,62 ha žemės kompensuojant pinigais – 645 Lt. Byloje nėra duomenų, kad šis sprendimas būtų panaikintas.

Įvertinusi 2011 m. gegužės 14 d. skundu pareiškėjo iškeltus klausimus Tarnybai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjas prašė paaiškinti, kodėl nuosavybės teisės jam buvo atkurtos Panevėžio apskrities viršininko 2006 m. kovo 7 d. sprendime nurodytu būdu – t. y. iš esmės prašė pateikti tokio sprendimo motyvus. Taip pat pareiškėjas prašė paaiškinti, kodėl teismui panaikinus nuosavybės teises patvirtinantį sprendimą, žemės sklypas yra pamatuotas likusiems pretendentams. Tokiu būdu pareiškėjas 2011 m. gegužės 14 d. skundu į Tarnybą kreipėsi ne dėl savo galimai pažeistų teisių gynybos, bet iš esmės prašė tik paaiškinti, kodėl buvo priimtas jo netenkinantis sprendimas atkurti nuosavybės teises, reikalavimų ginti galimai pažeistas teises nereiškė. Todėl nors pareiškėjas 2011 m. gegužės 16 d. Tarnyboje gautą 2011 m. gegužės 14 d. dokumentą įvardijo skundu, tačiau tai nėra skundas Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 15 dalies prasme, nes juo pareiškėjas neprašė apginti pažeistų teisių ar teisėtų interesų. Toks dokumentas laikytinas prašymu, kuris Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje yra apibrėžiamas kaip asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą prašant priimti administracinį sprendimą arba atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus.

Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmenų prašymus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių 12 punkte numatyta, kad prašymai, su kuriais tas pats asmuo kreipiasi į instituciją tuo pačiu klausimu, nenagrinėjami, jeigu nenurodomos naujos aplinkybės, sudarančios prašymo pagrindą, ar nepateikiami papildomi argumentai, leidžiantys abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu. Kai pakartotinis prašymas nenagrinėjamas, institucija per 5 darbo dienas nuo pakartotinio prašymo gavimo praneša asmeniui, kodėl jo prašymas nenagrinėjamas, ir nurodo šio sprendimo apskundimo tvarką. Taisyklių 44 punkte numatyta, kad asmuo, nesutinkantis su institucijos atsakymu į jo prašymą, arba tuo atveju, jeigu per nustatytą prašymo nagrinėjimo terminą atsakymas asmeniui neišsiųstas, turi teisę paduoti skundą Viešojo administravimo įstatymo trečiojo skirsnio „Administracinė procedūra“ nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijų įstatymo nustatyta tvarka Administracinių ginčų komisijai, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka Administraciniam teismui. Atsižvelgusi į išdėstytą teisinį reglamentavimą bei nagrinėjamos bylos aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ginčas dėl 2011 m. birželio 6 d. rašto Nr. 1SS-(3.5)-1311, kaip atsakymo į pareiškėjo 2011 m. gegužės 14 d. prašymą gali būti nagrinėjamas teisme atsakymo į prašyme pateiktus klausimus pakankamumo aspektu, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai administracinę bylą dėl šio reikalavimo nutraukė.

Įvertinęs 2011 m. gegužės 14 d. pareiškėjo prašymo turinį, šioje byloje ginčijamo bei ankstesnių Tarnybos sprendimų turinį, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pareiškėjas į Tarnybą su 2011 m. gegužės 14 d. prašymu kreipėsi pateikdamas klausimus, į kuriuo jau buvo atsakyta 2009 m. gruodžio 23 d. raštu Nr. 3B-(9.5)-Č-772-1296 (b. l. 22–24), 2010 m. sausio 7 d. raštu Nr. 3B-(9.5)-Č-12-16 (b. l. 25–26), 2010 m. sausio 19 d. raštu Nr. 3B-(9.5)-Č-12/2-72 (b. l. 27), 2010 m. balandžio 15 d. raštu Nr. 3B-(9.5)-Č-12/3-355 (b. l. 28–29) ir 2010 m. gegužės 26 d. raštu Nr. 4B-(3.5)-Č-12/4-542 (b. l. 30–31).

Todėl darytina išvada, kad ginčijamame sprendime nurodydama, kad pareiškėjui jau yra atsakyta ankstesniais raštais, Tarnyba iš esmės tinkamai atsakė į pareiškėjo 2011 m. gegužės 14 d. prašymą, t. y. pagrįstai nurodė, kad į keliamus klausimus jau buvo atsakyta, o jokių naujai paaiškėjusių aplinkybių B. Č. nenurodė. Taip pat, nors ir deklaravusi, kad į pareiškėjo pateiktus klausimus jau yra atsakyta ankstesniais sprendimais (raštais), Taryba dar kartą pareiškėjui pateikė atsakymus į jo užduotus klausimus, nors to, vadovaujantis Taisyklių 12 punktu daryti neprivalėjo, todėl nepagrįstas ir pareiškėjas apeliacinio skundo teiginys, kad jo 2011 m. gegužės 14 d. iškelti klausimai Tarybos nebuvo nagrinėjami.

Ginčijamame sprendime Tarnyba papildomai paaiškino pareiškėjui, kodėl nuosavybės teisės jam buvo atkurtos tokiu būdu ir kodėl kitiems pretendentams buvo perduota dalis žemės – t. y. nurodė, kodėl pareiškėjas bei kiti trys E. A. Č. vaikai, paveldėję namą ir kitus statinius, turi teisę į 0,44 ha ploto žemės sklypą bendrosios dalinės nuosavybės teise ir kodėl pareiškėjui priklausanti dalis (0,11 ha) buvo įskaičiuotą į bendrą jam priklausantį atkurti žemės plotą (1,92 ha), pareiškėjui taip pat išaiškina, kodėl už likusį 0,62 ha plotą buvo išmokėta kompensacija ir kodėl Panevėžio apygardos administraciniam teismui 2003 m. kovo 3 d. sprendimu panaikinus 1993 m. gruodžio 2 d.

Žemės ūkio ministerijos priimtą sprendimą, žemė buvo matuojama kitiems pretendentams. Teisėjų kolegija pažymi, kad Tarnybos atsakymo į pareiškėjo 2011 m. gegužės 14 d. prašymą motyvų teisėtumas bei pagrįstumas šioje byloje negali būti nagrinėjamas, nes ginčijamu 2011 m. birželio 6 d. raštu Tarnyba tik pateikė informaciją pagal pareiškėjo prašymą. Ginčijamo sprendimo motyvų teisėtumas bei pagrįstumas galėtų būti vertinamas tik jei būtų pateiktas skundas dėl atitinkamas teises bei pareigas pareiškėjui nustatančių individualių administracinių aktų – šiuo atveju Panevėžio apskrities viršininko 2006 m. kovo 7 d. sprendimo Nr. 16-103117-14997, tačiau pareiškėjas šio administracinio akto teismui neskundė.

Apibendrindama išdėstytas aplinkybes ir padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės padarė pagrįstą išvadą, jog atsakovas į pareiškėjui iškilusius klausimus jau buvo išsamiai atsakęs ankstesniais raštais, o 2011 m. birželio 6 d. raštu Tarnyba pateikė išsamius atsakymus ir į visus pareiškėjo 2011 m. gegužės 14 d. skunde užduotus klausimus, todėl pagrindo tenkinti apeliacinį skundą nėra. Tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nutarė bylos dalį dėl 2011 m. birželio 6 d. Tarybos priimto sprendimo (rašto) nutraukti, todėl ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis keistina, nurodant, kad pareiškėjo skundas atmetamas visa apimtimi.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktais, teisėjų kolegija

nutaria:

pareiškėjo B. Č. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 8 d. sprendimą pakeisti – panaikinti šio sprendimo dalį, kuria buvo nutraukta administracinė byla dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2011 m. birželio 6 d. rašto Nr. 1SS-(3.5)-1311 panaikinimo ir skundą dėl šio reikalavimo atmesti. Likusią Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 8 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Dainius Raižys

Veslava Ruskan

Virginija Volskienė