1407a50c-4fe3-497d-bf92-d79f8fe9681b · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-1320-178/2015Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00763-2015-9Procesinio sprendimo kategorija 106.8 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. rugsėjo 17 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas PoÅ¡kus teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo A. B. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 23 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieÅ¡kinį, civilinėje byloje Nr. 2-4526-614/2015 pagal ieÅ¡kovo A.

B. ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs atskirÄ jį skundÄ , n u s t a t ė :I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas A. B. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovams „kriminalinė Lietuva“, atstovaujama „kriminalinės Lietuvos „teisingumo“ ministerijos“, „kriminalinė institucija Vilniaus apygardos teismas ir pseudoteisėjos L. L., R. V. – J., R. J., L. U., A. R.“ dėl 1 756 112,56 Lt (508 605,35 Eur) žalos atlyginimo. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus apygardos teismas 2015 m. balandžio 23 d. nutartimi ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atsisakė priimti.

Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas, pateikdamas CPK reikalavimų neatitinkantį ieÅ¡kinį ir juo reikÅ¡damas ydingai suformuluotÄ reikalavimÄ neegzistuojantiems atsakovams, nesiekia savo galimai pažeistų teisių gynimo, todėl jo ieÅ¡kinio nepriėmė CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Teismas taip pat atsižvelgė į aktualiÄ Lietuvos apeliacinio teismo praktikÄ , suformuotÄ 2015 m. kovo 5 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-287-157/2015, kurioje apeliacinės instancijos teismas atmetė argumentus dėl ieÅ¡kinio trÅ«kumų Å¡alinimo ir sprendė, kad ieÅ¡kovo A.

B. ieÅ¡kinys atsakovams „kriminalinė Lietuvos Respublika“, ,,kriminalinis Vilniaus apygardos teismas“ yra nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į minėtoje Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje iÅ¡dėstytus motyvus, teismo vertinimu, Å¡ioje byloje reiÅ¡kiamam ieÅ¡kiniui nėra pagrindo taikyti ieÅ¡kinio trÅ«kumų Å¡alinimo instituto, nes ieÅ¡kovas sÄ moningai įvardija atsakovÄ â€žkriminaline Lietuvos Respublika“, o jÄ atstovaujančias institucijas „kriminalinės Lietuvos „teisingumo“ ministerija“, „kriminaline institucija Vilniaus apygardos teismas“ ir „pseudoteisėjus“, ne dėl klaidos ar nežinojimo, jog toks Å¡alių įvardinimas civiliniame procese yra negalimas, o dėl to, kad tokiu bÅ«du sÄ moningai siekia piktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis, rodyti nepagarbÄ teismui ir proceso dalyviams.

Teismas sprendė, kad ieÅ¡kinys nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, todėl ieÅ¡kinį atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. III. Atskirojo skundo argumentai IeÅ¡kovas A. B. (toliau – apeliantas) atskiruoju skundu praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 23 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimÄ kitos apygardos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Skundžiama nutartis nepagrįsta ir neteisėta, nes yra pažeistos ir netinkamai pritaikytos procesinės teisės normos, yra absoliutÅ«s nutarties negaliojimo pagrindai, nukrypta nuo Konstitucinio Teismo nustatyto privalomo precedento civiliniame procese.

Teismas netinkamai taikė CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ , pažeidžiant CPK 5, 6, 7, 45 straipsnius, 137 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnį. Apelianto teigimu, atsakovo „kriminalinės Lietuvos kriminalinės pseudoteismų institucijos ir jų pseudoteisėjai vykdo nusikalstamÄ veikÄ ir trukdo bei neleidžia įrodyti įvykdytų nusikaltimų žmoniÅ¡kumui kriminalinės Lietuvos teritorijoje“, todėl yra absoliutÅ«s nutarties negaliojimo pagrindai (CPK 291 str. 1 d. 5 p., 329 str. 2 d. 4 p.).Teismas nukrypo nuo Konstitucinio Teismo nustatyto privalomo precedento civiliniame procese, nes „kriminalinės Lietuvos apeliacinio teismo“ 2015 m. sausio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-84-370/2015 ir kitose bylose nustatyta, kad ieÅ¡kinys teismingas teismui.

Apelianto teigimu, „kriminaliniai nusikaltėliai ir recidyvistai pseudoteisėjai bijo iÅ¡nagrinėti ieÅ¡kinį iÅ¡ esmės, kad dengtų nuo baudžiamosios atsakomybės vieni kitus ir kad nusikalstamais veiksmais ne bÅ«tų atlyginta padaryta žala“. Skundžiamojoje nutartyje nėra motyvų, į kuriÄ institucijÄ kreiptis, jeigu ieÅ¡kinys nenagrinėtinas teisme, todėl nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta.  Teismas pažeidė CPK 2, 95, straipsnius, 115 straipsnio 4 dalį, nes klaidingas teismo pavadinimas ar pavadinimo nenurodymas ir kiti neesminiai netikslumai nesudaro esminių kliūčių tolimesnei proceso eigai ir nėra pagrindo atsisakyti priimti ieÅ¡kinį priėmimo stadijoje ir taikyti CPK 115 straipsnio 2 dalį, 137 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ .

Nutartyje pažeistas CPK 21 straipsnis, 329 straipsnio 2 dalies 1 punktas, Konvencijos 6 straipsnis, Konstitucijos 109, 117 straipsniai, tai yra absoliutÅ«s nutarties negaliojimo pagrindai, nes skundžiamÄ nutartį priėmė Å¡aliÅ¡kas ir priklausomas teismas. Apelianto teigimu, niekas negali bÅ«ti teisėju savo paties byloje, nes pažeidžiamas bendras objektyvaus ir neÅ¡aliÅ¡ko bylos nagrinėjimo principas. Todėl neteisėtos teismo sudėties absoliučiai negaliojanti nutartis naikintina ir klausimas perduotinas kitos apygardos teismui nagrinėti iÅ¡ esmės. IV.

Apeliacinės instancijos teismo argumentai CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).

Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, iÅ¡skyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas iÅ¡imtis.Apeliacijos dalykÄ sudaro pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti ieÅ¡kinį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Atskirasis skundas netenkintinas. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi apelianto pateiktÄ ieÅ¡kinį atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. kaip nenagrinėtinÄ teisme civilinio proceso tvarka, nes ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas neegzistuojantiems atsakovams, o apeliantas nesiekia savo galimai pažeistų teisių gynimo.

Apeliantas, kvestionuodamas skundžiamÄ nutartį, teigia, kad ji nepagrįsta ir neteisėta, yra absoliutÅ«s jos negaliojimo pagrindai, pažeistos ir netinkamai pritaikytos procesinės teisės normos, nukrypta nuo privalomo precedento civiliniame procese. Su Å¡iais apelianto argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismÄ . Å ias konstitucines nuostatas konkretizuoja ir detalizuoja civiliniai, baudžiamieji ir administraciniai įstatymai, kuriuose nurodyta teisės kreiptis į teismÄ realizavimo tvarka.

Taigi, CK 1.138 straipsnis reglamentuoja civilinių teisių gynimÄ ir civilinių teisių gynimo bÅ«dus, o CPK normos – teisės kreiptis į teismÄ teisminės gynybos įgyvendinimo procesinę tvarkÄ . CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , jog bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Taigi, asmens kreipimosi į teismÄ teisė turi bÅ«ti realizuojama įstatymų nustatyta tvarka, kitaip tariant besikreipiančiam į teismÄ asmeniui egzistuoja pareiga paisyti įstatymais nustatytos tvarkos.

Vienas iÅ¡ tokių reikalavimų - pareiga savo procesinėmis teisėmis naudotis sÄ Å¾iningai ir jomis nepiktnaudžiauti (CPK 42 str. 5 d., 95 str. ). Å iame kontekste pastebėtina, kad įstatymų leidėjas procesinio Å¡alių elgesio standartÄ yra apibrėžęs ir įstatyme – CPK 93 straipsnio 4 dalis nustato, kad procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu Å¡alis sÄ Å¾iningai naudojasi procesinėmis teisėmis ir sÄ Å¾iningai atliko procesines pareigas. Kiekvienu atveju teismas, įgyvendindamas proceso tikslus ir principus, turi ne tik teisę, bet ir pareigÄ kontroliuoti Å¡alių naudojimÄ si procesinėmis teisėmis, Å¡alinti bet kokius procesinio įstatymo nesilaikymo atvejus, o tuo atveju, jei asmuo piktnaudžiauja subjektine teise, teismas gali atsisakyti jÄ ginti (CK 1.137 str. 3 d.).

Apeliantas pareikÅ¡tame ieÅ¡kinyje atsakovu nurodo „kriminalinę LietuvÄ â€œ, kuriÄ atstovauja „kriminalinės Lietuvos „teisingumo“ ministerija“, „kriminalinė institucija Vilniaus apygardos teismas ir pseudoteisėjos L. L., R. V. – J., R. J., L. U., A. R.“. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pateiktame procesiniame dokumente pavartotos tokios sÄ vokos kaip „kriminalinė Lietuva“, „kriminalinės Lietuvos „teisingumo“ ministerija“, „kriminalinė institucija Vilniaus apygardos teismas“, „pseudoteisėjai“ ir kt. yra vertintinos ne kaip tik formalus procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų pažeidimas.

Tokiu bÅ«du demonstratyviai akcentuojamas ne tik teismo ar kurios nors proceso Å¡alies, bet ir valstybės apskritai negerbimas, sÄ moningas siekimas, naudojantis procesine ieÅ¡kinio teikimo teise, juos pažeminti, įžeisti. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, apeliantas pirmosios instancijos teismuose civiline tvarka iÅ¡ viso yra inicijavęs daugiau kaip 400 teisminių procesų dėl Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ir konstitucinių teisių pažeidimų, vykdant politines represijas, dvigubų teisingumo standartų taikymo ir diskriminacijos vykdymo; tyčinio civilinių bylų vilkinimo ir atsisakymo apginti pažeistas teises, turtinius interesus Lietuvos teismuose; teisėjų / teismų nuÅ¡alinimo, žalos atlyginimo iÅ¡ atsakovo Lietuvos Respublikos ir t. t.

Apeliacinės instancijos teismuose nagrinėta daugiau kaip 500 apeliacinių (atskirųjų) skundų. Tiek pirmosios instancijos teismuose, tiek ir apeliacinės instancijos teisme apeliantui ne vienÄ kartÄ Ä¯vairiais aspektais iÅ¡samiai iÅ¡aiÅ¡kintos tiek konstitucinės, tiek tarptautinių teisės aktų, tiek civilinio proceso nuostatos reglamentuojančios teisę kreiptis į teismÄ teisminės gynybos bei jos įgyvendinimo tvarka. Be to, ir pats apeliantas turi teisinį iÅ¡silavinimÄ , todėl jam yra žinomi įstatymų reikalavimai, o ir atskirojo skundo turinys tik patvirtina, kad CPK normos jam yra žinomos. Atmestini apelianto argumentai, kad klaidingas procesinio dokumento pavadinimo nurodymas, teismo pavadinimo nenurodymas arba kiti netikslumai, kurie nesudaro esminių kliūčių tolimesnei proceso eigai, nėra kliÅ«tis atlikti procesinius veiksmus, kurių praÅ¡oma pateiktame procesiniame dokumente (CPK 115 str. 4 d.).

IÅ¡ esmės Å¡is teiginys atitinka įstatymo formuluotę. Tačiau CPK 3 straipsnio 1 dalis, be kita ko, nustato, jog teismas, aiÅ¡kindamas ir taikydamas įstatymus bei kitus teisės aktus, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Å¡ios (CPK 115 str. 4 d.) normos paskirtis yra neapsunkinti teisės į teisminę gynybÄ realizavimo tiems asmenims, kurie dėl nesusipratimo, klaidos, nepakankamo įstatymo supratimo, informacijos stygiaus ir pan. procesiniame dokumente ne visai tinkamai nurodo ar nenurodo tam tikrus neesminius duomenis.

Tačiau neturėtų bÅ«ti ginama teisė remtis Å¡ia norma asmenims, sÄ moningai piktnaudžiaujantiems procesinėmis teisėmis tokiu bÅ«du, kai procesÄ siekiama panaudoti akivaizdžiai niekinančio, įžeidžiančio požiÅ«rio į valstybę bei kitus proceso dalyvius iÅ¡reiÅ¡kimui, nes jos paskirtis, kaip minėta, yra kita. Akivaizdu, kad nagrinėjamu (ir ne tik) atveju apeliantas procesiniame dokumente atsakovÄ bei jį atstovaujančius asmenis įvardino ne per klaidÄ , o sÄ moningai, juo labiau, kad ieÅ¡kinyje nurodomos minėtos sÄ vokos taip pat yra nurodytos ir paduotame atskirajame skunde.

Kaip minėta, suinteresuotas asmuo savo teisėmis, taigi, ir teise įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , turi naudotis sÄ Å¾iningai ir ja nepiktnaudžiauti (CPK 42 str. 5 d.), o tuo atveju, jei asmuo piktnaudžiauja jam suteiktomis subjektinėmis teisėmis, teismas gali atsisakyti jas ginti (CK 1.137 str. 3 d.) inter alia ir atsisakant panaudoti trÅ«kumų Å¡alinimo institutÄ . Todėl apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nereikÅ¡mingus klausimo iÅ¡sprendimui apelianto teiginius, kad atsakovais įvardinti asmenys egzistuoja; skundžiamojoje nutartyje nenurodyta, į kuriÄ institucijÄ kreiptis; nutartis be motyvų.

Nepagrįsti apelianto argumentai, kad skundžiamoje nutartyje nukrypta nuo privalomo precedento civiliniame procese, nes skundžiama nutartis atitinka Lietuvos apeliacinio teismo praktikos nuostatas vertinant tokio pobÅ«džio procesinį elgesį, į kurias pirmosios instancijos teismas, sprendžiant apelianto paduoto ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ , pagrįstai atsižvelgė (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-287-157/2015;2015 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1040-464/2015, 2015 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1090-464/2015, 2015 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1024-370/2015,. 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1101-407/2015, 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1142-407/2015, 2015 m. rugpjūčio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1191-186/2015 ir kt. )Taip pat atmestinas kaip nepagrįstas ir atskirojo skundo argumentas dėl teismo Å¡aliÅ¡kumo.

Visais atvejais abejonės dėl teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi bÅ«ti pagrįstos konkrečiais faktiniais duomenimis, o ne samprotavimais ir/ar prielaidomis. Apeliantui iÅ¡ jo paties inicijuotų bylų buvo/yra žinoma teisminė praktika, kad tokios kategorijos bylose atsakovas yra ne konkretus teismas ar teisėjas, o valstybė. Apeliantas nenurodo jokių aplinkybių ir nepateikia įrodymų, kurių pagrindu bÅ«tų galima spręsti, kad skundžiamÄ nutartį priėmęs teisėjas turėjo/turi iÅ¡ankstinį nusistatymÄ ar asmeninį suinteresuotumÄ bylos baigtimi, o apelianto nurodomos aplinkybės per se nelemia teisėjo Å¡aliÅ¡kumo.Remiantis iÅ¡dėstytu, apeliacinės instancijos teismas apelianto skundÄ atmeta kaip nepagrįstÄ , o Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 23 d. nutartį palieka nepakeistÄ (CPK 337 str. 1 d. 1.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos respublikos civilinio proceso kodekso 336 - 338 straipsniais, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 23 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėjas                                                                 Alvydas PoÅ¡kus