2021-04-14 Nr. AB-7580-3-61-3-00394-2020-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2192-624/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00394-2020-3

Procesinio sprendimo kategorija 17.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. balandžio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Ričardo Piličiausko ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos G. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos G. V. skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl privalomojo nurodymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja G. V. (toliau – ir pareiškėja) su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento Antrojo statybos priežiūros skyriaus 2020 m. sausio 24 d. privalomąjį nurodymą Nr. PN-74 (toliau – ir Privalomasis nurodymas).

2. Pareiškėja su Privalomuoju nurodymu nesutiko, teigė, kad jis yra neteisėtas, nepagrįstas, todėl naikintinas. Pareiškėja paaiškino, kad iš Inspekcijos gavo Privalomąjį nurodymą, kuriuo jai buvo nurodyta pateikti informaciją, t. y. kadastrinių matavimų bylas, projektus, brėžinius, statybos leidimus ir paaiškinimus, nurodant, kas ir kada vykdė gyvenamojo namo rekonstravimo darbus, t. y. kas buvo statytojai, darbų vykdytojai, kokia buvo tvarkoma statybinė dokumentacija ir pan. Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas nustatytas 2020 m. vasario 10 d.

3. Pareiškėjos vertinimu, skundžiamas Privalomasis nurodymas surašytas tiriant piliečių skundus dėl gyvenamojo namo priestatų, pastatytų 1992 metais, galimai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių statinių statybą prie besiribojančių žemės sklypų, nuostatas. Pareiškėja pažymėjo, kad surašant Privalomąjį nurodymą nebuvo atsižvelgta į Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau ir – Įstatymas) 25 straipsnio 8 dalį, kurioje imperatyviai nurodyta, kad Inspekcija nenagrinėja skundų ir pranešimų dėl statybos teisėtumo, jeigu statybos darbai atlikti anksčiau kaip prieš 10 metų, išskyrus atvejus, kai dėl statybos teisėtumo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą arba yra įtarimų, kad yra pažeistas viešasis interesas. Nagrinėjamu atveju Inspekcijos pareigūnas ėmėsi tirti skundą bei Privalomuoju nurodymu reikalauja pateikti informaciją ir dokumentus dėl statybų, kurios vyko prieš 18 metų, teisėtumo. Privalomajame nurodyme nėra duomenų nei apie teisėsaugos institucijų atliekamą tyrimą dėl statybos teisėtumo, nei apie galimai pažeistą viešąjį interesą.

4. Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas papildomai paaiškino, kad gyvenamasis namas jungtinės nuosavybės teise priklauso pareiškėjai ir jos sutuoktiniui, tačiau Privalomasis nurodymas suformuluotas tik pareiškėjai.

5. Atsakovas Inspekcija atsiliepime nesutiko su pareiškėjos skundu, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

6. Atsakovas nurodė, kad, surašant Privalomąjį nurodymą, buvo nustatytos šios aplinkybės: 1) Inspekcijos Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentas tiria piliečių skundus dėl pastatytų gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Vilnius, priestatų galimai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančius statinių statybą prie besiribojančių žemės sklypų, nuostatas; 2) žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), Vilniuje, (toliau – ir Žemės sklypas) dalis nuosavybės teise priklauso R. M., kita dalis – Lietuvos Respublikai, kuri valstybinės žemės patikėjimo teise valdoma Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT); 3) valstybės įmonės Registrų centro (toliau – ir Registrų centras) duomenimis, Žemės sklype įregistruotas dviejų butų gyvenamasis namas su priestatais (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas – 93,27 kv. m, toliau – ir Gyvenamasis namas), nuosavybės teise priklauso pareiškėjai ir R. M. Registrų centro duomenimis, 1992 m. liepos 15 d. atlikti Gyvenamojo namo kadastriniai matavimai, jų metu užfiksuota, jog 1992 m. atlikta statinio rekonstrukcija, kurios metu bendras plotas padidintas iki 228,28 kv. m. Į Gyvenamojo namo 108,42 kv. m plotą nuosavybės teisės Nekilnojamojo turto registre neįregistruotos, kadangi nebuvo pateikti dokumentai, įrodantys, kad rekonstruotas statinys atitinka statybos normatyvinių bei teisės aktų reikalavimus; 4) pareiškėja dėl valstybinės žemės sklypo dalies nuomos į NŽT Vilniaus miesto skyrių nesikreipė; 5) NŽT Vilniaus miesto skyrius pagal jam priskirtas funkcijas jokių sutikimų ar leidimų statyti statinius valstybinėje žemėje nėra davęs. Privalomajame nurodyme padaryta prielaida, jog atlikti Gyvenamojo namo rekonstravimo darbai, neturint statybą leidžiančių dokumentų, ir nurodytos Privalomojo nurodymo nevykdymo pasekmės pagal Įstatymo 2 straipsnio 2 dalies, 8 straipsnio 2 dalies 5 ir 9 punktų nuostatas. Pareiškėjai nurodyta iki 2020 m. vasario 10 d. pateikti informaciją.

7. Atsakovas paaiškino, kad skundai ir pranešimai Inspekcijoje nagrinėjami vadovaujantis Įstatymu, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu (toliau – ir VAĮ), Asmenų prašymų, skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklėmis, patvirtintomis Inspekcijos viršininko 2014 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 1V-5 (toliau – ir Taisyklės). Inspekcija nesutiko su pareiškėjos argumentais, kad skundžiamas Privalomasis nurodymas surašytas neatsižvelgiant į Įstatymo 25 straipsnio 8 dalies nuostatą, kurioje imperatyviai nurodyta, kad Inspekcija nenagrinėja skundų ir pranešimų dėl statybos teisėtumo, jeigu statybos darbai atlikti anksčiau kaip prieš 10 metų, išskyrus atvejus, kai dėl statybos teisėtumo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą arba yra įtarimų, kad yra pažeistas viešasis interesas. Net ir tyrimo eigoje nustačius, kad statyba užbaigta anksčiau nei prieš 10 metų, tai nereiškia, kad visais atvejais Inspekcija privalo pradėtą tyrimo procedūrą nutraukti. Pagal anksčiau minėtą Įstatymo nuostatą, Inspekcija negali nutraukti skundo ar pranešimo nagrinėjimo procedūros, kilus įtarimų dėl viešojo intereso pažeidimo. Taigi Inspekcija, atsižvelgdama į gautuose skunduose, NŽT Vilniaus miesto skyriaus rašte pateiktą informaciją, siekdama patikrinti skunduose ir pranešime nurodytą informaciją dėl galimų statybą reglamentuojančių teisės aktų ar viešojo intereso pažeidimų, turėjo pagrindą ginčijamu Privalomuoju nurodymu prašyti pareiškėjos pateikti dokumentus ir informaciją. Inspekcijos vertinimu, Privalomasis nurodymas yra tarpinis dokumentas, nesukeliantis pareiškėjai teisinių pasekmių. Pareiškėja, prašydama panaikinti Privalomąjį nurodymą, nenurodė, kokios jos teisės ir teisėti interesai yra pažeisti.

8. Inspekcija teigė, kad ginčijamas Privalomasis nurodymas atitinka individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, jame nurodyti visi privalomi rekvizitai, teisinis pagrindas, nurodyta apskundimo tvarka. Privalomasis nurodymas priimtas turint teisinį pagrindą, nepažeidžiant Įstatyme nustatytų reikalavimų, todėl yra teisėtas ir pagrįstas.

II. 9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. spalio 21 d. sprendimu pareiškėjos G. V. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

10. Teismas nustatė, kad remiantis bylos duomenimis, Gyvenamojo namo dalis nuosavybės teise priklauso pareiškėjai (b. l. 67–72).

11. Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas pateikė santuokos liudijimą ir paaiškino, kad Gyvenamasis namas buvo įsigytas po santuokos sudarymo, todėl bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso pareiškėjai ir jos sutuoktiniui.

12. Iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2019 m. vasario 7 d. išrašo pastabų matyti, kad, pagal kadastrinių matavimų, atliktų 1992 m. liepos 15 d., duomenis, Gyvenamasis namas 1992 m. buvo rekonstruotas, bendras plotas padidintas iki 228,28 kv. m, nuosavybės teisės į 108,42 kv. m plotą Nekilnojamojo turto registre neįregistruotos (b. l. 67–72). Gyvenamasis namas po pareiškėjos santuokos sudarymo (byloje pateiktas santuokos liudijimas) bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso pareiškėjai ir jos sutuoktiniui.

13. Aplinkos apsaugos departamente prie Aplinkos ministerijos buvo gauti 2019 m. sausio 10 d. ir 2019 m. vasario 18 d. fizinių asmenų skundai dėl galimai neteisėtai rekonstruoto Gyvenamojo namo, pristatant priestatą, nesilaikant įstatymais nustatyto minimalaus 3 metrų atstumo nuo kaimyninio sklypo. Skundai pagal kompetenciją buvo persiųsti nagrinėti Inspekcijai (b. l. 81–85).

14. Inspekcija 2019 m. vasario 8 d. raštu Nr. (23.2)2D-1841 „Dėl Jūsų 2019-01-10 skundo“ pateikė atsakymą į 2019 m. sausio 10 d. fizinio asmens skundą, kuriame, be kita ko, nurodė, kad Gyvenamojo namo priestatas pastatytas 1992 metais, todėl skundo nagrinėjimas nutraukiamas. Inspekcija, atsižvelgdama į skunde nurodytas aplinkybes dėl galimai pažeistų gaisrinės saugos reikalavimų, pagal kompetenciją persiuntė skundą nagrinėti Priešgaisrinės saugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus priešgaisrinei gelbėjimo valdybai (b. l. 86– 87).

15. Iš byloje esančio 2019 m. vasario 18 d. fizinių asmenų skundo matyti, kad jie pakartotinai prašė apginti viešąjį interesą, taip pat jų, kaip gretimo žemės sklypo savininkų, teisėtus interesus, imtis teisinių veiksmų, kurie ribotų Gyvenamojo namo priestato eksploatavimą, bei imtis priemonių neteisėtos statybos padariniams pašalinti (b. l. 84–85).

16. Inspekcijos įgaliotas valstybės tarnautojas 2019 m. kovo 19 d. surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FAK-681, kuriame buvo nustatyta, kad statybos darbai Žemės sklype nevykdomi. Prie Gyvenamojo namo vakarinėje pusėje pristatytas vieno aukšto 12 m ilgio 6 m pločio ir 3,5 m aukščio priestatas (b. l. 65–66).

17. Inspekcija su 2019 m. balandžio 5 d. prašymu Nr. 2D-4646 „Dėl pastatyto priestato žemės sklype (duomenys neskelbtini), Vilniuje“ ir 2019 m. rugpjūčio 1 d. prašymu Nr. 2D-10142 „Dėl pastatyto priestato žemės sklype (duomenys neskelbtini), Vilniuje (pakartotinis)“ kreipėsi į NŽT, prašydama pateikti informaciją, ar NŽT, kaip Žemės sklypo bendraturtė, turi pretenzijų dėl rekonstruoto Gyvenamojo namo (b. l. 90–91).

18. NŽT 2019 m. spalio 16 d. raštu Nr. 49SJN-2748-(14.49.105.) „Dėl informacijos pateikimo“ pateikė informaciją, kad su pareiškėja nebuvo pasirašyta valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis, pareiškėja dėl valstybinės žemės sklypo dalies nuomos į NŽT Vilniaus miesto skyrių nesikreipė, NŽT Vilniaus miesto skyrius pagal jam priskirtas funkcijas jokių sutikimų ar leidimų statyti statinius valstybinėje žemėje nėra išdavęs (b. l. 79–80).

19. Inspekcijos vyriausiasis specialistas, vykdantis statybos valstybinės priežiūros funkcijas, pareiškėjai 2020 m. sausio 24 d. surašė Privalomąjį nurodymą (b. l. 37–38). Šis nurodymas jai buvo įteiktas Inspekcijos 2020 m. sausio 24 d. raštu Nr. (23.29E)-2D-1086 „Dėl 2020-01-24 Privalomojo nurodymo Nr. (23.29) PN-74 įteikimo“ (b. l. 92).

20. Pareiškėja, nesutikdama su Privalomuoju nurodymu, su patikslintu skundu kreipėsi į teismą (b. l. 35–36, 53–55).

21. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Privalomojo nurodymo teisėtumo ir pagrįstumo. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Įstatymas, VAĮ, Lietuvos Respublikos statybos įstatymas.

22. Teismas vadovavosi Įstatymo 2 straipsnio 2 dalimi, 8 straipsnio 2 dalies 5 ir 9 punktais, 11 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 11 straipsnio 3 dalies 4 punktu, 11 straipsnio 6 dalimi, 23 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 26 straipsnio 2 dalimi ir pažymėjo, kad Inspekcija Privalomuoju nurodymu įpareigojo pareiškėją iki 2020 m. vasario 10 d. pateikti informaciją (kadastrinių matavimų bylas, projektus, brėžinius, statybos leidimus ir paaiškinimus), kas ir kada vykdė Gyvenamojo namo rekonstravimo darbus, t. y. kas buvo statytojai, darbų vykdytojai, kokia buvo tvarkoma statybinė dokumentacija ir pan.

23. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, vertindamas iš esmės analogiško pobūdžio privalomųjų nurodymų turinį (nurodyme buvo nurodytas terminas, iki kada reikia pateikti atitinkamą informaciją, bei informuojama apie pasekmes to nepadarius), savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad pirminėje statybos teisėtumo patikrinimo stadijoje surašytas privalomasis nurodymas pateikti dokumentus, susijusius su atliekamu patikrinimu, tėra tarpinis dokumentas, nesukeliantis konkrečių materialinių teisinių pasekmių ir ginčo objektas galėtų būti tik galutinis sprendimas, o argumentai dėl šio sprendimo priėmimą lėmusio tarpinio administracinio akto teisėtumo bei jo poveikio galutinio sprendimo teisėtumui galėtų būti išdėstyti skunde dėl galutinio sprendimo (žr., pvz., 2014 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-602-990/2014; 2016 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-572-822/2016 ir kt.).

24. Ginčijamu Privalomuoju nurodymu pareiškėjai nurodyta iki 2020 m. vasario 10 d. statybos valstybinę priežiūrą atliekančiai institucijai pateikti paaiškinimą bei su statinio statyba susijusius dokumentus. Taigi šis Privalomasis nurodymas priimtas pirminėje statybos teisėtumo patikrinimo stadijoje ir yra tarpinis dokumentas, nesukeliantis pareiškėjai konkrečių materialinių teisinių pasekmių (nurodyme buvo nurodytas terminas, iki kada reikia pateikti atitinkamą informaciją, bei informuojama apie pasekmes to nepadarius). Teismo įsitikinimu, nagrinėjamu atveju ginčo objektas galėtų būti tik galutinis sprendimas, o argumentai dėl šio sprendimo priėmimą lėmusio tarpinio administracinio akto teisėtumo bei jo poveikio galutinio sprendimo teisėtumui galėtų būti išdėstyti skunde dėl galutinio sprendimo.

25. Įvertinęs teisinį reglamentavimą, bylos duomenis, teismas darė išvadą, kad ginčijamas Privalomasis nurodymas yra tarpinis dokumentas, nesukeliantis pareiškėjai teisinių pasekmių, todėl nėra teisinio pagrindo jį panaikinti.

26. Teismas atkreipė dėmesį, kad pagal byloje esančius dokumentus nustatyta, jog Gyvenamojo namo dalis priklauso pareiškėjai ir jos sutuoktiniui bendrosios jungtinės nuosavybės teise, todėl Privalomasis nurodymas turėjo būti adresuotas ne tik pareiškėjai, bet ir jos sutuoktiniui. Tačiau šis nustatytas Privalomojo nurodymo trūkumas nėra pagrindas jį panaikinti, kadangi jis nekeičia teismo jau padarytos išvados, kad Privalomasis nurodymas yra tarpinis dokumentas, nesukeliantis pareiškėjai teisinių pasekmių.

27. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas atmetė pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 str. 1 p.).

28. Nagrinėjamoje byloje priimtas sprendimas atmesti pareiškėjos skundą, todėl jos atstovo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkintas.

29. Teismas pažymėjo, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba ir pareiškėjos atstovas advokatas Arūnas Merkys dokumentus, susijusius su bylinėjimosi išlaidomis, pateikė teismui išėjus į pasitarimų kambarį priimti procesinio teismo sprendimo, teismui išnagrinėjus bylą iš esmės, t. y. pasibaigus ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje nustatytam terminui, iki kada galima pateikti prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas. Teismas 2020 m. rugsėjo 28 d. ir 2020 m. rugsėjo 30 d. rezoliucijomis nepridėjo po bylos išnagrinėjimo iš esmės gautų dokumentų prie bylos medžiagos, todėl nesprendė klausimo dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, priteisimo.

III. 30. Pareiškėja G. V. (toliau – ir apeliantė) pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti. Taip pat prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde pareiškėja remiasi tokiais pagrindiniais argumentais:

30.1. Privalomasis nurodymas nėra tarpinis dokumentas, nesukeliantis pareiškėjai teisinių pasekmių. Privalomasis nurodymas vienu metu negali būti ir privalomas vykdyti, ir nesukuriantis teisinių pasekmių. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog apskųstas Privalomasis nurodymas teisinių pasekmių nesukuria, citavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką bylose, kuriose suinteresuotų asmenų skundai net nebuvo priimti ir administracinės bylos nebuvo pradėtos. Nagrinėjamu atveju pačiame Privalomame nurodyme buvo aiškiai nurodyta jo apskundimo tvarka (teisė paduoti skundą administraciniam teismui), be to, pirmosios instancijos teismas ginčą nagrinėjo iš esmės. Vien apskundimo administraciniam teismui galimybė, nurodoma skundžiamame akte, bei teismo priimtas nagrinėti skundas rodo, jog teisę paduoti skundą pareiškėja turėjo, o teismas turėjo pasisakyti dėl bylos esmės, tačiau ne ieškoti formalių skundo atmetimo būdų.

30.2. Pirmosios instancijos teismas pripažino, jog Privalomasis nurodymas buvo duotas dėl 1992 m. kadastriniuose matavimuose (t. y. prieš 28 metus) užfiksuotų statybos rezultatų teisinio patikrinimo, tačiau teismas aiškiai pamiršo, jog visi teisiniai santykiai ir visi pažeidimai (išskyrus nusikaltimus žmoniškumui) turi senaties terminus. Senaties terminas statybos teisinių santykių rezultatams yra įtvirtintas Įstatymo 25 straipsnio 8 dalyje. Pirmosios instancijos teismui net nevertinus, kokiu teisiniu pagrindu remdamasis atsakovas turi teisę pradėti tirti prieš 28 metus susiklosčiusių teisinių santykių teisėtumą, toks sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.

30.3. Pirmosios instancijos teismas skundžiamą sprendimą motyvavo šiuo metu galiojančių teisės aktų redakcijomis, nors sprendime nurodė, jog ginčas yra susijęs su 1992 m. tariama pareiškėjos ir jos sutuoktinio statyto pastato rekonstrukcija. Tokiu būdu motyvuodamas savo sprendimą teismas pažeidė vieną pagrindinių teisės principų (lex retro non agit – įstatymas atgal negalioja). Pareiškėjai nėra suprantama, kaip prieš 28 metus kadastriniuose matavimuose užfiksuoto pastato faktas gali būti gali būti vertinamas pagal daug vėliau atsiradusius (dabartinius) atstumo nuo sklypo ribos ar kitus panašius reikalavimus, kurių pastato statybos metu nebuvo.

30.4. Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas nenustatė nė vienos aplinkybės, kurias patvirtina pareiškėjos į bylą pateikti įrodymai. Visų pirma, Gyvenamasis namas niekada, nei 1992 m., nei anksčiau, nebuvo rekonstruotas. Byloje nėra jokių duomenų apie Gyvenamojo namo rekonstrukciją. Priešingai, į bylą pareiškėja pateikė duomenis apie tai, jog iki 1990 m. pareiškėja su sutuoktiniu pastatė Gyvenamojo namo priestatą, kurį bandė įregistruoti iki 1992 m. Vien sudauginus priestato ilgį ir plotį, maksimaliai gaunasi tik 72 kv. m ploto, kuris visiškai nesiderina su teismo konstatuotomis neva neįregistruotomis nuosavybės teisėmis į 108,42 kv. m plotą.

30.5. Pirmosios instancijos teismas viešojo intereso gynimo poreikį tirti 28 m. senumo įvykius kildino iš 2019 m. vasario 18 d. pakartotinio fizinių asmenų skundo, kuris buvo analogiškas jau atsakovo atmestam tokio paties turinio 2019 m. sausio 10 d. tų pačių asmenų skundui. Apeliantės manymu, pateikus analogišką pakartotinį skundą, jei atsakovas 2019 m. vasario 8 d. raštu Nr. (23.2)2D-1841 tokį patį skundą buvo atmetęs, joks viešasis interesas naujai atsirasti negalėjo.

30.6. Apeliantė taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo mažareikšmiu laikytu atsakovo pažeidimu skundžiamą nurodymą duoti tik vienam iš ginčo turto savininkų, t. y. apeliantei, kai ginčo turtas priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Toks pažeidimas savaime rodo, jog skundžiamas Privalomasis nurodymas nebuvo grįstas nei faktais, nei atitiko VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

31. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

32. Inspekcijos nuomone, teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse suformuotą Privalomojo nurodymo vertinimą, pagrįstai nurodė, kad ginčo objektu galėtų būti tik galutinis sprendimas, o argumentai dėl šio sprendimo priėmimą lėmusio tarpinio administracinio akto teisėtumo bei jo poveikio galutinio sprendimo teisėtumui galėtų būti išdėstyti skunde dėl galutinio sprendimo. Teismas, nagrinėjamu atveju konstatavęs, kad Privalomasis nurodymas yra tarpinis dokumentas, nesukeliantis teisinių pasekmių, turėjo pagrindą ne tik atmesti pareiškėjos skundą, tačiau ir pagrindą administracinę bylą nutraukti. Apeliantė, prašydama teismo panaikinti Privalomąjį nurodymą, nenurodė, kokios jos teises ir įstatymų saugomi interesai Inspekcijos surašytu administraciniu aktu ir kaip yra pažeisti.

33. Inspekcijos nuomone, teismas, nustatęs, kad ginčo objektas yra tarpinis dokumentas, nesukeliantis teisinių pasekmių, skundžiamame sprendime pagrįstai apeliantės nurodytų aplinkybių nenagrinėjo ir nevertino, kadangi apeliantė jas galės nurodyti ir jos turės būti teismo vertinamos apeliantei apskundus galutinį Inspekcijos sprendimą, kurio priėmimą lemtų apeliantės, vykdant Privalomąjį nurodymą, pateikti dokumentai. Pareiškėjos nurodytos aplinkybės dėl Gyvenamojo namo statybos rezultatų teisinės registracijos 1992 metais ir pateikti dokumentai, kaip ir argumentai dėl reikalavimų atstumams iki sklypo ribos nebuvimo, galėtų būti ir turėtų būti vertinami Inspekcijos, sprendžiant ir priimant galutinį sprendimą dėl pareiškėjos ir jos sutuoktinio Gyvenamojo namo statybos teisėtumo procedūros užbaigimo.

34. Viešasis interesas turi būti ginamas visais atvejais, kai nustatomas viešojo intereso pažeidimas, neatsižvelgiant į tai, kad nuo statybų, kurios vykdytos valstybinėje žemėje, pradžios praėjo daugiau kaip 10 metų. Nustačiusi, kad apeliantė nėra įgyvendinusi teisės įsigyti prie jos nuosavybės teise valdomų statinių valstybinės žemės sklypo dalies ir todėl neturi teisės įgyvendinti statytojo teisės, Inspekcija turėjo pagrindą įtarti, kad dėl apeliantės ir jos sutuoktinio atliktos statybos gali būti pažeidžiamas viešasis interesas. Procedūrą dėl statybos teisėtumo pagal gautą skundą Inspekcija pradėjo vadovaudamasi skundo priėmimo metu galiojusiu Įstatymo 25 straipsniu ir Taisyklėmis. Tai, kad statybos valstybinės priežiūros procedūra esant įtarimams dėl viešojo intereso pažeidimo pradėta gavus antrąjį skundą, o Privalomasis nurodymas surašytas gavus informaciją dėl valstybinės žemės naudojimo iš NŽT, nedaro šios procedūros neteisėta. Nagrinėjamoje byloje nėra sprendžiama dėl apeliantės atliktos Gyvenamojo namo rekonstrukcijos teisėtumo, dėl ko apeliantės nurodyto lex retro non agit (įstatymas atgal negalioja) principo pažeidimas nagrinėjamu atveju yra nepagrįstas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 35. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Inspekcijos 2020 m. sausio 24 d. privalomojo nurodymo Nr. PN-74, kuriuo pareiškėja G. V. įpareigota iki 2020 m. vasario 10 d. pateikti informaciją (kadastrinių matavimų bylas, projektus, brėžinius, statybos leidimus ir paaiškinimus), kas ir kada vykdė Gyvenamojo namo rekonstravimo darbus, teisėtumo ir pagrįstumo.

36. Pirmosios instancijos teismas 2020 m. spalio 21 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą, nustatęs, kad Privalomasis nurodymas priimtas pirminėje statybos teisėtumo patikrinimo stadijoje ir yra tarpinis dokumentas, nesukeliantis pareiškėjai konkrečių materialinių teisinių pasekmių (nurodyme buvo nurodytas terminas, iki kada reikia pateikti atitinkamą informaciją, bei informuojama apie pasekmes to nepadarius).

37. Apeliaciniame skunde pareiškėja mano, kad turėjo teisę paduoti skundą teismui, o teismas turėjo pasisakyti dėl bylos esmės. Pareiškėjos vertinimu, teismas turėjo taikyti Įstatymo 25 straipsnio 8 dalyje numatytą senaties terminą statybos teisinių santykių rezultatams. Be to, teismas skundžiamą sprendimą, pareiškėjos manymu, nepagrįstai motyvavo šiuo metu galiojančių teisės aktų redakcijomis, nevertino aplinkybių, kurias patvirtina pareiškėjos į bylą pateikti įrodymai, vertino kaip mažareikšmį pažeidimą skundžiamą Privalomąjį nurodymą duoti tik vienam iš ginčo turto savininkų.

38. Teisėjų kolegija pažymi, kad, laikantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2011 m. birželio 20 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A261-69/2011, pažymėjo, kad vientisos (vienos) administracinės procedūros metu, prieš priimant galutinį sprendimą, gali būti ir dažnai yra surašomas ne vienas viešojo administravimo institucijos dokumentas. Tačiau šie dokumentai paprastai atlieka tik pagalbinį, tarpinį ar aptarnaujantį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje ir jais dažniausiai nėra įforminami baigiamieji (galutiniai) kompetentingų (įgaliotų) asmenų (pareigūnų) sprendimai tuo klausimu, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra. Jais gali būti sprendžiami įvairūs procedūriniai klausimai, tiesiogiai nesusiję su asmens teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar išnykimu (pasibaigimu) (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 20 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A261-69/2011).

39. Nagrinėjamu atveju, pradėjus tyrimą dėl galimai neteisėtai pastatyto Gyvenamojo namo priestato, ginčijamu Privalomuoju nurodymu pareiškėjai nurodyta statybos valstybinę priežiūrą atliekančiai institucijai iki 2020 m. vasario 10 d. pateikti informaciją (kadastrinių matavimų bylas, projektus, brėžinius, statybos leidimus ir paaiškinimus), kas ir kada vykdė Gyvenamojo namo rekonstravimo darbus, t. y. kas buvo statytojai, darbų vykdytojai, kokia buvo tvarkoma statybinė dokumentacija ir pan.

40. Įstatymo 2 straipsnio 2 dalis numato, jog privalomasis nurodymas – atskiru teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą ar statybos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos nustatytos formos administraciniu aktu teikiamas arba šio Įstatymo nustatytais atvejais kitame administraciniame akte įrašytas teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą ar statybos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos ar pareigūno įpareigojimas viešojo administravimo subjektui, kitam juridiniam asmeniui ar jo padaliniui, kitai juridinio asmens statuso neturinčiai organizacijai ar jos padaliniui, fiziniam asmeniui per nustatytą terminą pateikti dokumentus, informaciją, pašalinti teritorijų planavimą ar statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, panaikinti ar pakeisti neteisėtai priimtą administracinį sprendimą, atlikti kitus šiame įstatyme nurodytus veiksmus. Privalomojo nurodymo formą ir įteikimo tvarką nustato teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą ir statybos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos.

41. Teisėjų kolegijos vertinimu, ginčijamas Privalomasis nurodymas yra laikytinas tarpiniu procedūriniu aktu (sprendimu), pagal savo pobūdį nepriskirtinu prie individualių teisės aktų, skųstinų administraciniam teismui. Tokia pozicija atitinka ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (pvz., 2014 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-990/2014; 2016 m. rugsėjo 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-572-822/2016; 2019 m. sausio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-23-502/2019). Nagrinėjamu atveju ginčo objektu galėtų būti tik galutinis sprendimas, o argumentai dėl šio sprendimo priėmimą lėmusio tarpinio administracinio akto teisėtumo bei jo poveikio galutinio sprendimo teisėtumui galėtų būti išdėstyti skunde dėl galutinio sprendimo.

42. Kadangi ginčo administraciniame teisme objektas galėtų būti tik galutinis sprendimas, pareiškėjos apeliaciniame skunde dėstomi argumentai, susiję su statybų teisėtumu, nėra vertinami.

43. ABTĮ 103 straipsnio 1 punktas nustato, kad teismas nutraukia bylą, jeigu byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai, išskyrus atvejus, kai byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neteisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas ir dėl to neteisingai išsprendė bylą, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas (ABTĮ 146 str. 1 d.). Kadangi pareiškėjos skundas dėl Privalomojo nurodymo teisėtumo ir pagrįstumo nagrinėjimas nėra nagrinėtinas ABTĮ nustatyta tvarka, administracinė byla yra nutraukiama (ABTĮ 103 str. 1 p., 140 str. 2 d., 144 str. 1 d. p.).

44. Nutraukus bylą kaip nepriskirtą administracinių teismų kompetencijai, pareiškėjos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų netenkinamas.

45. Pareiškėjai grąžinamas 11,25 Eur žyminis mokestis, sumokėtas paduodant apeliacinį skundą (ABTĮ 38 str. 1 d. 4 p.). Pažymėtina, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi teismo nutartimi, jeigu pareiškimas dėl žyminio mokesčio grąžinimo paduotas teismui ne vėliau kaip per dvejus metus nuo tos dienos, kurią priimta teismo nutartis nutraukti bylą (ABTĮ 38 str. 3 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 1 punktu ir 144 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos G. V. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 21 d. sprendimą panaikinti.

Administracinę bylą pagal pareiškėjos G. V. skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl privalomojo nurodymo panaikinimo nutraukti.

Grąžinti pareiškėjai G. V. 11,25 Eur (vienuolika eurų 25 cnt) žyminį mokestį.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas

Skirgailė Žalimienė