14031d1d-4e7b-4b77-8c9d-e246c6000dc8 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-346/2012Procesinio sprendimo kategorija 35.1. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. liepos 18 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: ArtÅ«ro Driuko, Gintaro Pečiulio ir Donato Å erno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo G. G. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. vasario 1 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-511-538/2011, iÅ¡keltoje pagal bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Zegrė“ (Å¡iuo metu likviduota, jos teisių perėmėja UAB ,,Arctic group“) ieÅ¡kinį atsakovui G.

G. dėl nuostolių priteisimo.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas BUAB „Zegrė“ kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovui G. G., praÅ¡ydamas iÅ¡ atsakovo priteisti 8 519,21 Lt nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, jog Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. lapkričio 19 d. nutartimi UAB „Zegrė“ buvo iÅ¡kelta bankroto byla.

Buvęs Å¡ios įmonės vadovas atsakovas G. G. buvo įpareigotas iki 2008 m. gruodžio 10 d. perduoti administratoriui visÄ Ä¯monės turtÄ pagal finansinę atskaitomybę, įmonei priklausančio turto apskaitos dokumentus, pateikti balansÄ bei kitus įmonės dokumentus. 2005 m. gegužės 25 d. nuomos sutarties pagrindu UAB „Zegrė“ nuomojosi iÅ¡ UAB „Ramirent“ įrangÄ , kuri nebuvo perduota bankroto administratoriui ir negrÄ Å¾inta UAB „Ramirent“. Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. lapkričio 27 d. nutartimi patvirtino UAB „Ramirent“ 27 197,67 Lt finansinį reikalavimÄ , iÅ¡ kurio 8 519,21 Lt yra negrÄ Å¾intos įrangos vertė.

Anot ieÅ¡kovo, negrÄ Å¾inus įrangos, kreditoriams buvo padaryta 8 519,21 Lt žala, kuri turi bÅ«ti priteista iÅ¡ atsakovo. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. vasario 1 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino ir iÅ¡ atsakovo G. G. priteisė 8 519,21 Lt žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio procesines metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2010-01-12) iki sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ieÅ¡kovui BUAB ,,Zegrė“, bei 256 Lt žyminio mokesčio ir valstybei.Teismas, atsižvelgęs į Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. lapkričio 19 d. nutartį, kuria atsakovas buvo įpareigotas bankroto administratoriui perduoti įmonės turtÄ pagal finansinę atskaitomybę, taip pat visus dokumentus ir antspaudÄ , į tai, kad vadovaujantis 2005 m. gegužės    25 d. nuomos sutartimi Nr. 2005/224/N, UAB „Zegrė“ iÅ¡ UAB „Ramirent“ nuomojosi įrangÄ , kuri, UAB „Zegrė“ iÅ¡kėlus bankroto bylÄ , nebuvo perduota administratoriui ir negrÄ Å¾inta UAB „Ramirent“, konstatavo, kad atsakovas bankroto administratoriui nepardavė 8 519,21 Lt vertės turto, tuo padarydamas žalÄ , kuriÄ privalo atlyginti (CK 2.87 str. 7 d.).             III.

Apeliacinio skundo argumentai Apeliaciniu skundu atsakovas G. G. praÅ¡o Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. vasario 1 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti.Apeliacinį skundÄ grindžia tokiais argumentais:Pirmosios instancijos teismas neteisingai pritaikė ir iÅ¡aiÅ¡kino materialinės teisės normas, reglamentuojančias juridinio asmens valdymo organų pareigas ir esminius jų veiklos principus bei civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygas.UAB „Zegrė“ buvęs direktorius G.

G. nedavė jokio patvarkymo ar nurodymo, kuris bÅ«tų akivaizdžiai prieÅ¡taravęs Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 8 daliai. Faktas, jog ne visa įranga buvo grÄ Å¾inta UAB „Ramirent“ neįrodo, jog G. G., veikdamas kaip direktorius, piktnaudžiavo savo teisėmis.G. G., dirbdamas ieÅ¡kovo įmonėje, nebuvo tiesiogiai materialiai atsakingas už UAB „Ramirent“ padarytus nuostolius, nes dirbo ir vadovavo ne individualiai įmonei ar tikrajai Å«kinei bendrijai. Nors pagal Statybos įstatymÄ UAB „Zegrė“, kaip rangovas, privalo atlyginti UAB „Ramirent“ nuostolius, tačiau minėtame įstatyme nėra apibrėžta kokiomis dalimis ir kam iÅ¡ įmonės darbuotojų tenka materialinė atsakomybė už turto praradimÄ .Nagrinėjamu atveju reikia atsižvelgti ir į DK teisines nuostatas.

Å iame kodekse yra numatyta vadovo atsakomybė (DK 245 str., 248 str. 3 p.) dėl darbuotojo ar kitų asmenų turto praradimo, kai yra visos materialinės atsakomybės sÄ lygos, numatytos DK 246 straipsnyje. Tačiau G. G. veikoje nenustačius neteisėtos veikos bei nesant tarp pastarosios ir UAB „Ramirent“ deklaruojamos žalos atsiradimo priežastinio ryÅ¡io, ta atsakomybė negalima. G. G., UAB „Ramirent“ pareiÅ¡kus turtinius reikalavimus, jau nebuvo darbo teisiniuose santykiuose su UAB „Zegrė“.Vadovo atsakomybė atsiranda tik tada, kai jis teikia nurodymus ar leidžia įsakymus, prieÅ¡taraujančius Lietuvos Respublikos įstatymams ar kitų akcininkų turtiniams interesams.

Be to, žinant, kad UAB „Ramirent“ įrangÄ UAB „Zegrė“ direktorius G. G. pavedė sumontuoti ir transportuoti savo pavaldiniams - darbų vadovams, vadovaujantis statybos techniniu reglamentu, bÅ«tent statybos darbų vadovas atsako už materialinių vertybių iÅ¡saugojimÄ ir racionalų panaudojimÄ , materialinė atsakomybė kildintina bÅ«tent jiems. G. G., vykdydamas UAB „Zegrė“ pareigybinėje direktoriaus instrukcijoje numatytas pareigas, įmonės darbų vadovams davė pavedimÄ surinkti ir pristatyti į paskirties vietÄ nuomotÄ UAB „Ramirent“ įrangÄ , o administratoriui 2009 m. birželio 29 d. pateikė praneÅ¡imÄ apie UAB „Ramirent“ įrangos surinkimÄ ir grÄ Å¾inimÄ .

G. G. nedisponavo įrengimais ir statybos darbo priemonėmis, niekada nevykdė surinkimo ir transportavimo darbų, todėl jis nėra materialiai atsakingas už dingusiÄ UAB „Ramirent“ įrangÄ . PrieÅ¡ingu atveju, tokiÄ pačiÄ materialinę atsakomybę, kaip ir direktorius, už nepilnos sudėties UAB „Ramirent“ įrangos grÄ Å¾inimÄ turėtų turėti taip pat vadovaujantį darbÄ dirbantis bankroto administratorius. IÅ¡analizavus 2005 m. gegužės 25 d. įrangos nuomos sutarties turinį, darytina iÅ¡vada, kad UAB „Zegrė“ bankroto procedÅ«ros pradžioje minėta sutartis dėl įmonės neveikimo (negalėjimo atsiskaityti įrangos nuomotojui) buvo vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukta.

Apie tai žinojo ieÅ¡kovo UAB „Ramirent“ vadovybė, tačiau pastaroji nedavė savo darbuotojams nurodymo patiems nuvykti pas nuomininkÄ ir atsiimti įrangÄ , todėl dėl paties nuomotojo neveikimo ir atsirado pastarojo nuostoliai, vėliau pripažinti kaip finansinis reikalavimas. Teisėjų kolegija konstatuoja:apeliacinis skundas atmestinas, Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. vasario 1 d. sprendimas paliktinas nepakeistas. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai Pagal Lietuvos Respublikos CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.IÅ¡nagrinėjusi bylÄ pagal atsakovo G. G. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. vasario 1 d., teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas, visapusiÅ¡kai ir iÅ¡samiai iÅ¡tyręs bei tinkamai įvertinęs įrodymus, tinkamai nustatė esmines faktines bylos aplinkybes, padarė pagrįstas iÅ¡vadas, susijusias su atsakovo, kaip buvusio ieÅ¡kovo administracijos vadovo, civiline atsakomybe už įmonei padarytÄ Å¾alÄ , bei iÅ¡ esmės tinkamai pritaikė civilinio proceso taisykles ir materialinės teisės normas.Å ioje byloje pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovo bankrutuojančios (Å¡iuo metu likviduotos) uždarosios akcinės bendrovės „Zegrė“ administratoriaus UAB „Verslo administravimo kompanija“ įgaliotas asmuo prašė iÅ¡ atsakovo – buvusio įmonės vadovo G.

G., ieÅ¡kovui priteisti žalÄ , atsiradusiÄ dėl atsakovo Ä®monių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte numatytos pareigos netinkamo vykdymo.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje akcentuojama, kad administracijos vadovo buvimas bendrovės valdymo organu lemia tai, kad daugelis administracijos vadovo teisių ir pareigų atsiranda įstatymo pagrindu. Administracijos vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukÅ¡tesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniam bendrovės darbuotojui; įmonę ir administracijos vadovÄ sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai; tai reiÅ¡kia, kad įmonės administracijos vadovas privalo ex officio veikti iÅ¡imtinai įmonės interesais; administracijos vadovui keliama lojalumo pareiga (duty of loyalty);

įmonės vadovas atstovauja įmonę, atsako už jos kasdienės veiklos organizavimÄ ; jis turi veikti rÅ«pestingai, sÄ Å¾iningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viskÄ , kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. birželio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-880/2002). Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju Å¡ias pareigas įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rÅ«pestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006; 2006 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2006).

Vadovo civilinei atsakomybei taikyti bÅ«tina nustatyti visas jos taikymo sÄ lygas – neteisėtus veiksmus, žalÄ (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246-6.249 str.). Tokio pobÅ«džio bylose iÅ¡ pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sÄ lygų ieÅ¡kovas privalo įrodyti neteisėtus vadovo veiksmus, padarytos žalos (nuostolių) faktÄ ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 str.). Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimÄ , jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.), todėl ieÅ¡kovas neprivalėtų įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas.

Paneigti Å¡iÄ prezumpcijÄ , siekdamas iÅ¡vengti atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų bendrovės vadovas.Pagal Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 8 dalies nuostatÄ bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais. Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyse nurodytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (CK 6.246 str. 1 d.).

CK 6.263 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigÄ elgtis taip, jog savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, be to, žalÄ , padarytÄ asmeniui, turtui, o įstatymu numatytais atvejais – ir neturtinę žalÄ , privalo visiÅ¡kai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.251 str. 1 d.). Pagal Ä®monių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 1 ir 2 punktų nuostatas, įsiteisėjus nutarčiai iÅ¡kelti bankroto bylÄ , įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtÄ pagal balansÄ , sudarytÄ nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus, įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų, o įmonės administratorius, įspėjęs raÅ¡tu prieÅ¡ 15 dienų, nutraukia darbo sutartis su įmonės valdybos nariais ir vadovu.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. lapkričio 19 d. nutartimi (5 b. l.) UAB „Zegrė“ buvo iÅ¡kelta bankroto byla. Bankroto byloje buvo pavirtintas 27 197,67 Lt dydžio UAB „Ramirent“ finansinis reikalavimas (13 b. l.). Finansinio reikalavimo pagrįstumÄ UAB „Ramirent“ grindė tuo, kad pagal 2005 m. gegužės 25 d. nuomos sutartį (6-11 b. l.), sudarytÄ su UAB „Zegrė“, liko negrÄ Å¾inta dalis UAB „Zegrė“ iÅ¡nuomotos įrangos ir nesumokėti nuomos mokesčiai pagal iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas-faktÅ«ras (55-86 b. l.).

IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, jog UAB „Ramirent“ liko negrÄ Å¾inta 8 519,21 Lt vertės įranga (12, 71-86 b. l.).Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. lapkričio 19 d. nutartimi UAB „Zegrė“ valdymo organai (vadovas, savininkas-akcininkas) buvo įpareigoti perduoti bankroto administratoriui įmonės turtÄ pagal finansinę atskaitomybę, sudarytÄ nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus iki 2008 m. gruodžio 10 d. Anot administratoriaus, atsakovas (buvęs UAB „Zegrė“ vadovas) netinkamai įvykdė minėtÄ Ä¯pareigojimÄ ir liko neperduota dalis pagal 2005 m. gegužės 25 d. nuomos sutartį UAB „Zegrė“ iÅ¡nuomotos įrangos.

Å iÄ aplinkybę patvirtina ir paties G. G. 2009 m. birželio 29 d. praneÅ¡imas, adresuotas administratoriui UAB „Verslo administravimo kompanija“ (30 b. l.), kuriame atsakovas nurodė, jog negrÄ Å¾intas įrangos likutis yra dingęs ar pavogtas.Byloje esančius įrodymus teismas įvertina pagal vidinį savo įsitikimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios, iÅ¡skyrus civilinio proceso kodekse numatytas iÅ¡imtis (CPK 185 str.).

Priimdamas sprendimÄ , teismas įvertina įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios reikÅ¡mės bylai, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, koks įstatymas turi bÅ«ti taikomas konkrečioje byloje ir ar ieÅ¡kinys yra tenkintinas (CPK 265 str. 1 d.).Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu konstatavo, jog atsakovas, neperduodamas 8 519,21 Lt vertės UAB „Zegrė“ kreditoriui UAB „Ramirent“ grÄ Å¾intinos įrangos, padarė žalÄ , kuriÄ privalo atlyginti (CK 2.87 str. 7 d.), todėl ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį patenkino (114-115 b. l.).

Teisėjų kolegija sprendžia, jog nėra pagrindo nesutikti su Å¡ia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada. Atsakovo, kaip buvusio administracijos vadovo, neteisėtų ir kaltų veiksmų civilinės atsakomybės požiÅ«riu, juridinio asmens negalėjimo įvykdyti prievolės, priežastinio ryÅ¡io tarp Å¡ių veiksmų ir juridinio asmens negalėjimo vykdyti prievolės egzistavimo faktÄ patvirtina byloje surinkti raÅ¡ytiniai įrodymai ir nustatytos faktinės aplinkybės. Kaip jau aukščiau nustatyta, atsakovas neperdavė bankroto administratoriui dalies UAB „Ramirent“ priklausančios ir UAB „Zegrė“ iÅ¡nuomotos įrangos ir dėl Å¡ios faktinės aplinkybės ginčo byloje nėra.

Byloje nėra duomenų, įrodančių, jog atsakovas, nutraukdamas su bendrove teisinius santykius, ėmėsi priemonių, kad bÅ«tų iÅ¡saugotas visas bendrovės turtas, kartu ir įranga, iÅ¡sinuomota iÅ¡ UAB „Ramirent“ pagal 2005 m. gegužės 25 d. nuomos sutartį (Ä®BÄ® 10 str. 7 d. 1 p., CPK 178 str.). Pačiame 2009 m. birželio 29 d. praneÅ¡ime (30 b. l.), adresuotame bankroto administratoriui UAB „Verslo administravimo kompanija“, atsakovas nurodė, jog darbų aikÅ¡telės nebuvo gerai saugomos, todėl įrangÄ galėjo paimti kiti asmenys.

Taigi, yra pagrindas teigti, jog atsakovas nesiėmė tinkamų priemonių apsaugoti ir iÅ¡saugoti įmonės turtÄ taip pat iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , kad yra visos sÄ lygos taikyti buvusio įmonės vadovo deliktinę atsakomybę ir priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui žalos atlyginimÄ , tuo labiau, kad įmonė, tapusi nemoki, negali atsiskaityti su kreditoriais (CK 6.87 str. 7 d., 6.263 str., Ä®BÄ® 2 str. 8 d.). Å iuo atveju neturi teisinės reikÅ¡mės kokia yra bankrutavusios įmonės teisinė forma (ar ji yra individuali įmonė, ar tikroji Å«kinė bendrija, ar kitokios teisinės formos), nes atsakovo civilinė atsakomybė kildinama iÅ¡ netinkamo bet kurios teisinės formos juridinio asmens valdymo organui keliamų pareigų (pareigos taip organizuoti įmonės veiklÄ , kad bÅ«tų iÅ¡saugotas visas bendrovės turtas (taip pat ir iÅ¡sinuomotas iÅ¡ trečiųjų asmenų turtas), ir Ä®BÄ® 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte numatytos pareigos) vykdymo.

Taigi, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindÄ susieti atsakovui taikytinÄ civilinę atsakomybę, jos apimtį su UAB „Ramirent“ finansinio reikalavimo, patvirtinto UAB „Zegrė“ bankroto byloje, dydžiu (13 b. l.). Teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamu atveju, sprendžiant atsakovo civilinės atsakomybės klausimÄ , Statybos įstatymo, DK 245 straipsnio, 248 straipsnio 3 punkto ir 246 straipsnio teisės normos netaikytinos. Statybos įstatymas nustato visų Lietuvos Respublikos teritorijoje statomų, rekonstruojamų ir remontuojamų statinių esminius reikalavimus, statybos techninio normavimo, statybinių tyrinėjimų, statinių projektavimo, naujų statinių statybos, rekonstravimo, remonto, jų pripažinimo tinkamais naudoti, statinių naudojimo ir priežiÅ«ros, nugriovimo bei visos Å¡ios veiklos priežiÅ«ros tvarkÄ , statybos dalyvių, vieÅ¡ojo administravimo subjektų, inžinerinių tinklų bei susisiekimo komunikacijų savininkų (ar naudotojų), kitų juridinių ir fizinių asmenų veiklos Å¡ioje srityje principus (įstatymo 1 str. 1 d.), tačiau nereguliuoja juridinio asmens administracijos vadovo civilinės atsakomybės klausimų, iÅ¡kėlus įmonei bankroto bylÄ .

Tuo tarpu DK 245 straipsnis, 248 straipsnio 3 punktas ir 246 straipsnis reguliuoja darbo teisinius santykius tarp įmonės darbuotojo ir paties darbdavio (įmonės). DK 248 straipsnio 3 punktas nustato ne juridinio asmens administracijos vadovo, o paties juridinio asmens, kaip darbdavio, materialinę atsakomybę. Anot apelianto, už UAB „Ramirent“ įrangos neiÅ¡saugojimÄ yra atsakingi UAB „Zegrė“ statybos darbų vadovai. Tačiau teisėjų kolegija Å¡iuos atsakovo argumentus atmeta, kaip neįrodytus, ir pažymi, kad nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teisme Å¡ias aplinkybes įrodančių įrodymų atsakovas nepateikė, todėl tokie atsakovo teiginiai nėra pagrįsti ir jo atsakomybės nepaneigia (CPK 178 str.).Ä®BÄ® nustatyta, kad administratorius Å¡io įstatymo nustatyta tvarka valdo, naudoja bankrutuojančios įmonės turtÄ ir juo, taip pat bankuose esančiomis Å¡ios įmonės lėšomis disponuoja, užtikrina bankrutuojančios įmonės turto apsaugÄ , vadovauja bankrutuojančios įmonės Å«kinei komercinei veiklai ir kt. (Ä®BÄ® 11 str. 3 d. 3, 4, 6 p.).

Tačiau nagrinėjamu atveju bankroto administratorius negali atsakyti už jam neperduoto turto (Å¡iuo atveju UAB „Ramirent“ priklausančios įrangos) neiÅ¡saugojimÄ , todėl už turto neiÅ¡saugojimÄ iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo privalo atsakyti įmonės administracijos vadovas, kuris privalėjo vadovavimo įmonei laikotarpiu užtikrinti UAB „Zegrė“ turimo turto iÅ¡saugojimÄ ir, iÅ¡kėlus įmonei bankroto bylÄ , tinkamÄ jo perdavimÄ bankroto administratoriui.Kiti atsakovo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai taip pat nesudaro pagrindo daryti kitokias, nei aukščiau nurodytos, iÅ¡vadas, todėl teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako.Å ioje nutartyje iÅ¡dėstytų aplinkybių bei argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pagrindų, nurodytų Lietuvos Respublikos CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų bÅ«ti panaikintas apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių Å¡io sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palieka nepakeistÄ (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).             Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

             Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. vasario 1 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                                   ArtÅ«ras Driukas                                                                                               Gintaras Pečiulis                                                                                               Donatas Å ernas