14024421-e586-42be-a9fd-e01832cd072d · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėja Dalia Kursevičienė                                     Baudžiamoji byla Nr. 1A-213-651/2015Teisėja Daiva Jazbutienė                                              Teisminio proceso Nr. 1-94-1-01109-2013-2                                                                                       Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.4.4.1; (S)                                                                                        1.2.4.6.8; 1.2.26.2.;2.1.15.1.2;2.4.7.

                                                                                KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S2015 m. birželio 4 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Dalios Kursevičienės, kolegijos teisėjų Savinijaus Katausko, Eduardo Maškevičiaus, sekretoriaujant Jelenai Ušakovai,dalyvaujant prokurorui Žilvinui Šiurnai,nuteistojo R.

U. gynėjai advokatei Audronei Matiukienei,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo R. U. apeliacinį skundÄ dėl Å ilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 23 d. nuosprendžio, kuriuo:R. U. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems (1) metams; pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ nuteistas laisvės atėmimu dvejiems (2) metams Å¡eÅ¡iems(6) mėnesiams.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo bÅ«du griežtesnei bausmei apimant Å¡velnesnę ir galutinė subendrinta bausmė paskirta dveji (2) metai Å¡eÅ¡i (6) mėnesiai laisvės atėmimo.Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, 8 punktu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba registruotis darbo biržoje, neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo.Nukentėjusiojo V.

E. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista iš A. B. ir R. U. solidariai 36,06 eurų (119, 52 Lt) turtinės žalos atlyginimui ir 3016,82 eurų (10000 Lt) neturtinės žalos atlyginimui.Klaipėdos teritorinės ligonių kasos ieškinys tenkintas visiškai ir priteista iš A. B. ir R. U. solidariai 388,33 eurų (1287,20 Lt) nukentėjusiojo gydymo išlaidoms atlyginti.Priteista iš A. B. ir R. U. solidariai nukentėjusiajam V. E. 603,36 eurų (2000 Lt) advokato atstovavimo išlaidoms padengti.Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir A.

B., tačiau dėl jo apeliacinių skundų negauta. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ n u s t a t ė: R. U. nuteistas už tai, kad jis ir A. B., veikdami bendrininkų grupe, 2013 m. gruodžio 7 d., apie 23 val. 30 min., Å ilutės r. sav., Kintų sen., (duomenys neskelbtini) gatvėje, vieÅ¡oje vietoje – prie 1 namo įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams – tai yra R. U. sudavė du kartus kumščiu stovinčiam prie laiptinės nukentėjusiajam V. E. į galvÄ , po to A.

B. sudavė vienÄ kartÄ kumščiu nukentėjusiajam V. E. į galvÄ , dėl to Å¡is pargriuvo ant žemės. Dėl suduotų smÅ«gių ir griuvimo nuo jų V. E. patyrė odos nubrozdinimus ant deÅ¡inės ausies, odos nubrozdinimus su poodine kraujosruva ant deÅ¡inio peties, deÅ¡inio raktikaulio petinio galo iÅ¡nirimÄ , ir taip nukentėjusiajam V. E. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata bei tokiais veiksmais A. B. ir R. U. sutrikdė visuomenės rimtį ir vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ . Apeliaciniu skundu nuteistasis R.

U. praÅ¡o pakeisti Å ilutės rajono apylinkės teismo      2015-02-23 nuosprendį, iÅ¡teisinti jį dėl nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, padarymo, paskirti Å¡velnesnę bausmę bei sumažinti priteistÄ neturtinę žalÄ iki 500 eurų. Nurodo, kad apklausiamas teisme kaltę pripažino iÅ¡ dalies ir nurodė, jog kaltinime nurodytu laiku su          A. B. automobiliu atvažiavo prie buvusios sugyventinės Ž. J. namų. Automobilio garsiniu signalu kelis kartus signalizavo ir Å¡aukė, kad jÄ sveikina su gimimo diena.

Ž. J. išėjusi iÅ¡ namo ir priėjusi prie automobilio atviro lango trenkė A. B. per veidÄ , liepė dingti. Ji buvo iÅ¡gėrusi, kilo žodinis konfliktas. IÅ¡ namo išėjo V. E., kurio iki to laiko jis nepažinojo. V. E. jiems taip pat liepė dingti, sakė, kad jam nepatinka, kas vyksta. Jie apsižodžiavo su   V. E., po to jis sudavė V. E. vienÄ kartÄ Ä¯ veidÄ , tačiau nuo jo smÅ«gio V. E. nenuvirto. V. E. grasino, keikėsi, sakė, kad su juo susidoros, tačiau jis, nuteistasis, nekreipė į tai dėmesio.

Tada prie V. E. priėjo A. B., bet jis, nuteistasis, nematė, kad A. B. bÅ«tų sudavęs V. E.. Taip pat nematė V. E. gulinčio ant žemės, tačiau pripažįsta, kad visÄ laikÄ jo ir nestebėjo. Matė, jog V. E. buvo girtas, jis svirduliavo, kalbėjo neriÅ¡liai, keikėsi. Nuteistasis nurodo, kad nematė, jog A. B. bÅ«tų sudavę V. E. ar kad po konflikto su A. B. V. E. kieme bÅ«tų pargriuvęs, tačiau iÅ¡ bylos medžiagos žino, jog konflikto metu V. E. buvo pargriuvęs kieme ant žemės. Nuteistasis spėja, jog V.

E. griuvo dėl girtumo, ir teigia, jog jis nėra kaltas dėl to, kad nukentėjusiajam iÅ¡niro deÅ¡inio raktikaulio petinis galas. Teigia, jog nuo jo smÅ«gio į veidÄ V. E. negriuvo, o nuo smÅ«gio į veidÄ tokios pasekmės neįmanomos. Apelianto manymu, teismo padarytos iÅ¡vados neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Teismas konstatuoja, kad „kaltinamieji sudavė smÅ«gius iÅ¡ karto vienÄ po kito, todėl darytina iÅ¡vada, kad    V. E. griuvimas buvo įtakotas abiejų kaltinamųjų suduotų smÅ«gių ir abu kaltinamieji yra atsakingi dėl griuvimo metu gauto sužalojimo.“ Apeliantas teigia, kad Å¡i aplinkybė prieÅ¡tarauja liudytojų duotiems parodymams ir paties nukentėjusiojo duotiems parodymams ikiteisminiame tyrime.

V. E. tvirtina, kad pirmas jam sudavė jis, apeliantas, tik po to tęsiantis žodiniam konfliktui, sudavė A. B., po kurio smūgio jis ir pargriuvęs. Apelianto manymu, A. B. neturėtų atsakyti už jo nusikalstamai padarytus veiksmus, jis, apeliantas, taip pat nėra atsakingas dėl pastarojo neteisėtų veiksmų. Nurodo, kad su A. B. jie nesitarė ir neplanavo muštynių, viskas įvyko staiga ir spontaniškai. Apeliantas nurodo, kad neteisina savęs, bet lygia dalimi dėl kilusio konflikto yra atsakingas ir nukentėjusysis V.

E.. Taip pat nuteistasis teigia, kad priteistas neturtinės žalos dydis yra neadekvatus pasekmėms bei paties nukentėjusiojo indėliui. Nurodo, jog nukentėjusysis buvo aktyvus konflikto dalyvis. Nors teismas padarė pertraukas, kad bÅ«tų galima apklausti nukentėjusįjį teismo posėdyje, į teismÄ nukentėjusysis neatvyko, todėl nebuvo galimybės su juo susitikti, atsipraÅ¡yti, bent iÅ¡ dalies jam tiesiogiai atlyginti, o gal ir aptarti galimybę sumažinti civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos padarymo.

Apelianto manymu, priteistas neturtinės žalos dydis yra per didelis, nes neatitinka realių jo galimybių atlyginti priteistÄ Å¾alÄ nukentėjusiajam. PriteistÄ Å¾alÄ galėtų sumokėti tik per ilgÄ laikÄ , nes dirba tėvų Å«kyje, jo pajamos minimalios. Be to, jis nesijaučia kaltas dėl nesunkaus kÅ«no sužalojimo padarymo ir mano, kad neturtinės žalos atlyginimui pakaktų 500 eurų. Nuteistojo manymu, teismas jam paskyrė akivaizdžiai per griežtÄ bausmę, paskirtas laisvės atėmimo terminas yra akivaizdžiai per didelis, todėl praÅ¡o jį sutrumpinti.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundÄ atmesti. Apeliacinis skundas atmestinas.     Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. IÅ¡ nuteistojo  R. U. apeliacinio skundo matyti, jog nuteistasis neginčija nuosprendžio dalies dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnio 1 dalyje, padarymo, todėl teisėjų kolegija dėl Å¡ios nuosprendžio dalies nepasisako (BPK 320 str. 3 d.).

Dėl R. U. kaltės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK138 straipsnio 2 dalies 8 punkte. Nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, jog teismas nepagrįstai pripažino jį padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog kaltinamojo kaltės klausimas pagal Lietuvos Respublikos įstatymus iÅ¡sprendžiamas teismo nuosprendžiu. Nuosprendis turi bÅ«ti ne tik teisėtas, bet ir pagrįstas, tai yra jame padarytos iÅ¡vados dėl visų nuosprendyje sprendžiamų klausimų turi bÅ«ti pagrįstos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, ir tai yra pagrindinė bÅ«tina sÄ lyga vertinant įrodymus.Å iuo atveju iÅ¡analizavus apeliacinio skundo motyvus ir atsižvelgus į byloje iÅ¡tirtų įrodymų visumÄ , nekyla abejonių, kad apylinkės teismas iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjo bylos duomenis, nepažeisdamas minėtų teisės normų, iÅ¡analizavo ir įvertino surinktus įrodymus, teisingai nustatė faktines veikos aplinkybes bei pagrįstai R.

U. pripažino padarius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte.Kaip matyti iÅ¡ nuteistojo apeliacinio skundo, nuteistasis ginčydamas savo kaltę, iÅ¡ esmės tai grindžia tuo, jog nuo jo suduoto smÅ«gio į veidÄ nukentėjusiajam V. E., nukentėjusysis neparkrito ir nuo jo suduoto smÅ«gio negalėjo atsirasti tokios pasekmės, t. y. jis nekaltas, kad nukentėjusiajam iÅ¡niro deÅ¡inio raktikaulio petinis galas. Nors, nuteistojo manymu, jo suduotas smÅ«gis nukentėjusiajam negalėjo sukelti BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytų padarinių – nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , tačiau apeliacinės instancijos teisėjų kolegija visiÅ¡kai sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog V.

E. griuvimui įtakos padarė abiejų kaltinamųjų – R. U. ir A. B. – suduoti smÅ«giai. Nukentėjusysis V. E. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog 2013-12-07, apie 23.15 val., Å¡ventė gimtadienį pas Ž. J., gyv. Å ilutės r., Kintų mstl., (duomenys neskelbtini) g. 1, kai atvažiavo jos buvęs sugyventinis R. U. ir jo draugas A. B.. Jie pradėjo po langais signalizuoti bei triukÅ¡mauti. Jis su Ž. J. išėjo į laukÄ papraÅ¡yti jų, kad netriukÅ¡mautų. R. U. jam sudavė du kartus kumščiu į galvÄ , o A.

B. vienÄ kartÄ sudavė į galvÄ , po to jis pargriuvo ant žemės. Ligoninėje jam nustatė galvos sumuÅ¡imÄ ir deÅ¡inės rankos raktikaulio iÅ¡nirimÄ (b. l. 9). Tikslinant aplinkybes, nukentėjusysis patvirtino, kad pirmas priėjo R. U. ir sudavė du kartus, o po jo sudavė A. B., tada jis parkrito ant plytelių ir dėl to buvo patirta peties trauma (b. l. 12). Taip pat nukentėjusysis parodė, jog pirmas smÅ«gis buvo stipresnis nei antras, todėl nuo antro smÅ«gio, nors jis ir nebuvo stiprus, krito, nes tiek tereikėjo.

Bet kokiu atveju tiek pirmas, tiek antras smÅ«gis įtakojo kritimÄ , net negali pasakyti, ar bÅ«tų kritęs nuo antro smÅ«gio, jei nebÅ«tų buvę pirmo smÅ«gio (b. l. 14). Liudytoja Ž. J. teisiamajame posėdyje parodė, kad matė, kaip R. U. pirmas sudavė V. E., po to A. B. irgi sudavė V. E. į veidÄ , didelio laiko tarpo tarp smÅ«gių nebuvo. Po smÅ«gių V. E. iÅ¡ karto nuvirto ir iÅ¡ pradžių buvo be sÄ monės. Mano, kad R. U. sudavė į deÅ¡inę veido pusę, gali bÅ«ti, kad V.

E. pradėjo svirduliuoti, po kokių 30 sekundžių sudavė smÅ«gį A. B. (b. l. 176–177). AnalogiÅ¡kus parodymus liudytoja buvo davusi ir ikiteisminio tyrimo metu, parodydama, kad matė, kaip R. U. priėjęs prie V. E. trenkė jam vienÄ kartÄ kumščiu į galvÄ , o po to iÅ¡ karto sudavė ir A. B. jam vienÄ kartÄ taip pat kumščiu į galvÄ ir tik pamatė, jog V. E. jau guli netoli laiptų baloje. Po kiek smÅ«gių jie sudavė V. E., tiksliai nematė, nes viskas įvyko labai greitai (b. l. 39).

Taigi, kaip matyti iÅ¡ nukentėjusiojo bei liudytojos parodymų, smÅ«gius nukentėjusiajam sudavė abu nuteistieji, smÅ«giai sekė iÅ¡ karto vienas po kito, todėl pagrįstai darytina iÅ¡vada, kad tiek R. U., tiek A. B. suduoti smÅ«giai turėjo įtakos V. E. kritimui. Be to, atsižvelgiant į tai, kad smÅ«giai buvo suduoti iÅ¡ karto vienas po kito, nėra jokio pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad tik dėl paskutinio buvusio smÅ«gio nukentėjusysis parkrito. Kaip matyti iÅ¡ liudytojos Ž. J. parodymų, jau po pirmo suduoto smÅ«gio, kurį sudavė R.

U., V. E. buvo pradėjęs svirduliuoti, todėl šis R. U. smūgis lygiai taip pat prisidėjo prie nukentėjusiojo kritimo, kaip ir paskui suduotas A. B. smūgis. Atkeiptinas dėmesys, jog ir pats nukentėjusysis parodė, jog R. U. suduotas smūgis buvo stipresnis nei A. B., ir kad nuo antro smūgio jis nebūtų parkritęs, jeigu pirmasis smūgis nebūtų buvęs toks stiprus. Atsižvelgiant į tokius nukentėjusiojo bei liudytojos nuoseklius parodymus, nuteistojo apeliacinio skundo argumentai, kad jo smūgis negalėjo turėti įtakos nukentėjusiojo kritimui ir sukelti tokias pasekmes, atmestini.

IÅ¡ nuteistojo apeliacinio skundo taip pat matyti, kad nuteistasis kelia versijÄ , jog jis nematė, kad A. B. bÅ«tų sudavęs V. E. ar kad po kontakto su A. B. V. E. bÅ«tų pargriuvęs, tai žino tik iÅ¡ bylos medžiagos, spėja, kad V. E. griuvo dėl girtumo. Pažymėtina, kad nuteistojo keliama versija prieÅ¡tarauja jo paties duotiems parodymams tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu. Apklausiamas kaip įtariamasis R. U. parodė, jog pirmas nukentėjusįjį stumtelėjo A.

B., vėliau jis stumtelėjo ranka nukentėjusįjį, sudavė ranka ir jis pargriuvo, pripažino, kad dėl jo suduoto smÅ«gio nukentėjusysis krisdamas galėjo ir susižaloti petį (b. l. 62, 66). Akistatos su nukentėjusiuoju ir liudytoja Ž. J. nuteistasis, nesutikdamas su nukentėjusiojo bei liudytojos parodymais, parodė, kad ne jis pirmas sudavė nukentėjusiajam, o A. B., kad po jo (R. U.) suduoto smÅ«gio nukentėjusysis parkrito (b. l. 41, 42). Tuo tarpu teisiamojo posėdžio metu R. U. parodė, jog jis pirmas sudavė tik vienÄ smÅ«gį kumščiu į veidÄ nukentėjusiajam, nematė, kad A.

B. bÅ«tų sudavęs nukentėjusiajam.  A. B. priėjo prie V. E., pridėjo rankÄ prie V. E., bet nestÅ«mė (b. l. 175). Taigi iÅ¡ nuteistojo parodymų matyti, jog jie yra visiÅ¡kai nenuoseklÅ«s ir tokie nuteistojo teiginiai, kad nukentėjusysis galėjo parkristi ir susižaloti tik dėl girtumo, vertinti kaip siekis iÅ¡vengti atsakomybės ir prieÅ¡tarauja faktinėms byloje nustatytoms aplinkybėms, nes, kaip minėta, nukentėjusysis ir liudytoja                Ž. J. parodė, jog nukentėjusysis parkrito bÅ«tent po suduotų smÅ«gių.

Pažymėtina ir tai, jog nėra jokių duomenų, kad minėti asmenys turėjo kokį nors pagrindÄ duoti melagingus parodymus prieÅ¡ R. U. ar bÅ«tų suinteresuoti bylos baigtimi. Dėl nuteistojo teiginių, kad jis su A. B. nesitarė ir neplanavo muÅ¡tynių, viskas įvyko staiga ir spontaniÅ¡kai, kad neteisina savęs, bet lygia dalimi dėl kilusio konflikto yra atsakingas ir nukentėjusysis, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog bendrininkavimas yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis.

Asmenų susitarimas bendrai veikti galimas žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais – gestu, mimika ir pan. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad R. U. pirmas smogė nukentėjusiajam, po to nukentėjusiajam sudavė ir A. B.. Nukentėjusysis ir liudytoja Ž. J., tiesiogiai mačiusi įvykį, aiškiai nurodė, kad nukentėjusiajam sudavė abu nuteistieji, po to nukentėjusysis parkrito. Taigi A. B. savo smurtinius veiksmus pradėjo, kai R. U. jau buvo pradėjęs smurtauti prieš nukentėjusįjį.

Å i įvykių seka rodo, kad nuteistųjų veiksmai, nors ir nebuvo suderinti iÅ¡ anksto, tačiau vienareikÅ¡miÅ¡kai buvo nukreipti prieÅ¡ tÄ patį nukentėjusįjį, turint tikslÄ sutrikdyti jo sveikatÄ . Pažymėtina, kad susitarimas bendrininkauti nebÅ«tinai turi bÅ«ti iÅ¡samiai aptartas iki nusikalstamos veikos pradžios, jis gali bÅ«ti kilęs ir spontaniÅ¡kai jau pradėjus realizuoti nusikalstamos veikos sudėties požymius. Todėl visiÅ¡kai sutiktina, kad nusikalstamÄ veikÄ R. U. ir A.

B. padarė veikdami bendrininkų grupe ir abiejų bendrininkų veiksmai pagrįstai kvalifikuojami pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ . Taip pat pažymėtina, kad nuteistojo samprotavimai, jog nukentėjusysis lygia dalimi yra atsakingas dėl kilusio konflikto, yra niekuo nepagrįsti, kadangi byloje nėra jokių duomenų, kad konfliktÄ bÅ«tų inicijavęs ar vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ pažeidęs nukentėjusysis, taip pat nenustatyta nukentėjusiojo provokuojamo elgesio. PrieÅ¡ingai, byloje neginčytinai nustatyta, kad konflikto iniciatoriai buvo nuteistieji, o nukentėjusysis tik ramino vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ trikdančius nuteistuosius.

Pats nuteistasis    R. U. parodė, jog jam atvažiavus ir pypinant prie jo buvusios sugyventinės Ž. J. namo ir jai išėjus į kiemÄ , tarp jo ir buvusios sugyventinės kilo žodinis konfliktas, nukentėjusysis priėjo prie automobilio ir sakė, jog jam nepatinka, kas čia vyksta, tada jis, R. U., kumščiu sudavė nukentėjusiajam į veidÄ (b. l. 62, 66, 175). Taigi tokia neadekvati nuteistojo reakcijÄ Ä¯ nukentėjusiojo pastabÄ dėl kilusio incidento tarp nuteistojo ir jo buvusios sugyventinės Ž.

J. niekaip negali sumažinti jo atsakomybės ir juo labiau nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad lygia dalimi dėl kilusio konflikto atsakingas ir pats nukentėjusysis. Apibendrindama tai, kas paminėta, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo R. U. apeliacinio skundo argumentai nekelia abejonių dėl pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų dėl jo kaltės padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte. Nuteistasis R. U. apeliaciniame skunde taip pat teigia, jog jam paskirta bausmė yra akivaizdžiai per griežta, tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog pats nuteistasis iÅ¡ esmės nenurodo jokių argumentų, kodėl jam paskirta bausmė yra akivaizdžiai per griežta.

Vienintelis apelianto motyvas, jog nukentėjusysis buvo pakankamai aktyvus konflikto dalyvis. Tačiau, kaip jau minėta anksčiau, byloje nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad lygia dalimi dėl kilusio konflikto atsakingas ir pats nukentėjusysis, taip pat nenustatyta jokio nukentėjusiojo provokuojamo elgesio. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, nepažeidė, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimÄ , sunkinančiÄ aplinkybę – nusikalstamÄ veikÄ padarė veikdamas bendrininkų grupe – bei kitas bausmės skyrimui turinčias reikÅ¡mės aplinkybes.

Teismas, atsižvelgęs į anksčiau minėtas aplinkybes, nuteistajam skyrė BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, BK 284 straipsnio 1 dalyje sankcijose numatytų bausmių vidurkius atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ ir apeliacinės instancijos teismo vertinimu, paskirtoji bausmė negali bÅ«ti laikoma kaip prieÅ¡taraujanti teisingumo principui ir dar labiau Å¡velninti bausmę apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo. Dėl civilinio ieÅ¡kinio. Apeliantas nesutinka su priteistos neturtinės žalos dydžiu teigdamas, jog priteistas neturtinės žalos dydis yra per didelis, nes neatitinka realių jo galimybių atlyginti žalÄ nukentėjusiajam, be to, jis nekaltas dėl sukeltų pasekmių.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.250 straipsnyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Å iÄ Å¾alÄ Ä¯vertina teismas, vadovaudamasis BPK 115 straipsnio 1 dalyje bei CK 6.250 straipsnyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes bei į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertindamas tai, kad nuteistasis veikdamas bendrininkų grupe iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų padarė tyčinį nusikaltimÄ , atsižvelgė į pasekmių sunkumÄ , jų reikÅ¡mę, palyginti su kitais neturtinės žalos dydžio nustatymui reikÅ¡mingais kriterijais.

Spręsdamas priteistinos neturtinės žalos atlyginimo klausimÄ , įvertino visas Å¡io klausimo sprendimui reikÅ¡mingas aplinkybes, t. y. pirmiausia akcentavo neturtinės žalos pasekmes, jog nukentėjusiajam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, be fizinio skausmo, jis patyrė ir laikinus nepatogumus bei atsižvelgdamas į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, pirmosios instancijos teismas nustatė bei priteisė solidariai iÅ¡ abiejų nuteistųjų R. U. Ir A. B. 3016,82 eurų neturtinės žalos atlyginimÄ .

Teisėjų kolegija iÅ¡ aptartų pirmosios teismo nustatytų faktinių aplinkybių daro iÅ¡vadÄ , kad nukentėjusiojo apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyti argumentai, kad žalos dydis yra per didelis, nes neatitinka realių jo galimybių atlyginti žalÄ nukentėjusiajam, neduoda pagrindo teigti, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas civilinio ieÅ¡kinio dėl neturtinės žalos atlyginimo klausimÄ , netinkamai taikė CK 6.250 straipsnio nuostatas ar nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos ir konstatuoja, jog priteistas neturtinės žalos atlyginimas yra proporcingas ginamoms vertybėms ir atitinka teisingumo, sÄ Å¾iningumo bei protingumo kriterijus.

Be to, pažymėtina, kad apelianto nurodyta aplinkybė dėl realių jo galimybių atlyginti žalÄ negali bÅ«ti vertinama kaip iÅ¡skirtinė, nes dabartinės turtinės nuteistojo padėties lygis nėra ir negali bÅ«ti laikomas vienu iÅ¡ esminių kriterijų, leidžiančių mažinti priteistos žalos atlyginimo dydį. Dėl nuteistojo teiginių, kad nukentėjusysis netrukus po įvykio iÅ¡vyko į užsienį, todėl jis neturėjo galimybės susitikti su nukentėjusiuoju, atsipraÅ¡yti, bent iÅ¡ dalies jam tiesiogiai atlyginti žalÄ , gal aptarti galimybę sumažinti civilinį ieÅ¡kinį, atkreiptinas dėmesys, jog iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad nukentėjusysis į užsienį iÅ¡vyko tik apie 2014 m. balandžio mėn., o tuo tarpu įtarimai dėl nusikalstamų veikų R.

U. buvo pareikÅ¡ti 2014-01-22. Vadinasi, nuteistasis turėjo pakankamai laiko atsipraÅ¡yti ir atlyginti žalÄ , tačiau, kaip matyti, nuteistasis ne tik kad neatsiprašė, o prieÅ¡ingai, neigia savo kaltę. Taigi paminėti apelianto argumentai nesudaro pagrindo mažinti priteistos žalos atlyginimo dydį. Dėl nuteistojo teiginių, kad jis nekaltas dėl sukeltų pasekmių, todėl priteistas žalos dydis per didelis, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nepasisako, nes į Å¡iuos apelianto argumentus atsakyta aptariant jo kaltės klausimÄ dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte. Vadovaudamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė visas teisingam bylos iÅ¡sprendimui svarbias aplinkybes, visapusiÅ¡kai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo iÅ¡vadas, todėl naikinti ar keisti nuosprendžio apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.Vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a : atmesti nuteistojo R.

U. apeliacinį skundÄ . Kolegijos pirmininkė                                                                                    Dalia Kursevičienė Kolegijos teisėjai                                                                                              Savinijus Katauskas                                                                                                                           Eduardas MaÅ¡kevičius                                                                                         Â