14016ea1-e6d2-4916-bd45-308f91732793 · Klaipėdos apygardos administracinis teismas

                                                                                     Administracinė

byla Nr. I-474-163/2010

                                                            Â

       (Proceso Nr. 3-63-3-00298-2010-7)

Procesinio sprendimo kategorija 16.5; 74 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. birželio 11 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Alona Romanovienė, sekretoriaujant Vaidai Vasiliauskaitei, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V.M. skundÄ atsakovui Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos rinktinei ir trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio dalies priteisimo.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs administracinę bylÄ , n u s t a t ė:

pareiÅ¡kėjas V.M. skundu dėl neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio dalies priteisimo (b.l. 4-6) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo – Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pakarančių apsaugos rinktinės neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį, t.y. viso 3127,35 Lt už 2007 ir 2008 metus, taikant priedų ir priemokų ribojimÄ .

PareiÅ¡kėjas nurodo, kad dirba (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad Pakrančių apsaugos rinktinė, apskaičiuodama jo 2007 metų ir 2008 metų darbo užmokestį, vadovavosi Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalimi ir taikė bendrÄ jai mokamų priedų ir priemokų dydžio (sumos) ribojimÄ , numatantį, kad priedų ir priemokų suma negali virÅ¡yti 70 procentų pareiginės algos. Kadangi pareiÅ¡kėjo priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Å¡iÄ ribÄ , 2007 metais jam buvo nesumokėta 971,62 Lt dalis darbo užmokesčio, o 2008 metais – 2155,73 Lt.

Pabrėžia, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009 m. gruodžio 11 d. nutarime pripažino, kad Valstybės tarnybos įstatymo VI skyrius „Darbo užmokestis“ (2002 m. balandžio 23 d. redakcija ir 2007 m. birželio 7 d. redakcija) ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002 m. balandžio

23 d. redakcija ir 2007 m. birželio 7 d. redakcija) nustatytÄ ribÄ , prieÅ¡taravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ <...>“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Sprendimas, taikant Valstybės tarnybos įstatymu numatytus priemokų ir priedų ribojimus, pareiÅ¡kėjui nesumokėti darbo užmokesčio dalies, nelaikomas „įvykdytu sprendimu“, kadangi pareiÅ¡kėjas turi teisę į savo pažeistų teisių gynimÄ teisme. Teismo sprendimas dėl skundo turi bÅ«ti priimamas vadovaujantis sprendimo priėmimo dienÄ galiojančiomis teisės normomis.

PareiÅ¡kėjas V.M. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai.

Atsakovas – Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos rinktinė atsiliepimu (b.l. 12-14) nesutinka su pareiškėjo

skunde iÅ¡dėstytais motyvais ir praÅ¡o pareiÅ¡kėjo V.M. skundÄ dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo atmesti

kaip nepagrįstÄ , ginčo sprendimui taikyti ieÅ¡kinio senatį. Nurodo, kad Valstybės sienos apsaugos tarnybos (toliau – ir VSAT) veikla finansuojama iÅ¡ Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, asignavimų valdytojas yra VSAT vadas. VSAT pareigÅ«nams darbo užmokestis mokamas iÅ¡ Lietuvos Respublikos biudžeto, kuris kiekvienais metais tvirtinamas įstatymu. Mano, jog VSAT Pakrančių apsaugos rinktinės vadas, skaičiuodamas ir mokėdamas darbo užmokestį pareigÅ«nams, neturėjo finansinės galimybės nei teisinio pagrindo iÅ¡skirti ir iÅ¡mokėti daugiau lėšų, nei tai buvo nustatyta Lietuvos Respublikos įstatymais. Pabrėžia, jog tik Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui suteikta iÅ¡imtinė teisė spręsti, ar įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka KonstitucijÄ , todėl VSAT neturėjo pagrindo vykdyti įstatymo reikalavimų, motyvuojant teisės akto nekonstitucingumu. Teigia, jog nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjo tariama žala atsirado dėl priimtų sprendimų, kuriuos atliko ne VSAT Pakrančių apsaugos rinktinė, o įstatymų leidėjas, Å¡iuo atveju Lietuvos Respublikos Seimas.

Teismui pripažinus, kad Pakrančių apsaugos rinktinė pažeidė pareiškėjo teises, priteistina suma turėtų būti mažintina už 2007 metų sausio, vasario, kovo ir balandžio mėnesius, o taip pat sprendimo vykdymas turėtų būti atidėtas vieneriems metams, nes 2010 metų biudžetas jau yra patvirtintas ir lėšos dėl priteistinų išmokų, susijusių su darbo užmokesčio ribojimų panaikinimu, jame nebuvo numatytos. Finansiniai asignavimai Pakarančių apsaugos rinktinei, kaip ir kitoms valstybinėms institucijoms, šiemet ir taip ženkliai sumažinti, todėl įvykdžius teismų sprendimus ir institucijai išmokėjus priteistas išmokas finansinė padėtis taptų itin komplikuota ir atsilieptų visiems įstaigos pareigūnams ir darbuotojams.

Atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos rinktinės atstovas į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimu praÅ¡o bylÄ nagrinėti institucijos atstovui nedalyvaujant.

Tretysis suinteresuotas asmuo – Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimu (b.l. 17-18) praÅ¡o netenkinti pareiÅ¡kėjo skundo, motyvuojant tuo, jog atsakovo sprendimai riboti pareiÅ¡kėjui priedus ir priemokas yra įvykdyti iki Konstitucinio Teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimo paskelbimo, todėl mano, jog Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalis neiÅ¡mokėtai pareiÅ¡kėjo darbo užmokesčio daliai netaikytina. Pažymi, kad pareiÅ¡kėjas su skundu į teismÄ kreipėsi 2010-05-27, todėl vadovaujantis Darbo kodekso nuostatomis piniginiai reikalavimai galėtų bÅ«ti tenkinami nuo 2007-05-27. Teismui priėmus palankų pareiÅ¡kėjui sprendimÄ , praÅ¡o sprendimo vykdymÄ atidėti vieneriems metams.

Trečiojo suinteresuoto asmens Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos įgaliotas atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai, atsiliepimu praÅ¡o bylÄ nagrinėti institucijos atstovui nedalyvaujant.

Proceso dalyviams apie bylos nagrinėjimÄ praneÅ¡ta tinkamai, proceso Å¡alys ir jų įgalioti atstovai į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai, byla nagrinėjama raÅ¡ytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 79 straipsnio 5 dalis).

Teismas konstatuoja

           PareiÅ¡kėjas V.M. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo neiÅ¡mokėtÄ

priedų ir priemokų prie pareiginės algos dalį, t.y. viso 3127,35 Lt už 2007 ir 2008 metų laikotarpį, taikant priedų ir priemokų ribojimÄ .

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas yra statutinis valstybės tarnautojas, ginčo laikotarpiu dirbo (duomenys neskelbtini).

Vidaus tarnybos pareigūnų darbo užmokestį reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymo VI skyriaus (23-26 straipsnių nuostatos), kurios, remiantis Valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi, yra be išlygų taikomos ir statutiniams valstybės tarnautojams.

Valstybės

tarnybos įstatymo (2002 m. balandžio 23 d. redakcija Nr. IX-856) 25 ir 26 straipsniuose numatyta, kad valstybės tarnautojams

mokami priedai ir priemokos bei reglamentuotas priedų ir priemokų sÄ raÅ¡as. Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje (2002 m. balandžio 23 d. redakcija Nr. IX-856) nustatyta, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro: 1) pareiginė alga; 2) priedai; 3) priemokos, o 2 dalimi nustatyta, kad priedų ir priemokų suma negali virÅ¡yti 70 procentų pareiginės algos. Valstybės tarnybos įstatymo 3, 4, 8, 9, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 25, 38, 41, 43, 44, 49,

50 straipsnių ir priedėlio pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 221, 481,501 straipsniais įstatymu (2007 m. birželio 7 d. redakcija Nr. 1175) buvo pakeistas ir papildytas Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnis, kurio 2 dalis numatė, kad priedų ir priemokų suma negali virÅ¡yti 70 procentų pareiginės algos. Ä® Å¡iÄ sumÄ neįskaitomi Valstybės tarnybos įstatymo

25 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktuose nustatyti priedai.

Šioje byloje aktualus aptartas teisinis reglamentavimas, nes juo remiantis priedų ir priemokų suma buvo ribojama, t.y. neviršijant 70 procentų pareiginės algos.

Vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statuto), patvirtinto Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538, 7 skirsnyje reglamentuojamas statutiniams valstybės tarnautojams mokamas darbo užmokestis ir kitos išmokos. Statute nebuvo nustatyta vidaus tarnybos sistemos pareigūnams mokamų priedų ir priemokų bendro dydžio apribojimo, tačiau atsižvelgiant į tai, kad vidaus tarnybos sistemos pareigūnų darbo apmokėjimo tvarka buvo nustatyta Valstybės tarnybos įstatymo VI skyriuje „Darbo užmokestis“, todėl 23 straipsnio

2 dalis vidaus tarnybos sistemos pareigūnams turėjo būti taikoma be išlygų, t.y. šiems pareigūnams, kaip ir kitiems valstybės tarnautojams, mokamų priedų ir priemokų bendras dydis (suma) negalėjo viršyti 70 procentų pareiginės algos.

Konstitucinis

Teismas 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies

(2002 m. balandžio 23 d., 2007 m. birželio 7 d. redakcijos) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pripažino, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo VI skyrius „Darbo užmokestis“ (2002 m. balandžio 23 d. redakcija; 2007 m. birželio 7 d. redakcija) ta apimtimi, kuria jame nebuvo teisinio reguliavimo, pagal kurį bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę,

kai jiems išmokėtų priedų ir priemokų suma viršijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje

nustatytÄ ribÄ , prieÅ¡taravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ

<...>“, konstituciniam teisinės valstybės principui. Vertindamas ginčytÄ Valstybės tarnybos įstatymo dalį kartu su Statuto 29 ir 30

straipsniais, Konstitucinis Teismas konstatavo, kad galėjo susidaryti tokios situacijos, kai vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams už darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliekamų virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, atlikimÄ turėjo bÅ«ti iÅ¡mokamos tokio dydžio priemokos,

kurios kartu su jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir kitų priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatyme nustatytÄ priedų ir priemokų sumos

apmokėjimo ribÄ . Konstatuota, kad nei ginčytame Valstybės tarnybos įstatymo, nei kituose Å¡io įstatymo skyriaus

„Darbo užmokestis“ straipsniuose nebuvo nuostatų, pagal kurias bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatyme nustatytÄ ribÄ . Tokiu bÅ«du atsirado prielaidos susidaryti tokioms teisinėms situacijoms, kai vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, atlikusiems tam tikrÄ darbÄ , už šį darbÄ negalėjo bÅ«ti apmokama.

Toks Konstitucinio Teismo sprendimas reiÅ¡kia, kad paminėtu teisiniu reguliavimu privalėjo bÅ«ti aptarta, kokiais bÅ«dais turėjo bÅ«ti atlyginama už darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu, už papildomų užduočių, virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę vykdymÄ , tais atvejais, kai apskaičiuota priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo maksimaliÄ leistinÄ 70 procentų pareiginės algos ribÄ . Konstitucinis Teismas konstatavo, kad pagal KonstitucijÄ negali bÅ«ti tokios teisinės situacijos, kad valstybės tarnautojui, kuris atliko pavestÄ darbÄ , už šį darbÄ nebÅ«tų mokama, bÅ«tų mokama ne nustatytu laiku arba mokama mažiau negu priklauso pagal įstatymus ir jais remiantis iÅ¡leistus kitus teisės aktus. Pagrįstai reiÅ¡kiamas reikalavimas dėl piniginės iÅ¡mokos priteisimo, nes kitokio teisinio reguliavimo, pagal kurį bÅ«tų galima teisingai atlyginti už atliktÄ darbÄ , nėra nustatyta.

Nagrinėjamoje byloje, remiantis Å¡iomis nuostatomis, konstatuojama, jog pareiÅ¡kėjo reikalavimas priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį yra iÅ¡ dalies pagrįstas ir teisėtas, kadangi iÅ¡ pateiktų darbuotojo asmeninio uždarbio kortelių (b.l. 7-8) matyti, jog laikotarpiu nuo 2007 m. balandžio – rugsėjo mėn. ir 2008 m. kovo, birželio, liepos, rugpjūčio, rugsėjo, spalio, lapkričio, gruodžio mėnesiais buvo taikomas Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje numatytų priedų ir priemokų ribojimas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali bÅ«ti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalį neturi bÅ«ti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieÅ¡taraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo. Nagrinėjamu atveju bÅ«tina nustatyti sprendimo įvykdymo terminÄ .

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2005 m. gruodžio 21 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A1 – 638/2005 (Administracinių teismų praktika, Nr. 8, psl. 316-329) konstatavo, kad ginčuose dėl nesumokėto darbo užmokesčio „sprendimo įvykdymu“ Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme reikėtų laikyti situacijÄ , kai asmuo yra praradęs galimybę įsiterpti ir per teismÄ reikalauti koreguoti tuos teisinius santykius, kurie susiklostė iki teisės normos, reglamentavusios minėtus santykius, pripažinimo neteisėta. Ir, prieÅ¡ingai, ginčų dėl darbo užmokesčio bylose sprendimas yra neįvykdytas, kol valstybės tarnautojas turi teisę į savo pažeistų teisių gynimÄ teisme ar kitose įstatymų numatytose institucijose. Valstybės tarnautojų reikalavimams dėl nesumokėto darbo užmokesčio priteisimo taikytinas Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje nustatytas trejų metų senaties terminas. Iki to momento, kada teisė pareikÅ¡ti skundÄ ar ieÅ¡kinį teisme gali bÅ«ti įgyvendinta, negali bÅ«ti laikoma, kad valstybės tarnautojo atžvilgiu atsiradusi darbo užmokesčio nepriemoka yra laikoma ,,įvykdytu sprendimu“ Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme. Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta, vienodÄ administracinių teismų praktikÄ formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, o Å¡io straipsnio 2 dalis numato, jog į nustatyta tvarka paskelbtuose sprendimuose, nutarimuose ir nutartyse esančius įstatymų taikymo iÅ¡aiÅ¡kinimus atsižvelgia teismas, valstybės ir kitos institucijos, taip pat kiti subjektai, taikydami tuos pačius įstatymus. Konstitucinio Teismo nutarimas yra paskelbtas 2009 m. gruodžio 11 d., todėl yra iÅ¡likusi galimybė teismine tvarka koreguoti tarp proceso Å¡alių dėl darbo užmokesčio susiklosčiusius teisinius santykius.

Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnį darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ar socialinių garantijų nereglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymas. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 27 straipsnio antroje dalyje nustatytas bendras trejų metų senaties terminas Darbo kodekso reglamentuojamiems santykiams, jeigu Darbo kodeksas ir kiti įstatymai atskiriems reikalavimams nenustato trumpesnių ieÅ¡kinio senaties terminių. Darbo kodekse kitokio senaties termino reikalavimams dėl negauto darbo užmokesčio priteisimo nenumatyta. Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnis sudaro įstatyminį pagrindÄ pareikÅ¡tiems valstybės tarnautojų reikalavimams dėl nesumokėto darbo užmokesčio priteisimo taikyti Darbo kodekso

27 straipsnio antroje dalyje nustatytÄ trejų metų senaties terminÄ . Darbo kodekso 298 straipsnyje numatyta, kad darbuotojui priklausančios darbo

užmokesčio ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos priteisiamos ne daugiau kaip už trejus metus. Tai yra ši norma

nustato naikinamÄ jį terminÄ , kurį virÅ¡ijantis valstybės tarnautojui nesumokėtas darbo užmokestis negali bÅ«ti priteisiamas.

Pareiškėjo V.M. teisės buvo pažeistos nuo 2007 m. balandžio mėn. Prašymas dėl neišmokėtos

darbo užmokesčio dalies teisme gautas 2010 m. gegužės 6 d., todėl akivaizdu, kad 2007 metų balandžio mėnesį pareiškėjui V.M. neišmokėtos priemokos negali būti priteisiamos (3 metų senaties terminas skaičiuojamas nuo 2007 m. gegužės mėn. iki 2010 m. gegužės mėn. – skundo padavimo teismui dienos). Iš pareiškėjo V.M. pateiktų darbuotojo asmeninių uždarbio kortelių matyti, jog 2008 m. kovo mėnesį jam nesumokėta 547,93 Lt suma, 2008 m. birželio-gruodžio mėnesiais – 1607,80 Lt. Pareiškėjas V.M. už 2007 metus prašo priteisti viso 971,62 Lt, tačiau jo prašymas dėl senaties termino taikymo tenkintinas iš dalies priteisiant 630,53 Lt (971,62 – 341,09).

Sprendimas dėl pareiÅ¡kėjo skundo turi bÅ«ti priimamas vadovaujantis sprendimo priėmimo dienÄ galiojančiomis teisės normomis. Teisinis pagrindas, kuriuo atsakovas galėtų grįsti Valstybės tarnybos įstatyme nustatyto darbo užmokesčio nemokėjimÄ pareiÅ¡kėjui yra iÅ¡nykęs, todėl atsakovas įpareigojamas pareiÅ¡kėjui iÅ¡mokėti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį.

Atsakovo ir trečiojo suinteresuotojo asmens praÅ¡ymai atidėti sprendimo vykdymÄ , laikytini nepagrįstais, kadangi tai nenumatyta įstatymu (ABTÄ® 97 straipsnis). Sprendimo vykdymo tvarkos klausimas gali bÅ«ti iÅ¡spręstas Å¡alių susitarimu, valstybinės valdžios ir (ar) valdymo organų sprendimais ar priverstinio vykdymo procese, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Nustatytų faktinių ir

teisinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog pareiškėjo V.M. skundas dėl neišmokėto darbo užmokesčio dalies priteisimo yra

iš dalies pagrįstas, todėl tenkintinas iš dalies.

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsniu, 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u s p r e n d ž i a:

pareiÅ¡kėjo V.M. praÅ¡ymÄ tenkinti iÅ¡ dalies.

Pareiškėjui V.M. iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos rinktinės priteisti 2786,26 (du tūkstančius septynis šimtus aštuoniasdešimt šešis litus ir dvidešimt šešis centus).

Kitoje dalyje pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Sprendimas per

14 dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Klaipėdos apygardos administracinį teismÄ arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėja                                                                                    Alona

Romanovienė