14014a86-eb8a-4b9b-99fd-9ad5cb48c85b · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-1872-577/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-18857-2016-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.4; 2.1.5.1.1; 2.1.5.4; 3.2.4.11; 3.3.1.18.1 (S)            VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. birželio 28 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos teisėjų RÅ«tos Burdulienės, Jadvygos Mardosevič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Neringos Å vedienės,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės O.

L. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės O. L. ieÅ¡kinį atsakovams E. L. ir J. L. (J. L.) dėl turto pripažinimo bendrÄ ja jungtine nuosavybe ir turto dalies nustatymo, dovanojimo sutarties, pirkimo-pardavimo sutarties dalies pakeitimo; tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų, V. L., E. Å . ir R. Å .. Teisėjų kolegijan u s t a t ė :Ginčo esmėIeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kurį patikslinusi prašė atnaujinti praleistÄ terminÄ ieÅ¡kiniui pareikÅ¡ti, skaičiuojant jį nuo momento, kuomet sužinojo apie savo teisės pažeidimÄ , t. y. 2015 m. lapkričio mėn.; iÅ¡ dalies panaikinti J.

L. 1995 m. balandžio 20 d. sudarytÄ buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 8-2648, ir buto pirkėju pripažinti atsakovÄ E. L.; pripažinti J. L. 1995 m. gegužės 12 d. sudarytÄ buto, esančio (duomenys neskelbtini), dovanojimo sutartį Nr.8-3200 apsimestiniu sandoriu ir jį panaikinti; pripažinti butÄ (duomenys neskelbtini), buvus bendrÄ ja jungtine ieÅ¡kovės ir E. L. nuosavybe; pripažinti, jog O. L. ir E. L. nutraukus santuokÄ butas (duomenys neskelbtini), priklauso lygiomis dalimis po 1/2 kiekvienam, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.Nurodė, kad nuo 1990 m. balandžio 27 d. iki 2011 m. rugpjūčio 23 d. ieÅ¡kovė gyveno santuokoje su atsakovu E. L.. 1995 m. balandžio 19 d. ieÅ¡kovė pardavė asmeninės nuosavybės teise jai priklausantį butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), už 15 600 Lt, o bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Å¡alys pardavė 1995 m. sausio 4 d.

Pinigai, gauti pardavus Å¡iuos butus, buvo perduoti atsakovui J. L., pas kurį Å¡eima laikinai gyveno, kad jis ieÅ¡kovei ir atsakovui E. L. nupirktų butÄ jų vardu. Atsakovas J. L. iÅ¡ ieÅ¡kovės ir E. L. bendrų lėšų nupirko butÄ , esantį (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovė teisinių buto įsigijimo faktų nesiaiÅ¡kino, pasitikėjo sutuoktiniu ir manė, kad butas įregistruotas jos ir sutuoktinio vardu. Pasak ieÅ¡kovės ji nežinojo, kad J. L. registravo butÄ savo vardu, o 1995 m. gegužės 12 d. padovanojo atsakovui E. L..

IÅ¡irus santuokai, ieÅ¡kovė su sÅ«numi liko gyventi bute (duomenys neskelbtini). Santuokos nutraukimo iniciatoriumi buvo E. L., jis santuokos nutraukimo dokumentus prašė pasiraÅ¡yti ir ant tuščių lapų, kÄ ieÅ¡kovė ir padarė. Pažymėjo, kad ieÅ¡kovė nėra pasiraÅ¡iusi pirmojo sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių lapo, kuriame nurodyta, kad ginčo butas lieka E. L. kaip asmeninė nuosavybė. Teismo posėdyje dėl santuokos nutraukimo ieÅ¡kovė nedalyvavo, jokių teismo dokumentų, įskaitant teismo sprendimo, negavo.

Kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso tik atsakovui E. L. sužinojo tik 2015 metų lapkričio mėnesį, gavusi ieÅ¡kinį civilinėje byloje Nr. 2-1404-872/2016. Tuo pat metu sužinojo apie dovanojimo sutartį. IeÅ¡kovės nuomone, Å¡i sutartis yra apsimestinė, todėl turi bÅ«ti pripažinta negaliojančia, o 1995 m. balandžio 20 d. pirkimo – pardavimo sutarties Å¡alimi turi bÅ«ti pripažintas atsakovas E. L.. Kadangi ginčo butas įgytas už sutuoktinių lėšas, gautas pardavus butus (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), jis buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir priklausė sutuoktiniams lygiomis dalimis, todėl nutraukiant santuokÄ turėjo bÅ«ti padalintas lygiomis dalimis.Atsakovai E. L. ir J.

L. atsiliepimuose prašė taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ , jo neatnaujinti ir ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, kad atsakovas J. L. butÄ (duomenys neskelbtini) nusipirko už savo lėšas; ieÅ¡kovė apie pirkimo-pardavimo ir dovanojimo sandorius visÄ laikÄ Å¾inojo, jiems neprieÅ¡taravo. Pasak atsakovų, faktas, jog 2011 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu nutraukus ieÅ¡kovės ir atsakovo E. L. santuokÄ bendru sutikimu, minėtas butas asmeninės nuosavybės teise paliktas atsakovui E. L., patvirtina, kad ieÅ¡kovei buvo žinoma, jog butas asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovui E. L..

Teismas 2016 m. vasario 25 d. nutartimi atsisakė atnaujinti procesÄ civilinėje byloje Nr. 2-4325-827/2011, konstatavęs, kad ieÅ¡kovė negalėjo nežinoti, jog minėtas butas dovanojimo sutarties pagrindu priklauso atsakovui E. L.. Be to, ieÅ¡kovė civilinėje byloje Nr. 2-1404-872/2016 prieÅ¡ieÅ¡kiniu praÅ¡ydama iÅ¡ atsakovo E. L. priteisti buto pagerinimo iÅ¡laidas bei sumokėtus mokesčius, laikėsi pozicijos, jog su juo buvo sudariusi žodinę panaudos sutartį. Atsakovas E. L. 2016 m. rugpjūčio 5 d. pateiktame atsiliepime prašė atmesti ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl 1995 m. balandžio 20 d. pirkimo pardavimo sutarties dalies panaikinimo ir atsakovo E. L. pripažinimo pirkėju kaip nepagrįstÄ , nes ginčo butÄ J.

L. nusipirko už savo pinigines lėšas.Trečiasis asmuo V. L. atsiliepime taip pat prašė taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ , neatnaujinti praleisto termino, ieÅ¡kinį atmesti. Pažymėjo, kad butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), jos sutuoktinis J. L. nusipirko už jų abiejų bendras lėšas, o vėliau padovanojo sÅ«nui; ji Å¡iems sandoriams neprieÅ¡taravo. Tretieji asmenys R. Å . ir E. Å . pateikė raÅ¡tÄ (atsiliepimÄ ), kuriame nurodė, kad jų parduodamo ginčo buto skirtingu laiku apžiÅ«rėti buvo atėję O.

L., E. L., J. L. ir O. L. anyta, kurios vardo nežino. Pirkimo - pardavimo sutartis sudaryta su J. L., o koks susitarimas buvo tarp Å¡ios Å¡eimos narių ir kieno pinigais pirkėjas sumokėjo už perkamÄ butÄ nežino.  Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. vasario 15 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė, priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės O. L. atsakovui J. L. 160 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. 6.1. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus nustatė, kad atsakovo J.

L. pajamos 1994-1995 metais buvo didesnės nei vidutinis darbo užmokestis ir tai, teismo nuomone, patvirtina Å¡io atsakovo argumentus, kad jis 1995 m. balandžio 20 d. pardavęs butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), turėjo realias galimybes ir pakankamai lėšų įsigyti butÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, kokia buvo buto (duomenys neskelbtini), pardavimo kaina; ieÅ¡kovė ir atsakovas E. L. nepateikė įrodymų apie jų gautas pajamas ir turimas santaupas 1993 - 1995 metais; ieÅ¡kovė 1995 m. balandžio 18 d.

įsigijo transporto priemonę BMW 520, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Teismo nuomone, Å¡ie duomenys bei tai, kad trijų asmenų Å¡eima turėjo turėti piniginių lėšų kasdienėms iÅ¡laidoms, piniginės lėšos buvo bÅ«tinos ir automobilių verslui vykdyti, leidžia abejoti ieÅ¡kovės argumentais, jog ginčo butas buvo įgytas panaudojant lėšas, gautas 1995 m. balandžio 19 d. pardavus butÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Sprendė, jog ieÅ¡kovė neįrodė, kad jos asmeninės lėšos galėjo bÅ«ti panaudotos ginčo butui įgyti.6.2.

IeÅ¡kovė reikalavimus grindžia tais pačiais argumentais ir įrodymais kaip ir byloje dėl proceso atnaujinimo. Civilinėje byloje Nr. 2-1404-872/2016 ieÅ¡kovė laikėsi pozicijos, kad ji butu, esančiu (duomenys neskelbtini), naudojosi panaudos teise. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 18 d. sprendime, ir įsiteisėjusioje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. eA2-4147-897/2016, konstatuota, kad ieÅ¡kovei 2011 m. liepos 4 d. pateikiant praÅ¡ymÄ dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu buvo žinoma, jog butas esantis (duomenys neskelbtini), atsakovui E. L. priklausė asmeninės nuosavybės teise dovanojimo sutarties pagrindu.

Esant dviejose bylose nustatytai minėtai faktinei aplinkybei (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 182 straipsnio 1 dalies 2 punktas), teismas ieÅ¡kovės argumentus, jog ji buvo apgauta nutraukiant santuokÄ , kad nežinojo, jog ginčo butas priklausė atsakovui E. L. asmeninės nuosavybės teise atmetė kaip nepagrįstus. Aplinkybę, jog ginčijamos sutartys buvo sudarytos praėjus trumpam terminui laikė nereikÅ¡minga ginčijamų sandorių teisėtumui.6.3. Nesant pakankamų duomenų, kad atsakovas J.

L. neturėjo galimybių ir tikslo įsigyti butÄ , ieÅ¡kovei savo reikalavimus grindžiant iÅ¡ esmės tik savo paaiÅ¡kinimais bei liudytojų, kurie nedalyvavo sandorių sudarymo metu, parodymais, teismas sprendė, jog nėra pagrindo pripažinti 1995 m. balandžio 20 d. buto pirkimo-pardavimo 1995 m. gegužės 12 d. dovanojimo sutartį neatitinkančiomis tikrovės ir laikyti jas apsimestinėmis ar prieÅ¡taraujančiomis imperatyvioms įstatymo normoms.6.4. Pažyma apie asmens deklaruotÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ bei tai, kad tiek pirkimo – pardavimo, tiek dovanojimo sutartys nedelsiant buvo pavieÅ¡intos vieÅ¡ame registre, teismui leido daryti iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovei aplinkybė, kam ir kokios rÅ«Å¡ies nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), turėjo tapti žinoma sudarius sutartis arba vėliausiai - deklaruojant gyvenamÄ jÄ vietÄ (1995 m. gegužės 30 d.), todėl ieÅ¡kovės argumentus, kad ji apie galimai pažeistÄ savo teisę sužinojo 2015 metų rudenį, laikė nepagrįstais.

Teismas taikė ieÅ¡kinio senaties terminÄ sandoriams nuginčyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 1.127 straipsnis, 1.131 straipsnio 1 dalis). Esant pagrindui atmesti ieÅ¡kovės reikalavimus dėl sandorių negaliojimo, dėl kitų ieÅ¡kovės reikalavimų teismas nepasisakė. III.             Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundÄ argumentai IeÅ¡kovė O. L. apeliaciniu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 15 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ , t. y. ieÅ¡kovės O.

L. ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai, priteisti iÅ¡ atsakovų valstybei bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:7.1. Teismas neteisingai įvertino aplinkybę, jog ieÅ¡kovė apie tai, kad butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), pirko atsakovas J. L., ir padovanojo E. L. sužinojo 2011 m. rugpjūčio 23 d. Nurodė, kad E. L. patvirtino, kad santuokos nutraukimas buvo jo iniciatyva ir visus dokumentus pasiraÅ¡yti jis atvežė O. L. į namus. O. L. pasirašė tik ant vieno (antrojo) santuokos nutraukimo sutarties pasekmių lapo, kuriame nėra nurodytas dalinamas turtas.

IeÅ¡kovė buvo nurodžiusi, jog ji pasirašė ant kai kurių tuščių E. L. jai pateiktų lapų, kas patvirtina, jog ji nežinojo, kad ginčo butas registruotas tik E. L. vardu kaip dovanotas. O. L. minėto teismo sprendimo negavo (gavo ir pasirašė UAB „Skyrybų centras“ teisininkė). 7.2. Teismo nutartis, kuria atmestas praÅ¡ymas dėl proceso atnaujinimo tik parodo ieÅ¡kovės veiksmus sužinojus apie jos teisės pažeidimÄ , t. y. patvirtina tÄ aplinkybę, jog atsakovui E. L. pareiÅ¡kus ieÅ¡kinį dėl ieÅ¡kovės iÅ¡keldinimo, pastaroji sužinojo nesanti bendrasavininkė.

Teigia, kad terminas ieÅ¡kiniui pateikti nėra praleistas ir senatis neturi bÅ«ti taikoma. 7.3. Sudarant 1995 m. gegužės 12 d. dovanojimo sutartį ieÅ¡kovė nedalyvavo; kad apie Å¡iÄ sutartį ieÅ¡kovei nieko nesakė, teisme patvirtino ir atsakovas J. L.. Pasak apeliantės, akivaizdu, jog J. L. neketino buto įsigyti savo nuosavybėn, realiai šį butÄ pirko E. L.. 7.4.Teismo argumentas, jog aplinkybė, kam ir kokios rÅ«Å¡ies nuosavybės teise priklauso butas ieÅ¡kovei turėjo tapti žinoma sudarius sutartis arba vėliausiai deklaruojant gyvenamÄ jÄ vietÄ , yra nepagrįstas.

IeÅ¡kovei deklaruojant gyvenamÄ jÄ vietÄ butas buvo E. L. nuosavybė; iÅ¡ ieÅ¡kovės nebuvo reikalaujama pateikti nuosavybės dokumentų; ji vyko kartu su sutuoktiniu, kuriuo visiÅ¡kai pasitikėjo. IeÅ¡kovė yra vidurinio iÅ¡silavinimo, visus teisinius klausimus patikėjusi spręsti E. L., t. y. dėl individualių savybių neturėjo galimybės iÅ¡siaiÅ¡kinti ir apginti savo teisių. Apie savo teisės pažeidimÄ ieÅ¡kovė sužinojo tik 2015 metų lapkričio mėnesį. Mano, jog ieÅ¡kinio senaties terminas buvo praleistas dėl svarbių aplinkybių, todėl turėtų bÅ«ti skaičiuojamas nuo 2015 m. lapkričio mėn.7.5.IeÅ¡kovė savo butÄ pardavė viena diena anksčiau, kas patvirtina, jog O.

L. ir E. L. turėjo lėšų nusipirkti butÄ , be to jie tik prieÅ¡ 3 mėn. buvo pardavę butÄ M.. Teismas vertino tik J. L. pateiktus įrodymus apie turėtas pajamas; ieÅ¡kovės argumentų, jog jie su buvusiu sutuoktiniu vertėsi automobilių pirkimo-pardavimo verslu, nevertino; neatsižvelgė, jog J. L. ir V. L. asmeniniams poreikiams taip pat buvo reikalingos lėšos pragyvenimui. Teismas, pažeisdamas lygiateisiÅ¡kumo principÄ pirmenybę teikė tik raÅ¡ytiniams įrodymams, nevertindamas liudytojų parodymų ir taip sprendimÄ nepagrįstai priimdamas atsakovų naudai.8.

             Atsakovas E. L. atsiliepime praÅ¡o ieÅ¡kovės O. L. apeliacinį skundÄ atmesti, iÅ¡ ieÅ¡kovės valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnybai priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime nurodė, kad teismas teisingai nurodė, jog J. L. pajamos leido jam įsigyti ginčo butÄ iÅ¡ savo sukauptų lėšų, pagrįstai ir teisėtai konstatavo, kad dvejose bylose esant nustatytai aplinkybei, jog apeliantė žinojo, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso E. L. asmeninės nuosavybės teise, ieÅ¡kovės argumentai, kad ji buvo apgauta nutraukiant santuokÄ , kad nežinojo, jog ginčo butas priklauso E. L. asmeninės nuosavybės teise, atmestini kaip nepagrįsti.

Pažymėjo, kad apeliantė savo reikalavimus grindė tik savo paaiškinimais ir sandorių metu nedalyvavusių liudytojų parodymais.

9.              Atsakovas J. L. ir trečiasis asmuo V. L. atsiliepimuose taip pat praÅ¡o atmesti ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ ir iÅ¡ ieÅ¡kovės jų naudai priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimuose iÅ¡dėstė iÅ¡ esmės analogiÅ¡kus argumentus, kaip ir atsakovas E. L.. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vadosApeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu.

Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.Byloje nustatytos aplinkybėsByloje nustatyta, kad 1995 m. balandžio 20 d. pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. 8-2648, R.

Å . ir E. Å . pardavė atsakovui J. L. butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), už 28 000 Lt. 1995 m. gegužės 12 d. dovanojimo sutartimi Nr. 8-3200 J. L. šį butÄ padovanojo sÅ«nui E. L.. Ä®raÅ¡ai apie sandorius įregistruoti atitinkamai – 1995 m. balandžio 26 d. ir 1995 m. gegužės 22 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-4325-827/2011 nutraukta ieÅ¡kovės O. L. ir atsakovo E. L. 1990 m. balandžio 27 d. sudaryta santuoka bendru sutikimu ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių.

Å ia nutartimi patvirtintos sutarties 14 punkte numatyta, kad E. L. vardu 1995 m. gegužės 12 d. dovanojimo sutartimi įgytas nekilnojamasis turtas - butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise pasilieka E. L.. IeÅ¡kovės praÅ¡ymas atnaujinti procesÄ civilinėje byloje Nr. 2-4325-827/2011, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 25 d. nutartimi buvo atmestas. Teismas Å¡ioje nutartyje konstatavo, kad sutuoktiniams 2011 m. liepos 4 d. pateikiant teismui praÅ¡ymÄ nutraukti santuokÄ abiejų sutuoktinių bendru sutikimu bei prie praÅ¡ymo pridedant įrodymus apie sutuoktinių vardu registruotÄ turtÄ , O.

L. negalėjo nežinoti, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini), dovanojimo sutarties pagrindu priklauso E. L.. IeÅ¡kovė O. L. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama iÅ¡ dalies panaikinti 1995 m. balandžio 20 d. buto pirkimo-pardavimo sutartį, buto pirkėju pripažįstant atsakovÄ E. L.; pripažinti 1995 m. gegužės 12 d. dovanojimo sutartį apsimestiniu sandoriu ir jį panaikinti; pripažinti butÄ (duomenys neskelbtini), bendrÄ ja jungtine ieÅ¡kovės ir E. L. nuosavybe bei pripažinti, jog O.

L. ir E. L. nutraukus santuokÄ minėtas butas priklauso lygiomis dalimis. Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinį atmetė. IeÅ¡kovė pateikė apeliacinį skundÄ , kurį grindžia tuo, kad:

1) teismas neteisingai nustatė ieÅ¡kinio senaties pradžiÄ , t. y. laikÄ , kuomet ieÅ¡kovė sužinojo apie savo teisės pažeidimÄ ;

2) ieškinio senaties terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių;

3) teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, pažeisdamas lygiateisiÅ¡kumo principÄ , pirmenybę teikė raÅ¡ytiniams įrodymams, nevertindamas liudytojų parodymų ir nepagrįstai sprendimÄ priėmė atsakovų naudai. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti Å¡iems apeliacinio skundo argumentams. Dėl ieÅ¡kinio senaties terminoIeÅ¡kinio senatis - tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį (CK 1.124 straipsnis).

Ginčijamų sandorių sudarymo metu galiojusio CK 84 straipsnis nustatė trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Pagal nuo 2001 metų liepos 1 d. įsigaliojusio CK 1.125 straipsnio 1 dalį, bendrasis ieÅ¡kinio senaties terminas - deÅ¡imt metų. Tiek pagal ginčo materialiųjų santykių atsiradimo metu galiojusio CK 86 straipsnyje, tiek pagal nuo 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojusio CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ reglamentavimÄ ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, t. y. nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ .

Taigi ieÅ¡kinio senaties termino pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali ginti savo pažeistÄ teisę tik žinodamas, kad Å¡i pažeista. <...> Sužinojimo apie teisės pažeidimÄ momentu laikytina diena, kada asmuo faktiÅ¡kai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2013).

Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad kai asmuo nurodo, jog apie savo teisės pažeidimÄ sužinojo ne pažeidimo dienÄ , o vėliau, teismas turi iÅ¡siaiÅ¡kinti, kuriÄ dienÄ rÅ«pestingas ir apdairus asmuo, esant tokioms pat aplinkybėms, galėjo ir turėjo sužinoti, kad jo teisė pažeista. IeÅ¡kinio senaties termino eigos pradžios susiejimas su momentu, kada asmuo turėjo sužinoti apie teisės pažeidimÄ , paaiÅ¡kintinas įstatymo leidėjo ketinimu kokiu nors bÅ«du ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžiÄ apibrėžti objektyvesniais kriterijais, nepasikliauti vien subjektyviais kriterijais.

Dėl to turėjimo sužinoti apie teisės pažeidimÄ momentas (skirtingai nei realaus sužinojimo) sietinas labiau su objektyviais įvykiais ir savybėmis nei su subjektyviais, nukreiptais vien į ieÅ¡kovo asmenį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-07-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-915/2015).Nagrinėjamu atveju, apeliantės manymu, teismas padarė neteisingÄ iÅ¡vadÄ , jog aplinkybes, kad ginčo butas 1995 m. balandžio 20 d. buvo nupirktas atsakovo J. L. vardu, o 1995 m. gegužės 12 d. padovanotas E. L., ieÅ¡kovė jau žinojo 2011 m. rugpjūčio 23 d. (teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo metu).

Teigia apie savo teisės pažeidimÄ (ginčijamus sandorius) sužinojusi 2015 m. lapkričio mėnesį, kuomet gavo buvusio sutuoktinio ieÅ¡kinį dėl iÅ¡keldinimo iÅ¡ buto (duomenys neskelbtini). Nurodytas aplinkybes grindžia tuo, jog skyrybos vyko jos sutuoktinio iniciatyva, jis dokumentus pasiraÅ¡yti atvežė ieÅ¡kovei į namus, ieÅ¡kovės paraÅ¡as yra ant sutarties lapo, kuriame nėra duomenų apie dalijamÄ turtÄ ; be to, ji pasirašė ant kai kurių tuščių lapų, o sprendimo nėra gavusi.

Teisėjų kolegija kritiÅ¡kai vertina Å¡iuos apeliantės argumentus. Akivaizdu, jog nutraukęs santuokÄ ir manydamas, kad po santuokos nutraukimo jam nuosavybės teise atiteko dalis nekilnojamojo turto, kiekvienas apdairus ir rÅ«pestingas asmuo, siektų gauti teismo sprendimÄ , kitus dokumentus, pasirÅ«pintų teisine turto registracija savo vardu ar pan. Skundžiamame teismo sprendime pagrįstai įvertinta ir tai, jog įsiteisėjusioje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. eA2-4147-897/2016 yra konstatuota, kad ieÅ¡kovei 2011 m. liepos 4 d. pateikiant praÅ¡ymÄ dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu buvo žinoma, jog butas esantis (duomenys neskelbtini), atsakovui E. L. priklausė asmeninės nuosavybės teise dovanojimo sutarties pagrindu.

Tai, kad ieÅ¡kovė Å¡iuo laikotarpiu nesiėmė jokių veiksmų, o prieÅ¡ingai, pasirašė sutartį, kuria visas ginčo turtas atiteko sutuoktiniui, pagrįstai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad apie ginčijamus sandorius jai buvo žinoma anksčiau.Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieÅ¡kovei aplinkybė, kam ir kokios rÅ«Å¡ies nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), turėjo tapti žinoma sudarius sutartis arba vėliausiai – deklaruojant gyvenamÄ jÄ vietÄ .

NesutikimÄ su tokia iÅ¡vada apeliantė taip pat grindžia tik abstrakčiomis aplinkybėmis (pasitikėjimu sutuoktiniu), nenurodydama konkretesnių įvykių, įtakojusių ir galinčių paaiÅ¡kinti jos elgesį, nesidomėjimÄ sandorio įforminimu; nepaaiÅ¡kina, kodėl po sandorio sudarymo neskaitė pirkimo – pardavimo dokumentų ir pan. Teisėjų kolegijos nuomone, apeliacinio skundo argumentai, kad gyvenamosios vietos deklaravimo metu ji negalėjo sužinoti apie ginčijamus sandorius, nes butas tuo metu buvo E. L. nuosavybė, o nuosavybės dokumentų iÅ¡ jos nieks nereikalavo, taip pat nepaneigia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados pagrįstumo.

Pažymėtina, kad Duomenų apie asmens nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ Ä¯raÅ¡ymo Lietuvos Respublikos piliečio pase ir registravimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. lapkričio 11 d. nutarimu Nr. 461 (redakcija galiojusi ieÅ¡kovės gyvenamosios vietos deklaravimo ginčo bute metu), 1 punkte nustatyta, kad duomenims apie asmens nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ Ä¯raÅ¡yti (įregistruoti) pateikiamas nustatytos formos asmens praÅ¡ymas, kuriame turi bÅ«ti gyvenamÄ jį plotÄ suteikiančio asmens bei jo pilnamečių Å¡eimos narių arba savininko (individualinio butų fondo namuose) paraÅ¡ais patvirtintas sutikimas dėl įregistravimo, ir pasas.

Taigi, buto savininko sutikimas dėl priregistravimo ieÅ¡kovei turėjo sukelti įtarimų dėl jos nuosavybės teisės į butÄ (jei, kaip pati nurodo, ji manė, kad butas bendrosios nuosavybės teise priklauso ir jai).Taigi, teisėjų kolegijos nuomone, apeliantė nepaneigė pirmosios instancijos teismo sprendime padarytos iÅ¡vados, kad apie ginčo sandorius ieÅ¡kovei buvo žinoma vėliausiai nuo gyvenamosios vietos deklaravimo momento, t. y. 1995 m. gegužės 30 d., todėl akivaizdu, kad ieÅ¡kinys dėl jų nuginčijimo pateiktas (2016 m. gegužės 26 d.) praleidus ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

IeÅ¡kovė iÅ¡ esmės nenurodė jokių senaties termino praleidimo priežasčių (teiginiai dėl nežinojimo apie savo pažeistÄ teisę reikÅ¡mingi ieÅ¡kinio senaties pradžios nustatymui, o ne termino atnaujinimo priežasčių svarbumui įvertinti), todėl nėra pagrindo ir jį atnaujinti. IeÅ¡kinio senaties termino praleidimas yra savarankiÅ¡kas pagrindas ieÅ¡kiniui netenkinti.Dėl ginčijamų sandoriųKadangi pirmosios instancijos teismas vertino ir ieÅ¡kovės argumentus dėl pirkimo-pardavimo sandorio (ne)galiojimo, o apeliantė su tokiais vertinimais nesutinka, teisėjų kolegija pasisakys ir Å¡iuo klausimu.

Kaip minėta, ieÅ¡kovės teigimu, 1995 m. balandžio 20 d. buto pirkimo – pardavimo sutartis yra apsimestinis sandoris, nes realus buto pirkėjas buvo ne J. L., o E. L., kuris butÄ Ä¯sigijo kaip bendrÄ jÄ Â jungtinę sutuoktinių nuosavybę. Apeliantė mano, kad teismas vertino tik J. L. pateiktus įrodymus apie pajamas, dėl ieÅ¡kovės argumentų nepasisakė, nevertindamas liudytojų parodymų pažeidė lygiateisiÅ¡kumo principÄ ir nepagrįstai sprendimÄ priėmė atsakovų naudai.Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (CPK 178 straipsnis).

Ä®rodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). FaktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ .

Kasacinis teismas ne kartÄ savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ .

Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014).Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nepažeidė aukščiau iÅ¡dėstytų įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių.Pažymėtina, kad pagal CK 1.87 straipsnio 1 dalį, jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, tai taikomos sandoriui, kurį Å¡alys iÅ¡ tikrųjų turėjo omenyje, taikytinos taisyklės. Tai reiÅ¡kia, kad apsimestinio sandorio atveju laikomas galiojančiu tikrasis sandoris, kurio padarinių siekė sandorio Å¡alys.

Jis vertintinas pagal tikrÄ jÄ , o ne pagal iÅ¡oriÅ¡kai iÅ¡reikÅ¡tÄ jį sudariusių asmenų valiÄ . Apsimestinės gali bÅ«ti konkrečios sandorio dalys (sÄ lygos). Apsimestiniu laikomas sandoris, sudaromas ne su tikrÄ ja sandorio Å¡alimi, o su statytiniu, ir teisių bei pareigų pagal tokį sandorį įgyja kitas asmuo (tikroji sandorio Å¡alis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikoje ne kartÄ pažymėta, kad sandoris, sudarytas ne su tikrÄ ja sandorio Å¡alimi, bet su jos statytiniu, yra apsimestinis.

Tokį sandorį sudariusių Å¡alių valia, iÅ¡reikÅ¡ta iÅ¡orine forma, neatitinka Å¡alių tikrųjų ketinimų, nes jo sudarymo metu buvo ketinimas sudaryti sandorį, pridengiantį tikrÄ jÄ sandorio Å¡alį. Teisės ir pareigos pagal tokį sandorį atsiranda kitam asmeniui – tikrajai sandorio Å¡aliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1351/2001; 2002 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2002; 2006 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-653/2006; 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2009; kt.). <...> Sprendžiant klausimÄ dėl pirkimo–pardavimo sutarties apsimestinumo dėl subjekto, visų pirma svarbu nustatyti, ar asmuo, sudaręs sutartį, iÅ¡ tikrųjų ketino įgyti iÅ¡ jos kylančias teises ir pareigas, ar jomis naudojosi ir vykdė, ar, prieÅ¡ingai, tik formaliai pasirašė sutartį kaip jos Å¡alis, tačiau iÅ¡ tikrųjų neketino įgyti ir neįgijo nei teisių, nei pareigų, o jas įgijo kitas asmuo, kuris jomis iÅ¡ tikrųjų naudojosi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2011).

Aplinkybę, kad sandoris yra sudarytas ne to asmens, kuris nurodytas kaip sandorio Å¡alis, turi įrodyti asmuo, ginčijantis sandorį kaip apsimestinį. Sprendžiant, ar sandoris buvo apsimestinis dėl jo subjekto, viena iÅ¡ pagrindinių įrodinėtinų aplinkybių yra ta, ar asmuo, kuris sutartyje nurodytas kaip pirkėjas, turėjo pakankamai lėšų turtui įsigyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2011, 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-405-687/2016).Nagrinėjamoje situacijoje, teisėjų kolegijos vertinimu, byloje surinktų įrodymų visuma leidžia manyti, kad labiau tikėtina, jog 1995 m. balandžio 20 d. buto pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytas pirkėjas atitiko sutarties Å¡alių valiÄ , t. y. nebuvo apsimestinis.

Iš bylos medžiagos matyti, kad tiek ieškovė su atsakovu E. L., tiek atsakovas J. L. iš sudarytų sandorių (E. L. vardu registruotas, 1993-12-14 d. pirkimo pardavimo sutarties pagrindu įgytas butas (duomenys neskelbtini), parduotas 1995 m. sausio 4 d.; O. L. sutuoktinio 1995 m. vasario 24 d. padovanotas ir ieškovės už 15 600 Lt parduotas butas (duomenys neskelbtini), taip pat 1995 m. balandžio 20 d. J. L. už 20 000 Lt parduotas butas (duomenys neskelbtini) buvo gavusios piniginių lėšų, tačiau jų suma nesiekė ginčo buto kainos.

Apeliantė iÅ¡ esmės neneigdama, kad atsakovas J. L. turėjo pakankamai lėšų buto pirkimui, apeliaciniame skunde akcentuoja liudytojų parodymus apie sutuoktinių vykdytÄ verslÄ , tačiau konkrečių aplinkybių apie iÅ¡ verslo gautas pajamas, turėtas santaupas nenurodė. Atkreiptinas dėmesys, kad skundžiamame sprendime teismas pažymėjo, jog nėra duomenų apie buto (duomenys neskelbtini), pardavimo kainÄ , tačiau Å¡i aplinkybė taip pat nebuvo patikslinta. Pirmosios instancijos teismas argumentavo, jog ieÅ¡kovės kviesti liudytojai nurodė, jog patys pinigų perdavimo (J.

L.) fakto nematė. Apeliacinės instancijos vertinimu, byloje nepakanka įrodymų, kad atsakovas J. L., sudarydamas ginčo buto pirkimo-pardavimo sutartį sumokėjo ne savo piniginėmis lėšomis, kad ieškovės ir atsakovo E. L. pinigai jam apskritai buvo perduoti ir pan. Taigi, skundžiamo sprendimo išvada, kad ieškovė neįrodė, jog jos asmeninės lėšos galėjo būti panaudotos ginčo butui įsigyti, yra pagrįsta. Ieškovės nurodomos aplinkybės, kad ji nežinojo nei apie sandorius, nei apie pasirašytų santuokos nutraukimo dokumentų (įskaitant teismo sprendimo) turinį, leidžia abejoti šių teiginių tikrumu.

Kita vertus, net jei ir bÅ«tų buvęs ieÅ¡kovės ir jos buvusio sutuoktinio susitarimas pirkti butÄ , nesant įrodymų, kad atsiskaityta bÅ«tent ieÅ¡kovės ir atsakovo E. L. pinigais, nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad buto pirkėjas buvo ieÅ¡kovės sutuoktinis ir ginčo sutartis pripažinti apsimestiniais sandoriais. Dėl bylos procesinės baigtiesApibendrinus konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ieÅ¡kovės apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegijan u t a r i a :Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 15 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Teisėjos                                                                              Rūta Burdulienė    Jadvyga Mardosevič    Neringa Švedienė