2019-02-06 Nr. AB-3389-3-61-3-03855-2018-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-97-502/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03855-2018-5

Procesinio sprendimo kategorija 43.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2019 m. vasario 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. F. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 28 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. F. skundą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas S. F. (toliau – ir pareiškėjas) su prašymu kreipėsi į teismą, prašydamas: imtis reikalavimo užtikrinimo priemonių, uždrausti Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (toliau – ir Savivaldybės administracija) reikalauti iš pareiškėjo atlikti nepagrįstus ir neteisėtus nurodinėjimus bei laikinai sustabdyti nusikalstamo siuntimo priverčiamiems darbams – 2018 m. lapkričio 13 d. Savivaldybės administracijos siuntimo Nr. 1454(2.11.4.36), tariamai atlikti visuomenei naudingą veiklą, galiojimą – pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 1 dalies, 3 dalies 1, 3 punktus; pranešti prokurorui dėl nusikalstamų veikų vykdymo – pagal ABTĮ 111 straipsnio 1 dalies nustatymą ir pačiam teismui veikti pagal ABTĮ 111 straipsnio 2 dalį, ir dėl viešojo intereso gynimo – Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnį; kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu išspręsti, ar Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 22 straipsnio 6 dalies, 23 straipsnio 2 dalies 1 ir 5 punktai, 25 straipsnio 6 punktas atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio, 52 straipsnio, 53 straipsnio 1 punkto įsakmias nuostatas.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. lapkričio 28 d. nutartimi pareiškėjo S. F. skundą laikė nepaduotu.

Teismas nurodė, kad pareiškėjo paduotas prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių neatitiko skundui keliamų ABTĮ reikalavimų, todėl 2018 m. lapkričio 14 d. teismo nutartimi pareiškėjui buvo nustatytas terminas iki 2018 m. lapkričio 26 d. skundo trūkumams pašalinti – pateikti skundą, atitinkantį ABTĮ reikalavimus.

Teismas nurodė, kad pareiškėjas 2018 m. lapkričio 26 d. teismui pateikė raštą dėl trūkumų šalinimo, kuriame dėsto nesutikimo su teismo 2018 m. lapkričio 14 d. nutartimi motyvus, nurodo, kad priimtos teismo nutarties nepaisys, teigia, kad nustatyti trūkumai yra tik tariami. Teismas, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, konstatavo, kad pareiškėjas nepašalino teismo 2018 m. lapkričio 14 d. nutartyje nurodytų skundo trūkumų, nesikreipė dėl termino pratęsimo nustatytiems trūkumams pašalinti, todėl skundą laikė nepaduotu.

III. Pareiškėjas S. F. atskirajame skunde prašo: panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 28 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; pranešti prokurorui (ABTĮ 111 str.) dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjos M. P. veiksmų, dėl kurių nedelsiant atlikti ikiteisminį tyrimą ir kelti baudžiamąją bylą; Vilniaus apygardos administracinio teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkų teikti motyvuotą prašymą dėl drausmės bylos iškėlimo Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjai M. P..

Pareiškėjas nurodo, kad jo teiktas prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones visiškai atitiko įstatymo reikalavimus, tačiau teisėja nusikalstamai aplaidžiai jo prašymo neišnagrinėjo, nors turėjo būti priimta atitinkama nutartis pagal ABTĮ 70 straipsnio 1 dalį, 3 dalies 1 ir 3 punktus, 4 ir 6 dalis. Pareiškėjo nuomone, priimta nutartis formali, nemotyvuota, jo paduotas prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones yra visiškai neišspręstas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 28 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundas laikytas nepaduotu pareiškėjui per teismo nustatytą terminą nepašalinus skundo trūkumų (ABTĮ 33 str. 1 d.), teisėtumas ir pagrįstumas.

Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą su prašymu, prašydamas imtis reikalavimo užtikrinimo priemonių, uždrausti Vilniaus miesto savivaldybės administracijai reikalauti iš pareiškėjo atlikti nepagrįstus ir neteisėtus nurodinėjimus bei laikinai sustabdyti nusikalstamo siuntimo priverčiamiems darbams – 2018 m. lapkričio 13 d. Savivaldybės administracijos siuntimo Nr. 1454(2.11.4.36), tariamai atlikti visuomenei naudingą veiklą, galiojimą – pagal ABTĮ 70 straipsnio 1 dalies, 3 dalies 1 ir 3 punktus, pranešti prokurorui dėl nusikalstamų veikų vykdymo – pagal ABTĮ 111 straipsnio 1 dalies nustatymą ir pačiam teismui veikti pagal ABTĮ 111 straipsnio 2 dalį, ir dėl viešojo intereso gynimo – Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnį; kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu išspręsti, ar Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 22 straipsnio 6 dalies, 23 straipsnio 2 dalies 1 ir 5 punktai, 25 straipsnio 6 punktas atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio, 52 straipsnio, 53 straipsnio 1 punkto įsakmias nuostatas.

2018 m. lapkričio 14 d. teismo nutartimi pareiškėjui buvo nustatytas terminas iki 2018 m. lapkričio 26 d. skundo trūkumams pašalinti – pateikti skundą, atitinkantį ABTĮ reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas šioje nutartyje pažymėjo, kad pareiškėjas pateikė tik prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, tačiau nepateikė paties skundo teismui, todėl turėtų pateikti teismui skundą, kuris atitiktų ABTĮ 9, 24, 25, 35 straipsnių reikalavimus, o skundo reikalavimai turėtų būti formuluojami pagal ABTĮ 88 straipsnio nuostatas. Pareiškėjui buvo išaiškinta, kad teikdamas skundą, jis turi teisę taip pat pateikti prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, o prašymas turėtų atitikti ABTĮ 70 straipsnio reikalavimus.

Pareiškėjas pateikė teismui raštą dėl trūkumų šalinimo, kuriame dėsto nesutikimo su teismo 2018 m. lapkričio 14 d. nutartimi motyvus, nurodo, kad su priimta teismo nutartimi nesutinka ir ją atmeta, teigia, kad nustatyti trūkumai yra tik tariami ir reikalauja nutartį panaikinti.

Pirmosios instancijos teismas šioje byloje atskiruoju skundu skundžiama 2018 m. lapkričio 28 d. nutartimi konstatavo, kad pareiškėjas per teismo nustatytą terminą skundo trūkumų nepašalino ir laikė pareiškėjo skundą nepaduotu.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Tačiau Konstitucijoje yra įtvirtintos ne tik asmens teisės, bet yra įtvirtintos ir pareigos, t. y. nurodyta, jog žmogus, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (Konstitucijos 28 str.). Taigi teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas visais atvejais turi būti įgyvendinama, laikantis ABTĮ nustatytų reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-224/2012).

Teisėjų kolegija akcentuoja, jog skundo priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nėra sprendžiama dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo; teismas, sprendžiantis skundo priėmimo klausimą, visų pirma patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-862-525/2016).

Administraciniam teismui paduodamas skundas turi atitikti ABTĮ 9 straipsnio 2 dalies, 24, 25 ir 35 straipsnių reikalavimus. ABTĮ 24 straipsnyje nustatyta, kad pareiškėjo teismui pateikiamas skundas turi atitikti minėtame straipsnyje numatytus skundo formos ir turinio reikalavimus. Pagal ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktus, pareiškėjas skunde privalo nurodyti reikalavimą (skundo dalyką), aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą, bei tai patvirtinančius įrodymus.

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu teismui paduotas skundas neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalies, 24, 25 ir 35 straipsnių reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti; jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Taigi vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, teismo nutartyje nurodytų skundo trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-1125-502/2015). Sprendžiant dėl teismo nutarties laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui teisėtumo ir pagrįstumo, kartu turi būti tikrinamas ir nutarties dėl skundo trūkumų šalinimo teisėtumas ir pagrįstumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS552-1070/2014). Pažymėtina, kad termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą laiką pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-550/2010).

Pagal ABTĮ 70 straipsnio 1 dalį teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių paduodamas raštu arba teisingumo ministro nustatyta tvarka elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. ABTĮ 70 straipsnio 4 dalis nustato, kad prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo teisėjas arba teismas išnagrinėja ne vėliau kaip per tris darbo dienas po jo gavimo, atsakovui ir kitiems proceso dalyviams apie tai nepranešama. Jeigu toks prašymas paduodamas kartu su skundu (prašymu, pareiškimu), jis išnagrinėjamas ne vėliau kaip per tris darbo dienas po skundo (prašymo, pareiškimo) priėmimo.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pateikė prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, jame, be kita ko, nurodydamas, kad šis prašymas turi būti išnagrinėtas visumoje, objektyviai ir visapusiškai ne tik kartu su administracinėmis bylomis Nr. I-9576-208/2016, Nr. I-6515-473/2016, Nr. I-5469-789/2016 ir vėlesnėmis, bet ir su kitomis, pareiškėjo išvardintomis neatskiriamai susijusiomis administracinėmis bylomis. Pareiškėjas prašyme nenurodė, kokioje konkrečioje administracinėje byloje prašo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, kartu su prašymu pateikė prašymą atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo, pateikė savo turtinę padėtį pagrindžiančius dokumentus. Pažymėtina, kad prašymas surašytas neaiškiai ir nenuosekliai. Vilniaus apygardos administracinis teismas, įvertinęs pareiškėjo prašymo turinį, suformavo naują administracinę bylą Nr. I-5334-281/2018.

Teisėjų kolegija pažymi, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas galimas tik tada, kai teisme yra priimtas materialinio pobūdžio reikalavimas dėl tam tikro akto panaikinimo ar įpareigojimo atlikti veiksmus, t. y. teisme yra priimtas skundas (prašymas, pareiškimas). Nagrinėjamu atveju, įvertinus pareiškėjo pateikto prašymo turinį, aptartas ABTĮ nuostatas, reglamentuojančias skundo priėmimą nagrinėti teisme ir reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2018 m. lapkričio 14 d,. nustatė pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti – pateikti skundą, atitinkantį ABTĮ nustatytus reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas išsamiai minėtoje nutartyje paaiškino kokius reikalavimus turi atitikti paduodamas teismui skundas ir kada ir kokia tvarka gali būti teikiamas prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių, nurodė jam nelaimaus reikalavimus.

Pareiškėjas minėtos teismo nutarties neįvykdė, pateikė teismui raštą dėl trūkumų šalinimo, kuriame išdėstė nesutikimo su teismo 2018 m. lapkričio 14 d. nutartimi motyvus, nurodė, kad su teismo nutartimi nesutinka ir teigė, kad nustatyti trūkumai yra tariami. Teisėjų kolegija, įvertinusi minėto pareiškėjo pateikto procesinio dokumento turinį, bylos medžiagą, konstatuoja, kad pareiškėjas teismo nutartimi nustatytų skundo trūkumų nepašalino, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai jo procesinį dokumentą laikė nepaduotu.

Pažymėtina, kad iš esmės tapačios pozicijos laikytasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. lapkričio 27 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS-792-552/2018, 2018 m. kovo 16 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS-182-520/2018, 2018 m. balandžio 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS-302-822/2018, 2018 m. rugpjūčio 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS-544-629/2018 pagal to paties pareiškėjo atskiruosius skundus. Šiose nutartyse pareiškėjui buvo išsamiai paaiškinta tiek skundo administraciniam teismui padavimo, tiek reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo tvarka. Subjektyvi pareiškėjo nuomonė, kokiu būdu ir kokia tvarka turi būti ginamos jo galbūt pažeistos teisės, negali būti pagrindu netaikyti teisės aktų reikalavimų paduodamo skundo turiniui.

Atskiriesiems skundams paduoti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (ABTĮ 151 straipsnis), t. y. atskirajame skunde, kaip ir apeliaciniame skunde, turi būti nurodomi įstatymai ir bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimo (šiuo atveju – nutarties) neteisėtumas ar nepagrįstumas (skundo juridinis pagrindas) bei įrodymai, patvirtinantys skunde išdėstytas aplinkybes (ABTĮ 134 str. 2 d. 6 ir 8 p.). Pareiškėjas atskirajame skunde, nesutikdamas su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, nurodo tik deklaratyvius teiginius, abstrakčias aplinkybes ir pateikia iš esmės subjektyvų jų vertinimą, nepagrįstą jokiais įrodymais. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsižvelgus į nustatytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, pareiškėjo atskirojo skundo tenkinti nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vertindama kitus pareiškėjo atskirajame skunde išdėstytus prašymus, pažymi, kad teisėjos, priėmusios skundžiamą nutartį, veiksmuose nenustatyta nusikalstamų veikų požymių, todėl, vadovaujantis ABTĮ 111 straipsniu, apie tai pranešti prokurorui nėra pagrindo.

Vertinant pareiškėjo prašymą, adresuotą Vilniaus apygardos administracinio teismo pirmininkei ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkui, teikti prašymą Teisėjų etikos ir drausmės komisijai dėl drausmės bylos iškėlimo pirmosios instancijos teismo teisėjai, priėmusiai pareiškėjo skundžiamą nutartį, pažymėtina, kad teisėjo drausminės atsakomybės klausimas nėra nagrinėjamos administracinės bylos procesinis klausimas, jis nėra susijęs su pareiškėjo atskirojo skundo reikalavimais, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėjantis pareiškėjo atskirąjį skundą, plačiau nurodytu klausimu nepasisako.

Apibendrindama nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai bei teisėtai skundžiama nutartimi pareiškėjo skundą laikė nepaduotu, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 28 d. nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo S. F. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė