2020-10-21 Nr. AB-22229-3-63-3-01891-2018-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1476-442/2020

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01891-2018-5

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. spalio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. V. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. vasario 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. V. skundą atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims A.A., J. A., V. A. V. (teisių perėmėjas L. V.) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas L. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė: 1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus (toliau – ir Komisija) 2018 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą Nr. 3R2-48(AG2-32/16-2018) (toliau – ir Komisijos sprendimas); 2) panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2018 m. birželio 12 d. raštą Nr. (31.1)RS2-553 „Dėl neišspręsto klausimo“ (toliau – ir 2018 m. birželio 12 d. raštas); 3) įpareigoti Administraciją tenkinti pareiškėjo prašymą ir leisti įsirengti kelio ženklą „Neįgalusis“ be A. A. ir J. A. sutikimo.

2. Pareiškėjas paaiškino, jog Administracija 2018 m. birželio 12 d. raštu atsisakė patenkinti jo prašymą įsirengti kelio ženklą „Neįgalusis“ namų valdoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), nurodydama kelio ženklo įsirengimo klausimą derinti su namo bendraturčiais ir policija. Pareiškėjo teigimu, administracijos 2018 m. birželio 12 d. sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Pareiškėjas pateikė visus įrodymus, pagrindžiančius pareiškėjo sveikatos būklę. Pareiškėjas dėl skundžiamo rašto kreipėsi į Komisiją, tačiau ji savo 2018 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu Nr. 3R2-48(AG2-32/16-2018) pareiškėjo skundo netenkino.

3. Kelio ženklo „Neįgalusis“ įrengimo vieta nepažeidžia V. A. V., A. A. ir J. A. teisių. Komisija neįvertino tai, jog Administracija dar 2015 metais yra išdavusi leidimą jo sutuoktinei V. A. V. tokį ženklą įsirengti. Skunde akcentuojama, jog bendro naudojimo sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), yra valstybinėje žemėje, todėl pareiškėjo prašymą dėl kelio ženklo „Neįgalusis“ įrengimo turi spręsti Klaipėdos miesto savivaldybė. Administracijos 2018 m. birželio 12 d. raštas nepagrįstas jokiais teisės aktais. Pareiškėjas neprašo jokių išskirtinių teisių, tik garantijos nuosavoje jo sutuoktinės valdoje laikyti automobilį. Šiuo atveju vykdytina Neįgaliųjų teisių konvencija, prie kurios prisijungusi ir Lietuvos Respublika. Dėl neįgalumo pareiškėjas pats vairuoti automobilio negali, todėl samdo vairuotoją, kuris turi žinoti, kokioje vietoje gali pastatyti jo automobilį.

4. Atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

5. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija nurodė, jog Komisijos sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Atsakovo atstovai teismo posėdyje paaiškino, jog ginčas kilęs tarp bendraturčių. Teismo sprendimu buvo nustatyta žemės sklypo naudojimosi tvarka, šios aplinkybės išsamiai išanalizuotos Komisijos sprendime. Pareiškėjas nori ginčo ženklą įsirengti būtent bendro naudojimo teritorijoje (ne plote, kuris nustatytas pareiškėjui), todėl reikalingas bendraturčių sutikimas. Atsakovas pažymėjo, kad V. A. V. leidimas įsirengti kelio ženklą buvo išduotas iki teismo sprendimo, kuriuo nustatyta žemės sklypo naudojimosi tvarka, todėl ir šį ženklą reikėtų suderinti iš naujo. Pareiškėjo išsirinkta ženklo ir automobilio laikymo vieta faktiškai užkerta pravažiavimą kaimynams.

6. Trečiasis suinteresuotas asmuo V. A. V. atsiliepime į skundą nurodė, jog su skundo reikalavimais sutinka ir prašė skundą patenkinti. V. A. V. įsitikinimu, pareiškėjas turi teisę žinoti savo automobilio nuolatinę statymo vietą, adresu (duomenys neskelbtini). Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Klaipėdos apygardos teismas, Klaipėdos miesto apylinkės teismas civilinėse bylose su A. ir J. A. pripažino pareiškėją žemės sklypo naudotoju ir jis turi tokias pat teises naudotis žemės sklypu (duomenys neskelbtini) kaip ir kiti naudotojai (V.A. V. , A. A. ir J. A.).

II. 7. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2019 m. vasario 14 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

8. Teismas nustatė, kad 2018 m. gegužės 14 d. pareiškėjas J. V. kreipėsi į Administraciją su prašymu išduoti leidimą įsirengti kelio ženklą “Neįgalusis” bendro naudojimo teritorijoje prie gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini); Administracijos atsakyme, išdėstytame 2018 m. gegužės 22 d. rašte Nr. (31.1)RS2-461 „Dėl kelio ženklo įrengimo“ nurodyta, jog naudojimosi žemės sklypu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), tvarka tarp jo žemės sklypo naudotojų nustatyta 2016 metų teismo sprendimu ir pažymėta, jog siekiant atlikti pareiškėjo prašomus veiksmus bendro naudojamo žemės sklypo dalyje, kelio ženklo įrengimo schema turi būti suderinta su žemės sklypo naudotojais ir policija; pareiškėjas 2018 m. gegužės 24 d. pakartotinai kreipėsi į Administracijos direktorių, prašydamas priimti sprendimą dėl leidimo jam įsirengti kelio ženklą “Neįgalusis” išdavimo; atsakydama į pareiškėjo 2018 m. gegužės 24 d. prašymą, Administracijos 2018 m. birželio 12 d. rašte buvo išdėstyti analogiški argumentai, kurie buvo nurodyti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2018 m. gegužės 22 d. atsakyme; išnagrinėjusi pareiškėjo skundą (jame buvo prašoma panaikinti Administracijos 2018 m. birželio 12 d. raštą ir įpareigoti Administraciją tenkinti pareiškėjo 2018 m. gegužės 14 d. prašymą), Komisija 2018 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

9. Vertindamas nustatytas bylos faktines aplinkybes, teismas akcentavo, jog pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nuostatas administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Teismas nurodė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus, keliamus individualiam administraciniam aktui, ir pacitavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką, taikant šias teisės normas.

10. Teismas nurodė, kad skundu buvo prašoma panaikinti Administracijos 2018 m. birželio 12 d. raštą, tačiau pažymėjo, jog sprendimas dėl pareiškėjo 2018 m. gegužės 14 d. prašymo buvo priimtas ir išdėstytas Administracijos 2018 m. gegužės 22 d. rašte, kuriame buvo nurodyta jo apskundimo tvarka. Teismo vertinimu, pareiškėjo 2018 m. gegužės 24 d. prašymo turinys patvirtino, jog į Administraciją pareiškėjas kreipėsi pakartotinai, iš esmės nesutikdamas su 2018 m. gegužės 22 d. raštu, tačiau prašyme jokių papildomų argumentų nepateikė.

11. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, teismas darė išvadą, jog teisines pasekmes pareiškėjui sukeliančiu administraciniu aktu, ginčytinu ABTĮ nustatyta tvarka, yra sprendimas, išdėstytas administracijos 2018 m. gegužės 22 d. rašte, parengtame išnagrinėjus pareiškėjo 2018 m. gegužės 14 d. prašymą.

12. Teismas byloje nenustatė, jog Administracijos 2018 m. gegužės 22 d. raštas yra nuginčytas. Konstatavęs, kad veiksmai, kuriuos prašoma įpareigoti atlikti atsakovą, neatitiko 2018 m. gegužės 14 d. prašymo formuluotės ir nebuvo vertinti pareiškėjo 2018 m. gegužės 14 d. prašymo nagrinėjimo metu, teismas sprendė, kad skundo reikalavimai panaikinti Administracijos 2018 m. birželio 12 d. raštą ir įpareigoti atsakovą tenkinti pareiškėjo 2018 m. gegužės 14 d. prašymą leisti įsirengti kelio ženklą „Neįgalusis“ be A. A. ir J. A. sutikimo yra nepagrįsti ir negali būti tenkinami.

13. Teismas pažymėjo, kad Komisijos sprendimu pareiškėjo skundas buvo atmestas kitais motyvais, tačiau konstatavęs, jog pareiškėjo pasirinktas pažeistų teisių gynimo būdas nėra tinkamas, teismas nenustatė pagrindo panaikinti šį sprendimą.

III. 14. Pareiškėjas J. V. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. vasario 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – įpareigoti Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją tenkinti pareiškėjo prašymą ir leisti įsirengti kelio ženklą „Neįgalus“ be A. A. ir J. A. sutikimo, nepažeidžiant pareiškėjo ir šių asmenų teisių.

15. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, kuriuos buvo nurodęs skunde pirmosios instancijos teismui. Pareiškėjo teigimu, teismas neįsigilino į byloje keliamo klausimo esmę, netinkamai vertino faktines aplinkybes, ypač faktą, kad jo sutuoktinei Administracija 20115 m. balandžio 20 d. buvo išdavusi leidimą tokį ženklą įsirengti, o analogiškoje situacijoje reikalauja kitų asmenų ir policijos sutikimo. Pareiškėjo prašomo įrengti kelio ženklo vieta yra V. A. V. ir A. bei J. A. bendro naudojimo vietoje ir nepažeidžia šių asmenų teisių. Pareiškėjo teigimu, minėti sklypo naudotojai taip pat laiko automobilius kieme, tačiau pareiškėjas tam neprieštarauja. Apeliaciniame skunde akcentuojama Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijoje ir jos Fakultatyviajame protokole įtvirtinta pareiga valstybėms narėms pasirūpinti, kad neįgaliesiems būtų patogu gyventi ir miesto, ir kaimo vietovėse.

16. Atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

17. Trečiasis suinteresuotas asmuo V. A. V nurodo, kad prisideda prie apeliacinio skundo ir prašo jį tenkinti. V. A. V. atsiliepime į apeliacinį skundą iš esmės pakartoja apeliacinio skundo argumentus, prašo pareiškėjo apeliacinį skundą tenkinti. Kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikiami nauji įrodymai – Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus 2019 m. kovo 31 d. užduotis atlikti objektų tyrimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 18. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2018 m. birželio 12 d. rašto Nr. (31.1)RS2-553 „Dėl neišspręsto klausimo“, kuriuo atsisakyta pareiškėjui išduoti leidimą įsirengti kelio ženklą bendro naudojimo kiemo dalyje, teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

19. Pareiškėjas L. V. 2018 m. gegužės 14 d. kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją su prašymu išduoti leidimą įsirengti kelio ženklą “Neįgalusis” bendro naudojimo teritorijoje prie gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini).

20. Atsakydamas į šį prašymą, atsakovas 2018 m. gegužės 22 d. rašte Nr. (31.1)RS2-461 „Dėl kelio ženklo įrengimo“ nurodė, jog naudojimosi žemės sklypu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), tvarka tarp jo žemės sklypo naudotojų nustatyta 2016 metų teismo sprendimu. Pažymėjo, kad siekiant atlikti pareiškėjo prašomus veiksmus bendro naudojamo žemės sklypo dalyje, kelio ženklo įrengimo schema turi būti suderinta su žemės sklypo naudotojais ir policija.

21. Pareiškėjas 2018 m. gegužės 24 d. pakartotinai kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorių, prašydamas priimti sprendimą dėl leidimo jam įsirengti kelio ženklą “Neįgalusis” išdavimo.

22. Atsakydama į šį prašymą, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2018 m. birželio 12 d. rašte Nr. (31.1)RS2-553 „Dėl neišspręsto klausimo“ iš esmės nurodė tas pačias aplinkybes, kaip ir minėtame Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2018 m. gegužės 22 d. rašte Nr. (31.1)RS2-461 „Dėl kelio ženklo įrengimo“.

23. Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje yra apibrėžta skundo sąvoka, nustatant, jog skundas – asmens rašytinis kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame nurodoma, kad yra pažeistos jo ar kito asmens teisės ar teisėti interesai, ir prašoma juos apginti.

24. Įvertinus pareiškėjo 2018 m. gegužės 24 d. rašytinio kreipimosi į atsakovą turinį, šis pareiškėjo rašytinis kreipimasis pripažintinas skundu pagal VAĮ 2 straipsnio 15 dalį, nes pareiškėjas minėtame rašytiniame kreipimesi iš esmės akcentuoja savo teisių pažeidimą dėl to, kad jam nebuvo išduotas leidimas įrengti kelio ženklą.

25. VAĮ 14 straipsnio 3 dalis nustato, kad skundai dėl viešojo administravimo subjekto veiksmų, neveikimo ar administracinių sprendimų nagrinėjami šio įstatymo trečiajame skirsnyje nustatyta tvarka.

26. Viešojo administravimo įstatymo trečiajame skirsnyje yra įtvirtintos teisės normos, reglamentuojančios administracinę procedūrą.

27. VAĮ 19 straipsnio 1 dalis nustato, kad administracinė procedūra – pagal šį įstatymą viešojo administravimo subjekto atliekami privalomi veiksmai nagrinėjant skundą apie viešojo administravimo subjekto veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais galimai padarytą asmens, nurodyto skunde, teisių ir teisėtų interesų pažeidimą ir priimant dėl to administracinės procedūros sprendimą.

28. Taigi pareiškėjo ginčijamas atsakovo raštas turi būti vertinamas, kaip administracinės procedūros sprendimas.

29. VAĮ 36 straipsnyje įtvirtinta, jog asmuo turi teisę apskųsti viešojo administravimo subjekto priimtą administracinės procedūros sprendimą savo pasirinkimu administracinių ginčų komisijai arba administraciniam teismui įstatymų nustatyta tvarka.

30. Šiuo atveju pareiškėjo ginčijamas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2018 m. birželio 12 d. raštas Nr. (31.1)RS2-553, kuriuo buvo atsakyta į jo 2018 m. gegužės 24 d. prašymą (skundą), yra administracinio ginčo dalykas, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčijamas raštas (administracinės procedūros sprendimas) pareiškėjui nesukelia jokių teisinių pasekmių, yra nepagrįsta.

31. Pirmosios instancijos teismas privalėjo iš esmės įvertinti ginčijamo atsakovo rašto (administracinės procedūros sprendimo) teisėtumą ir pagrįstumą, t. y. įvertinti ar šis sprendimas yra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Pirmosios instancijos teismas šiais aspektais ginčijamo atsakovo sprendimo nevertino.

32. Administracinių bylų teisenos įstatymo 80 straipsnio 1 dalis nustato, kad teisėjai, nagrinėdami administracines bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti.

33. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, šios procesinės teisės normos reikalavimų nesilaikė, nes nenustatinėjo visų bylai reikšmingų faktinių aplinkybių.

34. ABTĮ 86 straipsnis nustato, kad teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas (1 dalis); priimdamas sprendimą administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas (2 dalis); teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus (3 dalis).

35. Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, jog konstituciniai imperatyvai, kad teisingumą vykdo tik teismai, kad teisė negali būti nevieša, taip pat iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) kylantis reikalavimas teisingai išnagrinėti bylą suponuoja ir tai, kad kiekvienas teismo nuosprendis (kitas baigiamasis teismo aktas) turi būti grindžiamas teisiniais argumentais (motyvais). Argumentavimas turi būti racionalus – teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) turi būti tiek argumentų, kad jų pakaktų šiam nuosprendžiui (kitam baigiamajam teismo aktui) pagrįsti. Iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantis teisinio aiškumo reikalavimas inter alia (be kita ko) reiškia, kad teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) negali būti ir nutylėtų argumentų, nenurodytų aplinkybių, turinčių reikšmės teisingo nuosprendžio (kito baigiamojo teismo akto) priėmimui. Teismo nuosprendžiai (kiti baigiamieji teismo aktai) turi būti aiškūs byloje dalyvaujantiems ir kitiems asmenims. Jeigu šio reikalavimo nepaisoma, tai nėra teisingumo vykdymas, kurį įtvirtina Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas).

36. Pažymėtina ir tai, jog asmeniui kreipusis į teismą po to, kai ginčas buvo išnagrinėtas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos, teisme yra sprendžiamas ginčas ne dėl išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimo, bet dėl pažeistos teisės ar įstatymų saugomo intereso. Pirmosios instancijos teismas neatlieka kvazi apeliacinės funkcijos tikrindamas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, o sprendžia ginčą dėl teisės iš esmės (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3620-415/2020; 2020 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-622-442/2020).

37. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines teisės normas ir dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas, o byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 145 str. 1 d. 1 p., 146 str. 1 d.).

38. Kadangi byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, todėl kartu su apeliaciniu skundu pateiktų naujų įrodymų pridėjimo prie bylos klausimas apeliacinio proceso stadijoje nesprendžiamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo L. V. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. vasario 14 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė