13fc63ac-4e72-4d5d-9c30-c61d3f6d67a7 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr                   Civilinė byla Nr. 2-1718-823/2016Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01589-2014-5                Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.1 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. spalio 19 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Goda Ambrasaitė - Balynienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal suinteresuoto asmens T.

A. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-2762-781/2017, kuria buvo atsisakyta priimti suinteresuoto asmens atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 17 d. nutarties, kuria buvo patikslintas bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Remada“ kreditorių sÄ raÅ¡as, ir n u s t a t ė : I. Ginčo esmė Ginčas byloje kilęs dėl galimybės apeliacine tvarka skųsti pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria įmonės bankroto byloje pirminis kreditorius pakeistas jo teisių perėmėju.

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 17 d. nutartimi BUAB „Remada“ bankroto byloje kreditorius BAB bankas SNORAS, kurio 9 059 130,99 Eur reikalavimas buvo užtikrintas hipoteka/ įkeitimu, buvo pakeistas jo reikalavimo teisių perėmėja UAB „Baltijos kredito sprendimai“, atitinkamai patikslinant BUAB „Remada“ kreditorių bei jų finansinių reikalavimų sÄ raÅ¡Ä .Suinteresuotas asmuo T. A. dėl minėtos teismo nutarties padavė atskirÄ jį skundÄ , praÅ¡ydamas Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 17 d. nutartį panaikinti ir klausimÄ dėl kreditoriaus BAB banko SNORAS pakeitimo jo reikalavimo teisių perėmėja UAB „Baltijos kredito sprendimai“ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus apygardos teismas 2017 m. liepos 31 d. nutartimi suinteresuoto asmens T. A. atskirÄ jį skundÄ atsisakė priimti ir grÄ Å¾ino atskirÄ jį skundÄ jį pateikusiam asmeniui.Teismas nurodė, kad pagal suformuotÄ teismų praktikÄ teismo nutartis, kuria bylos Å¡alis pakeičiama jos teisių perėmėju, atskiruoju skundu neskundžiama. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo T. A. praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 31 d. nutartį panaikinti ir jo atskirojo skundo dėl 2017 m. liepos 17 d. teismo nutarties priėmimo klausimÄ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Atskirasis skundas grindžiamas Å¡ias pagrindiniais argumentais:Teismas privalėjo motyvuotai nurodyti, kodėl tokia nutartis yra neskundžiama ir pasisakyti dėl apelianto 2017 m. liepos 25 d. atskirojo skundo argumentų, susijusių su tokio pobÅ«džio nutarčių apskundimo tvarka, t. y. motyvuotai juos paneigti. Teismas nenurodė, kodėl, priimdamas ginčijamÄ nutartį, rėmėsi bÅ«tent joje nurodyta teismų praktika, o ne apelianto nurodyta teismų praktika. Teismo cituotų bylų faktinės aplinkybės nesutampa su Å¡ios bylos ratio decidendi, be to, 2017 m. liepos 25 d. atskirajame skunde apeliantas nurodė ir prieÅ¡ingÄ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ , pagal kuriÄ tokio pobÅ«džio teismo nutartys gali bÅ«ti skundžiamos.

IÅ¡ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos iÅ¡aiÅ¡kinimų 2014 m. birželio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2014 galima daryti iÅ¡vadÄ , kad nutartis dėl teisių perėmimo, priimta konkrečiai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 48 straipsnio pagrindu, yra skundžiama tik tais atvejais, jeigu teismas atsisakė įteisinti byloje teisių perėmimÄ , nes teisių perėmėjui ji užkerta keliÄ dalyvauti procese.

Tuo tarpu, jeigu teisių perėmimas byloje vyksta kitais teisiniais pagrindais, kylančiais iÅ¡ kitų (specialių) teisės normų (pavyzdžiui Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – Ä®BÄ®) 26 straipsnio pagrindu), bÅ«tina vadovautis Å¡iose teisės normose nurodyta nutarčių apskundimo tvarka. Bankroto byloje vieno kreditoriaus pakeitimas kitu kreditoriumi yra skundžiamas atskiruoju skundu ir tai patvirtina Lietuvos apeliacinio teismo formuojama praktika. Pavyzdžiui, 2016 m. balandžio 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-861-157/2016 Lietuvos apeliacinis teismas apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo atskirÄ jį skundÄ dėl kreditorių pasikeitimo bankroto byloje, įvykus reikalavimo teisių perleidimui, ir nekonstatavo, kad Å¡iuo atveju žemesnės instancijos teismo nutartis buvo neskundžiama.UAB „Baltijos kredito sprendimai“ atsiliepimu į suinteresuoto asmens atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o atskirÄ jį skundÄ atmesti.

Atsiliepimas į atskirÄ jį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais:Teismas tinkamai motyvavo ginčijamÄ nutartį, nurodydamas, kokių teisės normų pagrindu ir kokia teismų praktika remdamasis atsisakė priimti apelianto atskirÄ jį skundÄ .Ä®BÄ® nenustato bankroto procese priimtų teismo nutarčių dėl teismo nutartimi patvirtinto bankrutuojančios įmonės kreditorių sÄ raÅ¡o pakeitimo, kreditorių pakeičiant jo teisių perėmėju, apskundimo apeliacine tvarka galimybės. Ä®BÄ® reglamentuoja apskundimo tvarkÄ tik tų teismo nutarčių, kuriomis yra tvirtinami kreditorių reikalavimai ar jų reikalavimus atsisakoma tvirtinti.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados CPK 320 straipsnyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.Nesutikdamas su pirmosios instancijos iÅ¡vadomis apeliantas atskirajame skunde, visų pirma, remiasi CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintu ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindu, teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nemotyvavo savo iÅ¡vadų dėl nutarties neskundžiamumo.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktÄ absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiÅ¡kas motyvų nebuvimas.

Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktÄ . Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neiÅ¡samÅ«s, Å¡is pažeidimas gali bÅ«ti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ , jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo bÅ«ti iÅ¡spręsta neteisingai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; kt.).

Jeigu teismo procesiniame sprendime nėra atsakyta į kai kuriuos ieškinio, skundo ar kito procesinio dokumento argumentus, tai savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad toks procesinis sprendimas yra nepagrįstas ar (ir) neteisėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2014).Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentu, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra nemotyvuota.

Å i nutartis visiÅ¡kai atitinka CPK 270 straipsnio reikalavimus, t.y. joje glaustai, atsižvelgiant į sprendžiamo klausimo pobÅ«dį, iÅ¡dėstyti faktiniai ir teisiniai argumentai, pateikiamos nuorodos į teismų praktikÄ , kuriais remdamasis teismas darė iÅ¡vadas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas neprivalėjo nutartyje atskirai aptarti, kodėl nesivadovauja apelianto skunde nurodyta teismų praktika, kadangi pagal principÄ â€žteismas žino teisę“ teismas nėra saistomas byloje dalyvaujančių asmenų argumentų teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo klausimais.

Nenustačius taip pat ir kitų absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų, ginčijamos teismo nutarties teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas pagal atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus.CPK 1 straipsnyje įtvirtinta taisyklė, kad bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK taisykles, iÅ¡skyrus iÅ¡imtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Specialusis įstatymas, reglamentuojantis įmonių bankroto procesÄ , yra Ä®BÄ® (Ä®BÄ® 1 straipsnio 1 dalis). Å io įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje taip pat suformuluota analogiÅ¡ka civilinio proceso įstatymų, reglamentuojančių bankroto bylų nagrinėjimÄ , konkurencijos taisyklė, pagal kuriÄ bankroto bylos iÅ¡keliamos ir nagrinėjamos CPK nustatyta ginčo teisenos tvarka, iÅ¡skyrus Ä®BÄ® nustatytas iÅ¡imtis.

IÅ¡ Å¡ių teisinių nuostatų darytina iÅ¡vada, kad Ä®BÄ® normos yra specialiosios bendrųjų civilinio proceso normų atžvilgiu ir jų tarpusavio konkurencijos atveju turi prioritetÄ (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-992-381/2016).Atsižvelgiant į bankroto proceso specifiÅ¡kumÄ , bankroto teisės normose nustatytas specialus įsiteisėjusios teismo nutarties dėl kreditorinių reikalavimų patvirtinimo kontrolės bÅ«das t. y. teisė tikslinti kreditoriaus reikalavimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2011).

Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje kreditorių reikalavimų tikslinimo galimybė detalizuojama pažymint, kad Å¡i galimybė sietina su kreditorių, kurių reikalavimus yra patvirtinęs teismas, ir bankrutuojančios įmonės prievolių modifikavimu, kuris sÄ lygoja įmonės kreditorių ar jų reikalavimų dydžio pasikeitimÄ arba prievolių pabaigÄ (pavyzdžiui, dėl reikalavimo perleidimo, prievolių pabaigos esant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso Å¡eÅ¡tosios knygos IX skyriuje įtvirtintiems bendriesiems prievolių pabaigos pagrindams, prieÅ¡prieÅ¡inių vienarÅ«Å¡ių reikalavimų įskaitymo pagal mokesčių įstatymuose nustatytas mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymo nuostatas ir kt.).

Tam, kad bÅ«tų galima atlikti kreditorių sÄ raÅ¡o ir jų reikalavimų patikslinimus Ä®BÄ® 26 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu pagrindu, minėtos prievolių modifikavimÄ nulėmusios aplinkybės turi atsirasti po to, kai teismas nutartimi patvirtina konkretaus kreditoriaus reikalavimÄ skolininkui jo bankroto byloje (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2002/2014). Taigi, reikalavimo teisės perleidimas po to, kai kreditoriaus reikalavimas buvo patvirtintas bankroto byloje, t. y.

įvykęs bankrutuojančios įmonės prievolių modifikavimas, tvirtinamas teismo bÅ«tent aptarto instrumento pagalba – atliekant kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sÄ raÅ¡o patikslinimo procesinį veiksmÄ (Ä®BÄ® 26 straipsnio 1 dalis).Sprendžiant dėl teismo nutarties, kuria patvirtintas kreditoriaus reikalavimo perleidimas kitam kreditoriui, skundžiamumo, visų pirma, atkreiptinas dėmesys į tai, kad tokia teismo nutartis sukuria ne tik procesinio pobÅ«džio pasekmes: nuo jos įsiteisėjimo momento naujasis kreditorius tampa bankroto byloje dalyvaujančiu asmeniu.

Kol finansinio reikalavimo perleidimas nėra patvirtintas skolininko bankroto bylÄ nagrinėjančio teismo, tol naujasis kreditorius neįgyja teisės gauti savo reikalavimo patenkinimo iÅ¡ skolininko turto Ä®BÄ® nustatyta tvarka, taip pat kitų teisių, suteikiamų kreditoriams pagal Ä®BÄ® 21 straipsnio 2 dalį. Teismo nutarties, kuria tvirtinamas kreditoriaus reikalavimo teisių ar jų dalies perleidimas kitam kreditoriui, esminis tikslas yra minėtų materialiųjų teisinių pasekmių įteisinimas.

Procesiniai padariniai Å¡iuo atveju yra iÅ¡vestiniai, o ne dominuojantys (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1467-943/2015).Nors teismas, spręsdamas dėl kreditoriaus reikalavimo ar jo dalies perleidimo kitam asmeniui tvirtinimo, nebeatlieka anksčiau skolininko bankroto byloje patvirtinto reikalavimo pagrįstumo materialiosios kontrolės, tačiau įvertina, ar reikalavimas (jo dalis) perleistas laikantis teisės aktų reikalavimų. Patvirtindamas reikalavimo teisių perleidimo faktÄ , teismas visais atvejais tikslina ne tik skolininko kreditorių sÄ raÅ¡Ä , bet ir tvirtina naujo kreditoriaus reikalavimÄ (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1467-943/2015).Pagal Ä®BÄ® nuostatas, kurios, kaip minėta, laikytinos specialiosiomis bendrųjų civilinio proceso normų atžvilgiu, atskiruoju skundu nutartis dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo ar atsisakymo juos tvirtinti gali bÅ«ti skundžiama administratoriaus ir kreditorių, kuriems jos priimtos.

Ä®BÄ® 26 straipsnio 6 dalis įtvirtina taip pat ir kitų kreditorių teisę skųsti nutartis dėl kitų kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimo, tačiau turi egzistuoti viena materialinė tokios teisės įgyvendinimo sÄ lyga – patvirtintų finansinių reikalavimų suma virÅ¡ija 72 eurus ir skundÄ paduodančio kreditoriaus patvirtintų finansinių reikalavimų suma virÅ¡ija 72 eurus. Taigi, įstatyme teismo nutarčių, kuriomis tvirtinami ar tikslinami kreditorių reikalavimai, apskundimo apeliacine tvarka galimybė nėra diferencijuojama.

Vienintelis nustatytas ribojimas, kaip minėta, yra tik patvirtintų finansinių reikalavimų ir skundÄ paduodančio kreditoriaus patvirtintų finansinių reikalavimų dydis (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1467-943/2015, 2017 m. birželio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1077-370/2017).Atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, ginčijama nutartimi atsisakydamas priimti atskirÄ jį skundÄ dėl nutarties, kuria kreditorius BAB bankas SNORAS BUAB „Remada“ bankroto byloje buvo pakeistas jo teisių perėmėja UAB „Baltijos kredito sprendimai“, netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias teismo nutarčių dėl kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimo (tikslinimo) bankroto bylose apskundimo galimybę.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamÄ nutartį, nepagrįstai rėmėsi nutarties motyvuojamoje dalyje nurodomomis kasacinio teismo bei Lietuvos apeliacinio teismo nutartimis, kadangi tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2014, tiek Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-1508/2014 (prieÅ¡ingai nei nagrinėjamoje byloje) buvo sprendžiama tik dėl procesinio teisių perėmimo pagal CPK 48 straipsnį; tuo tarpu Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. lapkričio 18 d. nutartimi iÅ¡nagrinėtos civilinės bylos Nr. 2-2037/2014 ir Å¡ios bylos ratio decidendi skiriasi – minėtoje nutartyje teismas, spręsdamas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties skundžiamumo, visų pirma, konstatavo, kad nagrinėjama teismo nutartis negali bÅ«ti apeliacinio apskundimo objektas dėl Ä®BÄ® 26 straipsnio 6 dalyje nustatyto ribojimo.

Esant aptartoms aplinkybėms skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis), suinteresuoto asmens T. A. atskirojo skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 17 d. nutarties priėmimo klausimÄ perduodant pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).     Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a:                        Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 31 d. nutartį panaikinti – suinteresuoto asmens T.

A. atskirojo skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 17 d. nutarties priėmimo klausimÄ perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iÅ¡ naujo.              Teisėja                                                                                            Goda Ambrasaitė - Balynienė