13fc571c-a642-4e0e-98da-7e5320b02b8d · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr.2S-1420-392/2012(Teisminio proceso Nr. 2-48-3-01137-2012-4)             Procesinio sprendimo kategorija:122.2;122.4; 125.11.1. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2012 m. liepos 4 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal kreditoriaus AB „Lietuvos draudimas“ atskirÄ jį skundÄ dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditoriaus AB „Lietuvos draudimas“ pareiÅ¡kimÄ dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo dėl nuostolių atlyginimo priteisimo iÅ¡ skolininko O.

U.. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ , n u s t a t ė: Kreditorius AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo, kuriuo prašė iÅ¡ skolininko O. U. priteisti 141 425,91 Lt nuostolių atlyginimo, 5 proc. dydžio metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 15 d. nutartimi pareiÅ¡kimÄ priimti atsisakyta.

Teismas nurodė, kad kreditoriaus pareiÅ¡kimas dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo turėjo bÅ«ti apmokėtas 1061 Lt dydžio žyminiu mokesčiu. Tačiau kreditorius už pareiÅ¡kimÄ dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo sumokėjo tik 957 Lt žyminio mokesčio. Be to, pažymėjo, kad kreditorius prašė iÅ¡ieÅ¡koti nuostolių atlyginimÄ iÅ¡ skolininko O. U. kaip fizinio asmens, nors nurodė, jog žala buvo padaryta O. U. IÄ® „Ilinta“. Kreditorius taip pat nurodė, kad IÄ® „Ilinta“ yra likviduota ir dėl skolininko tyčinių veiksmų negalėjo įvykdyti prievolės sumokėti mokesčius valstybei, dėl ko kreditorius patyrė žalÄ .

Teismas pažymėjo, kad kreditorius kartu su pareiÅ¡kimu nepateikė jokių duomenų, iÅ¡ kurių teismas galėtų spręsti apie kreditoriaus patirtos žalos dydį ir pagrįstumÄ bei tai, jog IÄ® „Ilinta“ bankrutavo dėl skolininko tyčinių veiksmų ir kad skolininkas vis dar yra atsakingas pagal likviduotos IÄ® „Ilinta“ prievoles. Atsižvelgiant į tai, teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kimas yra aiÅ¡kiai nepagrįstas. Kreditorius AB „Lietuvos draudimas“ atskiruoju skundu prašė Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 15 d. nutartį panaikinti.

Nurodė, kad kreditoriaus reikalavimo suma sudaro 141 425,91 Lt. Tokiu bÅ«du už ieÅ¡kinį mokėtina žyminio mokesčio suma sudaro 3 829 Lt, o už pareiÅ¡kimÄ dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo mokamas ketvirtadalis už ieÅ¡kinį mokėtinos žyminio mokesčio sumos, todėl Å¡iuo atveju mokėtinas žyminis mokestis sudaro 957 Lt. Pabrėžė, kad tokiÄ Å¾yminio mokesčio sumÄ kreditorius ir yra sumokėjęs. Pažymėjo, jog prie pareiÅ¡kimo dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo jokie įrodymai nėra pridedami.

PareiÅ¡kime kreditorius iÅ¡samiai nurodė reikalavimo dalykÄ bei pagrindÄ , taip pat, pareiÅ¡kimo reikalavimas yra pagrįstas teisės aktais ir teismų praktika. Kreditoriaus reikalavimas atitinka įstatymų reikalavimus bei tokio pobÅ«džio reikalavimai teismų praktikoje yra priteisiami. Tuo tarpu, pirmosios instancijos teismas nurodęs, jog pareiÅ¡kimas yra aiÅ¡kiai nepagrįstas, nenurodė, kodėl toks reikalavimas yra nepagrįstas. Pažymėjo, kad pareiÅ¡kimas negali bÅ«ti laikomas aiÅ¡kiai nepagrįstu vien todėl, kad jis nėra pagrįstas atitinkamais įrodymais.

Atskirasis skundas tenkintinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis.IÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, kad kreditorius AB „Lietuvos draudimas“ pateikė pareiÅ¡kimÄ dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo, kuriuo prašė iÅ¡ skolininko O.

U. priteisti 141 425,91 Lt nuostolių atlyginimo, 5 proc. dydžio metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas (b. l. 1 – 3). Pirmosios instancijos teismas pareiÅ¡kimÄ priimti atsisakė tuo pagrindu, jog kreditorius tinkamai nesumokėjo žyminio mokesčio bei, tuo pagrindu, kad pareiÅ¡kimas dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo yra aiÅ¡kiai nepagrįstas (b. l. 5). Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria kreditoriaus pareiÅ¡kimÄ dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo atsisakyta priimti, teisėtumo ir pagrįstumo.

Kreditorius atskirÄ jį skundÄ grindžia tuo argumentu, jog byloje už pareiÅ¡kimÄ dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo mokėtinas žyminis mokestis sudaro 957 Lt, o tokiÄ sumÄ kreditorius ir yra sumokėjęs, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog žyminis mokestis sumokėtas netinkamai. Su tokiais apelianto atskirojo skundo argumentais apeliacinės instancijos teismas sutinka. Žyminis mokestis – tai proceso įstatymo nustatyta suma, kuriÄ Å¡alys, tretieji asmenys, pareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kus reikalavimus, pareiÅ¡kėjai privalo sumokėti paduodami teismui tam tikrus procesinius dokumentus (CPK 80 straipsnis).

Å is valstybės nustatytas mokestis mokamas už teismo darbÄ , vykdant teisingumÄ konkrečioje byloje. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK yra nustatytas žyminio mokesčio diferencijavimas atsižvelgiant į tai, koks mokestis – proporcinis ar paprastasis, yra taikomas (CPK 80 straipsnio 1 dalis), t. y. proceso įstatyme įtvirtinta miÅ¡rioji – proporcinio ir paprastojo mokesčio sistema. Proporcinis žyminis mokestis taikomas turtiniams ginčams ir jo dydis nustatomas procentine iÅ¡raiÅ¡ka nuo ieÅ¡kinio ar kitokio reikalavimo kainos (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Paprastasis žyminis mokestis iÅ¡reiÅ¡kiamas tikslia pinigų suma, nepriklausomai nuo ginčo dalyko vertės (CPK 80 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Toks žyminis mokestis nustatomas bylose, kuriose pareiÅ¡kiami neturtinio pobÅ«džio ieÅ¡kiniai, taip pat ieÅ¡kiniai, kurie negali bÅ«ti įkainoti, arba kai reikalavimÄ Ä¯vertinti pinigais yra sudėtinga arba iÅ¡ viso neįmanoma. CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad turtiniuose ginčuose nuo didesnės kaip vienas Å¡imtas tÅ«kstančių litų sumos iki trijų Å¡imtų tÅ«kstančių litų mokamas žyminis mokestis sudaro tris tÅ«kstančius litų plius 2 procentai nuo ieÅ¡kinio sumos virÅ¡ijančios vienÄ Å¡imtÄ tÅ«kstančių litų.

Nagrinėjamu atveju kreditoriaus reiškiamo reikalavimo suma sudaro 141 425,91 Lt. Taigi, už tokį ieškinį mokėtinas žyminis moketis sudaro 3 829 Lt (CPK 80 str. 1 d. 1 p.). Taip pat, įstatymas numato, jog bylose dėl teismo įsakymų mokėtinas žyminis mokestis sudaro ketvirtadalį už ieškinį mokėtinos sumos, tačiau ne mažiau kaip dešimt litų (CPK 80 str. 1 d. 6 p.). Taigi, už kreditoriaus pareikšto pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo mokėtinas žyminis mokestis sudaro 957 Lt.

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad kreditorius 2012-04-27 mokėjimo nurodymu Nr. 89326 sumokėjo bÅ«tent tokio dydžio žyminį mokestį (b. l. 7). Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog kreditorius už pareikÅ¡tÄ pareiÅ¡kimÄ dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo žyminį mokestį sumokėjo tinkamai, tuo tarpu pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė žyminio mokesčio sumokėjimo klausimÄ reglamentuojančias procesines teisės normas ir nepagrįstai pritaikė CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatÄ , kuri taikytina tik iki vieno Å¡imto tÅ«kstančių litų reiÅ¡kiamo reikalavimo žyminiam mokesčiui apskaičiuoti.

Kreditorius atskirÄ jį skundÄ taip pat grindžia tuo argumentu, jog prie pareiÅ¡kimo dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo jokie įrodymai nėra pridedami. Tuo tarpu, pareiÅ¡kime kreditorius iÅ¡samiai nurodė reikalavimo dalykÄ bei pagrindÄ , taip pat, pareiÅ¡kimo reikalavimus pagrindė teisės aktais bei teismų praktika. Kreditoriaus reikalavimas atitinka įstatymų reikalavimus, o tokio pobÅ«džio reikalavimai teismų praktikoje yra priteisiami. Tuo tarpu, pirmosios instancijos teismas nurodęs, jog pareiÅ¡kimas yra aiÅ¡kiai nepagrįstas, nenurodė tokio nepagrįstumo priežasčių.

Pažymėjo, kad pareiÅ¡kimas negali bÅ«ti laikomas aiÅ¡kiai nepagrįstu vien todėl, kad jis nėra pagrįstas atitinkamais įrodymais. Su tokiais apelianto atskirojo skundo argumentais apeliacinės instancijos teismas sutinka. CPK XXIII skyrius nustato bylų dėl teismo įsakymo nagrinėjimo ypatumus. CPK 431 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡iame skyriuje nustatyta tvarka nagrinėjamos bylos pagal kreditoriaus pareiÅ¡kimÄ dėl piniginių reikalavimų (atsirandančių iÅ¡ sutarties, delikto, darbo santykių, iÅ¡laikymo priteisimo ir kt.).

Teismo įsakymo instituto pagalba realizuojami civilinio proceso kodekse įtvirtinti proceso operatyvumo ir koncentruotumo principai leidžia veiksmingiau ginti pažeistas teises. Kreditorius neprivalo pagrįsti savo reikalavimo ir jo faktinio pagrindo įrodymais (CPK 433 straipsnio 3 dalis), be to, teismas, spręsdamas pareiÅ¡kimo priėmimo ir teismo įsakymo iÅ¡davimo klausimus, netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo (CPK 435 straipsnio 3 dalis). Teismas turi atsisakyti priimti pareiÅ¡kimÄ iÅ¡duoti teismo įsakymÄ tik tuo atveju, jeigu jis yra aiÅ¡kiai nepagrįstas (CPK 435 straipsnio 2 dalis).

Å is pagrindas taikytinas, kai iÅ¡ faktinio pareiÅ¡kimo pagrindo matyti, jog reikalavimas yra absurdiÅ¡kas arba vadovaujantis materialiosiomis teisės normomis vienareikÅ¡miÅ¡kai laikytinas nepagrįstu. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad kreditorius AB „Lietuvos draudimas“ pateikė pareiÅ¡kimÄ dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo dėl nuostolių atlyginimo priteisimo iÅ¡ skolininko O. U.. Minėti nuostoliai kilo dėl skolininko nusikalstamos veikos, o kreditorius, atlyginęs tretiesiems asmenims skolininko padarytÄ Å¾alÄ , kreipėsi į teismÄ dėl tokios žalos atlyginimo regreso tvarka.

Tuo tarpu, pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti pareiÅ¡kimÄ dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo skundžiamoje nutartyje nurodė, jog kreditorius nepateikė jokių duomenų, iÅ¡ kurių teismas galėtų spręsti apie kreditoriaus patirtos žalos dydį ir pagrįstumÄ bei apie tai, kad skolininkas vis dar yra atsakingas pagal likviduotos įmonės prievoles. Tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad kreditorius prie pareiÅ¡kimo dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo neprivalo pridėti atitinkamų jo reikalavimÄ pagrindžiančių įrodymų, o tuo labiau, įrodymų, pagrindžiančių jo reikalavimo dydį bei įrodymų, patvirtinančių skolininko atsakomybę už kreditoriaus patirtus nuostolius. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kreditoriaus pareikÅ¡to reikalavimo dydis, pagrįstumas bei skolininko atsakomybės klausimas galėtų bÅ«ti spendžiamas tik nagrinėjant bylÄ iÅ¡ esmės, t. y. skolininkui pareiÅ¡kus prieÅ¡taravimus ir teismui toliau bylÄ nagrinėjant ginčo teisenos tvarka (CPK 439 straipsnis).

Atsisakydamas priimti kreditoriaus pareiÅ¡kimÄ dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo, kaip aiÅ¡kiai nepagrįstÄ , pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti ir įvertinti aplinkybę, ar pareiÅ¡kiamas reikalavimas yra iÅ¡ esmės neįmanomas, tačiau pirmosios instancijos teismas to nepadarė, o tik nurodė, jog kreditoriaus pareiÅ¡kimas yra aiÅ¡kiai nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismui atsisakyti priimti pareiÅ¡kimÄ dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo kaip aiÅ¡kiai nepagrįstÄ dėl atitinkamų įrodymų nepateikimo bei kreditoriaus reikalavimų nepagrįstumo nebuvo teisinio pagrindo.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad kreditoriaus kreipimasis į teismÄ su tokiais reikalavimais įstatyme nustatyta tvarka (Å¡iuo atveju – supaprastinto proceso tvarka) yra vienas iÅ¡ teisėtų jo pažeistų teisių gynybos bÅ«dų. Be to, gavęs teismo įsakymÄ , skolininkas turi teisę CPK nustatyta tvarka pareikÅ¡ti prieÅ¡taravimus ir tokiu bÅ«du gintis nuo kreditoriaus pareikÅ¡tų reikalavimų dėl nuostolių atlyginimo priteisimo (CPK 439 straipsnis).Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė procesines teisės normas, reglamentuojančias pareiÅ¡kimo dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo priėmimÄ (CPK 435 str.) ir tai sudaro pagrindÄ skundžiamÄ teismo nutartį panaikinti ir perduoti klausimÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, kadangi pagal CPK nuostatas tik pirmosios instancijos teismas sprendžia pareiÅ¡kimo dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo priėmimo klausimÄ .Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 str., 337 str. 1 d. 3 p., teismas n u t a r ė:

Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 15 d. nutartį panaikinti ir kreditoriaus AB „Lietuvos draudimas“ pareiÅ¡kimo dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo skolininkui O. U. dėl nuostolių atlyginimo priteisimo priėmimo klausimÄ perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo. Teisėjas                                                                      Virginijus Kairevičius