2016-01-06 Nr. AB-525-3-61-3-05101-2015-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-31-822/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05101-2015-8

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2016 m. sausio 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų L. U. ir M. Z. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 12 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų L. U. ir M. Z. M. skundu atsakovui Lietuvos bankui, trečiasis suinteresuotas asmuo Vyriausioji administracinių ginčų komisija dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjos L. U. ir M. Z. M. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamos: 1) panaikinti Lietuvos banko 2015 m. rugpjūčio 3 d. raštą Nr. S 2015/(21.14-2101)-12-3378; 2) panaikinti Vyriausios administracinių ginčų komisijos 2015 m. spalio 12 d. sprendimą Nr. 3R-416(AG-289/04-2015); 3) įpareigoti Lietuos banką atlikti prašomus veiksmus, kad būtų pašalinti Palangos kredito unijos atliekami teisės aktų pažeidimai; 4) atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. spalio 28 d. nutartimi įpareigojo pareiškėjas tinkamai nurodyti administracinės bylos proceso šalis, pateikti skundžiamą Lietuvos banko 2015 m. rugpjūčio 3 d. raštą Nr. S 2015/(21.14-2101)-12-3378, skundo reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus suformuluoti taip, kad jis atitiktų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnyje nustatytas galimas priimti teismo sprendimo rūšis, būtų aiškus ir išsamus.

Pareiškėjos pateikė patikslintą skundą, kuriame prašoma: 1) panaikinti Lietuvos banko 2015 m. rugpjūčio 3 d. raštą Nr. S 2015/(21.14-2101)-12-3378; 2) panaikinti Vyriausios administracinių ginčų komisijos 2015 m. spalio 12 d. sprendimą Nr. 3R-416(AG-289/04-2015); 3) įpareigoti Lietuvos banką tinkamai atlikti priskirtas funkcijas, pareigas remiantis Lietuvos banko įstatymo 42 ir 47 straipsnių nuostatas, kad būtų apgintos vartotojo teisės kylančios iš sutartinių santykių, kurios yra pažeistos finansų rinkos dalyvio – Palangos kredito unijos; 4) atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. lapkričio 12 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų L. U. ir M. Z. M. skundą ir patikslintą skundą kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka (Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 str. 2 d. 1 p.). Išaiškino pareiškėjoms, kad dėl savo reikalavimų patenkinimo jos turi kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą ir gražino pareiškėjoms sumokėtą žyminį mokestį.

Teismas nustatė, jog iš pateikto patikslinto skundo matyti, kad pareiškėjos skundžia Lietuvos banko priežiūros tarnybos (toliau – Tarnyba) 2015 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą Nr. S 2015/(21.14-2101)-12-3378 (toliau – Sprendimas), kuriuo išnagrinėtas pareiškėjų 2015 m liepos 7 d. skundas, kuriame pareiškėjos prašė įvertinti Palangos kredito unijos veiksmus. Sprendime buvo pažymėta, kad Tarnyba nėra įgaliota nagrinėti pareiškėjų kreipimosi dėl prašymo įpareigoti uniją įskaityti papildomą pajinį įnašą paskutinei paskolos įmokai apmokėti. Lietuvos banko įstatymo 47 straipsnyje reglamentuojama vartotojų ir finansų rinkos dalyvių ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka. Lietuvos banko įstatymo 47 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vartotojas, manantis, jog finansų rinkos dalyvis pažeidė jo sutartinių ar susijusių santykių teises ar teisėtus interesus, turi teisę kreiptis į teismą arba į išankstinio ginčų sprendimo ne teisme instituciją – Lietuvos banką. Vartotojo kreipimasis į Lietuvos banką neatima iš vartotojo teisės kreiptis į teismą. Lietuvos banko įstatymo 47 straipsnio 13 dalyje nustatyta, kad Lietuvos banko sprendimas yra rekomendacinio pobūdžio ir teismui neskundžiamas.

Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, Lietuvos banko sprendimai, priimti išnagrinėjus vartotojo skundą dėl finansų rinkos dalyvio veiksmų, teismui neskundžiami, nes rekomendacinio pobūdžio sprendimu nėra pažeidžiamos kokios nors pareiškėjo teisės ar teisėti interesai (ABTĮ 5 str. 1 d.). Iš skundžiamo Tarnybos Sprendimo matyti, kad jame yra pateikiamas tarp pareiškėjų ir Palangos kredito unijos susiklosčiusių teisinių santykių vertinimas, išreikšta šios institucijos nuomonė, suformuluotos atitinkamos išvados, kurios iš esmės pareiškėjoms nesukuria jokių teisinių pasekmių, todėl negali būti skundžiamos ABTĮ nustatyta tvarka. Tokia teismo išvada atitinka ir teismų praktiką analogiškose bylose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. birželio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-556-612/2014; 2013 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS552-215/2013).

Iš Vyriausios administracinių ginčų komisijos 2015 m. spalio 12 d. sprendimo Nr. 3R-416(AG-289/04-2015) turinio matyti, kad pareiškėjos reikalavo įvertinti Lietuvos banko 2015 m. rugpjūčio 3 d. rašto Nr. S 2015/(21.14-2101)-12-3378 teisėtumą ir pagrįstumą. Atsižvelgiant į tai, jog šioje byloje yra skundžiamas ir Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimas, priimtas išnagrinėjus minėtą pareiškėjų skundą dėl Lietuvos banko 2015 m. rugpjūčio 3 d. rašto Nr. S 2015/(21.14-2101)-12-3378 teisėtumo ir pagrįstumo, darytina išvada, jog reikalavimas panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2015 m. spalio 12 d. sprendimą Nr. 3R-416(AG-289/04-2015) yra išvestinis iš reikalavimo panaikinti Lietuvos banko 2015 m. rugpjūčio 3 d. raštą Nr. S 2015/(21.14-2101)-12-3378 ir jis negali būti nagrinėjamas atskirai, todėl atsisakius priimti pirmąjį pareiškėjų reikalavimą antrojo patikslinto skundo reikalavimo priimtinumo klausimas negali būti sprendžiamas atskirai.

Reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus paprastai reiškiamas tada, kai tam tikra institucija neatlieka savo veiksmų pagal kompetenciją, vilkina ar atsisako juos atlikti. Tik panaikinus atsakovo 2015 m. rugpjūčio 3 d. raštą Nr. S 2015/(21.14-2101)-12-3378 teismas galėtų įpareigoti atsakovą atlikti pareiškėjų prašomus veiksmus (trečias patikslinto skundo reikalavimas), todėl atsisakius priimti pirmąjį pareiškėjų reikalavimą, trečiojo patikslinto skundo reikalavimo priimtinumo klausimas negali būti sprendžiamas atskirai. Patikslintą skundą atsisakius priimti ir nepriėmus sprendimo bylinėjimosi išlaidų klausimas negali būti sprendžiamas.

III. Pareiškėjos L. U. ir M. Z. M. padavė atskirąjį skundą (b. l. 38–40), prašydamos panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 12 d. nutartį ir išnagrinėti skundą iš esmės ar parduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Atskirajame skunde pakartoja skunde nurodytus argumentus dėl skundžiamų sprendimų neteisėtumo. Pažymi, kad Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendime nurodyta, kad jis skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Pareiškėjos nenutinka, kad skundžiamo Lietuvos banko sprendimo panaikinimas ir įpareigojimas nesukels atsakovui jokių teisinių pasekmių. Teismo įpareigojimas Lietuvos bankui sustabdytų Palangos kredito unijos daromus teisė aktų pažeidimus, būtų apgintos unijos narių, vartotojų teisės. Teismo nurodoma Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS552-215/2013, tačiau minėta byla nėra analogiška nagrinėjamai, todėl ja neturėtų būti remiamasi. Akivaizdu, kad Lietuvos bankas neatlieka jo kompetencijai priskirtų veiksmų, vilkina ir atsisako juos atlikti.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Atskiruoju skundu skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartis, kuria teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu, atsisakė priimti pareiškėjų skundą konstatavęs, kad skundas nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Remiantis ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punktu, administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinių administravimo subjektų priimtų aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, taikydamas ABTĮ 15 straipsnio nuostatas, ne kartą yra išaiškinęs (žr. pvz., administracines bylas Nr. AS146-201/2009; Nr. AS438-135/2009; Nr. AS502-466/2009), kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes. Tuo atveju, jei skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams. Priešingu atveju, t. y. nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų beprasmis. Todėl Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuoseklios praktikos, jog viešojo administravimo subjekto surašytas dokumentas, kuriame nėra viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų asmeniui), negali būti bylos nagrinėjimo dalyku, o byla, kurioje yra ginčijamas toks dokumentas, nenagrinėtina teismų (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010; 2011 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS62-180/2011).

Kaip minėta, pareiškėjos skundžia Lietuvos banko priežiūros tarnybos (toliau – Tarnyba) 2015 m. rugpjūčio 3 d. raštą (sprendimą) Nr. S 2015/(21.14-2101)-12-3378, dėl pareiškėjų 2015 m liepos 7 d. skundo, kuriame pareiškėjos prašė įvertinti Palangos kredito unijos veiksmus. Sprendime buvo pažymėta, kad Tarnyba nėra įgaliota nagrinėti pareiškėjų kreipimosi dėl prašymo įpareigoti uniją įskaityti papildomą pajinį įnašą paskutinei paskolos įmokai apmokėti. Taip pat konstatuota, jog nėra pagrindo pradėti tyrimo dėl unijos veiksmų.

Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos bankas nagrinėja įvairaus pobūdžio ginčus. Vienu atveju jis veikia kaip vartotojų ir finansų rinkos dalyvių ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija. Lietuvos banko įstatymo 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos bankas nagrinėja šio straipsnio 2 dalyje nurodytų vartotojų ginčus su draudimo, finansinių paslaugų ir (arba) papildomų investicinių paslaugų teikėjais, kylančius iš finansinių ir (arba) papildomų investicinių paslaugų teikimo, taip pat iš draudimo paslaugų sutarties ar susijusius su ja, jeigu tokiai sutarčiai yra taikytina Lietuvos Respublikos teisė. Lietuvos banko sprendimas tokiu atveju yra rekomendacinio pobūdžio ir teismui neskundžiamas (Lietuvos banko įstatymo 47 str. 13 d.).

Kitu atveju Lietuvos bankas veikia kaip priežiūros institucija ir nagrinėja jo kompetencijai priskirtų įstatymų pažeidimus, skiria sankcijas už tokius pažeidimus. Vienas iš tokių įstatymų, kurių laikymosi priežiūrą atlieka Lietuvos bankas yra nagrinėjamu atveju aktualus Vartojimo kredito įstatymas (toliau – ir VKĮ). VKĮ 27 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo pažeidimus nagrinėja ir sankcijas už šio įstatymo pažeidimus taiko priežiūros institucija (nagrinėjamu atveju – Lietuvos bankas). VKĮ 27 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu priežiūros institucija nustato pakankamai duomenų apie galimą šio įstatymo pažeidimą, ji privalo motyvuotu sprendimu pradėti šio įstatymo pažeidimo nagrinėjimo procedūrą savo iniciatyva.

VKĮ 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad priežiūros institucija, pradėjusi šio įstatymo pažeidimo nagrinėjimo procedūrą, raštu kreipiasi į asmenį, dėl kurio veiksmų ši procedūra pradėta, ir paprašo per priežiūros institucijos nurodytą terminą pateikti motyvuotą paaiškinimą ir jį pagrindžiančius įrodymus apie aplinkybes, dėl kurių pradėta šio įstatymo pažeidimo nagrinėjimo procedūra. Pagal VKĮ 31 straipsnio 2 dalį priežiūros institucija, atlikusi šio įstatymo pažeidimo nagrinėjimo procedūrą, turi teisę priimti šiuos sprendimus: 1) įpareigoti asmenį, pažeidusį šio įstatymo reikalavimus, nutraukti neteisėtus veiksmus; 2) taikyti šio įstatymo nustatytas sankcijas; 3) netaikyti sankcijų, kai nenustatomas šio įstatymo nuostatų pažeidimas.

VKĮ 37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, nesutinkantis su priežiūros institucijos nutarimu, turi teisę per 30 kalendorinių dienų nuo nutarimo priėmimo dienos apskųsti jį teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Taigi, jei po pažeidimo nagrinėjimo procedūros yra priimamas vienas iš VKĮ 31 straipsnio 2 dalyje nustatytų sprendimų, toks priežiūros institucijos nutarimas, kuriame yra išdėstytas vienas iš sprendimų gali būti skundžiamas teismui ABTĮ nustatyta tvarka (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-13/2014).

Nagrinėjamu atveju matyti, kad Vartojimo kredito įstatymo pažeidimo nagrinėjimo procedūra nebuvo pradėta, t. y. nebuvo priimtas vienas iš VKĮ 31 straipsnio 2 dalyje nustatytų sprendimų, kuris gali būti skundžiamas teismui ABTĮ nustatyta tvarka.

Kaip minėta, skundžiamu sprendimu Lietuvos bankas taip pat atsisakė nagrinėti pareiškėjų prašymą įpareigoti uniją įskaityti papildomą pajinį įnašą paskutinei paskolos įmokai apmokėti Lietuvos banko įstatymo 47 straipsnio 7 dalies 1 punkte numatytu pagrindu – kaip neįgaliotas priimti sprendimo dėl vartotojo kreipimesi nurodyto reikalavimo. Pareiškėjams nurodyta, kad jų individualus ginčas su unija nagrinėtinas civilinio proceso tvarka.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kas išdėstyta, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad skundžiamas Lietuvos banko sprendimas negali būti ginčo administraciniame teisme objektu dėl nutartyje nurodytų priežasčių. Reikalavimas įpareigoti atsakovą skundą nagrinėti pagrįstai pripažintas išvestiniu ir jį atsisakyta priimti pagal ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Teismas pagrįstai nurodė, kad su savo reikalavimais pareiškėjos turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą (Lietuvos banko įstatymo 47 str. 3 d.).

Tačiau reikalavimas panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2015 m. spalio 12 d. sprendimą Nr. 3R-416(AG-289/04-2015) šiuo atveju gali būti nagrinėjamas teisme kaip savarankiškas (ABTĮ 15 str. 1 d. 1 p.), todėl teismas nepagrįstai atsisakė jį priimti. Vyriausioji administracinių ginčų komisija šį sprendimą priėmė išnagrinėjusi pareiškėjo skundą kaip išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija ir tokio sprendimo patikrinimas teismine tvarka numatytas įstatymų (Administracinių ginčų komisijų įstatymo 18 str. 2 d., ABTĮ 32 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, skundžiamos teismo nutarties dalis, kuria atsisakyta priimti šį reikalavimą naikintina ir šios skundo dalies priėmimo klausimas grąžintinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų L. U. ir M. Z. M. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 12 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo reikalavimą panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2015 m. spalio 12 d. sprendimą Nr. 3R-416(AG-289/04-2015) ir šios skundo dalies priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Irmantas Jarukaitis

Romanas Klišauskas

Skirgailė Žalimienė