Legislator Case Law & Legislation
13fb5046-463c-4e1e-a791-51d5de5cdaf8 AI generated

13fb5046-463c-4e1e-a791-51d5de5cdaf8 · Vilniaus apygardos teismas

Case Number 13fb5046-463c-4e1e-a791-51d5de5cdaf8
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. N2-5298-131/2012, pagal ieÅ¡kovo T. M. ieÅ¡kinį atsakovei Z. C. S. dėl santuokos nutraukimo ir nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo; iÅ¡vadÄ byloje duodanti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius.                                       Teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ , n u s t a t ė:

Legislator headnote

AI generated

13fb5046-463c-4e1e-a791-51d5de5cdaf8 · Vilniaus apygardos teismas: Nuo pagrobimo laiko jau beveik dvejus metus atsakovė atima iÅ¡ vaiko teisę turėti tėvÄ , netgi telefonu neleidžia bendrauti su tėvu ir kitais Å¡eimos nariais, draudžia kalbėti gimtÄ ja kalba (lietuviÅ¡kai). Dar daugiau, atsakovė tyčia fiziÅ¡kai žaloja sÅ«nų ir trikdo jo fizinę raidÄ , drausdama atlikti jam bÅ«tinÄ skubiÄ chirurginę operacijÄ . Be to, atsakovė neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, visiÅ¡kai neužtikrina vaiko teisės augti ramioje Å¡eimos aplinkoje, nes Nyderlanduose negyvena nei vienas pagrobtojo berniuko Å¡eimos naiys, vaikas neturi jokių ryÅ¡ių su Å¡ia jam svetima valstybe.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr.2S-1339-392/2013(Teisminio proceso Nr.2-01-3-06376-2011-2)Procesinio sprendimo kategorija: 122.1.; 122.3.;110.4.;77.4.2 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2013 m. liepos 19 d.             Vilnius             Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko ir pranešėjo Virginijaus Kairevičiau, kolegijos teisėjų Danutės Kutrienės ir Vilijos Mikuckienės, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo T.

M. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. N2-5298-131/2012, pagal ieÅ¡kovo T. M. ieÅ¡kinį atsakovei Z. C. S. dėl santuokos nutraukimo ir nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo; iÅ¡vadÄ byloje duodanti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius.                                       Teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ , n u s t a t ė:

IeÅ¡kovas T. M. 2011 m. balandžio 18 d. pateikė ieÅ¡kinį Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui, praÅ¡ydamas nutraukti Å¡alių santuokÄ dėl sutuoktinės kaltės ir nustatyti nepilnamečio vaiko M. M. S. (M. M. S.) gyvenamÄ jÄ vietÄ su ieÅ¡kovu – vaiko tėvu. Taip pat ieÅ¡kovas prašė taikyti laikinÄ jÄ apsaugos priemonę ir nustatyti laikinÄ jÄ vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ su tėvu, kol bus priimtas galutinis sprendimas byloje. IeÅ¡kovas nurodė, kad atsakovės, gyvenamasis adresas nežinomas, paskutiniai ieÅ¡kovui žinomi jos adresai: (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini).Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. balandžio 28 d. nutartimi, nepranešęs atsakovei, patenkino ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo priėmimo dienos nustatė Å¡alių nepilnamečio vaiko laikinÄ jÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ su tėvu.

Taip pat teismas pavedė ieÅ¡kovo parinktam antstoliui vykdyti Å¡iÄ nutartį įstatymo nustatyta tvarka.Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. balandžio 12 d. nutartimi nutarė panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 28 d. nutartimi iki teismo sprendimo priėmimo dienos taikytÄ laikinÄ jÄ apsaugos priemonę – nepilnamečio vaiko M. M. S. gyvenamosios vietos nustatymÄ su ieÅ¡kovu T. M. ieÅ¡kovo gyvenamoje vietoje. Pirmos instancijos teismas konstatavo, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 28 d. nutartis, kuria buvo pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė naikintina, nes neatitiko ir iki Å¡iol neatitinka faktinės Å¡eimos situacijos ir nesuderinama su vaiko interesų apsauga.

Teismas pažymėjo, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas, priimdamas 2011 m. balandžio 28 d. nutartį dėl laikinosios šalių vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu, rėmėsi ieškovo pateikta tikrovės neatitinkančia informacija, kad šalių vaikas ir ieškovas gyveno Lietuvoje. Nurodytos teismo nutarties priėmimo metu teismas neturėjo duomenų apie tai, kad tikroji vaiko gyvenamoji vieta ieškinio padavimo metu buvo su motina Kanadoje. Todėl liko visapusiškai neįvertinti vaiko interesai.

Pirmos instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, nurodė, kad ieÅ¡kinio teismui pateikimo momentu Å¡eimos ir paties ieÅ¡kovo nuolatinė gyvenamoji vieta vis dar buvo Kanadoje. IeÅ¡kovas Kanadoje nutraukė darbo santykius 2011 m. liepos 8 d. ir tik po to, atsakovei su nepilnamečiu vaiku likus gyventi Kanadoje, vienas grįžo gyventi į LietuvÄ (T. 5, b. l. 125–127). Taigi 2011 m. balandžio 18 d. ieÅ¡kinys Vilniaus miesto apylinkės teismui buvo pateiktas tuomet, kai Å¡alys ir jų nepilnametis vaikas gyveno Kanadoje.

Dėl Å¡ios aplinkybės teismas pripažino, kad 2011 m. balandžio 28 d. teismo nutartis naikintina, nes jÄ priimant neįvertinti Å¡alių nepilnamečio vaiko interesai (CPK 149 str. 2 d.). Be to, pažymėjo, kad nei ieÅ¡kinio pateikimo momentu, nei po bylos iÅ¡kėlimo teisme nebuvo pateikta įrodymų, pagrindžiančių grėsmės ieÅ¡kovo ar vaiko interesams buvimÄ . Nuo ieÅ¡kovo kreipimosi į teismÄ dienos (t. y. 2011 m. balandžio 18 d.) ir analizuojamų laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo dienos (t. y. 2011 m. balandžio 28 d.) iki dabar situacija yra pasikeitusi.

Laikinosios apsaugos priemonės 2011 m. balandžio 28 d. pritaikytos atsakovei ir Å¡alių nepilnamečiui vaikui buvus Kanadoje, kuri nėra Europos SÄ jungos narė, o Å¡iuo metu atsakovė ir nepilnametis vaikas gyvena Nyderlanduose. Å iÄ aplinkybę patvirtina Nyderlandų miesto Almelo apylinkės teismo nutartys, kuriomis nustatyta laikina Å¡alių nepilnamečio vaiko priežiÅ«ra, paskirta vaikÄ prižiÅ«rinti Å¡eimos rÅ«pybos institucija, nustatyta laikina vaiko gyvenamoji vieta su motina ir pratęstas Å¡ių laikinųjų priemonių taikymo terminas iki 2013 m. gruodžio 10 d.

PaaiÅ¡kėjus aplinkybei, kad nepilnamečio Å¡alių vaiko gyvenamoji vieta Å¡iuo metu yra Nyderlanduose, o Å¡i valstybė yra Europos SÄ jungos narė, kurioje galioja Reglamento „Briuselis II“ nuostatos, pirmos instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad yra tikslinga panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės 2011 m. balandžio 28 d. nutartimi taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones.IeÅ¡kovas T. M. atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 12 d. nutartį kaip nepagrįstÄ ir neteisėtÄ nuo jos priėmimo dienos.

Taip pat ieÅ¡kovas praÅ¡o 2011-04-28 nutarčiai dėl gyvenamosios vietos nustatymo įvykdyti, taikyti papildomas laikinÄ sias apsaugos priemones - įpareigoti atsakovę grÄ Å¾inti vaikÄ Ä¯ jo gyvenamÄ vietÄ su tėvu, o Å¡iai priemonei vykdyti iÅ¡duoti Reglamento Briuselis II 42 str. pažymėjimÄ . Apeliantas pažymi, kad padavus šį atskirÄ jį skundÄ , automatiÅ¡kai sustabdomas 2013-04-12 skundžiamos nutarties galiojimas, todėl lieka galioti įsiteisėjusi ir vykdytina 2011-04-28 nutartis dėl gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu (ieÅ¡kovu), kuriai ieÅ¡kovas Å¡iuo atskiruoju skundu pakartotinai praÅ¡o taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones - įpareigoti atsakovę grÄ Å¾inti vaikÄ i jo gyvenamÄ vieta su tėvu Lietuvoje., o Å¡iai papildomai priemonei vykdyti iÅ¡duoti Reglamento Briuselis II 42 str. pažymėjimÄ .

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas buvo visiÅ¡kai pagrįstas, nes atsakovė, sužinojusi apie Lietuvoje prasidėjusiÄ bylÄ ir pritaikytas apsaugos priemones, pagrobė vaikÄ : be tėvo leidimo ir pažeisdama teismo nutartį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu iÅ¡vežė berniukÄ Ä¯ ItalijÄ , o Italijai pareikalavus sugrÄ Å¾inti vaikÄ tėvui, įvykdė dar vienÄ pagrobimÄ - neteisėtai perkėlė vaikÄ Ä¯ OlandijÄ , kur neteisėtai laiko vaikÄ iki pat Å¡ios dienos.

Nuo pagrobimo laiko jau beveik dvejus metus atsakovė atima iÅ¡ vaiko teisę turėti tėvÄ , netgi telefonu neleidžia bendrauti su tėvu ir kitais Å¡eimos nariais, draudžia kalbėti gimtÄ ja kalba (lietuviÅ¡kai). Dar daugiau, atsakovė tyčia fiziÅ¡kai žaloja sÅ«nų ir trikdo jo fizinę raidÄ , drausdama atlikti jam bÅ«tinÄ skubiÄ chirurginę operacijÄ . Be to, atsakovė neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, visiÅ¡kai neužtikrina vaiko teisės augti ramioje Å¡eimos aplinkoje, nes Nyderlanduose negyvena nei vienas pagrobtojo berniuko Å¡eimos naiys, vaikas neturi jokių ryÅ¡ių su Å¡ia jam svetima valstybe.

Atsakovė piktybiÅ¡kai nevykdė teismo 2011-04-28 nutarties, o jis deda visas pastangas, kad minėta nutartis bÅ«tų įvykdyta. Nyderlandų centrinė įstaiga dėl vaikų grobimo nuo 2011-11-15 vykdo vaiko sugrÄ Å¾inimo bylÄ , teisme Nyderlanduose vyksta byla dėl pagrobto vaiko sugrÄ Å¾inimo pagal 1980 m. Hagos konvencijÄ ir ReglamentÄ Briuselis II. Apelianto nuomone, pirmos instancijos teismas panaikino laikinÄ sias apsaugos priemones, skundžiamoje nutartyje nenurodęs nei vieno CPK numatyto pagrindo, o tai yra absoliutus nutarties negaliojimo pagrindas.

Nesant praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, teismo iniciatyva laikinosios apsaugos priemonės gali bÅ«ti panaikinamos tik tais atvejais, kai siekiama apginti vieÅ¡Ä jį interesÄ ir, nepanaikinus Å¡ių priemonių, bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai, tačiau nutartyje nėra pateikti jokie motyvai, kokį vieÅ¡Ä interesÄ siekia apginti teismas ir kokių asmenų, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai bus pažeisti nepanaikinus Å¡ių priemonių, ir dar skubos tvarka.

Nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo nėra skubaus vykdymo. Pirmos instancijos teismas nenustatė jokių esminių pasikeitusių aplinkybių, dėl kurių laikinųjų apsaugos priemonių nebereiktų taikyti ir jas reiktų panaikinti. Teismas apskritai netyrė jokių aplinkybių, leidžiančių įvertinti dabartines vaiko gyvenimo sÄ lygas ir nevertino byloje jau esančių įrodymų dėl vaiko pagrobimo, dėl atsakovės vykdomos vaiko nepriežiÅ«ros, fizinio vaiko žalojimo, nemotyvavo, kodėl ieÅ¡kovas negalėtų piržiÅ«rėti vaiko.

Be to, teismas, panaikindamas su tėvu nustatytÄ vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ , paliko vaikÄ be jokios nustatytos gyvenamosios vietos, o tai iÅ¡ esmės pažeidžia vaiko saugumÄ , gerovę, teises ir interesus. IeÅ¡kovo nuomone, naikindamas 2011-04-28 nutartį, teismas neteisėtai ir nepagrįstai rėmėsi Nyderlandų teismo nutartimis dėl tėvų ir vaikų teisinių santykių, tuo pačiu de facto pripažindamas Å¡iam Olandijos teismui jurisdikcijÄ spręsti dėl vaiko gyvenamosios vietos ir tuo pažeisdamas iÅ¡imtinę Lietuvos jurisdikcijÄ spręsti dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Atsakovės tyčinis nutarties nevykdymas ir dėl teismų beveik dvejus metus vilkinamo proceso užsitęsęs neteisėtas pagrobto vaiko laikymas negali bÅ«ti laikomas „pasikeitusia aplinkybe“. Europos Teisingumo teismo praktika nustato, kad kalbant apie vaiko „nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ â€œ, svarbu buvimo Å¡alyje teisėtumas. IeÅ¡kovo įsitikinimu, akivaizdu, kad pagrobto vaiko atgabenimas į Å¡alį ir priverstinis laikymas toje Å¡alyje negali bÅ«ti teisėtas pagrindas pripažinti, jog pagrobėjo prieglobsčio Å¡alis, net jei pagrobimas ir neteisėtas laikymas ilgai trunka, tampa pagrobtojo vaiko „teisėta gyvenamoji vieta“.

Be to, teismas nenustatė, kokiomis sÄ lygoms gyvena vaikÄ pagrobusi atsakovė, kur yra jos nuolatinė gyvenamoji vieta, kokios jos pajamos, ar vaikui sudarytos tinkamos sÄ lygos, ar jam užtikrinamas bendravimas su abiem tėvais. Teismas visiÅ¡kai neatsižvelgė į vaiko interesus, gerovę ir esminius ryÅ¡ius su Lietuva, kur yra jo nuolatinė gyvenamoji vieta. Atskirasis skundas atmestinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų. Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesÄ apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo klausimas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 28 d. nutartimi iki teismo sprendimo priėmimo dienos taikytÄ laikinÄ jÄ apsaugos priemonę – nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymÄ su ieÅ¡kovu ieÅ¡kovo gyvenamojoje vietoje.Laikinosiomis apsaugos priemonėmis Å¡eimos bylose (CK 3.65 str.), kuriose sprendžiami tokie socialiai reikÅ¡mingi klausimai kaip vaikų gyvenamosios vietos nustatymas ir pan., be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 str., yra siekiama užtikrinti, kad bÅ«tų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011).

Vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimu suformuota teismų praktika taip pat orientuoja teismus nagrinėjant bylÄ vadovautis iÅ¡imtinai vaiko interesais, kuriuos kiekvienoje nagrinėjamoje byloje bÅ«tina individualizuoti. Laikinųjų apsaugos priemonių skyrimas susietas su vertinamosiomis sÄ lygomis, kurias teismas kiekvienu individualiu atveju turi įvertinti atsižvelgdamas į prioritetinius vaiko interesus. Todėl skiriant laikinÄ sias apsaugos priemones bÅ«tina atsižvelgti ne vien į bÅ«tinumo užtikrinti teismo sprendimo vykdymÄ kriterijų, bet ir į tai, kokias laikinÄ sias apsaugos priemones konkrečioje situacijoje yra tikslinga taikyti.

Pagrindas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones yra konkretÅ«s faktai, leidžiantys daryti iÅ¡vadÄ , kad netaikius Å¡ių priemonių, gali bÅ«ti pažeistos vaiko ar vieno sutuoktinio teisės ir interesai.Sutiktina su pirmos instancijos teismo pozicija, kad nagrinėjamu atveju nei ieÅ¡kinio pateikimo metu, nei po bylos iÅ¡kėlimo teisme ieÅ¡kovas nepateikė konkrečių įrodymų, pagrindžiančių realios grėsmės vaiko interesams buvimÄ . IeÅ¡kovo teiginiai apie grėsmę nepilnamečio sÅ«naus interesams motyvuojami vien tik ieÅ¡kovo prielaidomis.

Kadangi laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra susijęs su asmens teisių suvaržymu, teismas, vertindamas vienos ginčo Å¡alies praÅ¡ymo apriboti prieÅ¡ingos Å¡alies veiksmų laisvę pagrįstumÄ , privalo nustatyti, ar egzistuoja realus poreikis suvaržymams taikyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje taip pat privalu užtikrinti, jog taikomas suvaržymas nepažeis ginčo Å¡alių interesų pusiausvyros, bus pakankama ir kartu bereikalingų pasekmių nesukurianti priemonė konkrečiam tikslui pasiekti.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinÄ sias apsaugos priemones Å¡ioje byloje, privalėjo atsižvelgti į tai, kad nepilnamečio vaiko realioji gyvenamoji vieta ieÅ¡kinio padavimo momentu buvo su motina Kanadoje. Kaip pastebėjo ir pats pirmos instancijos teismas, ieÅ¡kinio teismui pateikimo momentu Å¡eimos bei paties ieÅ¡kovo reali gyvenamoji vieta vis dar buvo Kanadoje. IeÅ¡kovas darbo santykius Kanadoje nutraukė tik 2011 m. liepos 8 d. o, atsakovei su nepilnamečiu vaiku likus gyventi Kanadoje, vienas grįžo į LietuvÄ .

Taigi tuo metu, kai ieškovas pateikė ieškinį teismui, šalys ir jų nepilnametis vaikas realiai gyveno Kanadoje. Atkreiptinas dėmesys, kad nurodytos teismo nutarties priėmimo metu teismas neturėjo duomenų apie tai, kad realioji vaiko gyvenamoji vieta ieškinio padavimo metu buvo su motina Kanadoje. Taigi pirmos instancijos teismas, nežinodamas svarbių nagrinėjimo klausimo išsprendimui aplinkybių viseto, neturėjo realios galimybės visapusiškai įvertinti vaiko interesus siedamas juos su faktinėmis bylos aplinkybėmis.

Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, Å¡alių nepilnametis vaikas yra gimęs Olandijoje, Lietuvos Respublikoje nė karto nėra buvęs, visÄ laikÄ iki ginčo pradžios ir atsakovo iÅ¡vykimo į LietuvÄ gyveno su abiem tėvais ne Lietuvos teritorijoje. Akivaizdu, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas, priimdamas 2011 m. balandžio 28 d. nutartį, Å¡ių aplinkybių nevertino, taip pat nevertino, ar bÅ«tinas ir vaikui naudingas jo aplinkos pakeitimas, iki ginčas dėl jo gyvenamosios vietos nustatymo bus iÅ¡spręstas iÅ¡ esmės. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, aplinkos keitimas gali vaikui padaryti tam tikrÄ socialinę, psichologinę žalÄ , sukelti emocinių iÅ¡gyvenimų, ypač nagrinėjamu atveju, kai vaikas Lietuvoje per savo gyvenimÄ nė karto nėra lankęsis.

Vienas iÅ¡ kriterijų, lemiančių sprendimÄ nekeisti vaiko aplinkos - laikotarpis, kurį vaikas gyvena jo poreikius tenkinančioje aplinkoje. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, nagrinėjamu atveju vaikas gyvena tik su atsakove jau nuo 2011 m. vidurio, t.y. dvejus metus. Pažymėtina, kad tarptautinė ir Lietuvos teismų praktika orientuota į ilgesnį nei vienerių metų gyvenimÄ vaiko poreikius atitinkančioje aplinkoje. Jei vaikas daugiau nei metus gyvena jo poreikius atitinkančioje aplinkoje, tokios aplinkos pakeitimas turi bÅ«ti pateisinamas ir bÅ«tinas.

TokiÄ pozicijÄ Å¡iuo klausimu ne kartÄ yra pateikęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-320/2006, Nr. 3K-3-506/2008, Nr. 3K-3-411/2008). Teisėjų kolegijos nuomone, preliminariai įvertinus bylos medžiagÄ , akivaizdžių įrodymų dėl to, kad aplinka, kurioje dabar gyvena nepilnametis Å¡alių vaikas, tapo nesaugi, nebeatitinkanti reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, kol kas byloje nėra. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje yra suformuota nuostata, kad mažamečiam vaikui ypač reikalinga motinos globa, todėl motina, esant kitoms tėvų sÄ lygoms vienodoms, turi pirmenybės teisę vaikÄ auklėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-01-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27/2005, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2000).Sutiktina su apelianto argumentu, kad sprendžiant ginÄÄ dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, teismas įvertina aplinkÄ , kurioje vaikas gyvena, jos tinkamumÄ vaiko vystymuisi ir nustato, ar yra bÅ«tinas vaiko interesams Å¡ios aplinkos keitimas, tačiau Å¡ias faktines aplinkybes teismas visapusiÅ¡kai iÅ¡tiria tik bylÄ nagrinėdamas iÅ¡ esmės. Pagal CPK 144-148 str. teismas, spręsdamas klausimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, neturi teisinio pagrindo iÅ¡samiai analizuoti ir vertinti byloje Å¡alių pateiktų įrodymų ir nustatyti aplinkybes, kurios yra ieÅ¡kinio pagrindas, ir kurias įvertinus bus iÅ¡ esmės iÅ¡spręsti ieÅ¡kinio reikalavimai.

Sprendžiant klausimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių, teismas tik tikrina, ar yra pagrindas Å¡ias priemones pritaikyti iki teismo sprendimo priėmimo. Pažymėtina, kad pareikÅ¡tų reikalavimų pagrįstumas bus sprendžiamas tik iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės, iÅ¡klausus Å¡alių paaiÅ¡kinimus, liudytojų parodymus bei visapusiÅ¡kai įvertinus kitus į bylÄ visus pateiktus įrodymus. Todėl ieÅ¡kovo 2013-07-05 pareiÅ¡kime iÅ¡dėstyti praÅ¡ymai dėl žodinio bylos nagrinėjimo ir įrodymų rinkimo apeliacinės instancijos teisme netenkintini.

Be to skirti bylos žodinį nagrinėjimÄ netikslinga ir todėl, kad teismo posėdyje bÅ«tų iÅ¡klausyti tik vienos Å¡alies argumentai, kurie ir taip labai plačiai yra iÅ¡dėstyti raÅ¡tu. Tarptautinės ir nacionalinės teisės normos užtikrina vaiko Å¡eimos aplinkos apsaugÄ ir nesant bÅ«tino reikalingumo bei aiÅ¡kaus, pakankamo pagrindo, nenumato vaiko aplinkos keitimo net ir tais atvejais, kai vaikui aplinka buvo sukurta pažeidžiant tam tikrus teisės normų reikalavimus (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2006 m. sausio 12 d. sprendimas byloje M. v.

Bulgarija). Taigi tam tikros abejonės dėl vaiko aplinkos, kurioje vaikas gyvena, negali bÅ«ti objektyvus pagrindas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones - nustatyti laikinÄ jÄ vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ su tėvu, kol bus priimtas galutinis sprendimas byloje. IÅ¡vežus vaikÄ gyventi į kitÄ Å¡alį ir skubiai iÅ¡ esmės pakeitus jo gyevnamÄ jÄ , kultÅ«rinę ir kalbinę aplinkÄ , taip pat apribojus vaiko bendravimo su motina galimybes, tikėtina, kad bÅ«tų pažeisti nepilnamečio vaiko interesai.IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad Å¡iuo metu atsakovė ir Å¡alių nepilnametis vaikas gyvena Nyderlanduose.

Å iÄ aplinkybę patvirtina Nyderlandų miesto Almelo apylinkės teismo nutartys, kuriomis nustatyta laikina Å¡alių nepilnamečio vaiko priežiÅ«ra, paskirta vaikÄ prižiÅ«rinti Å¡eimos rÅ«pybos institucija, nustatyta laikina vaiko gyvenamoji vieta su motina ir pratęstas Å¡ių laikinųjų priemonių taikymo terminas iki 2013 m. gruodžio 10 d. (Almelo apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 16 d., 2011 m. gruodžio 23 d., 2012 m. kovo 14 d., 2012 m. birželio 13 d., 2012 m. rugpjūčio 29 d., 2012 m. gruodžio 10 d. nutartys, Rytų Nyderlandų apylinkės teismo 2013 m. sausio 9 d. nutartis).

Nors Å¡ios nutartys nepripažintos Lietuvoje, bet jose nustatyti faktai ir aplinkybės negali bÅ«ti ignoruojami. Manytina, kad Å¡alių nepilnamečio vaiko esminiams interesams pavojus negresia, nes minėtų nutarčių pagrindu yra nustatyta laikina Å¡alių nepilnamečio vaiko priežiÅ«ra, paskirta vaikÄ prižiÅ«rinti Å¡eimos rÅ«pybos institucija. Todėl teisėjų kolegija neįžvelgia priežasčių tam, kad iki bylos iÅ¡nagrinėjimo nepilnametis vaikas turėtų bÅ«ti atskirtas nuo motinos, nustatant jo gyvenamÄ jÄ vietÄ tėvu.

KritiÅ¡kai vertintinas ir apelianto teiginys, kad teismas tinkamai nemotyvavo savo priimtos nutarties. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiama pirmos instancijos nutartis yra motyvuota, teismas priimdamas nutartį vertino faktines bylos aplinkybes ir dėl jų pasisakė. Pagal kasacinio teismo praktikÄ Ä¯statyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtÄ teismo sprendimÄ (nutartį) neturi bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ Å¡alių byloje iÅ¡sakytÄ ar pateiktÄ argumentÄ . Atmesdamas skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams.

Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; V. de H. v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010).Kolegija, įvertinusi atskirojo skundo argumentus, byloje surinktÄ medžiagÄ , sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis priimta, nepažeidžiant procesinės ir materialinės teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymÄ Å¡eimos bylose, neprieÅ¡tarauja Å¡alių interesų pusiausvyrai, teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principams, be to, apsaugo prioritetinius nepilnamečių vaikų interesus, todėl atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti skundžiamÄ teismo nutartį nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).Netenkinus skundo neatsiranda pagrindo tenkinti ir ieÅ¡kovo praÅ¡ymo taikyti papildomas laikinÄ sias apsaugos priemones - įpareigoti atsakovę grÄ Å¾inti vaikÄ Ä¯ jo gyvenamÄ vietÄ su tėvu, o Å¡iai priemonei vykdyti iÅ¡duoti Reglamento Briuselis II 42 str. pažymėjimÄ .Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 1 p. kolegija n u t a r ė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 12 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkas                                                                     Virginijus Kairevičius Teisėjos                                                                                                   Danutė Kutrienė                                                                                                                                                                  Vilija Mikuckienė