2020-12-09 Nr. AB-23579-3-62-3-02929-2018-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-4952-1062/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02929-2018-7

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ramutės Ruškytės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo N. I. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. rugsėjo 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo N. I. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas N. I. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN), priteisti 7 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2018 m. lapkričio 13 d. iki 2018 m. lapkričio 27 d., atliekant nuobaudą kamerų tipo patalpose, iš jo buvo atimamas čiužinys-patalynė, dėl ko 16 val. per parą buvo priverstas stovėti, vaikščioti arba sėdėti ant šaltos metalinės lovos. Pareiškėjas paaiškino, jog, kadangi jis turi (duomenys neskelbtini), ilgiau pastovėjus ar pasėdėjus, atsiranda (duomenys neskelbtini) srities skausmai. Dėl minėtų atsakovo veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų, patyrė neturtinę žalą, pasireiškusią fiziniu skausmu ir orumo pažeminimu.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus PN, atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu buvo laikomas kamerų tipo patalpoje Nr. 43. Čiužiniai, kaip ir visa patalynė buvo išimami įsigaliojus Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) pakeitimams, patvirtintiems 2018 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. 1R-213. Pagal Taisyklių 220 punktą, patalynė į kamerų tipo patalpas perkeltiems nuteistiesiems išduodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad su šiais pakeitimais pareiškėjas buvo supažindintas pasirašytinai.

5. Atsakovo atstovas informavo, kad, įgyvendinant Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2018 m. spalio 19 d. įsakymą Nr. 1R-213 „Dėl teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymo Nr. 194 „Dėl Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“, 2018 m. lapkričio 12 d. Alytaus PN direktoriaus įsakymu Nr. 1-294 buvo patvirtintos nuteistųjų dienotvarkės „Dėl nuteistųjų dienotvarkių patvirtinimo“ (toliau – ir Dienotvarkė). Dienotvarkės 1.3 punkte įtvirtinta nuteistųjų, atliekančių bausmę kamerų tipo patalpose, dienotvarkė, kuri numato patalynės pridavimą ir išdavimą.

II. 6. Regionų apygardos administracinis teismas 2020 m. rugsėjo 1 d. sprendimu pareiškėjo N. I. skundą tenkino iš dalies ir pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas Alytaus PN nuo 2018 m. lapkričio 13 d. iki 2018 m. lapkričio 27 d., atliekant nustatyta tvarka paskirtą nuobaudą kamerų tipo patalpoje.

7. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2019 m. balandžio 10 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. birželio 3 d. nutartimi pareiškėjo apeliacinį skundą tenkino iš dalies: Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. balandžio 10 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas neišreikalavo papildomų bylai išnagrinėti reikšmingų faktinių įrodymų, kurie gali turėti esminės reikšmės teisingo ir pagrįsto sprendimo priėmimui, ir jų neištyrė. Atsižvelgus į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. birželio 3 d. nutarties išaiškinimus, buvo išreikalauti papildomi duomenys ir juos patvirtinantys dokumentai.

8. Teismas nurodė, kad pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš Alytaus PN veiksmų, pasireiškusių, pareiškėjo teigimu, tuo, kad nuo 2018 m. lapkričio 13 d. iki 2018 m. lapkričio 27 d., jį perkėlus į kamerų tipo patalpą, Alytaus PN pareigūnai čiužinį bei patalynę išduodavo tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui, patalynė būdavo surenkama 7.00 val. ryto ir grąžinama tik 23.00 val. vakaro. Kadangi pareiškėjas turi sveikatos problemų, jam atlikta (duomenys neskelbtini) operacija, todėl dėl tokių pataisos įstaigos pareigūnų buvo priverstas kentėti skausmus ir patyrė kankinimus.

9. Teismas, nagrinėdamas bylą, apžvelgė teisinį reguliavimą – Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso nuostatas, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtinto Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašo nuostatas ir Taisyklių nuostatas.

10. Teismas nurodė, kad byloje medicininių duomenų, jog pareiškėjas dėl jo sveikatos būklės negalėjo būti perkeltas į kamerų tipo patalpas, nėra pateikta, tačiau byloje pateikti išrašai iš medicininių dokumentų patvirtina, kad pareiškėjas turi sveikatos sutrikimų, bausmės atlikimo Alytaus PN metu dar iki ginčo laikotarpio pradžios ne kartą kreipėsi į Sveikatos priežiūros tarnybą dėl (duomenys neskelbtini) skausmo, likusio po (duomenys neskelbtini) operacijos. Sveikatos priežiūros tarnybos gydytojo P. R. 2018 m. lapkričio 13 d. įrašas medicininiuose dokumentuose patvirtina, kad dėl pareiškėjo sveikatos būklės buvo rekomenduota leisti jam čiužinį ir lovos patalynę turėti ištisą parą iki 2019 m. balandžio 1 d. Teismas nustatė, kad Alytaus PN administracija tik 2018 m. lapkričio 27 d. atsižvelgė į nurodytą gydytojo rekomendaciją pareiškėjui leisti visą parą turėti patalynę, kad jis ir dienos metu galėtų ilsėtis lovoje ant minkšto paviršiaus.

11. Teismas pabrėžė, kad nagrinėjamu atveju atsakovo atstovas turėjo pareigą paneigti pareiškėjo teiginius apie jo nurodytus pažeidimus. Įvertinęs bylos duomenis, teismas konstatavo, kad Alytaus PN nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog pataisos įstaigos administracijai 2018 m. lapkričio 13 d.–2018 m. lapkričio 27 d. laikotarpiu nebuvo žinoma apie gydytojo rekomendaciją dėl pareiškėjo sveikatos būklės pareiškėjui visą parą turėti patalynę, ar aplinkybes, iš karto po gautos gydytojo rekomendacijos objektyviai sutrukdžiusias priimti sprendimą.

12. Teismas konstatavo, kad Alytaus PN, neatsižvelgę į pareiškėjo sveikatos būklę ir gydytojo rekomendaciją, dienos metu paimdami iš pareiškėjo, atliekančio paskirtą nuobaudą – perkėlimą į kamerų tipo patalpą, čiužinį ir kitą patalynę, laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 13 d. iki 2018 m. lapkričio 27 d. pažeidė pareiškėjo teises į tinkamas bausmės atlikimo sąlygas.

13. Teismas, išanalizavęs byloje nustatytų aplinkybių visetą bei įvertinus jas patvirtinančius įrodymus, nusprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjo kalinimo sąlygos Alytaus PN galėtų būti vertintinos kaip kankinimas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio prasme, tačiau, atsižvelgęs į nustatytų kalinimo sąlygų pažeidimo pobūdį ir trukmę, konstatavo, kad pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei iš jo dienos metu nebūtų paimtas čiužinys ir kita patalynė.

14. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad, remiantis pareiškėjo paaiškinimais ir juos patvirtinančiais medicininių dokumentų duomenimis, nustatyta, kad pareiškėjas turi sveikatos sutrikimų – pasikartojantį (duomenys neskelbtini) skausmą po (duomenys neskelbtini) operacijos, dėl šios priežasties pareiškėjui dažnai skiriami vaistai nuo skausmo, tačiau byloje nėra pateikta medicininių duomenų, kuriuos būtų galima vertinti kaip objektyvius įrodymus, patvirtinančių, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjo sveikata būtų pablogėjusi. Byloje nenustatyta duomenų ir apie kitas fizines ar psichines pareiškėjo savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio ginčo laikotarpiu.

15. Teismas priėjo prie išvados, kad dėl nustatyto 14 parų trukusio kalinimo sąlygų pažeidimo pareiškėjo patirti neigiami išgyvenimai nesukėlė ilgalaikių ir nepataisomų padarinių nuteistojo fizinei ir psichinei sveikatai, jie nebuvo tokio masto ir pobūdžio, kad būtų galima spręsti dėl neturtinės žalos atlyginimo piniginėmis lėšomis. Atsižvelgęs į tai, teismas pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais nepriteisė ir konstatavo, kad pareiškėjo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimas yra pakankama satisfakcija už jo patirtą neturtinę žalą, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetamas kaip nepagrįstas.

III. 16. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

17. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjas po laikotarpio, praleisto kamerų tipo patalpoje, pradėjo dažniau vartoti nuskausminamuosius, nes padažnėjo (duomenys neskelbtini) skausmai.

18. Pareiškėjas pažymi, kad atsakovo veiksmai prilygsta kankinimui, kaip jis suprantamas pagal Konvencijos 3 straipsnį.

19. Vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo, pareiškėjas prašo priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą pinigais.

20. Atsakovo atstovas Alytaus PN atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

21. Atsakovas pažymi, kad visa su skundu susijusi medžiaga, atsiliepimas į pareiškėjo skundą buvo pateikti pirmosios instancijos teismui, buvo tinkamai išnagrinėta ir įvertinta, o pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, kad jam padaryta žala.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 22. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildino iš Alytaus PN neteisėtų veiksmų (neveikimo), neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sąlygų.

23. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Alytaus PN, neatsižvelgę į pareiškėjo sveikatos būklę ir gydytojo rekomendaciją, dienos metu paimdami iš pareiškėjo, atliekančio paskirtą nuobaudą – perkėlimą į kamerų tipo patalpą, čiužinį ir kitą patalynę, laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 13 d. iki 2018 m. lapkričio 27 d. Įvertinęs tai, teismas konstatavo, kad atsakovo atstovas pažeidė pareiškėjo teises į tinkamas bausmės atlikimo sąlygas.

24. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė neturtinės žalos atlyginimo pinigais.

25. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė neturtinės žalos atlyginimą pinigais.

26. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, jog Alytaus PN, neatsižvelgę į pareiškėjo sveikatos būklę ir gydytojo rekomendaciją, dienos metu paimdami iš pareiškėjo, atliekančio paskirtą nuobaudą – perkėlimą į kamerų tipo patalpą, čiužinį ir kitą patalynę, nuo 2018 m. lapkričio 13 d. iki 2018 m. lapkričio 27 d. pažeidė pareiškėjo teises į tinkamas bausmės atlikimo sąlygas. Teisėjų kolegija pažymi, kad Sveikatos priežiūros tarnybos gydytojo P. R. 2018 m. lapkričio 15 d. įrašas medicininiuose dokumentuose (I t., b. l. 143). patvirtina, kad dėl pareiškėjo sveikatos būklės buvo rekomenduota leisti jam čiužinį ir lovos patalynę turėti ištisą parą iki 2019 m. balandžio 1 d. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nurodė, kad minėtas išrašas yra 2018 m. lapkričio 13 d. Atsižvelgdama į non reformation in peius (draudimo bloginti skundą padavusio asmens padėtį) principą ir įvertinusi tai, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, jog pažeidimo laikotarpis yra nuo 2018 m. lapkričio 13 d. iki 2018 m. lapkričio 27 d., teisėjų kolegija nurodo, kad, vertinant, ar pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, aktualus laikotarpis yra nuo 2018 m. lapkričio 13 d. iki 2018 m. lapkričio 27 d. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovo atstovas aplaidžiai vykdė pareigas ir per vėlai sureagavo į Sveikatos priežiūros tarnybos gydytojo P. R. 2018 m. lapkričio 15 d. rekomendaciją.

27. Pasisakydama dėl neturtinės žalos atlyginimo būdo, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

28. Teisėjų kolegija pažymi, kad neturtinė teisė kai kuriais atvejais teismo gali būti apginta nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais, o teisės pažeidimo pripažinimas yra savarankiškas pažeistų teisių gynimo būdas. EŽTT, gindamas Konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, yra konstatavęs, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje D. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 42095/98; 2006 m. spalio 10 d. sprendimą byloje L. L. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 7508/02). Teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas, o tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99).

29. Pagal formuojamą teismų praktiką, grindžiamą principu, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama, vienas iš veiksnių, reikšmingų neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti ir teisingai atlyginti, yra teisinis gėris, į kurį kėsintasi ir dėl kurio pažeidimo buvo padaryta prašoma atlyginti neturtinė žala (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-706/2015). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. balandžio 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-239-690/2015 pažymėjo, kad aukštesnio laipsnio, masto stiprumo ir intensyvumo fiziniai ir dvasiniai išgyvenimai turi būti kompensuojami didesne pinigų suma, o ne tokio stipraus sukrėtimo, mažesnio intensyvumo nepatogumams atlyginti turi būti skiriama mažesnė suma. Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., 2020 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1124-1062/2020, 2020 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-716-261/2020).

30. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013). Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą, vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Priteistinos kompensacijos už patirtą neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas bent iš dalies atlyginti asmens neturtinius praradimus, sušvelninti patirtus neigiamus padarinius suteikiant galimybę naudotis kitais dvasinį ir fizinį pasitenkinimą teikiančiais dalykais, prarastas vertybes pakeisti kitais asmeniui vertingais dalykais, taip siekiant atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą. Taigi kiekvienu atveju teismas neturtinės žalos dydį nustato individualiai, pagal bylos aplinkybių visumą, įvertinęs konkrečiu atveju esančius objektyviuosius ir subjektyviuosius kriterijus, siekdamas teisingo kompensavimo bei vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1865-520/2017, 2017 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1853-520/2017, 2013 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1896/2013 ir kt.)

31. Pasisakydama dėl pareiškėjo argumentų, kad po ginčo laikotarpio jam teko dažniau vartoti nuskausminamuosius vaistus, teisėjų kolega akcentuoja, kad iš bylos medžiagos (I t., b. l. 162) matyti, jog pareiškėjui nuskausminamieji vaistai buvo skirti 2018 m. liepos 26 d., o kitą kartą tik 2019 m. vasario 19 d., t. y. tik praėjus daugiau nei 2 mėnesiams po ginčo laikotarpio. Įvertinusi nurodytus duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjo argumentai, jog po ginčo laikotarpiu jam teko dažniau vartoti nuskausminamuosius vaistus yra paneigti bylos medžiaga. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad byloje nėra duomenų, kad atsakovo atstovas sąmoningai siekė pabloginti pareiškėjui kalinimo sąlygas, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas buvo kankinamas.

32. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nurodytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į pažeidimo mastą ir trukmę (pareiškėjas ginčo laikotarpiu, t. y. nuo 2018 m. lapkričio 13 d. iki 2018 m. lapkričio 27 d., buvo laikomas kamerų tipo patalpose ne miego metu iš jo paimant visą patalynę kartu su čiužiniu, nors pagal gydytojo rekomendaciją patalynę pareiškėjas turėjo turėti visą parą), pareiškėjo nurodytus patirtus nepatogumus, ginamų vertybių pobūdį bei kitus anksčiau minėtus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, į non reformation in peius principą, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju teisės pažeidimo pripažinimas nelaikytinas pakankama ir teisinga satisfakcija už pareiškėjo teisių pažeidimą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas, priteisiant pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN, 75 Eur neturtinei žalai atlyginti, kuri yra pakankama jo patirtoms neigiamoms pasekmėms kompensuoti. Pareiškėjo prašomas priteisti neturtinės žalos atlyginimas nagrinėjamu atveju yra akivaizdžiai per didelis ir neadekvatus padarytam pažeidimui, todėl tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą visiškai ir priteisti jo prašomą 7 000 Eur neturtinę žalą nagrinėjamu atveju nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo N. I. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. rugsėjo 1 d. sprendimą pakeisti ir priteisti pareiškėjui N. I. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 75 Eur (septyniasdešimt penkis eurus) neturtinei žalai atlyginti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Ramutė Ruškytė

Skirgailė Žalimienė