13fad69d-2a2f-4b1f-9151-e50ce8afa6e9 · Kauno apygardos teismas

 Civilinė byla Nr. A2-1080-775/2023

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-11800-2019-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.4.2.9; 3.3.4.3; 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5

Kauno apygardos teismas

Nutartis

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. lapkričio 7 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Edita Šliumpienė,

teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R. B. atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo R. B. patikslintÄ praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2YT-19611-429/2019, suinteresuotas asmuo J. B..

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. PareiÅ¡kėjas R. B. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) prašė: 1) atnaujinti Kauno apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2YT-19611-429/2019 nagrinėjimÄ dalyse dėl santuokinio turto padalinimo ir iÅ¡laikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu; 2) po civilinės bylos atnaujinimo Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 11 d. sprendimu (toliau – sprendimas) patvirtintoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių pakeisti 4.2 ir. 4.3 punktus, juos papildant, kad Å¡ių punktų nuostatomis pakeičiamas Kauno apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 19 d. įsakymas civilinėje byloje Nr. L2-21346-254/2008, panaikinti 4.4 punktÄ dėl 10 800 Eur iÅ¡laikymo įsiskolinimo, panaikinti 1.3 ir 1.3.1 punktus, 3) po atnaujinimo pripažinti niekine 2009 m. kovo 31 d. santuokinio turto dalybų sutartį; butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – butas), padalinti pusiau, jį natÅ«ra priteisti J. B., iÅ¡ J. B. priteisti pareiÅ¡kėjui 34 899,21 Eur piniginę kompensacijÄ ; 1.2.1 punktÄ pakeisti, jame numatytÄ kompensacijos dydį padidinti iki 19 000 Eur; 4) priteisti pareiÅ¡kėjui jo turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Savo praÅ¡ymÄ motyvavo tuo, kad sprendimu buvo nutraukta pareiÅ¡kėjo ir J. B. (toliau – suinteresuotas asmuo) santuoka ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių (toliau – ir sutartis). Su teismo sprendimu jis 2019 m. nesusipažino, su juo susipažino 2022 m. Po sprendimo priėmimo pareiÅ¡kėjui 2022 m. lapkričio 21 d. paaiÅ¡kėjo aplinkybė, kad jo atžvilgiu buvo priimtas Kauno apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 19 d. teismo įsakymas civilinėje byloje Nr. L2-21346-254/2008 (toliau – ir teismo įsakymas) dėl iÅ¡laikymo vaikams L.

B., E. B. ir E. B. (toliau – vaikai) priteisimo, apie kurį, nagrinėjant santuokos nutraukimo bylÄ , jam nebuvo žinoma. Teismo įsakymo pareiÅ¡kėjas nėra gavęs, nes jis buvo įteiktas jo darbovietei. PareiÅ¡kėjo atžvilgiu atsirado du teismo sprendimai dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Be to, pareiÅ¡kėjas buvo apgautas suinteresuoto asmens dėl santuokinio turto pasidalinimo. Å alys neketino tuo metu skirtis, dalintis turto, nes iki 2019 m. balandžio mėnesio gyveno kartu, vedė bendrÄ Å«kį.

PareiÅ¡kėjas buvo priverstas perleisti buto dalį be kompensacijos mainais už galimybę gyventi kartu su vaikais, todėl Å¡is sandoris turi bÅ«ti vertinamas kaip tariamas. Be to, pareiÅ¡kėjas 2009 m. buto dalį suinteresuotam asmeniui perleido ir siekdamas užtikrinti vaikams gyvenamÄ jÄ vietÄ , nes tuo metu slapstėsi nuo policijos, turėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ . Žinodamas apie teismo įsakymÄ , pareiÅ¡kėjas nebÅ«tų sudaręs buto perleidimo sandorio. PareiÅ¡kėjui taip pat buvo žadama, kad buto dalis ir žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – ir žemės sklypas), bus skirti vaikų iÅ¡laikymui.

Todėl formaliai sutartyje buvo nurodomas išlaikymo įsiskolinimas tam, kad jam nereikėtų mokėti kompensacijos. Po santuokos nutraukimo tiek suinteresuotas asmuo, tiek vaikai ir toliau reikalavo iš pareiškėjo pinigų išlaikymui ir tokius jų reikalavimus pareiškėjas tenkino. 2022 m. spalio mėn. vaikai pareiškėjui pareiškė, kad jis turi juos remti ir pilnamečius. Pareiškėjas su tuo nesutiko, nes šalys buvo susitarusios, jog suinteresuotas asmuo iš jai atitekusios bendro turto dalies išlaikys vaikus.

PareiÅ¡kėjui sužinojus apie suinteresuoto asmens inicijuotÄ vykdomųjų dokumentų iÅ¡davimo procesÄ , tik tuomet suprato, kad buvo apgautas. Santuokos nutraukimo proceso metu pareiÅ¡kėjas nebuvo atstovaujamas advokato, sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių rengė suinteresuoto asmens atstovė, atstovaudama iÅ¡imtinai jos interesus, todėl pareiÅ¡kėjo nenaudai nebuvo tinkamai nustatyta žemės sklypo vertė ir neteisingai padalintas turtas. Be to, santuokos nutraukimo proceso metu jis buvo kritinės emocinės bÅ«klės. PareiÅ¡kėjo vertinimu, nurodytos priežastys yra pagrindas konstatuoti, kad sudarant sutartį pareiÅ¡kėjo valios dėl santuokinio turto padalijimo iÅ¡raiÅ¡ka turėjo trÅ«kumų.

Kadangi santuokos nutraukimo procesas buvo ydingas, pareiškėjas prašė jį atnaujinti ir peržiūrėti.

3. Suinteresuotas asmuo su patikslintu pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodė, kad nors sutartyje dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių nenurodyta, jog keičiamas teismo įsakymas, tačiau tai nieko nekeičia, nes nėra praÅ¡oma iÅ¡duoti vykdomÄ jį raÅ¡tÄ pagal teismo įsakymÄ . Suinteresuotas asmuo vadovavosi 2019 m. gruodžio 11 d. priimtu sprendimu. PareiÅ¡kėjas sutiko dėl iÅ¡laikymo ir iÅ¡laikymo įsiskolinimo dydžio. SusitarimÄ Å¡alys patvirtino paraÅ¡ais.

IÅ¡laikymo dydžio keitimas pagal teismo įsakymÄ yra tik procedÅ«rinis klausimas. PareiÅ¡kėjas apie teismo įsakymÄ turėjo žinoti, nes jis yra įsiteisėjęs, pareiÅ¡kėjas turėjo jį gauti, prieÅ¡ingu atveju, teismo įsakymas nebÅ«tų įsiteisėjęs. Sutartyje teismo įsakymas nėra įraÅ¡ytas per klaidÄ . Nors pareiÅ¡kėjas nebuvo atstovaujamas advokato, tačiau bylÄ nagrinėjantis teismas 2019 m. lapkričio 18 d. teismo posėdžio metu, kuriame asmeniÅ¡kai dalyvavo pareiÅ¡kėjas, iÅ¡aiÅ¡kino jam teises ir pareigas, teismas įsitikino, kad pareiÅ¡kėjas sutinka su visomis sutarties sÄ lygomis.

Pareiškėjas sutiko, prieštaravimų nereiškė, sutartis buvo patvirtinta teismo sprendimu. Pareiškėjas neginčija išlaikymo dydžio. Santuokinio turto dalybų sutartis, kurios pagrindu suinteresuotam asmeniui asmeninės nuosavybės teise atiteko butas, buvo sudaryta 2009 m. kovo 31 d. ir patvirtinta notaro. Pareiškėjas yra veiksnus, savo veiksmus suprantantis asmuo, todėl tiek sudarydamas 2009 m. kovo 31 d. turto padalijimo sutartį, tiek pasirašydamas 2019 m. sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių suprato, kad butas atitenka suinteresuotam asmeniui.

Priimant teismo sprendimÄ , pareiÅ¡kėjas žinojo apie 2009 m. kovo 31 d. turto padalijimo sutartį, žinojo, kad butas suinteresuotam asmeniui priklauso asmeninės nuosavybės teise, todėl Å¡iuo pagrindu procesas negali bÅ«ti atnaujintas. PareiÅ¡kėjas sutartyje dėl santuokas nutraukimo pasekmių patvirtino, kad yra skolingas dėl vaikų iÅ¡laikymo, kitu atveju, jis nebÅ«tų pasirašęs, kad yra skolingas 10 800 Eur. PareiÅ¡kėjo argumentai yra deklaratyvaus pobÅ«džio ir niekuo nepagrįsti.

PrieÅ¡ingai nei teigia pareiÅ¡kėjas, jis nėra apgautas, nes santuokinis turtas abiejų susitarimu atiteko suinteresuotam asmeniui, už kurį pareiÅ¡kėjui suinteresuotas asmuo įsipareigojo sumokėti 12 500 Eur kompensacijÄ , todėl nuo sutuoktinių lygių dalių principo nukrypta nebuvo. Å alys dėl dalijamo turto vertės susitarė pačios, turto vertė geriausiai buvo žinoma pareiÅ¡kėjui, nes jis tvarkė sklypo dokumentus. PareiÅ¡kėjas, susipažinęs su santuokos nutraukimo sÄ lygomis, galėjo dėl jų derėtis, be to, teismas Å¡alis buvo įpareigojęs tikslinti santuokos nutraukimo pasekmių sutartį.

Argumentai dėl pareiÅ¡kėjo sunkios emocinės bÅ«senos yra deklaratyvaus pobÅ«džio, nes santuokos nutraukimo metu pareiÅ¡kėjas buvo geros emocinės bÅ«klės ir suvokė savo veiksmus. Be to, nuo 2009 m. kovo 31 d. turto pasidalijimo sutarties sudarymo praėjo beveik 14 metų, todėl visiems pareiÅ¡kėjo reikalavimams, susijusiems su Å¡iuo sandoriu yra taikytinas 10 metų senaties terminas. Kadangi nėra padaryta esminių klaidų, kurios darytų teismo sprendimÄ neteisėtÄ , pagrindo taikyti CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktÄ byloje nėra.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Kauno apylinkės teismas 2023 m. gegužės 23 d. nutartimi pareiÅ¡kėjo patikslinto praÅ¡ymo netenkino ir atsisakė atnaujinti procesÄ civilinėje byloje Nr. 2YT-19611-429/2019, priteisė iÅ¡ pareiÅ¡kėjo suinteresuotam asmeniui 1 996,50 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .

5. Teismas nustatė, kad civilinė byla Nr. 2YT-19611-429/2019 buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, teismo posėdžiuose pareiÅ¡kėjas dalyvavo asmeniÅ¡kai. Sprendimas priimtas ir paskelbtas 2019 m. gruodžio 11 d. Bylos medžiaga ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO (toliau – LITEKO) duomenys patvirtina, kad teismo sprendimas pareiÅ¡kėjui buvo įteiktas, nors pareiÅ¡kėjas nurodė, kad teismo sprendimo jis negavo ir jį perskaitė tik 2022 m. rudenį. PareiÅ¡kėjas pats pasirašė sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, nagrinėjant santuokos nutraukimo bylÄ asmeniÅ¡kai dalyvavo teismo posėdžiuose, todėl teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad jam buvo žinoma, kokio turinio sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių buvo pateikta tvirtinti teismui, taip pat buvo žinoma sprendimo priėmimo ir paskelbimo data bei laikas. PareiÅ¡kėjui turėjo bÅ«ti žinoma ir suprantama, kad teismas 2019 m. gruodžio 11 d. priėmė ir paskelbė sprendimÄ , į kurį perkėlė sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sÄ lygas.

6. IÅ¡nagrinėjęs Å¡alių pateiktus dokumentus, civilinėje byloje esančiÄ medžiagÄ , vadovaudamasis Å¡alių, jų atstovų paaiÅ¡kinimais bei liudytojų parodymais, teismas nustatė, kad 2008 m. lapkričio 19 d. teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-21346-254/2008 iÅ¡ pareiÅ¡kėjo buvo priteistas iÅ¡laikymas jo nepilnamečiams vaikams. LITEKO duomenys patvirtina, kad teismo įsakymas yra įsiteisėjęs. Nors pareiÅ¡kėjas nurodė, kad apie jo atžvilgiu priimtÄ teismo įsakymÄ jis sužinojo taip pat tik 2022 m. lapkričio 21 d., tačiau teismas nustatė, kad pareiÅ¡kėjas 2009 m. kovo 23 d. pasirašė sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 6 punkte buvo nurodyta, kad Å¡alys susitaria pakeisti 2008 m. lapkričio 19 d. teismo civilinėje byloje įsakymu Nr. L2-21346-254/2008 priteistÄ iÅ¡laikymÄ nepilnamečiams vaikams. Be to, prie bylos prijungta civilinė byla Nr. L2-21346-254/2008 patvirtina, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 19 d. teismo įsakymas Nr. L2-21346-254/2008 įteiktas pareiÅ¡kėjo darbovietei 2008 m. gruodžio 14 d. ir pagal tuo metu galiojusiÄ Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalies redakcijÄ , toks įteikimas laikytinas tinkamu. Teismo įsakymu iÅ¡ pareiÅ¡kėjo taip pat buvo priteista 6,18 Eur (21,35 Lt) bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei, kurios buvo priverstinai iÅ¡ jo iÅ¡ieÅ¡kotos. Ä®vertinęs nurodytas aplinkybes, teismas pareiÅ¡kėjo argumentus, kad jam apie teismo įsakymÄ tapo žinoma tik 2022 m. lapkričio 21 d., pripažino nepagrįstais.

7. Å alys 2009 m. kovo 23 d. sudarytoje santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje, be kita ko sutarė, kad jiems priklausančio buto 2/3 dalys atitenka J. B., 1/3 dalis – R. B., pastarojo dalis skiriama vaikų iÅ¡laikymo daliai padengti. LITEKO duomenimis, minėta sutartis teismui tvirtinti pateikta nebuvo. PareiÅ¡kėjas 2009 m. kovo 31 d. buto dalį padovanojo J. B.. Å alys 2019 m. liepos 10 d. teismui pateikė praÅ¡ymÄ nutraukti santuokÄ bendru sutuoktinių sutikimu bei sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. 2019 m. lapkričio 18 d., teismo posėdžio metu Å¡alys buvo įpareigotos patikslinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Ä®vertinęs pirmos ir patikslintos sutarčių turinį, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad Å¡alys buvo įpareigotos tikslinti sutartį dėl to, jog į dalintinÄ turtÄ nebuvo įtrauktos visos jų turimos transporto priemonės. Å alys 2019 m. lapkričio 26 d. pateikė patikslintÄ sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje aptarė santuokos metu bendrosios jungtinės nuosavybė teise įgytÄ turtÄ (1.1. punktas); aptarė jo nuosavybės, vertės bei suinteresuoto asmens mokėtinos kompensacijos klausimus (1.2. punktas); nurodė nedalintinÄ turtÄ (1.3. punktas) bei aptarė nepilnamečių vaikų iÅ¡laikymo ir iÅ¡laikymo įsiskolinimo klausimus (4.2. – 4.4. punktai). 2019 m. gruodžio 10 d. žodiniame teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas dalyvavo. 2019 m. gruodžio 11 d. teismo sprendimas nutraukti pareiÅ¡kėjų santuokÄ bendru sutikimu apeliacine tvarka apskųstas nebuvo ir įsiteisėjo 2020 m. sausio 11 d.

8. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad terminas, per kurį pareiÅ¡kėjas turėjo kreiptis dėl proceso atnaujinimo CPK 368 straipsnio 1 dalies tvarka, turėtų bÅ«ti skaičiuojamas nuo 2019 m. gruodžio 11 d., todėl pareiÅ¡kėjas kreiptis dėl proceso atnaujinimo turėjo iki 2020 m. kovo 11 d. PareiÅ¡kėjas praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo pateikė 2022 m. gruodžio 12 d., t. y. nepraėjus daugiau nei vienam mėnesiui nuo jo nurodomo sužinojimo termino, bet praėjus 3 metams nuo teismo nurodomo sužinojimo termino. Kadangi sužinojimo terminas yra 2019 m. gruodžio 11 d., teismas pripažino, kad pareiÅ¡kėjas praleido CPK 368 straipsnyje nustatytÄ terminÄ .

9. PareiÅ¡kėjas praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ grindė CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, kadangi, jo vertinimu, jis perleido visÄ savo santuokoje įgyto turto dalį ir jo atžvilgiu yra priimti du teismo sprendimai dėl vaikų iÅ¡laikymo. Teigė, kad santuokos nutraukimo pasekmių sutartį jis pasirašė, nes buvo apgautas suinteresuoto asmens, taip pat dėl kritinės emocinės bÅ«senos, procese nebuvo atstovaujamas teisininko, o santuokos nutraukimo pasekmių sutartį teismas patvirtino, nesiaiÅ¡kindamas, dėl kokių priežasčių buvo sudaryta tokio pobÅ«džio sutartis.

10. Teismas nurodė, kad bendro turto (jo kiekio bei vertės) nurodymas ir jo pasidalijimas, nustatant kam ir kuri dalis sutuoktinių turto atitenka, yra iÅ¡imtinai sutuoktinių diskrecijoje, dėl to santuokÄ nutraukiant ypatingosios teisenos tvarka, esant sutuoktinių sutarčiai, teismas savarankiÅ¡kai negali taikyti nei CK 3.117 straipsnyje įtvirtinto sutuoktinių turto lygių dalių principo, nei CK 3.123 straipsnyje numatytų kriterijų, leidžiančių nukrypti nuo Å¡io principo, nebent sutartis prieÅ¡tarautų vieÅ¡ajai tvarkai ar iÅ¡ esmės pažeistų nepilnamečių vaikų ar vieno iÅ¡ sutuoktinių teises ir teisėtus interesus (CK 3.53 straipsnio 4 dalis).

Nurodytas teisinis reglamentavimas paneigia pareiÅ¡kėjo argumentus apie neįvertintÄ aplinkybę, jog teismo sprendimas patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių pažeidžia sutuoktinių lygių dalių bendrojoje jungtinėje nuosavybėje principÄ . Å alys pačios nurodė, kokia yra dalintino turto – žemės sklypo vertė – ir kaip jos pasidalina turtÄ , nutraukiant santuokÄ . Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas žemės sklype atliko darbus – iÅ¡kėlė elektros stulpÄ , įvedė komunikacijas, gavo statybos leidimÄ , rengė projektÄ , įrengė pamatus, mokėjo už minėtus darbus, todėl bÅ«tent pareiÅ¡kėjui buvo geriausiai žinoma tikroji žemės sklypo vertė, nutraukiant santuokÄ .

Todėl teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ne teismas nustatė sutarties Å¡alių sÄ lygas, o bÅ«tent pačios Å¡alys laisva valia pasirinko bÅ«dÄ , kaip nutraukus santuokÄ , pasidalinti turtÄ , kokia yra jo vertė. Be kita ko, Å¡alys susitarė ne tik tai, kad žemės sklypas atitenka J. B., bet ir tai, kad ji už sklypÄ sumoka pareiÅ¡kėjui kompensacijÄ â€“ pusę Å¡io sklypo vertės (sutarties 1.2 punktas). Sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių Å¡alys taip pat susitarė pasidalinti ne tik nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ žemės sklypÄ , bet ir kilnojamÄ jį turtÄ â€“ 3 transporto priemones, iÅ¡ kurių viena po santuokos nutraukimo atiteko pareiÅ¡kėjui, už vienÄ transporto priemonę J.

B. įsipareigojo sumokėti pareiÅ¡kėjui kompensacijÄ (sutarties 2.1 punktas). PrieÅ¡ingai nei teigia pareiÅ¡kėjas, negalima daryti iÅ¡vados, jog J. B. po santuokos nutraukimo atiteko visas santuokoje įgytas turtas, todėl teismas pareiÅ¡kėjo argumentÄ , kad jis iÅ¡ esmės neteko visos savo su J. B. užgyvento turto dalies, laikė nepagrįstu.

11. Teismas kaip nepagrįstÄ atmetė ir pareiÅ¡kėjo argumentÄ , kad procesas byloje turėtų bÅ«ti atnaujintas todėl, jog Å¡alys dėl iÅ¡laikymo ir iÅ¡laikymo įsiskolinimo vaikams priteisimo susitarė kitaip nei numatyta sutartyje, kad iÅ¡laikymo įsiskolinimo nebuvo, jis nustatytas tam, kad J. B. nemokėtų pareiÅ¡kėjui kompensacijos už žemės sklypÄ , o Å¡alių tikroji valia buvo ta, kad buto dalis ir žemės sklypas skirtas vaikų iÅ¡laikymui. Teismas pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjas teismo posėdžio metu nepaaiÅ¡kino, kodėl sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių jis nenurodė tikrųjų ketinimų. Be to, pareiÅ¡kėjas po teismo sprendimo priėmimo pervesdavo pinigų vaikams, J. B., nors, pasak pareiÅ¡kėjo, tokia pareiga pagal teismo sprendimÄ jam nebuvo kilusi. PareiÅ¡kėjo teigimu, Å¡alys iki 2019 m. balandžio mėnesio gyveno kartu, dėl ko, pasak pareiÅ¡kėjo, iÅ¡laikymo įsiskolinimo nebuvo, tačiau teismas šį argumentÄ laikė nepagrįstu, pažymėdamas, kad nepriklausomai nuo to, ar tėvai su vaikais gyvena kartu ar ne, jie turi pareigÄ iÅ¡laikyti savo nepilnamečius vaikus. Tačiau gali susidaryti situacija, kai vienas iÅ¡ tėvų, su kuriuo vaikai gyvena, netinkamai atlieka savo iÅ¡laikymo pareigÄ . Todėl Å¡alys, nutraukdamos santuokÄ bendru sutarimu, turi teisę sutartyje nustatyti, kad yra iÅ¡laikymo įsiskolinimas, ir Å¡iuo atveju Å¡alių susitarimas tiek dėl iÅ¡laikymo dydžio, tiek dėl iÅ¡laikymo įsiskolinimo dydžio nepažeidė pareiÅ¡kėjų ir jų nepilnamečių vaikų interesų.

12. Nors susidarė situacija, kad esant galiojančiam teismo įsakymui dėl iÅ¡laikymo priteisimo, teismas sprendimu šį klausimÄ iÅ¡sprendė dar kartÄ , tačiau, kaip minėta, priimant 2019 m. gruodžio 11 d. sprendimÄ , pareiÅ¡kėjui apie teismo įsakymÄ jau buvo žinoma. Todėl teismas pripažino, kad pareiÅ¡kėjas praleido terminÄ pateikti praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo Å¡ioje dalyje.

13. Teismas nustatė, kad pareiÅ¡kėjas nėra pripažintas neveiksniu, todėl nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo konstatuoti, jog jis nesuvokė pasiraÅ¡omų dokumentų turinio. Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjo nurodomi susirgimai jam netrukdė nuspręsti dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, santuokos nutraukimo, santuokoje įgyto registruotino kilnojamojo turto, prievolės padalijimo, todėl abejotina, ar jo nurodyta sveikatos bÅ«klė turėjo įtakos kitoms sutarties sÄ lygoms. PareiÅ¡kėjas turėjo pateikti teismui tokius medicininius duomenis, kuriuose bÅ«tų konstatuota, jog pareiÅ¡kėjas dėl ligos negalėjo suprasti atliekamų veiksmų esmės, o tokių duomenų byloje jis nepateikė.

14. Teismas iÅ¡ pareiÅ¡kėjo pateiktos 2023 m. kovo 8 d. pažymos nustatė, kad pareiÅ¡kėjas yra Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filialo duomenų registre nuo 2015 m. lapkričio 26 d. dėl psichikos ir elgesio sutrikimų dėl narkotinių medžiagų iÅ¡ kanapių vartojimo, priklausomybės sindromo ir nuo 2018 m. liepos 9 d. – dėl psichikos ir elgesio sutrikimų dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromo, jam buvo taikytas stacionarus gydymas nuo 2015 m. lapkričio 26 d. iki 2015 m. gruodžio 10 d., gydymas pagal psichosocreabilitacinę Minesotos programÄ â€“ nuo 2015 m. gruodžio 17 d. iki 2016 m. sausio 18 d., pakartotinai gydymas pagal psichosocreabilitacinę Minesotos programÄ â€“ nuo 2018 m. liepos 9 d. iki 2018 m. rugpjūčio 3 d., gydymo programÄ baigė sėkmingai. Liudytoja byloje apklausta pareiÅ¡kėjos sesuo M. I. taip pat patvirtino, kad pareiÅ¡kėjas gerdavo alkoholį. Teismas iÅ¡ nurodytų duomenų padarė iÅ¡vadÄ , kad jis gydėsi nuo priklausomybių sindromų, tačiau Å¡ie duomenys nėra pakankami patvirtinti, kad pareiÅ¡kėjas pasiraÅ¡ydamas santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, buvo tokios bÅ«klės, jog nesuprato, kÄ pasiraÅ¡antis. Minėti duomenys nepatvirtina ir to, jog pareiÅ¡kėjo liga yra tokio pobÅ«džio, dėl kurios jis nesiorientuotų aplinkoje bei negalėtų suprasti pasiraÅ¡omų dokumentų prasmės ar iÅ¡reikÅ¡ti savo tikrosios valios. PrieÅ¡ingai, iÅ¡ suinteresuoto asmens atstovės paaiÅ¡kinimų teismas nustatė, kad pareiÅ¡kėjas ilgÄ laikÄ dirba užsienio valstybėse, pats tvarko dokumentus, yra iÅ¡silavinęs ir atidus, kas patvirtina, jog pareiÅ¡kėjas supranta pasiraÅ¡omų dokumentų prasmę. Vien pareiÅ¡kėjo pažymos pateikimas apie jo sveikatos bÅ«klę nėra pagrindas atnaujinti procesÄ . PraÅ¡yme nutraukti santuokÄ Å¡alys buvo aptarusios savo sveikatos bÅ«klę, nurodydamos, kad jos yra visiÅ¡kai veiksnios, todėl pareiÅ¡kėjo nurodytus argumentus dėl jo emocinės bÅ«klės problemų atmetė kaip nepagrįstus.

15. Be to, Å¡alių santuokos nutraukimo pasekmių sutartis yra nedidelės apimties, tekstas nėra sudėtingas, sÄ lygos dėl turto padalijimo yra aiÅ¡kiai matomos bendrame tekste, laisva valia pasiraÅ¡yta tiek pareiÅ¡kėjo, tiek jo sutuoktinės, todėl teigti, jog pareiÅ¡kėjas nesuprato aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡tų sutarties sÄ lygų dėl santuokoje įgyto turto padalijimo nėra pagrindo. Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjo teiginiai laikytini nesuderinamais su protingo ir apdairaus asmens standartu.

16. Teismas atmetė ir pareiÅ¡kėjo argumentÄ , kad procesas byloje turėtų bÅ«ti atnaujintas todėl, jog pareiÅ¡kėjas nebuvo atstovaujamas profesionalaus teisininko ir jam nebuvo iÅ¡aiÅ¡kintos tokios sutarties pasiraÅ¡ymo teisinės pasekmės, kadangi Å¡i aplinkybė niekaip nesutrukdė pareiÅ¡kėjui savo teises ginti, skundžiant sprendimÄ instancine tvarka. Teismo sprendimas, priimtas 2019 m. gruodžio 11 d. ir iki 2020 m. sausio 10 d. įskaitytinai galėjo bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui. Å ia teise pareiÅ¡kėjas nepasinaudojo, tuo patvirtindamas savo valiÄ nutraukti Å¡alių santuokÄ sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nurodytomis sÄ lygomis. Jei pareiÅ¡kėjas pageidavo turėti atstovÄ , teisininkÄ , advokatÄ , galėjo sudaryti atstovavimo sutartį su advokatu ar kreiptis dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos. Be to, teisių pažeidimu pareiÅ¡kėjas laiko ne minimÄ sutarties patvirtinimo nesuvokimÄ , o tai, kad po teismo sprendimo priėmimo jam iÅ¡liko pareiga teikti iÅ¡laikymÄ vaikams, kai suinteresuotam asmeniui atiteko nekilnojamasis turtas – žemės sklypas bei kai pareiÅ¡kėjas 2009 m. kovo 31 d. sutartimi padovanojo savo buto dalį J. B., tačiau įvertinus sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių turinį, nėra nustatyta teisės taikymo klaida.

17. Nors pareiÅ¡kėjas teigė, kad teismas nesiaiÅ¡kino tikrųjų Å¡alių ketinimų ir valios, tačiau Å¡alys, teikdamos teismui praÅ¡ymÄ dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktiniu sutikimu, aiÅ¡kiai nurodė, jog Å¡alys perskaitė ir sudarė Å¡iÄ sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, atitinkančiÄ jų valiÄ ir tikslus, paraÅ¡ais patvirtino, kad visos Å¡ios sutarties nuostatos yra sÄ Å¾iningos, protingos ir teisingos. Teismas įpareigojo sutartį tikslinti, be to, pareiÅ¡kėjas teismui paaiÅ¡kino, kad teisėja, prieÅ¡ nutraukiant santuokÄ , jam iÅ¡aiÅ¡kino teises, siÅ«lė ginčyti buto dalies dovanojimo sutartį. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad teismas santuokos nutraukimo byloje nebuvo pasyvus, gilinosi į sutarties sÄ lygas, todėl pareiÅ¡kėjo argumentus dėl teismo pasyvumo teismas atmetė kaip nepagrįstus.

18. Apibendrinęs nurodytas aplinkybes, teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjas laisva valia pasirašė teisinę galiÄ turinčiÄ sutartį, bÅ«damas visiÅ¡kai veiksnus, gebantis suvokti savo veiksmus, suprato jos sÄ lygas, prisiėmė numatytas teises ir pareigas. Teismui, įvertinus sutartį sutuoktinių interesų apsaugos aspektu, nebuvo pagrindo santuokos nutraukimo pasekmių sutarties dalį dėl turto padalijimo pripažinti prieÅ¡taraujančia įstatymo reikalavimams, vieÅ¡ajai tvarkai ir gerai moralei bei pažeidžiančia pareiÅ¡kėjo turtines teises. Kadangi teismas jokios aiÅ¡kios teisės normos taikymo klaidos nepadarė, teismas konstatavo, kad pareiÅ¡kėjas nepagrindė sÄ lygų, bÅ«tinų procesui CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytu pagrindu atnaujinti, o jo praÅ¡yme nurodytos aplinkybės negali bÅ«ti vertinamos kaip proceso atnaujinimo pagrindas užbaigtoje civilinėje byloje, todėl pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo dėl proceso atnaujinimo netenkino, atsisakydamas atnaujinti procesÄ (CPK 370 straipsnio 3 dalis).

19. Spręsdamas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo, teismas nustatė, kad teikiant atsiliepimÄ Ä¯ praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo, suinteresuotas asmuo pateikė duomenis apie patirtas 726 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas ir 1 270,50 Eur iÅ¡laidas už pasirengimÄ keturiems teismo posėdžiams bei atstovavimÄ keturiuose teismo posėdžiuose, kurių trukmė atitinkamai buvo 18 min., 1 val. 48 min., 1 val. 43 min., 1 val. 35 min. Ä®vertinęs, kad suinteresuoto asmens praÅ¡omų priteisti iÅ¡laidų advokatės pagalbai apmokėti dydis atitinka rekomendacijas, o iÅ¡laidos pagrįstos įrodymais, teismas iÅ¡ pareiÅ¡kėjo suinteresuotam asmeniui nutarė priteisti 1 996,50 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

20. PareiÅ¡kėjas (toliau – apeliantas) praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 23 d. nutartį panaikinti ir atnaujinti procesÄ civilinėje byloje Nr. 2YT-19611-429/2019. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:

20.1. Teismas nepagrįstai nenustatė apelianto teisėtų interesų pažeidimo, o kartu ir vaikų interesų pažeidimo, nevertino aplinkybių dėl santuokinio turto pasidalinimo, vaikų išlaikymo, tariamo išlaikymo įsiskolinimo santykyje su realia sutuoktinių valia.

20.2. Apelianto teigimu, Å¡alys dar 2009 m. kovo 23 d. jų sudarytoje, bet teismui nepateiktoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių modeliavo, kad dalis apeliantui priklausančio santuokinio turto atiteks vaikų iÅ¡laikymui. Tuokart santuokos nenutraukė, bet savo ketinimus netinkamai įformino po savaitės pasiraÅ¡ytoje notarinėje 2009 m. kovo 31 d. santuokinio turto dalybų sutartyje, pagal kuriÄ apeliantui priklausanti ½ dalis buto atiteko suinteresuotam asmeniui be jokios kompensacijos. Teismas klaidingai Å¡iÄ sutartį vertina kaip dovanojimo. Å is sandoris neatitiko realių Å¡alių ketinimų, kadangi, pasak apelianto, jis buvo priverstas tokį sandorį sudaryti be jokios kompensacijos, mainais už „galimybę gyventi kartu su vaikais“. Å is sandoris turi bÅ«ti vertinamas ir kaip tariamas (CK 1.86 straipsnis), nes Å¡alys neketino tuo metu skirtis, dalintis turto, o apelianto turto dalies perleidimas buvo „kaip garantas“, vaikų iÅ¡laikymui užtikrinti. Kaip minėta, tariamo „garanto“ neprireikė, kadangi Å¡alys iki pat 2019 m. balandžio mėnesio gyveno kartu ir vedė bendrÄ Å«kį, kaip ir nurodoma jų 2019 m. liepos 9 d. pareiÅ¡kime, apeliantas visuomet iÅ¡laikė vaikus. Tai patvirtina ir ta aplinkybė, kad suinteresuotas asmuo niekada nėra siekęs priverstinai vykdyti 2008 m. lapkričio 19 d. teismo įsakymÄ . Apelianto vertinimu, Å¡alių veiksmai neatitiko jų realių ketinimų. Apeliantas patikėjo J. B., kad jo santuokinio turto dalis bus skirta vaikų iÅ¡laikymui, tačiau faktiÅ¡kai minėtas turtas perėjo ne vaikų, bet suinteresuoto asmens naudai. Tokiu bÅ«du buvo pažeisti tiek apelianto, tiek vaikų interesai.

20.3. Teismas nepagrįstai nevertino svarbios aplinkybės, kad suinteresuotas asmuo apelianto praÅ¡ymo atnaujinti bylos nagrinėjimÄ procese, sakė netiesÄ apie jų bendrÄ gyvenimÄ nuo 2009 m. iki 2019 m. balandžio. Teigė, kad apeliantas tuo laikotarpiu su Å¡eima praktiÅ¡kai negyveno, ja nesirÅ«pino ir neiÅ¡laikė, nemokėjo mokesčių ar pan. Tokie suinteresuoto asmens paaiÅ¡kinimai iÅ¡ esmės negali bÅ«ti pripažinti teisingais ir pagrįstais. Å alys minėtu laikotarpiu ne tik kartu gyveno, bet ir intensyviai vedė bendrÄ Å«kį, plėtojo ir gausino savo turtÄ . IÅ¡ esmės ginčo nekilo ir dėl tos aplinkybės, kad apeliantas 2009–2016 metais nuolat uždarbiaudavo užsienyje, jo atlyginimas buvo pervedamas suinteresuotam asmeniui, nors teismas atsisakė iÅ¡reikalauti iÅ¡ suinteresuoto asmens įrodymus apie iÅ¡ apelianto gautas sumas. Å ios aplinkybės taip pat rodo, kad „garantas“ buvo tariamas, kadangi apeliantas vykdė iÅ¡laikymo pareigas vaikams, kas patvirtina iÅ¡laikymo įsiskolinimo fiktyvumÄ ir paneigia santuokinio turto pasidalinimo sutarties ir vaikų iÅ¡laikymo įsiskolinimo realumÄ .

20.4. Å alių turtiniai klausimai ir vaikų iÅ¡laikymo klausimai praÅ¡omoje atnaujinti byloje iÅ¡spręsti ydingai. Apeliantas iÅ¡ esmės neteko viso santuokoje užgyvento turto (tariama kompensacija už sklypÄ mainais už tariamÄ iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ nevertintina). Taip pat pažeisti ir Å¡alių vaikų interesai, kadangi, nors apeliantui buvo žadama, kad pagal sutarties dėl santuokos nutraukimo sÄ lygas Å¡alys „iÅ¡sinulins“ ir jis nebus skolingas iÅ¡laikymo vaikams, o visas iÅ¡ jo pareiÅ¡kėjai atitekęs jo santuokinis turtas bus skirtas vaikų iÅ¡laikymui, suinteresuotas asmuo nuslėpė sklypo pardavimÄ ir vertė vaikus vis praÅ¡yti apeliantÄ pinigų įvairiems poreikiams. Pagal įstatymÄ tėvai turi pareigÄ remti ir pilnamečius vaikus, reikalingus iÅ¡laikymo, jeigu jie mokosi aukÅ¡tojoje mokykloje, tačiau esant tokiam vaikų reikalavimui, apeliantas nebegalėtų jo įgyvendinti, kadangi formaliai jau yra viskÄ perdavęs J. B., kuri neformalaus susitarimo nevykdo ir gali nevykdyti ateityje, todėl yra bÅ«tinybė Å¡alių santuokos nutraukimo procesÄ atnaujinti ir tinkamai iÅ¡spręsti Å¡alių santuokos nutraukimo pasekmes.

20.5. Teismas sprendimu patvirtindamas sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, akivaizdžiai be pagrindo nukrypo nuo įstatyme įtvirtinto sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, nesiaiÅ¡kino ir nenustatė reikÅ¡mingų Å¡alių tarpusavio turtinių santykių ir vaikų iÅ¡laikymo (įsiskolinimo) klausimų aplinkybių. Teismas, prieÅ¡ tvirtindamas sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, nepatikrino, ar tokia sutartimi nėra pažeidžiamos apelianto teisės ir teisėti interesai, taip pažeisdamas CK 3.53 straipsnio 4 dalį, nes pagrindų nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo nebuvo. Be to, apeliantas pats buvo tokios bÅ«klės, kad, pasiraÅ¡ydamas sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, negalėjo tinkamai įvertinti jos turinio ir suvokti, kad yra pažeidžiamos jos teisės ir teisėti interesai. Jis nebuvo atstovaujamas advokato, konsultavo jį iÅ¡ esmės suinteresuoto asmens atstovė, be to, praÅ¡ymÄ nutraukti santuokÄ nagrinėjęs teismas jį patikino, kad jo tariamas tikslas „iÅ¡sinulinti“ tokia sutartimi gali bÅ«ti pasiektas. Teismo argumentai, kad apeliantas neįrodė savo sunkios emocinės bÅ«senos, nebuvo pripažintas neveiksniu, teismų praktikoje yra kraÅ¡tutinis valios trÅ«kumas ir nėra bÅ«tina įrodyti aplinkybė. Žvelgiant į Å¡alių tarpusavio santykius ir sprendimus, apelianto priklausomybės, nelabai logiÅ¡ki ir paaiÅ¡kinami jo sprendimai bÅ«tent ir patvirtina jo valios defektus, vertintinus kartu su vėlesniu kreipimusi dėl proceso atnaujinimo.

21. Suinteresuotas asmuo atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ , nutartį palikti nepakeistÄ , priteisti iÅ¡ apelianto suinteresuoto asmens turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais:

21.1. Teismas neturėjo jokio pagrindo pripažinti apelianto interesų pažeidimo, kadangi 2009 m. kovo 23 d. sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių teismui pateikta nebuvo, todėl pagrįstai galima teigti, kad nebuvo įgyvendinta šalių valia, todėl šia sutartimi remtis negalima. Apeliantas notarų biure 2009 m. kovo 31 d. pasirašė turto dalybų sutartį dėl buto perleidimo. Šalys aiškiai suvokė savo veiksmus, be to, sutartį patvirtino notaras.

21.2. Turto dalybų sutarčiai ginčyti jau yra suėjusi 10 metų senatis. Suinteresuotas asmuo 2023 m. balandžio 20 d. posėdžio metu nurodė, kad ji 2009 m. nusprendė skirtis, nes apeliantas metus laiko negyveno su Å¡eima, neiÅ¡laikė vaikų, nemokėjo mokesčių už butÄ , paliko jÄ vienÄ su trimis vaikais, tačiau santuokos nutraukimo sutarties pasiraÅ¡ymo metu apeliantas paprašė suinteresuoto asmens duoti jam dar vienÄ Å¡ansÄ bandyti gyventi kartu. Suinteresuotas asmuo sutiko ir skyrybos neįvyko. Tarpusavyje Å¡alys susitarė, kad dėl apelianto gyvenimo bÅ«do, t. y. nesaikingo alkoholio vartojimo, apeliantas savo buto dalį perraÅ¡ys suinteresuotam asmeniui, kad J. B. turėtų kur gyventi su trimis vaikais, t. y. ne dėl to, kad apeliantui bÅ«tų galimybė pasilikti gyventi su vaikais ir ne dėl iÅ¡laikymo. Apeliantas per 10 metų visiÅ¡kai nepasitaisė, iki 2019 m. nors Å¡alys ir neiÅ¡siskyrė, tačiau kartu ir negyveno. Jei apeliantas mėnesį gyvendavo namuose, 2–3 mėnesius jo namuose nebÅ«davo. Vaikų jis beveik nebeiÅ¡laikė, mokesčių už butÄ jis niekada nemokėjo, net nežinojo, kiek suinteresuotas asmuo moka už tÄ butÄ , ir per tuos 10 metų niekada pretenzijų į butÄ neturėjo.

21.3. Apeliantas yra veiksnus, savo veiksmus suprantantis asmuo, todėl sudarydamas 2009 m. kovo 31 d. turto padalijimo sutartį dėl buto ½ dalies perleidimo, savo veiksmus suvokė. Be to, apeliantas niekada jokių pretenzijų dėl buto nereiÅ¡kė. Byloje nėra pateikta visiÅ¡kai jokių įrodymų, leidžiančių pagrįsti, kad apeliantas nesuvokė savo veiksmų, todėl jo argumentai yra visiÅ¡kai nepagrįsti. Apelianto argumentus dėl jo neva prastos psichinės bÅ«klės, paneigia teismo padarytos iÅ¡samios ir argumentuotos iÅ¡vados, kadangi sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių pasiraÅ¡ymo metu jokių pažymų, liudijančių apelianto prastÄ psichinę bÅ«senÄ , byloje nepateikta, o tai reiÅ¡kia, kad apeliantas neįrodė, jog nesuprato savo veiksmų, pasiraÅ¡ydamas 2019 m. sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, kuri, kaip patvirtina faktinės aplinkybės, buvo tikslinta, ir apeliantas jÄ pasirašė pakartotinai.

21.4. Byloje nėra jokių įrodymų, leidžiančių sutikti su apelianto argumentu, kad jis „buvo priverstas tokį susitarimÄ sudaryti, be jokios kompensacijos, mainais už „galimybę gyventi kartu su vaikais“. Nesuvokiama, kaip galima priversti suaugusį, brandų ir veiksnų žmogų sudaryti sandorį notarų biure, ypač perleisti turtÄ , t. y. 1/2 buto. Jei apeliantas manė, kad jo teisės yra pažeistos, galėjo bet kuriuo metu kreiptis į teismÄ ir ginčyti sandorį, tačiau nuo pat jo sudarymo momento, praėjus daugiau kaip 14 metų, to nedarė, dėl ko akivaizdžiai yra suėjusi senatis tokio sandorio ginčijimui. Be to, santuokos nutraukimo byloje vykusių posėdžių metu, teismas iÅ¡aiÅ¡kino apeliantui teisę ginčyti 2009 m. kovo 31 d. turto padalijimo sutartį, todėl apie Å¡iÄ galimybę pareiÅ¡kėjas dar 2019 m. žinojo.

21.5. Nors santuoka 2009 m. tarp Å¡alių nebuvo nutraukta, tačiau Å¡alys iki 2019 m. negyveno kaip Å¡eima. Pats apeliantas pasiÅ«lė skirtis, dėl ko Å¡alys ir kreipėsi dėl santuokos nutraukimo, praėjus daugiau kaip 10 metų nuo 2009 m. kovo 31 d. turto pasidalijimo sutarties pasiraÅ¡ymo, ir nutarė santuokÄ nutraukti. Å alys sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių įrašė sÄ lygÄ , kad apeliantas yra skolingas vaikų iÅ¡laikymui net 10 800 Eur sumÄ , kitu atveju, apeliantas nebÅ«tų pasirašęs, kad yra skolingas. Akivaizdu, kad pats apeliantas nevykdė pareigos iÅ¡laikyti vaikus, dėl ko ir susidarė vaikų iÅ¡laikymo įsiskolinimas. Apelianto teisėti interesai niekada nebuvo pažeisti, o vaikų interesus pažeidinėjo pats apeliantas, kadangi jiems neteikė jokio iÅ¡laikymo. Apeliantas dar 2008 m. nevykdė pareigos iÅ¡laikyti vaikus, dėl ko suinteresuotas asmuo ir kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo, kuris yra įsiteisėjęs.

21.6. Santuokos nutraukimo sÄ lygos 2019 m. liepos 10 d. abiejų Å¡alių pasiraÅ¡ytos buvo teisingos ir atitinkančios faktinę situacijÄ , prieÅ¡ingu atveju, apeliantas tiesiog tokio pobÅ«džio sutartyje nebÅ«tų pasirašęs. Juolab Å¡alių santuokos nutraukimo byla buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka trijuose teismo posėdžiuose, kuriuose apeliantas pats dalyvavo. 2019 m. gruodžio 11 d. buvo priimtas ir paskelbtas teismo sprendimas nutraukti Å¡alių santuokÄ bendru sutuoktinių sutikimu, kuris apeliacine tvarka apskųstas nebuvo. Todėl suinteresuoto asmens vertinimu, praÅ¡ydamas atnaujinti procesÄ , apeliantas siekia turtinės naudos sau – norėdamas gauti didesnę piniginę kompensacijÄ už turtÄ bei siekdamas iÅ¡vengti turtinės prievolės – iÅ¡laikymo įsiskolinimo vaikams.

21.7. Nėra pagrindo teigti, kad apeliantas iÅ¡ esmės neteko viso savo turto, nes jis pats savo valia, savo noru pas notarÄ 2009 m. kovo 31 d. pasirašė turto dalybų sutartį dėl buto ir aiÅ¡kiai suvokė savo veiksmus. Nutraukiant santuokÄ sutarties 1.2. punktu Å¡alys susitarė, jog J. B. po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise atitenka žemės sklypas, 25 000 Eur vidutinės rinkos vertės, abiejų pareiÅ¡kėjų susitarimu. J. B. įsipareigoja sumokėti apeliantui 1/2 dalies žemės sklypo vertės piniginę kompensacijÄ , t. y. 12 500 Eur, už jai po santuokos nutraukimo atitenkantį žemės sklypÄ . Taigi, Å¡alys susitarė dėl dalintino žemės sklypo vertės, todėl iÅ¡ suinteresuoto asmens apeliantui buvo priteista teisinga ½ dalies žemės sklypo vertę atitinkanti piniginė kompensacija. Å alims pasiraÅ¡ant sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, butas buvo asmeninė suinteresuoto asmens nuosavybė ir nutraukiant santuokÄ , nedalintina, o žemės sklypas buvo dalintinas ir Å¡alys susitarė dėl žemės sklypo vertės bei piniginės kompensacijos, todėl jokio nukrypimo nuo lygių dalių principo nebuvo.

21.8. BylÄ nagrinėjęs teismas aiÅ¡kinosi, ar Å¡alių sutartos sÄ lygos neprieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymo normoms, ar atitinka Å¡alių valiÄ , nes tokia ir yra teismo pareiga. Å alių santuokos nutraukimo byla buvo nagrinėjama net trejuose teismo posėdžiuose, kuriuose apeliantas galėjo aiÅ¡kintis visas sÄ lygas, galėjo praÅ¡yti teismo leisti jam susirasti atstovÄ , tačiau to nedarė, nes aiÅ¡kiai suvokė pasiraÅ¡omų sÄ lygų turinį. Todėl jokių apelianto valios defektų, kaip jis teigia, nebuvo, nes jis sÄ moningai, bÅ«damas veiksnus asmuo, pasirašė dokumentus.

21.9. Apeliantas atskirajame skunde visiÅ¡kai nepasisakė dėl teismo nustatytų aplinkybių ir neskundžia nutarties dalies, kuria konstatuota, kad pareiÅ¡kėjas yra praleidęs CPK 368 straipsnyje nustatytÄ terminÄ . Taigi, laikytina, kad apeliantas sutinka su teismo padaryta iÅ¡vada, jog terminas atnaujinti procesÄ yra praleistas. Apeliantas, praÅ¡ydamas atnaujinti procesÄ , remiasi CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktu, tačiau jokia teisės normos taikymo klaida padaryta nebuvo, dėl ko apelianto praÅ¡ymas atmestas pagrįstai.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, iÅ¡skyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas iÅ¡imtis (CPK 338 straipsnis).

23. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs atskirÄ jį skundÄ , nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.

24. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl nutarties (ne)teisėtumo

25. Proceso atnaujinimo tvarkÄ reglamentuoja CPK XVIII skyriaus normos. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galiÄ , jis tampa neginčytinas ir privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims bei vykdytinas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Siekiant užtikrinti normaliÄ civilinių santykių raidÄ , kuriai bÅ«tinas stabilumas, perspektyvinio prognozavimo galimybė, turi bÅ«ti reikalingas teisinis tikrumas, pasitikėjimas įsiteisėjusiais teismo sprendimais. Atnaujinus procesÄ tokiu sprendimu užbaigtoje byloje, atsiranda teisinis neapibrėžtumas, nes joje iÅ¡spręsto Å¡alių teisinės padėties klausimo sprendimas vėl tampa nežinomas, o dalyvavimas su ginčo dalyku susijusiuose santykiuose – rizikingas. Dėl to proceso atnaujinimas civilinio proceso teisės doktrinoje pripažįstamas iÅ¡imtiniu bÅ«du įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiÅ«rėti, praÅ¡ymai dėl proceso atnaujinimo turi bÅ«ti ribojami laiku ir res judicata galiÄ Ä¯gijęs bei įvykdytas teismo sprendimas gali bÅ«ti peržiÅ«rėtas tik esant proceso atnaujinimo pagrindams ir tuos pagrindus taikant neformaliai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 21 d. nutartį Nr. 3K-3-303/2007).

26. CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti konkretÅ«s proceso atnaujinimo pagrindai, tai yra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi faktai, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo bÅ«ti nustatytas, peržiÅ«rint bylÄ instancine tvarka. Siekiant apsaugoti bylos dalyvių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių stabilumÄ , užkertant keliÄ formaliam Å¡io instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, įstatyme nustatytos proceso atnaujinimo sÄ lygos: įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia besikreipiančio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 365 str. 1 d.); asmuo su praÅ¡ymu dėl proceso atnaujinimo į teismÄ turi kreiptis per nustatytÄ terminÄ (CPK 368 str.); prie praÅ¡ymo turi bÅ«ti pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimÄ (CPK 369 str. 2 d.) ir kt. Ä®statymų leidėjas numatė proceso atnaujinimo galimybę tik esant pakankamiems esminės klaidos byloje įrodymams, pareiÅ¡kėjui veikiant sÄ Å¾iningai ir aktyviai.

27. CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta, kad procesas gali bÅ«ti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje) yra padaryta aiÅ¡ki teisės normos taikymo klaida ir sprendimas (nutartis) nebuvo peržiÅ«rėtas apeliacine tvarka. Kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiÅ¡ki, įstatymas neatskleidžia, Å¡i sÄ voka yra vertinamoji. Dėl to, ar pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje) padaryta teisės normos taikymo klaida yra aiÅ¡ki ir ar tai sudaro pagrindÄ atnaujinti procesÄ , sprendžia praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ nagrinėjantis teismas (CPK 370 straipsnio 3 dalis). Pagrindas atnaujinti procesÄ gali bÅ«ti teisės normos taikymo klaida, padaryta teismui netinkamai taikant tiek proceso, tiek materialiosios teisės normas. Klaida turi bÅ«ti ne tik aiÅ¡ki, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimÄ (nutartį) neteisėtÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2005; 2007 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2007).

28. PareiÅ¡kėjas praÅ¡o atnaujinti procesÄ civilinės bylos Nr. 2YT-19611-429/2019 dalyje dėl santuokinio turto padalijimo ir iÅ¡laikymo vaikams priteisimo.  Nurodo, kad teismas padarė aiÅ¡kiÄ teisės normos taikymo klaidÄ â€“ netinkamai pritaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.117 straipsnio 1–3 dalių, CK 3.119, 3.123, 3.127, 3.200 straipsnių nuostatas, reglamentuojančias sutuoktinių bendro turto padalijimÄ , nes iÅ¡ esmės visas sutuoktinių turtas, pažeidžiant pareiÅ¡kėjo interesus, liko J. B., taip pat priteistas fiktyvus iÅ¡laikymo įsiskolinimas. Teismas priėmė naujÄ sprendimÄ dėl jau teismo įsakymu priteisto iÅ¡laikymo, pažeisdamas CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punktÄ . Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, skundžiamoje nutartyje padarytas iÅ¡vadas, o taip pat pareiÅ¡kėjo bei suinteresuoto asmens nurodomas aplinkybes sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta (CPK 263 straipsnio 1 dalis).

29. CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatyta, kad procesas gali bÅ«ti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiÅ¡ki teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtÄ sprendimÄ (nutartį, įsakymÄ ar nutarimÄ ), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiÅ«rėtas apeliacine tvarka.

30. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad 2009 m. kovo 31 d. santuokinio turto dalybų sutartis iÅ¡ tikrųjų neatitiko realių Å¡alių ketinimų, nes pagal Å¡alių susitarimÄ notarine sutartimi J. B. perleista pareiÅ¡kėjo buto dalis turėjo bÅ«ti skirta vaikų iÅ¡laikymui, tačiau iÅ¡ tikrųjų faktiÅ¡ai perėjo ne vaikų, bet pareiÅ¡kėjos J. B. naudai.

31. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nagrinėjant proceso atnaujinimo klausimÄ , jis sprendžiamas tik ta apimtimi, kuria buvo iÅ¡nagrinėta civilinė byla. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė ypatinga teisena užvestÄ civilinę bylÄ dėl santuokos nutraukimo sutuoktinių bendru sutikimu. Å ioje byloje buvo praÅ¡oma teismo tvirtinti santuokos nutraukimo pasekmių sutartį pareiÅ¡kėjų nurodytomis sÄ lygomis. Minėtoje sutartyje nurodyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra asmeninė J. B. nuosavybė. Su tokia sutarties sÄ lyga pareiÅ¡kėjas R. B. sutiko. TokiÄ savo valiÄ J. B. patvirtino pasiraÅ¡ydamas sutartį net du kartus, nes santuokos nutraukimo pasekmių sutartis buvo tikslinama ir teismui teikiama du kartus. Bylos nagrinėjimas vyko žodinio proceso tvarka, pareiÅ¡kėjas J. B. pats dalyvavo teismo posėdžiuose, tačiau byloje nėra duomenų, kad Å¡io santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimo metu jis bÅ«tų kėlęs klausimÄ , jog 2009 m. kovo 31 d. turto padalinimo sutartis neatitinka jo tikrosios valios, kad ji turėtų bÅ«ti vetintina kaip tariama ir jis ketina jÄ ginčyti. Kol minėta sutartis nėra nuginčyta, laikytina, jog sutartis jos sudarymo metu atitiko Å¡alių valiÄ . Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad proceso atnaujinimo stadijoje pareiÅ¡kėjo R. B. teikiami argumentai dėl 2009 m. kovo 31 d. turto padalinimo sutarties teisėtumo ir jos galiojimo nėra susiję su civilinės bylos Nr. 2YT-19611-429/2019 nagrinėjimo dalyku ir priimtu sprendimu, todėl jie neturi reikÅ¡mės sprendžiant proceso atnaujinimo klausimÄ byloje dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutikimu. 2009 m. kovo 31 d. turto padalinimo sutarties teisėtumo klausimas galėtų bÅ«ti keliamas, jei procesas santuokos nutraukimo byloje bÅ«tų atnaujintas ir byla bÅ«tų pakartotinai nagrinėjama pagal bendrÄ sias CPK taisykles.

32. Apeliantas nurodo, jog Å¡alys nuo 2009 m. iki 2019 m. balandžio mėnesio gyveno kaip Å¡eima, vedė bendrÄ Å«kį, todėl Å¡ios aplinkybės paneigia santuokinio turto pasidalinimo sutarties ir vaikų iÅ¡laikymo įsiskolinimo realumÄ . Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliantu. 2009 metais Å¡alių santykiai buvo komplikuoti, tai patvirtina 2008 m. lapkričio 19 d priimtas teismo įsakymas dėl iÅ¡laikymo vaikams priteisimo, taip pat 2009 m. kovo 31 d. Å¡alių sudaryta turto padalinimo sutartis ir 2009 m. kovo 23 d. santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, kuriÄ Å¡alys pasirašė, tačiau teismui tvirtinti nepateikė. Aplinkybė, kad Å¡alys po 2009 metų toliau liko gyventi kartu ir vedė bendrÄ Å«kį, nesudaro pagrindo vertinti, kad nuo 2016 metų negalėjo susidaryti iÅ¡laikymo įsiskolinimas. Atskirajame skunde (6 punkte) pats apeliantas mini faktus apie bendro Å«kio vedimÄ tik laikotarpiu nuo 2008 metų iki 2016 metų (2008 m. pradėjo statyti gyvenamÄ jį namÄ , kurį pardavė apie 2015 metus, 2013 metais įsigijo žemės sklypÄ , 2009–2016 metais R. B. dirbo užsienyje ir atlyginimÄ pervesdavo J. B.), tačiau apie laikotarpį nuo 2016 m. iki 2019 m. jokių aplinkybių, kad buvo vedamas bendras Å«kis ir pareiÅ¡kėjas iÅ¡laikė vaikus, savo skunde apeliantas nenurodė. Todėl santuokos nutraukimo sutartyje nurodytas 10 800 Eur iÅ¡laikymo įsiskolinimas galėjo susidaryti, kÄ patvirtino pats R. B., du kartus pasiraÅ¡ydamas santuokos nutraukimo sutartį, dalyvaudamas žodiniuose teismo posėdžiuose, tačiau nereikÅ¡damas prieÅ¡taravimų dėl nurodyto įsiskolinimo ir tokiu bÅ«du patvirtindamas šį faktÄ .

33. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad jo atžvilgiu yra priimti du teismo sprendimai dėl iÅ¡laikymo priteisimo. Bylos duomenys patvirtina, kad esant galiojančiam teismo įsakymui dėl iÅ¡laikymo priteisimo, teismas sprendimu šį klausimÄ iÅ¡sprendė dar kartÄ , priimdamas 2019 m. gruodžio 11 d. sprendimÄ . Nors pareiÅ¡kėjas teigė, kad jam nebuvo žinoma apie teismo įsakymÄ , tačiau pagal teismo nustatytas faktines aplinkybes minėtas teismo įsakymas buvo įteiktas ir yra įsiteisėjęs (žr. 6 punktÄ ). Be to, 2009 m. kovo 23 d sutarties 6 punktu, Å¡alys taip pat susitarė pakeisti 2008 m. lapkričio 19 d. teismo įsakymu priteistÄ iÅ¡laikymÄ nepilnamečiams vaikams. Pažymėtina, kad minėtu teismo įsakymu pareiÅ¡kėjas buvo įsipareigojęs iÅ¡laikymÄ teikti trims nepilnamečiams vaikams L. B., E. B., E. B. po 200 litų kiekvienam vaikui. Tuo tarpu 2019 m. lapkričio 26 d. patikslintoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių 4.1 ir 4.2 punktais pareiÅ¡kėjas vaikų E. B. ir E. B. teikiamo iÅ¡laikymo sumÄ padidino, įsipareigodamas nepilnamečiams vaikams teikti 200 Eur iÅ¡laikymÄ kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis iki jų pilnametystės. Darytina iÅ¡vada, kad minėtais punktais Å¡alys iÅ¡ esmės susitarė dėl iÅ¡laikymo dydžio pakeitimo, nuspręsdamos padidinti ankstesniu teismo procesiniu sprendimu (teismo įsakymu) priteisto iÅ¡laikymo dydį.

34. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismų procesiniai sprendimai dėl iÅ¡laikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo yra priskirtini tiems procesiniams sprendimams, kurie pasižymi res judicata galios neįgijimo ypatumu. Kol nepriimtas naujas teismo sprendimas dėl iÅ¡laikymo dydžio pakeitimo, galioja tas teismo sprendimas, kuriuo iÅ¡laikymas priteistas. Patenkinus ieÅ¡kinį dėl iÅ¡laikymo dydžio pakeitimo, asmens prievolė, nustatyta pirmiau priimtu teismo sprendimu, modifikuojama, o Å¡io pakeitimo pagrindas – naujas teismo sprendimas. Todėl aplinkybė, kad minėtas teismo įsakymas nebuvo paminėtas teismo sprendime, nesudaro pagrindo pripažinti, kad teismas Å¡iuo atveju padarė esminę klaidÄ , dėl kurios turėtų bÅ«ti atnaujintas procesas santuokos nutraukimo byloje.

35. Nėra pagrindo sutikti su apeliantu, kad teismo sprendimas ydingas, nes Å¡iuo teismo sprendimu jis neteko viso santuokos metu įgyto turto. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl santuokos nutraukimo supaprastinto proceso tvarka, nenustato turto balanso, t. y. Å¡iuo atveju netaikomos CK trečiosios knygos VIII skyriaus normos. Nurodyti bendrÄ turtÄ (jo kiekį ir vertę) turi sutuoktiniai, praÅ¡antys teismo patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2011). Taigi sutuoktiniai, praÅ¡antys nutraukti jų santuokÄ bendru sutarimu, turi teismui pateikti duomenis apie turtÄ ir jo vertę bei sudarytÄ sutartį, kuria Å¡is turtas padalijamas tarp sutuoktinių. Pagal formuojamÄ kasacinio teismo praktikÄ sutuoktiniai sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių privalo aiÅ¡kiai iÅ¡spręsti bendro turto padalijimo klausimus, kad teismai galėtų įvertinti sutarties sÄ lygų dėl turto padalijimo teisėtumÄ . Sutarties sÄ lygos, kurioms esant teismas gali konstatuoti iÅ¡ esmės esant vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų pažeidimÄ , yra tokie atvejai, kai sutarties sÄ lygomis ribojamos sutuoktinio turtinės ar asmeninės neturtinės teisės, pavyzdžiui, susitariama, kad sutuoktiniui nepaskiriama santuokinio turto dalis arba paskiriama akivaizdžiai per maža jo dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2009).

36. Santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje buvo numatyta, kad abi Å¡alys sutarė, jog bendrosios jungtinės nuosavybės teise jiems priklausantis žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini), yra 25 000 Eur vertės ir pareiÅ¡kėja J. B. įsipareigojo už jai tenkančiÄ R. B. turto dalį sumokėti 12 500 Eur piniginę kompensacijÄ . Taip pat minėtoje sutartyje nustatyta, kad R. B. nuosavybės teise atitenka keleivinis automobilis VW Passat, o VOLKSWAGEN, VW GOLF, 2 500 Eur vidutinės rinkos vertės, registruotas J. B. vardu, po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise atitenka pareiÅ¡kėjai J. B., kuri sumoka pareiÅ¡kėjui R. B. 1 250 Eur, t. y. ½ dalies automobilio vertės piniginę kompensacijÄ . Ä®vertinus nurodytus duomenis, darytina iÅ¡vada, kad teismas, priimdamas sprendimÄ dėl santuokos nutraukimo abiejų Å¡alių bendru sutikimu, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, teisės normos taikymo klaidos dėl turto padalijimo, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtÄ sprendimÄ , nepadarė. Å alys santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje aptarė tiek nedalintinÄ , tiek dalintinÄ turtÄ , nurodė turto vertę ir pareiÅ¡kėjui iÅ¡mokėtinų kompensacijų dydžius bei aptarė nepilnamečių vaikų iÅ¡laikymo ir susidariusio įsiskolinimo klausimus (4 punktas). Patikslintos sutarties sÄ lygos buvo nustatytos abiejų sutuoktinių laisva valia ir patvirtintos jų paraÅ¡ais, sutarties tekste iÅ¡dėstytos tiksliai ir aiÅ¡kiai. Kaip pagrįstai skundžiamojoje nutartyje pažymėjo pirmosios instancijos teismas, bendro turto (jo kiekio bei vertės) nurodymas ir jo pasidalijimas, nustatant kam ir kuri dalis sutuoktinių turto atitenka, yra iÅ¡imtinai sutuoktinių diskrecijoje, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo vertinti, kad teismas nukrypo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priimdamas sprendimÄ pažeidė Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principÄ .

37. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog galbÅ«t Å¡alys Å¡alia santuokos nutraukimo pasekmių sutarties ir buvo sudarę kažkokius neformalius žodinius susitarimus, tačiau tokių susitarimų nevykdymas nesudaro pagrindo spręsti, kad teismas padarė aiÅ¡kiÄ teisės normos taikymo klaidÄ ir patvirtino santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, pažeidžiančiÄ pareiÅ¡kėjo R. B. teises. PareiÅ¡kėjas, pats elgdamasis dviprasmiÅ¡kai (pasiraÅ¡ydamas sutartį vienomis sÄ lygomis ir atskirai su J.

B. tardamasis dėl kitokių sÄ lygų), turi prisiimti atsakomybę už visas dėl tokio elgesio kilusias pasekmes. Byloje nėra įrodymų, kad R. B. dėl savo emocinės bÅ«senos ar sveikatos sutrikimų negalėjo suprasti ginčijamų sutarties punktų, viso santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimo metu turėjo galimybę prieÅ¡tarauti ar atsisakyti sutarties punktų dėl turto padalijimo ir iÅ¡laikymo įsiskolinimo, tačiau to nepadarė, priimto sprendimo apeliacine tvarka neskundė, todėl konstatuotina, kad tokiu elgesiu patvirtino savo valiÄ , jog su santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sÄ lygomis sutinka.

Vien aplinkybė, kad apeliantas nebuvo atstovaujamas advokato, nėra savarankiÅ¡kas pagrindas proceso atnaujinimui, o atstovo pasirinkimas bylose yra proceso dalyvio teisė. Apeliantas teismine gynyba nesirÅ«pino, elgėsi pasyviai, todėl toks apelianto nerÅ«pestingumas negali bÅ«ti vertinamas kaip sÄ Å¾iningas elgesys ir nesukuria atskiro pagrindo nei proceso atnaujinimui, nei kitokiam įrodymų vertinimui byloje. Apeliantas byloje pateikė raÅ¡ytinius įrodymus apie tai, kad 2015–2018 metais jis turėjo problemų dėl narkotinių medžiagų ir alkoholio vartojimo, tačiau tie patys įrodymai patvirtina, kad 2018 m. rugpjūčio 3 d.

R. B. sėkmingai baigė pakartotinį gydymÄ pagal Minesotos programÄ . Duomenų, kad 2019 metais, pasiraÅ¡ydamas santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, R. B. dėl kritinės emocinės bÅ«klės, bÅ«tų nesupratęs tam tikrų sutarties punktų, byloje nėra, todėl teismas vertina, jog pateikti įrodymai tik patvirtina pareiÅ¡kėjo sveikatos sutrikimų buvimo faktÄ 2015–2018 m. laikotarpiu, bet ne jų įtakÄ jo veiksmams 2019 metais dalyvaujant civilinės bylos dėl santuokos nutraukimo nagrinėjime.

Vadovaujantis išdėstytu, konstatuotina, kad proceso atnaujinimo instituto pagalba pareiškėjas siekia ne ištaisyti galimas proceso klaidas, o nori bylos pernagrinėjimo iš esmės pagal aplinkybes, atsiradusias po sprendimo civilinėje byloje Nr. 2YT-19611-429/2019  priėmimo, ko įstatymas nenumato.

38. Taip pat pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiÅ¡kėjas praleido 3 mėnesių terminÄ pareiÅ¡kimui dėl proceso atnaujinimo pateikimo (CPK 368 str. 1 d.). PareiÅ¡kėjas Å¡ios nutarties dalies neskundžia, todėl Å¡i aplinkybė taip pat yra savarankiÅ¡kas pagrindas atmesti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo.

Dėl procesinės bylos baigties

39. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso atnaujinimo teisės normas, todėl skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

40. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatomis, bylinėjimosi iÅ¡laidos, tarp jų iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iÅ¡ antrosios Å¡alies. Pripažinus apelianto atskirÄ jį skundÄ nepagrįstu, turi bÅ«ti sprendžiama dėl suinteresuoto asmens, teikusio atsiliepimÄ Ä¯ apelianto atskirÄ jį skundÄ , patirtų iÅ¡laidų atlyginimo. Suinteresuotas asmuo J. B. atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ prašė priteisti iÅ¡ apelianto 605 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas ir pateikė jas pagrindžiančius įrodymus.

41. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nagrinėjamos bylos sudėtingumÄ , atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ turinį, galimas advokato laiko ir darbo sÄ naudas už atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ parengimÄ , bei tai, kad praÅ¡oma priteisti suma nevirÅ¡ija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių už tokio procesinio dokumento parengimÄ , sprendžia, kad nurodytos iÅ¡laidos yra pagrįstos, todėl priteistinos suinteresuotam asmeniui iÅ¡ apelianto (CPK 93 straipsnis).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 23 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

Priteisti suinteresuotam asmeniui J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš apelianto R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 605 Eur (šešis šimtus penkis eurus) bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Edita Šliumpienė