2017-02-28 Nr. AB-4575-3-62-3-01192-2015-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-271-556/2017

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01192-2015-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. vasario 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. O. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. O. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas T. O. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą (b. l. 4–5) ir prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Kauno TI), 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Pareiškėjas paaiškino, kad 2015 m. birželio 10 d. vykusiame teismo posėdyje, kuriame buvo nagrinėjama administracinė byla Nr. I-2614-402/2015, Kauno tardymo izoliatoriaus atstovas paviešino jo asmens duomenis – buvęs baustas drausmine tvarka dėl (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) vartojimo, nors šie duomenys nebuvo susiję su nagrinėjama byla. Pareiškėjo nuomone, tokius duomenis teismui pateikti galima tik esant jo sutikimui. Dėl tokių atsakovo veiksmų patyrė pažeminimą, didžiulę gėdą prieš teisėją, sekretorę, konvojų, patyrė psichologinę depresiją. Pareiškėjas taip nurodė, kad 2015 m. gegužės 26 d. ir 2015 m. birželio 16 d. iš Kauno TI buvo vežamas į Lukiškių tardymo izoliatorių – kalėjimą (toliau – ir Lukiškių TI-K). Išvykimas buvo apie 17 val., o į paskyrimo vietą atvyko apie 20 val. Kelionė į Lukiškių TI-K nuo paskutinio maitinimo Kauno TI truko daugiau nei 6 val., dėl ko jis buvo kankinamas badu. Atsakovas privalėjo įdėti sausą maisto davinį, tačiau to nepadarė. Dėl neteisėtų atsakovų veiksmų patyrė neturtinę žalą.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Kauno tardymo izoliatoriaus, atsiliepimu į skundą (b. l. 18–20) prašė pareiškėjo skundą atmesti.

Atsakovas paaiškino, kad administracinėje byloje Nr. I-2614-402/2015 pareiškėjas skundėsi teismui, jog dėl netinkamų laikymo sąlygų (per mažo tenkančio kameros ploto) patyrė kankinimą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius ir emocinius sutrikimus, emocinę depresiją, pažeminimą, galimybių sumažėjimą, nuolat juntamą baimę, apatiją, nuo ko tapo irzlus, nervuotas, piktas. Nurodė, kad pareiškėjui toks katastrofiškas psichinės sveikatos ir psichologinės būsenos sutrikimas įvyko per dvi pilnas buvimo Kauno TI paras.

Neabejotinai tokie reikšmingi psichinės sveikatos ir psichologinės būklės pažeidimai turėjo atsispindėti pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje. Iš pateiktos byloje asmens sveikatos istorijos matyti, kad nei dvi paras buvimo Kauno TI metu, nei išvykus iš jo, nusiskundimų pareiškėjas neturėjo, todėl vienintelis racionalus paaiškinimas dėl psichikos sveikatos problemų galėjo būti kaltos kitos priežastys, o ypač faktas, jog pareiškėjas manytinai vartoja (duomenys neskelbtini), kurių būnant Kauno TI negauna, ir visi neigiami sveikatos reiškiniai yra susiję su abstinencijos reiškiniu.

Šalies teisė pateikti, jos nuomone, tinkamus įrodymus nėra draudžiama. Duomenų apie pareiškėjo (duomenys neskelbtini) vartojimą pateikimas teismui nėra laikytinas jo asmens duomenų paviešinimu. Suimtųjų (nuteistųjų) maitinimą Kauno tardymo izoliatoriuje reguliuoja Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymas (32 p.). Pietų laikas valandomis nustatytas Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2014 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 1-265 „Suimtųjų ir laikinai atvežtų nuteistųjų dienotvarkė“.

Minimame dokumente pietų metas nustatytas nuo 12 iki 13 val. Pietus Kauno TI pareiškėjas gavo. Į Lukiškių TI-K pareiškėjas atvyko 19 val. 30 min. Tokiu laiku etapu atvykę į Lukiškių TI-K suimtieji (nuteistieji) gauna vakarienę, kaip ir kiti jame laikomi asmenys, todėl laikyti, kad pareiškėjas nebuvo pamaitintas, yra neteisinga. Pažymėjo, kad pareiškėjas, žinodamas, jog vakarienę gaus tik atvykęs į Lukiškių TI-K ir vakarienę gaus tik apie 19 – 20 val., galėjo kreiptis į Kauno TI Apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūnus ir sauso maisto davinys jam būtų išduotas.

Informacija apie sauso maisto davinio išdavimą yra pateikiama viešai ir pareiškėjas galėjo netrukdomai su ja susipažinti. Todėl dėl sauso maisto davinio negavimo kaltas yra pats pareiškėjas.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. lapkričio 30 d. sprendimu (b. l. 30–34) skundą tenkino iš dalies. Teismas pripažino, kad dėl Kauno tardymo izoliatoriaus pareigūnų veiksmų 2015 m. gegužės 26 d. ir 2015 m. birželio 16 d. buvo pažeista T. O. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas tinkamo maitinimo sąlygas. Kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalimi.

Teismas, pasisakydamas dėl duomenų paviešinimo, nurodė, kad teismo posėdis nėra įrankis viešinti asmeninę informaciją. Atsakovo atstovas duomenis apie pareiškėją pateikė kaip įrodymą teismo posėdyje, siekiant paneigti pareiškėjo nurodytas aplinkybes. Šalių teisė yra pateikti teismui, jų nuomone, tinkamus įrodymus ir tai nėra draudžiama. Pareiškėjas neturi teisės nustatyti, kurie jo gyvenimo faktai gali būti pateikiami byloje kaip įrodymai, o kurie ne. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, nustato, ar pateiktais įrodymais bus remiamasi. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išnagrinėtos administracinės bylos medžiaga, išskyrus medžiagą tų bylų, kurios buvo išnagrinėtos uždarame teismo posėdyje, yra vieša ir su ja gali susipažinti suinteresuoti asmenys, įskaitant ir byloje nedalyvavusius asmenis. Tokią teisę šie asmenys įgyja, kai sprendimas byloje arba nutartis nutraukti bylą ar pareiškimą palikti nenagrinėtą įsiteisėja, o to paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, jog gavęs prašymą susipažinti su bylos medžiaga, teismas turi teisę proceso dalyvių prašymu ar savo iniciatyva motyvuota nutartimi nustatyti, kad bylos medžiaga ar jos dalis yra nevieša, kai reikia apsaugoti žmogaus asmens, jo privataus gyvenimo ir nuosavybės slaptumą, informacijos apie asmens sveikatą konfidencialumą. Nenustačius Kauno TI neteisėtų veiksmų turtinei ar neturtinei žalai kilti, nebelieka būtinybės papildomai pasisakyti apie neturtinės žalos buvimo faktą (pasekmes kilusias pareiškėjo emocinei būklei) bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų Kauno TI darbuotojų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos. Kadangi nustatytų aplinkybių pagrindu atsakovo atstovo viešoji atsakomybė negalima, todėl ši pareiškėjo skundo dalis atmesta.

Teismas, pasisakydamas dėl sauso maisto davinio neišdavimo, nurodė, kad pareiškėjas atlyginti neturtinę žalą prašė taip pat remdamasis argumentais, jog išvykstant iš Kauno TI 2015 m. gegužės 26 d. ir 2015 m. birželio 16 d. nebuvo jam išduotas sausas davinys. Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir SVĮ) 3 straipsnis numato, jog tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarką ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sąlygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos Sąjungos teisės aktais.

SVĮ 5 straipsnio 3 dalimi, vykdant suėmimą, draudžiama žmogų kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą. Atitinkamai SVĮ 44 straipsnio 5 dalis įtvirtina, kad suimtiesiems tiekiamas maistas turi atitikti fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus, o maistu suimtieji aprūpinami nemokamai. Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijose šalims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“ nurodyta, kad kiekvienam kaliniui turi būti pateikiamas pilnavertis maistas, atitinkantis jų lytį, amžių, sveikatą, fizinę būklę, religiją, kultūrą ir jų darbo pobūdį, maisto pateikimas turi atitikti higienos reikalavimus, kaliniai turi būti maitinami 3 kartus per dieną, tarp kiekvieno maitinimo nustatant racionalius intervalus (22.1, 22.3, 22.4 punktai).

Maisto produktų pirkimo, maisto gaminimo ir išdavimo tvarką asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, nustato Maitinimo organizavimo taisyklės. Šių taisyklių 5 punktas numato, jog maitinimą organizuoja kalinimo įstaigos administracija. Remiantis Maitinimo organizavimo taisyklių 12 punktu, intervalai tarp maitinimų, išskyrus miegui skirtą laiką, neturi būti ilgesni nei 7 val., o šių taisyklių 31 punktas nustato, jog asmenims, vežamiems iš kardomojo kalinimo ar laisvės atėmimo vietų, skiriamų maisto produktų kiekis, patvirtintas teisingumo ministro įsakymu, išduodamas kiekvienam išvykstančiam asmeniui įpakuotas atskirai, jeigu laiko tarpas tarp paskutinio maitinimo ir nuvykimo į pasikeitimo ar paskirties punktą yra ilgesnis nei 6 val.

Iš esmės analogiška nuostata įtvirtinta ir Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2013 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. 1-268 patvirtinto Sauso maisto davinio suimtiesiems ir nuteistiesiems priėmimo, laikymo, išdavimo ir apskaitos bei suimtųjų ir nuteistųjų, laikinai išvykusių iš Kauno tardymo izoliatoriaus, maitinimo organizavimo tvarkos aprašo 8 punkte. Kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietos administracija privalo nuolat turėti maisto produktų (negreit gendančių) atsargų ne mažiau kaip 7 dienų suimtųjų ir nuteistųjų maitinimui (Maitinimo organizavimo taisyklių 4 p.).

Pagal Maitinimo organizavimo taisyklių 34 punktą, kalinimo įstaigos, į kurias atvyksta konvojuojami asmenys, užtikrina atvykusių asmenų maitinimą pagal įstaigose patvirtintą dienotvarkę, o asmenims, kuriems dėl objektyvių priežasčių negalima užtikrinti maitinimo pagal dienotvarkę, gali būti išduodamas ne ilgiau kaip vieną parą sausas davinys vienam asmeniui, atvykusiam į kardomojo kalinimo ar laisvės atėmimo vietą, patvirtintas Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu. Pareiškėjas paaiškino, kad 2015 m. gegužės 26 d. ir 2015 m. birželio 16 d. iš Kauno TI buvo vežamas į Lukiškių TI-K.

Išvykimas buvo apie 17 val., o į paskyrimo vietą atvyko apie 20 val. Nuo paskutinio maitinimo Kauno TI iki atvykimo į Lukiškių TI-K praėjo daugiau negu 6 val., todėl atsakovas turėjo įdėti sauso maisto davinį, tačiau to nepadarė. Šių aplinkybių atsakovo atstovas neginčijo. Pagal Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2014 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 1-265 patvirtintą Suimtųjų ir laikinai atvežtų nuteistųjų dienotvarkę įstaigoje laikomi asmenys pusryčius gauna nuo 07.15 val. iki 08.00 val., pietus – nuo 12.00 val. iki 13.00 val., o vakarienę – nuo 18.00 val. iki 18.45 val.

Nors byloje nepateikti tikslūs įrodymai apie pareiškėjo konkretų pietavimo laiką 2015 m. gegužės 26 d. ir 2015 m. birželio 16 d., tačiau įvertinus tai, jog pagal dienotvarkę Kauno TI laikomų asmenų pietų laikas yra nuo 12.00 iki 13.00 val., preziumuojama, jog paminėtomis dienomis pareiškėjas pietavo 12.30 val., iš Kauno TI išvyko apie 17.00 val. ir į Lukiškių TI-K atvyko apie 20.00 val. Darytina išvada, jog etapuojant pareiškėją 2015 m. gegužės 26 d. ir 2015 m. birželio 16 d. iš Kauno TI laiko tarpas tarp pareiškėjo paskutinio maitinimo ir nuvykimo į Lukiškių TI-K viršijo šešias valandas, todėl Kauno TI turėjo pareigą išduoti pareiškėjui sausą maisto davinį.

Teismas konstatavo, kad pareiškėjo teisė nustatytu intervalu gauti maitinimui skirtą maistą buvo pažeista. Teismo vertinimu, pareiškėjas, būdamas nustatytu intervalu nepamaitintas, patyrė esminių nepatogumų ir nemalonių dvasinių išgyvenimų. Kauno TI atsiliepime į skundą nurodė, jog pareiškėjas davinio etapuojamiems asmenims neprašė. Iš Kauno TI atsiliepimo teismui matyti, kad ši institucija pareiškėjo teisę gauti sausą maisto davinį sieja su asmens reiškiamu pageidavimu. Teismas tokius Kauno TI argumentus pripažino nepagrįstais, kadangi teisės aktai pareigą užtikrinti savalaikį asmenų, laikomų tardymo izoliatoriuje, maitinimą įsakmiai nustato šiai institucijai.

Teismo vertinimu, Kauno TI privalėjo imtis visų organizacinių priemonių, kurios būtų skirtos tinkamai įgyvendinti įvardytą pareigą. Teismui nekilo abejonių, kad dėl neteisėtų Kauno TI darbuotojų veiksmų, 2015 m. gegužės 26 d. ir 2015 m. birželio 16 d. neužtikrinus pareiškėjo teisės nustatytu intervalu gauti maitinimui skirtą maistą, pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs tinkamai pamaitintas, t. y. patyrė neturtinę (moralinę) žalą.

Tačiau neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymų numatytu būdu. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK 1.138 str. 6 p.). CK 1.138 straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais.

Teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99).

Teismas, įvertinęs paminėtas aplinkybes, t. y. pažeidimo pobūdį, pažeidimo trukmę (du kartus pareiškėjui nebuvo išduotas sausas maisto davinys), kas leidžia teismui pažeidimo sukeltą poveikį vertinti kaip neturėjusį itin žymaus veikimo, nesant pagrindo teigti, jog dėl negauto sauso maisto davinio pareiškėjo patirti žalingi padariniai būtų turėję poveikį jo fizinei ir psichinei sveikatai, nesant byloje įrodymų, kad Kauno TI atstovas būtų sąmoningai nedavęs pareiškėjui sauso maisto davinio, nusprendė, jog šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į tinkamą maitinimą pažeidimo pripažinimu ir tai laikytina pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą.

Dėl išvardytų priežasčių pripažinta, kad dėl Kauno TI pareigūnų veiksmų 2015 m. gegužės 26 d. ir 2015 m. birželio 16 d. buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas tinkamo maitinimo sąlygas, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetamas kaip nepagrįstas.

III. Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 37) prašo pakeisti Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 30 d. sprendimą ir priteisti pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno TI, 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad dėl pareiškėjo teisės pažeidimo gauti maitinimui skirtą maistą (sausą maisto davinį) jis patyrė neturtinę žalą. Valstybė turi garantuoti, kad pareiškėjo teisės nebūtų pažeidinėjamos. Pareiškėjas siekia, kad tinkamai būtų kompensuota žala.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Teisėjų kolegija pažymi, kad byla išnagrinėta vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymu, galiojusiu iki 2016 m. liepos 1 d. (2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 2 dalis).

Šioje byloje pareiškėjas T. O. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą, pareiškėjo skundą tenkino iš dalies. Teismas pripažino, kad dėl Kauno tardymo izoliatoriaus pareigūnų veiksmų 2015 m. gegužės 26 d. ir 2015 m. birželio 16 d. buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas tinkamo maitinimo sąlygas. Kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

Įvertinus pareiškėjo apeliacinio skundo turinį ir reikalavimą, galima teigti, kad pareiškėjas iš esmės nesutinka su tuo, jog pirmosios instancijos teismas nepriteisė neturtinės žalos atlyginimo pinigais.

CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, gali būti tenkinamas tik esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos ryšiui. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, todėl teismas privalo patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia priteistina suma gali būti teisinga.

Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje nustatė Kauno tardymo izoliatoriaus veiksmų neteisėtumą neužtikrinant pareiškėjui 2015 m. gegužės 26 d. ir 2015 m. birželio 16 d. teisės nustatytu intervalu gauti sausą maisto davinį.

Kaip pagrįstai nurodyta skundžiamame sprendime, dėl neteisėtų Kauno TI darbuotojų veiksmų neužtikrinus pareiškėjo teisės gauti maitinimui skirtą maistą nagrinėjamai bylai aktualiu ginčo laikotarpiu pareiškėjas patyrė tam tikrus nepatogumus, išgyvenimus, papildomą diskomfortą, t. y. neturtinę žalą CK 6.250 straipsnio 1 dalies prasme.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės akcentuoja su neturtinės žalos dydžio nustatymu susijusių klausimų išsprendimą pirmosios instancijos teisme, todėl paties pažeidimo aplinkybių, kurias detaliai įvertino teismas skundžiamame sprendime, kolegija plačiau nevertins.

Tikrinamu atveju ginčas iš esmės kyla dėl to, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas apsiribojo pareiškėjo teisių pažeidimo pripažinimu kaip pakankama satisfakcija už jo patirtą žalą ir nepriteisė jam neturtinės žalos atlyginimo pinigais.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, gindamas teisės aktuose įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, vadovaudamasis ABTĮ 88 straipsnio 1 dalimi, CK 1.138 straipsniu, kai kuriais atvejais konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr. 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2016 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-919-442/2016 ir kt.). Iš esmės analogiškos pozicijos laikosi ir EŽTT, spręsdamas dėl Konvencijoje numatytų teisių gynimo (žr. EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimą Daktaras prieš Lietuvą, 2006 m. spalio 10 d. sprendimą L. L. prieš Prancūziją). Šie teismai savo praktikoje akcentuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, turi būti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr. EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą Meilus prieš Lietuvą).

Atsižvelgiant į pareiškėjo skundo pagrindą ir dalyką bei į nustatytas aplinkybes dėl netinkamų pareiškėjo laikymo sąlygų, nėra pagrindo paneigti, kad pareiškėjas patyrė diskomfortą ir tam tikrus nepatogumus pareiškėjui neužtikrinus teisės į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas tinkamo maitinimo sąlygas. Kita vertus, pažeidimo pobūdis, pažeidimo trukmė (du kartus pareiškėjui nebuvo išduotas sausas maisto davinys), nesant byloje duomenų, jog dėl negauto sauso maisto davinio pareiškėjui būtų pablogėjusi sveikata, kad atsakovas būtų sąmoningai nedavęs pareiškėjui sauso maisto davinio, eliminuoja prašymo dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais tenkinimą. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad šiuo atveju teisės į tinkamą maitinimą pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama ir teisinga satisfakcija pareiškėjo pažeistai teisei apginti, ji atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės aktų nuostatas ir priėmė pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Todėl Kauno apygardos administracinio teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.) 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo T. O. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius