13fa143c-e688-409f-bcbc-1c9afef25af1 · Å iaulių apylinkės teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1-23-1009/2018Teisminio proceso Nr.1-01-1-53633-2016-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.2.; 2.1.16.1.9; 2.1.16.1.13; 2.3.6.4.4.1.; 2.3.6.4.4.2.; 2.4.1.3 (S)         ŠI A U L I Ų A P Y L I N K Ė S T E I S M A S N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. vasario 26 d.Raseiniai Å iaulių apylinkės teismo Raseinių rÅ«mų teisėja Sigita Kazlauskienė, sekretoriaujant Rasai Budreckienei, dalyvaujant prokurorei Raimondai Mackevičienei, nukentėjusiosios E. Å . atstovui pagal įstatymÄ A.

Å ., kaltinamajai R. Å .,vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje R. Å ., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Raseiniuose, Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), iÅ¡siskyrusi, dirbanti (duomenys neskelbtini), vidurinio iÅ¡silavinimo, neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalį. Teismas, nustatė:R. Å . buvo kaltinama tuo, kad 2016-11-08, apie 17.00 – 18.00 val., (duomenys neskelbtini), sudavė diržu savo mažametei dukrai E. Å ., gim. 2003 m., nenustatytÄ kiekį smÅ«gių į galvÄ ir šonus, bei kumščiu vienÄ kartÄ Ä¯ veidÄ , po to E. Å . pastÅ«mė, dėl ko ji galva atsitrenkė į spintÄ , tokiu bÅ«du sukėlė nukentėjusiajai E. Å . fizinį skausmÄ .Kaltinamoji R.

Å . teisiamojo posėdžio metu parodė, jog neprisipažįsta kalta padariusi jai inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ bei paaiÅ¡kino, jog norėdama iÅ¡ dukros paimti telefonÄ , buvo užlaužusi jai rankÄ . TÄ dienÄ dukra nebuvo prisidažiusi.Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamoji R. Å . taip pat kalta neprisipažino, paaiÅ¡kino, jog 2016-11-08, apie 17.00 val., ji, duktė E. Å . ir sÅ«nus K. Å . buvo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Ji iÅ¡girdo, kaip abu vaikai ginčijasi. Liepė vaikams nusiraminti, bet jie neklausė ir toliau ginčijosi.

Dukrai pasakė, kad ji nusiramintų, o jei neklausys, tada paims iÅ¡ jos mobilaus ryÅ¡io telefonÄ . JÄ gali sudrausminti tik paimdama iÅ¡ jos mobilaus ryÅ¡io telefonÄ . E. Å . nesimoko, ji pastoviai raÅ¡o žinutes, narÅ¡o „Facebook“ paskyroje, daugiau niekas jai neįdomu. Ji nuolat su savimi neÅ¡iojasi mobilaus ryÅ¡io telefonÄ , o naktimis jį laiko po pagalve. MinėtÄ vakarÄ Â ji nuėjo į dukros kambarį, dukra gulėjo lovoje, rankoje laikė telefonÄ . Priėjusi prie E. Å . pasakė, kad ji duotų mobilaus ryÅ¡io telefonÄ , tačiau dukra Å¡aukė, kad ,,negausi" ir pradėjo spardytis, kad ji negalėtų prieiti arčiau jos.

Ji prispaudė dukros rankÄ prie pagalvės, o iÅ¡ kitos rankos paėmė mobilaus ryÅ¡io telefonÄ . Paėmusi telefonÄ , jį iÅ¡jungė ir paslėpė savo kambaryje, spintoje. Paskambino buvusiam sutuoktiniui A. Å . ir pasakė, kad dukrÄ už neklausymÄ nubaudė – paėmė jos telefonÄ , todėl jis dukrai nepriskambins ir kai atvažiuos pasiimti dukros kad skambintų jai. Netrukus atvažiavo A. Å .. Dukra verkė ir tėvui skundėsi, kad ji jÄ sumušė ir iÅ¡ jos atėmė telefonÄ . Ji dukros diržu nemušė, jai kumščiu nesudavė į veidÄ , jos nepastÅ«mė, ji niekur neatsitrenkė.

Ji vaikų nemuÅ¡a. MinėtÄ vakarÄ tarp jos ir dukters kilo konfliktas, nes iÅ¡ dukters paėmė mobilaus ryÅ¡io telefonÄ . Telefono paėmimas – vienintelis bÅ«das sudrausminti dukrÄ , kitaip ji visiÅ¡kai neklauso. Dukra ant jos pyksta ir jai priekaiÅ¡tauja, kad neva ji K. Å . skiria daugiau dėmesio nei jai, nors taip nėra. Kodėl dukra nurodė, kad ji jÄ mušė, nežino, galbÅ«t todėl, kad ji pyksta dėl atimto telefono arba dėl to, kad neva labiau myli brolį, nei jÄ ir jam skiria daugiau dėmesio.

Gali bÅ«ti, kad dėl minėtų priežasčių dukra pyksta, todėl ir nurodė, kad jÄ mušė (b. l. 79-80).Nukentėjusioji nepilnametė E. Å . teisiamojo posėdžio metu parodymus duoti atsisakė. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji nepilnametė E. Å . parodė, kad 2016‑11‑08, apie 17.00 – 18.00 val., namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), mama supyko, kad ji nesitvarko kambario ir pykstasi su broliu K. Å .. Mama R. Å . visada jÄ muÅ¡a, kai ji jos neklauso. Ji jÄ muÅ¡a kumščiais arba diržu.

Žinojo, kad ir tÄ vakarÄ mama gali jÄ muÅ¡ti, pasislėpė lovoje po antklode. Atėjusi į kambarį mama nuplėšė nuo jos antklodę ir diržu gulinčiai, sudavė ne mažiau kaip 4 kartus, pataikė į rankÄ , kojas, galvÄ . Ji paskambino tėčiui A. Å ., mama girdėjo kaip skambino tėčiui. Skambino tėčiui, jog pasakytų, kad jÄ mušė mama. Mama atėjo dar kartÄ Ä¯ jos kambarį, ji vėl buvo užsiklojusi antklodę. Mama nuplėšė antklodę, paėmė iÅ¡ rankų mobilaus ryÅ¡io telefonÄ , kad neskambintų tėčiui ir nesiskųstų.

Po to ji atsikėlė iÅ¡ lovos ir ėjo tvarkytis. Mama išėjo paėmusi telefonÄ iÅ¡ jos kambario, po to vėl atėjo į jos kambarį. Ji stovėjo kambaryje prie spintos, mama stovinčiai kumščiu sudavė vienÄ kartÄ Ä¯ kažkurį skruostÄ , kurį neprisimena. Po to mama jÄ pastÅ«mė, ji stovėjo Å¡alia spintos ir atsitrenkė deÅ¡ine ranka į spintos Å¡onÄ . Kai jai mama sudavė diržu, kumščiu sudavė į skruostÄ , bei kai atsitrenkė į spintÄ , jai skaudėjo.

Atvažiavo tėtis ir su juo iÅ¡važiavo į jo namus. Pas medikus nesikreipė, pas teismo medicinos ekspertÄ taip pat nevyko. IÅ¡orinių sužalojimų požymių nesimatė, tik skruostas buvo raudonas. Mama jÄ ir brolį muÅ¡a kai jos neklauso, apie tai yra sakiusi tėčiui ( b. l. 25-26, 28).Apklaustas A. Å . parodė, kad 2013 m. kovo mėn. iÅ¡siskyrė su savo žmona R. Å .. Duktė E. Å . pastaruoju metu pradėjo skųstis, kad mama blogai su ja elgiasi, nuolat jÄ muÅ¡a, Å¡aukia ant jos. 2016-11-08 apie 18.15 val. jis atvyko pas buvusiÄ Å¾monÄ , kad parsivežtų dukrÄ ir pasiimtų jam priklausantį telefonÄ .

Atvažiavęs rado dukrÄ apsiverkusiÄ , dukters kairės pusės žandas buvo raudonas, jam paklausus kas atsitiko, dukra pasakė, kad susipyko su mama. Jis paklausė dukters, ar mama jÄ mušė, ji pasakė, kad taip. Vėliau jis su buvusia sutuoktine susibarė, apsistumdė, todėl ir iÅ¡sikvietė policijos pareigÅ«nus (b. l. 20-21). Teisme jis patvirtino, jog Å¡ie parodymai yra teisingi. Papildomai parodė, kad duktė tÄ vakarÄ nebuvo iÅ¡sidažiusi.Apklaustas nepilnametis K. Å . parodė, kad neprisimena tiksliai kada, maždaug prieÅ¡ dvi savaites, vakare, 18.00 val., atsibudo mama ir pamatė, kad sesuo iÅ¡sidažiusi veidÄ , liepė sesei, kad nusivalytų veidÄ , sesuo neklausė mamos.

Sesė buvo apsiklojusi, palindo po antklode. Mama pasiėmė dirÅ¾Ä ir juo sudavė seseriai 8 kartus – du kartus po 4 kartus, jis mintyse suskaičiavo, kad sesei mama sudavė 8 kartus. Nematė į kuriÄ vietÄ mama diržu sudavė sesei. Po to matė kaip sesė spyrė mamai, kur tiksliai, nežino. Sesuo mamÄ pavadino necenzÅ«riniais žodžiais bei keiksmažodžiais. Tuomet mama paėmė iÅ¡ sesers telefonÄ ir nunešė į savo kambarį, padėjo į spintÄ . Po to atėjo močiutė.

Jis su močiute išėjo pas jÄ ir kas vyko toliau, nežino ( b. l. 34).Apklausta I. G. tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016‑11-08 18.27 val. Å iaulių apskrities VPK Raseinių rajono PK buvo gautas A. Å . telefoninis praneÅ¡imas apie tai, kad (duomenys neskelbtini)pranešėjas atvyko pas buvusiÄ Å¾monÄ , kad pasiimtų dukrÄ ir telefonÄ . Taip pat nurodė, kad įvyko žodinis konfliktas. Nuvykus į įvykio vietÄ ir aiÅ¡kinantis įvykio aplinkybes, nustatyta, kad tarp buvusių sutuoktinių A.

Å . ir R. Å . įvyko žodinis konfliktas, jie apsistumdė. Konfliktas įvyko dėl to, kad R. Å . dukrai E. Å . negrÄ Å¾ino telefono, kurį jai dovanojo tėvas. AiÅ¡kinantis įvykio aplinkybes A. Å . pareiÅ¡kė, kad R. Å . naudoja fizinį smurtÄ prieÅ¡ mažametę dukrÄ . R. Å . sakė, kad ,,O kÄ man daryti? Kaip man su ja susitvarkyti? KÄ aÅ¡, motina, negaliu vaikui ,,užmesti“, jei manęs neklauso?". R. Å . kaltino dukrÄ , kad pykstasi su broliu. Mergaitė buvo nusiverkusi, kažkuris iÅ¡ skruostų buvo raudonas.

Mėlynių, įdrėskimų ar panaÅ¡iai nesimatė. Mergaitės sakė, kad mama smurtauja, o tiesiogiai paklausus, ar jÄ mušė mama, atsakė, kad taip. Mergaitė nepaaiÅ¡kino, kur jai buvo suduota ir kuo, kiek smÅ«gių. Mergaitės smulkiai neklausinėjo, ji atrodė jaučianti nuoskaudÄ . Mergaitė norėjo pas tėvÄ . Vykti pas medikus mergaitė ir jos tėvas atsisakė. Tėvas pasiėmė mergaitę (b. l. 38-39).Apklausta liudytoja nepilnametė E. D. parodė, kad E. Å . yra jos klasiokė.

E. Å . ne vienÄ kartÄ skundėsi, kad nesutaria su mama, kad mama jÄ muÅ¡a. E. Å . jai niekada nėra rodžiusi mėlynių ar įbrėžimų. Paskutinį kartÄ Â pasakojo, kad jÄ mušė mama Å¡ių metų rudenį, tikslios datos neprisimena, po to E. Å . išėjo gyventi pas savo tėtį. E. Å . jai buvo sakiusi, kad mama ant jos pyksta, kai ji susipyksta su broliu. E. Å . yra jai pamelavusi ne vienÄ kartÄ , ji meluoja, kai nori pasigirti. E. Å . sakė, kad ji nori gyventi ir gyvena su tėčiu, o ne su mama, mes mama jÄ muÅ¡a ( b. l. 48).Liudytoja B.

B. tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) psichologe. Nuo 2016 m. spalio mėnesio pas jÄ lankosi E. Å .. 2016-11-14 E. Å . atėjusi į konsultacijÄ pasakojo, kad 2016-11-08 vakare į namus buvo atvykę policijos pareigÅ«nai dėl to, kad tėvai barėsi. E. Å . sakė, kad minėtÄ vakarÄ ji susipyko su mama, viena ant kitos Å¡aukė. Pasak E. Å ., ji pasiskambino tėčiui, kad jis atvažiuotų jÄ pasiimti, jis atvyko, tėvai susipyko. Ji anksčiau yra minėjusi, kad su mama nesutaria, konfliktuoja, viena ant kitos Å¡aukia, tai vyksta dažnai (b. l. 52-53).Apklausta liudytoja nepilnametė V.

R. parodė, kad E. Å . yra jos klasiokė. E. Å . ne kartÄ yra pasakojusi, kad jÄ muÅ¡a mama, jÄ yra suspardžiusi, ranka sudavusi per veidÄ . Paskutinį kartÄ E. Å . jai pasakojo, kad ja sumušė mama maždaug prieÅ¡ mėnesį laiko. Ji sakė, kad su mama susipyko, bet dėl kokios priežasties, nesakė. Jai niekada neteko matyti ant jos veido, kÅ«no jokių sužalojimų ( b. l. 59).IÅ¡ 2016-11-15 tarnybinio praneÅ¡imo matyti, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas remiantis Å¡iuo tarnybiniu praneÅ¡imu 2016-11-15 po to, kai buvo patikslintos įvykio aplinkybės (b. l. 3-4).IÅ¡ byloje esančio M.

M. tarnybinio praneÅ¡imo matyti, kad pareigÅ«nai nuvykę į įvykio vietÄ , ikiteisminio tyrimo nepradėjo. Ä® vietÄ vyko gavus iÅ¡kvietimÄ , jog tarp buvusių sutuoktinių įvyko konfliktas, nes mama iÅ¡ dukters paėmė telefonÄ ir jo negrÄ Å¾ina. Ant E. Å . akivaizdžių sužalojimų nesimatė, tačiau ji teigė, kad mama jÄ nuolat muÅ¡a (b. l. 5).Teisme apklaustas M. M. parodė, kad nuvykus pagal iÅ¡kvietimÄ akivaizdžių smurto požymių nenustatė, todėl nebuvo pagrindo pradėti ikiteisminį tyrimÄ .

IÅ¡ pradžių jis teigė, kad ant E. Å . smurto žymių nesimatė, vėliau teigė, kad buvo paraudęs mergaitės skruostas. Kad paraudimo pats nematė, bet jam parodė kolegė. Atvykus į vietÄ buvusius sutuoktinius rado koridoriuje, o mergaitė buvo kambaryje. E. Å . priėjusi prie jo aiÅ¡kino, jog kambaryje ant lovos grÅ«mėsi su mama, daugiau nieko nepasakojo. Vietoje jam užkliuvo tik tai, kad kambaryje lova buvo nepaklota.IÅ¡ bendrojo pagalbos centro raÅ¡to matyti, kad telefoninio skambučio įraÅ¡o pateikti negali.IÅ¡ ekspertizės akto matyti, kad E. Å . taip papasakojo apie įvykio aplinkybes: ,,Susipykom su mama dėl ,,š“, dėl nesÄ monių, nepamenu.

AÅ¡ irgi ne angeliukas. AÅ¡ nenusileidžiu. Mama irgi nenusileidžia. AÅ¡ žodžiais pradėjau. Pradėjo mama stumdyti. Susipykom ir daugiau nepasakosiu. .... Apklausoje sakiau tiesÄ . Mušė mama per veidÄ , rankas ir spyrė“. Ekspertės pateikė iÅ¡vadÄ , kad E. Å . nenustatyti mÄ stymo ar kiti individualÅ«s psichologiniai ypatumai, dėl kurių ji negalėtų teisingai suvokti konkrečių faktinių aplinkybių ir duoti apie tai parodymų.BK 2 straipsnio nuostatomis asmuo atsako pagal šį kodeksÄ tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamÄ , jei jo veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytÄ nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį.

Asmuo gali bÅ«ti pripažintas kaltu, jeigu visi kaltinimo elementai yra pagrįsti įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ bei kitas svarbias bylos aplinkybes. Baudžiamojoje teisėje galiojantis nekaltumo prezumpcijos principas reiÅ¡kia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama. Nesurinkus byloje neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime nurodytų veikų padarymÄ , bÅ«tina vadovautis bendruoju baudžiamosios teisės principu in dubio pro reo, apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-347/2007, 2K-P-221/2008, 2K-251/2010, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-363/2013, 2K-476/2013 ir kt.).Nei ikiteisminio tyrimo, nei bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamoji R.

Å . savo kaltės nepripažino ir teigė, kad dukros nemušė. Nukentėjusioji E. Å . teisme parodymus duoti atsisakė. Byloje specialisto iÅ¡vados dėl galimai nukentėjusiajai padarytų sužalojimų nėra, pas medikus ji nesikreipė. Nors apklausta liudytoja I. G. parodė, kad atvykusi į iÅ¡kvietimÄ matė paraudusį mergaitės skruostÄ , kÄ nurodė ir A. Å ., tačiau tiek kaltinamoji R. Å ., tiek liudytojas M. M. tarnybiniame praneÅ¡ime nurodė, jog jokių sužalojimų nematė, o teisme jis parodymus keitė, tai sakydamas, kad matė paraudusį skruostÄ , tai kad nematė.

Be to, nukentėjusiosios E. Å . parodymai viso ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nuoseklÅ«s, jei atvykusiam į įvykio vietÄ M. M. ji pasakojo, kad vyko grumtynės su mama, tai I. G. uždavus tiesioginį klausimÄ ar mama jÄ mušė, atsakė, kad taip, tačiau neaiÅ¡kino nei kada, nei kokiu bÅ«du, tačiau B. B. ji pasakojo tik apie tėvų barnį, pasakojo, kad minėtÄ vakarÄ ji susipyko su mama, viena ant kitos Å¡aukė, o ekspertei pasakojo, jog mama mušė per veidÄ , rankas, spyrė, tačiau apklausų metų parodė, kad mama mušė diržu per galvÄ ir Å¡onus, trenkė kumščiu į veidÄ , o pradėjus tvarkyti spintÄ , pastÅ«mė, dėl ko ji atsitrenkė galvÄ Ä¯ spintÄ (b. l. 25), o jau kitos apklausos metu parodė, kad mama gulinčiai sudavė diržu ne mažiau kaip keturis kartus, pataikė į rankÄ , kojas galvÄ , paskui, kai ji tvarkėsi spintÄ , priėjusi mama sudavė į skruostÄ , pastÅ«mė, dėl ko ji atsitrenkė deÅ¡ine ranka į spintos Å¡onÄ (b. l. 28).

Apie dirÅ¾Ä koks jis, kur jis yra, kokia diržo dalimi galimai buvo suduota nukentėjusiajai, nukentėjusioji apklausta nebuvo. Pažymėtina ir tai, jog pareigÅ«nai aiÅ¡kindamiesi įvykio aplinkybes vietoje, nenustatė jokių objektyvių smurto žymių, todėl nepradėjo ikiteisminio tyrimo, tarnybiniame praneÅ¡ime nurodė, jog reikėtų tikslinti įvykio aplinkybes, tarnybinio praneÅ¡imo, kuriame pažymi akivaizdžias smurto žymes, nepildė, kas duoda pagrindo iÅ¡vadai, jog tokių žymių ir nematė, prieÅ¡ingu atveju bÅ«tų nedelsiant pradėję ikiteisminį tyrimÄ , juolab, kad nusikaltimai dėl smurto artimoje aplinkoje yra prioritetinė policijos veiklos sritis.

Pažymėtina ir tai, jog mažai tikėtina, kad sudavus diržu smÅ«gius į galvÄ ar kitas kÅ«no vietas nebÅ«tų likę jokių žymių, tačiau nei vienas iÅ¡ apklaustų asmenų nedavė parodymų, jog matė ant E. Å . kokias nors po smÅ«gių sudavimo likusias žymes: paraudimus, patinimus, kraujosruvas ir kita. Pati E. Å . po įvykio (2016-11-08) byloje buvo apklausta du kartus (2016-11-14 ir 2016-11-25), tačiau apie jokias po mamos smurto likusias žymes parodymų nedavė. Ä®vykio vieta byloje neapžiÅ«rėta, byloje duomenų apie dirÅ¾Ä â€“ galimÄ nusikalstamos veikos įrankį – nėra, krata taip pat atliekama nebuvo, siekiant surasti galimÄ nusikalstamos veikos įrankį - dirÅ¾Ä .

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog iÅ¡ nukentėjusiosios, jos atstovo pagal įstatymÄ , K. Å ., kaltinamosios R. Å . parodymų nustatyta, kad mergaitė su mama konfliktuoja nuolat, kad ji labiau nori gyventi pas tėtį, nei pas mamÄ , kad po įvykio ji gyveno pas tėtį, tačiau iÅ¡ ekspertizės akto, kaltinamosios R. Å ., nukentėjusiosios pagal įstatymÄ atstovo A. Å . parodymų nustatyta, kad E. Å . vėl gyvena pas mamÄ , todėl teismas nukentėjusiosios parodymus vertina kritiÅ¡kai.Nors byloje apklaustas K.

Å . pasakojo, jog mama mušė sesę diržu, tačiau jo parodymai Å¡iuo konkrečiu atveju vertintini kritiÅ¡kai, kaip nesusiję su byloje nagrinėjama nusikalstama veika, nes berniukas duoda parodymus apie įvykį, kuomet E. Å . buvo prisidažiusi veidÄ ir tuomet vyko konfliktas, tuo tarpu nei vienas iÅ¡ apklaustų liudytojų neparodė, kad 2016-11-08 E. Å . buvo prisidažiusi. Taip pat ir apklaustų liudytojų V. R., E. D. parodymai yra abstraktÅ«s, apie konkrečias įvykio aplinkybes jos parodymų nedavė.

Tuo tarpu byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BPK) 255 straipsnio 1 dalis).Kaltinamosios versija, kad ji dukros nemušė nepaneigta kitais byloje esančiais įrodymais. Be to, nors ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji parodė, kad mama jÄ mušė nėra patvirtinti kita baudžiamosios bylos medžiaga. Kitų asmenų betarpiÅ¡kai mačiusių įvykio aplinkybes, nenustatyta.

Å ioje byloje kaltinimas R. Å . buvo grindžiamas nukentėjusiosios E. Å . parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu (tiesioginiais duomenimis) ir liudytojų parodymais (netiesioginiais duomenimis). Apklausti liudytojai tik patvirtino faktÄ , kad, pasak E. Å ., mama jÄ muÅ¡a, tačiau be nukentėjusiosios parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos teismas vertina kritiÅ¡kai kaip nenuoseklius, byloje daugiau nėra jokių tiesioginių kaltinamosios R. Å . kaltę pagrindžiančių įrodymų, o kitų byloje esančių netiesioginių įrodymų nepatvirtina jokie kiti byloje esantys objektyvÅ«s duomenys.Pažymėtina ir tai, kad valstybinį kaltinimÄ palaikanti prokurorė baigiamųjų kalbų metu prašė iÅ¡ kaltinimo paÅ¡alinti aplinkybes, kad kaltinamoji R.

Å . sudavė mažametei dukrai E. Å . diržu nenustatytÄ kiekį smÅ«gių į galvÄ , Å¡onus, kaip nepasitvirtinusiais teisminio nagrinėjimo metu.Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) jurisprudencijoje yra pripažįstama, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencijos) 6 straipsnyje įtvirtintos teisės į teisingÄ bylos nagrinėjimÄ garantijos nėra pažeidžiamos, jei kaltinamajam suteikiama pakankama ir tinkama galimybė ginčyti prieÅ¡ jį liudijančio liudytojo parodymus bei pateikti liudytojui klausimus parodymų davimo metu arba vėliau procese (žr. pavyzdžiui, Sahdi v.

France, no. 14647/89, judgment of 20 September 1993). EŽTT ne kartÄ konstatavo, kad gynybos teisės yra apribojamos su Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies ir 3 dalies d punkto reikalavimais nesuderinama apimtimi tuo atveju, kai apkaltinamasis nuosprendis yra pagrįstas vien tik arba lemiama apimtimi parodymais liudytojo, kurio kaltinamasis negalėjo apklausti ir neturėjo galimybės, kad jis bÅ«tų apklaustas ikiteisminio tyrimo metu arba nagrinėjant bylÄ teisme (žr. pavyzdžiui, Van Mechelen and Others v. the Netherlands, nos. 21363/93, 21364/93, 21427/93 and 22056/93, judgment of 23 April 1997).

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajai R. Å . tokia galimybė suteikta nebuvo, nukentėjusioji E. Å ., nepaisant to, kad buvo mažametė, nebuvo apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ , atliktos apklausos yra neiÅ¡samios, pavirÅ¡utiniÅ¡kos, neiÅ¡siaiÅ¡kintos visos nusikalstamai veikai svarbios aplinkybės, jomis nesiekta paÅ¡alinti jau toje baudžiamojo proceso stadijoje egzistavusių prieÅ¡taravimų, be to, tokios apklausos metu kaltinamajai R. Å . bÅ«tų užtikrinta teisė užduoti klausimus nukentėjusiajai, nors kaltinamoji nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nuosekliai neigė smurtavusi nukentėjusiosios atžvilgiu.

Ikiteisminio tyrimo nukentėjusioji policijos įstaigoje buvo apklausta 2016-11-25, kai tuo tarpu praneÅ¡imas apie įtarimÄ R. Å . buvo įteiktas dar 2016-11-17, t. y. daugiau nei prieÅ¡ savaitę, jau tuo metu ji kaltės nepripažino ir neigė smurtavusi dukros atžvilgiu. Teisme nukentėjusioji E. Å . parodymus duoti atsisakė, nors teismas ėmėsi visų įmanomų priemonių, kad byloje esantys prieÅ¡taravimai ir abejonės bÅ«tų paÅ¡alinti, todėl vien nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu duoti nenuoseklÅ«s parodymai, kuriuos, be kita ko, teismas įvertino kritiÅ¡kai, negali bÅ«ti pagrindu priimti apkaltinamajam nuosprendžiui.Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas konstatuoja, kad byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, kurių visetÄ vertinant BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka, bÅ«tų galima neginčijamai spręsti, kad R.

Š. yra kalta dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos. Nesurinkus neginčytinų kaltinamosios kaltės įrodymų, abejonės aiškinamos jos naudai. R. Š. pagal BK 140 straipsnio 3 dalį išteisintina, kaip nepadariusi veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).             Kaltinamajam R. Š. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – naikintina nuosprendžiui įsiteisėjus.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 298 straipsniais, 301 – 302 straipsniais, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, n u s p r e n d ž i a :     R. Å . iÅ¡teisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti – panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Å iaulių apylinkės teismo Raseinių rÅ«mus.

Teisėja                                                                                                                                               Sigita Kazlauskienė    Â